- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-16
- Bylos Nr.
- 1S-260-966/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00245-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis, Audrius Meilutis
- Nuteistasis
- R. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
nerengdama teismo posėdžio, apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 13 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. R. B. nuteistas 2010 m. kovo 11 d. Šiaurės Airijos (Jungtinės Karalystės) Dunganovo Karalystės teismo nuosprendžiu pagal 71 skyrių 20 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi Dunganovo Karūnos teismo 2010 m. kovo 11 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 13 punktu ir paskirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė, pirmus 5 metus atliekant kalėjime, o likusius – pataisos namuose. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2008 m. kovo 28 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2028 m. kovo 28 d.
2. (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisijos nutarime nurodyta, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, nuteistasis nebaustas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika žema, pataisos įstaigoje dirba, skatintas. Įvertinusi šias aplinkybes, Komisija padarė išvadą, kad nuteistajam lygtinis paleidimas gali būti taikomas.
3. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2022 m. kovo 17 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas, įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo požiūrį į padarytą nusikaltimą, kriminogeninius veiksnius, atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo pavojingumą bei neatliktos bausmės dalį, padarė išvadą, kad taikyti lygtinį paleidimą jau šiuo metu dar nėra pagrindo.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis R. B. skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartį, patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad yra atlikęs didžiąją dalį paskirtos bausmės, turi gyvenamąją vietą, lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas, turi garbaus amžiaus močiutę, kuriai reikia priežiūros. Nusikalstamo elgesio rizika yra žema, skatintas 18 kartų, nebaustas, lanko visas siūlomas socialinės reabilitacijos programas, alkoholiu nepiktnaudžiauja. Bausmės atlikimo metu dirba, bausmę šiuo metu atlieka „Pusiaukelės namuose“. Visos šios aplinkybės nurodytos ir įvertintos Komisijos nutarime.
4.2. Skunde taip pat pažymima, kad bausmės laiką nustato teismas, skelbdamas nuosprendį, o kokią dalį bausmės nuteistasis turi atlikti, numatyta BVK 157 straipsnyje. Nuteistieji turi teisę į lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jeigu atitinka visus įstatyme numatytus kriterijus. Nuteistasis laikėsi nustatytų reikalavimų, stengėsi gerai elgtis, dirbti, bausmę atlieka pavyzdingai, tačiau dedamos pastangos yra akivaizdžiai ignoruojamos. Yra pašiepiamas ir pataisos namų administracijos darbuotojų darbas. Marijampolės apylinkės teismas pažeidė nuteistojo teisėtai įgytą teisę į lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmetamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pagal komentuojamo straipsnio nuostatas net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis R. B. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra argumentuota, joje tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo klausimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra pagrindo.
7. Bylos duomenys patvirtina, kad R. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią atlikus gali būti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo taikymo (Komisijos 2022 m. kovo 17 d. nutarimo priėmimo dieną neatlikta bausmės dalis buvo 6 metai 11 dienų iš paskirtos 20 metų laisvės atėmimo bausmės, t. y. nuteistasis buvo atlikęs 2/3 jam paskirtos bausmės, kaip tai nurodyta BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte). Nuteistasis teisus skunde nurodydamas, kad BVK 157 straipsnyje yra nurodyta, kokią nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį turi atlikti lygtinio paleidimo siekiantis nuteistasis, tačiau pažymėtina, kad BVK nurodytos bausmės dalies atlikimas yra tik lygtinio paleidimo svarstymo sąlyga, tačiau ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Priešingai nuteistojo nuomonei, BVK nurodytos bausmės dalies atlikimas yra pagrindas laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens teisėtam lūkesčiui būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitiks ir kitus BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytus lygtinio paleidimo kriterijus (sąlygas). Šiuo atveju nuteistojo teisėtas lūkestis būti paleistam lygtinai nebuvo pažeistas, nuteistojo lygtinio paleidimo Klausimas buvo apsvarstytas Komisijoje, tačiau Komisijos priimtas nutarimas nebuvo patvirtintas teismui padarius išvadą, kad šiuo metu nuteistasis R. B. lygtinio paleidimo sąlygų dar neatitinka. Daryti priešingą išvadą teisėjų kolegija neturi pagrindo.
8. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis R. B. bausmės atlikimo metu dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, palaiko ryšius su močiute, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, nebaustas, skatintas, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema. Šios aplinkybės neabejotinai yra palankios nuteistajam, jį charakterizuoja teigiamai, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, ir jos skundžiamoje nutartyje yra aptartos bei įvertintos. Tačiau pažymima, kad vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi sprendžiant BVK 157 straipsnio nuostatų taikymo klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais, kriminogeninių veiksnių valdymu susijusių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.
9. Apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, pagrįstai atkreipė dėmesį į nuteistajam R. B. nustatytus kriminogeninius veiksnius, kadangi kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra ne tik statiniai (smurtinis nusikaltimas), bet ir dinaminiai: gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nuteistajam nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y. įvertinus ne tik praeityje buvusias aplinkybes, bet ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo pataisos procesu jam atliekant laisvės atėmimo bausmę.
10. Taigi atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam, atlikusiam daugiau, nei puse, paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatyta priemones, vis dar yra nustatomi ne tik statiniai, bet ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, taip pat įvertinus nuteistojo požiūrį į savo nusikalstamą elgesį (kaltės dėl nužudymo neprisiima, dėl įkalinimo kaltina bendrininką, tyrėjus), spręstina, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, siekiant sumažinti nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Šią išvadą patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje pateikti duomenys apie nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir jų valdymą. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, su gyvenimo stiliumi ir draugais susijęs kriminogeninis veiksnys yra valdomas, tačiau mąstymo ir elgesio srityje esminiai pokyčiai nestebimi. Nuteistasis nepakankamai geba įvardinti problemas, susijusias su nusikaltimu ir įvardinti veiksmų pasekmes, taigi akivaizdi pažanga šioje srityje nėra nustatyta.
11. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreiptas dėmesys ir į su padaryto nusikaltimo pobūdžiu bei pavojingumu susijusias aplinkybes. Nors sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padaryto nusikaltimo sunkumu, tačiau įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Tai, kad nuteistasis R. B. bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo, įvykdyto bendrininkų grupėje dėl diskriminacinių motyvų, padarymą, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Pagal pateiktoje medžiagoje esančius ir pirmosios instancijos teismo įvertintus bei šioje nutartyje dar kartą aptarus duomenis apie nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius, jo požiūrį į savo nusikalstamą elgesį, dar nėra pagrindo daryti išvadą, kad atliktos bausmės dalis jau turėjo pakankamą poveikį ir tolesnis nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.
12. Atmetamas, kaip nepagrįstas, skundo argumentas, kad teismas, nepatvirtindamas Komisijos nutarimo, pažeidė nuteistojo teisėtai įgytą teisę į lygtinį paleidimą. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 1 dalį, BVK numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą būtent apylinkės teismas sprendžia, ar yra pagrindas nuteistąjį paleisti lygtinai. Nuteistojo R. B. atveju Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo klausimas buvo išspręstas laikantis baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų, pažeidimai nepadaryti. Apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, įvertino su nuteistojo pataisos procesu susijusių, tiek palankių, tiek nepalankių nuteistajam, aplinkybių visumą, nutartyje nurodyti lygtinio paleidimo netaikymo motyvai ir juos patvirtinantys bylos duomenys. Tai, kad Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, savaime nesuponuoja teismo pareigos tokį nutarimą visais atvejais besąlygiškai patvirtinti.
13. Skunde keliamas klausimas dėl įstatymų kolizijos nurodant, kad BVK 8 straipsnio 1 dalis prieštarauja BVK 157 straipsniui, todėl turi būti taikomas vėliausiai priimtas įstatymas arba įstatymas, švelninantis nuteistojo teisinę padėtį. Pagal BVK 3 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas. Pažymima, kad kolizija tai situacija, kai tuos pačius visuomeninius santykius reguliuoja viena kitai prieštaraujančios teisės normos. BVK 8 straipsnyje įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese principas, atskleistas šio principo turinys. BVK 157 straipsnyje įtvirtintos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos (kriterijai). Taigi kolizija tarp šių bausmių vykdymą reglamentuojančių normų nėra nustatyta.
14. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį R. B. charakterizuojančią medžiagą, kurios visuma patvirtina nutartyje padarytą išvadą, jog lygtinis paleidimas šiuo metu nuteistajam dar negali būti taikomas. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. B. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 13 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.