Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. (toliau – R. B.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2022 m. spalio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimą Nr. 81/04-1032 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistojo R. B. atžvilgiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. B. Šiaurės Airijos (Jungtinės Karalystės) Dunganovo Karalystės teismo 2010 m. kovo 11 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal 71 skyrių ir nuteistas 20 (dvidešimties) metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi Dunganovo Karūnos teismo 2010 m. kovo 11 d. nuosprendžiu R. B. paskirta bausmė buvo suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 13 punktu, paliekant jam nustatytą 20 (dvidešimties) metų laisvės atėmimo bausmę, nustatant, jog pirmus 5 (penkerius) metus R. B. jam skirtą laisvės atėmimo bausmę atliks kalėjime, o likusius – pataisos namuose. Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2008 m. kovo 28 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2028 m. kovo 28 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. B. skundas atmetamas

6. Nuteistajam R. B. išreiškus prašymą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, visų pirma pasisakytina dėl baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, reglamentuojančių skundų dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio tvarka priimtų apylinkės teismo nutarčių nagrinėjimą apygardos teisme. BPK 364 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai skundas paduodamas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Visais kitais atvejais teismo posėdis gali, bet neprivalo būti rengiamas. Šiuo atveju skundą padavė pats nuteistasis, taigi sąlyga privalomam teismo posėdžio rengimui nenustatyta – skundas nėra paduotas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais. Prašydamas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nuteistasis vis tik nenurodė, kokioms iš esmės naujoms esminėms aplinkybėms išsiaiškinti ar nustatyti žodinis nagrinėjimas yra būtinas, taigi savo prašymo nuteistasis nepagrindė. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus, kad skundą nagrinėjančiam teismui yra pateikta visa su nuteistojo skundo nagrinėjimu susijusi medžiaga, nuteistojo skundo reikalavimas yra aiškus ir suprantamas, nesutikimo su nutartyje padarytomis išvadomis argumentai iš esmės yra susiję su duomenų vertinimu, skundui nagrinėti rengti teismo posėdį, kuris, kaip minėta, privalomai rengiamas tik esant nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais paduotam skundui, nėra pagrindo.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį.

8. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Sutikti su skundo motyvu, kad pirmosios instancijos teismas BVK 157 straipsnio nuostatas aiškino plečiamai, nėra pagrindo. Įstatymų leidėjas BVK 157 straipsnyje numatė ne tik žemą nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, bet ir akivaizdžią pažangą, kuri, remiantis vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, nustatoma vertinant ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, bet ir jo elgesio, mąstymo bei nuostatų korekciją, sprendžiant, ar ji jau yra pakankama pagrįstai spręsti, jog nuteistasis būdamas laisvėje sugebės laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti. Būtent šias aplinkybes vertino pirmosios instancijos teismas, lygindamas jas su nuteistojo elgesį teigiamai charakterizuojančiais duomenimis, spręsdamas, kad teigiamos nuteistojo savybės vis dar nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad R. B. daro akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir kad jo atžvilgiu jau šiuo metu galimas lygtinio paleidimo taikymas.

10. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtos aplinkybės nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) akivaizdi pažanga ją mažinant. Šiuo atveju R. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, laisvės atėmimo bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, turi galimybę išvykti už pataisos įstaigos ribų, kur nuteistasis dirba, drausmine tvarka pataisos įstaigoje nebaustas, skatintas, paleistas lygtinai bus įdarbintas, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais. Vis dėlto minėtos aplinkybės tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir tai nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamą nuteistojo pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

11. Nors praeityje R. B. nebuvo teistas, tačiau šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Nusikaltimas buvo įvykdytas nuteistajam suduodant daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas mirusiajam, t. y. pasižymėjo ypatingu brutalumu, tačiau savo kaltės dėl padaryto asmuo iki šiol nepripažįsta. Jo teigimu, dėl to, kad jis atsidūrė įkalinimo įstaigoje, yra kaltas jo bendrininkas bei policijos tyrėjai, kurie, neturėdami jokių, jo nuomone, „rimtų“ įrodymų, jį nuteisė. Šis faktas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog R. B. iki šiol kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio bei negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus, kas jį neabejotinai charakterizuoja labiau neigiamai. Šioje vietoje įvertintina ir tai, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė veikdamas su bendrininku, remdamasis savo diskriminacinėmis nuostatomis – nukentėjusysis buvo nužudytas dėl savo seksualinės orientacijos, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo taikymui, reikalauja vertinti itin atidžiai. Nors atlikdamas laisvės atėmimo bausmę R. B. nepasižymėjo diskriminacinėmis nuostatomis, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad būtent tokiu savo elgesiu jis pasižymės ir laisvėje, atsidūręs tarp panašiai mąstančių asmenų. Juo labiau, jog net ir šiuo metu dėl savo nusikalstamo elgesio, kaip minėta, R. B. yra linkęs kaltinti kitus, kas rodo, jog jis yra linkęs pasiduoti kitų asmenų įtakai, o tai neabejotinai gali paskatinti jį nusikalsti ir ateityje.

12. Nesutinkant su nuteistojo skundo motyvais, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, jos padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikalstamas veikas bei ankstesni nuteistojo teistumai. Be to, būtina įvertinti ir BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog, priešingai nei savo skunde tvirtina nuteistasis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina įvertinti ir nuteistojo praeitį, sprendžiant, ar praeityje jo buvęs elgesys jau yra pakitęs tiek, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog toliau nuteistasis gali būti koreguojamas laisvėje. Tokiu būdu, nuteistojo skundo motyvai, kiek jie susiję su neva nepagrįstu jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo vertinimu, atmestini kaip nepagrįsti.

13. Svarbu ir tai, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvų ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, sprendžiama, kokios probleminės sritys turi būti koreguojamos. Šiuo atveju, įvertinus nuteistojo padarytą smurtinį nusikaltimą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį būtent į R. B. požiūrį į smurtinius veiksmus, gebėjimą spręsti konfliktines situacijas, jo asmenines savybes bei emocinę gerovę. Tuo tarpu įvertinus vangų nuteistojo dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, susijusiose su smurto ir emocijų valdymu, tvirtinti, jog smurtinio pobūdžio veiksmai ateityje nepasikartos, nėra pagrindo. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir tai, kad pataisos įstaigoje už panašaus pobūdžio pažeidimus nuteistasis baustas nebuvo. Neabejotina, kad asmenims, esantiems struktūrizuotoje aplinkoje, savo problemas ir emocijas neretai tenka užgniaužti savyje dėl jų atžvilgiu vykdomos priežiūros ir galimos drausminės nuobaudos skyrimo, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad analogišku elgesiu asmuo pasižymės ir lygtinio paleidimo atveju jau būdamas laisvėje. Juo labiau, jog net ir šioje jam paskirtos bausmės vykdymo stadijoje R. B. apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, bet ne visas, be to, vis dar išlieka ne tik nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galinčių paskatinti statinių kriminogeninių rizikos veiksnių, bet ir dinaminių, t. y. kintančių – gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, nuostatos, kuriuos asmuo vis dar gali ir privalo koreguoti laisvės atėmimo bausmę ir toliau atlikdamas pataisos įstaigoje.

14. Nors skunde apygardos teismui nuteistasis didelę reikšmę teikia savo socialiniams ryšiams, darbui bei teigiamai darbinei motyvacijai, tačiau, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų visumos, tiek jo socialiniai ryšiai, tiek ir darbas egzistavo ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju tai gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio, ką visiškai pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas.

15. Atsakant į apelianto skundo motyvą dėl Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Rec (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“, apygardos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad tai yra rekomendacijos. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju BVK ir BPK, kuriuose aiškiai reglamentuoti tiek lygtinio paleidimo taikymo pagrindai ir sąlygos, tiek šio instituto taikymo tvarka, apibrėžti terminai, kada asmuo įgyja teisę į lygtinį paleidimą ir kada yra galimas pakartotinis svarstymas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje.

16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią R. B. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. B. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

17. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir faktas, kad Komisija, įvertinusi tuos pačius duomenis, kuriuos analizavo ir pirmosios instancijos teismas, priėmė visiškai priešingą procesinį sprendimą ir sprendė, kad nuteistojo R. B. atžvilgiu jau gali būti taikomas lygtinis paleidimas, kam iš esmės pritarė ir prokuroras, nepateikdamas skundo dėl Komisijos nutarimo. Pagal BPK įtvirtintą reglamentavimą būtent apylinkės teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas, įvertinęs ar lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Iš aptarto seka, kad Komisijos sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo neįpareigoja teismo visais atvejais tokį nutarimą besąlygiškai patvirtinti. Todėl, priešingai nei savo skunde tai suvokia nuteistasis, vien tai, kad vertinamu atveju pirmosios instancijos teismas nepritarė Komisijos išvadoms, savo procesinį sprendimą tinkamai motyvuodamas ir pagrįsdamas byloje esančia medžiaga, nesudaro pagrindo spręsti, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir/ar nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo R. B. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 11 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.