Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka M. M. pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisija nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistais skatintas 18 kartų, atlikdamas M. M. profesinio rengimo centre įgijo odinių gaminių taisytojo specialybės. Vyrauja aukšta motyvacija keisti netinkamą gyvenimo būdą. Gauti duomenys, kad bus įdarbintas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, turės gyvenamąją vietą. Pataisos namuose dirba. Atliekant M. M. pusiaukelės namuose 37 kartus dviem paroms išleistas į namus. Sprendimus stengiasi priimti atsakingai. Geba formuoti gerus darbo santykius su bendradarbiais ir vadovais. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis aktyviai dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, nuteistasis motyvuotas pozityviems asmenybės pokyčiams, jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vertino, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Komisijos nutarimas netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teistas Šiaurės Airijos (Jungtinė Karalystė) Dunganono Karūnos teismo 2010-03-11 nuosprendžiu už nužudymą pagal 1965 m. Nužudymo (Mirties bausmės panaikinimo) įstatymą (71 skyrius) paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, paskiriant jam minimalią 20 metų laisvės atėmimo bausmę.

2015-12-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 13 punkto sankcijoje numatyta bausme ir pakeista Šiaurės Airijos (Jungtinė Karalystė) Dunganono Karūnos teismo 2010 m. kovo 11 d. nuosprendžiu R. B. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė į laisvės atėmimą 20 metų, pirmus 5 laisvės atėmimo metus bausmę atliekant kalėjime, o likusią bausmės dalį atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia – 2008-03-28, bausmės pabaiga – 2028-03-28. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 6 metai 11 dienų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, kad nuteistasis savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino. Labai sunkų nusikaltimą (nužudymą) įvykdė kartu su bendrininku. Nusikaltimas padarytas iš diskriminacinių motyvų, susijusių su aukos seksualine orientacija. Priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, būtina atsižvelgti į tai, kad asmuo laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama, į ją turi būti atsižvelgiama visų nuteistąją charakterizuojančių aplinkybių visumoje.

Pažymėtina, kad būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nuteistajam nustatyta žema, 12 balų pagal OASys, pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo sistemą atitinkanti, pakartotinio nusikalstamumo rizika. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo savivertė aukšta, savianalizė negili, save laiko tobulu žmogumi. Dėl atsidūrimo įkalinimo įstaigoje kaltina bendrininką, kad buvo neteisingai apkaltinas bei policijos tyrėjus, kurie jo nuomone, neturėdami rimtų įrodymų jį nuteisė. Nuteistasis apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pritariama prokuroro atsiliepime esačiai pozicijai, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, o nesuvokus savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuojant, negalvojant apie padarinius, bausmės paskirtis ir jos tikslai sunkiai įgyvendinami. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistajam išlieka nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys, tiek statiniai, tiek dinaminiai, kriminogeniniai veiksniai: įvykdytas smurtinis nusikaltimas; netinkamas gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys, išvadoje nurodoma, jog anksčiau nustatyti kriminogeniniai veiksniai bausmės atlikimo metu buvo suvaldyti. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai paprastai rodo, kurios gyvenimo sritys nuteistajam yra problemiškiausios, ir gali lemti jo pakartotinį nusikalstamumą, todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimą svarbios yra nuteistojo dedamos pastangos šiuos kriminogeninius veiksnius mažinti. Vertinamu atveju kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad ženklūs pokyčiai nuteistojo pataisos procese jam mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką neįvyko. Teismas sutinka, jog uždaroje aplinkoje šie veiksniai buvo suvaldyti, atitinkamai atsiribojant nuo neigiamą įtaką darančių asmenų, ar priežiūros apribotomis psichiką veikiančių medžiagų vartojimo galimybėmis. Nutarime nurodoma, kad nuteistasis palaiko artimus santykius su artimaisiais, turės darbą ir gyvenamąją vietas, kas turėtų veikti kaip apsauginiai faktoriai, įtakojantys pakartotinį nusikalstamumą, tačiau pažymėtina, kad pagal teismui pateiktos medžiagos duomenis, šeiminės ir gyvenimo aplinkybės buvo ir prieš nuteistajam darant nusikalstamas veikas, taigi tiesiogiai su nuteistojo pozityviais pokyčiais bausmės atlikimo metu, jo elgesio, mąstymo, požiūrio korekcija, nėra susijusios. Taigi šias aplinkybes vertinti kaip neabejotinai įrodančias, kad nuteistajam jau šiuo metu taikoma probacija pasieks tikslą, nėra pagrindo.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas.

Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 6 metai 11 dienų. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Pripažintina, kad nuteistasis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, buvo 18 kartų skatintas, nebaustas drausmine tvarka, palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais. Teismo vertinimu, tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos pastarosios bausmės dalies pakaks teisingumui visiškai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslams pasiekti. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2022 m. kovo 17 M. M. pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-340 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. B..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui M. M. apylinkės M. M. rūmus.