Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisija nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistais skatintas 16 kartų, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Pataisos namuose dirba, darbą turės ir išėjęs į laisvę. Atliekant bausmę Marijampolės pusiaukelės namuose, 9 kartus dviems paroms išleistas į namus. Sprendimus stengiasi priimti atsakingai. Geba formuoti gerus darbo santykius su bendradarbiais ir vadovais. Nusikalstamo elgesio rizika – žema.

Komisijos nutarimas netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teistas Š. A. (J. K.) D. K. teismo 2010-03-11 nuosprendžiu už nužudymą pagal 1965 m. Nužudymo (Mirties bausmės panaikinimo) įstatymą (71 skyrius) paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, paskiriant jam minimalią 20 metų laisvės atėmimo bausmę.

2015-12-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi minėtu nuoprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 13 punkto sankcijoje numatyta bausme, ir pakeista Š. A. (J. K.) D. K. teismo 2010 m. kovo 11 d. nuosprendžiu R. B. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė į laisvės atėmimą 20 metų, pirmus 5 laisvės atėmimo metus bausmę atliekant kalėjime, o likusią bausmės dalį atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia – 2008-03-28, bausmės pabaiga – 2028-03-28. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 6 metai 7 mėnesiai ir 9 dienos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, kad nuteistasis savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino. Labai sunkų nusikaltimą (nužudymą) įvykdė kartu su bendrininku. Nusikaltimas padarytas iš diskriminacinių motyvų, susijusių su aukos seksualine orientacija. Priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, būtina atsižvelgti į tai, kad asmuo laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkių nusikaltimų padarymą, nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama, į ją turi būti atsižvelgiama visų nuteistąją charakterizuojančių aplinkybių visumoje.

Nuteistojo savivertė aukšta, savianalizė negili, save laiko tobulu žmogumi. Dėl atsidūrimo įkalinimo įstaigoje kaltina bendrininką, kad buvo neteisingai apkaltinas bei policijos tyrėjus, kurie jo nuomone, neturėdami rimtų įrodymų jį nuteisė. Nuteistasis apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pritariama prokuroro atsiliepime esačiai pozicijai, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, o nesuvokus savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuojant, negalvojant apie padarinius, bausmės paskirtis ir jos tikslai sunkiai įgyvendinami.

Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 6 metai 7 mėnesiai ir 9 dienos. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Pripažintina, kad nuteistasis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, buvo 16 kartų skatintas, nebaustas drausmine tvarka, palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais. Teismo vertinimu, tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2021 m. rugpjūčio 19 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-1231 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. B..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.