- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-23
- Bylos Nr.
- 1S-99-485/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-3-00005-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- D. Ū.
- Kategorijos
- 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo D. Ū. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. gruodžio 19 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. Ū. nuteistas Norvegijos Karalystės Agderio Lagmannsrett apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo (2005) § 231 pirmąjį skirsnį ir § 232 skirsnį, galutinė bausmė – 9 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
2. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi Norvegijos Karalystės Agderio Lagmannsrett apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendis pripažintas ir vykdytinas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Suderinus su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalimi, paskirta galutinė bausmė – 9 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
3. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2019 m. kovo 26 d., bausmės pabaiga – 2026 m. spalio 4 d. Komisijos posėdžio dieną (2022 m. gruodžio 15 d.), likusi neatlikta bausmės dalis buvo 3 metai 9 mėnesiai 19 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
4. Komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam D. Ū. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per bausmės atlikimo laiką skatintas, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nustatyti apsauginiai veiksniai, leidžiantys manyti, kad nuteistasis lygtinai paleistas sugebėtų laikytis įstatymų ir nenusikalstų.
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 23 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad nuteistąjį D. Ū. charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog jis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį.
Šalies argumentai
4. Skunde nuteistasis D. Ū. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtini Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nuteistasis teigia, kad teismas savo sprendimą grindžia priežastimis, nesusijusiomis su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, tokiu būdu nesilaiko įstatymo reikalavimo. Skundžiamoje nutartyje yra sakoma, kad tarp nusikalstamą elgesį didinančių kriminogeninių veiksnių yra ir jo ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, tačiau visiškai neaišku, iš kur apylinkės teismas ima tokį nepatvirtintą faktą. Socialinėje tyrimo išvadoje nurodoma, kad bausmės atlikimo metu nebuvo baustas už narkotinių medžiagų vartojimą, taigi, pagal turimą informaciją galima teigti, jog nuteistasis D. Ū. nesusiduria su problemomis dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija jau ne pirmą kartą nustato, kad jį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir savo nutarimuose tai patvirtina nepaneigiamais faktais iš Socialinės išvados, todėl jis įgyja teisę tikėtis, kad pagal galiojančius įstatymus teisė būti lygtinai paleistam bus realiai įgyvendinta.
4.2. Skunde nuteistasis prašo atsižvelgti, kad pataisos namuose jis mokėsi, įgijo staliaus specialybę, dailidės profesinę kvalifikaciją. Jam yra nustatytas 45 % nedarbingumo lygis, tačiau jis sutiko dirbti įkalinimo įstaigoje. Nuo 2023 sausio 22 dienos toliau tęsti bausmės atlikimą yra perkeltas į Marijampolės Pataisos namų Pusiaukelės namus, kurie yra skirti intensyviai ruošti nuteistuosius galimam lygtiniam paleidimui. Skunde nuteistasis pažymi, kad Pusiaukelės namuose bausmę atliekantys nuteistieji dirba privačiose įmonėse, esančiose už Pataisos įstaigos ribų, nėra pareigūnų saugomi bei gali laisvai judėti už Įstaigos ribų. Kartą per savaitę dviem paroms gali vykti į namus, neribotai gali naudotis asmeniniu mobiliojo ryšio telefonu, disponuoti grynaisiais pinigais, laisvai ir neizoliuotai judėti. D. Ū. nuomone, paminėti faktai yra žymiai svaresni, nei nutartyje išsakomi pastebėjimai dėl jo tolimos praeities.
4.3. Skunde D. Ū. taip pat prašo atkreipti dėmesį į tai, kad nuo šių metų sausio 1 dienos galiojančiame naujos redakcijos BVK 4 straipsnyje yra numatyti nauji bausmių vykdymo principai, tarp kurių yra ir bausmių vykdymo individualizavimo principas. Šio principo esmė ta, kad vykdant bausmes turi būti atsižvelgiama į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu. Taip pat yra nurodomi ir kiti bausmių vykdymo principai, tokie kaip teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo. Šio principo esmė ta, kad nuteistojo teisinė padėtis, atsižvelgiant į jo nusikalstamo elgesio riziką ir elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų atlikimą ir draudimų laikymąsi, reagavimą į resocializacijos priemones. Naujos įstatymo redakcijos BVK 83 straipsnyje yra numatyti atvejai, kuriais lygtinis paleidimas netaikomas ir jam nei vienas šiame straipsnyje numatytas atvejis netaikytinas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo D. Ū. skundas atmestinas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje (redakcija iki 2023 m. sausio 1 d.) numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Taigi, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, teisingai vadovavosi BVK 157 straipsnio, 164 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis, savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, ir pagrįstai nusprendė netvirtinti Komisijos nutarimo paleisti nuteistąjį lygtinai.
9. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. Ū. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos namuose jis dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, dirba, yra skatintas, neturi galiojančių nuobaudų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo neabejotinai spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra visi pagrindai ir sąlygos.
10.Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis D. Ū. pripažįsta, jog gaunamų darbinių pajamų jam pakako pagrindiniams poreikiams patenkinti, tačiau norėjosi turėti daugiau lėšų didesniems pirkiniams, patogesniam gyvenimui ir būtent šis poreikis nuteistąjį paskatino vykdyti pastarąją nusikalstamą veiką. Nuteistasis už dabartinę nusikalstamą veiką priteisto civilinio ieškinio neturi, tačiau pokalbio metu pasakoja, kad turi nesumokėtų administracinių baudų, įsiskolinimų antstoliams už ankstesnius priteistus civilinius ieškinius, kuriuos dengia iš gaunamo invalidumo. Nuteistasis iki įkalinimo turėjo stabilių pajamų, tačiau jos nebuvo pakankamos patenkinti asmens, šeimos poreikius ir tai paskatino teisės pažeidėją nusikalsti. Pažyma apie gautus vykdomuosius raštus nustatyta, kad privalo išmokėti 28 667,07 Eur, išieškota – 24,84 Eur, savanoriškai dengė 0,00 Eur. Nuteistasis D. Ū. pokalbio metu pripažįsta, kad protingus sprendimus priimdavo ne visada, jog nusikalstamos veikos įvykdytos spontaniškai, iš anksto visko neapgalvojant ir neįvertinant galimų tokio elgesio pasekmių. Su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai buvo susiję nepakankami problemų identifikavimo ir sprendimo įgūdžiai, savo elgesio pasekmių neįvertinimas bei impulsyvus elgesys.
11. D. Ū. nusikalstamo elgesio rizika nuo bausmės atlikimo pradžios yra žema, tačiau pažymėtina, kad jam yra nustatyti 5 kriminogeniniai veiksniai, iš kurių trys priskiriami statiniams veiksniams: kriminalinė istorija (viso teistas šešis kartus); nusikaltimų sunkėjimas; būdingas nusikalstamo elgesio modelis; ir du dinaminiai: lėšų tvarkymo ypatumai; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais. Paminėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek D. Ū. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą ar nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Taigi, nors nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau, kaip paminėta, vis dar išlieka ne tik statiniai, bet ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, darantys įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, suponuoja išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos.
12. Skunde nuteistasis nesutinka su skundžiamoje nutartyje tarp nusikalstamo elgesio riziką didinančių kriminogeninių veiksnių nurodytu jo ankstesniu piktnaudžiavimu narkotikais, nes nėra jokių duomenų apie narkotinių medžiagų vartojimą. Atsakant į šį teiginį, teisėjų kolegija pažymi, kad šią aplinkybę teismas nurodė remdamasis Komisijos teismui pateikta Socialinio tyrimo išvada, kurioje vienas iš nuteistojo kriminogeninių dinaminių veiksnių ir yra pripažintas ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais. Teismui pateiktoje medžiagoje yra duomenų apie tai, kad nuteistasis yra vartojęs narkotinių medžiagų, pataisos įstaigoje jis lankė Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centro programą, tačiau bausmės atlikimo metu apsvaigimo faktų neužfiksuota. Kartu negalima nesutikti ir su skundo teiginiu, jog pateiktoje medžiagoje iš tiesų nėra jokių duomenų apie nuteistojo su piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis turimas problemas, be to, kad jis pats yra nurodęs, jog praeityje yra vartojęs narkotikų, tačiau nesistemingai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, neduoda pagrindo išvadai apie jo paties galimai su šių medžiagų vartojimu turimas problemas ir kad polinkis piktnaudžiauti psichiką veikiančiomis medžiagomis gali apsunkinti sėkmingą jo probaciją. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, net ir laikant, kad šis kriminogeninis veiksnys nepagrįstas faktiniais duomenimis, visų kitų pagrįstai nustatytųjų kriminogeninių veiksnių ir kitų lygtinio paleidimo taikymui svarbių aplinkybių kontekste tai nesudaro esminės atsvaros ir neduoda pagrindo daryti kitokią išvadą, nei buvo padaryta skundžiamoje nutartyje.
13. D. Ū. nustatyti ir keturi nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai: patvirtinta gyvenamoji vieta, teigiama darbinė motyvacija, socialinių ryšių palaikymas ir orientavimasis į savęs realizavimą socialiai priimtinais būdais ir priemonėmis. Teismo vertinimu, apsauginių veiksnių (gyvenamosios vietos turėjimas bei santykių palaikymas su artimaisiais), kurie galimai egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo buvimas teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, todėl nėra pagrindo manyti, jog šiuo atveju šios aplinkybės išskirtinai gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotino nuteistojo nusikalstamo elgesio.
14. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama ne tik pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. D. Ū. laisvės atėmimo bausmę atlieka už vienos labai sunkios nusikalstamos veikos padarymą. Jis anksčiau teistas penkis kartus. Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo skiriamos švelnesnės bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, jo atžvilgiu buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nes jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, kas atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, ir rodo, jog vertinamu atveju D. Ū. nusikalto ne atsitiktinai ir neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdis ir pavojingumas, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.
15. Dėl skunde nurodytų BVK naujojoje redakcijoje numatytų pakeitimų, kuriais nebuvo vadovautasi sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, teisėjų kolegija pažymi, kad naujoje šio kodekso redakcijoje, kuri įsigaliojo nuo 2023 m. sausio 1 d., normos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tvarką ir sąlygas, iš esmės nėra pasikeitę. Taip pat pažymėtina, kad D. Ū. lygtinio paleidimo klausimas Komisijoje buvo sprendžiamas ir nutarimas priimtas dar iki įsigaliojant naujajai BVK redakcijai, todėl, nesant naujojoje redakcijoje pakeitimų, reglamentuojančių nuteistųjų padėties švelninimą, visas procesas (pirmosios instancijos teisme ir apygardos teisme) vyksta vadovaujantis ta pačia, t. y. senąją minimo kodekso redakcija.
16. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino pakankamai šališkai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, kas duoda pagrindo išvadai, jog D. Ū. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai. Visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Taigi, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo D. Ū. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo D. Ū. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. vasario 28 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.