Marijampolės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorei S. K.,

teismo posėdyje išnagrinėjo Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato gautą prašymą dėl Agderio Lagmannsrett apeliacinio teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžio D. Ū., gimusiam (duomenys neskelbtini), pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. liepos 27 d. teisme gautas Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymas, kuriuo prašoma spręsti Agderio Lagmannsrett apeliacinio teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimą ir informuoti Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktoratą apie priimtą sprendimą (b. l. 1–2).

Prokurorė S. K. prašė teikimą tenkinti. Nurodė, kad nors nuteistasis yra išreiškęs poziciją nesutikti vykti į Lietuvos pataisos įstaigas atlikti jam paskirtos bausmės, tačiau kaip matyti iš pateiktos informacijos, Lietuvoje laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims sveikatos priežiūros paslaugos yra teikiamos. Ligos atveju į tai bus atsižvelgta (b. l. 49–50).

Nuteistojo D. Ū. gynėjas G. B. nurodė, jog palaiko ginamojo poziciją ir prašo prašymo netenkinti. D. Ū. nurodė, jog serga nepagydoma liga, dėl to abejoja, ar Lietuvos įkalinimo įstaigoje bus sudarytos tinkamos sąlygos šios ligos gydymui. Lietuvoje įkalinimo įstaigos susiduria su didelėmis problemomis tiek dėl vietos, tiek dėl teikiamų paslaugų. Ne kartą Europos Žmogaus Teisių Teismas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims yra priteisęs pinigines kompensacijas. Mano, kad teismo sprendimo vykdymas pažeistų nuteistojo teises, juo labiau, kad jis nusikaltimą padarė ne Lietuvos Respublikoje, o Norvegijos Karalystėje.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. Ū. nori atlikti jam paskirtą bausmę Norvegijos Karalystėje, kadangi jis serga Bechterevo liga, kuri sukelia neįgalumą ir jam Lietuvoje būtų per sunku atlikti bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas visiškai.

D. Ū. nuteistas Agderio Lagmannsrett apeliacinio teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžiu už nusikaltimą, numatytą Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo (2005) § 231 pirmojo skirsnio ir § 232 antrojo skirsnio pirmosios baudiamosios alternatyvos pažeidimą ir nubaustas 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. spalio 4 d.

Vadovaujantis galiojančiu Lietuvos Respublikos 2014 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. XII-800 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo“ 2 straipsniu klausimas dėl Norvegijos Karalystėje priimto nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje pagal nacionalinę teisę buvo perduotas spręsti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmams. Dėl nuosprendžių, kuriais paskiriama laisvės atėmimo bausmė, priimtų po 2011 m. balandžio 5 d. Osle pasirašyto susitarimo įsigaliojimo dienos pripažinimui ir vykdymui taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo nuostatos (toliau – Susitarimas).

Pagal Susitarimą Norvegijos Karalystė, tai yra išduodančioji valstybė (valstybė, kurioje priimtas nuosprendis) perdavė Lietuvos Respublikai, tai yra vykdančiajai valstybei (valstybė, kuriai perduodamas nuosprendis, siekiant jį pripažinti ir vykdyti) nuosprendį, kuriuo D. Ū. nuteistas 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir liudijimą pripažinti ir bausmei vykdyti.

Lietuvos Respublikos vyriausybės ir Norvegijos Karalystės vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad <...> nuosprendis ir liudijimas gali būti perduodami vykdančiajai valstybei pripažinti ir bausmei vykdyti tik gavus nuteistojo asmens sutikimą vadovaujantis išduodančiosios valstybės teise. Tačiau to paties straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai, kada toks asmens sutikimas nėra reikalingas. Vienas iš tokių atvejų yra tada, kai nuteistasis asmuo yra vykdančiosios valstybės pilietis ir gyvena toje valstybėje (Susitarimo 6 straipsnio 2 dalies a papunktis). Nagrinėjamu atveju duomenų, kad D. Ū. būtų ne Lietuvos Respublikos, o kitos valstybės, pilietis nėra, taip pat nėra duomenų, kad jis Norvegijos Karalystėje ar kurioje kitoje užsienio valstybėje turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, kurią būtų deklaravęs, jų nepateikė ir nuteistasis ar jo gynėjas. Be to, Norvegijos Karalystės kartu su nuosprendžiu pateiktame liudijime D. Ū. pilietybė nurodyta: Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta: Lietuva, (duomenys neskelbtini), kita atitinkama informacija apie nuteistojo asmens šeimą, socialinius ar profesinius ryšius su vykdančiąja valstybe: nuteistasis neturi jokių ryšių su Norvegija. Jis yra vedęs ir Tėvynėje turi du vaikus. Iš paminėtų aplinkybių akivaizdu, kad Norvegijos Karalystės teismui jokių pagrįstų abejonių dėl nuteistojo pilietybės ir gyvenamosios vietos vykdančiojoje valstybėje nekilo, todėl dėl nuteistojo perdavimo į vykdančiąją valstybę buvo kreiptasi net ir nesutinkant nuteistajam, kadangi toks sutikimas, kaip jau minėta, tokiu atveju nėra būtinas.

Įvertinus byloje esančius duomenis nėra nustatyta pagrindų, numatytų Susitarimo 8 straipsnyje, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Vadovaujantis Susitarimo 7 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 3 dalimi, Norvegijos Karalystės Agderio Lagmannsrett apeliacinio teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai yra nuteistajam nustatytinas laisvės atėmimo bausmės laikas ir įkalinimo įstaigos rūšis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) atitinkamus straipsnius.

D. Ū. nuteistas Agderio Lagmannsrett apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžiu už stambaus masto narkotinių medžiagų įvežimą ir/ar laikymą (narkotikų gabenimą): naktį į 2017 m. balandžio 23 d., sekmadienį, keltų terminale adresu: (duomenys neskelbtini), nuteistasis į Norvegiją įvežė 15,8 kg metamfetamino. Narkotikai buvo paslėpti virš ratlankių, Vokietijoje registruotame lengvajame automobilyje „Ford“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis buvo vienas ir vairavo nuosavą automobilį. Narkotikų vidutinis stiprumo laipsnis sudarė 48 proc. Pagal Norvegijos baudžiamojo kodekso Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo (2005) § 231 pirmojo skirsnio ir § 232 antrojo skirsnio pirmosios baudžiamosios alternatyvos pažeidimą jam paskirta 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistojo D. Ū. veika, kvalifikuota pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso § 231 pirmąjį skirsnį, § 232 antrojo skirsnio pirmosios baudžiamosios alternatyvos pažeidimą, kaip narkotikų gabenimas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį („Neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu“), kur numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir kurios sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 10 iki 15 metų.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį D. Ū. atžvilgiu Norvegijos Karalystės Agderio Lagmannsrett apygardos teismas įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, asmenybę ir išsprendė kitus klausimus, susijusius su bausmės skyrimu. Susitarimo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pritaikyta bausmė negali būti griežtesnė negu išduodančiojoje valstybėje paskirta bausmė, įvertinus jos pobūdį ir trukmę. Atsižvelgiant į tai, kad Agderio Lagmannsrett apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos baudžiamojo kodekso (2005) § 231 pirmojo skirsnio, § 232 antrojo skirsnio pažeidimą, D. Ū. paskirta 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė net neviršija BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos sankcijos minimumo, todėl suderinus Norvegijos Karalystėje paskirta bausme su BK nuostatomis D. Ū. paliktina paskirta 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaičiuotinas visas Norvegijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas.

Bausmės atlikimo vieta pagal BK 50 straipsnio 3 dalį parenkama atsižvelgus į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Atsižvelgus į tai, kad D. Ū. yra nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, todėl bausmė skiriama atlikti pataisos namuose.

Nors nuteistasis D. Ū. nesutinka, kad nuosprendžio vykdymas būtų perduotas Lietuvos Respublikai, tačiau jo motyvai yra grindžiami ne Susitarimo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Teismas taip pat pažymi, jog šiuo atveju, vadovaujantis Susitarimo 6 straipsnio 2 dalimi, nėra būtinas nuteistojo sutikimas dėl likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Be to nors nuteistasis D. Ū. akcentuoja ligą ir jo gydymo perspektyvą sieja su jo manymu geresnėmis nuteistojo sąlygomis Norvegijos Karalystėje, tačiau tokios aplinkybės neparemtos jokiais konkrečiais rašytiniais įrodymais. Be to, gydymosi galimybės nuteistiesiems Lietuvos įkalinimo įstaigose taip pat yra, o dėl įkalinimo sąlygų (ne)tinkamumo nuteistiesiems nėra ribojama teisė ginti savo interesus įstatymo nustatyta tvarka (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis Nr. 1S-3-361/2018).

Pažymėtina, kad Susitarimo preambulėje nurodoma, kad jį priimant atsižvelgta į Konvencijos ir jos 1997 m. gruodžio 18 d. papildomo protokolo nuostatas. Pagal Konvencijos 1997 m. gruodžio 18 d. papildomo protokolo 3 straipsnio 1 dalį, nuteisusiai valstybei prašant, nuosprendį vykdanti valstybė pagal šio straipsnio nuostatas gali sutikti perduoti nuteistąjį be jo sutikimo, kai jo atžvilgiu priimtas nuosprendis. Nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo perdavimo atveju, dvigubo nubaudimo (ne bis in idem) principas nebūtų pažeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsniu, 365 straipsniu, teismas

nutaria:

pripažinti Norvegijos Karalystės Agderio Lagmannsrett apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendį ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

D. Ū., gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, nuteistam Norvegijos karalystės Agderio Lagmannsrett apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso § 231 pirmąjį skirsnį, § 232 antrojo skirsnio pirmosios baudžiamosios alternatyvos pažeidimą, paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) metams 6 (mėnesiams) mėnesiams suderinti su BK 260 straipsnio 3 dalimi ir palikti paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) metams 6 (mėnesiams) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. Ū. sulaikymo Norvegijos Karalystėje dienos (Norvegijos Karalystės išduotame liudijime nurodoma bausmės pabaiga 2026 m. spalio 4 d.).

Šios nutarties nuorašą išsiųsti nuteistajam D. Ū., jo interesus atstovaujančiam advokatui, prokurorui.

Įsiteisėjusios nutarties nuorašą išsiųsti Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktoratui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biurui, bausmės vykdymą kontroliuojančiam prokurorui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.