Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. RV-20-5055 nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. Ū. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisija nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu įvykdė visas socialinės reabilitacijos priemones, drausmine tvarka nebaustas, skatintas. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas teigiamai, nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dirba, gauti duomenys, kad nuteistajam bus užtikrinta darbo vieta. Komisijos nuomone, nuteistasis už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausmės taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti jį neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Teisme gauti ir nuteistojo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nuteistasis nurodo, kad prokurorės abejonės jo pokyčiais yra negrįstos ir prašo Komisijos nutarimą patvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Komisijos nutarimas tvirtintinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad D. Ū. nuteistas Norvegijos Karalystės A. L. apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo (2005) § 231 pirmąjį skirsnį ir § 232 skirsnį, galutinė bausmė – 9 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi Norvegijos Karalystės A. L. apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendis pripažintas ir vykdytinas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Suderinus su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalimi, paskirta galutinė bausmė – 9 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2019 m. kovo 26 d., bausmės pabaiga – 2026 m. spalio 4 d. Komisijos posėdžio dieną, likusi neatlikta bausmės dalis buvo 3 metai 3 mėnesiai 12 dienų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba pažanga ją mažinant. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi sudaryti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti asmens atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą.

Nutarime Komisija nurodo, kad nuteistasis yra aktyvus pataisos proceso dalyvis, nuosekliai siekė save realizuoti darbinėje veikloje, nuolat mokėsi, 13 kartų skatintas, drausmine tvarka nebaustas, nuteistajam nustatyta nuolat mažėjanti žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (rizika vertinta iš viso 8 kartus), šiuo metu sudaranti 19 balų pagal OASys pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimo metodiką. Komisija pažymi, kad nuteistasis gyvena Marijampolės kalėjimo pusiaukelės namuose, dirba, nuteistajam nustatytas 45 procentų darbingumas, jis gauna pastovias pajamas, dengia įsiskolinimus, darbdavio charakterizuojamas teigiamai.

Prokurorė atsiliepime nurodo, kad nuteistasis anksčiau teistas 5 kartus, šiuo metu atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, mano jog šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis dar nėra įsisąmoninęs priešingų visuomenėje nustatytoms normoms ir elgesio reikalavimams veiksmų pasekmių. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu Komisijos vertinamas kaip nepriekaištingas. Kartu teismas pažymi, kad skiriant nuteistajam laisvės atėmimo bausmę teismas jau atsižvelgė į jo padarytos veikos pavojingumą ir sunkumą bei į paties nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, savo nusikalstamo elgesio vertinimą bei pateiktus paaiškinimus. Prokurorės skundo argumentai ir motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, kadangi nusikalstamos veikos pavojingumas, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo galimybės išeiti į laisvę jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, galėtų būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet, visų svarbiausia, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Pažymėtina, kad Komisija jau ne pirmą kartą priima sprendimą taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visišką atleidimą nuo bausmės. Net ir taikant lygtinį paleidimą yra taikomos valstybės prievartos priemonės – skiriami apribojimai, įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus.

Marijampolės kalėjimo Psichologinės tarnybos išvadoje nurodoma, jog nuteistasis geba išsikelti socialiai priimtinus tikslus, realizuoti save dabartinėje veikloje, gyventi iš legalaus pajamų šaltinio, geba įvardinti problemas, susijusias su jo nusikalstamu elgesiu, geba analizuoti tokio elgesio pasekmes, neigiamai vertina savo nusikalstamą elgesį. Įvertinta, jog įvykdyti nusikalstamą veiką paskatino siekis turėti daugiau lėšų patogesniam gyvenimui. Specialistų išvadoje pabrėžiama, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai buvo susiję nepakankami problemų identifikavimo ir sprendimo įgūdžiai, savo elgesio pasekmių neįvertinimas, tačiau šios sritys bausmės atlikimo metu buvo nuosekliai koreguojamos aktyviai įsitraukiant į resocializacijos procesą. Todėl šiuo atveju, teismo nuomone, dar ir lygtinis paleidimas skatins nuteistąjį būnant laisvėje toliau teigiama linkme koreguoti savo elgesį, turės didesnį teigiamą ir drausminantį poveikį nei paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos atlikus pilną bausmę nesant jokių suvaržymų ar/ir apribojimų. Šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažina jo galimybė įsidarbinti laisvėje, didelis jo įsitraukimas į savo resocializacijos procesą, gyvenamosios vietos turėjimas, kas betarpiškai patvirtina nuoširdžią nuteistojo motyvaciją keistis. Nuteistasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, staliaus ir dailidės profesines kvalifikacijas, yra teigiamos darbinės motyvacijos, dirba, pataisos įstaigoje gauta pažyma, jog paleistas iš pataisos įstaigos jis bus įdarbintas, todėl finansinės gerovės siekis nusikalstamu elgesiu nuteistajam jau nebeaktualus (Tokios pozicijos, formuodami vieningą teismų praktiką laikosi ir aukštesnės instancijos teismas, Kauno apygardos teismo 2021-03-10 nutartis Nr. 1S-141 -926/2021, 2022 m. liepos 11 d. nutartis Nr. 1S-353-928/2022).

Nuteistajam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir atitinka 19 balų (žema nuo 0 iki 40 balų). Be to, ši rizika ženkliai pakitusi sumažėjusi (pirmojo vertinimo metu ji sudarė 23 balus), todėl daryti išvadą, jog šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant šią riziką nepakankama nėra pagrindo. Akivaizdžią pažangą pataisos įstaigoje rodo ir tai, kad, už nepriekaištingą elgesį jis buvo skatinamas – iš viso 13 kartų, drausmine tvarka nebaustas. Nuteistajam reguliariai leidžiama parvykti į namus trumpalaikių išvykų metu. Jokių pažeidimų būdamas už pataisos įstaigos ribų nuteistasis nepadarė. Šių aplinkybių visuma teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, kad jis stengiasi elgtis teigiamai ir deda visas įmanomas pastangas tinkamai savo elgesio korekcijai ir resocializacijai. Spręstina, jog tai padės nuteistajam integruotis į visuomenę ir kartu bus užtikrintas teisingo bei progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimas (BVK 9 str.).

Taip pat pažymėtina, jog vertinant lygtinio paleidimo materialias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju būtent teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu, teigiamos nuostatos į taisykles, kitos jau anksčiau aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį, net ir įvertinus likusios bausmės laiką, nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje lygtinio paleidimo metu.

Teismas, įvertinęs nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ( žema), akivaizdžią pažangą dar mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, taip pat nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, daro išvadą, kad asmuo atitinka tiek formaliąsias, tiek materialiąsias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas. Jį teigiamai apibūdinančių duomenų visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, kad toliau jį būtų galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės, o įvertinus kartu ir jau atliktą bausmės dalį (beveik 2/3 bausmės), jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl išdėstytų motyvų Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą tvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. RV-20-5055 nutarimo ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam D. Ū..

Terminą, kuriam nuteistasis lygtinai paleistas, skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.