Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Aurelijaus Rauckio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. Ū. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)-ame sektoriuje 2021 m. liepos 12 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam D. Ū. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. Ū. nuteistas Norvegijos Karalystės Agderio Lagmannsrett apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo (2005) § 231 pirmąjį skirsnį ir § 232 skirsnį, galutinė bausmė – 9 (devyneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pripažintas Norvegijos Karalystės Agderio Lagmannsrett apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendis ir vykdytinas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Suderinus su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi, D. Ū. paskirta galutinė bausmė – 9 (devyneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2019 m. kovo 26 d., bausmės pabaiga – 2026 m. spalio 4 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. Ū. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (BVK 157 straipsnio 4 dalis). Kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis). Jei Komisija priima nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tuomet pastarasis dėl tokio Komisijos sprendimo gali pateikti skundą apylinkės teismui, kuris svarsto šio skundo pagrįstumo klausimą.

7. Susipažinusi su nuteistojo skunde ir skundžiamoje nutartyje pateiktais argumentais bei teismui pateikta medžiaga, taip pat įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad D. Ū. gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Skundžiama nutartis yra argumentuota, joje nurodyti aiškūs atsisakymo tenkinti nuteistojo skundą ir pakeisti Komisijos nutarimą netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra motyvai, kurie nėra nei formalūs, nei deklaratyvūs. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas nesureikšmino nei D. Ū. padarytų nusikaltimų sunkumo, nei jo ankstesnių teistumų ar kitų aplinkybių, kurios pagal šiuo metu galiojančias teisės normas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, buvo įvertinta nuteistąjį bei jo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką charakterizuojančių duomenų visuma, kuri objektyviai neleido padaryti išvados, jog jis šiuo metu gali būti paleistas lygtinai. Daryti priešingą išvadą, nei padarė apylinkės teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs žemesnės instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, D. Ū. nepateikė, jų savo iniciatyva nenustatė ir skundą nagrinėjantis teismas.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau, kaip ir žemesnės instancijos teismas bei Komisija, taip ir aukštesniojo teismo teisėjų kolegija vis tik neįžvelgia tokios akivaizdžios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog, paleistas lygtinai, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Daroma išvada, jog D. Ū. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu negali būti taikomas, kadangi jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo.

9. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais nekyla, kadangi Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad D. Ū. palaiko artimus ryšius su tėvais, seserimi, buvusia žmona bei pilnamečiu sūnumi, jis nėra socialiai atsiskyręs, save vertina adekvačiai, geba įvairiapusiškai žvelgti ir vertinti savo asmenybę, turi konkrečius tikslus, detalų planą, kaip tai įgyvendins. Be to, jis nepalaiko kriminalinės subkultūros tradicijų, neišsako diskriminacinių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, prasmingai leidžia laisvalaikį. Pozityvus D. Ū. elgesys bausmės atlikimo metu buvo įvertintas ir pataisos įstaigos administracijos, nuo 2020 m. liepos 27 d. jis perkeltas bausmės tęsimui iš paprastosios į lengvąją nuteistųjų grupę. Vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką apibūdinančių duomenų visuma, kuri nagrinėjamu atveju nėra itin teigiama.

10. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nuteistasis skunde klaidingai nurodo, kad visi ankstesni jo teistumai yra išnykę ir ši jo kriminalinė praeitis neturėtų būti vertinama. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad anksčiau D. Ū. yra teistas penkis kartus. Pirmą kartą (2005 m.) jam buvo paskirta bauda, antrą kartą (2007 m.) – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, šios bausmės vykdymą atidedant 1 metams (bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pažeidė), trečią kartą (2008 m.) – laisvės atėmimas 1 metams, šios bausmės vykdymą atidedant 1 metams. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis bausmės vykdymo atidėjimo terminas nuteistajam baigėsi 2009 m. spalio 9 d., naujų nusikalstamų veikų šiuo laikotarpiu jis nepadarė. BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, - laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Taigi, pirmieji trys D. Ū. teistumai šiai dienai iš tiesų yra išnykę, tačiau kiti du teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymo nustatyta tvarka. D. Ū. 2016 m. rugpjūčio 23 d. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (svetimo turto įgijimas apgaule) – 20 MGL dydžio bauda, o 2016 m. spalio 4 d. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (svetimo turto pasisavinimas) – galutine 27 MGL dydžio bauda. BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktis numato, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, - bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Kadangi nusikaltimas, už kurio įvykdymą D. Ū. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo padarytas 2017 m. pavasarį, todėl teistumo išnykimo eiga nutrūko.

11. Aptarti duomenys liudija, kad nors šiuo metu D. Ū. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau su teisėsaugos institucijomis jis susiduria daugiau nei dešimtmetį, jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja, taip pat plečiasi ir jų vykdymo teritorija, t. y. nuteistasis įstatymų imperatyvų nesilaiko ne tik Lietuvos Respublikoje, tačiau ir užsienio valstybėse (dabartinis nusikaltimas padarytas (duomenys neskelbtini) Karalystėje). Svarbu pažymėti ir tai, kad visų D. Ū. nusikalstamų veikų motyvas yra iš esmės tas pats, t. y. siekis greitai ir lengvai praturtėti kitų asmenų sąskaita. Todėl teisėjų kolegija itin atidžiai įvertina duomenis, susijusius su nuteistojo išsilavinimu, darbo patirtimi bei galimybe realiai įsidarbinti išėjus į laisvę. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad D. Ū. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, mokėsi aukštesniojoje miškininkų mokykloje, tačiau jos nebaigė. Bausmės atlikimo metu jis mokėsi Kaišiadorių suaugusiųjų mokykloje, 12 klasėje, kartojo kursą, siekdamas pagilinti anglų kalbos žinias, vėliau mokėsi Kaišiadorių technologijos ir verslo mokykloje staliaus specialybės. Pataisos įstaigoje D. Ū. nedirba, nes nuo 2019 m. gegužės 10 d. bausmę atlieka Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centre, kuriame dėl nuteistiesiems taikomų dinaminės priežiūros priemonių įsidarbinti VĮ „(duomenys neskelbtini)“ nėra galimybės. Būryje įdarbintas nebuvo dėl darbo vietų trūkumo. Taigi, darbine veikla pataisos įstaigoje nuteistasis neužsiima, tačiau pataisos įstaigos administracijai jis yra pateikęs ne vieną dokumentą dėl jo galimo įdarbinimo laisvėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks formalus galimybės įsidarbinti patvirtinimas nesuteikia pagrindo daryti pagrįstą išvadą, jog D. Ū. iš tiesų yra motyvuotas sąžiningai dirbti ir tokiu būdu užsidirbti pragyvenimui.

12. Aukštesnės instancijos teismas pažymi ir tai, kad nors nuteistojo vardu pataisos įstaiga nėra gavusi vykdomųjų dokumentų, tačiau jis turi nesumokėtų administracinių baudų, įsiskolinimų antstoliams už ankstesnius priteistus civilinius ieškinius, todėl vertinti, jog D. Ū. neturi finansinių sunkumų, nebūtų pagrįsta. Nuteistojo teigimu, įsiskolinimus jis dengia iš gaunamos neįgalumo išmokos, tačiau akivaizdu, jog ši nedidelė išmoka negali jam užtikrinti stabilaus pragyvenimo. Atkreiptinas dėmesys, kad D. Ū. iki nuteisimo, nors ir nepastoviai, tačiau dirbo, vis dėlto, gaunamų darbinių pajamų jam nepakako visiems poreikiams patenkinti, norėjosi turėti daugiau lėšų, kas ir paskatino nusikalsti. Šiuo metu teisėjų kolegija nenustatė jokių pokyčių nuteistojo mąstysenoje bei elgesyje, kas leistų tikėtis, jog D. Ū. galėtų pragyventi ir iš kiek kuklesnių pajamų. Be to, teismui pateiktoje medžiagoje yra duomenų apie tai, kad nuteistasis yra ne kartą vartojęs įvairių narkotinių medžiagų, pataisos įstaigoje jis lankė Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centro programą, bausmės atlikimo metu apsvaigimo faktų neužfiksuota, vis dėlto, polinkis piktnaudžiauti psichiką veikiančiomis medžiagomis gali apsunkinti sėkmingą probaciją.

13. Teisėjų kolegijos nuomone, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog šiuo metu išlieka aktualūs D. Ū. nustatyti kriminogeniniai veiksniai: statiniai – kriminalinė istorija, nusikaltimų sunkėjimas, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; dinaminiai – gyvenimo stilius, lėšų tvarkymo ypatumai. Nors statinių kriminogeninių veiksnių nuteistasis nebegali pakeisti, vis dėlto, jie patvirtina, kad ilgesnį laikotarpį išlaikyti pozityvų elgesį D. Ū. yra sudėtinga, nes anksčiau ar vėliau jis vėl nusikalsta, t. y. kartoja tas pačias klaidas ir iš jų nesimoko. Tuo tarpu apsauginiai veiksniai nuo pakartotinio nusikalstamumo – pastovi gyvenamoji vieta, palaikantys socialiniai ryšiai, motyvacija mokytis ir įgyti naujų kvalifikacijų, egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau nuo jos neatgrasė. Atkreiptinas dėmesys, kad ir lėtine autoimunine liga, palaipsniui pažeidžiančia stuburą, taip pat vidaus organus, D. Ū. sirgo dar gerokai iki nusikalstamos veikos padarymo. Duomenų, kad šiuo metu liga būtų itin progresavusi, dėl ko nuteistajam būtų per sunku tęsti bausmės atlikimą pataisos įstaigoje, nėra, todėl ši aplinkybė neturi įtakos lygtinio paleidimo klausimo svarstymui.

14. Aptarti duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad D. Ū. yra pasiruošęs grįžti į visuomenę, todėl jo pataisos procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje. Probacija gali būti taikoma tik ypatingais atvejais, kai nuteistąjį bei jo elgesio korekciją apibūdinančios aplinkybės neleidžia abejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas, o šiuo atveju tokios abejonės vis tik kyla, ypač įvertinus faktinę aplinkybę, jog nuteistajam kartą jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat kitos, švelnesnės nei laisvės atėmimas, bausmės rūšys, tačiau jos nebuvo efektyvios. Šiame kontekste pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai, kad ir nuteistajam likusi neatliktos bausmės dalis (kiek daugiau nei penkeri metai) nesudaro pagrindo išvadai, jog pataisos procesas jau yra užbaigtas, o D. Ū., būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals.

15. Apibendrinus visa, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. Ū. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.