Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. Ū. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2021 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam D. Ū. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka D. Ū., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Norvegijos Karalystės Agderio Lagmannsrett apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo (2005) § 231 pirmąjį skirsnį ir § 232 skirsnį, galutinė bausmė – 9 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pripažintas Norvegijos Karalystės Agderio Lagmannsrett apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendis ir vykdytinas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Suderinus su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalimi, paskirta galutinė bausmė – 9 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2019 m. kovo 26 d., pabaiga – 2026 m. spalio 4 d.

Anksčiau teismo šešis kartus teistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2021 m. liepos 12 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam D. Ū. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalį. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog teigiamai nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių nesudaro absoliutaus pagrindo spręsti, kad savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti. Be to, išlieka kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui. Taip pat neatliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje atsižvelgdama į visas aplinkybes padarė išvadą, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Nuteistasis D. Ū. skundžia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimą ir prašo jį panaikinti bei taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nurodo, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema (23 balai), septynis kartus skatintas, drausmine tvarka nebaustas, nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, išėjęs į laisvę turėtų gyvenamąją vietą bei darbą. Skundžiamame nutarime akcentuota, kad nuteistasis yra teistas, tačiau jo padaryti nusikaltimai yra prie 10-11 metų, todėl teistumai jau yra išnykęs ir jis yra laikomas neteistu. Nuteistasis daugiau kaip 4 metus 4 mėnesius atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl tai neturėtų būti sumenkinama.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro M. S. atsiliepimas, kuriuo prašo nuteistojo D. Ū. skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2021 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam D. Ū. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalį, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, protokolu, socialinio tyrimo išvada bei pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2021 m. liepos 12 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam D. Ū. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. Ū. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 4 dalį numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo su intensyvia priežiūra vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laiką nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, septynis kartus teistas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis mokėsi, gilino anglų kalbos žinias, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, finansinių įsipareigojimų neturi. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, D. Ū. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nustatyta, kad D. Ū. per bausmės atlikimo laikotarpį nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, drausmine tvarka nebaustas, septynis kartus skatintas. Pagal „OASys“ metodiką D. Ū. nustatyta žema – 23 balai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, iš jų yra ir statinių bei dinaminių kriminogeninių veiksnių, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija; nusikaltimų sunkėjimas; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; lėšų tvarkymo ypatumai. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatytas vertinant tiek D. Ū. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad D. Ū. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, susijusio su narkotinėmis medžiagomis, padarymą, anksčiau teismo teistas, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, skirtos bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu – baudos, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis šiuo metu nurodo įvertinantis savo nusikalstamo elgesio pasekmes ne tik sau bei savo artimai aplinkai, bet ir visuomenei ir yra numatęs kitus, socialiai priimtinus būdus spręsti finansiniams sunkumams. Tačiau nuteistasis pripažino, kad, būdamas laisvėje, gaunamų darbinių jam pakako pagrindiniams poreikiams patenkinti, tačiau norėjosi turėti daugiau lėšų, ir šis poreikis nuteistąjį skatino vykdyti nusikalstamas veikas. Be to nuteistasis anksčiau teistas kelis kartus, tačiau nepasimokė iš ankstesnio patyrimo ir vėl darė naujus nusikaltimus, ko pasekoje šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad analizuojant situaciją kuri privedė prie teisės pažeidimo matyti kad nuteistasis pirmenybę teikė veiksmui, o ne planavimui. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, D. Ū. neatliktos bausmės dalis (5 metai 2 mėnesiai 26 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. Ū. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo D. Ū. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2021 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. Ū. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2021 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam D. Ū. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.