Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir V. V.,

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo D. Ū. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. liepos 11 d. nutarimą Nr. 93-251 taikyti nuteistajam D. Ū. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. Ū. nuteistas Norvegijos Karalystės Agderio Lagmannsrett apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo (2005) § 231 pirmąjį skirsnį ir § 232 skirsnį, galutinė bausmė – 9 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

2. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi Norvegijos Karalystės Agderio Lagmannsrett apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendis pripažintas ir vykdytinas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Suderinus su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalimi, paskirta galutinė bausmė – 9 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

3. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2019 m. kovo 26 d., jos pabaiga – 2026 m. spalio 4 d. Komisijos posėdžio dieną likusi neatlikta bausmės dalis buvo 4 metai 2 mėnesiai 27 dienos.

4. Komisijos 2022 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 93-251 nutarta nuteistajam D. Ū. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi šį Komisijos nutarimą patvirtinti buvo atsisakyta, motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5. Nuteistasis D. Ū. skundu prašo panaikinti šią Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų.

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, jog teismo teigimas, kad nuteistasis padarė pažeidimą yra nepagrįstas ir neįrodytas, nes jam jokia nuobauda nėra paskirta, kadangi pagal galiojančius Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatas visi nuteistieji, kurie padaro nusižengimus svarstomi drausmės komisijoje ir jiems skiriamos drausminės nuobaudos pagal BVK nurodytas nuostatas.

5.2. Teigiama, kad teismas nepagrįstai vertino nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, kadangi toks teismo vertinimas laikomas kaip antras asmens baudimas. Pažymi, jog teismas skirdamas asmeniui bausmę jau atsižvelgė į jo padaryto nusikaltimo sunkumą, kiekį ir jo praeitį skirdamas jam galutinę bausmę.

5.3. Nurodoma, kad teismas nepagrįstai vertino neatliktos likusios bausmės dalį, kadangi toks vertinimas prieštarauja BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatoms. Pasak nuteistojo, teismas vertindamas asmens pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, analizuoja nemažai aplinkybių, kurios yra statiškos ir negali rodyti pažangos, tačiau jos akcentuojamos, kaip turinčios reikšmės lygtinio paleidimo klausimo sprendimui. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. 1-154 patvirtintose rekomendacijose dėl prokurorų pozicijos, teismui sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, nurodoma, kad nuteistojo nusikaltimo padarymo aplinkybės neturėtų sąlygoti prokuroro pozicijos pasisakant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, nes tai jau buvo įvertinta teisme skiriant asmeniui bausmę.

5.4. Toliau skunde teigiama, kad Komisija tinkamai, išsamiai ir kruopščiai išanalizavo nuteistojo bylą ir gautą medžiagą ir priėmė sprendimą, kuris yra teigiamas nuteistojo atžvilgiu, o teismas nepagrįstai atmetė Komisijos nutarimą savo sprendimą motyvuodamas abejonėmis ir spėliojimais.

5.5. Skunde nuteistasis cituoja Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Rec (2003)22 nuostatas lygtinio paleidimo aspektu, atkreipiant dėmesį, kad apylinkės teismas neįvertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų.

6. Atsiliepime į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė prašo nuteistojo D. Ū. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nuteistojo D. Ū. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Vien tik Komisijos priimtas nuteistajam palankus sprendimas neįpareigoja teismo jį besąlygiškai patvirtinti, jei teismas nustato, kad nuteistasis lygtinio paleidimo taikymo kriterijų neatitinka.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam D. Ū. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėju atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nutarta netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą D. Ū. iš pataisos įstaigos, nors ir ydingi, tačiau teismas įvertinęs visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes priėmė pagrįstą galutinę išvadą. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, netinkamai taikė ar aiškino lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus, rėmėsi vien tik prokuratūros pateiktu apsiliepimu ar iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ir juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo D. Ū. lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis D. Ū. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl teigti, kad jo atlikta bausmės dalis vis dar yra per maža, kaip tai teisingai pažymėta nuteistojo skunde, pagrindo nėra. Ir vis tik, net ir atlikus privalomą laisvės atėmimo bausmės dalį, nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra galimas, bet ne privalomas. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, akcentuojamais ir jo skunde, teisėjų kolegijai nekyla. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka, kad nuteistojo elgesio korekcijoje yra teigiamų pokyčių, tai įvertinta ir pataisos įstaigos administracijos: šiuo metu laisvės atėmimo bausmę D. Ū. atlieka lengvosios grupės sąlygomis, skatintas 10 kartų, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei lygtinio paleidimo rekomendacijas, dalyvavo priklausomybių prevencijos programoje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju jis turėtų pastovią gyvenamąją vietą bei darbą, pataisos įstaigoje mokėsi, įgijo specialybę. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teigiamai D. Ū. charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir, kad paskirtos bausmės tikslai yra jau pasiekti.

10. Teisėjų kolegija pažymi, jog svarstant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma bei šių duomenų visumos pagrindu sprendžiama, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo, būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal susiformavusią teismų praktiką, sprendžiant ar yra pagrindas paminėtai išvadai, yra įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir jo dedamos pastangos keisti savo ydingą elgseną bei mąstyseną. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad asmens elgesio, mąstymo ir požiūrio keitimas yra sudėtingas ir ilgalaikis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į jo asmenybę. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojančius duomenis, ir pagrįstai konstatavo, jog teigiamų elgesio korekcijos požymių, D. Ū. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, vis tik nepakanka. Tam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, pritaria ir apygardos teismo teisėjų kolegija.

11. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo D. Ū. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Tačiau rizikos priskyrimas žemai, vidutinei ar aukštai, nuteistajam taikytų pataisos priemonių veiksmingumo savaime nepatvirtina ir neduoda pagrindo išvadai, kad pataisos procesas toliau gali būti tęsiamas probacijos metu. Nuteistajam žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatyta ir pirmojo vertinimo metu, ir per visą bausmės laiką rizikos priskyrimas šiai grupei nekito. Tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodyta ir tai, kad 1/2 bausmės dalį atlikusiam nuteistajam vis dar išskiriami riziką nusikalsti pakartotinai didinantys kriminogeniniai veiksniai: nustatyti trys statiniai veiksniai – kriminalinė istorija (teistas šešis kartus), nusikaltimų sunkėjimas, būdingas nusikalstamo elgesio modelis; du kintantys (dinaminiai) kriminogeniniai veiksniai – lėšų tvarkymo ypatumai (turimi finansiniai įsipareigojimai, finansinis nusikalstamos veikos motyvas), ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais. Riziką nusikalsti pakartotinai didinantys kriminogeniniai veiksniai yra susiję ne tik su nuteistojo kriminaline istorija, t. y. aplinkybe, kurios nuteistasis pakeisti negali, bet ir su nuteistojo mąstymu, elgesiu bei nuostatomis bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai identifikuoja problemines sritis, galinčias įtakoti pakartotinį nusikalstamą elgesį. D. Ū. atveju ne tik statinių, bet ir dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas, nors nuteistais ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei rekomendacijas, teikia pagrindą išvadai, kad nuteistajam taikomos pataisos priemonės savo tikslų dar nepasiekė, šių priemonių įgyvendinimas rizikos veiksnių valdymui reikšmingos įtakos neturėjo.

12. Aukštesnės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pažymoje apie gautus vykdomuosius raštus nurodyta, kad nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 28 667,07 Eur, išmokėta – 24,84 Eur, todėl vertinti, jog D. Ū. neturi finansinių sunkumų, nebūtų pagrįsta. Nuteistojo teigimu, įsiskolinimus jis dengia iš gaunamos neįgalumo išmokos, tačiau akivaizdu, jog ši nedidelė išmoka negali jam užtikrinti stabilaus pragyvenimo. Atkreiptinas dėmesys, kad D. Ū. iki nuteisimo, nors ir nepastoviai, tačiau dirbo, vis dėlto, gaunamų darbinių pajamų jam nepakako visiems poreikiams patenkinti, norėjosi turėti daugiau lėšų, kas ir paskatino nusikalsti. Šiuo metu teisėjų kolegija nenustatė jokių pokyčių nuteistojo mąstysenoje bei elgesyje, kas leistų tikėtis, jog D. Ū. gebėtų tinkamai spręsti finansines problemas. Be to, teismui pateiktoje medžiagoje yra duomenų apie tai, kad nuteistasis yra ne kartą vartojęs įvairių narkotinių medžiagų, pataisos įstaigoje jis lankė Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centro programą, bausmės atlikimo metu apsvaigimo faktų neužfiksuota, vis dėlto polinkis piktnaudžiauti psichiką veikiančiomis medžiagomis gali apsunkinti sėkmingą probaciją.

13. Paminėtos aukščiau aplinkybės, siekiant sėkmingos probacijos, reikalauja, kad būtų konstatuoti papildomi faktoriai, galintys sumažinti neigiamą finansinių sunkumų ir polinkio vartoti narkotines medžiagas poveikio riziką. Tačiau tokių faktorių nenustatyta. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad D. Ū. laisvės atėmimo bausmę šiuo metu atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, susijusio su narkotinėmis medžiagomis, padarymą. Anksčiau teistas, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, skirtos bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu – baudos, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos neturėjo, jis laikytis įstatymų ilgesnį laiką nesugebėjo ir vėl nusikalto, o tai teisėjų kolegijos vertinimu itin aktualu sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą. Ir nors teistumų kiekis bei nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Paminint ir tai, kad informacija apie D. Ū. teistumus atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl šių aplinkybių įvertinimas skundžiamoje nutartyje, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą BVK normų nepažeidžia, ir formuojamai teismų praktikai, neprieštarauja.

14. Atsakant į skundo argumentą dėl Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Rec (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“, apygardos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad tai yra rekomendacijos. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju BVK ir BPK, kuriuose aiškiai reglamentuoti tiek lygtinio paleidimo taikymo pagrindai ir sąlygos, tiek šio instituto taikymo tvarka, apibrėžti terminai, kada asmuo įgyja teisę į lygtinį paleidimą ir kada yra galimas pakartotinis svarstymas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje.

15. Teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Kartu pažymint, kad apylinkės teismas vertindamas aplinkybę, jog D. Ū. neatliktos bausmės dalis – 4 metai 2 mėnesiai ir 27 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2022 m. liepos 7 d.), įstatymo taikymo klaidos nepadarė, kadangi šių aplinkybių vertinimas yra būtinas gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į visų nustatytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti. Teisėjų kolegija pritardama apylinkės teismo išvadai konstatuoja, kad pataisos procesas nuteistajam D. Ū. turi būti tęsiamas. Nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad D. Ū. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

16. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo ją naikinti skunde išdėstytais motyvais, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo D. Ū. skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo D. Ū. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.