Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. Ū. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria pripažintas Norvegijos Karalystės Agderio Lagmannsrett apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendis ir nutarta jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. Ū. nuteistas Agderio Lagmannsrett apeliacinio teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžiu už nusikaltimą, numatytą Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo (2005) § 231 pirmojo skirsnio ir §232 antrojo skirsnio pirmosios baudžiamosios alternatyvos pažeidimą ir nubaustas 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. spalio 4 d.

2. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi buvo tenkintas Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymas, dėl Agderio Lagmannsrett apeliacinio teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, minėta nutartimi D. Ū., gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, nuteistam Norvegijos karalystės Agderio Lagmannsrett apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso § 231 pirmąjį skirsnį, § 232 antrojo skirsnio pirmosios baudžiamosios alternatyvos pažeidimą, paskirta bausmė - laisvės atėmimas devyniems metams šešiems mėnesiams suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi ir palikta paskirta bausmė – laisvės atėmimas devyniems metams ir šešiems mėnesiams. Taip pat, nutarta bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. Ū. sulaikymo Norvegijos Karalystėje dienos.

3. Nuteistasis D. Ū. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 nutartį, prašo ją panaikinti ir atsisakyti tenkinti Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymo dėl Agderio Lagmannsrett apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

3.1. Skunde nuteistasis nurodo, jog jis nebuvo informuotas apie Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose vykusį teismo posėdį, kurio metu buvo nagrinėjamas minėtas Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymas ir nors šiame teismo posėdyje dalyvavęs valstybės paskirtas gynėjas tinkamai atliko savo pareigas, tačiau jis nežinojo visų aptariamu klausimu reikšmingų aplinkybių. Taip pat, D. Ū. pažymi, kad iš anksto jam nepranešus apie būsimo teismo posėdžio vietą bei laiką, jam buvo atimta galimybė per artimuosius sudaryti teisinių paslaugų sutartį su advokatu, kuris teismui būtų pateikęs svarbius duomenis apie jo sveikatos būklę, šeiminę padėtį bei argumentus dėl teisinės situacijos vertinimo ir tokiu būdu buvo grubiai suvaržyta jo teisė į gynybą.

3.2. Be to, skunde teigiama, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodė, jog D. Ū. yra vedęs ir turi du vaikus ir tai patvirtina prie skundo pridedama ištuokos liudijimo kopija, įrodanti, kad nuteistasis santuoką nutraukė prie dešimt, bei D. Ū. sūnaus gimimo liudijimo kopija iš kurios matyti, kad A. Ū. jau yra pilnametis

3.3. Taip pat, skunde pažymėta, jog Nuteistųjų asmenų konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio 1 dalies „d“ papunktyje nurodyta, jog nuteistasis turi sutikti su tuo, jog jis būtų perduotas kitai valstybei, jeigu viena iš valstybių perdavimą laiko būtinu dėl nuteistojo amžiaus arba fizinės ar protinės jo būklės. Be to, nurodyta, kad Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies „d“ punkte suformuluotas reikalavimas, kad jeigu yra pateiktas prašymas dėl perdavimo, tai nuteisusioji valstybė kiekvieną kartą, kai yra reikalingas bet koks medicininis ar socialinis įvertinimas turi pateikti valstybei, kurioje bus atliekama bausmė, visą informaciją apie nuteistojo gydymą valstybėje kurios teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir rekomendacijas kaip tą gydymą tęsti valstybėje, kurioje bausmė bus atliekama. Nuteistasis skunde pažymi, kad aptariamu atveju informacija apie jo gydymą Norvegijos karalystėje nebuvo pateikta minėtą prašymą nagrinėjančiam teismui, o Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja šių duomenų ne tik neišsireikalavo, bet ir šią pareigą perkėlė jam (t. y. nuteistajam). Atsižvelgęs į šias aplinkybes, D. Ū. mano, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi nuspręsdamas vykdyti nuosprendį, kuriuo nuteistas nepagydoma liga sergantis asmuo, pažeidė imperatyvius Konvencijos reikalavimus bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365 straipsnio 1 dalies nuostatas.

3.4. Skunde be kita ko teigiama, kad prie skundo pridedamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų 2017 m. spalio 5 d. medicinos dokumentų išrašas liudija, jog D. Ū. 2005 m. buvo diagnozuotas ankilozinis spondiloartritas (Bechterovo liga) įvairiose stuburo dalyse, o pridedama Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. sausio 27 d. pažyma patvirtina, jog dėl nurodytos ligos nuteistasis yra netekęs 55 procentų darbingumo. Taip pat, skunde nurodyta, jog Norvegijos karalystės įkalinimo įstaigoje nuo D. Ū. sulaikymo momento iki dabar jis yra aprūpinamas jam būtinu medikamentu – etanerceptu, o prie skundo pridedamas Norvegijos karalystės pataisos įstaigos, kurioje šiuo metu D. Ū. atlieka paskirtą laisvės atėmimo bausmę t. y. Haldeno kalėjimo sveikatos apsaugos tarnybos raštas patvirtina, jog šiame kalėjime nuteistajam ateityje bus užtikrintas gydymas dar efektyvesniu etanercepto pakaitalu – „Humira“ injekciniu pakaitalu. Skunde nuteistasis nurodo, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį visiškai neanalizavo ar Lietuvoje jam bus užtikrintas analogiško lygio gydymas, kaip Norvegijos karalystėje. Todėl, nuteistojo manymu, perdavus aptariamą nuosprendį vykdyti Lietuvos Respublikai, jo teisinė padėtis būtų pabloginta, o tai griežtai draudžia Europos žmogaus teisių teismo praktika ir nacionaliniai įstatymai.

4. Atsiliepimų į skundą negauta.

5. Nuteistojo D. Ū. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir šio kodekso VII dalyje nustatytas taisykles. Pagal 2014 m. kovo 20 d. įstatymu Nr. XII-800 ratifikuotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos karalystės Vyriausybės susitarimą dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriuose paskirtos laisvės atėmimo ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo (toliau – Susitarimas) nuostatas Norvegijos Karalystė (išduodančioji šalis) perdavė Lietuvos Respublikai (vykdančiajai valstybei) nuosprendį, kuriuo D. Ū. nuteistas devynerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir liudijimą nuosprendžiui pripažinti ir bausmei vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

7. Įvertinus Kauno apygardos teismui pateiktą nuteistojo medžiagą, skundžiamos nutarties turinį bei nuteistojo skundo argumentus, sprendžiama, kad skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nutartis yra pagrįsta bei teisėta ir priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio reikalavimų. Apylinkės teismas tinkamai įvertino Agderio Lagmannsrett apeliacinio teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžio turinį bei teikimo nagrinėjimui pateiktus duomenis ir pagrįstai pripažino laisvės atėmimo bausmę kaip būtiną atlikti Lietuvos Respublikoje.

8. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimo medžiagoje esančių duomenų, pagrindų, numatytų Susitarimo 8 straipsnyje, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti D. Ū. paskirtą laisvės atėmimo bausmę – nėra. Apylinkės teismas, priimdamas nutartį dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo, visiškai pagrįstai vadovavosi Susitarimo 7 straipsniu bei BPK 365 straipsniu, kuris įpareigoja teismą nuteistajam nustatyti laisvės atėmimo bausmės laiką ir įkalinimo įstaigos rūšį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamus straipsnius.

9. Nuteistasis apygardos teismui pateiktame skunde pažymi, jog jam nebuvo iš anksto pranešta apie Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose vykusį teismo posėdį, kurio metu buvo nagrinėjamas minėtas Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymas ir tokiu būdu buvo apribota jo teisė į gynybą. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu toks skundo argumentas yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos karalystės Vyriausybės Susitariamo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo (toliau – Susitarimas) 6 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog visais atvejais, kai nuteistasis asmuo tebėra išduodančiojoje valstybėje, jam suteikiama galimybė išdėstyti savo nuomonę žodžiu ar raštu. Iš apygardos teismui pateiktos nuteistojo skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, jog vadovaujantis minėta Susitarimo nuostata Marijampolės apylinkės teismui kartu su liudijimu buvo pateiktas ir nuteistojo asmens perkeliamo iš Norvegijos Karalystės į Lietuvos Respubliką asmeninis pareiškimas, kuriame D. Ū. nurodė nesutinkantis su tuo, kad nuosprendis ir liudijimas būtų perduoti vykdyti Lietuvos Respublikai ir pažymėjo sergantis Bechterevo liga, dėl kurios yra neįgalus ir todėl Lietuvos Respublikos pataisos įstaigoje jam būtų per sunku atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai sprendžiama, jog nagrinėjimu atveju D. Ū. buvo sudaryta galimybė pateikti savo nuomonę teismui, sprendžiančiam nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas, pripažinimo ir vykdymo klausimą. Be to, Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi buvo nuspręsta, jog D. Ū. negalint tinkamai pasinaudoti savo teise į gynybą (kadangi jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Norvegijos Karalystėje) nagrinėjant teikimą Nr. E1-962-829/2018 yra būtina jam paskirti gynėją, paskiriant advokatą G. B. Svarbu pažymėti ir tai, jog pats nuteistasis aukštesnės instancijos teismui pateiktame skunde nurodė, jog jam paskirtas gynėjas tinkamai atliko savo pareigas. Įvertinus nurodytas aplinkybes sprendžiama, jog nors pranešimas apie posėdį Norvegijos Karalystėje laisvės atėmimo bausmę atliekančiam D. Ū. išsiųstas ir nebuvo, tačiau Marijampolės apylinkės teismas ėmėsi tinkamų priemonių, kad jo teisės ir teisėti interesai, svarstant teikimą, būtų užtikrinti, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybą.

10. Aukštesnės instancijos teismui pateiktame skunde, nuteistasis D. Ū. nurodo, kad jam yra diagnozuota Bechterevo liga, kuri yra tinkamai gydoma Norvegijos Karalystės pataisos įstaigoje, kur jis atlieka nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai nepatikrino ir nenustatė ar analogiškas gydymas jam būtų garantuotas ir Lietuvos Respublikos pataisos įstaigoje. Atsakant į šį skundo argumentą pažymėtina, kad nuteistiesiems Lietuvos Respublikoje yra įstatymo garantuojama teisė ne tik gauti medicinos pagalbą (BVK 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau ir teisė į gydymą medicinos įstaigose (BVK 174 straipsnis). Laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą (BKV 174 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo D. Ū. reiškiamos abejonės dėl netinkamos gydymo kokybės atliekant bausmę Lietuvos Respublikoje nepagrįstos jokiais faktais, tik subjektyviu skundo autoriaus vertinimu, todėl darytina išvada, jog atliekant laisvės atėmimo bausmę nuteistasis gaus visą reikalingą gydymą. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, jog skundo argumentas, kad perdavus aptariamą nuosprendį vykdyti Lietuvos Respublikai, jo teisinė padėtis būtų pabloginta, yra nepagrįstas. Be to, aptariamu aspektu teisiškai reikšminga nėra ir skunde nurodyta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė nepareikalavęs išduodančios valstybės kompetentingos institucijos informacijos apie nuteistojo gydymą ir rekomendacijų kaip tą gydymą tęsti vykdančioje valstybėje. Pagal aukščiau minėto Lietuvos Respublikos vyriausybės ir Norvegijos Karalystės susitarimo nuostatas vykdančioji valstybė tokios pareigos neturi, tokia pareiga nėra numatyta ir išduodančiajai valstybei. Tik esant reikalingumui išduodančiosios ir vykdančiosios valstybių kompetentingos institucijos gali konsultuotis dėl nuteisto gydymo galimybių ir sąlygų vykdančiojoje valstybėje.

11. Nors aukštesnės instancijos teismas ir pritaria nuteistojo skundo argumentui, jog skundžiamoje nutartyje nurodyti neteisingi duomenys, apie D. Ū. šeiminę padėtį, tačiau pažymi, kad sprendžiant nuosprendžio pripažinimo ir perdavimo vykdyti kitai valstybei klausimą, nuteistojo šeiminė padėtis neturi lemiamos reikšmės. Asmens šeiminė padėtis yra svarbi nustatant jo socialinius ryšius su tam tikra valstybe ir sprendžiant, kurioje valstybėje asmuo iš tiesų gyvena, tačiau nagrinėjamu atveju ginčo dėl D. Ū. gyvenamosios vietos valstybės nustatymo, nėra. Iš apygardos teismui pateiktos skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, kad D. Ū. pats pripažįsta esantis Lietuvos Respublikos pilietis ir nurodo, jog gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini) Lietuva. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta sprendžiama, jog skundžiamoje nutartyje padaryta klaida, nekeičia šios nutarties esmės ir negali būti laikoma pakankamu pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti.

12. Nepritartina ir skundo argumentui, kad nuteistajam D. Ū. nesutikus su jo perkėlimu į Lietuvos Respubliką likusios bausmės atlikimui, iš viso negalėjo būti sprendžiamas klausimas dėl jo perdavimo. Lietuvos Respublikos vyriausybės ir Norvegijos Karalystės vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosprendis ir liudijimas gali būti perduodami vykdančiajai valstybei pripažinti ir bausmei vykdyti tik gavus nuteistojo asmens sutikimą vadovaujantis išduodančiosios valstybės teise. Tačiau to paties straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai, kada toks asmens sutikimas nėra reikalingas. Vienas iš tokių atvejų yra tada, kai nuteistasis asmuo yra vykdančiosios valstybės pilietis ir gyvena toje valstybėje (6 straipsnio 2 dalies „a“ punktas). Nagrinėjamu atveju duomenų, kad D. Ū. būtų ne Lietuvos Respublikos, o kitos valstybės pilietis, nėra. Taip pat nėra ir duomenų, kad jis Norvegijos Karalystėje ar kitoje užsienio valstybėje turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą. Be to, kaip jau minėta anksčiau, Norvegijos Karalystės kartu su liudijimu pateiktame asmeniniame pareiškime, pats D. Ū. patvirtina esantis Lietuvos Respublikos pilietis ir nurodo, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini) Lietuva. Iš paminėtų aplinkybių akivaizdu, kad Norvegijos Karalystės kompetentinga institucija jokių pagrįstų abejonių dėl nuteistojo pilietybės ir gyvenamosios vietos vykdančiojoje valstybėje nekilo, todėl dėl nuteistojo perdavimo į vykdančiąją valstybę buvo kreiptasi net ir nesutinkant nuteistajam, kadangi toks sutikimas, kaip jau minėta, tokiu atveju nėra būtinas. Ir nors skunde teigiama, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti vadovaujamasi ne minėtomis Susitarimo nuostatomis, o Konvencijos 3 straipsnio 1 dalies „d“ papunktyje įtvirtintu reikalavimu, jog nuteistasis turi sutikti su tuo, kad jis būtų perduotas kitai valstybei, jeigu viena iš valstybių perdavimą laiko būtinu dėl nuteistojo amžiaus arba fizinės ar protinės jo būklės, tačiau pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų apie tai, kad Norvegijos Karalystė D. Ū. nuosprendžio vykdymą Lietuvos Respublikai perduotų dėl jo amžiaus, arba fizinės/protinės jo būklės. Atsižvelgiant į tai, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodyta Konvencijos nuostata sprendžiant D. Ū. nuosprendžio perdavimo klausimą, neturi būti vadovaujamasi.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų nuostatų, todėl ją keisti ar naikinti nutartį nuteistojo D. Ū. skunde nurodytais motyvais, nėra pagrįsto pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. Ū. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.