- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-12
- Bylos Nr.
- 1S-3-361/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00025-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Nuteistasis
- I. S.
- Advokatai
- Tomas Leščinskas, Vaclovas Šerlinskas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo I. S. (I. S.) gynėjo advokato Tomo Leščinsko skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties, kuria pripažintas Norvegijos Karalystės Borgartingo apeliacinio teismo 2016 m. birželio 8 d. nuosprendis ir nutarta vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Norvegijos Karalystės Haldeno apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nuosprendžiu už Norvegijos Karalystės 1902 m. baudžiamojo kodekso 162 straipsnio 1 dalies pažeidimą I. S. nuteistas septynerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Norvegijos Karalystės 1902 m. baudžiamojo kodekso 35 straipsnio 2 dalimi konfiskuotas automobilis ir mobiliojo ryšio telefonas.
Norvegijos Karalystės Borgartingo apeliacinis teismas 2016 m. birželio 8 d. nuosprendžiu Nr. 16-064771AST-BORG/02 patenkino I. S. apeliacinį skundą iš dalies, sutrumpino jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą iki septynerių metų ir į bausmės laiką įskaitė sulaikyme išbūtas 430 dienų. Bausmės vykdymo pabaiga – 2022 m. sausio 25 d.
Šilutės rajono apylinkės teisme gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento teikimas dėl Borgartingo apeliacinio teismo 2016 m. birželio 8 d. nuosprendžio I. S. pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo (toliau – Susitarimas) dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo (toliau – Susitarimas) nuostatomis.
Šilutės rajono apylinkės teismas, dalyvaujant prokurorei S. D. R., I. S. gynėjui advokatui Vaclovui Šerlinskui, 2017 m. spalio 19 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento teikimą, 2017 m. spalio 26 d. priėmė nutartį, ja nutarė pripažinti Norvegijos Karalystės Borgartingo apeliacinio teismo 2016 m. birželio 8 d. nuosprendį Nr. 16-064771AST-BORG/02, kuriuo skirta bausmė nuteistajam I. S. ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Suderino I. S. šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę septynerių 7 metų laisvės atėmimo bausmę, į bausmės laiką įskaitant sulaikyme išbūtas 430 dienų, su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalimi ir nutarė palikti paskirtą septynerių 7 metų laisvės atėmimo bausmę, į bausmės laiką įskaitant sulaikyme išbūtas 430 dienų, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodė skaičiuoti nuo I. S. sulaikymo Norvegijos Karalystėje dienos.
Šalies argumentai
Skundu nuteistojo gynėjas T. Leščinskas prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – teikimo netenkinti. Argumentuoja, jog I. S. nebuvo informuotas apie posėdžio apylinkės teisme laiką ir vietą, tokiu būdu pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK), Susitarimo 8 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, 1983 m. kovo 21 d. Europos Tarybos konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo 5 straipsnio nuostatos. I. S. neturėjo galimybės pasirūpinti, jog jį atstovautų gynėjas pagal susitarimą ir kuris būtų pateikęs visus reikalingus rašytinius įrodymus. Apylinkės teisme gynėjas V. Šerlinskas atstovavo I. S. formaliai, neturėdamas jokios informacijos apie socialinę aplinką, sveikatos būklę. Motyvuoja Susitarimo preambulės 4 punkto, 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir teigia, kad teismui su teikimu nepateikti duomenys apie I. S. socialinę reabilitaciją, galimybes ir sąlygas atlikti bausmę Lietuvoje. Teismas neįvertino, jog Lietuvoje kalinimo ir resocializacijos sąlygos yra prastenės nei Norvegijos Karalystėje ir Europos Komitetas tai yra nurodęs 2011 metų pranešime. Norvegijos Karalystėje priešingai nei Lietuvoje nuteistiesiems užtikrinamas bausmės atlikimo terimo sutrumpinimas ir galimybė atlikti likusią bausmės dalį lengvesnio režimo įkalinimo įstaigoje bei galimybė sutrumpinti bausmės terminą atlikus 1/6 dalį bausmės. Lietuvoje lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį yra netaikomas. Be to, I. S. sunkiai serga lėtiniu Hepatitu, cukriniu diabetu ir ŽIV. I. S. yra taikomas naujausias Hepatito gydymas medikamentais, tokio gydymo kaina svyruoja nuo 17 000 Eur iki 27 000 Eur, gydymą kompensuoja valstybė. ŽIV ir cukrinis diabetas taip pat yra pasiekę negydytinų komplikacijų stadiją, todėl Norvegijos Karalystės įkalinimo įstaigoje I. S. taikomas intensyvus, naujausiais moksliniais tyrimais paremtas, medicininis gydymas. Kalėdamas Lietuvoje tokios kokybės gydymo, priežiūros I. S. tikrai negautų. I. S. daug metų negyveno Lietuvoje, o gyveno – kurį laiką Vokietijoje, o pastaraisiais metais – Norvegijos Karalystėje. Ten mokėsi, bendrauja norvegų kalba, dirbo, rengėsi kurti šeimą, ten gyvena jo aplinkos žmonės, su kuriais paiko artimus ryšius, o su Lietuva ryšiai yra nutrūkę. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog I. S. gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Nors išvykimo iš Lietuvos I. S. nėra deklaravęs, tačiau iš tiesų gyvena Norvegijos Karalystėje, ten yra jo faktinė gyvenamoji vieta, šeima, socialiniai, ekonominiai ir kiti ryšiai. Visa tai paspartins I. S. pataisymą ir reintegraciją į visuomenę. Lietuvoje I. S. nėra ieškomas, nėra įvykdęs nusikaltimų, už kuriuos turėtų būti teisiamas ar turėtų atlikti bausmę Lietuvoje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta skundo nagrinėjimo medžiaga, įvertinęs nuteistojo gynėjo skundo bei skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant užsienio valstybės teismo priimto nuosprendžio pripažinimo klausimą.
Apylinkės teismo nutartis yra motyvuota, joje įvertintos visos užsienio valstybės teismo nuosprendžio pripažinimui reikšmingos aplinkybės, kurias teismą įpareigoja įvertinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimas dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo (Susitarimas ratifikuotas 2014 m. kovo 20 d. įstatymu Nr. XII-800 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo“ (TAR, 2014-03-31, Nr. 2014-03680).
Nagrinėjamu atveju pagal Susitarimą Norvegijos Karalystė, kaip nuosprendį priėmusi valstybė, yra išduodančioji šalis (1 straipsnio 1 dalies c punktas), o Lietuvos Respublika, kaip valstybė, kuriai perduodamas nuosprendis siekiant, kad jis būtų pripažintas ir vykdomas jos teritorijoje, yra vykdančioji šalis (1 straipsnio 1 dalies d punktas). Susitarimo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija pripažįsta nuosprendį, kuris buvo perduotas šio Susitarimo nustatyta tvarka, ir nedelsdama imasi visų būtinų priemonių bausmei vykdyti, išskyrus atvejus, kai pritaikomas vienas iš 8 straipsnyje nurodytų nepripažinimo ir nevykdymo pagrindų.
Išanalizavus nuteistojo gynėjo skundo argumentus, konstatuotina, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindų, numatytų Susitarime, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti I. S. paskirtą bausmę.
Susitarimo 8 straipsnio 1 dalies b punkte, be kita ko, įtvirtinta, jog vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę, jei nesilaikyta 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų. Tuo tarpu pagal Susitarimo 4 straipsnio 1 dalies a punktą, jeigu nuteistasis asmuo yra išduodančiojoje valstybėje arba vykdančiojoje valstybėje ir jeigu šis asmuo davė sutikimą, kaip reikalaujama pagal 6 straipsnį, tai nuosprendis kartu su liudijimu, kurio standartinė forma pateikta 1 priede, gali būti perduodamas kitai Susitariančiajai Šaliai, kai kita Susitariančioji šalis yra nuteistojo asmens pilietybės valstybė, kurioje jis gyvena. Pagal Susitarimo 6 straipsnio 1 dalį, nepažeidžiant 2 dalies nuostatų, nuosprendis ir liudijimas gali būti perduodami vykdančiajai valstybei pripažinti ir bausmei vykdyti tik gavus nuteistojo asmens sutikimą vadovaujantis išduodančiosios valstybės teise. Tačiau Susitarimo 6 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta išlyga (išimtis), remiantis kuria nuteistojo asmens sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo nereikalingas, kai nuteistasis asmuo yra vykdančiosios valstybės pilietis ir gyvena toje valstybėje. Valstybė, kurioje nuteistasis asmuo „gyvena“, – vieta, su kuria tas asmuo yra susijęs, atsižvelgiant į jo įprastą gyvenamąją vietą ir tokius aspektus kaip šeima, socialiniai ar profesiniai ryšiai (Susitarimo 1 straipsnio 1 dalies e punktas).
Esant tokiam teisiniam reguliavimui, vertinant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, jog I. S. yra vykdančiosios valstybės, t. y. Lietuvos Respublikos, pilietis, jo deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) Šilutės r. sav. (b. l. 32, 49). Duomenų apie deklaruotą I. S. išvykimą į užsienio valstybę (šiuo konkrečiu atveju į Norvegijos Karalystę), patvirtinančių, kad I. S. Lietuvos Respublikoje nebegyvena, byloje nenustatyta, jų nepateikė ir nuteistasis ar jo gynėjas (-ai). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaip pagrįsta vertinama pirmosios instancijos teismo išvada, jog Norvegijos Karalystės teismui jokių pagrįstų abejonių dėl nuteistojo pilietybės ir gyvenamosios vietos vykdančiojoje valstybėje nekilo, todėl dėl nuteistojo perdavimo į vykdančiąją valstybę buvo kreiptasi net ir nesutinkant nuteistajam, kadangi toks sutikimas tokiu atveju nėra būtinas.
Nors gynėjas skunde akcentuoja I. S. ligas ir jų gydymo perspektyvą sieja su jo manymu geresnėmis kalinimo sąlygomis Norvegijos Karalystėje, tačiau tokios aplinkybės neparemtos jokiais konkrečiais rašytiniais įrodymais. Be to, gydymosi galimybės nuteistiesiems Lietuvos įkalinimo įstaigose taip pat yra, o dėl įkalinimo sąlygų (ne)tinkamumo nuteistiesiems nėra ribojama teisė ginti savo interesus įstatymo nustatyta tvarka.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nors pranešimas apie posėdį Norvegijos Karalystėje bausmę atliekančiam I. S. išsiųstas nebuvo, tačiau teismas ėmėsi priemonių, kad nuteistojo I. S. asmens teisės ir teisėti interesai svarstant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento teikimą būtų užtikrinti. Teismas kreipėsi į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir nuteistajam buvo paskirtas gynėjas, kuris dalyvavo teismo posėdyje, pasisakė svarstomu klausimu. Todėl nuteistojo teisė į gynybą nebuvo ir nėra pažeista. Be to, apie tai, kad Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktoratas kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją su prašymu spręsti Norvegijos Karalystės Borgartingo apeliacinio teismo 2016 m. birželio 8 d. nuosprendžio, I. S. atžvilgiu, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimą, nuteistasis I. S. žinojo ir dar 2016 m. liepos 18 d. paaiškinime išdėstė savo nuomonę dėl jo perdavimo bei nurodė dėl kokių priežasčių jis nesutinka ir nenori likusios bausmės atlikti Lietuvoje (b. l. 19). Įvertinęs šias aplinkybes apygardos teismas nelaiko, kad nepranešant nuteistajam apie aptariamo klausimo nagrinėjimo laiką ir vietą, buvo padarytas esminis procesinis pažeidimas, dėl kurio skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta.
Gynėjo skundo argumentai, kad Norvegijos Karalystėje, o ne Lietuvoje yra I. S. faktinė gyvenamoji vieta, šeima, socialiniai, ekonominiai ir kiti ryšiai, vertinami kaip nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, todėl atmetami. Priešingai nei teigiama skunde, teismas įvertino aplinkybes dėl nuteistojo šeiminės, socialinės, turtinės padėties bei atsižvelgdamas į nuteistojo nusikaltimo pobūdį, paskirtos bausmės rūšį, jo asmenybę, pagrįstai parinko bausmę atlikti pataisos namuose, o ne kalėjimo režimo sąlygomis.
Skundo argumentai, jog teismui su teikimu nepateikti duomenys apie I. S. socialinę reabilitaciją, galimybes ir sąlygas atlikti bausmę Lietuvoje, atmestini kaip nepagrįsti. Iš nuteistojo 2017 m. liepos 18 d. paaiškinimo turinio aiškiai matyti, jog nuteistasis nesutikimą išreiškė būtent dėl bausmės vykdymo perdavimo Lietuvai (b. l. 19). Susitarimas nenumato, jog reikalinga gauti ir pateikti teismui duomenis, išvadas ar konsultacijas dėl bausmės atlikimo vietų, sąlygų jose ir pan.
Skunde nurodytose Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 8 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-757-312/2016 bei 2015 m. liepos 17 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-1006-562/2015, priešingai nei šiuo atveju, sprendžiant dėl užsienio valstybėje nuteistajam nuosprendžiu, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje, buvo pateikti konkretūs rašytinai įrodymai, kurie leido teismui daryti išvadą, jog nuteistojo Lietuvos Respublikos piliečio faktinė gyvenamoji vieta yra būtent užsienio valstybėje, su kuria jis susijęs šeiminiais, socialiniais ir kitokiais ryšiais. Atsižvelgiant į tai, remtis paminėtomis nutartimis šiuo atveju jokio pagrindo nėra.
Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutarė:
atmesti nuteistojo I. S. gynėjo advokato Tomo Leščinsko skundą ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.