Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. G. atstovo advokato Vytauto Aginto skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria pripažintas Norvegijos Karalystės Agder lagmannsrett apeliacinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendis ir nutarta vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat A. G., nuteistam Norvegijos Karalystės Agder lagmannsrett apeliacinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso 162 § pirmąją dalį, plg. trečiosios dalies pirmąjį punktą laisvės atėmimu penkeriems metams ir šešiems mėnesiams, paskirta laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1 dalimi ir 260 straipsnio 3 dalimi, nustatant A. G. laisvės atėmimą penkeriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės atlikimo pradžią nutarta skaičiuoti nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d., į paskirtosios bausmės laiką įskaitytas laikas, praleistas kardomajame kalinime (suėmime), ir bausmės dalis, atlikta pagal Norvegijos Karalystės Agder lagmannsrett apeliacinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendį nuo 2014 m. balandžio 8 d. iki 2016 m. rugpjūčio 4 d., panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas Norvegijos Karalystės Agder lagmannsrett apeliacinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso 162 § pirmąją dalį, plg. trečiosios dalies pirmąjį punktą laisvės atėmimu penkeriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pripažintas Norvegijos Karalystės Agder lagmannsrett apeliacinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendis ir nutarta vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat A. G. Norvegijos Karalystės Agder lagmannsrett apeliacinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso 162 § pirmąją dalį, plg. trečiosios dalies pirmąjį punktą paskirta laisvės atėmimo penkeriems metams ir šešiems mėnesiams bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1 dalimi ir 260 straipsnio 3 dalimi, nustatant A. G. laisvės atėmimą penkeriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžią nutarta skaičiuoti nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d., į paskirtosios bausmės laiką įskaitytas laikas, praleistas kardomajame kalinime (suėmime), ir bausmės dalis, atlikta pagal Norvegijos Karalystės Agder lagmannsrett apeliacinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendį, t. y. nuo 2014 m. balandžio 8 d. iki 2016 m. rugpjūčio 4 d.

Skunde taip pat nurodoma, kad Norvegijos Karalystėje A. G. pradėjo dirbti nuo 2002 metų, o gyventi - nuo 2006 metų, su šia šalimi jį sieja glaudūs socialiniai ryšiai, čia gyvena jo sugyventinė (norvegė) L. M.-Homme, Norvegijos Karalystėje nuteistasis mokosi, bendrauja norvegų kalba, nuo 2002 m. gruodžio 11 d. jam buvo suteiktas socialinio draudimo numeris, o oficialus nuteistojo adresas nuo 2014 m. kovo 19 d. yra (duomenys neskelbtini). Jo šeima, draugai, darbas ir netgi turtas yra Norvegijos Karalystėje. Teismas padarė klaidingą išvadą, jog nuteistojo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Šis adresas A. G. buvo nurodytas tuomet, kai Norvegijos Karalystėje nuteistasis steigė įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kadangi turėjo būti du savininkai ir buvo reikalinga nurodyti du adresus. Vienas iš adresų turėjo būti nurodytas Lietuvoje, kad bankroto atveju būtų galimybė siųsti laiškus ir kitu adresu, todėl buvo nurodytas nuteistojo pusbrolio M. M. adresas. Šiuo adresu nuteistasis niekada negyveno ir nebuvo registruotas. Kita svarbi priežastis, kodėl jis gali atlikti bausmę tik Norvegijos Karalystės kalėjime yra ta, kad A. G. buvo patyręs krūtinės ląstos raumenų ir sausgyslių sužalojimą - plėštinę didžiojo krūtinės raumens traumą, todėl dabar lanko fizioterapinius užsiėmimus. A. G. buvo suteikta galimybė treniruotis skyriuje savarankiškai su sportine guma, kas yra svarbu jo reabilitacijai. Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigose fizinius specifinius pratimus, siekiant geriausių reabilitacinių rezultatų, nuteistajam atlikti būtų neįmanoma. Be to, Lietuvoje jo sveikatai ir gyvybei egzistuoja reali grėsmė - iš Palangos miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 32-1-389-09 matyti, kad jam buvo padaryta kiaurinė šautinė žaizda pėdoje ir, kiek yra žinoma, būtent jį sužalojęs D. D. laukia A. G. sugrįžtančio į Lietuvą, siekdamas atkeršyti. Taip pat yra asmenų, kurie grasina susidorojimu ne tik jam, bet jo senelei Nijolei K. G. dėl to, jog A. G. liko skolingas už prarastus narkotikus.

Atsiliepimų į nuteistojo atstovo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo atstovo skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju, pagal Susitarimą Norvegijos Karalystė, kaip nuosprendį priėmusi valstybė, yra išduodančioji šalis (1 straipsnio 1 dalies c) punktas), o Lietuvos Respublika, kaip valstybė, kuriai perduodamas nuosprendis, siekiant, kad jis būtų pripažintas ir vykdomas jos teritorijoje, yra vykdančioji šalis (1 straipsnio 1 dalies d) punktas). Susitarimo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija pripažįsta nuosprendį, kuris buvo perduotas šio Susitarimo nustatyta tvarka, ir nedelsdama imasi visų būtinų priemonių bausmei vykdyti, išskyrus atvejus, kai pritaikomas vienas iš 8 straipsnyje nurodytų nepripažinimo ir nevykdymo pagrindų.

Išanalizavus Vilniaus apygardos teismui pateiktą skundo nagrinėjimo medžiagą ir skundo argumentus, sprendžiama, kad žemesnės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindų, numatytų Susitarimo 8 straipsnyje, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti ir vykdyti išduodančiosios šalies priimtą nuosprendį vykdančiosios šalies teritorijoje. Susitarimo 8 straipsnio 1 dalies b) punkte numatyta, kad vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę, jei nesilaikyta 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų. Susitarimo 4 straipsnio 1 dalies a) punkte numatyta, kad jeigu nuteistasis asmuo yra išduodančiojoje valstybėje arba vykdančiojoje valstybėje ir jeigu šis asmuo davė sutikimą, kaip reikalaujama pagal 6 straipsnį, tai nuosprendis kartu su liudijimu, kurio standartinė forma pateikta 1 priede, gali būti perduodamas kitai Susitariančiajai Šaliai, kai kita Susitariančioji Šalis yra nuteistojo asmens pilietybės valstybė, kurioje jis gyvena. Susitarimo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepažeidžiant 2 dalies nuostatų, nuosprendis ir liudijimas gali būti perduodami vykdančiajai valstybei pripažinti ir bausmei vykdyti tik gavus nuteistojo asmens sutikimą vadovaujantis išduodančiosios valstybės teise. Susitarimo 6 straipsnio 2 dalies a) punkte numatyta, kad nuteistojo asmens sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo nereikalingas, kai nuteistasis asmuo yra vykdančiosios valstybės pilietis ir gyvena toje valstybėje. Susitarimo 1 straipsnio 1 dalies e) punkte numatyta, kad valstybė, kurioje nuteistasis asmuo „gyvena“ – vieta, su kuria tas asmuo yra susijęs, atsižvelgiant į jo įprastą gyvenamąją vietą ir tokius aspektus, kaip šeima, socialiniai ar profesiniai ryšiai.

Nagrinėjamu atveju, nors A. G. yra vykdančiosios valstybės, t. y. Lietuvos Respublikos, pilietis, tačiau iš skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis gyvena Norvegijos Karalystėje: Lietuvos Respublikoje A. G. neteistas (b. l. 75), Aust-Adger pirmosios instancijos teismas 2015 m. vasario 26 d. nuosprendyje nurodė, kad Norvegijoje jis yra baustas už vagiliavimą (b. l. 26), Administracinio Pietų Norvegijos pakrantės mokesčių padalinio pažymoje nurodyta, kad 2014 m. kovo 19 d. registruotas A. G. pašto adresas yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 104), Norvegijoje gyvena nuteistojo sugyventinė L. M.-H., kuri teigia iki A. G. sulaikymo su juo gyvenusi tris su puse metų ir šiuo metu palaikanti artimus ryšius bei norinti, kad pastarasis liktų Norvegijoje, taip pat ji nurodo, kad su Lietuvos Respublika nuteistojo niekas nesieja, ten gyvena tik jo močiutė, o motina ir sesuo gyvena Vokietijoje (b. l. 108), A. G. mokosi norvegų kalbos, Søndre Vestfold kalėjimo, Færder vidurinės mokyklos, Berg skyriaus patarėjos ataskaitoje nurodoma, kad nuteistasis Norvegijoje turi šeimą ir nori įsikurti Skandinavijoje (b. l. 111), Norvegijos Karalystėje A. G. turi registruoto turto – automobilį Volkswagen Passat (b. l. 126). Atkreiptinas dėmesys, kad Norvegijos Karalystės Agder lagmannsrett apeliacinis teismas 2015 m. birželio 26 d. nuosprendyje taip pat konstatavo, kad A. G. yra Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Norvegijoje (b. l. 42). Nors nėra oficialių duomenų, kad A. G. būtų deklaravęs savo išvykimą iš Lietuvos, tačiau iš pažymos apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą matyti, kad A. G. nuo 2006 m. balandžio 7 d. yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (b. l. 102). Taigi, iš nurodytų duomenų visumos galima spręsti, kad A. G. iš tiesų gyvena Norvegijoje, ten yra jo faktinė gyvenamoji vieta, šeima, socialiniai ir kiti ryšiai.

Atsižvelgiant į tai, žemesnės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pagal Susitarimo 6 straipsnio 2 dalies a) punktą A. G., kaip Lietuvos Respublikos piliečio, sutikimas šiuo atveju nereikalingas. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad pastarasis nesutiko su jam paskirtos bausmės atlikimo perkėlimu į Lietuvą ir nurodė nesutikimo priežastis (b. l. 3-4). Nagrinėjamu atveju, nenustatyta Susitarimo 6 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, kai nuteistojo asmens sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo nereikalingas, todėl yra Susitarimo 8 straipsnio 1 dalies b) punkte numatytas pagrindas atsisakyti pripažinti Norvegijos Karalystės Agder lagmannsrett apeliacinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendį, kuriuo A. G. nuteistas pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso 162 § pirmąją dalį, plg. trečiosios dalies pirmąjį punktą laisvės atėmimu penkeriems metams ir šešiems mėnesiams, ir vykdyti šį nuosprendį Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vilniaus apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad A. G. iš tiesų gyvena Norvegijos Karalystėje, ten yra jo faktinė gyvenamoji vieta, šeima, socialiniai ir kiti ryšiai, nuteistojo socialinę reabilitaciją galima lengviau pasiekti jam artimoje aplinkoje, t. y. Norvegijos Karalystėje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartis yra naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas – netenkinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento teikimo ir nepripažinti Norvegijos Karalystės Agder lagmannsrett apeliacinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso 162 § pirmąją dalį, plg. trečiosios dalies pirmąjį punktą laisvės atėmimu penkeriems metams ir šešiems mėnesiams, bei neperduoti vykdyti šio nuosprendžio Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

nutarė:

Nuteistojo A. G. atstovo advokato Vytauto Aginto skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – netenkinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento teikimo ir nepripažinti Norvegijos Karalystės Agder lagmannsrett apeliacinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso 162 § pirmąją dalį, plg. trečiosios dalies pirmąjį punktą laisvės atėmimu penkeriems metams ir šešiems mėnesiams, bei neperduoti vykdyti šio nuosprendžio Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.