Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas R. K.

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. G. skundą dėl 2021 m. kovo 18 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-410 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis K. G. prašo panaikinti 2021 m. kovo 18 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-430 ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Pagrindiniai skundo argumentai:

1. nutarimo aprašomojoje dalyje teigiama, esą „atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, galima teigti, kad nuteistasis ne visuomet pasirenka tinkamą elgesio strategiją, kartoja tas pačias klaidas negalėdamas surasti alternatyvų, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Ateities planams trūksta tikslumo“, „šis teisės pažeidimas sunkesnis nei ankstesni teisės pažeidimai. Kaltės teisme asmuo nepripažino“. Taigi akivaizdu, kad Komisija nuteistojo atžvilgiu nesugebėjo būti objektyvi;

2. Komisija pateikė deklaratyvią, visiškai nesuprantamą rekomendaciją tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, nors visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones jis yra įvykdęs. Komisija pateikė rekomendaciją gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų yra savaime suprantamu reikalavimu, kurio nesilaikymas neabejotinai užkerta kelią lygtinio paleidimo taikymui, tačiau Komisija šią „rekomendaciją“ teikia visiems be išimties nuteistiesiems, buvo ją pateikusi ir praeito svarstymo metu. Komisija, neturėdama ką pasiūlyti nuteistojo socialinei reabilitacijai ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, tiesiog tuščiažodžiavo, imituodama savo pareigų atlikimą. Komisija pateikė nesuprantamą rekomendaciją dalyvauti „Tik tu ir aš“ ekologinio konsultavimo programoje, nors Komisijos nagrinėjimui administracijos pateikiamame dokumente socialinio tyrimo išvadoje nėra duomenų, kad jo bendravimo įgūdžiai būtų neišvystyti, ar jis nemokėtų valdyti emocijų, kad tokie psichologiniai defektai galėtų būti asocialaus elgesio priežastimi ar veiksniu, didinančiu pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką;

3. terminas, kuriam Komisija atideda lygtinio paleidimo svarstymą, taip pat privalo būti motyvuotas, šis svarstymas negali būti vėliau kaip po penkių mėnesių. Akivaizdu, kad vieninteliu suprantamu motyvu, dėl kurio pakartotinis lygtinio paleidimo svarstymas galėtų būti atidedamas ne mėnesiui, ne dviem ar trims mėnesiams, o beveik maksimaliam įstatymo leidžiamam terminui – tai itin sudėtingos ir didelės apimties rekomendacijos „dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo“, kurias per trumpesnį laiko tarpą įvykdyti būtų neįmanoma;

4. Komisija išvardina per 10 metų turėtas 15 drausminių nuobaudas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 143 straipsnis nustato, kad jeigu nuteistajam per šešis mėnesius nuo nuobaudos atlikimo dienos nepaskiriama nauja nuobauda, jis laikomas neturinčiu nuobaudų. Teismų praktikoje (taip pat ir E. Ž. Teisių Teismo praktikoje) laikomasi nuostatos, kad baudimo faktas nėra neišnykstančia aplinkybe, priešingu atveju baudimas paneigtų asmens pataisos galimybę. Taigi, Komisija eskalavo tai, kas nebeegzistuoja. Akcentuotinas ir principas, kad veikos draudžiamumą panaikinantis įstatymo pakeitimas galioja atgal, taigi dalis veiksmų, už kuriuos prieš daug metų man buvo skirtos nuobaudos, šiuo metu jau nėra draudžiami. Akivaizdu, kad Komisija neturėjo kriterijų, kuriais būtų galėjusi įvertinti nuteistojo elgesį;

5. Komisija pripažino ženklų, taigi ir akivaizdų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimo faktą, tačiau priėmė siurprizinį, teisėtus lūkesčius pažeidžiantį sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo. Europos Tarybos rekomendacija Rec(2003)22 patvirtina teisę ir teisėtus lūkesčius, kad Lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi būti taip taikomi, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių mus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus.

Nustatytu terminu gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros atsiliepimas, kuriuo prašoma skundo netenkinti. Nurodoma, kad iš pateiktos nuteistojo asmens medžiagos matyti, kad jis atlieka bausmę už du labai sunkius ir 1 apysunkį nusikaltimus, kuriuos padarė neišnykus teistumui. Praeityje teistas 5 kartus, dauguma nusikaltimų padaryti siekiant finansinės naudos. K. G. asmenybę atspindi ir jo elgesys bausmės atlikimo metu, kuris nebuvo nepriekaištingas, nes jis net 13 kartų baustas už vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų pažeidimus drausmine tvarka (paskutinį kartą baustas 2020-02-24). Taigi, nuteistasis net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena (priešingai nei mano nuteistasis) siekiant pataisyti asmenį yra vienodai svarbi. Nuteistojo bausmės atlikimo sąlygas sudaro atitinkamų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų laikymasis, todėl kiekvienas minėtu reikalavimų pažeidimas, o nagrinėjamu atveju – jų skaičius ir pobūdis liudija apie nuteistoj abejingumą jam nustatytiems elgesio reikalavimams ir nenorą keistis, o taip pat sudaro prielaidas manyti apie nuteistojo pasirenkamą neigiamo elgesio modelį ateityje. Komisijos tinkamai vertino ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Nuteistajam pagal „OASys“ metodiką nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, 61 balas. Pabrėžia, kad 2020-06-15 vertinimo metu nuteistajam buvo nustatyta taip pat vidutinė nusikalstamo elgesio rizika – 66 balai, todėl akivaizdu, kad nuteistojo pažanga nėra pakankama, kai jam galėtų būti pareikštas pasitikėjimas ir kad jo resocializacija laisvėje bus sėkminga. Be to, iš nustatyto 61 balo, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma 20 balų ir net 41 balas yra dinaminiai veiksniai. Neatlikta laisvės atėmime bausmės dalis yra labai didelė - 3 metai 8 mėnesiai ir 20 dienos, todėl pritartina Komisijos išvadai kad Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pažymima, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui jį taikyti kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y., atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuojama, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Nustatyta, jog K. G., asmenes kodas (duomenys neskelbtini) teistas 2013-12-30 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, 13 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 13 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, 4 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalimis, bausmės subendrintos, jas apimant ir iš dalies sudedant, bei skirta galutinė 15 metų laisvės atėmimo bausmė, pusę bausmės atliekant kalėjime, o likusią bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia – 2010-12-08, bausmės pabaiga – 2024-12-08. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 3 metai 8 mėnesiai 20 dienų.

Komisija skundžiamą nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis 15 kartų pažeidė pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus. Už tai nuteistasis yra 13 kartų baustas įvairiomis drausminėmis nuobaudomis, dar 2 kartus nuobauda neskirta, apsiribota pokalbiu. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Be to, nuobaudos yra labai grubaus pobūdžio, tokios kaip alkoholio vartojimas pataisos namuose ar mobilaus ryšio telefono turėjimas. Net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje asmuo turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena siekiant pataisyti asmenį yra vienodai svarbi. Pataisos namuose nedirba, nors ir turi įgijęs specialybę. Šis teisės pažeidimas sunkesnis nei ankstesni teisės pažeidimai. Kaltės teisme asmuo nepripažino. Pirmą kartą teistas būdamas dar nepilnamečiu. Laisvalaikio praleidimo būdai bendravimas su bloga kompanija, tų pačių klaidų kartojimas, netinkamas elgesio modeli pasirinkimas sukuria situacijas nusikalsti. Gyvenimo stiliaus ir draugų problemos susijusios su nusikalstamu elgesiu. Remiantis nuteistojo kriminaline istorija galima teigti, kad praeityje nuteistasis naudojo smurtą ir grasino smurtu, siekdama, kad kiti paklustų, kas leidžia manyti, kad nuteistojo savikontrolė priklauso nuo situacinių veiksnių. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją galima teigti, kad nuteistasis ne visuomet pasirenka tinkamą elgesio strategiją, kartoja tas pačias klaidas negalėdamas surasti alternatyvų, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Ateities planams trūksta tikslumo ir žingsnių nuoseklumo. Lygtinio paleidimo komisijai pristatomas antrą kartą. Nuteistasis atsižvelgiant į jo pageidavimus, turimą kvalifikaciją, laisvas dari vietas pataisos namuose ir VĮ „Mūsų amatai“ įdarbintas nebuvo, atlikti jam lygtinio paleidimo komisijos skirtą priemonę dirbti nemokamus darbus nuteistasis noro ir motyvacijos neparodė, todėl galima manyti, kad nuteistasis nepilnai įvykdė komisijos jam skirtas priemones. Nusikalstamo elgesio rizika vidutinė – 41 balas.

Nuteistasis nurodo, kad skundžiamo nutarimo aprašomojoje dalyje teigiama, esą „atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, galima teigti, kad nuteistasis ne visuomet pasirenka tinkamą elgesio strategiją, kartoja tas pačias klaidas negalėdamas surasti alternatyvų, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Ateities planams trūksta tikslumo“, „šis teisės pažeidimas sunkesnis nei ankstesni teisės pažeidimai. Kaltės teisme asmuo nepripažino“. Taigi akivaizdu, kad Komisija nuteistojo atžvilgiu nesugebėjo būti objektyvi.

Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, jog frazės „atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, galima teigti, kad nuteistasis ne visuomet pasirenka tinkamą elgesio strategiją, kartoja tas pačias klaidas negalėdamas surasti alternatyvų, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Ateities planams trūksta tikslumo“, „šis teisės pažeidimas sunkesnis nei ankstesni teisės pažeidimai. Kaltės teisme asmuo nepripažino“ yra perkeltos iš socialinio tyrimo išvados. Minėtą dokumentą parengė aukštuosius universitetinius išsilavinimus turintys specialistai. Teismas neturi pagrindo abejoti jų žiniomis ir kompetencija, todėl nesutinka su skunde esančiu teiginiu, kad Komisija, nurodydama cituotus teiginius, nuteistojo atžvilgiu nesugebėjo būti objektyvi.

Dar vienas skundo argumentas – Komisija pateikė deklaratyvią, visiškai nesuprantamą rekomendaciją tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, nors visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones jis yra įvykdęs. Komisija pateikė rekomendaciją gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų yra savaime suprantamu reikalavimu, kurio nesilaikymas neabejotinai užkerta kelią lygtinio paleidimo taikymui, tačiau Komisija šią „rekomendaciją“ teikia visiems be išimties nuteistiesiems, buvo ją pateikusi ir praeito svarstymo metu. Komisija, neturėdama ką pasiūlyti nuteistojo socialinei reabilitacijai ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, tiesiog tuščiažodžiavo, imituodama savo pareigų atlikimą. Komisija pateikė nesuprantamą rekomendaciją dalyvauti „Tik tu ir aš“ ekologinio konsultavimo programoje, nors Komisijos nagrinėjimui administracijos pateikiamame dokumente socialinio tyrimo išvadoje nėra duomenų, kad jo bendravimo įgūdžiai būtų neišvystyti, ar jis nemokėtų valdyti emocijų, kad tokie psichologiniai defektai galėtų būti asocialaus elgesio priežastimi ar veiksniu, didinančiu pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, atkreipia dėmesį į tai, kad ankstesnių Komisijos pateiktų rekomendacijų įvykdymas nesudaro pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Komisija, priimdama nutarimą, privalo atsižvelgti į aplinkybių visumą, kas šiuo konkrečiu atveju ir buvo padaryta. BVK 164 straipsnio 5 dalis, be kita ko, numato, kad Komisijai priėmus nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisija nutarimu pateikia motyvuotas rekomendacijas pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog pastovus darbas sumažintų įtaką nusikalstamo elgesio rizikai bei padidintų galimybę turėti nuolatinį užsiėmimą ir nuolatines pajamas. Nesilankymas kriminogeninio pobūdžio vietose sumažintų galimybę bendrauti su žmonėmis, galinčiais daryti neigiamą įtaką. Aktyvaus mąstymo ir elgesio korekcijos programų lankymas galėtų būti vertinamas kaip stipri motyvacija koreguoti savo nusikalstamą elgesį, kurių metu įgytų suvokimą apie nusikalstama veika padaromas pasekmes, išmoktų būti empatišku, sprendimus priimti savarankiškai, nepasiduoti kitų įtakai. Taigi, rekomendacijos buvo nustatytos atsižvelgiant į socialinio tyrimo išvadą.

Skunde nurodoma, kad terminas, kuriam Komisija atideda lygtinio paleidimo svarstymą, taip pat privalo būti motyvuotas, šis svarstymas negali būti vėliau kaip po penkių mėnesių. Akivaizdu, kad vieninteliu suprantamu motyvu, dėl kurio pakartotinis lygtinio paleidimo svarstymas galėtų būti atidedamas ne mėnesiui, ne dviem ar trims mėnesiams, o beveik maksimaliam įstatymo leidžiamam terminui – tai itin sudėtingos ir didelės apimties rekomendacijos „dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo“, kurias per trumpesnį laiko tarpą įvykdyti būtų neįmanoma.

BVK 164 straipsnio 6 dalyje yra aiškiai apibrėžtas maksimalus pakartotinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo terminas – 6 mėnesiai, o ne 5, kaip tai nurodo nuteistasis. Įstatymas imperatyviai nenustato jokių papildomų kriterijų, į kuriuos Komisija privalo būtinai atsižvelgti, nustatydama pakartotinio svarstymo terminą. Pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos termino nustatymas yra išimtinai Komisijos kompetencija. Taigi, būtent Komisija, įvertinusi socialinio tyrimo išvadą bei nuteistojo nusikalstamam elgesiui įtakos turinčius veiksnius, nustato pakartotinio lygtinio paleidimo svarstymo terminą. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo išvadai, jog pakartotinis lygtinio paleidimo svarstymas atidedamas beveik maksimaliam įstatymo leidžiamam terminui, kai yra nustatomos itin sudėtingos ir didelės apimties rekomendacijos „dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo“, kurias per trumpesnį laiko tarpą įvykdyti būtų neįmanoma.

Skunde nurodyta, jog Komisija išvardina per 10 metų turėtas 15 drausminių nuobaudas. BVK 143 straipsnis nustato, kad jeigu nuteistajam per šešis mėnesius nuo nuobaudos atlikimo dienos nepaskiriama nauja nuobauda, jis laikomas neturinčiu nuobaudų. Teismų praktikoje (taip pat ir E. Ž. Teisių Teismo praktikoje) laikomasi nuostatos, kad baudimo faktas nėra neišnykstančia aplinkybe, priešingu atveju baudimas paneigtų asmens pataisos galimybę. Taigi, Komisija eskalavo tai, kas nebeegzistuoja. Akcentuotinas ir principas, kad veikos draudžiamumą panaikinantis įstatymo pakeitimas galioja atgal, taigi dalis veiksmų, už kuriuos prieš daug metų man buvo skirtos nuobaudos, šiuo metu jau nėra draudžiami. Akivaizdu, kad Komisija neturėjo kriterijų, kuriais būtų galėjusi įvertinti nuteistojo elgesį.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis 15 kartų pažeidė pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus. Už tai nuteistasis yra 13 kartų baustas įvairiomis drausminėmis nuobaudomis, dar 2 kartus nuobauda neskirta, apsiribota pokalbiu. Nutarime taip pat nurodyta, kad nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Be to, nuobaudos yra labai grubaus pobūdžio, tokios kaip alkoholio vartojimas pataisos namuose ar mobilaus ryšio telefono turėjimas. Taigi, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, jame aiškiai nurodyta, kad drausminės nuobaudos šiuo metu jau yra negaliojančios.

Dar vienas skundo argumentas – Komisija pripažino ženklų, taigi ir akivaizdų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimo faktą, tačiau priėmė siurprizinį, teisėtus lūkesčius pažeidžiantį sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo. Europos Tarybos rekomendacija Rec(2003)22 patvirtina teisę ir teisėtus lūkesčius, kad Lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi būti taip taikomi, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių mus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus.

Nuteistojo minima rekomendacija dėl lygtinio paleidimo yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuri nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiškias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus (įstatyme nustatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant), kuriuos turi atitikti nuteistieji.

Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundžiamame Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo K. G. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.