Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. D. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atmestas A. D. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.1. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio dalį (2 veikos), 138 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, ir, už šias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu subendrinus, A. D. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

1.2. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartimi, nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 9 dalimis, už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu A. D. paskirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė subendrinta 17 (septyniolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. D. nusikalstama veika, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) perkvalifikuota į BK 253 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šia Kauno apygardos teismo nutartimi pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) A. D. paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis, kurios A. D. buvo paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, ir Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartimi, pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 2 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, ir A. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 17 (septyniolikai) metų.

3. Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2009 m. gegužės 11 d., pabaiga – 2026 m. gegužės 11 d.

5. Nuteistasis A. D. skundžia Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. lapkričio 24 d. nutartį, prašo ją panaikinti, taip pat panaikinti Komisijos 2023 m. spalio 16 d. nutarimą. Nurodo, jog nuo 2023 m. birželio 11 d., kuomet Komisija nusprendė atidėti jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą ir pateikė rekomendacijas, jis dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse (baigė EPP programą, įrengė kneipo taką, mėnesį laiko dirbo gerbūvio darbus prie sporto aikštyno, karpė ir formavo pušis, dalyvavo žalis oazės projekte, dirbo Alytaus kalėjime (darė plastikinius langus), vykdė individualią veiklą), taigi, jo nusikalstamo elgesio rizika turi keistis. Nuteistasis teigia nesuprantantis, kodėl jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nemažėja iki žemos, jei vykdė visas rekomendacijas, baigė visas programas, kurios buvo numatytos. Taip pat A. D. nurodo, jog ankstesniais kartais Komisija taikė jam lygtinį paleidimą, todėl priešingas sprendimas šiuo atveju turėjo būti pagrįstas faktais ir priežastimis. Be to, toks Komisijos sprendimas neatitinka Lietuvos kalėjimų tarnybos Resocializacijos koordinavimo skyriaus deklaruojamo principo dėl nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių vertinimo. Anot nuteistojo, akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką gali būti apibrėžta kaip sąmoningos ir tikslingos nuteistojo pastangos siekti individualių resocializacijos tikslų, pasireiškiančios ne mažiau kaip paskutinius tris mėnesius, bet Komisija ne tik nevertino kokias pastangas jis dėjo paskutinius tris mėnesius, bet ir ignoravo visą objektyvią informaciją, kuria remiantis ankstesniais atvejais nutarė taikyti jam lygtinį paleidimą. Toliau skunde atkartojami argumentai, kurie buvo akcentuojami ankstesniuose Komisijos priimtuose nuteistajam palankiuose nutarimuose. Anot A. D., jo skundą dėl Komisijos nutarimo nagrinėjęs apylinkės teismas, nepagrįstai ignoravo tai, kad jo elgesio ir mąstymo bei nuostatų pokyčiai bausmės atlikimo metu, jo požiūris į resocializacijos procesą ir nustatyti apsauginiai veiksniai leidžia daryti išvadą, kad laisvės atėmimo bausmės metu taikomi suvaržymai jo elgesiui ir mąstymui turi akivaizdų teigiamą poveikį ir probacija būtų sėkminga. Priešingos išvados neleidžia daryti ta aplinkybė, kad neatliktos bausmės dalis yra 2 metai 6 mėnesiai ir 25 dienos. Nuteistasis taip pat pažymi, jog, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nėra teisinga vadovautis išskirtinai nusikalstamos veikos pavojingumu, kuris jau buvo įvertintas, skiriant bausmę. Tokio pagrindo nenumato ir įstatymas. Dar A. D. pažymi, jog lygtinis paleidimas nėra besąlyginis atleidimas nuo bausmės – priešingai, nuteistasis yra prižiūrimas ir, jei nesilaiko nustatytų pareigų, jis gali būti pasiųstas atlikti likusios bausmės dalį. Jo nuomone, skundžiama nutartis yra tendencinga, šališka, nepagrįsta, todėl naikintina.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. D. skundas atmestinas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

8. Taigi, kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems abiem egzistuojant nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

9. A. D. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą bausmės dalį. Taigi, formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja. Tačiau, kaip ir Komisija bei žemesnės instancijos teismas, taip ir aukštesnysis teismas, vis tik neįžvelgia tokios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Abejonių tam tikrais teigiamais A. D. asmenybės pokyčiais nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog, atlikdamas bausmę, nuteistasis mokėsi bei įgijo vidurinį išsilavinimą ir net penkias specialybes, dirbo, atlygino turimus finansinius įsipareigojimus, lankė įvairias programas, kurių metu pasižymėjo atsakingumu, pareigingai atliko užduotis, aktyviai dalyvavo diskusijose, dalyvavo projektuose, individualiose konsultacijoje su resocializacijos skyriaus specialistu, sporto turnyruose, paskaitose, buvo penkiolika kartų skatintas, pastaruoju metu laikosi bausmės atlikimo vietoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, galiojančių nuobaudų neturi. Šios aplinkybės, kaip ir duomenys apie jo palaikomus ryšius su artimaisiais, laisvėje turimą gyvenamąją vietą, neabejotinai turi būti ir, kaip matyti iš apylinkės teismo nutarties, buvo vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę taikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma. Šiuo atveju, nors ir yra teigiamai A. D. pokyčius apibūdinančių duomenų, tačiau tai savaime neleidžia spręsti, kad nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra tokia, kuri leidžia švelninti nuteistojo teisinę padėtį. Šie duomenys taip pat neatsveria Komisijos ir žemesnės instancijos teismo nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo motyvuojamas atsisakymas šiam nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą.

11. Susipažinus su Komisijos nutarimo bei skundžiamos nutarties turiniu nustatyta, jog Komisijos bei žemesnės instancijos teismo sprendimą netaikyti A. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lėmė visa eilė aplinkybių. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis anksčiau teistas penkis kartus, du kartus yra pažeidęs teismo skirtus apribojimus, bausmės atlikimo metu jis drausmine tvarka baustas keturiolika kartų, jo rizika pakartotinai nusikalsti, kaip ir pirminio vertinimo metu, išlieka vidutinė, be to, jo neatlikta bausmės dalis dar labai didelė – 2 metai 6 mėnesiai ir 25 dienos. Apylinkės teismas, kaip ir Komisija, atsižvelgė į tai, jog nuteistojo A. D. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, be to, nepaisant to, kad jis jau yra atlikęs 4/5 dalį paskirtos bausmės, jam vis dar nustatomi du dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir nuostatos. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog nuteistajam nustatomi ne tik dinaminiai, bet ir statinis kriminogeninis veiksnys – ankstesni teistumai. Nors teismas vertino tai, kad priskiriami ne tik A. D. riziką nusikalsti didinantys veiksniai, bet ir jo riziką nusikalsti mažinantys veiksniai, kurie susiję su gyvenimo sąlygomis, priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms nebuvimu ir palaikomais socialiniais ryšiais, tačiau atkreipė dėmesį, jog problemų dėl gyvenamosios vietos bei piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis jis neturėjo ir iki jam padarant tyčinius nusikaltimus, iki tol taip pat palaikė socialinius ryšius, tačiau tai neįtakojo vien teisėto nuteistojo elgesio, ir sprendė, kad su šiomis aplinkybėmis susijusius apsauginius veiksnius vertinti kaip pakankamus lygtiniam paleidimui nėra pagrindo. Nors teismas pripažino, kad nuteistasis turi teigiamą nusiteikimą bei požiūrį į darbą bei prasmingą užimtumą, tačiau tuo pačiu pažymėjo, jog nustatytos aplinkybės dėl menkos ankstesnės oficialaus darbo patirties visgi nesuteikia jokių garantijų dėl to, jog būdamas laisvėje, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Motyvuodamas savo sprendimą palikti Komisijos nutarimą nepakeistą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kad A. D. nusikaltimus padarė būdamas socialiai brandaus amžiaus, veikė organizuotame nusikalstame susivienijime, kuris disponavo šaunamaisiais ginklais bei narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, ankstesnes nusikalstamas veikas taip pat padarė veikdamas bendrai su kitais asmenimis. Įvertinęs šias aplinkybes, žemesnės instancijos teismas nurodė, kad nors pats nuteistasis teigė, jog šiuo metu jis yra atsiribojęs nuo neigiamą įtaką darančių asmenų ir struktūruotoje ir orientuotoje į pozityvų laisvalaikio leidimą aplinkoje su nusikaltimais susijusi rizika gali būti valdoma, tačiau vis tik šiuo atveju nėra jokių objektyvių garantijų dėl to, kad laisvėje šis nuteistasis neatkurs socialinių ryšių su kriminalinį elgesį palaikančiais bei nusikalstamą gyvenimo būdą vedančiais asmenimis.

12. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad svarstydamas galimybę taikyti A. D. lygtinį paleidimą, apylinkės teismas atsižvelgė ir į nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą bei pobūdį, ankstesnius teistumus, pažymėdamas, kad nuteistasis yra teistas šešis kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkius, sunkius, apysunkius bei nesunkius nusikaltimus, susijusius su nusikaltimais visuomenės saugumui, disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis, žmogaus sveikata, žmogaus laisve. Juos nuteistasis padarė būdamas socialiai brandaus amžiaus, veikė organizuotame nusikalstame susivienijime, kuris disponavo šaunamaisiais ginklais bei narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Kitas nusikalstamas veikas taip pat padarė veikdamas bendrai su kitais asmenimis. Paskutiniai nuteistojo įvykdyti nusikaltimai yra žymiai sunkesni už ankstesnius jo įvykdytus nusikaltimus. Žemesnės instancijos teismas sprendė, kad nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog praeityje jam paskirtos kriminalinės bausmės, tarp kurių net ir laisvės atėmimas, bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi.

13. Visi aukščiau nurodyti Komisijos nutarime bei apylinkės teismo nutartyje pateikti atsisakymo taikyti A. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos argumentai yra pagrįsti objektyviais duomenimis – visų pirma nuteistojo socialinio tyrimo išvada – bei yra neabejotinai svarbūs sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo jam (ne)taikymo. Apygardos teismo nuomone, Komisijos ir žemesnės instancijos teismo nurodytų argumentų pakanka daryti pagrįstą ir neabejotiną išvadą, jog skundo autoriaus daroma pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jo pataisos procesas turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje. Pritardamas žemesnės instancijos teismo bei Komisijos nurodytiems motyvams, taip pat įvertindamas aukštesnės instancijos teismo paskirtį, skundą nagrinėjantis teismas dar kartą jų nekartoja, tik atsako į esminius skundo argumentus.

14. Komisijos bei žemesnės instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų turinys ne tik patvirtina sprendimo atsisakyti taikyti A. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrįstumą, bet ir leidžia atmesti nuteistojo skundo argumentus, jog apylinkės teismas, kaip ir Komisija, nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą išnagrinėjo šališkai, ignoruodamas nuteistąjį, jo pataisos procesą teigiamai apibūdinančius duomenis, kurie, nuteistojo įsitikinimu, sudaro pagrindą taikyti jam aptariamą institutą. Skundžiamame procesiniame sprendime buvo aptarti duomenys, kurie rodo, jog A. D. bausmės atlikimo metu įsitraukė į socializacijos procesą bei kad yra stebima teigiama jo rizikos veiksnių valdymo dinamika, tačiau tam, kad lygtinis paleidimas asmeniui būtų taikomas, nepakanka vien konstatavimo, kad nuteistasis yra padaręs pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, o to, įvertinus visas kitas Komisijos bei apylinkės teismo akcentuotas aplinkybes, šiuo atveju konstatuoti nėra pagrindo.

15. Iš aptartų Komisijos bei apylinkės teismo argumentų ir motyvų, kuriais yra grindžiamas sprendimas atsisakyti taikyti lygtinio paleidimo institutą A. D., taip pat matyti, jog nei teismas, nei Komisija pernelyg nesureikšmino nuteistojo kriminogeninės praeities ar likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dydžio. Nors nuteistojo ankstesnius teistumus apibūdinantys duomenys buvo vertinti, kaip ir likusios neatliktos bausmės dalies dydis, tačiau ne šios aplinkybės pirmiausia nulėmė nuteistajam nepalankaus sprendimo priėmimą. Be to, duomenys apie nuteistojo įvykdytas nusikalstamas veikas, jų pobūdį apylinkės teismo buvo vertinti ryšyje su jam šiuo metu priskiriamais kriminogeniniais rizikos veiksniais ir jo pastangomis juos eliminuojant. Toks vertinimas neprieštarauja nei BVK nuostatoms, nei šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog nors pagal galiojantį teisinį reglamentavimą aplinkybės, susijusios su nuteistojo įvykdytais teisės pažeidimais ir jų ypatybėmis, ankstesnių teistumų skaičius, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymui, tačiau tai nereiškia, jog šios aplinkybės apskritai turėtų būti ignoruojamos. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Todėl svarstant šį klausimą visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės kaip padarytų nusikalstamų veikų sunkumas ir pavojingumas, jų kiekis bei kiti duomenys, kurie apibūdina ankstesnę kriminogeninę asmens praeitį.

16. Nuteistojo skundas nemaža dalimi grindžiamas tuo, jog Komisija 2022 m. rugpjūčio 24 d. ir 2023 m. balandžio 17 d. buvo priėmusi visiškai priešingą sprendimą, t. y. buvo nutarusi taikyti A. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, minimos aplinkybės, kuriomis remiantis toks sprendimas buvo grindžiamas, ir tuo bandoma įrodyti, kad Komisija 2023 m. spalio 16 d. svarstydama jo lygtinio paleidimo klausimą ir priėmusi nutarimą netaikyti jam šio instituto neįvertino visos aktualios medžiagos ir dėl to priėmė akivaizdžiai nepagrįstą sprendimą. Pritarti tokiam argumentui aukštesnės instancijos teismas pagrindo nemato. Kaip matyti iš A. D. asmens bylos medžiagos, nors Komisija iš tiesų du kartus buvo priėmusi sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau apylinkės teismas abiem atvejais atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimus. Vieną iš apylinkės teismo priimtų nutarčių A. D. skundė aukštesnės instancijos teismui – Kauno apygardos teismui, kuris nuteistojo skundą atmetė ir paliko galioti žemesnės instancijos teismo nutartį. Paminėtos aplinkybės bei visi aukščiau aptarti duomenys tik patvirtina, kad ne ankstesniais dviem atvejais, o būtent šiuo atveju Komisija tinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, leidžiančias spręsti apie A. D. pažangą, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ir būtent šiuo atveju, konstatuodama, jog nuteistasis vis dar neatitinka materialiosios sąlygos lygtinio paleidimo taikymui, tinkamai pritaikė BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą.

17. Skunde taip pat keliamas klausimas kodėl A. D. vis dar yra priskiriamas vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio grupei, jei jis vykdo visas Komisijos rekomendacijas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kt. Dėl tokio skundo argumento teismas plačiau nepasisako, kadangi juo nuteistasis iš esmės kvestionuoja pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, atliekamo pagal OASys metodiką, rezultatus, o apygardos teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėdamas skundą dėl apylinkės teismo nutarties, kuria išnagrinėtas klausimas dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo, netikrina tokių rezultatų teisingumo ir pagrįstumo.

18. Nuteistasis taip pat akcentuoja, kad lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo likusios bausmės dalies atlikimo, nes lygtinai paleistam nuteistajam taikoma priežiūra, vykdoma jo elgesio kontrolė, o pažeidus probacijos sąlygas, teismas probacijos tarnybos teikimu gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Šių skundo teiginių apygardos teismas neginčija, tačiau remiantis tokiais argumentais, lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas absoliučiai kiekvienam nuteistajam, kas akivaizdžiai prieštarautų BVK nuostatoms, kurios nurodo aiškius kriterijus, kuriuos nuteistasis turi atitikti, kad būtų paleistas lygtinai, ir kurių A. D. pilnai neatitinka.

19. Jokių kitų esminių argumentų ir motyvų, kuriais nuteistasis ginčytų apylinkės teismo priimtą sprendimą, skunde nėra pateikta, o nurodytieji nesudaro pagrindo spręsti, kad Komisija bei apylinkės teismas priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus, kurie turėtų būti panaikinti, o nuteistajam turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Todėl skundžiama Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. lapkričio 24 d. nutartis paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. D. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. lapkričio 24 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.