Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) pataisos namuose 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. 357-132 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. D. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas:

- 2013 m. gruodžio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalį bei BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 17 metų laisvės atėmimo bausmė, pusę bausmės atliekant kalėjime, o likusią bausmę atliekant pataisos namuose;

- 2016 m. sausio 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė;

- 2016 m. spalio 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 9 dalimis, paskirta galutinė 17 metų laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistojo A. D. bausmės pradžia – 2009 m. gegužės 11 d., bausmės pabaiga – 2026 m. gegužės 11 d. (duomenys neskelbtini) A. D. bausmę atlieka nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d.

Komisijos 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. 357-132 atsisakoma patvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Kaip matyti, įstatyme nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Iš šių įstatymo nuostatų matyti, jog, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis A. D. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kai jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo adaptacijos programoje ir ją baigė, taip pat dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse bei elgesio korekcijos programose, sėkmingai baigė meno terapijos programą R.A.K.T.A.S., taip pat dalyvavo psichologinio konsultavimo programose. Nuteistasis, atlikdamas bausmę, įgijo vidurinį išsilavinimą, toliau mokėsi ir įgijo penkias specialybes, šiuo metu dirba. Nuteistasis A. D. palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bausmės atlikimo metu 14 kartų skatintas, nuo 2016 m. nėra gavęs nuobaudų, finansinių įsipareigojimų neturi. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui, nagrinėjamu atveju, nepakanka.

Teismo vertinimu, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, kadangi nuteistajam, kuris yra atlikęs didžiąją dalį bausmės, vis dar išlieka 2 kriminogeniniai rizikos veiksniai, iš kurių vienas priskiriamas statiniams rizikos veiksniams (ankstesni teistumai), kitas – dinaminiams rizikos veiksniams (gyvenimo stilius ir draugai), kurį nuteistasis savo pozityviu elgesiu vis dar gali panaikinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis dinaminis kriminogeninis rizikos veiksnys (gyvenimo stilius ir draugai) buvo nustatytas anksčiau ir jau buvo vertinamas, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, įvertinus tai, kad jis ir toliau nekinta, akivaizdu, kad nuteistasis akivaizdžios pažangos nepadarė. Be to, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ vertinimo metodiką išlieka vidutinė. Taigi tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo A. D. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Aplinkybė, jog nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų ir nuo 2016 metų nėra baustas drausmine tvarka, tik patvirtina, kad A. D. paskutiniu metu stengiasi elgtis taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, bet tai, kad jis nuo 2016 m. nėra gavęs nuobaudų, dar nėra absoliutus įrodymas, jog nuteistasis ir laisvėje pasirinks tinkamus elgesio modelius. Aplinkybė, jog nuteistasis turi 14 paskatinimų, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Pažymėtina ir tai, kad paskutinį kartą nuteistasis paskatintas tik 2022 m. sausio 3 d., t. y. prieš antrą (2022 m. kovo 8 d.) jo svarstymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, o daugiau iki šio svarstymo skatintas nebuvo. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, laipsnišką jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją, kuri, teismo vertinimu, vis dar nėra pakankama. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl esant kriminogeniniams veiksniams, tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui įtakos turi jo teigiama darbinė motyvacija, finansinių įsipareigojimų nebuvimas, geri socialiniai ryšiai su artimaisiais, nurodoma, jog artimųjų parama bei palaikymas vertinama kaip svarbi nuteistojo tolesnės integracijos į visuomenę proceso dalis. Teismas sutinka, jog teigiama darbinė motyvacija, geri socialiniai ryšiai, artimųjų palaikymas yra svarbūs veiksniai, turintys reikšmės sėkmingai probacijai, visgi šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, jog nors šiuo metu nuteistasis dirba, tačiau jo darbinė patirtis yra menka. Iš socialinio tyrimo išvados bei VSDFV duomenų matyti, kad nuteistasis yra dirbęs (duomenys neskelbtini) iki 2010 m. vasario 11 d. ir tai buvo vienintelė nuteistojo oficiali darbovietė, vėliau darbo santykiais jis nebuvo saistomas. (duomenys neskelbtini) nuteistasis dirbti pradėjo tik nuo 2020 m. gruodžio mėnesio. Įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, akivaizdu, kad finansinės naudos siekimas buvo pagrindinis nusikalstamų veikų darymo motyvas, kadangi dalis nusikaltimų įvykdyti planuotai, siekiant greitų bei lengvų pinigų. Esant šioms aplinkybėms, teismui vis dėlto kyla abejonių, ar A. D., išėjęs į laisvę ir susidūręs su finansiniais sunkumais, sugebės problemas spręsti tik teisėtais būdais. Be to, pats nuteistasis A. D. pripažįsta, jog didelę įtaką padarė bendravimas su netinkama kompanija, noras pritapti, nesugebėjimas pakankamai įvertinti neigiamų pasekmių. Nuteistasis nusikaltimus padarė socialiai brandaus amžiaus, veikdamas organizuotame nusikalstamame susivienijime, tris ankstesnius nusikaltimus taip pat įvykdė su nusikaltimų bendrininkais. Visi šie socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad nuteistojo elgesio ir mąstymo korekcija teigiama linkme vis dar nėra pakankama.

Teismas pritaria prokurorės pozicijai dėl nesutikimo su Komisijos padaryta išvada, kad piktnaudžiavimo narkotikais bei alkoholiu kriminogeniniai veiksniai nėra reikšmingi pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdymo ateityje procesams, kadangi ir pats nuteistasis pripažino, jog kelis kartus yra bandęs vartoti narkotikus iš kanapių. Iš teismų informacinės sistemos duomenų bazės matyti, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas už BK 259 straipsnio 2 dalyje padarytą baudžiamąjį nusižengimą, A. D. kaltę dėl nusižengimo pripažino visiškai, neneigė vartojęs kanapes, tai patvirtino ir byloje esanti specialisto išvada.

Teismo vertinimu, reikia atsižvelgti ir į tai, jog šiuo metu laisvės atėmimo bausmę nuteistasis A. D. atlieka už du labai sunkius nusikaltimus (BK 249 straipsnio 2 dalis ir BK 260 straipsnio 3 dalis), tris sunkius nusikaltimus (BK 135 straipsnio 1 dalis, du nusikaltimai, numatyti BK 253 straipsnio 2 dalyje), tris apysunkius (BK 253 straipsnio 1 dalis ir du nusikaltimai, numatyti BK 146 straipsnio 2 dalyje) bei du nesunkius nusikaltimus (BK 138 straipsnio 1 dalis ir 187 straipsnio 1 dalis). Praeityje jis teistas 5 kartus. Kaip minėta anksčiau šioje nutartyje, nuteistajam yra nustatytas dinaminis kriminogeninis veiksnys, todėl visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti apie didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nors šios aplinkybės paprastai yra vertinamos skiriant bausmę, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, vertinant nuteistojo elgesio pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, jos taip pat neturi būti sumenkinamos ir į jas turi būti atsižvelgta. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje įtakoja bei formuoja tikslas kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė – 3 metai 8 mėnesiai 17 dienų (Komisijos nutarimo priėmimo dieną), per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Pažymėtina ir tai, kad vien tik nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš pataisos įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.

Teismo vertinimu, nuteistojo elgesys šios bausmės atlikimo metu tam tikrose srityse keitėsi teigiama linkme, tačiau vis dar išliekant kriminogeniniams veiksniams, daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų, pasirinkti tinkamus elgesio modelius ir nenusikalsti, dar negalima. Teismo vertinimu, nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis A. D. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį. Šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Komisijos 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. 357-132 dėl nuteistojo A. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio nuostatas atsisakoma patvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1, 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 7 dalimis,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. 357-132 taikyti nuteistajam A. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.