Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Agnei Artamonovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei E. T. ir atsakovės E. T. priešieškinį ieškovui A. T. dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių teisinių pasekmių taikymo, tretieji asmenys akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Įmonė1“, UAB „Įmonė2“, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

27. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. T. ir atsakovė E. T. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką, kuri buvo nutraukta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 100(3), 100(98)), o (duomenys neskelbtini) tarp šalių buvo sudaryta santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutartis, kuri buvo patvirtinta notaro (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 100(4)). Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys gyvendamos santuokoje yra susilaukusios vaikų R. T., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. T., gimusios (duomenys neskelbtini), kurie šiuo metu yra pilnamečiai (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 100(97)).

28. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) A. T. ir atsakovė E. T. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė naują santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 100(94). Po naujos santuokos sudarymo šalys susilaukė dukros R. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra nepilnametė (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 25). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog šalys gyvena atskirai nuo 2018 m. birželio mėn., nepilnametis vaikas R. T. po šalių gyvenimo skyrium pradžios gyveno su tėvu, tačiau nuo 2019 m. liepos mėn. iki šiol gyvena su motina E. T.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės

29. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovė prašo šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės.

33. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; kt.).

34. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; kt.).

35. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 77 p.) arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms ir azartiniams lošimams, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 38 p.), tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 31 p.).

36. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 32 p.).

37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013; kt.). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 p.).

38. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 str.).

39. Įvertinus šalių pateiktus rašytinius ir žodinius paaiškinimus bei rašytinius įrodymus dėl santuokos iširimo, matyti, kad šalys santuokos iširimo priežastis apibūdina skirtingai. Pažymėtina, kad atsakovės į bylą pateikti duomenys apie galimą ieškovo neištikimybę (atsakovės paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai) yra netiesioginiai. Pavyzdžiui, liudytoja J. J. teismo posėdyje parodė, kad yra mačiusi ieškovą prekybos centre su kita moterimi, tačiau negalėjo tiksliai nurodyti kada tai buvo, taip pat nenurodė kokiomis aplinkybėmis ji matė ieškovą su kita moterimi bei kokia tai buvo moteris. Liudytoja O. N. teismo posėdyje parodė, jog ji pažįsta naują ieškovo moterį – I. Š. A. ir iš ieškovo žodžių ji žino, kad jie bendrauja apie keturis metus, tačiau negalėjo tiksliai nurodyti, kada ieškovas pradėjo bendrauti su I. Pažymėtina, jog atsakovės pateiktoje I. Š. A. susirašinėjimo „Facebook“ paskyroje 2018 m. kovo mėn. ir ištraukoje nėra minima apie ieškovą, o pati aplinkybė, jog paskyros šeimininkė džiaugiasi turinti gerą vyrą šiuo atveju nepatvirtina aplinkybės, jog kalba eina būtent apie ieškovą. Pats ieškovas neneigia aplinkybės, jog jis artimai bendrauja su I. Š. A., tačiau jo teigimu jie pradėjo susitikinėti 2018 m. pabaigoje, t. y. po to, kai šalys pradėjo gyventi skyrium ir šalių santuoka jau faktiškai buvo iširusi. Tuo tarpu į bylą atsakovės pateikti įrodymai: ieškovo ir šalių sūnaus 2018 m. lapkričio 30 d. susirašinėjimas sms žinutėmis bei I. Š. A. susirašinėjimo „Facebook“ paskyroje 2018 m. lapkričio mėn. ištraukos, susiję su aplinkybėmis, kurios įvyko (atsirado) jau po šalių santuokos faktinio iširimo, todėl šie įrodymai neįrodo, jog būtent dėl šių aplinkybių, t. y. ieškovo neištikimybės, iširo šalių santuoka. Pažymėtina, jog Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. balandžio 5 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą paminėti įvykiai taip pat įvyko po šalių santuokos faktinio iširimo. Tuo tarpu atsakovės teiginys, jog ieškovas pats jai prisipažino, jog buvo neištikimas jai, kuomet ieškovas šią aplinkybę neigia, nesant kitų tokio pokalbio objektyvių įrodymų, taip pat negali būti pakankamas įrodymas apie atsakovo neištikimybę, t. y. ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo priežasčių. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė ieškovo neištikimybės šalims gyvenant santuokoje fakto, todėl konstatuotina, kad ieškovė neįrodė preziumuojamų ieškovo kaltų veiksmų, nulėmusių santuokos iširimo priežastis.

40. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą bei jų tarpusavio ryšį, taip pat šalių paaiškinimus ir išsakytus argumentus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių nepakankamo bendradarbiavimo, nesugebėjimo rasti bendrą sprendimą, nepakankamos pagarbos ir tolerancijos vienas kito atžvilgiu, taip pat nepakankamo vienas kito interesų paisymo bei nepakankamo siekio išsaugoti santuoką. Minėta, jog šiuo atveju CK 3.61 straipsnio taikymui neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių pareigas galimai pažeidė daugiau, o kitas – mažiau.

41. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad abu sutuoktiniai pažeidė abipusio lojalumo, moralinės paramos teikimo pareigas, nepakankamai dėmesio skyrė vienas kitam ir santykių išsaugojimui, todėl konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (CPK 384 str. 6 d.).

42. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai, o atsakovės priešieškinis šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.).

Dėl neturtinės žalos priteisimo

43. Atsakovė CK 3.70 straipsnio 2 dalies pagrindu prašo priteisti iš ieškovo jos naudai 5 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovė neturtinės žalos jai padarymo faktą įrodinėja suformuotos teismų praktikos kriterijais. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog šalių santuoka pripažinta iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 3.70 straipsnio 2 dalies, todėl atsakovės priešieškinis dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

44. Šalių prašymu, po santuokos nutraukimo atsakovei E. T. paliekama jos pavardė – T., o ieškovui A. T. paliekama pavardė – T. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

45. Šalys viena iš kitos išlaikymo neprašo, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymas iš šalių nepriteisiamas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

46. Atsakovė priešieškiniu prašo šalių nepilnamečio vaiko R. T. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Ieškovas su šiuo atsakovės reikalavimu sutinka ir prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove (motina). Taigi, nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra.

47. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

48. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas R. T. nuo šalių gyvenimo skyriumi pradžios (2018 m. birželio mėn.) gyveno kartu su motina, nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. liepos mėn. vaikas gyveno kartu su ieškovu, nuo 2019 m. liepos mėn. iki šiol vaikas nepertraukiamai gyveno kartu su motina, kuri rūpinasi vaiko kasdieniais poreikiais bei tinkamai įgyvendina savo, kaip motinos, pareigas. Tarnyba nurodo, jog neturi duomenų, jog atsakovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas.

49. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko R. T. gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove atitinka vaiko interesus, todėl atsakovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja tenkinamas visiškai.

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vaikui priteisimo

50. CK 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.).

51. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

52. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 p.; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.).

53. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41 p.).

54. Atsakovė nepilnametės dukters R. T. poreikių apskaičiavimo lentelėje (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 78) nurodo, kad vaiko poreikių patenkinimui vidutiniškai reikalinga 990,00 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro: mokestis už privačios mokyklos (duomenys neskelbtini) lankymą – 220,00 Eur; išlaidos maitinimui po mokyklos – 120,00 Eur; maitinimas mokykloje ir kišenpinigiai – 60,00 Eur; išlaidos neformaliam ugdymui (viso 340,00 Eur): už bendrąsias gimnastikos treniruotes – 60,00 Eur; už individualias gimnastikos treniruotes – 160,00 Eur; už individualias prancūzų kalbos pamokas – 120,00 Eur; išlaidos aprangai, higienos priemonėms ir kosmetikai – 70,00 Eur; išlaidos vaiko laisvalaikiui (pramogoms) ir lavinimui – 30,00 Eur; išlaidos sveikatos priežiūrai ir gydymui – 40,00 Eur; išlaidos transportavimui – 50,00 Eur; išlaidos vaiko augintiniams – 60,00 Eur. Pažymėtina, kad atsakovė nagrinėjamu atveju įrodinėja didesnius nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, todėl atsakovei tenka pareiga tokius vaiko poreikius pagrįsti (CPK 178 str.).

56. Pažymėtina, kad atsakovės pateikti įrodymai, kurie nėra pakankamai nuoseklūs ir išsamūs, savaime neįrodo šiems poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydį. Kita vertus suprantama, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (pavyzdžiui, maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos vaiko išlaikymui (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį. Vertindamas ieškovės prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.) (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017-11-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017).

57. Esant nurodytam, nagrinėjamu atveju teismas vertina atsakovės nurodytus vaiko poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

58. Pažymėtina, kad būtinieji vaiko poreikiai neapima vaiko laisvalaikio, gabumų lavinimo ir pan. Tačiau visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, bendravimui, kultūriniam ugdymui, pomėgiams ir kitiems poreikiams, pvz. atostogoms, stovykloms, kurioms taip pat reikalingos papildomos lėšos. Šventės, teatrai, koncertai, sportas ir kitos vaiko kultūrinio ugdymo priemonės būtinos siekiant, kad vaikas užaugtų pilnaverte, išsilavinusia asmenybe, todėl, tėvams turint galimybes, šis poreikis taip pat turėtų būti tenkinamas.

59. Įvertinęs šio sprendimo 65 punkte nurodytas nepilnametės R. T. išlaikymui reikalingas sumas, šalių paaiškinimus, taip pat rašytinių įrodymų turinį (šio sprendimo 66 punktas), teismas daro išvadą, kad atsakovės nurodomos vaiko išlaikymui reikalingos sumos, susijusios su išlaidomis maistui mokykloje ir namuose (120,00 Eur + 60,00 Eur), aprangai, higienos priemonėms ir kosmetikai (70,00 Eur), išlaidomis vaiko laisvalaikiui (pramogoms) ir lavinimui (30,00 Eur), taip pat sveikatos priežiūrai ir gydymui (40,00 Eur), įvertinus vaikų amžių, raidą ir sveikatos būklę, pripažintinos realiomis ir protingomis, atitinkančiomis vaiko geriausius interesus. Tačiau įvertinęs tai, jog minėtos išlaidos tik iš dalies yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, o didžioji dalis šių išlaidų yra grindžiama iš esmės visuotinai žinomomis aplinkybėmis (prezumpcija), teismas sprendžia, jog yra pagrindas bendrą minėtų išlaidų sumą suapvalinimo būdu sumažinti iki bendros 300,00 Eur sumos, kuri pripažintina įrodyta.

64. Taigi, vadovaudamasis šio sprendimo 70–74 punktuose konstatuotomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į vaiko amžių, raidą ir sveikatą, teismas konstatuoja, kad šalių dukros R. T. poreikių patenkinimui reikalinga bendra suma sudaro 730,00 Eur (300,00 + 220,00 + 180,00 + 30,00), kuri pripažintina pagrįsta ir įrodyta (CPK 185 str.).

65. Iš šalių paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 100(54)–100(55), kad pagal IVĮ 6 straipsnio 1 dalį vaikui iš valstybės biudžeto mokama išmoka, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. sudaro 85,75 Eur (1,75 x 49,00) sumą, todėl vaiko išlaikymo suma mažintina vaiko išmokos suma. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad atsakovė pagrindė, o ieškovas nenuginčijo aplinkybių, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis, sumą suapvalinus vaiko naudai, sudaro 650,00 Eur (730,00 – 85,75), kuris pripažintinas pagrįstu ir įrodytu (CPK 178, 185 str.). Pažymėtina, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

66. Vis dėl to, kiekvieną kartą sprendžiant dėl priteistino išlaikymo turi būti atsižvelgta į tai, ar tėvai turi galimybę tenkinti didesnius nei minimalius vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui (motinai), su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Todėl tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

67. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas nuo 1998 m. spalio 2 d. dirba (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 148–157; 3 t., b. l. 107–163; 6 t., b. l. 91–95; 9 t., b. l. 96–113). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – SoDra) duomenimis nustatyta, kad ieškovo darbo užmokestis 2022 m. pirmą pusmetį sudarė apie 4 250,00 Eur neatskaičius mokesčių per mėnesį (el. b. apyrašo 9 t., b. l. 96–113). Nustatyta, kad ieškovo vardu yra įregistruotas žemės sklypas, pastatas – gyvenamasis namas, taip pat 1/10 dalis nuotekų šalinimo tinklų, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 18–20, 22–24, 31). Ieškovas registruotino kilnojamojo turto (transporto priemonių) neturi (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 26). Byloje duomenų apie kitas ieškovo pajamas (papildomus pajamų šaltinius) nepateikta. Taip pat nustatyta, kad ieškovo vardu 2004 m. birželio 18 d. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. BS01250547 dėl 104 263,00 Eur sumos Gyvenamojo namo ir po juo esančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui ir įrengimui (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 15–17). Ieškovas nurodo, kad kredito įmoka pagal minėtą kredito sutartį sudaro apie 400,00 Eur per mėnesį. Taip pat ieškovas nurodo, jog jis teikia paramą šalių pirmai dukrai E. T. – po 400,00 Eur per mėnesį. Teismo posėdyje ieškovas nurodo, kad jis sutinka mokėti išlaikymą šalių dukrai R. T., mokamą po 300,00 Eur per mėnesį.

68. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė nuo 2011 m. lapkričio 28 d. dirba UAB „Įmonė1“, nuo 2014 m. liepos 23 d. dirba UAB „Įmonė2“, taip pat nuo 2010 m. liepos 1 d. dirba (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 100(42)–100(43), 100(56), 100(58)–100(63); 4 t., b. l. 1–57; 9 t., b. l. 96–119). Nustatyta, kad atsakovės pajamos iš darbinės veiklos 2022 m. pirmus keturis mėnesius bendrai sudarė apie 2 120,00 Eur neatskaičius mokesčių per mėnesį (el. b. apyrašo 9 t., b. l. 114–119). Atsakovė teismo posėdyje nurodė, jog jos mėnesinės pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 1 250,00 Eur „į rankas“. Nustatyta, kad atsakovės vardu yra įregistruotas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), bei butas, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 33, 39–40). Duomenų apie atsakovės vardu registruotas transporto priemones byloje nepateikta. Duomenų apie kitas atsakovės pajamas ir (ar) atsakovės turimus įsipareigojimus byloje nepateikta.

69. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad išlaikymą vaikui turinčių teikti tėvų turtinei padėčiai didelę įtaką daro ir jų turimos finansinės prievolės. Tačiau, priklausomai nuo jų prisiėmimo ir vykdymo aplinkybių, finansinės prievolės gali būti vertinamos ne kaip objektyviai mažinančios išlaikymą turinčio teikti tėvo (motinos) pajamas, bet kaip patvirtinančios tėvo (motinos) galimybę vykdyti didesnius finansinius įsipareigojimus, taip pat ir vaikui, arba kaip neatsakingas finansinis elgesys, negalintis būti teisėta priežastis mažinti išlaikymo vaikui dydį. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

70. Remdamasis išdėstytu teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog ieškovo prisiimta prievolė bankui pagal kredito sutartį, įrodo tokią turtinę padėtį, pagal kurią ieškovas gali sau leisti prisiimti tokio pobūdžio ir dydžio finansinius įsipareigojimus.

71. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abu tėvai yra darbingo amžiaus, duomenų apie šalims nustatytą ribotą darbingumą byloje nėra, abiejų tėvų turtinė padėtis esmingai nesiskiria – atsakovas gauna didesnes pajamas, tačiau tuo pačiu turi daugiau finansinių įsipareigojimų, abu tėvai turi nekilnojamojo turto.

72. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 3 dalimi, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

73. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatęs aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo, teismas sprendžia, kad atsakovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir iš ieškovo nepilnametei R. T. priteistinas išlaikymas, mokamas po 325,00 Eur (650,00 / 2) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. rugsėjo 25 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju iš ieškovo priteisto išlaikymo vaikui dydis yra artimas teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimi iš ieškovo priteistam laikinam išlaikymo dydžiui, su kuriuo ieškovas iš esmės sutinka.

74. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas R. T. vystytis sąlygas (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str., 4 d., 3.3 str., 1 d., 3.192 str., 2 d., Konvencijos 27 str. 1, 2 d.).

75. Atsakovė skirtina jos vaiko naudai iš ieškovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str.). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, atsakovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 str. 1 d.).

76. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

77. CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CPK 3.170 str. 2 d.). Pagal CK 3.170 straipsnio 3 dalį, kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalis nustato, kad skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka turi sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik siekiant apginti vaiko interesus, t. y. jei maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją.

78. Nagrinėjamu atveju atsakovė patikslintu priešieškiniu prašo nustatyti šio sprendimo 11 punkte nurodytą ieškovo bendravimo su dukra tvarką, pagal kurią bendravimo tvarka yra padalinta į du etapus – pereinamąjį laikotarpį, kurio metu turėtų būti atkurtas ieškovo ryšys su dukra ir po pereinamojo laikotarpio įsigaliosiančią bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovas bendrautų su dukra betarpiškai. Pažymėtina, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje sutiko su atsakovės šio sprendimo 11 punkte siūloma ieškovo bendravimo su dukra tvarka. Tarnyba savo išvadoje taip pat nurodė, kad tokia bendravimo tvarka iš esmės atitinka vaiko interesus.

79. Pažymėtina, kad CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas (motina), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 str.), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.).

80. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam (jai). Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 p.).

81. CK 3.175 straipsnio 2 dalis nustato, kad minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 2011 m. lapkričio 27 d., par. 175, ECHR). Šioje srityje didelę reikšmę turi specialistų (ekspertų, psichologų, vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojų) teikiamos išvados, nuomonės ir pasiūlymai dėl geriausių vaiko interesų apsaugos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai.

82. Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: 1) tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas; pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą; 2) tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą dieną pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Nors tokios skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo galimybė iš esmės negali būti absoliučiai paneigta, pažymėtina, kad ji teismo sprendimu galėtų būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai, pirma, dėl jos sutaria abu tėvai, antra, teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019, 55 p.).

83. Nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog ieškovo ir nepilnametės dukters ryšys yra stipriai susilpnėjęs arba net nutrūkęs. Bylos duomenimis ieškovas maždaug nuo 2019 m. pabaigos su dukra bendravo tik epizodiškai, t. y. beveik nebendravo, dėl ko natūraliai jų ryšys susilpnėjo arba nutrūko. Taigi, byloje tarp šalių ginčo dėl to, kad ieškovo ir dukters ryšio atkūrimui yra reikalingas pereinamasis laikotarpis, kurio metu tarpininkaujant psichologui būtų atkurtas ieškovo ir dukros ryšys. Bylos duomenimis šiuo metu šalys yra pasikreipusios į (duomenys neskelbtini), kurio specialistai bendradarbiavimo būdu siekia padėti ieškovui atkurti ryšį su dukra.

84. Pažymėtina, kad Tarnyba bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad neturi duomenų apie ieškovo ar atsakovės netinkamą tėvų valdžios panaudojimą nepilnametės R. T. atžvilgiu. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl nuolatinių tėvų tarpusavio konfliktų dėl vaiko ieškovo ir atsakovės šeimai 2019 m. balandžio 4 d. buvo pradėtas taikyti atvejo vadybos procesas, kuris buvo užbaigtas 2021 m. lapkričio 9 d. konstatavus, kad šeima geba savarankiškai kreiptis dėl paslaugų, daug pagalbos priemonių išnaudota, nefiksuota vaiko teisių pažeidimų šeimoje (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 81–180; 2 t., b. l. 175(1)–175(2); 6 t., b. l. 65(1)–65(5); 7 t., b. l. 8(1)–8(21); 9 t., b. l. 23–42). Iš Tarnybos pateiktų duomenų matyti, kad visi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai buvo nustatyti šalims tarpusavyje konfliktuojant dėl vaiko, tačiau ne dėl to, kad kuris nors iš tėvų piktnaudžiautų tėvų valdžia.

85. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, ieškovo ir atsakovės paaiškinimus, Tarnybos pateiktas išvadas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovės siūlomos nustatyti bendravimo tvarkos, sprendžia, kad šio sprendimo 11 punkte nurodyta atsakovės siūloma skyrium gyvenančio tėvo (ieškovo) bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, kurioje yra numatytas ieškovo bendravimas su dukra pereinamuoju laikotarpiu dalyvaujant psichologui pagal pastarojo nustatytą matymosi grafiką, pagal esamą situaciją iš esmės atitinka vaiko geriausius interesus. Vis dėl to atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės siūlomoje nustatyti bendravimo tvarkoje pereinamojo laikotarpio terminas yra siejamas išimtinai su subjektyvaus pobūdžio aplinkybėmis – tarpininkaujančio psichologo rašytine išvada apie tai, kad pereinamasis laikotarpis yra nebereikalingas, tokia bendravimo tvarkos sąlyga laikytina nepakankamai apibrėžta ir sudarančia galimybę tėvams šiomis aplinkybėmis piktnaudžiauti.

86. Pažymėtina, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 str. 1 d.), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 3 d.), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 str. 4 d.). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva.

87. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą reguliavimą, siekdamas nustatyti tokią ieškovo bendravimo su dukra tvarką, pagal kurią šalys būtų skatinamos aktyviau bendradarbiauti ir būtų sudaryta mažiau sąlygų dėl to kilti ginčams ateityje, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas nustatyti maksimalų pereinamojo laikotarpio terminą, o būtent, kad pereinamasis laikotarpis negali tęstis ilgiau nei 6 mėnesiai.

88. Remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis CPK 376 straipsniu, teismas atsakovės priešieškinį šioje dalyje iš esmės tenkina bei nustato ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra R. T. tvarką, pagal kurią:

99.1. Pereinamuoju laikotarpiu, kuris negali tęsti ilgiau nei šešis (6) mėnesius, ieškovas A. T. bendrauja su dukra R. T. dalyvaujant psichologui pagal pastarojo nustatytą Ieškovo A. T. su dukra R. T. susitikimų grafiką. Pereinamasis laikotarpis baigiasi, kai tai patvirtina raštu psichologas, vykdantis vaiko ryšio su tėvu A. T. atkūrimą.

99.2. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, ieškovas A. T. turi teisę ir pareigą:

99.2.1. darbo dienomis – kiekvieną antradienį pasiimti vaiką iš jo ugdymo įstaigos (mokykla ar neformalaus ugdymo vieta), arba Šalims raštu (SMS žinute) susitarus iš kitos jo buvimo vietos nuo 18 val. iki 18:30 val. ir grąžinti vaiką į Šalių iš anksto raštu (SMS žinute) susitarą vietą, arba paleisti vaiką Vilniaus mieste viešojo miesto transporto stotelėje savarankiškai grįžti namo tą patį antradienį iki 21 val.;

99.2.2. kiekvieno mėnesio pirmosios ir trečiosios savaitės penktadienį - pasiimti vaiką iš jo ugdymo įstaigos (mokykla ar neformalaus ugdymo vieta), arba Šalims susitarus raštu SMS žinute iš kitos jo buvimo vietos nuo 14:30 iki 15:00 val. ir grąžinti pirmadienį 8:00 val. į vaiko ugdymo įstaigą, o mokyklinių atostogų metu - 8:00 val. paleisti vaiką Vilniaus mieste viešojo miesto transporto stotelėje savarankiškai grįžti namo. Keliavimo su vaiku į kitą Lietuvos miestą (administracinį vienetą) ieškovas įsipareigoja raštu (el. paštu, SMS žinute) atsakovei nurodyti kelionės tikslą ir buveinės, kurioje (-se) vaikas bus laikinai apgyvendintas, duomenis, taip pat ieškovas kartu įsipareigoja, kad vaikui bus suteiktas atskiras, tik jam skirtas kambarys švarus, atitinkantis higienos reikalavimus;

99.2.3. savo atostogų metu, suderinus atostogų laiką su atsakove ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios, jei tuo pačiu metu atsakovė nebuvo anksčiau suplanavusi savo atostogų arba tuo metu nėra suplanuota vaiko poilsio ar sporto stovyklų, sporto varžybų, kuriose vaikas išreiškia norą dalyvauti - per kalendorinius metus iki 20 atostogų dienų iš eilės. Ieškovui pranešus tikslų išvykimo laiką ne vėliau nei prieš 24 val., Šalims raštu SMS žinute susitarus, Ieškovas privalo paimti vaiką iš jo buvimo vietos ir grąžinti vaiką po atostogų į Šalių raštu SMS žinute susitarus vietą, bei apie vaiko grąžinimą pranešama atsakovei raštu SMS žinute ne vėliau nei 24 val. iki grąžinimo laiko. Keliavimo su vaiku į kitą Lietuvos miestą (administracinį vienetą) ieškovas įsipareigoja raštu (el. paštu, SMS žinute) atsakovei nurodyti kelionės tikslą ir buveinės, kurioje (-se) vaikas bus laikinai apgyvendintas, adresą, taip pat ieškovas kartu įsipareigoja, kad vaikui bus suteiktas atskiras, tik jam skirtas švarus kambarys, atitinkantis higienos reikalavimus. Ieškovas įsipareigoja be E. T. rašytinio sutikimo neišsivežti vaiko už Lietuvos Respublikos ribų;

99.2.4. Šv. Kalėdų, Šv. Velykų dienomis, su dukra bendrauti atsižvelgdamas į dukros individualius (privačius) interesus (lūkesčius).

99.2.5. savo gimimo dieną su dukra bendrauti atsižvelgdamas į dukros individualius (privačius) interesus (lūkesčius).

99.2.6. Tėvo dieną (kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį) Ieškovas privalo pasiimti vaiką iš Šalių susitartos vietos raštu SMS žinute nuo 11:00 -11:30 val. ir grąžinti jį tą pačią dieną iki 21.00 val. paleidžiant vaiką Vilniaus m. viešojo transporto stotelėje savarankiškai grįžti namo.

99.2.7. Vaiko gimimo dieną, šventės dalyje, kurią vaikas pasirenka minėti tarp suaugusiųjų, o ne atskiroje savo bendraamžių draugijoje, turi teisę dalyvauti vaiko tėvas - ieškovas iš anksto pranešęs Atsakovei raštu SMS žinute savo pageidavimą dalyvauti, nurodydamas dalyvavimo šventėje pradžios ir pabaigos laiką, priklausomai nuo Atsakovės raštu nurodytosios planuojamos šventės trukmės.

99.2.8. Ieškovas, nedarydamas vaikui jokio psichologinio ir emocinio spaudimo, privalo grąžinti vaiką anksčiau laiko, jeigu vaikas aiškiai išreiškia norą grįžti į jo gyvenamąją vietą neliekant svečiuotis pas ieškovą ar jo atostogų metu.

99.2.10. Atsižvelgiant į individualius vaiko mitybos poreikius - t. y. antsvorio problemą, vaiko priežiūros metu ieškovas įsipareigoja maitinti vaiką tik pagal R. T. adaptuotą meniu, raštu suderintą su atsakove.

99.2.11. Jeigu ieškovas ar atsakovė šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių (nelaimingi atsitikimai, stichinės nelaimės ir pan.) negali pasiimti ar grąžinti nepilnametės dukros R. T., jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti kitą iš tėvų raštu SMS žinute, tiksliai nurodant susidariusias ypatingąsias aplinkybe s. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką apie tai praneša kitam iš tėvų SMS žinute ir (ar) elektroniniu paštu, ir raštu suderina vaiko bendravimo tvarkos laikinus pakeitimus iki pasibaigs ypatingos, išimtinės aplinkybės.

3. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos ar išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys (tėvai) turi teisę reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir (ar) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, taip pat dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.174 str. 4 d., 3.175 str. 3 d., 3.201 str.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

4. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87 str.). Pažymėtina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Vadovaujantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.).

5. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareikštu ieškiniu (su vėlesniais patikslinimais) prašė padalinti santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus, o būtent UAB „Įmonė1“ pagal panaudos sutartis 2012 m. birželio 22 d. Nr. l ir 2013 m. liepos 3 d. Nr. 2 (el. b. aprašo 5 t., b. l. 107–111) perduotus kilnojamuosius daiktus už bendrą 3 096,92 Eur sumą, priteisiant šiuos daiktus asmeninės nuosavybės teise atsakovei, o ieškovui priteisiant 1 548,46 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Atsakovė pareikštu priešieškiniu (su vėlesniais pakeitimais) prašė padalinti santuokoje įgytus ir priešieškinyje nurodytus (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 79–80) kilnojamuosius daiktus, kurių bendra vertė 9 672,13 Eur, priteisiant visą minėtą turtą ieškovui asmeninės nuosavybės teise, o atsakovei priteisiant iš ieškovo 6 448,09 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas ir atsakovė atsisakė nuo minėtų ieškinyje ir priešiekinyje pareikštų reikalavimų dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo, nurodydami, jog minėtą turtą šalys yra pasidalinusios dar iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo (el. b. apyrašo 11 t., b. l. 74–75). Pažymėtina, kad teismas 2023 m. kovo 30 d. vykusio teismo posėdžio metu protokoline nutartimi priėmė šalių atsisakymus nuo minėtos dalies šalių ieškinio ir priešieškinio reikalavimų. Duomenų apie kitą šalims priklausantį ir šioje byloje dalintiną kilnojamąjį turtą byloje nepateikta. Esant nurodytoms aplinkybėms, šalių santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo klausimas šioje byloje nespręstinas.

6. Byloje duomenų apie ieškovo ir (ar) atsakovės vardu šios bylos iškėlimo metu registruotas transporto priemones nepateikta. Šalys aplinkybės, jog jos neturi savo vardu registruotų transporto priemonės, kurios turėtų būti dalinamos šioje byloje, byloje neginčijo.

Dėl įmonių padalijimo

11. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik esant pakankamai rimtam pagrindui, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016, 2023 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-611/2023 ir kt.).

12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad UAB „Įmonė1“ ir UAB „Įmonė2“ vykdo komercinę veiklą (duomenys neskelbtini) srityje, o šalims priklauso po 100 proc. abiejų įmonių akcijų. Taip pat iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad minėtų įmonių veiklos organizavimu, vystymu ir plėtra, taip pat vadovavimu įmonėms užsiėmė būtent atsakovė, kuri tuo pačiu yra (buvo) (duomenys neskelbtini) asociacijos vadovė. Nustatyta, kad atsakovė nuo pat įmonių įsteigimo vadovavo minėtoms įmonėms, dalyvavo viešuosiuose konkursuose dėl (duomenys neskelbtini), kuriose laimėdavo konkursus. Taigi, atsakovė yra profesionalė vykdant (duomenys neskelbtini) veiklą. Tuo tarpu iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovo nuo įmonių įsteigimo momento pagrindinė darbovietė buvo (duomenys neskelbtini), kurioje jis dirba nuo 1998 m. spalio 2 d. ir kurios veikla nėra susijusi su (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad ieškovas nuo 2013 m. sausio 12 d. iki 2016 m. balandžio 25 d. dirbo UAB „Įmonė1“, tačiau įvertinus tai, kad jo atlyginimas dirbant minėtoje įmonėje per mėnesį siekdavo iki 11,00 Eur (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 107–163), laikytina, kad ieškovo įdarbinimas UAB „Įmonė1“ buvo formalus. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog ta aplinkybė, kad ginčo įmonių veiklą išmano ir jų veikla visą laiką rūpinosi išimtinai atsakovė yra įrodyta.

13. Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei šalių paaiškinimai taip pat patvirtina aplinkybę, jog tarp šalių yra susiklostę konfliktiniai santykiai, kurie trukdo šalims bendradarbiauti ne tik sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tačiau ir dėl įmonių valdymo. Byloje pateikti įrodymai (atsakovės įmonių vardu teikti pareiškimai policijai dėl įmonės dokumentų pasisavinimo ar sunaikinimo (el. b. apyrašo 5 t., b. l. 191(10)–191(11)); ieškovo inicijuotas procesas dėl atsakovės ir UAB „Įmonė1“ veiklos tyrimo (el. b. apyrašo 11 t., b. l. 66–72); R. K. liudijimas patvirtintas notaro (el. b. apyrašo 11 t., b. l. 73), atsakovės kaltinimai ieškovui dėl įsilaužimo į įmonių paskyras (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 135–137, 100(95)–100)96) patvirtina, kad tarp šalių kyla ginčai dėl įmonių valdymo ir veiklos vykdymo, šalys viena kitą kaltina trukdant vykdyti veiklą ir (ar) kontroliuoti veiklos vykdymą.

14. Teismo vertinimu, dalijant tarp sutuoktinių įmonių akcijas svarbu parinkti tokį akcijų padalijimo būdą, kuris užtikrintų ne tik šių akcijų savininkų lygiateisiškumą, tačiau taip pat užtikrintų efektyvų šių įmonių valdymą, t. y. galimybę įmonių akcininkams ar vieninteliam akcininkui efektyviai priimti su įmonių valdymų susijusius sprendimus, tokiu būdu užtikrinant ne tik nuoseklų įmonių veiklos tęstinumą ir generuojamą įmonių pridėtinę vertę (naudingąsias savybes), bet ir įmonių galimų kreditorių interesus.

15. Teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra didelė tikimybė, kad įmonių akcijas padalinus sutuoktiniams natūra po ½ dalį, dėl tarp šalių susiklosčiusių konfliktinių santykių, galėtų būti apsunkintas arba visiškai paralyžiuotas įmonių valdymas, kai lygiaverčiai akcininkai galėtų nesugebėti priimti įmonių valdymui būtinus sprendimus. Tokiu būdu ginčo įmonių veikla galėtų būti sutrikdyta arba net sužlugdyta ir įmonės prarastų ne tik savo naudingąsias savybes, bet ir vertę. Todėl toks įmonių akcijų padalijimo būdas, teismo vertinimu, būtų neefektyvus ir neprotingas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog šiuo atveju teisingiausias ir protingiausias įmonių akcijų padalijimo būdas būtų priteisiant vienam iš sutuoktinių visas akcijas natūra, o kitam – priteisiant jam tenkančių akcijų vertės kompensaciją.

16. Sprendžiant dėl to, kuriam iš sutuoktinių turėtų būti priteistos įmonių akcijos, atsižvelgtina į šalių galimybes užtikrinti tinkamą įmonių veiklos tęstinumą bei šalių finansines galimybes išmokėti kitam sutuoktiniu kompensaciją. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad abiejų šalių finansinė padėtis yra panaši. Gi sprendžiant dėl šalių galimybių tinkamai tęsti įmonių veiklą, šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į aukščiau nustatytas aplinkybes, jog būtent atsakovė rūpinosi įmonių veikla ir plėtra, be to iš viešojoje erdvėje esančių duomenų matyti, kad UAB „Įmonė1“ ir UAB „Įmonė2“ veikla siejasi būtent su atsakovės asmeniu, kuri, kaip minėta, yra (buvo) ir (duomenys neskelbtini) asociacijos vadovė. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog įmonių akcijos turėtų būti priteistos būtent atsakovei, ieškovui jam tenkančią akcijų vertę kompensuojant pinigais. Pažymėtina, jog pati atsakovė pirminiame priešieškinyje minėtų įmonių akcijas, kurias buvo įvertinusi 2,00 Eur, prašė priteisti jai.

17. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog teismas nustatė visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, sudarančias pagrindą nukrypti nuo turto padalijimo natūra principo, kurios leidžia teismui pagrįstai spręsti, kad tokiu būdu nebus pažeistos sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, kaip turto savininko teisės, o priteisiama kompensacija atitinka proporcingumo ir teisingumo principus.

18. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

19. Minėta, jog nagrinėjamu atveju teismas nustatė teisinį pagrindą nukrypti nuo turto padalijimo natūra principo, priteisiant natūra visas įmonių akcijas atsakovei. Tuo pačiu teismas nenustatė pagrindų nukrypti nuo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės lygių dalių principo. Nors atsakovė priešiekinyje prašė dalinant turtą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tačiau teismo vertinimu, atsakovė šio reikalavimo nepagrindė nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisiniais argumentais. Be to, procesiniuose dokumentuose šalys pačios pripažino, jog įmonių akcijos jiems priklauso lygiomis dalimis. Todėl konstatuotina, kad UAB „Įmonė1“ ir UAB „Įmonė2“ šalims priklauso lygiomis dalimis. Taigi, priteisiant atsakovei įmonių akcijas natūra, spręstinas klausimas dėl kompensacijos už ieškovui tenkančią akcijų dalį, kuri priteista atsakovei, dydžio nustatymo.

20. Sprendžiant dėl ieškovui mokėtinos kompensacijos už atsakovei priteistinas ieškovui priklausančias įmonių akcijas, atsižvelgtina į CK nuostatas ir kasacinio teismo išaiškinimus. Pagal CK 3.119 straipsnį, dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 3.119 straipsnio reikalavimas dalijamą bendrą turtą įvertinti rinkos kainomis, galiojančiomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, reiškia, jog turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jeigu byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigia bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, nurodžiusi, kad objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, pažymėjo ir tai, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.), o lingvistinis CK 3.119 straipsnio aiškinimo metodas, sistemiškai jį siejant su bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigą nustatančiu CK 3.100 straipsniu, galėtų būti įmanomas tik idealiai susiklosčius aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

21. Nagrinėjamu atveju teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi buvo paskirta ekspertizė UAB „Įmonė1“ ir UAB „Įmonė2“ akcijų vertei nustatyti. 2022 m. vasario 3 d. teisme gautas teismo eksperto Vytauto Černiaus parengtas Turto ekspertizės aktas (el. b. priedo 1 t., b. l. 43–174), iš kurio matyti, jog UAB „Įmonė1“ akcijų rinkos vertė 2021 m. birželio 30 d. sudarė 26 500,00 Eur, o UAB „Įmonė2“ akcijų rinkos vertė 2021 m. birželio 30 d. sudarė 3 500,00 Eur. Pažymėtina, jog ekspertizės metu nustatyta UAB „Įmonė2“ akcijų rinkos vertė iš esmės atitinka / yra artima nominaliai akcijų vertei, kuri, teismo vertinimu, iš esmės neturėjo pakisti iki šio teismo sprendimo priėmimo. Sprendžiant dėl UAB „Įmonė1“ akcijų rinkos vertės, kuri buvo nustatyta 2021 m. birželio 30 d., t. y. prieš daugiau nei du metus iki šio sprendimo priėmimo, atsižvelgtina į tai, kad šalys jokių įrodymų, patvirtinančių minėtos įmonės akcijų vertės pokyčius į didesnę ar mažesnę pusę neteikė. Kita vertus iš į bylą pateiktų ir ekspertizės akte pridėtų UAB „Įmonė1“ finansinių dokumentų (balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų) ir rodiklių už 2018–2022 m. laikotarpį (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 100(82)–100(85); 11 t., b. l. 93–95, 167–170) matyti, kad įmonės finansiniai rodikliai 2022 m. palyginus su 2020 m. ir 2021 m. net pagerėjo. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad Vytauto Černiaus parengtame Turto ekspertizės akte nurodytos UAB „Įmonė1“ ir UAB „Įmonė2“ akcijų rinkos vertės iš esmės atitinka šio sprendimo priėmimo dienai esančias įmonių akcijų rinkos vertes, todėl teismas nustatydamas kompensacijos priteisimo dydį vadovaujasi būtent ekspertizes akte nurodytomis vertėmis (CPK 178 str.). Paminėtina, jog šalys jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių eksperto išvadoje nustatytą įmonių akcijų rinkos vertę į bylą nepateikė.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 30 p.).

23. Teismas konstatuoja, kad UAB „Įmonė1“ ir UAB „Įmonė2“ akcijų rinkos vertė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje sudaro 30 000,00 Eur (26 500,00 + 3 500,00). Jokių šias aplinkybes paneigiančių įrodymų į bylą nepateikta. Vadovaudamasis išdėstytu, teismas šioje dalyje tenkina ieškovo ieškinį, o atsakovės priešieškinį atmeta, priteisiant atsakovei asmeninės nuosavybės teise natūra 617 vnt. (100 proc.) paprastųjų vardinių akcijų UAB „Įmonė1“ ir 100 vnt. (100 proc.) paprastųjų vardinių akcijų UAB „Įmonė2“, kurių bendra rinkos vertė sudaro 30 000,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei priteisto turto vertė viršija jos dalį bendrame turte, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 15 000,00 Eur (30 000,00 / 2) dydžio kompensacija (CK 3.117 str. 3 d.).

Dėl kompensacijos už investicijas į gyvenamojo namo statybas priteisimo

24. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovės vardu yra įregistruotas 0,1200 ha ploto žemės sklypas (žemės ūkio paskirties), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 33, 39–40). Ginčo tarp šalių dėl to, jog šis turtas atsakovei priklauso asmeninės nuosavybės teise ir nėra dalintinas šioje byloje, nėra.

25. Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovo vardu yra įregistruotas 0,0162 ha ploto žemės sklypas (kitos paskirties), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/10 dalis nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 18–20, 22–24, 32, 34–38). Atsakovės teigimu, nors minėtas ieškovo vardu registruotas gyvenamasis namas buvo įgytas iki šalių santuokos sudarymo, tačiau šis gyvenamasis namas buvo pastatytas ir įrengtas šalims dar iki santuokos gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, kuomet namo statyboms ir įrengimui, be kita ko, buvo panaudotos ir atsakovės asmeninės lėšos, todėl iš ieškovo atsakovės naudai turėtų būti priteista kompensacija. Atsakovės teigimu, šalims 2000 m. nutraukus pirmąją santuoką, šalys 2002 m. susitaikė ir pradėjo gyventi kartu atsakovės bute, o 2004 m. šalys nutarė pagerinti gyvenimo sąlygas. Ieškovas tuo metu norėjo pirkti butą, tačiau atsakovė ir jos motina įkalbėjo ieškovą pirkti individualų gyvenamąjį namą. Atsakovė minėtą reikalavimą, be kita ko, grindžia šiomis aplinkybėmis: visą naudojimo laikotarpį ginčo gyvenamasis namas buvo šeimos gyvenamoji patalpa ir buvo išlaikomas bei prižiūrimas naudojant bendras sutuoktinių lėšas; daugiau nei pusė sugrąžintos kredito sumos minėtam nekilnojamam turtui įsigyti buvo padengta naudojant bendras sutuoktinių lėšas; atsakovė ginčo gyvenamojo namo statyboms ir įrengimui buvo skyrusi ne mažiau nei 26 066,00 Eur (90 000,00 Lt) savo asmeninių lėšų, kurias sudaro: 11 585,00 Eur (40 000,00 Lt) atsakovės asmeninės santaupos ir 14 481,00 Eur (50 000,00 Eur) iš D. J. paskolintos lėšos; ginčo namas buvo įrengiamas įdedant daug asmeninio atsakovės darbo, todėl ginčo namas turi didelę sentimentalią vertę atsakovei. Atsakovė jai mokėtiną kompensaciją apskaičiuoja tokiu būdu: viso į ginčo namą buvo investuota 520 000,00 Lt (150 602,41 Eur) suma; iki santuokos iširimo momento sutuoktinių buvo sumokėta 405 800,00 Lt (117 258,00 Eur) suma, kas sudaro 78,04 proc. nuo namo statybos ir įrengimo kaštų; ginčo namo rinkos vertė 2019 m. spalio 3 d. buvo 235 000,00 Eur, todėl 78,04 proc. ginčo namo rinkos vertės sudaro 183 394,00 Eur; padalinus minėtą sumą iš dviejų, atsakovei priklausanti kompensacija sudaro 91 697,00 Eur.

27. Pažymėtina, kad atsakovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo už atsakovės indėlį į ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, atsižvelgiant į jo mastą, iš esmės atitinka du savarankiškus tokio reikalavimo pagrindus: 1) reikalavimą pripažinti šalių jungtinę veiklą (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę iki santuokos sudarymo, t. y. pripažinti ginčo turtą bendrąja daline nuosavybe; 2) ir reikalavimą pripažinti vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe dėl jo pagerinimo santuokos metu, o tiksliau dėl dalies jo kainos sumokėjimo (grąžinant kreditą bankui), iš bendrų sutuoktinių lėšų (CK 3.90 str.).

29. Tuo tarpu sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis – santuokos metu šis turtas turi būti iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Taigi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai. Taigi, pagerinto turto vertės nustatymo momentas yra viena iš reikšmingų aplinkybių nustatant atliktų pagerinimų mastą bei sprendžiant, ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nes spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019).

30. Atsakovė šalių bendrą gyvenimą ir bendrą ūkio vedimą iki santuokos sudarymo grindžia savo rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais, fotonuotraukomis, liudytojų parodymais ir kitais netiesioginiais įrodymais. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, jog jie pradėjo gyventi kartu dar iki (antros) santuokos sudarymo. Tačiau tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendro gyvenimo ir bendro ūkio vedimo pradžios momento. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad iš šalių pateiktų įrodymų, paaiškinimų, taip pat liudytojų parodymų yra iš esmės neįmanoma nustatyti tikslų šalių bendro gyvenimo iki santuokos sudarymo pradžios momentą.

31. Atsakovė teigia, kad šalys pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį 2002 m., kuomet kartu apsigyveno atsakovei po pirmos santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitekusiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat minėtas aplinkybes atsakovė grindžia byloje pateiktomis fotonuotraukomis, darytomis laikotarpiu nuo 2001 m. iki 2005 m., kuriose atsakovė yra užfiksuota kartu su ieškovu ir šalių vaikais iš pirmos santuokos įvairiuose renginiuose (krikštynose, vestuvėse, namuose, kartu praleidžiant laisvalaikį, atostogas ir pan., taip pat kuriose atsakovė užfiksuota ieškovui priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), arba prie jo (el. b. priedo 2 t., b. l. 6–14). Taip pat atsakovė pateikė į bylą kaimynų R. B. ir O. N., gyvenančių atitinkamai (duomenys neskelbtini), rašytinius patvirtinimus (liudijimus), kad atsakovė ginčo name, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su ieškovu gyveno nuo 2005 m. (el. b. apyrašo 10 t., b. l. 161–162).

34. Teismas, vadovaudamasis šio sprendimo 49 punkte suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą (šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus) ir jų turinį, sprendžia, jog labiau tikėtina, kad šalys pradėjo gyventi kartu ir galimai vesti bendrą ūkį dar iki santuokos (antros) sudarymo. Nors, teismo vertinimu, dėl šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų ir į bylą pateiktų rašytinių įrodymų neišsamumo, o tam tikrais atvejais ir prieštaringumo, nėra įmanoma nustatyti tikslų šalių bendro gyvenimo pradžios momentą, tačiau vertinant byloje esančių įrodymų visumą pagal logikos dėsnius, darytina išvada, jog labiausiai tikėtina, kad šalys pradėjo gyventi kartu, kai atsikraustė gyventi į ginčo namą, t. y. apie 2005–2006 m. Pažymėtina, jog nors teismui nėra abejonių, jog šalys bendravo, kartu praleisdavo laiką, atostogavo, galbūt net periodiškai kartu gyvendavo, dar iki įsikraustymo į ginčo namą 2005–2006 m., vis dėl to toks, kad ir artimas bendravimas ir buvimas kartu savaime nereiškia bendro ūkio vedimą bei siekį iš esmės gyventi kaip šeima. Teismas sprendžia, kad būtent šalims apsigyvenus kartu ginčo name, šalys pradėjo savo santykius sieti su šeimos kūrimo tikslais ir bendro ūkio vedimu.

35. Vis dėl to, nors ir nustačius, kad šalys pradėjo artimai bendrauti ir galiausiai kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį dar iki santuokos sudarymo, tačiau vien šios aplinkybės nepakanka, kad būtų pagrindas konstatuoti, jog ginčo namą šalys siekė įsigyti bendromis pastangomis ir lėšomis. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti buvus šalių susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (ginčo namą) būtina konstatuoti aplinkybę, jog ginčo namas buvo įgytas panaudojant nesusituokusių asmenų bendras lėšas ir (ar) darbą.

36. Atkreiptinas dėmesys, jog civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis, kuris įtvirtina įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (onus probandi), pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

37. Pažymėtina, jog šioje dalyje tarp šalių kilęs ginčas priskirtinas prie dispozityvių ginčų, t. y. nagrinėjant tokį ginčą teismas nėra aktyvus. Atsižvelgiant į tai, įrodinėjimo pareiga, jog tarp įsigyjant ir įrengiant ginčo namą buvo panaudotos ir atsakovės asmeninės lėšos bei darbas, o tuo pačiu ir buvus šalių susitarimui dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, tenka būtent atsakovei, kuri reiškia tokio pobūdžio reikalavimą. Atkreiptinas dėmesys, jog nesudariusių santuoką asmenų turtas, taip pat ir lėšos, laikytini kiekvieno iš jų asmenine nuosavybe, t. y. tokiam turtui iki santuokos sudarymo negalioja bendrumo prezumpcija.

38. Iš į bylą pateiktos tarp ieškovo ir UAB „Vigysta“ 2004 m. balandžio 8 d. sudarytos sutarties, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo iš UAB „Vigysta“ už 400 000,00 Lt (115 848,00 Eur) sumą sutarties 2 priede nustatyta atsiskaitymo tvarka įsigyti dar nebaigtą statyti blokuotą gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), matyti, kad ieškovas šią sutartį pasirašė vienasmeniškai (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 100(10)–100(11)). Iš bylos medžiagos matyti, kad 2004 m. balandžio 15 d. ir 2004 m. gegužės 14 d. ieškovas sumokėjo UAB „Vigysta“ pagal sutartį 60 000,00 Lt dydžio pradinį įnašą (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 85–86). Byloje įrodymų, jog minėta suma buvo sumokėta ne tik iš ieškovo asmeninių lėšų, tačiau ir atsakovės lėšų nepateikta (CPK 178 str.).

39. Nustatyta, kad 2004 m. birželio 1 d. ieškovas ir UAB „Vigysta“ pasirašė blokuoto gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), perdavimo ieškovui aktą, kuriame nurodoma, jog šio akto pasirašymo dienai ieškovo UAB „Vigysta“ sumokėta suma sudaro 60 000,00 Lt, o skola – 340 000,00 Lt (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 100(24)). Taip pat ieškovas 2004 m. birželio 18 d. sudarė su UAB „Sampo bankas“ (teisių ir pareigų perėmėjas AB „Swedbank“) Kredito sutartį Nr. BS01250547, kurios pagrindu bankas įsipareigojo suteikti ieškovui 104 263,00 Eur dydžio kreditą 25 metų terminui gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui ir apdailos darbų užbaigimui (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 15–17). Minėtos sutarties sudaryme atsakovė nedalyvavo.

40. Nustatyta, kad 2004 m. liepos 16 d. ieškovas ir UAB „Vigysta“ notarine tvarka pasirašė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas iš UAB „Vigysta“ asmeninėn nuosavybėn įsigijo 0,0162 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), už 24 300,00 Lt sumą, kurią ieškovas sumokėjo iki sutarties pasirašymo, taip pat tą pačią dieną šalys pasirašė minėto žemės sklypo priėmimo-perdavimo aktą (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 100(39)–100(40)). Duomenų, jog ieškovas už žemės sklypą atsiskaitė tame tarpe ir atsakovės asmeninėmis lėšomis byloje taip pat nepateikta.

41. Nustatyta, kad 2004 m. liepos 23 d. Lietuvos Respublikos hipotekos registrui pateiktas prašymas dėl sutartinės hipotekos (įkeitimo sandorio) įregistravimo nekilnojamam turtui: 0,0162 ha ploto žemės sklypui su priklausiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 70–72). Byloje pateiktas ieškovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovas 2004 m. rugpjūčio 12 d. bankiniu pavedimu iš banko pasiskolintomis lėšomis pervedė UAB „Vigysta“ 340 000,00 Lt sumą pagal 2004 m. birželio 1 d. gyvenamojo namo perdavimo aktą (el. b. apyrašo 6 t., b. l. 21). Tuo pagrindu UAB „Vigysta“ 2004 m. spalio 5 d. surašė pažymą, kuria patvirtino, jog ieškovas yra pilnai atsiskaitęs už jam pastatytą blokuotą gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 92).

42. Ieškovas taip pat į bylą, be kita ko, pateikė tarp ieškovo ir UAB „Ginvira“ 2005 m. liepos 24 d. sudarytą rangos sutartį, kurios pagrindu rangovas įsipareigojo ginčo name atlikti plytelių išklojimą ir atraminės betono sienelės įrengimą, o ieškovas įsipareigojo rangovui už atliktus darbus sumokėti 5 700,01 Lt sumą (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 34). Byloje pateiktas kasos pajamų orderis patvirtina, kad ieškovas UAB „Ginvira“ už atliktus darbus 2005 m. rugsėjo 8 d. sumokėjo 5 700,01 Lt sumą (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 35–36). Taip pat ieškovas pateikė į bylą 2004–2005 m. ieškovo vardu pasirašytas sutartis, užsakymus, priėmimo kvitus, PVM sąskaitas-faktūras ir kt., dėl namui perkamų baldų, įrangos ir kitų reikmenų (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 17–30, 39–47, 54, 65–77). Byloje pateikta ieškovo vardu išrašyta UAB „Balterma“ 2004 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaita-faktūra už katilo paleidimą (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 32).

43. Teismo vertinimu, šio sprendimo 136–140 punktuose paminėti įrodymai, taip pat ieškovo nuoseklūs paaiškinimai iš esmės patvirtina aplinkybę, jog ieškovas ginčo namą siekė įsigyti savo asmeninėn nuosavybėn, o ne šalių bendrojon dalinėn nuosavybėn. Tuo tarpu atsakovė nepateikė iš esmės jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių, jog šalys ginčo turtą ar jo dalį siekė įsigyti bendrojon dalinėn nuosavybėn. Minėta, sutartį su pardavėju (rangovu) pasirašė ieškovas vienasmeniškai, taip pat pirminį įnašą apmokėjo būtent ieškovas. Paminėtina ir tai, jog finansinius įsipareigojimus, įsigyjant ginčo turtą, atsakovas prisiėmė vienasmeniškai, taip pat iš į bylą pateiktų ieškovo banko sąskaitų išrašų (el. b. apyrašo 6 t., b. l. 10–62, 98(1)–98(49)) matyti, kad būtent ieškovas, tiek iki santuokos sudarymo, tiek ir po santuokos sudarymo, mokėdavo kredito įmokas ir palūkanas už suteiktą kreditą. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė iki santuokos sudarymo kaip nors prisidėdavo prie iš banko paimto kredito grąžinimo.

44. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atsakovė neįrodė, jog tarp šalių buvo sutarimas ginčo namą įsigyti ne ieškovo asmeninėn nuosavybėn, bet šalių bendrojon dalinėn nuosavybėn. Todėl toliau teismas pasisako dėl atsakovės argumentų, jog ji prie ginčo namo, priklausančio ieškovui asmeninės nuosavybės teise, įrengimo (pagerinimo) prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis ir savo darbu.

50. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje pateikti prieštaringi (vienas kitam prieštaraujantys) įrodymai, susiję su tuo, kas konkrečiai atliko laiptų gaminimo ir montavimo darbus ginčo name bei kas už šiuos darbus mokėjo. Atkreiptinas dėmesys, jog į bylą nėra pateikti jokie objektyvūs (pirminiai) įrodymai (užsakymai, sąskaitos, pinigų priėmimo kvitai ar pan.), iš kurių teismas galėtų padaryti pagrįstas išvadas, kas būtent gamino ir montavo laiptus ginčo name. Abu liudytojai teismui nurodė, jog nėra išsaugoję jokių pirminių dokumentų, susijusių su laiptų pagaminimo ir montavimo darbų atlikimu ginčo name. Gi (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 10 d. rašytinis patvirtinimas dėl darbų atlikimo ir atsiskaitymo, nesant kaip minėta pirminių dokumentų, taip pat nelaikytinas pakankamu įrodymu, kuriuo pagrindu galima būtų padaryti pagrįstą išvadą, jog būtent minėta firma atliko ginčo darbus. Paminėtina ir tai, kad ieškovas pateikė į bylą ginčo name sumontuotų laiptų fotonuotraukas (el. b. apyrašo 11 t., b. l. 112–130), kuriomis ginčija liudytojo R. C. parodymus apie tai, kokios konstrukcijos ginčo name buvo sumontuoti laiptai. Atsižvelgdamas į tokį liudytojų parodymų ir pateiktų įrodymų prieštaringumą, nesant galimybės nustatyti tiesos, teismas abiejų minėtų liudytojų parodymus ir (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 10 d. rašytinį patvirtinimą vertina kritiškai, todėl šiais įrodymais nesivadovauja. Paminėtina, jog atsakovės pateikta R. G. 2004 m. liepos 28 d. sudaryta lokaline sąmata vertintina kaip pasiūlymas, nesukuriantis teisinių pasekmių, todėl nelaikytinas atsakovės nurodomas aplinkybes patvirtinančiu įrodymu. Pažymėtina, jog atsakovės į bylą pateiktas banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2003 m. rugpjūčio 23 d. iki 2010 m. liepos 2 d. (el. b. apyrašo 6 t., b. l. 64(1) yra neinformatyvus, todėl nei pagrindžia, nei paneigia šalių nurodomų aplinkybių.

53. Atsakovė įrodinėdama aplinkybę, jog ji prisidėjo prie ginčo namo įsigijimo ir (ar) įrengimo savo asmeninėmis lėšomis ir darbu, nurodo, kad ji negali pateikti detalių tai patvirtinančių įrodymų, kadangi tokie įrodymai buvo likę ginčo name, kuriame dabar gyvena ieškovas, tačiau ieškovas trukdo atsakovei šiuos įrodymus pateikti teismui, kadangi šiuo įrodymus ieškovas, arba slepia, arba sunaikino. Tai yra atsakovė negalėjimą pateikti teismui detalius įrodymus, pagrindžiančius jos nurodomas aplinkybes, grindžia ieškovo neteisėtais veiksmais – šių įrodymų slėpimu ar sunaikinimu. Ieškovas su tokiais atsakovės kaltinimais nesutinka, nurodydamas, kad jis neturi atsakovės nurodomų įrodymų. Nors teismas pripažįsta, kad egzistuoja tikimybė, jog ieškovas tam tikra apimtimi gali disponuoti atsakovės nurodomas aplinkybes patvirtinančiais įrodymais, tačiau tikslingai šių įrodymų gali neteikti teismui, vis dėl to vien tokios prielaidos egzistavimas negali atleisti atsakovės nuo jos nurodomų aplinkybių įrodinėjimo pareigos. Teismas negali vadovaudamasis vien aukščiau nurodyta prielaida padaryti pagrįstos išvados, jog atsakovė realiai prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis ir darbu prie ginčo namo pirkimo ir (ar) įrengimo, t. y. atleisti pačią atsakovę nuo įrodinėjimo pareigos. Pažymėtina, jog atsakovė tik deklaratyviai teigia, jog prie tam tikrų ginčo namo vidaus apdailos darbų atlikimo ji prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis arba darbu, tačiau, kaip minėta, nepagrindžia šių aplinkybių jokiais objektyviais (tiesioginiais ar netiesioginiais) įrodymais. Aplinkybė, jog atsakovė galimai dalyvavo derybose su rangovais, dalyvavo priimant tam tikrus techninius ir (ar) vidaus dizaino sprendinius, atliekant ginčo namo vidaus apdailos darbus, neįrodžius, jog toks atsakovės įnašas turėjo esminės reikšmės ginčo namo vertės padidėjimui, negali būti laikoma teisiškai reikšminga ir sudarančia pagrindą pripažinti ginčo namą šalių bendrąja daline nuosavybe, pripažįstant atsakovės teisę į tam tikrą dalį turto, priklausančio ieškovui asmeninės nuosavybės teise.

54. Apibendrinęs išdėstytą, teismas sprendžia, kad atsakovė byloje taip pat neįrodė, jog ji savo asmeninėmis, tame tarpe ir iš D. J. paskolintomis, lėšomis ir (ar) darbu prisidėjo prie ginčo namo įrengimo (CPK 178 str.).

55. Pažymėtina, jog šalys bylos nagrinėjimo metu iš esmės neįrodinėjo aplinkybių, jog sudarius santuoką buvo atliekami kokie nors esminiai ginčo namo pagerinimo darbai, kurių pagrindu galima būti spręsti dėl ginčo namo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe arba dėl kompensacijos priteisimo už vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimus iš bendrų lėšų.

56. Byloje nustatyta, kad ieškovas vykdydamas savo asmeninę prievolę pagal su UAB „Sampo bankas“ (teisių ir pareigų perėmėjas AB „Swedbank“) 2004 m. birželio 18 d. sudarytą Kredito sutartį Nr. BS01250547 laikotarpiu nuo Kredito sutarties sudarymo iki 2019 m. rugsėjo 30 d., t. y. iki kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo dienos, viso grąžino bankui 50 362,90 Eur kredito ir sumokėjo 38 630,03 Eur palūkanų, viso 88 992,93 Eur (el. b. apyrašo 5 t., b. l. 97). Taip pat byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo Kredito sutarties sudarymo iki 2008 m. birželio 26 d., t. y. šalių santuokos sudarymo, ieškovas pagal minėtą Kredito sutartį grąžino bankui 8 518,98 Eur kredito, taip pat sumokėjo 17 758,04 Eur palūkanų ir 0,11 Eur delspinigių, viso 26 277,13 Eur (el. b. apyrašo 5 t., b. l. 97). Taigi, šalims gyvenant santuokoje, t. y. laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., ieškovas vykdydamas savo asmeninę prievolę pagal 2004 m. birželio 18 d. Kredito sutartį Nr. BS01250547 viso grąžino bankui 41 843,92 Eur (50 362,90 - 8 518,98) kredito ir sumokėjo 20 871,88 Eur (38 630,03 - 17 758,04 - 0,11) palūkanų, viso 62 715,80 Eur (41 843,92 + 20 871,88). Paminėtina, jog ieškovas į bylą nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog minėtą prievolę bankui jis vykdė iš lėšų, kurios jam priklausė asmeninės nuosavybės teise (CPK 178 str.).

57. Vadovaujantis CK 3.98 straipsnio 3 dalimi, kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Pagal CK 3.110 straipsnio 1 dalį, iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis.

58. Pripažintina, kad ieškovas, mokėdamas iš šeimai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių lėšų kredito įmokas ir palūkanas bankui, kurių pagrindu dengė įsiskolinimą už asmeninės nuosavybės teise priklausantį būstą, tenkino išimtinai savo poreikius ir tokiu būdu bendromis lėšomis didino savo asmeninę nuosavybę, todėl ieškovui kyla pareiga kompensuoti bendrosios nuosavybės sumažėjimą atsakovei. Atkreiptinas dėmesys, jog minėta aplinkybė nesuteikia teisinio pagrindo atsakovei reikalauti toje apimtyje, kurioje ieškovas santuokos metu grąžino bankui kreditą, pripažinti ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau suteikia teisę reikalauti kompensuoti jai iš bendrų lėšų ieškovo asmeniniams poreikiams panaudotų lėšų dalį.

59. Minėta, nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pagrindų nukrypti nuo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės lygių dalių principo. Remiantis išdėstytu bei vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, atsakovės priešieškinis šioje dalyje tenkintinas iš dalies, priteisiant atsakovei iš ieškovo 31 357,90 Eur (62 715,80 / 2) dydžio piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

Dėl kompensacijos už UAB „Įmonė1“ suteiktas paskolas priteisimo

60. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2012 balandžio 4 d. iki 2014 m. kovo 20 d. mokėjimo pavedimais iš savo banko sąskaitos į UAB „Įmonė1“ sąskaitą pervedė viso 62 200,00 Lt (18 014,37 Eur), taip pat laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. birželio 21 d. pervedė 2 205,00 Eur sumą, viso 20 219,37 Eur (el. b. apyrašo 5 t., b. l. 98–99, 101–102, 104; 10 t., b. l. 37–56). Visų mokėjimo nurodymų paskirtyje buvo nurodyta – paskola. Minėtą aplinkybę patvirtina ir į bylą pateiktas UAB „Įmonė1“ 2017 m. gruodžio 29 d. patvirtinimas, jog minėtu laikotarpiu ieškovas į UAB „Įmonė1“ sąskaitą pervedė viso 20 219,38 Eur sumą (el. b. apyrašo 10 t., b. l. 35–36). Byloje nėra ginčo dėl to, kad minėtos lėšos UAB „Įmonė1“ buvo skolinamos iš bendrų šeimos lėšų.

61. Atsakovė pateikė į bylą įrodymus, jog UAB „Įmonė1“ laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 29 d. kasos išlaidų orderiais išmokėjo atsakovei viso 20 765,24 Eur sumą (el. b. apyrašo 10 t., b. l. 57–60), tokiu būdu grąžindama šalių šeimai šio sprendimo 158 punkte nurodytą paskolą. Byloje taip pat pateikta UAB „Įmonė1“ Kasos knyga už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., kurioje yra apskaityti minėti kasos išlaidų orderiai (el. b. apyrašo 10 t., b. l. 93–95). Taigi, byloje įrodyta, jog UAB „Įmonė1“ atsakovei yra grąžinusi šalių paskolintas įmonei lėšas.

66. Teismo vertinimu, pripažinimas aplinkybės, jog atsakovė kasdienių šeimos poreikių tenkinimui per 6 mėnesių laikotarpį galėjo išleisti 20 765,24 Eur sumą, neatitiktų protingumo ir sąžiningumo principų. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja tikimybė, kad atsakovė minėtų lėšų dalį galėjo skirti ir šeimos poreikių tenkinimui, nors tai patvirtinančių įrodymų į bylą ir nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), teismas sprendžia, jog šiuo atveju labiau tikėtina, kad atsakovė iš minėtų lėšų šeimos poreikių tenkinimui galėjo išleisti ne daugiau nei 1 500,00 Eur per mėnesį, todėl viso laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio pabaigos iki 2018 m. birželio pabaigos atsakovė kasdieniams šeimos poreikiams galėjo išleisti iki 9 000,00 Eur (1 500,00 x 6 mėn.).

67. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog atsakovė iš UAB „Įmonė1“ grąžintos paskolos viso šeimos poreikiams galėjo išleisti iki 9 865,15 Eur sumą (865,15 + 9 000,00). Tuo pačiu teismas sprendžia, jog likusioje dalyje, t. y. 10 354,23 Eur sumoje (20 219,38 - 9 865,15), atsakovė neįrodė šių lėšų panaudojimo bendriems šeimos poreikiams, todėl nenukrypstant nuo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės lygių dalių principo, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina pusės minėtos sumos dydžio kompensacija, t. y. 5 177,12 Eur. Vis dėl to įvertinus tą aplinkybę, jog atsakovė 2018 m. balandžio 6 d. pavedimu pervedė ieškovui 2 000,00 Eur sumą, kuri laikytina UAB „Įmonė1“ grąžintos paskolos dalies grąžinimu ieškovui, minėta suma atimtina iš 5 177,12 Eur sumos.

68. Remiantis išdėstytu bei vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, ieškovo ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovės 3 177,12 Eur (5 177,12 - 2 000,00) dydžio piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

69. Viso ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 18 177,12 Eur (15 000,00 + 3 177,12) dydžio kompensacija, o atsakovei iš ieškovo priteistina 31 357,90 Eur dydžio kompensacija.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

70. Bylos duomenimis ieškovas 2004 m. birželio 18 d. sudarė su UAB „Sampo bankas“ (teisių ir pareigų perėmėjas AB „Swedbank“) Kredito sutartį Nr. BS01250547, kurios pagrindu bankas suteikė ieškovui 104 263,00 Eur dydžio kreditą 25 metų terminui gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui ir apdailos darbų užbaigimui (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 15–17). Ieškovas prašo minėtą prievolę pripažinti jo asmenine, atsakovė su tokiu ieškovo reikalavimu iš esmės sutinka. Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad minėta kredito sutartis sudaryta iki santuokos sudarymo ieškovo asmeniniams poreikiams – nuosavam būstui pirkti, ieškovo prašymu ir trečiajam asmeniui neprieštaraujant, ieškovo prievolė pagal 2004 m. birželio 18 d. Kredito sutartį Nr. BS01250547 po santuokos nutraukimo pripažintina ieškovo asmeniniu įsipareigojimu.

71. Pažymėtina, kad kiti šalių procesiniuose dokumentuose ar žodiniuose paaiškinimuose išdėstyti argumentai, taip pat liudytojų parodymai ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai, teismo vertinimu, šios bylos išsprendimui neturi esminės teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisakė.

72. Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149 str., 150 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

73. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

74. Bylos duomenimis, ieškovas už ieškinį viso sumokėjo 683,00 Eur žyminio mokesčio (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 21; 6 t., b. l. 123; 9 t., b. l. 65). Šio sprendimo 20 punkte nustatyta, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu atsisakė dalies ieškinyje pareikšto turtinio reikalavimo 1 548,46 Eur apimtyje. CPK 87 straipsnio 2 dalies pagrindu ieškovui grąžintina 75 proc. žyminio mokesčio atsisakyto ieškinio reikalavimo dalyje, t. y. 34,84 Eur (1 548,46 x 0,03) x 0,75). Atsižvelgiant į tai, galutinė ieškovo sumokėto žyminio mokesčio suma sudaro 648,16 Eur (683,00 - 34,84). Ieškovo į bylą pateiktos už teisines paslaugas išrašytos sąskaitos patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas patyrė ar neišvengiamai patirs 11 149,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. apyrašo 11 t., b. l. 145–166; 12 t. b. l. 28–29), taip pat ieškovas patyrė 3 000,00 Eur išlaidų už teismo paskirtą ekspertizę (el. b. apyrašo 6 t., b. l. 196). Viso ieškovas patyrė 14 797,66 Eur (648,16 + 11 149,50 + 3 000,00) bylinėjimosi išlaidų.

75. Bylos duomenimis atsakovė už priešieškinį sumokėjo viso 1 953,00 Eur žyminio mokesčio (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 100(89), 164; 9 t., b. l. 141). Šio sprendimo 20 punkte nustatyta, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu atsisakė dalies priešieškinyje pareikšto turtinio reikalavimo 6 448,09 Eur apimtyje. CPK 87 straipsnio 2 dalies pagrindu atsakovei grąžintina 75 proc. žyminio mokesčio atsisakyto priešieškinio reikalavimo dalyje, t. y. 145,08 Eur (6 448,09 x 0,03) x 0,75). Atsižvelgiant į tai, galutinė atsakovės sumokėto žyminio mokesčio suma sudaro 1 807,92 Eur (1 953,00 - 145,08). Byloje taip pat nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė patyrė 20 765,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. apyrašo 12 t., b. l. 3–25) bei 3 000,00 Eur išlaidų už ekspertizę (el. b. apyrašo 6 t., b. l. 198(1)). Viso atsakovė patyrė 25 572,92 Eur (1 807,92 + 20 765,00 + 3 000,00) bylinėjimosi išlaidų.

76. Teismo vertinimu, šalių išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio maksimalių dydžių.

77. Nagrinėjamu atveju, nustatydamas šalių patenkintų/atmestų reikalavimų proporcijas, teismas nevertina šalių reikalavimų dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, taip pat pavardžių po santuokos nutraukimo palikimo ir kreditorinių reikalavimų padalijimo, kadangi tarp šalių ginčo dėl minėtų reikalavimų nebuvo. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies – 86 proc. patenkintų turtinių ir neturtinių reikalavimų (100 proc. patenkintų neturtinio pobūdžio reikalavimų dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės + 72,39 proc. turtinio pobūdžio reikalavimų dėl turto padalijimo ir kompensacijų priteisimo / 2), atsakovės priešieškinis taip pat patenkintas iš dalies – 49,80 proc. patenkintų turtinių ir neturtinių reikalavimų (50 proc. patenkintų neturtinio pobūdžio reikalavimų dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės + 71,43 proc. turtinio pobūdžio reikalavimų dėl išlaikymo vaikui priteisimo + 28 proc. turtinio pobūdžio reikalavimų dėl turto padalijimo ir kompensacijų priteisimo / 3).

78. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys ir atsakovės priešieškinis patenkinti iš dalies, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 d. 6, 93 straipsnio 2 dalimi bei 98 straipsniu, ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės priteistina 12 725,99 Eur (14 797,66 Eur x 0,86) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai iš ieškovo priteistina 12 735,31 Eur (25 572,92 Eur x 0,498) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų tarpusavio įskaitymą, atsakovės naudai iš ieškovo priteistina 9,32 Eur (12 735,31 - 12 725,99) bylinėjimosi išlaidų.

79. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš ieškovo priteistina 88,00 Eur (325,00 x 12) x 0,03) x 0,75) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

80. Nagrinėjant civilinę bylą teismas patyrė 17,25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys ir atsakovės priešieškinis patenkinti iš dalies, teismo vertinimu, yra pagrindas minėtas išlaidas į valstybės biudžetą priteisti iš šalių po ½ dalį, t. y. po 8,63 Eur (17,25 / 2).

81. Viso valstybės naudai iš ieškovo priteistina 96,63 Eur (88,00 + 8,63) dydžio suma.

82. Atlikus ieškovui ir atsakovei grąžintinų ir mokėtinų valstybei sumų įskaitymą, iš ieškovo valstybei priteistina suma mažintina iki 61,79 Eur (96,63 - 34,84) sumos, o atsakovei grąžintina žyminio mokesčio suma mažintina iki 136,45 Eur (145,08 - 8,63).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 376 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės E. T., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. T. palikti pavardę „T.“, E. T. palikti pavardę „T.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko R. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaiko motina E. T., a. k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš ieškovo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui R. T., a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą po 325,00 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. rugsėjo 25 d.) iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti atsakovę E. T., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui R. T., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti ieškovo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku R. T., a. k. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią:

1. Pereinamuoju laikotarpiu, kuris negali tęsti ilgiau nei šešis (6) mėnesius, ieškovas A. T. bendrauja su dukra R. T. dalyvaujant psichologui pagal pastarojo nustatytą Ieškovo A. T. su dukra R. T. susitikimų grafiką. Pereinamasis laikotarpis baigiasi, kai tai patvirtina raštu psichologas, vykdantis vaiko ryšio su tėvu A. T. atkūrimą.

2. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, ieškovas A. T. turi teisę ir pareigą:

2.1. darbo dienomis – kiekvieną antradienį pasiimti vaiką iš jo ugdymo įstaigos (mokykla ar neformalaus ugdymo vieta), arba Šalims raštu (SMS žinute) susitarus iš kitos jo buvimo vietos nuo 18 val. iki 18:30 val. ir grąžinti vaiką į Šalių iš anksto raštu (SMS žinute) susitarą vietą, arba paleisti vaiką Vilniaus mieste viešojo miesto transporto stotelėje savarankiškai grįžti namo tą patį antradienį iki 21 val.;

2.2. kiekvieno mėnesio pirmosios ir trečiosios savaitės penktadienį - pasiimti vaiką iš jo ugdymo įstaigos (mokykla ar neformalaus ugdymo vieta), arba Šalims susitarus raštu SMS žinute iš kitos jo buvimo vietos nuo 14:30 iki 15:00 val. ir grąžinti pirmadienį 8:00 val. į vaiko ugdymo įstaigą, o mokyklinių atostogų metu - 8:00 val. paleisti vaiką Vilniaus mieste viešojo miesto transporto stotelėje savarankiškai grįžti namo. Keliavimo su vaiku į kitą Lietuvos miestą (administracinį vienetą) ieškovas įsipareigoja raštu (el. paštu, SMS žinute) atsakovei nurodyti kelionės tikslą ir buveinės, kurioje (-se) vaikas bus laikinai apgyvendintas, duomenis, taip pat ieškovas kartu įsipareigoja, kad vaikui bus suteiktas atskiras, tik jam skirtas kambarys švarus, atitinkantis higienos reikalavimus;

2.3. savo atostogų metu, suderinus atostogų laiką su atsakove ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios, jei tuo pačiu metu atsakovė nebuvo anksčiau suplanavusi savo atostogų arba tuo metu nėra suplanuota vaiko poilsio ar sporto stovyklų, sporto varžybų, kuriose vaikas išreiškia norą dalyvauti - per kalendorinius metus iki 20 atostogų dienų iš eilės. Ieškovui pranešus tikslų išvykimo laiką ne vėliau nei prieš 24 val., Šalims raštu SMS žinute susitarus, Ieškovas privalo paimti vaiką iš jo buvimo vietos ir grąžinti vaiką po atostogų į Šalių raštu SMS žinute susitarus vietą, bei apie vaiko grąžinimą pranešama atsakovei raštu SMS žinute ne vėliau nei 24 val. iki grąžinimo laiko. Keliavimo su vaiku į kitą Lietuvos miestą (administracinį vienetą) ieškovas įsipareigoja raštu (el. paštu, SMS žinute) atsakovei nurodyti kelionės tikslą ir buveinės, kurioje (-se) vaikas bus laikinai apgyvendintas, adresą, taip pat ieškovas kartu įsipareigoja, kad vaikui bus suteiktas atskiras, tik jam skirtas švarus kambarys, atitinkantis higienos reikalavimus. Ieškovas įsipareigoja be E. T. rašytinio sutikimo neišsivežti vaiko už Lietuvos Respublikos ribų;

2.4. Šv. Kalėdų, Šv. Velykų dienomis, su dukra bendrauti atsižvelgdamas į dukros individualius (privačius) interesus (lūkesčius);

2.5. savo gimimo dieną su dukra bendrauti atsižvelgdamas į dukros individualius (privačius) interesus (lūkesčius);

2.6. Tėvo dieną (kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį) Ieškovas privalo pasiimti vaiką iš Šalių susitartos vietos raštu SMS žinute nuo 11:00 -11:30 val. ir grąžinti jį tą pačią dieną iki 21.00 val. paleidžiant vaiką Vilniaus m. viešojo transporto stotelėje savarankiškai grįžti namo;

2.7. Vaiko gimimo dieną, šventės dalyje, kurią vaikas pasirenka minėti tarp suaugusiųjų, o ne atskiroje savo bendraamžių draugijoje, turi teisę dalyvauti vaiko tėvas - ieškovas iš anksto pranešęs Atsakovei raštu SMS žinute savo pageidavimą dalyvauti, nurodydamas dalyvavimo šventėje pradžios ir pabaigos laiką, priklausomai nuo Atsakovės raštu nurodytosios planuojamos šventės trukmės;

2.8. Ieškovas, nedarydamas vaikui jokio psichologinio ir emocinio spaudimo, privalo grąžinti vaiką anksčiau laiko, jeigu vaikas aiškiai išreiškia norą grįžti į jo gyvenamąją vietą neliekant svečiuotis pas ieškovą ar jo atostogų metu;

2.9. Atsakovės gimimo dienai sutapus su Ieškovo bendravimo su dukra dienomis, pirmenybė teikiama atsakovei per savo gimimo dieną būti su vaiku;

2.10. Atsižvelgiant į individualius vaiko mitybos poreikius - t. y. antsvorio problemą, vaiko priežiūros metu ieškovas įsipareigoja maitinti vaiką tik pagal R. T. adaptuotą meniu, raštu suderintą su atsakove;

2.11. Jeigu ieškovas ar atsakovė šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių (nelaimingi atsitikimai, stichinės nelaimės ir pan.) negali pasiimti ar grąžinti nepilnametės dukros R. T., jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti kitą iš tėvų raštu SMS žinute, tiksliai nurodant susidariusias ypatingąsias aplinkybe s. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką apie tai praneša kitam iš tėvų SMS žinute ir (ar) elektroniniu paštu, ir raštu suderina vaiko bendravimo tvarkos laikinus pakeitimus iki pasibaigs ypatingos, išimtinės aplinkybės;

2.12. Susirgus vaikui, jo gydymu rūpinasi, pristato vaiką į gydymo įstaigą, duoda gydytojo priskirtus vaistus, atlieka kitus būtinus vaiko teises ir interesus užtikrinančius veiksmus tas iš tėvų, su kuriuo tuo laiku yra vaikas pagal nustatytą bendravimo su vaiku tvarką;

2.13. Visais pranešimais, susijusiais su nepilnametės dukros R. T. bendravimo tvarka, suinteresuotas tėvas arba motina keičiasi (siunčia) trumposiomis SMS žinutėmis mobiliojo ryšio telefono numeriais arba nurodytais elektroninio pašto adresais. E. T. kontaktiniai duomenys - (duomenys neskelbtini). A. T. kontaktiniai duomenys - (duomenys neskelbtini). Pasikeitus ieškovo arba atsakovės mobiliojo ryšio telefono numeriui arba elektroninio pašto adresui, suinteresuotas tėvas arba motina ne vėliau kaip per vieną dieną nuo šio pasikeitimo informuoja kitą iš tėvų ir pateikia naujus duomenis;

2.14. Tuo atveju, jei bendravimo tvarkoje nurodytas laikas bendrauti negalimas dėl dukros ligos ar kitų objektyvių priežasčių, numatytas bendravimas su dukra neįvyksta, Šalys turi susitarti dėl prarasto laiko kompensavimo per artimiausius 3 (tris) kalendorinius mėnesius.

Priteisti atsakovei E. T., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise natūra 617 vnt. (100 proc.) paprastųjų vardinių akcijų uždarosios akcinės bendrovės „Įmonė1“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė 26 500,00 Eur (dvidešimt šeši tūkstančiai penki šimtai eurų), ir 100 vnt. (100 proc.) paprastųjų vardinių akcijų uždarosios akcinės bendrovės „Įmonė2“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė 3 500,00 Eur (trys tūkstančiai penki šimtai eurų).

Priteisti atsakovei E. T., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), 31 357,90 Eur (trisdešimt vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimt septynių eurų 90 ct) dydžio piniginę kompensaciją.

Priteisti ieškovui A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės E. T., a. k. (duomenys neskelbtini), 18 177,12 Eur (aštuoniolikos tūkstančių šimto septyniasdešimt septynių eurų 12 ct) dydžio piniginę kompensaciją.

Pripažinti ieškovo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), prievolę akcinei bendrovei „Swedbank“ pagal 2004 m. birželio 18 d. Kredito sutartį Nr. BS01250547 po santuokos nutraukimo asmenine A. T. prievole.

Kitoje dalyje ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei E. T., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), 9,32 Eur (devynis eurus 32 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 61,79 Eur (šešiasdešimt vieno euro 79 ct) sumą, sumokant šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą

Grąžinti atsakovei E. T., a. k. (duomenys neskelbtini), 136,45 Eur Eur (šimtą trisdešimt šešis eurus 45 ct) žyminio mokesčio, sumokėto AB „Lietuvos paštas“ 2020 m. sausio 13 d. (mokėjimo užduoties ID: ZK71508), išaiškinant, jog mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija vadovaudamasi šiuo sprendimu.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui, VĮ Registrų centrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.