Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Teismo proceso Nr. 1-01-1-51500-2016-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.1.8.1.1; 1.2.14.5.1; 1.2.14.6.1; 1.2.17.6.1; 1.2.18.8.4; 1.2.18.9.1; 1.2.18.10; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.3; 2.4.6.5.1 (S)

2024 m. vasario 13 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Jakubonienės ir Aivos Survilienės,

civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „K. p. “ atstovui advokatui Arvydui Peneliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. M. ir J. U. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus ir civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „K. p. “ atstovo advokato Arvydo Penelio apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (nukentėjusysis V. J.) – 6 mėnesiams laisvės atėmimo,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (UAB „P. v. “) – 3 mėnesiams laisvės atėmimo,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (nukentėjusysis J. S. (J. S.)) – 4 mėnesiams laisvės atėmimo,

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (nukentėjusysis S. P.) - 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo,

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (nukentėjusysis A. Ž.) – 2 metams laisvės atėmimo,

pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (MB „A. “ pinigų, gautų iš A. Z., pasisavinimas) – 2 metams laisvės atėmimo,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (nukentėjusysis A. P.) – 3 mėnesiams laisvės atėmimo,

pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (MB „A. “ pinigų, gautų iš T. D., pasisavinimas) – 1 metams laisvės atėmimo,

pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (MB „A. “ pinigų, gautų iš S. K., pasisavinimas) – 9 mėnesiams laisvės atėmimo,

pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (MB „A. “ pinigų, gautų iš UAB „K. p. “, pasisavinimas) – 2 metams laisvės atėmimo,

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo;

pagal BK 221 straipsnio 1 dalį (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija) – 2 metams laisvės atėmimo,

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. M. paskirta subendrinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) V. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (nukentėjusysis V. J.) – 6 mėnesiams laisvės atėmimo,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (UAB „P. v. “) – 3 mėnesiams laisvės atėmimo,

pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo Nr. XI-1199 redakcija) – 1 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo,

pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija) – 9 mėnesiams laisvės atėmimo,

pagal BK 221 straipsnio 1 dalį (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija) – 2 metams laisvės atėmimo,

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-692 redakcija) – 1 metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir J. U. paskirta subendrinta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) J. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš V. M. ir J. U. solidariai priteista 8 700 Eur turtinės žalos atlyginimo, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo V. J. naudai.

Iš V. M. ir J. U. solidariai priteistas 869 Eur turtinės žalos atlyginimo UAB „P. v. “ naudai. Ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo atmestas kaip nepagrįstas.

Iš V. M. priteista 3 350 Eur turtinės žalos ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo J. S. naudai.

UAB „K. p. “ civilinis ieškinys atmestas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš nuteistojo V. M. konfiskuoti 38 892,40 Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš J. U. konfiskuoti 29 557,75 Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

Iš nuteistojo V. M. priteista 1 000 Eur už advokato paslaugas nukentėjusiojo A. Ž. naudai.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. M. piniginėms lėšoms, esančioms AB Swedbank sąskaitoje (duomenys neskelbtini), AB Swedbank sąskaitoje (duomenys neskelbtini), AB SEB banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), Citadelės banko Lietuvos filialo sąskaitoje (duomenys neskelbtini), bei UAB „B.“ ir UAB „K.“ akcijoms paliktas iki visiško priteistos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. M. ir J. U. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, apgaule savo naudai įgijo svetimą, V. J. priklausantį, turtą – 30 000 Lt (8 700 Eur), o būtent: V. M., įgijęs V. J. pasitikėjimą, 2013 m. spalio 21 d. Klaipėdoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, V. J. pateikė pasirašyti J. U. surašytą ir pasirašytą pirkimo – pardavimo sutartį dėl naudoto srutų rezervuaro (Perfenstore) su visa įranga pirkimo, J. U. išrašytą ir pasirašytą 2013 m. spalio 21 d. prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą (FR0508) be numerio dėl naudoto srutų rezervuaro (Perfenstore), nurodė sumokėti 30 000 Lt avansą, kuriuos V. J. per du kartus pervedė į V. M. nurodytą J. U. sąskaitą, po ko J. U. šias pajamas deklaravo patikslintos Metinės pajamų deklaracijos (GPM308) už 2013 m. priede ,,Individualios veiklos pajamos“, tačiau V. M. ir J. U. srutų rezervuaro (Perfenstore) su visa įranga V. J. nepristatė, pinigų negrąžino. Tokie jų veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, V. M. ir J. U. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB „P. v. “ priklausantį, turtą – 3 000 Lt (869 Eur), o būtent: V. M., įgijęs UAB „P. v. “ direktoriaus A. R. pasitikėjimą, 2014 m. sausio 29 d. pasiūlė įmonei ,,už gerą kainą“ pirkti skardos, nurodė pervesti avansą – 3 000 Lt (869 Eur), kuriuos A. R. tą pačią dieną pervedė iš UAB ,,P. v. “ banko sąskaitos į V. M. nurodytą J. U. sąskaitą, po ko J. U. šias pajamas deklaravo patikslintos Metinės pajamų deklaracijos (GPM308) už 2014 m. priede ,,Individualios veiklos pajamos“, tačiau V. M. ir J. U. skardos įmonei UAB ,,P. v. “ nepristatė, pinigų negrąžino. Tokie jų veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje.

3. Be to, V. M. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: dirbdamas MB „A. “, į. k. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vadybininku, 2017 m. gegužės mėnesio pradžioje, tiksliai nenustatytą dieną, būdamas, su J. S. žodžiu sutarė, kad MB „A. “ pagal pačių parengtą projektą ir gautą statybos leidimą J. S. priklausančiame žemės sklype Žibėnų kaime pastatys angarą, už kurio statybines medžiagas bei statybos darbus J. S. turės sumokėti 30 000 Eur, iš anksto žinodamas, kad raštiška sutartis dėl angaro statybos nebus pasirašyta ir nebus vykdomas angaro statybai reikiamų medžiagų pirkimas, 2017 m. gegužės 15 d. iš J. S. paėmė 2 000 Eur kaip avansą už skardą RAL 5012 ir 2017 m. gegužės 31 d. paėmė 1 350 Eur kaip avansą už metalo konstrukciją, apgaudamas J. S., kad pinigai yra imami įmonei MB „A. “, tokiu būdu apgaule savo naudai viso įgijo 3 350 Eur bei padarė nukentėjusiajam J. S. turtinę žalą. Tokie V. M. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje.

4. Be to, V. M. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, S. P. priklausantį turtą – 33 350 Eur, o būtent: įgijęs S. P. pasitikėjimą, nurodė sumokėti 12 500 Eur avansą už metalo konstrukcijas autoserviso statybai, kuriuos S. P. sumokėjo grynais per tris kartus, o būtent: 2017 m. gruodžio 15 d. prie PC Maxima adresu (duomenys neskelbtini) sumokėjo 5 000 Eur, 2017 m. gruodžio 22 d. prie greito maisto restorano McDonald’s adresu (duomenys neskelbtini) – 7 000 Eur, 2018 m. sausio 27 d. (duomenys neskelbtini) – 500 Eur, tačiau nupirko tik dalį 2017 m. gruodžio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. 1020 nurodytų metalo konstrukcijų sumoje už 10 400 Eur, likusių pinigų S. P. negrąžino; tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą savo naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, iš anksto pagal nusikalstamą sumanymą žinodamas, kad statybinių medžiagų nenupirks ir nepristatys, įgijęs S. P. pasitikėjimą, pasiūlė S. P. nupirkti ir pristatyti autoserviso sienas ir stogą už 18 550 Eur, garažo vartus už 1 200 Eur, ko pasėkoje S. P. apgaulės ir įgyto pasitikėjimo įtakoje grynais V. M. 2018 m. sausio 27 d. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 19 750 Eur; tęsdamas nusikalstamą veiką, pasiūlė S. P. nupirkti ir pristatyti autoserviso priestatą, įtikino S. P. 2018 m. balandžio 4 d. prie PC Mega sumokėti 3 000 EUR avansą grynais, vėliau S. P. apgaulės ir įgyto pasitikėjimo įtakoje grynais V. M. 2018 m. balandžio 17 d. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 900 Eur, 2018 m. balandžio 24 d. prie PC Maxima adresu (duomenys neskelbtini) – 1 700 Eur, viso 5 600 Eur; tęsdamas nusikalstamą veiką, pasiūlė S. P. nupirkti ir pristatyti tvorą už 2 500 Eur, įtikino S. P. 2018 m. gegužės 15 d. prie PC Maxima adresu (duomenys neskelbtini) sumokėti 1 500 EUR avansą grynais; tęsdamas nusikalstamą veiką, iš anksto pagal nusikalstamą sumanymą žinodamas, kad darbų neatliks, įtikino S. P. sumokėti 4 000 Eur avansą grynais už pastato statymo parengiamuosius darbus; tęsdamas nusikalstamą veiką, iš anksto pagal nusikalstamą sumanymą žinodamas, kad už darbą nesusimokės, įgijęs S. P. pasitikėjimą, įkalbėjo S. P. suremontuoti sugyventinės J. U. naudojamą automobilį Peugeout 308, kurio remonto kaina 400 Eur, tačiau darbų neatliko, autoservisui statyti skirtų sienų, stogo, priestato, tvoros nepristatė, pinigų negrąžino, pinigų už automobilio remontą nesumokėjo. Tokie V. M. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje.

5. Be to, V. M. nuteistas už tai, kad turėdamas nusikalstamą tikslą savo naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2016 m. kovo 31 d. pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį su A. Ž. dėl konstrukcijų angaro statybai adresu (duomenys neskelbtini) už 23 000 Eur, iš anksto pagal nusikalstamą sumanymą žinodamas, kad pagal šią sutartį darbų neatliks, įtikino ūkininką A. Ž. sumokėti 3 000 Eur avansą grynais, vėliau A. Ž., apgaulės ir įgyto pasitikėjimo įtakoje, grynais V. M. sumokėjo 2016 m. gegužės 10 d. – 3000 Eur, 2016 m. gegužės 11 d. – 3 000 Eur, 2016 m. gegužės 26 d. – 2 000 Eur, viso 11 000 Eur, tačiau V. M. atliko tik dalį darbų bei nupirko dalį medžiagų (sąskaitų – faktūrų neišrašė), visų pagal sutartį įsipareigojimų neįvykdė, pinigų A. Ž. negrąžino, tokiu būdu apgaule nukentėjusiajam A. Ž. padarė 11 000 Eur turtinę žalą. Tokie V. M. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje.

6. Be to, V. M. nuteistas už tai, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. birželio 19 d. būdamas MB ,,A. ”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu: (duomenys neskelbtini), pardavimų vadybininku, nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. pagal MB ,,A. ” direktorės J. U. įgaliojimą Nr. 14-1 būdamas įgaliotu asmeniu atstovauti bendriją, pasirašant sutartis, tačiau realiai atstovaudamas šią bendrovę visais klausimais, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, MB ,,A. ” priklausantį, turtą, o būtent: dėl einamų pareigų turėdamas savo žinioje šios bendrovės turtą (grynuosius pinigus), 2015 m. liepos 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties tarp MB ,,A. ”, atstovaujamos V. M., ir pirkėjo A. Z. pagrindu A. Z. 2015 m. liepos 8 d. grynaisiais pinigais sumokėjus avansą – 13 000 Eur, jų MB ,,A. ” veikloje nepanaudojo bei į bendrovės kasą ar banko sąskaitą neįnešė, pinigų panaudojimo nepagrindė buhalteriniais dokumentais, neregistravo bendrijos tvarkomos apskaitos registruose, tokiu būdu pasisavino didelės vertės MB ,,A. ” priklausantį turtą – 13 000 Eur. Tokie V. M. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje.

7. Be to, V. M. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą, A. P. priklausantį turtą – ,,Omega“ profilius 630 Eur vertės, o būtent: turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2020 m. rugpjūčio 7 d. prie namo adresu (duomenys neskelbtini) sudarė žodinę sutartį su A. P., kad iš jo perka ,,Omega“ profilius, 210 vnt., bendros 630 Eur vertės, pažadėjo pinigus už profilius sumokėti profilius pristačiusiam vairuotojui, tačiau, vairuotojui A. M. 2020 m. rugpjūčio 10 d. profilius iš (duomenys neskelbtini) pristačius į nurodytą automobilių stovėjimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini), jų persikrauti pats neatvyko, o atsiuntė kitą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, pinigų nei vairuotojui A. M., nei A. P. nesumokėjo, profilių negrąžino. Tokie V. M. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje.

8. Be to, V. M. nuteistas už tai, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. birželio 19 d. būdamas MB ,,A. ”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu: (duomenys neskelbtini), pardavimų vadybininku, nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. pagal MB ,,A. ” direktorės J. U. įgaliojimą Nr. 14-1 būdamas įgaliotu asmeniu atstovauti bendriją, pasirašant sutartis, tačiau realiai atstovaudamas šią bendrovę visais klausimais, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą, MB ,,A. ” priklausantį, turtą, o būtent: dėl einamų pareigų turėdamas savo žinioje šios bendrovės turtą (grynuosius pinigus), 2016 m. gruodžio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, žodinės pirkimo pardavimo sutarties tarp MB ,,A. ”, atstovaujamos V. M., ir pirkėjo T. D. pagrindu T. D. pagal 2017 m. sausio 13 d. kasos pajamų orderį Nr. 0004 sumokėjus 7 200 Eur ir 2017 m. sausio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, per vairuotoją sumokėjus 1 600 Eur, jų MB ,,A. ” veikloje nepanaudojo bei į bendrovės kasą ar banko sąskaitą neįnešė, pinigų panaudojimo nepagrindė buhalteriniais dokumentais, neregistravo bendrijos tvarkomos apskaitos registruose, tokiu būdu pasisavino MB ,,A. ” priklausantį turtą - 8 800 Eur. Tokie V. M. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 1 dalyje.

9. Be to, V. M. nuteistas už tai, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. birželio 19 d. būdamas MB ,,A. ”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu: (duomenys neskelbtini), pardavimų vadybininku, nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. pagal MB ,,A. ” direktorės J. U. įgaliojimą Nr. 14-1 būdamas įgaliotu asmeniu atstovauti bendriją, pasirašant sutartis, tačiau realiai atstovaudamas šią bendrovę visais klausimais, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą, MB ,,A. ” priklausantį, turtą, o būtent: dėl einamų pareigų turėdamas savo žinioje šios bendrovės turtą (grynuosius pinigus), 2014 m. spalio 9 d. pirkimo – pardavimo sutarties tarp MB ,,A. ”, atstovaujamos direktorės J. U., ir pirkėjos S. K. pagrindu S. K. 2014 m. spalio 10 d. grynaisiais pinigais sumokėjus avansą – 20 000 Lt, jų MB ,,A. ” veikloje nepanaudojo bei į bendrovės kasą ar banko sąskaitą neįnešė, pinigų panaudojimo nepagrindė buhalteriniais dokumentais, neregistravo bendrijos tvarkomos apskaitos registruose, tokiu būdu pasisavino MB ,,A. ” priklausantį turtą – 20 000 Lt (5 792,40 Eur). Tokie V. M. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 1 dalyje.

10. Be to, V. M. nuteistas už tai, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. birželio 19 d. būdamas MB ,,A. ”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu: (duomenys neskelbtini), pardavimų vadybininku, nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. pagal MB ,,A. ” direktorės J. U. įgaliojimą Nr. 14-1 būdamas įgaliotu asmeniu atstovauti bendriją, pasirašant sutartis, tačiau realiai atstovaudamas šią bendrovę visais klausimais, suklastojo tikrą dokumentą – rangos sutartį Nr. 2016/003, sudarytą tarp UAB ,,K. p. ” ir MB ,,A. ”, ją laikė ir panaudojo, o būtent: pasirašė J. U. vardu rangos sutarties Nr. 2016/003, sudarytos tarp UAB ,,K. p. ” ir MB ,,A. ”, atstovaujamos direktorės J. U., pirmojo ir antrojo lapų apatinėse dešiniosiose dalyse bei trečiojo lapo skiltyje ,,Direktorius J. U.“, J. U. vardu pasirašytą rangos sutartį pateikė pasirašyti UAB ,,K. p. “ direktoriui D. S., ko pasėkoje UAB ,,K. p. “, vykdydami šią rangos sutartį, MB ,,A. “ grynais ir pavedimu bendrai sumokėjo 117 200 Eur. Tęsdamas nusikalstamą veiką, pasisavino svetimą, MB ,,A. ” priklausantį, turtą, o būtent: dėl einamų pareigų turėdamas savo žinioje MB ,,A. ” turtą (grynuosius pinigus), 2016 m. liepos 20 d. Rangos sutarties Nr. 2016/003 tarp MB ,,A. ” ir UAB ,,K. p. ” pagrindu iš UAB „K. p. “ direktoriaus D. S. pagal 2016 m. liepos 29 d. pinigų priėmimo kvitą be numerio gavo 4 300 Eur grynais, pagal 2016 m. rugpjūčio 7 d. pinigų priėmimo kvitą be numerio gavo 7 000 Eur grynais, tačiau šių pinigų MB ,,A. ” kasos, materialiai atskaitingų asmenų ar kituose apskaitos registruose neįregistravo, jų panaudojimo nepagrindė, taip pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, MB ,,A. ” priklausantį, turtą – 11 300 Eur. Tokie V. M. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

11. Be to, V. M. nuteistas už tai, kad siekdamas išvengti daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių, teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) deklaracijų apie pajamas, pelną po to, kai VMI raštu priminė apie pareigą juos pateikti, o būtent: 2014 m. balandžio 15 d. VMI mokesčių mokėtojų elektroninių švietimo, konsultavimo ir informavimo paslaugų portalo elektroninių paslaugų srityje Mano VMI patalpino išankstinį priminimą pateikti Metinę pajamų mokesčio deklaraciją (GPM308) už 2013 m., 2018 m. sausio 9 d. raštu Nr. (7.34-3.3.2) KA6-108 tradiciniu paštu išsiuntė priminimą pateikti deklaraciją už 2013 m., 2018 m. gegužės 21 d. raštu Nr. (7.34-3.3.2) KA6-1422 kvietė atvykti į Kauno apskrities VMI Kaišiadorių skyrių dėl 2015, 2016, 2017 metais gautų kito turto pardavimo pajamų, 2018 m. gegužės 29 d. išsiųstas mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (12.7-3.3.2)FR0706-3752 atvykti į Kauno apskrities VMI dėl Metinės pajamų deklaracijos už 2013 m. pateikimo, 2018 m. birželio 12 d. išsiųstas mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (12.7-3.3.2)FR0706-3994 atvykti į Kauno apskrities VMI dėl 2015, 2016, 2017 metais gautų kito turto pardavimo pajamų deklaravimo, 2018 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. (7.34-3.3.2) KA6-21521 tradiciniu paštu išsiuntė priminimą pateikti deklaraciją už 2015, 2016, 2017 metus, 2019 m. lapkričio 28 d. tradiciniu paštu išsiuntė priminimus pateikti Metines pajamų deklaracijas (GPM308) už 2015 m. ir 2016 m. gautas pajamas, priminė apie pareigą jas pateikti, siekdamas išvengti sumokėti Gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM), pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002 m. liepos 2 d. redakcija Nr. IX-1007) 22 straipsnio 3 dalies - „B klasės pajamoms priskiriamos visos A klasei nepriskiriamos pajamos“, 6 straipsnio 1 dalies - „pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“ ir 27 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“, nedeklaravo kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų: 2008 m. – 30 000 Lt, 2011 m. – 9 000 Lt, 2014 m. – 20 000 Lt, 2015 m. – 13 000 Eur, 2016 m. – 22 800 Eur, 2017 m. – 8 800 Eur ir ne individualios veiklos kito turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų: 2008 m. – 30 000 Lt, 2015 m. – 26 000 Eur, 2016 m. – 11 000 Eur, 2017 m. – 123 752 Eur, nuo šių pajamų mokėtino gyventojų pajamų mokesčio neapskaičiavo ir į biudžetą laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nesumokėjo 32 059,30 Eur GPM, be to, siekdamas išvengti sumokėti Privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio nuostatas, kurios numato, kad asmenys, nepriskiriami šio straipsnio 2–10 dalyse ir šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje išvardytiems asmenims, kas mėnesį moka už save 6,98 procento minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas, pajamų deklaracijų už 2012-2015 m. neteikė, neapskaičiavo ir nesumokėjo 1 076,66 Eur PSD įmokų, iš jų: 2012 m. – 889 Lt (257,47 Eur), 2013 m. – 1 080 Lt (312,79 Eur), 2014 m. – 1 089 Lt (315,40 Eur) ir 2015 m. – 191 Eur. Tokie V. M. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 221 straipsnio 1 dalyje.

12. J. U. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 4 d. iki 2011 m. spalio 28 d. nuosavybės teise turėjo 785,07 MGL – 102 057 Lt (29 557,75 Eur), t. y. didesnės negu 500 MGL, vertės turtą, žinodama, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, t. y.:

12.1. 2011 m. birželio 28 d., neturėdama pakankamai pagrįstų pajamų patirtoms 29 472 Lt (8 535,68 Eur) išlaidoms padengti, už 76 250 Lt (22 083,53 Eur) įsigijo ir iki 2011 m. spalio 28 d. turėjo automobilį BMW523;

12.2. 2011 m. liepos 28 d., neturėdama pakankamai pagrįstų pajamų patirtoms 38 988 Lt (11 291,71 Eur) išlaidoms padengti, pagal notariškai patvirtintą 2011 m. liepos 28 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2-1914, sudarytą tarp jos ir M. B., įsigijo 0,0601 ha žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei, būdama kaip pirkėja, už nurodytą turtą pardavėjui prieš šios sutarties pasirašymą sumokėjo 48 000 Lt (13 901,76 Eur) grynaisiais pinigais;

12.3. 2011 m. rugpjūčio 4 d., neturėdama pakankamai pagrįstų pajamų patirtoms 33 597 Lt (9 730,36 Eur) išlaidoms padengti, už 38 361 Lt (11 110,11 Eur) įsigijo automobilį Infinity FX35, t. y. nuosavybės teise laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 4 d. iki 2011 m. spalio 28 d. turėjo 162 611 Lt (47 095,40 Eur) vertės laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 28 d. ir 2011 m. rugpjūčio 4 d. įgytą turtą, iš kurių 102 057 Lt (29 557,75 Eur) negalėjo būti teisėtos pajamos, kadangi ji pati neturėjo pakankamų pajamų, gautų iš teisėtų šaltinių, sumokėti už nurodytą turtą.

12.4. Tokie J. U. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 189¹ straipsnio 1 dalyje.

13. Be to, J. U. nuteista už tai, kad siekdama išvengti daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių, teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė VMI deklaracijų apie pajamas, pelną po to, kai VMI raštu priminė apie pareigą jas pateikti, t. y. mokestinio tyrimo metu VMI priminus apie pareigą pateikti deklaracijas apie pajamas, pelną, teikdama patikslintas Metines pajamų deklaracijas, siekdama išvengti sumokėti GPM, pažeisdama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002 m. liepos 2 d. redakcija Nr. IX-1007) 27 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“, Metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų VMI prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-96, nuostatas, 2011 m. nepateikė ir nedeklaravo nustatytų kitų pajamų iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių – 102 057 Lt (29 557,75 Eur), statybinių medžiagą mažmeninės prekybos individualios veiklos pajamų – 57 000 Lt (16 508,34 Eur), teisiškai registruotino kilnojamojo daikto pardavimo pajamų – 76 250 Lt (22 083,53 Eur), 2012 m. pateikdama Metinę pajamų deklaraciją nedeklaravo individualios veiklos pajamų – 418 516 Lt (121 210,61 Eur) 2013-2014 m. neteisingai deklaravo individualios veiklos gautas pajamas, t. y. 2013 m. deklaravo 4 197 Lt (12 978 Eur) per didelį GPM, 2014 m. nedeklaravo 1 720 Lt (498,15 Eur) GPM, 2014 m. nedeklaravo teisiškai registruotino kilnojamojo daikto pardavimo pajamų -180 Lt (52,13 Eur) bei nuo jų neapskaičiavo ir nesumokėjo GPM 2011 m. – 16 608 Lt (4 810 Eur), 2012 m. – 14 621 Lt (4 234,53 Eur), 2014 m. – 1 720 Lt (498,15 Eur) ir 2013 m. mažinamas gyventojų pajamų mokestis – 4 197 Lt (1 215,54 Eur), iš viso: 28 752 Lt (8 327,15 Eur); be to, siekdama išvengti sumokėti Valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokas, pažeisdama Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios numato, kad valstybiniu socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys, kurie verčiasi individualia veikla pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (t. y. savarankiškai dirbantys asmenys) ir 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurios numato, kad valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos pabaigos už save moka patys, nedeklaravo individualios veiklos apmokestinamų pajamų vykdydama statybinių medžiagų mažmeninės prekybos individualią veiklą, t. y. 2011–2014 m. nedeklaravo, neapskaičiavo ir nesumokėjo 37 443,62 Lt (10 844,42 Eur) VSD įmokų, iš jų 2011 m. – 5 686 Lt (1 646,78 Eur), 2012 m. – 20 356 Lt (5 895,51 Eur), 2013 m. – 3 721,12 Lt (1 077,71 Eur), 2014 m. – 7 680,50 Lt (2 224,43 Eur); be to, siekdama išvengti sumokėti PSD įmokas, pažeisdama Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio nuostatas, kurios numato, kad fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia ne žemės ūkio veikla (išskyrus asmenis, kurie vykdo veiklą įsigydami verslo liudijimą), moka 9 procentų dydžio privalomo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, nedeklaravo individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų, t. y. 2011–2014 m. neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 11 824,88 Lt (3 424,73 Eur) PSD įmokų, iš jų 2011 m. – 1 796 Lt (520,16 Eur), 2012 m. – 6 428 Lt (1 861,68 Eur), 2013 m. – 1 174,88 Lt (340,27 Eur), 2014 m. – 2 426 Lt (702,62 Eur); be to, siekdama išvengti sumokėti pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), pažeisdama PVM įstatymo 71 straipsnio „Prievolė skaičiuoti ir (arba) mokėti į biudžetą PVM ir privalomas registravimasis PVM mokėtoju“ ir 92 straipsnio ,,PVM mokėtojais neįregistruotų asmenų prievolės, susijusios su PVM mokėjimu“ nuostatas, 2012–2014 m. šio mokesčio – 150 608 Lt (43 619,10 Eur) nedeklaravo ir nesumokėjo, iš jų 2012 m. – 7 584 Lt (2 196,48 Eur), 2013 m. – 114 908 Lt (33 279,66 Eur), 2014 m. – 28 116 Lt (8 142,96 Eur). Tokie J. U. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 221 straipsnio 1 dalyje.

14. Be to, J. U. nuteista už tai, kad neteisėtai vertėsi ūkine komercine veikla, o būtent: laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 3 d. iki 2012 m. rugpjūčio 27 d., veikdama tyčia, pažeisdama 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 35 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 (2013 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. VA-37) patvirtintų Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių 4 punktą, kuriame nurodyta, kad ,,Nuolatinis ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, apie tai teisės aktų nustatyta tvarka privalo informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją“, 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 patvirtintų Fizinių asmenų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą nustatytos tvarkos reikalavimus, neįkūrusi įmonės bei kitais būdais neįteisinusi savo vykdomos individualios veiklos, susijusios su statybinių medžiagų įsigijimu bei pardavimu, siekdama gauti pajamų ir išvengti mokėti privalomų mokesčių į valstybės biudžetą, versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės veiklos, kurios metu iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų nenustatytu laiku įgijo statybinių medžiagų, kurias vėliau pardavė:

14.1. R. P. pardavė naudoto arkinio angaro metalines konstrukcijas, už kurias R. P. 2011 m. gegužės 3 d. į J. U. sąskaitą pervedė 5 000 Lt (1 448,1 Eur);

14.2. V. L. pardavė naudotų statybinių medžiagų – srutų rezervuarą ir 21 vnt. gelžbetoninių plokščių fermos rekonstrukcijai, už kurias V. L. 2011 m. birželio 8 d. į J. U. sąskaitą pervedė 20 000 Lt (5 792,4 Eur);

14.3. M. R. pardavė naudotą metalo konstrukcijų angarą, už kurį M. R. į J. U. sąskaitą 2011 m. rugsėjo 21 d. pervedė 20 000 Lt (5 792,4 Eur), 2011 m. rugsėjo 23 d. – 12 000 Lt (3 475,44 Eur);

14.4. J. O. pardavė arklidžių projektą, už kurį J. O. 2012 m. vasario 10 d. į J. U. sąskaitą pervedė 800 Lt (231,7 Eur);

14.5. Plungės r. ŽŪB ,,M.“ pardavė kliušinę fermą 21x66, už kurią Plungės r. ŽŪB ,,M.“ į J. U. sąskaitą 2012 m. vasario 17 d. pervedė 20 000 Lt (5 792,4 Eur), 2012 m. rugpjūčio 3 d. – 5 000 Lt (1 448,1 Eur) ir J. U. prašymu laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 17 d. iki 2012 m. gruodžio 13 d. – 10 500 Lt (3 041,01 Eur) sumokėjo UAB ,,P. v. “;

14.6. P. M. pardavė kliušinę fermą 18x42, už kurią P. M. į J. U. sąskaitą 2012 m. kovo 15 d. pervedė 5 000 Lt (1 448,1 Eur), 2012 m. gegužės 7 d. – 1 500 Lt (434,43 Eur), 2012 m. birželio 8 d. – 12 000 Lt (3 475,44 Eur), 2012 m. liepos 25 d. – 5 000 Lt (1 448,1 Eur);

14.7. L. J. pardavė metalines konstrukcijas fermai, už kurias L. J. į J. U. sąskaitą 2012 m. gegužės 9 d. pervedė 2 000 Lt (579,24 Eur), 2012 m. gegužės 15 d. – 2 500 Lt (724,05 Eur), 2012 m. gegužės 17 d. – 35 000 Lt (10 136,7 Eur), 2012 m. gegužės 18 d. – 2 500 Lt (724,05 Eur);

14.8. J. S. pardavė plastikinius langus, už kuriuos A. S. į J. U. sąskaitą 2012 m. gegužės 24 d. pervedė 900 Lt (260,66 Eur);

14.9. A. B. pardavė naudotą kliušinę fermą, už kurią A. B. 2012 m. gegužės 11 d. J. U. grynais sumokėjo 2 000 Lt (579,24 Eur) avansą, 2012 m. gegužės 31 d. sumokėjo – 3 500 Lt (1 013,67 Eur), 2012 m. birželio 22 d. - 25 000 Lt (7 240,5 Eur);

14.10. J. M. pardavė naudotą angarą, už kurį J. M. į J. U. sąskaitą 2012 m. birželio 5 d. pervedė 17 900 Lt (5 184,2 Eur);

14.11. A. L. pardavė naudotą angarą, už kurį A. L. į J. U. sąskaitą 2012 m. rugpjūčio 16 d. pervedė 5 000 Lt (1 448,1 Eur);

14.12. sutarties dėl naudoto sukomplektuoto galvijų skerdimo cecho pardavimo pagrindu ŽŪB ,,A.“ į J. U. sąskaitą 2012 m. rugpjūčio 25 d. pervedė 100 000 Lt (28 962 Eur), 2012 m. rugpjūčio 27 d. – 170 000 Lt (49 235,4 Eur).

14.13. Tokiu būdu J. U. versliškai ir stambiu mastu vykdė ūkinę komercinę veiklą – statybinių medžiagų prekybą, iš kurios laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 3 d. iki 2012 m. rugpjūčio 27 d. gavo ne mažiau kaip 483 100 Lt (139 915,43 Eur) pajamų.

14.14. Tokie J. U. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 202 straipsnio 1 dalyje.

15. Be to, J. U. nuteista už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent: nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. ir nuo 2016 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. vasario 22 d. būdama MB ,,A. ”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu: (duomenys neskelbtini), direktore, vykdydama veiklą ir būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia apgaulingai tvarkė MB ,,A. “ buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 straipsnio 4 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius; 16 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 16 straipsnio 3 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu, - neįtraukė į apskaitą ir neišsaugojo statybinių medžiagų ir paslaugų pardavimo S. K. pagal 2014 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) bendrai 72 600 Lt (21 026,41 EUR) sumai, kur 60 000 Lt (17 377,20 EUR) prekių ir paslaugų suma, 12 600 Lt (3649,21 EUR) PVM suma, 2015 m. rugsėjo 24 d. surašė PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) bendrai 13 737,25 Eur sumai su PVM, kuria pagrindė neįvykusias ūkines operacijas, t. y. pagrindė neįvykusiais tarp PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų ūkio subjektų pardavėjo MB „A. “ ir pirkėjo S. K., prekių pardavimo ūkines operacijas, neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais 2016 m. lapkričio 9 d. 500 Eur išmokėjimo R. G., neįtraukė į apskaitą naudotų statybinių medžiagų kliušinei fermai įsigijimo iš Latvijos piliečio Š. A. už 3 650 Eur, neįtraukė į apskaitą, pagal MB „A. “ 2015 m. sausio 14 d. pinigų išmokėjimo kvitą (duomenys neskelbtini), 3 650 Eur sumokėjimo Š. A., neišsaugojo UAB „P. m.“ 2016 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini), pagal kurią pirkta 50 vnt. armatūros karkasų už 599,04 Eur, PVM 125,80 Eur, viso už 724,84 Eur su PVM, ir 2016 m. rugsėjo 9 d. kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini), nurodančio, kad MB ,,A. “ sumokėjo 724,84 Eur, šių dokumentų duomenų neregistravo bendrijos tvarkomoje apskaitoje, negalima nustatyti 50 vnt. armatūros karkasų už 599,04 Eur, PVM 125,80 Eur, viso už 724,84 Eur, panaudojimo, negalima nustatyti kas ir iš kokių lėšų sumokėjo bendrovei „P. m.“ 724,84 Eur, 2017 m. sausio 11 d. surašė PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kuria pagrindė neįvykusias ūkines operacijas, t. y. tarp joje nurodytų ūkio subjektų MB „A. “ ir T. D. neįvykusioms 8 gelžbetonio plokščių pardavimo po 200 Eur, 4 kolonų pardavimo po 150 Eur, 4 gelžbetoninių plokščių pardavimo po 65 Eur, 24 armatūros karkasų pamatiniams padams pardavimo po 85 Eur ūkinėms operacijoms pateisinti. PVM sąskaitos faktūros duomenis dėl šių prekių pardavimo T. D. nepagrįstai įtraukė bendrijos tvarkomoje apskaitoje. Taip J. U. apgaulingai tvarkė MB ,,A. “ buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti MB „A. “ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014, 2015, 2016, 2017 metus. Tokie J. U. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje.

16. Be to, J. U. nuteista už tai, kad nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. ir nuo 2016 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. vasario 22 d. būdama MB ,,A. ”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu: (duomenys neskelbtini), direktore, atsakinga už įmonės ūkinę, finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą, privalėdama laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, siekdama išvengti mokesčių, į PVM ir Pelno mokesčio deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų panaudojimą ir pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms, o būtent:

16.1. pažeisdama 2002 m. kovo 5 d. PVM įstatymo Nr. IX-751 89 straipsnio nurodymus, kad apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą, iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas sumos, taip pat iš priklausančios mokėti į biudžetą PVM sumos už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu PVM mokėtojas šio Įstatymo nustatyta tvarka įpareigotas šį PVM apskaičiuoti (arba išskaityti) ir sumokėti, bei iš importo PVM sumos, įskaitytos vadovaujantis šio Įstatymo 94 straipsnio nuostatomis, atimama atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM suma, ir 90 straipsnio nurodymus, kad už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 ar 115(3) straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos, siekdama išvengti sumokėti 12 204 Lt (3 534,52 Eur) pridėtinės vertės mokesčio, į PVM deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų panaudojimą ir pateikė valstybės įgaliotai institucijai, t. y.: PVM deklaracijos už 2014 metų 11 mėnesį 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ neįrašė 2014 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitoje faktūroje S. K. nurodytų prekių ir paslaugų apmokestinamosios vertės 60 000 Lt (17 377,20 Eur), 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ neįrašė PVM sąskaitoje faktūroje išskirto 12 600 Lt (3 649,21 Eur) PVM, 36 laukelyje „mokėtina į biudžetą arba grąžintina iš biudžeto PVM“ nepaskaičiavo ir neįrašė 12 204 Lt (3 534,52 EUR) mokėtino į biudžetą PVM ir 2014 m. gruodžio 29 d. elektroniniu būdu pateikė VMI;

16.2. be to, pažeisdama 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio nurodymus, kad Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje, turėdama tikslą išvengti sumokėti 2 801 Lt (811,22 Eur) Pelno mokesčio, į metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2014 metus įrašė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir jo panaudojimą ir pateikė valstybės įgaliotai institucijai, t. y.: metinėje pelno mokesčio deklaracijos už 2014 metus II dalies 18 laukelyje „Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, suma“ nedeklaravo 60 000 Lt (17 377,20 Eur) pardavimo pajamų; III dalies 19 laukelyje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas prieš apmokestinimą“ nedeklaravo 55 452 Lt (16 060,01 Eur) pelno prieš apmokestinimą; III dalies 48 laukelyje (Pelnas), 56 laukelyje „Apmokestinamasis pelnas“ ir 88 laukelyje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ nedeklaravo 56 018 Lt (16 223,93 Eur) apskaičiuoto pelno; 57 laukelyje „Pelno mokesčio suma“ nedeklaravo 2 801 Lt (811,22 Eur) pelno mokesčio; III dalies 69 laukelyje „apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nedeklaravo 2 801 Lt (811,22 Eur) mokėtino pelno mokesčio ir 2015 m. gegužės 22 d. elektroniniu būdu pateikė VMI.

16.3. Tokiu būdu J. U. VMI pateikė aiškiai neteisingus duomenis. Tokie jos veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 220 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17. Nuteistųjų V. M. ir J. U. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nuosprendį ir bylą perduoti Lietuvos Respublikos generalinei prokurorei Nidai Grunskienei.

17.1. Apelianto vertinimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas dėl padarytų esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, taip pat išsamaus ir nešališko aplinkybių ištyrimo, paremto visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir tinkamu nuosprendžio argumentavimu nesilaikymo, kadangi nebuvo pašalinta abejonė dėl ikiteisminį tyrimą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje organizavusių ir kontroliavusių prokurorų bei ikiteisminį tyrimą atlikusių policijos pareigūnų padarytų galimai nusikalstamų veikų (piktnaudžiavimo tarnyba ir tinkamo pareigų neatlikimo). Dėl šių priežasčių buvo reikšmingai pakenkta baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme teisingumui.

17.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 20 d. nuosprendyje, nurodydamas tendencingus ir nepagrįstus motyvus dėl nuteistųjų V. M. ir J. U. kaltės, neišnaudojęs visų galimybių prieštaravimams pašalinti, iš esmės apsiribojo deklaratyviomis ir selektyviomis išvadomis, kad nuteistųjų kaltę paneigiančių duomenų nėra. Nuteistųjų gynėjo vertinimu, tokiais veiksmai pirmosios instancijos teismas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, įtvirtinančias nekaltumo prezumpciją, bei BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamas veikas.

17.3. Apelianto manymu, Kauno apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nevertino ir nepasisakė dėl nuteistųjų gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus 2022 m. spalio 13 d. ir 2023 m. kovo 16 d. (atnaujinus įrodymų tyrimą) baigiamose kalbose pateiktos informacijos apie ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-51500-16 organizavusių ir kontroliavusių prokurorų galimai padarytas nusikalstamas veikas, dėl kurių būtina atlikti tarnybinius patikrinimus ir ikiteisminį tyrimą, nes prokurorų šališkais veiksmais buvo suvaržytos nuteistųjų V. M. ir J. U. konstitucinės teisės ir diskredituotas teisingumo vykdymas valstybėje. Gynėjo vertinimu, byloje buvo pažeisti pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo, nešališkumo, viešumo ir pavyzdingumo valstybės tarnyboje principai, kadangi visi sprendimai dėl pareiškėjo A. Ž. ikiteisminio tyrimo institucijose ir pirmosios instancijos teisme buvo priimti šališkai, siekiant asmeninės naudos nurodytam pareiškėjui. Apeliaciniame skunde ginčijama, kad apygardos teismui nepasisakius apie nurodytas aplinkybes, skiriant bausmę nuteistiesiems buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, atsiradusių tinkamai nenustačius visų faktinių nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybių. Taip pat pastebima, kad Lietuvos apeliacinis teismas, neturėdamas duomenų, ar ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas, organizuotas ir atliktas objektyviai, išsamiai ir nešališkai, negali objektyviai ir teisingai išnagrinėti, ar nebuvo reikšmingai pakenkta baudžiamosios bylos nagrinėjimo Kauno apygardos teisme teisingumui.

17.4. 2016 m. kovo 31 d. pasirašytos pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp nukentėjusiojo A. Ž. ir nuteistojo V. M., vykdymas, anot apelianto, nebuvo užbaigtas dėl tarp sandorio šalių kilusio ginčo. Apeliaciniame skunde pastebima, kad, atsakydamas į bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusio teisėjo klausimus, nukentėjusysis A. Ž. pripažino, kad gavo visas medžiagas, už kurias sumokėjo nuteistajam (žr. Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo 4 lapą ir 2023 m. kovo 20 d. nuosprendžio 38 lapą, 3 pastraipą). Anot V. M., 2016 m. rudenį jis su statytoju A. Ž. susiginčijo dėl statinio projekto ir statybos leidimo nebuvimo, todėl nuteistasis įspėjo nukentėjusįjį dėl galimo statybinių medžiagų pristatymo į statybvietę sustabdymo iki bus gauti nurodyti dokumentai. Nuteistojo V. M. teigimu, nukentėjusysis ginčo metu pagrasino nuvažiuosiąs į Kauno policiją, kurioje dirba nukentėjusiojo giminaitis D. Ž.. Apelianto vertinimu, šios aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjas A. Ž., siekdamas apginti savo menamas turtines teises, 2016 m. spalio 20 d. padavė nepagrįstą pareiškimą Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir taip melagingai apkaltino V. M. nusikaltimo padarymu.

17.5. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato padalinys, gavęs A. Ž. pareiškimą apie tariamą nuteistojo V. M. nusikalstamą veiką, padarytą Ukmergės rajone, šį pareiškimą pateikė tuometiniam Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo skyriaus vyriausiajam prokurorui Egidijui Zuzevičiui, kuris, nuteistojo gynėjo vertinimu, grubiai pažeisdamas BPK 174 straipsnio 1 dalyje nustatytą imperatyvą dėl ikiteisminio tyrimo vietos bei ignoruodamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1-40 (2015 m. birželio 2 d. įsakymo redakcija) patvirtintų rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam (toliau – Rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam) 39 ir 40 punktų reikalavimus prokurorui (pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-51500-16 perduoti ikiteisminio tyrimo įstaigai pagal veiklos teritoriją), šį ikiteisminį tyrimą organizuoti ir kontroliuoti pavedė savo vadovaujamo skyriaus pavaldžiam prokurorui Haroldui Mulevičiui, o tyrimą atlikti – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimų valdybos 2-jam skyriui (skyriaus viršininkui M. M. ir vyriausiajai tyrėjai L. B.), kurių tuometinis vadovas buvo D. Ž.. Nuo 2015 m. kovo 17 d. iki 2019 m. spalio 30 d. (nušalinimo dėl pradėto patikrinimo nuo pareigų dienos) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas ėjęs D. Ž., anot nuteistojo gynėjo, turėjo realią galimybę daryti įtaką jam pavaldžių Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato padalinių pareigūnams.

17.6. Apeliacinio skundo autoriaus teigimu, prokurorui Haroldui Mulevičiui netinkamai organizavus ir kontroliavus ikiteisminį tyrimą buvo padaryti grubūs baudžiamojo proceso pažeidimai, susiję su gauto pareiškimo nepersiuntimu ikiteisminio tyrimo įstaigai pagal veiklos teritoriją (Vilniaus apygardos prokuratūrai ar Ukmergės rajono policijos komisariatui), dokumentų poėmiu ir neteisėtu jų panaudojimu, dokumentų apskaita ir išsaugojimu, parodymų patikrinimo vietoje ir akistatų nebuvimu, civilinių santykių dirbtiniu kriminalizavimu, liudytojų įkalbinėjimu (nukentėjusysis V. J. – nuosprendžio 11-12 lapai) rašyti pareiškimus ir tapti nukentėjusiais Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate neteisėtai inicijuotame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-51500-16 (žr. liudytojų G. M. – nuosprendžio 76 lapas, V. L. ir P. M. – nuosprendžio 77-78 lapai, J. O. ir A. S. – nuosprendžio 78-79 lapai, A. L., J. M. ir L. J. – nuosprendžio 79-80 lapai, parodymus).

17.7. Anot nuteistųjų gynėjo, Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo skyriaus prokuroras Haroldas Mulevičius savo, kaip prokuroro pareigas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 20 straipsnyje (suvestinė redakcija nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) šioje byloje atliko negerbdamas ir negindamas V. M. teisių ir laisvių bei šališkai (nesilaikydamas Prokurorų etikos kodekso reikalavimų). Gavęs tuometinio skyriaus vadovo – vyriausiojo prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus neteisėtą pavedimą organizuoti ir kontroliuoti ikiteisminį tyrimą dėl įvykio Ukmergės rajone (Vilniaus apygardos prokuratūros aptarnaujamoje teritorijoje, apie ką melagingai pranešė A. Ž.) – apie šį neteisėtą nurodymą niekam nepranešė ir tą neteisėtą nurodymą toliau vykdė.

17.8. Remdamasis BPK 22 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir gauti kaltinamojo akto nuorašą, apeliantas pažymi, kad Kauno apygardos teisme nustačius aplinkybę, jog prokuroras Haroldas Mulevičius neįteikė 2021 m. birželio 16 d. kaltinamojo akto kopijos kaltinamajam V. M. ir dėl šio esminio baudžiamojo proceso kodekso pažeidimo baudžiamosios bylos nebuvo galima pradėti nagrinėti, prokuroras kaltinamojo akto kopiją kaltinamajam V. M. įteikė tik 2-ojo teisiamojo posėdžio metu (žr. Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. ir 2021 m. spalio 21 d. teisiamojo posėdžio protokolus).

17.9. Nuteistųjų gynėjo vertinimu, prokuroro Haroldo Mulevičiaus surašytas 2021 m. birželio 16 d. kaltinamasis aktas yra neišsamus, bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šiame akte išdėstytų aplinkybių, kadangi kaltinamajame akte nurodyti ne visi nuteistiesiems inkriminuotą nusikalstamą veiką tyrę policijos pareigūnai ir ikiteisminį tyrimą kontroliavę prokurorai. Taip pat pastebima, kad kaltinamajame akte netinkamai aprašyta nuteistiesiems inkriminuota nusikalstama veika (pavyzdžiui, nutylimi duomenys dėl nusikaltimo vietos), iki galo neatskleistas šių nusikalstamų (ne civilinių santykių ar ginčų) padarymo mechanizmas. Atsižvelgus į tai, apelianto manymu, 2021 m. birželio 21 d. kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą Lietuvos apeliaciniame teisme. Apeliaciniame skunde išreiškiama abejonė, kad prokuroras Haroldas Mulevičius ištaisys kaltinamojo akto pažeidimus, todėl, gynėjo manymu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis turėtų būti panaikintas, o byla – perduota Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.

17.10. Kaip teigia nuteistųjų gynėjas, skundžiamas Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. apkaltinamasis nuosprendis turėjo būti grindžiamas ne prielaidomis bei pirminiais nukentėjusiųjų pareiškimais, o patikimais įrodymais, kurie turėjo būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turėjo logiškai išplaukti nuteistųjų kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, o kaltinimui prieštaraujantys duomenys turėjo būti nenutylėti ir paneigti.

17.11. Anot apelianto, skundžiamame nuosprendyje buvo perrašytas prokuroro Haroldo Mulevičiaus surašyto kaltinamojo akto turinys, nenurodant nei vieno teismo patikrinto motyvo, kodėl buvo atmesti nuteistųjų V. M. ir J. U. paaiškinimai dėl susiklosčiusių civilinių santykių ir jų išsprendimo derybomis arba civilinio proceso tvarka.

17.12. Apeliaciniame skunde vadovaujamasi kasacinės instancijos teismo suformuota praktika dėl aktyvaus teismo modelio, pagal kurią teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui buvo pateikta, todėl teismas neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų baudžiamojo proceso įstatyme nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos šios baudžiamosios bylos aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-264139/2015). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir atliekant įrodymų vertinimą buvo padarytos grubios klaidos dėl įrodymų turinio (nesant objektyvių duomenų dėl padarytų nusikaltimų), o tai, gynėjo manymu, sukėlė dirbtinį V. M. ir J. U. nuteisimą.

17.13. Kauno apygardos teismas, vertindamas nukentėjusiųjų (pavyzdžiui, A. Ž., A. P.) išgalvotus ir melagingus parodymus, nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo bei kasacinio teismo praktikoje suformuotais imperatyvais, tinkamai neįvertino akivaizdaus šių liudytojo procesinio suinteresuotumo, nepašalino jų parodymų turinio trūkumų ir vertino juos prieštaringai. Viena vertus, kiek parodymai atitiko suformuluotus kaltinimo teiginius, besąlygiškai jais rėmėsi ir laikė juos patikimesniais už kitus, kaltinimą paneigiančius įrodymų šaltinius. Kita vertus, kiek liudytojų ar nukentėjusiųjų parodymai neatitiko kaltinimo turinio, Kauno apygardos teismas be įtikinamų motyvų neatsisakė jais remtis.

17.14. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nuteistąjį V. M. teisinantys įrodymai šioje baudžiamojoje byloje buvo vertinami nesilaikant BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyto imperatyvo ir vertinimo tvarkos, o tai sukliudė Kauno apygardos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Teismas, vertindamas tuos pačius įrodymų šaltinius, tai, anot gynėjo, darė nenuosekliai ir selektyviai, t. y. kaltinimą pagrindžiantiems įrodymų šaltiniams suteikė prioritetinę reikšmę, jų nepatikimumą rodančias aplinkybes nutylėjo arba bandė pateisinti, tačiau vertino nuteistųjų V. M. ir J. U. nenaudai.

17.15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad siūlymas nagrinėjamą baudžiamąją bylą perduoti Lietuvos Respublikos generalinei prokurorei Nidai Grunskienei yra grindžiamas, be kita ko, bendraisiais teisės principais bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimu, kuriame išaiškinta, kad nagrinėjant baudžiamąsias bylas turi būti paisoma teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo, teisėtumo principų, kitų bendrųjų teisės principų, kaip antai res iudicata (teismo išspręstos bylos), nemo iudex in propria causa (niekas negali būti teisėju savo byloje), audiatur et altera pars (tebūnie išklausyta ir kita pusė), ubi ius - ibi remedium (kur teisė, ten ir jos gynyba), onus probandi (įrodinėjimo našta), impossibilium nulla obligatio est (niekas neįpareigojamas daryti to, kas neįmanoma) ir kitų. Gynėjo vertinimu, esant situacijai, kuomet Kauno apygardos prokurorai grubiai pažeisdami įstatymus pradėjo ikiteisminį tyrimą ir jį kontroliavo iki pat kaltinamojo akto surašymo, iškilo būtinybė nagrinėjamą baudžiamąją bylą perduoti Lietuvos Respublikos generalinei prokurorei Nidai Grunskienei arba jos įgaliotiems prokurorams keisti ir tikslinti nagrinėjamoje byloje nuteistiesiems pareikštus kaltinimus.

18. Civilinio ieškovo UAB „K. p. “ atstovas advokatas Arvydas Penelis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nuosprendžio dalį, kuria šio civilinio ieškovo ieškinys V. M. ir J. U. buvo atmestas, ir prašo ieškinį tenkinti visa apimtimi arba panaikinti nuosprendį skundžiamoje dalyje ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui šioje dalyje nagrinėti iš naujo.

18.1. MB „A. “, bendrai gavusi 117 200 Eur avansinį mokėjimą iš UAB „K. p. “, iki šiol nepradėjo ir nebaigė jokių darbų, kuriuos buvo įsipareigojusi atlikti rangos sutartimi Nr. 2016/003, bei nesugrąžino iš UAB „K. p. “ gautų avansinių įmokų. Kadangi, kaip vėliau paaiškėjo, MB „A. “ neketino tinkamai vykdyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, taip pat reikalaujant nesugrąžino UAB „K. p. “ 117 200 Eur sumos avanso, civilinio ieškovo manymu, MB „A. “ nepagrįstai ir neteisėtai praturtėjo, o UAB „K. p. “ patyrė turtinę bei (dėl reputacijos rinkoje sumažėjimo) neturtinę žalą.

18.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nors išoriškai MB „A. “ ir UAB „K. p. “ santykius galima būtų vertinti kaip civilinius teisinius santykius, tačiau MB „A. “ vardu veikė nusikalstama V. M. ir J. U. bendrininkų grupė, kuomet J. U. vadovaujant MB „A. “ pasirašytų dokumentų pagrindu apgaulės būdu buvo pasisavintos UAB „K. p. “ piniginės lėšos. Dėl šių asmenų neteisėtų veiksmų civilinė ieškovė nurodo patyrusi 332 753,31 Eur tiesioginių ir 45 294,74 Eur netiesioginių nuostolių.

18.3. Apeliantas nurodo, kad 2016 m. liepos 20 d. būtent V. M. MB „A. “ vardu organizavo ir pateikė direktorei J. U. pasirašyti rangos sutartį Nr. 2016/003 su UAB „K. p. “, apgaulingai ir nepagrįstai sukuriančią UAB „K. p. “ pareigą mokėti MB „A. “ avansą. V. M. asmeniškai MB „A. “ vardu bendravo su UAB „K. p. “ atstovais ir asmeniškai iš UAB „K. p. “ kasos MB „A. “ vardu per tris kartus paėmė grynais pinigais 11 800 Eur sumą (dalį bendros 117 200 Eur avanso sumos). UAB „K. p. “ bankiniu pervedimu J. U. vadovaujamai įmonei MB „A. “ sumokėjo 105 400 Eur. Tačiau, J. U. vadovaujama MB „A. “ neatliko jokių darbų pagal rangos sutartį ir nesukūrė jokio materialaus objekto, nes visą MB „A. “ iš UAB „K. p. “ gautą 117 200 Eur avanso sumą, anot apelianto, pasisavino V. M. ir J. U..

18.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog J. U. vadovaujama MB „A. “ neįvykdė rangos sutartimi Nr. 2016/003 prisiimtų įsipareigojimų, kurių rezultatas turėjo būti perduotas trečiajam asmeniui – ūkininkei A. S., visus 2016 m. gegužės 17 d. rangos sutartimi Nr. 0517/2016 numatytus darbus UAB „K. p. “ privalėjo atlikti pasitelkdama kitus rangovus. Fermos statybos darbus atliko keletas civilinio ieškovo pasamdytų rangovų, kurių sąrašas ir atliktų bei ieškovės apmokėtų konkrečių statybos darbų kainą patvirtinantys dokumentai bus pateikti bylą nagrinėjančiam teismui. Civilinio ieškovo naujai pasamdyti rangovai atliko fermos statybos darbus už 669 625,31 Eur sumą (be PVM). Kadangi civilinė ieškovė už fermos statybos darbus pagal 2016 m. gegužės 17 d. rangos sutartį Nr. 0517/2016 iš ūkininkės A. S. gavo tik 454 072 Eur sumą (be PVM), dėl nuteistųjų kaltės civilinė ieškovė nurodo patyrusi 215 553,31 Eur tiesioginių nuostolių (669 625,31 – 454 072 = 215 553,31), nes ieškovės turto vertės sumažėjimas ar jo netekimas dėl neteisėtų atsakovų veiksmų vertintinas kaip tiesioginiai (realūs) nuostoliai (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

18.5. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (kasacinės nutartys bylose Nr. 3K-3-220/2014, 3K-3-6/2011, 3K-3-540/2013, 3K-3-364/2013, 3K-3-236/2013). Negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Tai turi būti grynasis pelnas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis), t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusiojo asmens turtinė padėtis. Tokia nuostolių negautų pajamų forma dydžio nustatymo praktika yra formuojama kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-62/2008, 3K-3-322/2008, 3K- 336/2008, 3K-3-236/2013). Remdamasi CK 6.249 straipsniu, civilinė ieškovė nurodo, kad dėl neteisėtų nuteistųjų V. M. ir J. U. veiksmų negavo 53 287,93 Eur pajamų (454 072 – 400 793,07 = 53 287,93). Nuo tikėtinų gauti pajamų civilinei ieškovei būtų kilusi prievolė sumokėti pelno mokestį, todėl civilinio ieškovo netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) iš sandorio su MB „A. “ sudaro 45 294,74 Eur (53 287,93 - 15% = 45 294,74) sumą.

18.6. Civilinio ieškovo atstovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl nuteistųjų neteisėtų veiksmų civilinė ieškovė patyrė 332 753,31 Eur (117 200 + 215 553,31 = 332 753,31) tiesioginių ir 45 294,74 Eur netiesioginių nuostolių, o tarp civilinių atsakovų neteisėtų veiksmų ir civilinio ieškovo patirtų nuostolių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

18.7. Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1900-638/2017 priteisė UAB „K. p. “ naudai iš MB „A. “ 117 200 Eur nuostolių atlyginimą. Motyvuodamas sprendimą už akių teismas nurodė, jog atsakovė MB „A. “ laikoma pažeidusia prievolę, nes nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų - atlikti fermos statybos darbus. Aptariamas teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. birželio 6 d. Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 21 d. išdavė UAB „K. p. “ vykdomąjį raštą Nr. 2-1900-638/2017 priteistų 117 200 Eur nuostolių išieškojimui. Kadangi nuostolių išieškojimo procesas buvo nesėkmingas, antstolis V. Z. 2017 m. rugsėjo 13 d. priėmė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-17-137-17467, kuriame nurodė, jog skolininkas realios veiklos nevykdo, įmonėje nedirba nė vienas darbuotojas, sąskaitose bankuose piniginių lėšų nėra, areštuoto skolininko turto - automobilio buvimo vieta nežinoma, jokio kito turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, pas skolininką nerasta. Dėl šių priežasčių antstolis V. Z. 2017 m. rugsėjo 13 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-l7-137-17468, nutraukdamas 117 200 Eur nuostolių išieškojimo procesą.

18.8. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1063-657/2020 tenkino UAB „K. p. “ pareiškimą ir MB „A. “ bankrotą pripažino tyčiniu. Teismas nurodė, kad įvertinus visus į bylą pateiktus pareiškėjos dokumentus bei paties teismo surinkus įrodymus, nustatyta, kad įsiteisėjusioje teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo buvo nustatytas įmonės nemokumo momentas, konstatuota, kad įmonė buvo nemoki dar 2016 metais. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, apelianto manymu, darytina išvada, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad bendrovės finansiniai sunkumai 2016 m. buvo laikini, todėl darytina išvada, kad MB „A. “ nemokumas atsirado 2016 m. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad 2016 m. liepos 20 d. pasirašant sutartį ir gaunant avansą įmonės vadove buvo J. U., o po to, kai Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu iš skolininkės MB „A. “ kreditorei UAB „K. p. “ buvo priteista 117 200 Eur skola (sumokėtas avansas) (civilinė byla Nr. 2-1900-638/2017), įmonės vadove nuo 2017 m. birželio 6 d. tapo P. J.. Įmonė nuo 2017 m. veiklos nevykdė.

18.9. Civilinio ieškovo UAB „K. p. “ atstovo teigimu, bankroto administratorė paaiškino, jog buvę įmonės vadovai jai neperdavė įmonės dokumentų – apskaitos registrų, avansinių apyskaitų, sąskaitų registracijos žurnalų ir kitų dokumentų. Specialisto 2018 m. vasario 21 d. išvadoje Nr. 04/11-2-32-1967 konstatuota, kad pavedimais iš UAB „K. p. “ gauti pinigai išmokėti V. M., J. U. grynais pinigais atsiskaitymams, išlaidoms, tačiau jie tvarkomoje apskaitoje neapskaityti ir iš pateiktų buhalterinių dokumentų nėra galimybės nustatyti jų panaudojimo; neišsaugoti įmonės apskaitos dokumentai, todėl nėra galimybės nustatyti MB „A. “ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2016 metus. Teismo vertinimu, bankrutavusios bendrovės valdymo organai, vengdami bankroto administratoriui perduoti visus bendrovės dokumentus ir jų perdavimo aplinkybės, pagrindžia, kad BMB „A. “ visų dokumentų neperdavimu bankroto administratoriui buvo sąmoningai siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar pažeidimus, atsiskaitant su pasirinktais kreditoriais. Apelianto manymu, visuma teismo nustatytų aplinkybių leidžia pripažinti, jog įmonės vadovai netinkamai vykdė savo pareigas, neteisėtai savinosi įmonės lėšas, sudarinėjo kreditorių turtinius interesus pažeidžiančius sandorius, aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Visais aukščiau nurodytais tyčiniais veiksmais buvo padaryta žala bendrovei ir kreditoriams.

18.10. Apelianto vertinimu, Kauno apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-31-485/2022 nagrinėjimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad nuteistoji J. U. buvo MB „A. “ formalia vadove, o faktiniu vadovu buvo nuteistasis V. M.. Šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu patvirtino MB „A. “ buhaltere dirbusi I. K. – šios liudytojos teigimu, J. U. apie įmonės veiklą žinojo tik tiek, kiek jai pasakydavo pats V. M.. Faktines aplinkybes, jog formaliai vykdė MB „A. “ vadovo funkcijas, bylos nagrinėjimo metu duodama parodymus pripažino ir pati J. U.. Duodamas parodymus baudžiamosios bylos Nr. 1-31-485/2022 nagrinėjimo metu V. M. neneigė, jog sudarinėjo sandorius, pasirašinėjo dokumentus, priimdavo klientų mokamas pinigines lėšas, t. y. vykdė komercinę veiklą kaip faktinis MB „A. “ vadovas. Dėl šių priežasčių, UAB „K. p. “ atstovas teigia, kad remiantis bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu surinktais duomenimis darytina išvada, jog MB „A. “ vadovavo abu nuteistieji, t. y. J. U. ir V. M..

18.11. Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-124/2004, 3K-3-147/2009, 3K-3-118/2011). Taigi viena iš būtinųjų subsidiarios dalyvio atsakomybės sąlygų – juridinio asmens faktinis nemokumas, kurio padarinys – negalėjimas vykdyti savo prievolės. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika) pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalis). Kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-l 18-1075/2020 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika) savo praktikoje taip pat yra nurodęs, jog individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą.

18.12. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistasis V. M. buvo perduotas teismui, be kita ko, už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą – rangos sutartį Nr. 2016/003, sudarytą tarp UAB „K. p. ” ir MB „A. ”, ją laikė ir panaudojo, o būtent: pasirašė J. U. vardu rangos sutarties Nr. 2016/003, sudarytos tarp UAB „K. p. ” ir MB „A. ”, atstovaujamos direktorės J. U., pirmojo ir antrojo lapų apatinėse dešiniosiose dalyse bei trečiojo lapo skiltyje „Direktorius J. U.“, J. U. vardu pasirašytą rangos sutartį pateikė pasirašyti UAB „K. p. “ direktoriui D. S., dėl ko UAB „K. p. “, vykdydami šią rangos sutartį, MB „A. “ grynais ir pavedimu bendrai sumokėjo 117 200 Eur, t. y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

18.13. Apeliaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kurioje išaiškinta, jog tyčinio bankroto pripažinimas paprastai turėtų reikšti, kad jei nebūtų atlikti veiksmai, privedę prie tyčinio bankroto, įmonė nebūtų bankrutavusi. Nesant tyčinio bankroto, įmonė būtų moki, todėl su kreditoriais būtų atsiskaityta. Veiksmai, kurie buvo pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, pažeidžia ne konkretaus kreditoriaus, o visų kreditorių, teises tokiu būdu, jog lemia įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Dėl šios priežasties pripažinus bankrotą tyčiniu turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Dėl tyčinio bankroto likviduotos bendrovės kreditorius, kurio finansiniai reikalavimai (jų dalis) nebuvo patenkinti bankroto byloje, turi teisę individualiai reikšti tiesioginius reikalavimus dėl žalos (skolininkės bankroto byloje neišieškotos finansinio reikalavimo sumos) atlyginimo atsakingam dėl tyčinio bankroto asmeniui (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l 18-1075/2020). Apeliantas nurodo, kad UAB „K. p. ” pareikštu civiliniu ieškiniu nagrinėjamoje byloje atskleista, jog dėl civilinių atsakovų J. U. ir V. M. neteisėtų veiksmų civilinė ieškovė patyrė 332 753,31 Eur tiesioginių ir 45 294,74 Eur netiesioginių nuostolių, o tarp civilinių atsakovų neteisėtų veiksmų ir civilinio ieškovo patirtų nuostolių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl, remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, apelianto vertinimu, UAB „K. p. ” dėl patirtų nuostolių atlyginimo pagrįstai pareiškė civilinį ieškinį civilinių atsakovų J. U. ir V. M. atžvilgiu.

18.14. Apibendrinus, apeliaciniame skunde daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje paneigdamas priežastinį ryšį tarp nuteistojo V. M. nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių UAB „K. p. “ nuostolių, atmesdamas UAB „K. p. “ ieškinį dėl nuostolių atlyginimo nuteistųjų J. U. ir V. M. atžvilgiu, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir neatskleidė bylos esmės pareikšto civilinio ieškinio dalyje.

19. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas nukentėjusiojo A. Ž. atstovo advokato Aleksander Višnevski atsiliepimas į nuteistųjų V. M. ir J. U. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus apeliacinį skundą, kuriame prašoma nurodytą apeliacinį skundą atmesti ir priteisti nukentėjusiojo A. Ž. naudai iš nuteistojo V. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19.1. Nukentėjusiojo atstovas nurodo, kad skundžiamas Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas galioti, o nuteistųjų V. M. ir J. U. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus apeliacinis skundas atmestinas, kadangi yra grindžiamas prielaidomis, spėlionėmis, abstrakčiais ir nepagrįstais pareiškimais.

19.2. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinio skundo argumentai, jog visi sprendimai, susiję su nukentėjusiuoju A. Ž., ikiteisminio tyrimo institucijose ir pirmosios instancijos teisme buvo priimti šališkai, siekiant asmeninės naudos nukentėjusiajam, yra nepagrįsti ir neįrodyti. Nukentėjusiojo atstovas pabrėžia, kad nukentėjusysis A. Ž. su apeliaciniame skunde įvardijamu pareigūnu D. Ž. nėra susijęs giminystės, draugystės ar kitokiais ryšiais, taip pat su šiuo pareigūnu nėra bendravęs. Be kita ko, atsiliepime į apeliacinį skundą pastebima, kad gynybos versijos dėl nukentėjusiojo santykių su pareigūnu D. Ž. vykstančio proceso metu skyrėsi – 2022 m. birželio 16 d. teisiamojo posėdžio metu teigta, kad nurodytas pareigūnas yra nukentėjusiojo A. Ž. brolis, tuo tarpu apeliaciniame skunde teigiama, kad D. Ž. yra nukentėjusiojo giminaitis.

19.3. Remiantis kasacinio teismo suformuota praktika dėl BPK 58 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų ir šališko teismo sampratos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-185-976/2021, 2K-228-976/2021, 2K-7-76-719/2022, 2K-169-976/2022, 2K-125-648/2022, 2K-7-196-303/2022), atsiliepime nurodoma, kad nuteistasis V. M. nereiškė nušalinimo bylą nagrinėjusiam teisėjui, todėl apeliacinio skundo motyvai dėl šališko bylos nagrinėjimo atmestini, kaip nepagrįsti.

19.4. Anot nukentėjusiojo atstovo, vien ta aplinkybė, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas V. M. pripažino kaltu padarius tam tikras jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nesudaro pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais dėl teismo šališkumo. Taip pat pastebima, kad apeliaciniame skunde nuteistasis neprašo jo išteisinti – prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį, tačiau nenurodo jokių konkrečių argumentų bei pažeidimų, sudarančių pagrindą tai padaryti.

19.5. Prašymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros 2 straipsnio 3 dalimi, bylą perduoti generalinei prokurorei Nidai Grunskienei, anot atsiliepimo į apeliacinį skundą autoriaus, yra nemotyvuotas bei nepagrįstas, kadangi aptariama norma nesudaro pagrindo bylą perduoti generalinei prokurorei. Apeliaciniame skunde taip pat nėra pagrindžiama, kokio tikslo tokiu prašymu yra siekiama.

19.6. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad 2021 m. lapkričio 11 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. Ž. davė nuoseklius ir neprieštaringus parodymus dėl neteisėtų V. M. veiksmų bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Šio teisiamojo posėdžio metu, atsakydamas į užduotus klausimus, nukentėjusysis patvirtino, kad nuteistojo pristatytos medžiagos yra netinkamos naudoti, kadangi neatitinka 2016 m. kovo 31 d. sutarties reikalavimų, taigi A. Ž. patvirtino, kad V. M. pristatytos medžiagos yra netinkamos angaro statybai. Atsiliepime pastebima, kad nukentėjusysis dar ikiteisminiame tyrime atliktos papildomos apklausos metu nurodė aptariamas aplinkybes, pastebėdamas, kad (A. Ž.) reikės iš naujo pirkti visas statybines medžiagas, o dėl V. M. veiksmų nukentėjusysis patyrė 11 000 Eur žalą.

19.7. Nuteistasis V. M. nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde negalėjo paaiškinti, kodėl neišrašė sąskaitų iš nukentėjusiojo gautoms pinigų sumoms, raštiškai neprašė nukentėjusiojo pateikti statybos leidimo (pastebima, kad 2016 m. kovo 31 d. sutartyje nenumatyta prievolė pateikti V. M. statybos leidimą; taip pat nurodoma, kad nuteistasis V. M. neprašė A. Ž. pateikti nurodyto statybos leidimo net tuomet, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas), neinicijavo 2016 m. kovo 31 d. sutarties nutraukimo, negrąžino nukentėjusiajam A. Ž. pinigų, nebendravo su nukentėjusiuoju ir nuo jo slapstėsi. Remiantis nurodytais argumentais, nukentėjusiojo atstovo vertinimu, nuteistasis sukčiavimo būdu pasisavino nukentėjusiojo A. Ž. pinigus, todėl apeliacinio skundo motyvai dėl tarp šalių susiklosčiusių išimtinai tik civilinių santykių yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai, vadovaudamasis suformuota kasacinio teismo praktika ir laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų BPK 20 straipsnyje, V. M. nuteisė pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

19.8. Nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo motyvai dėl ikiteisminio tyrimo vietos ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų šališkumo, anot atsiliepimo autoriaus, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo nuosprendžio. Prokuratūrai pavedus organizuoti ikiteisminį tyrimą, toks sprendimas įforminamas rašytiniu pavedimu, nesurašant nutarimo, ir gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui. Nagrinėtinu atveju nei nuteistasis, nei jo gynėjas neskundė jokių veiksmų ikiteisminiame tyrime, neprašė ikiteisminį tyrimą pavesti atlikti kitos teritorijos kitam prokurorui. Vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia ne bet koks, o tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo bylą nagrinėti teisme. BPK nereikalauja kaltinamajame akte smulkiai detalizuoti visų duomenų, kuriais yra grindžiamas kaltinimas, kadangi išsamiai šie duomenys yra analizuojami pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, atliekant įrodymų tyrimą, o juos įvertinęs teismas priima galutinį sprendimą. Atsiliepime teigiama, kad kaltinamasis aktas nagrinėjamoje byloje nurodytų trūkumų neturi (jų neįvardijo ir apeliantas), buvo surašytas nepažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimų, todėl nėra kliūčių bylą nagrinėti teisme.

19.9. Nukentėjusiojo A. Ž. advokato vertinimu, visi kiti nuteistųjų gynėjo apeliacinio skundo motyvai atmestini, kaip nepagrįsti ir nesusiję su išnagrinėta baudžiamąja byla bei skundžiamu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu.

20. Teismo posėdžio metu nuteistasis V. M. ir jo bei J. U. gynėjas, civilinio ieškovo atstovas prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

21. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų, atsiliepimo į skundą ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, įvertino byloje surinktų duomenų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad V. M. ir J. U. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Visgi, V. M., teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai nuteistas dėl vienos nusikalstamos veikos – sukčiavimo A. Ž. atžvilgiu, todėl šioje dalyje nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, V. M. išteisinamas (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas BK 183 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, netinkamai nustatė vieną iš šios veikos požymių, todėl BK 183 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės turi būti patikslintos (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

22. Vertindamas J. U. veiksmus pirmosios instancijos teismas taip pat padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų – nuteistosios veiksmai, deklaracijose VMI teikiant neteisingus duomenis apie gautas pajamas, pelną, nepagrįstai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 221 straipsnyje, todėl šioje dalyje nuosprendis keičiamas J. U. veiksmus perkvalifikuojant (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Be to, pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šiai nuteistajai skyrė aiškiai per griežtas bausmes, todėl ir šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

23. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams, teisėjų kolegija taip pat įvertins šių pakeitimų reikšmę nuteistųjų veiksmų kvalifikavimui. Perkvalifikavus nuteistų šioje byloje asmenų veiksmus pagal šiuo metu galiojančią BK redakciją, jiems atitinkamai iš naujo bus parenkamos bausmės ir jų dydžiai, sprendžiamas bausmių bendrinimo klausimas.

24. Galiausiai, teisėjų kolegija keičia skundžiamą Kauno apygardos teismo nuosprendį ir dalyje dėl UAB „K. p. “ civilinio ieškinio – šio civilinio ieškovo atstovo skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl teisės aktų pažeidimų, susijusių su ikiteisminio tyrimo organizavimu, kaltinamojo akto trūkumų

25. Nuteistųjų gynėjo skunde keliamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo vietos, pažymima, jog pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal A. Ž. pareiškimą, ikiteisminis tyrimas, vadovaujantis BPK 174 straipsnio nuostatomis, taip pat Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam 39, 40 punktais, turėjo būti perduotas ikiteisminio tyrimo įstaigai pagal veikos padarymo vietą. Neperdavę ikiteisminio tyrimo prokuroras ir tyrimą atlikę pareigūnai, anot nuteistųjų gynėjo, įvykdė nusikaltimą. Ikiteisminio tyrimo neteisėtumą nuteistųjų gynėjas taip pat sieja su aplinkybe, jog pareiškimą dėl nusikalstamų V. M. veiksmų padavęs A. Ž. neva buvo tuometinio Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko D. Ž. giminaitis (ikiteisminį tyrimą atliko būtent šio policijos komisariato pareigūnai), kas lėmė ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų bei šiam tyrimui vadovavusio prokuroro šališkumą (17.1., 17.3, 17.5.–17.7. pastraipos). Dėl šių pažeidimų nuteistųjų gynėjas prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir perduoti bylą generalinei prokurorei (17.15. pastraipa).

26. Teisėjų kolegija pažymi, jog nukentėjusiojo A. Ž. atstovo atsiliepime į nuteistųjų gynėjo apeliacinį skundą bet kokie A. Ž. ir D. Ž. giminystės ryšiai (ir jų pažintis apskritai) yra neigiami. Nuteistųjų gynėjas, tvirtindamas tyrimą atlikusių pareigūnų šališkumą, konkrečių A. Ž. ir D. Ž. giminystės ryšių nurodyti taip pat negalėjo – pirmosios instancijos teisme gynėjas nurodė, neva D. Ž. yra A. Ž. sūnėnas, jo krikšto sūnus (2022 m. lapkričio 15 d. teisiamojo posėdžio protokolas), apeliaciniame skunde konkretūs giminystės ryšiai jau neįvardijami, bendrai pažymima, jog A. Ž. yra tiesiog D. Ž. giminaitis.

27. Pažymėtina šiuo atveju ir tai, kad pats D. Ž., pareiškimo šioje baudžiamojoje byloje pateikimo metu (2016 m. spalio 20 d., 1 t., b. l. 6) ėjęs Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas, jokių veiksmų pradedant ikiteisminį tyrimą (sprendimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pavedimo šį tyrimą atlikti konkretiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams) šiuo atveju neatliko. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo į Kauno apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą A. Ž. kreipėsi 2016 m. spalio 20 d., dėl tokio kreipimosi Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas V. M. surašė tos pačios dienos protokolą-pareiškimą (1 t., b. l. 6). Sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. Ž. (ir kito pareiškėjo – I. Č.) kreipimąsi 2016 m. lapkričio 2 d. priėmė laikinai Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus viršininko pareigas ėjęs D. K. (1 t., b. l. 1–3).

28. BPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 2 straipsnyje nurodyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų nurodytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. BK 174 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ikiteisminį tyrimą atlieka tos vietovės, kurioje padaryta nusikalstama veika, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurios veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, pareigūnas. Kaip matyti iš 2016 m. lapkričio 2 d. tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, V. M., kurio veiksmus pareiškėjai ikiteisminio tyrimo institucijai nurodė kaip nusikalstamus, gyveno būtent Kaune, MB ,,A. “, kurios interesais buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis su I. Č. dėl fermos statybos, taip pat buvo registruota Kaune, adresu (duomenys neskelbtini). Atliekant ikiteisminį tyrimą pagal minėtų asmenų pareiškimus ir atitinkamai nustačius kitų nusikalstamų veikų, kurios jau buvo padarytos Kaune, požymius, atitinkamai pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dėl šių nusikaltimų (apgaulingo MB „A. “ apskaitos tvarkymo, šios įmonės turto pasisavinimo). Taigi pradedant ikiteisminį tyrimą šioje byloje paminėtų baudžiamojo proceso nuostatų, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo laikomasi.

29. Pažymėtina šiuo atveju ir tai, kad abejones tiek dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo vietos, tiek dėl šį tyrimą atlikusių pareigūnų, jam vadovavusio prokuroro šališkumo V. M. ir J. U. gynėjas iškėlė tik baigiamųjų kalbų pirmosios instancijos teisme metu, nepateikdamas visiškai jokių argumentų, kodėl šios abejonės negalėjo būti iškeltos anksčiau (kuomet BPK įtvirtinta galimybė pareikšti nušalinimą tiek ikiteisminio tyrimo metu (BPK 60 straipsnis), tiek bylą nagrinėjant teisme (BPK 59 straipsnis), nušalinimas gali būti pareikštas ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūnui, bet ir prokurorui, BPK 57 straipsnio 2 dalis).

30. Konstitucijos preambulėje įtvirtintas teisinės valstybės principas, taip pat Konstitucijos 31 straipsnis suponuoja kiekvieno asmens teisę į tinkamą teisinį procesą. Asmens teisė į tinkamą teisinį procesą apima kelias proceso dalis – ikiteisminio tyrimo dalį ir bylos nagrinėjimo teisme dalį. Remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, tinkamas teisinis procesas yra toks, kurio metu gerbiamos visų proceso dalyvių (šalių) teisės, garantuojama šalių lygybė įstatymui, laikomasi kitų baudžiamojo proceso principų, taip pat toks procesas, kurio būtina sąlyga – proceso subjektų funkcijų atskyrimas, bylą nagrinėjančio teismo ir bylos tyrimui vadovaujančio prokuroro nešališkumas ir nepriklausomumas (1999 m. vasario 5 d. nutarimas, 2006 m. sausio 16 d. nutarimas, 2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Pasisakant apie prokuroro nešališkumą, pažymėtina, kad pagal BPK 58 straipsnio 1 dalį prokuroras negali dalyvauti byloje, jeigu: 1) jis toje byloje yra nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis; 2) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas; 3) jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi; 4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių prokuroro nešališkumu. Kartu pabrėžtina, kad prokuroro nešališkumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į jo procesines funkcijas ir jam keliamus reikalavimus. Prokuroras yra baudžiamojo proceso dalyvis, palaikantis valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje, t. y. įrodinėjantis, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo yra kaltas (BPK 42 straipsnis). Bylos duomenimis grindžiamas prokuroro įsitikinimas, kad kaltinamasis yra kaltas, ir pastangos įrodyti kaltinimą savaime negali būti pagrindas konstatuoti prokuroro šališkumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-303/2017). Ikiteisminio tyrimo organizavimas, kontroliavimas, vadovavimas jam ir valstybinio kaltinimo palaikymas yra Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prokuroro funkcijos baudžiamajame procese, ir jų atlikimas, jei nėra kitų konkrečių šališkumą pagrindžiančių duomenų, negali būti laikomas pagrindu jį nušalinti. Vien tik apelianto manymas, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas netinkamai ar kad jo netenkino prokuroro priimti procesiniai sprendimai, nesudaro pakankamo pagrindo prokuroro šališkumui konstatuoti.

31. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik kurio nors proceso dalyvio nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl vieno ar kito pareigūno ar prokuroro nešališkumo. Nagrinėjamu atveju nors gynėjas skunde nuosekliai tvirtina prokurorą ir ikiteisminio tyrimo pareigūnus buvus šališkus, jis nenurodo jokių konkrečių šių pareigūnų veiksmų (ar tokių veiksmų neatlikimo), galinčių patvirtinti šališką ikiteisminio tyrimo atlikimą, o šališkumą sieja su konkrečiais organizuojant procesą priimtais procesiniais sprendimais. Skunde iš esmės apsiribojama deklaratyviomis, bendro pobūdžio frazėmis apie neteisėtą ikiteisminio tyrimo pradėjimą, šališką jo atlikimą, pareigūnų neva darytas nusikalstamas veikas, tokių teiginių nepagrindžiant visiškai jokiais faktiniais duomenimis. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, kaip to skunde prašo nuteistųjų gynėjas.

32. Skunde nuteistųjų gynėjas kelia klausimą ir dėl kaltinamojo akto atitikties BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimams, teigia, jog kaltinamajame akte netinkamai aprašytos nuteistiesiems inkriminuojamos veikos, taip pat nenurodyti visi ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai ir jį kontroliavę prokurorai (17.9. pastraipa). Teisėjų kolegija pažymi, jog BPK 219 straipsnis, įtvirtinantis reikalavimus kaltinamojo akto turiniui, nereikalauja šiame dokumente nurodyti ikiteisminį tyrimą atlikusius ar visus jam vadovavusius prokurorus, taigi aplinkybė, jog tokie pareigūnai kaltinamajame akte nėra išvardinti, nelaikytina šio akto trūkumu. Kaltinamojo akto trūkumų, susijusių su BPK 219 straipsnio 3 punkte įtvirtintų reikalavimų nurodyti nusikalstamos veikos aprašymą, teisėjų kolegija šiuo atveju taip pat nenustatė.

33. Tinkamas BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatytų reikalavimų įgyvendinimas užtikrina kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir kartu apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas. Kadangi surašant kaltinamąjį aktą yra suformuluojamas kaltinimas, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios (ir apeliacinės) instancijos teisme, kasacinio teismo praktikoje plėtojami išsamumo ir tikslumo reikalavimai tiek išdėstant pavojingos veikos faktines aplinkybes, tiek ir pateikiant šių aplinkybių teisinį vertinimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-222/2013, 2K-254/2013, 2K-111-677/2016, 2K-88-942/2016, 2K-77-489/2022). Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, 2K-435/2013, 2K-319/2014, 2K-161-511/2016).

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamąjį aktą šioje baudžiamojoje byloje (23 t., b. l. 1–91) turinio ir formos aspektu, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl šio dokumento trūkumų. Nors nuteistųjų gynėjas skunde teigia, neva aprašant nusikalstamas veikas nebuvo nurodyta jų padarymo vieta, tokie argumentai yra neteisingi. Atlikus ikiteisminį tyrimą buvo nustatytos konkrečių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės ir jos atitinkamai nurodytos kaltinamajame akte. Tiksliai nustačius, kur buvo sudarytos atitinkamos sutartys ar perduoti pinigai nuteistiesiems, šios aplinkybės nurodytos ir nusikalstamų veikų aprašyme (sukčiavimo veikos, aprašytos 1, 3–5, 7 pastraipose), V. M. su UAB „P. v. “ direktoriumi sudarius žodinę sutartį ir ikiteisminio tyrimo metu nenustačius, kur tiksliai tokia sutartis buvo sudaryta, nusikalstamos veikos aprašyme konkreti vieta ir nenurodoma (2 pastraipoje aprašyta veika). Aprašant turto pasisavinimo nusikalstamas veikas (6, 8–10 pastraipos), kuomet buvo pasisavintas MB „A. “ priklausantis turtas, nusikalstamų veikų aprašyme atitinkamai detalizuojamas šios įmonės registracijos adresas. Nusikaltimai ekonomikai ir verslo tvarkai (14 pastraipoje aprašyta veika), finansų sistemai (11, 13, 15, 16 pastraipose aprašytos veikos) aprašyti nurodant šių veikų kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes – identifikuojant sandorius, pajamos iš kurių nebuvo deklaruotos teisės aktų nustatyta tvarka, nurodant VMI nepateiktas deklaracijas, deklaracijose nurodytus neteisingus duomenis, apskaitos tvarkymo pažeidimus. Kaltinamajame akte, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nurodytos visos ikiteisminio tyrimo metu nustatytos reikšmingos nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės bei pateiktas atitinkamas ikiteisminis šių veikų teisinis įvertinimas, tad kaltinamasis aktas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje atitinka visus BPK 219 straipsnio punktuose numatytus kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus, įskaitant reikalavimą aprašyti padarytas nusikalstamas veikas, nurodant veikų padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes (BPK 219 straipsnio 3 punktas).

Dėl veiksmų A. Ž. atžvilgiu

35. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje V. M. pripažintas kaltu už tai, kad panaudodamas apgaulę, tai yra, pasirašydamas 2016 m. kovo 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį su A. Ž. dėl konstrukcijų angaro statybai, iš anksto žinodamas, kad darbų pagal šią sutartį neatliks, įtikino A. Ž. sumokėti 3 000 Eur avansą grynais, vėliau dėl įgyto pasitikėjimo nukentėjusysis nuteistajam per tris kartus sumokėjo dar 7 000 Eur, tačiau V. M., kaip teigiama nusikalstamos veikos aprašyme, atliko tik dalį darbų bei nupirko tik dalį medžiagų, visų įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdė, pinigų negrąžino ir taip padarė A. Ž. 11 000 Eur turtinę žalą (5 pastraipoje aprašyta veika).

36. V. M. patvirtino sudaręs sutartį su A. Ž. dėl statybinių medžiagų, kaina buvo virš 20 000 Eur. Pristatydavo nukentėjusiajam statybines medžiagas, o jis už jas susimokėdavo, kiek pamena, mokama buvo grynais. Statybinės medžiagos A. Ž. buvo vežamos iš Jelgavos, Latvijos Respublikos. Buvo sutarta, kad šias medžiagas sudės V. M. subrangovas, V. D.. Paaiškino, jog sutartis nebuvo įvykdyta, nes nukentėjusysis neturėjo statybos leidimo ir projekto, todėl nuteistasis teigia nežinojęs, kokias tiksliai medžiagas reikia atvežti.

37. A. Ž. patvirtino pasirašęs sutartį su V. M. dėl medžiagų pristatymo, statybinių medžiagų pirkimui davė V. M. 3 000 Eur, vėliau, atvežus statybines medžiagas, kiekvieną kartą už jas apmokėdavo. Patvirtino, jog medžiagos, už kurias sumokėjo, jam pristatytos (2021 m. lapkričio 11 d. teisiamojo posėdžio protokolas, nukentėjusysis, atsakydamas į klausimus nurodė, jog „Ką sumokėjau, medžiagos visos yra“). Taigi pats nukentėjusysis atvežtas jam medžiagas vertina suma, kuri nusikalstamos veikos aprašyme nurodoma kaip padarytos turtinės žalos dydis. Be to, jis nurodė, jog atvežus dalį medžiagų (kolonų padus, banketes), ryšys su V. M. nutrūko, nukentėjusysis jam rašė, skambino, tačiau niekas neatsiliepė.

38. Ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. pateikė „Pareiškimą dėl civilinio ieškinio pareiškimo“, kuriame nurodė, jog pagal 2016 m. kovo 31 d. sutartį jam buvo atgabentos ir pristatytos prekės, kurios tarpusavio sutarimu įvertintos 11 000 Eur, būtent todėl pagal sutartį buvo sumokėta 11 000 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo iš dalies įvykdyta, dalis prekių gauta, civilinis ieškinys reiškiamas nebus (3 t., b. l. 136).

39. Iš 2016 m. kovo 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog V. M. (pardavėjas) ir A. Ž. (pirkėjas) sudarė sutartį dėl naudotos gelžbetonio konstrukcijos, pardavėjas įsipareigojo perduoti pirkėjui nuosavybės teise šią konstrukciją, ją pristatyti. Sandorio suma – 23 000 Eur. Sutartyje yra prierašai apie A. Ž. V. M. sumokėtas sumas – 3 000 Eur avansas, 3 000 Eur sumokėta 2016 m. gegužės 10 d., 3 000 Eur sumokėta 2016 m. gegužės 11 d., 2 000 Eur sumokėta 2016 m. gegužės 26 d. (25 t., b. l. 152, 153).

40. Iš 2016 m. gegužės 10 d. statybos rangos darbų sutarties matyti, jog V. D. įsipareigojo A. Ž. atlikti sandėlio statybos darbus (duomenys neskelbtini) (25 t., b. l. 154).

41. Iš A. Ž. pateiktų CMR važtaraščių matyti, jog A. Ž. buvo pristatomos prekės, kaip vežėjas nurodomos Latvijos Respublikoje registruotos įmonės – „Z.“ ir „N. n.“ (6 t., b. l. 83–91).

42. 2017 m. liepos 13 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/98 „Dėl MB „A. “ ūkinės finansinės veiklos“ nurodyta, jog A. Ž. pateikti CMR važtaraščiai surašyti nesilaikant Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos. Pagal CMR važtaraščius, kuriuose vežėju nurodyta įmonės „Z.“ ir „N. n.“, nėra galimybės nustatyti, kiek iš viso ir kokių statybinių medžiagų buvo atvežta A. Ž. (5 t., b. l. 15–69, 14 klausimas išvadoje).

43. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nustatyta tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, o pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – tam, kas tokiu būdu įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. BK 182 straipsnio nurodytos veikos – svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę – neretai būna susijusios su sutartiniais santykiais, todėl teismams tenka spręsti, ar tokios veikos peržengė civilinių santykių ribas ir ar asmeniui būtina taikyti baudžiamąją atsakomybę už jų padarymą.

44. Sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Pagal kasacinę teismų praktiką apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį (instituciją), kurio žinioje yra turtas, arba asmenį (instituciją), turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pvz., teismą, antstolį, notarą, registrų centrą ir kt.), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-648/2019, 2K-166-895/2019, 2K-303-693/2019, 2K-227-976/2020, 2K-158-303/2021). Apgaulė pasireiškia pirmiau įvardytų asmenų (institucijų) suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo (institucija) gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu, tačiau, kaip jau minėta, kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens (institucijos) apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-264-895/2016, 2K-92-648/2019, 2K-303-693/2019). Be to, asmuo (institucija) gali būti suklaidinamas įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą (kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-161-696/2017). Sukčiavimo sudėtis yra materialioji. Nusikaltimas yra baigtas, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo, paverčia savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305-693/2017, 2K-108-788/2018, 2K-14-648/2019)

45. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog civilinės sutarties ar susitarimo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra kliūčių konstatuoti sutarties ar susitarimo buvimą, nustatyti jų šalis ir padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-48-696/2017, 2K-7-152-895-2019, 2K-105-295/2021). Vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-628/2021).

46. Nagrinėjamu atveju tarp V. M. ir A. Ž. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Abi sutarties šalys, tai yra, tiek V. M., tiek A. Ž., pripažįsta aplinkybes dėl sutarties pasirašymo, pinigų, iš viso 11 000 Eur, V. M. sumokėjimo, taip pat tai, kad dalis medžiagų pagal sutartį, atitinkanti sumokėtą sumą, A. Ž. buvo pristatyta. Pažymėtina, jog pats A. Ž., tiek ikiteisminio tyrimo metu pateikdamas raštą dėl civilinio ieškinio (jog ieškinio nereikš, nes medžiagų jam pristatyta už tokią sumą, kurią sumokėjo V. M.), tiek teisme nurodydamas, jog visos medžiagos, už kurias sumokėjo, jam buvo pristatytos, faktiškai pripažino, jog sutartis buvo pradėta vykdyti ir iš dalies įvykdyta. Dalies medžiagų A. Ž. pristatymą patvirtina ir jo paties pateikti CMR važtaraščiai, kurie nors ir surašyti nesilaikant teisės aktų reikalavimų (dėl ko negalima nustatyti konkrečių pristatytų medžiagų), visgi patvirtina patį medžiagų pristatymo faktą. Nagrinėjamu atveju tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo susiklostė civiliniai teisiniai santykiai – sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuri įvykdyta tik iš dalies, tai yra, pristatyta dalis sutartyje numatytų medžiagų, pristatytų medžiagų vertė (11 000 Eur) atitinka už medžiagas sumokėtą pinigų sumą. Šioje situacijoje akivaizdu, jog nukentėjusysis vietoj savo turto – 11 000 Eur, gavo už jį tolygaus ekvivalento kitą turtą – statybines medžiagas. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra sukčiavimui inkriminuoti būtino požymio – svetimo turto užvaldymo.

47. Esant tokiai situacijai, vien V. M. nebendravimas su A. Ž. (kaip nurodė nukentėjusysis, V. M. nebeatsiliepė į skambučius, neatrašė į SMS žinutes), nesudaro pagrindo išvadai, jog jau sudarydamas 2016 m. kovo 31 d. sutartį su A. Ž., jis norėjo apgauti kitą sutarties šalį, nevykdyti sutarties ir apgaule įgyti kitos sutarties šalies turtą – pinigines lėšas. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje nuosprendis V. M. atžvilgiu naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis – V. M. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinamas (5 pastraipoje aprašyta veika A. Ž. atžvilgiu), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

48. Atsižvelgiant į priimamą sprendimą (V. M. išteisinamas dėl veiksmų A. Ž. atžvilgiu), atitinkamai naikinama ir Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nuosprendžio dalis, kuria iš V. M. priteista 1 000 Eur už advokato paslaugas nukentėjusiojo A. Ž. naudai, kadangi BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė išlaidas advokato paslaugoms apmokėti išieškoti iš asmens, kuris pripažįstamas kaltu. Analogiškai sprendžiamas ir prašymas priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme – kadangi V. M. išteisinamas dėl nusikalstamos veikos A. Ž. atžvilgiu, A. Ž. atstovo advokato Aleksanderio Višnevskio prašymas dėl išlaidų priteisimo atmetamas (27 t., b. l. 20–23, 81–83, 88–90).

Dėl kitų BK 182 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų

49. Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nuosprendžiu V. M. ir J. U. taip pat nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe apgaule įgijo svetimą turtą, priklausantį V. J. (1 pastraipoje aprašyta veika) ir UAB „P. v.“ (2 pastraipoje aprašyta veika). Be to, V. M. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo svetimą turtą, priklausantį J. S. (3 pastraipoje aprašyta veika), S. P. (4 pastraipoje aprašyta veika) ir A. P. (7 pastraipoje aprašyta veika).

50. Priešingai nei sutarties su A. Ž. atveju, kuomet sutartis faktiškai buvo pradėta vykdyti, o A. Ž. nuteistajam sumokėjo tik už tas prekes (statybines medžiagas), kurios pastarajam buvo pristatytos, kitais sukčiavimo atvejais V. M. atskirai (arba veikdamas kartu su J. U.) faktiškai kaip avansą priėmė iš kitos sutarties šalies atskiras pinigų sumas arba statybines medžiagas (iš A. P.), žadėdamas pristatyti prekes (statybines medžiagas) arba pinigus (A. P.), tačiau jokių įsipareigojimų pagal sudarytas sutartis nevykdė. Atskiriems nukentėjusiesiems iš pradžių buvo sudaromas patikimo verslininko (ar verslininkų, jei veikta kartu su J. U.), įvaizdis:

50.1. Prieš pasirašant 2013 m. spalio 21 d. sutartį su V. J. ir gaunant iš šio asmens atitinkamą avansą pagal šią sutartį (1 pastraipoje aprašyta veika), ankstesnės su šiuo asmeniu sudarytos sutartys buvo įvykdytos: V. J. patvirtino, jog 2013 m. rugpjūčio 26 d. su J. U. sudaryta sutartis buvo įvykdyta visiškai (pristatytos visos medžiagos), 2013 m. rugsėjo 25 d. sutartis įvykdyta iš dalies (pristatyta dalis medžiagų, kitas žadėta pristatyti vėliau). Minėtų sutarčių sudarymą (ir atsiskaitymą pagal jas) patvirtina ir 2020 m. vasario 25 d. specialisto išvada Nr. (12.20-4.4)AU22-4 dėl J. U. ūkinės finansinės veiklos tyrimo (išvados 13 lentelėje nurodyti mokėjimai, gauti iš V. J. į J. U. sąskaitą, 17 t., b. l. 4–32). Kaip nurodė nukentėjusysis V. J., nuteistieji sudarė patikimų verslininkų įvaizdį, dėl to buvo sudaryta ir paskutinė, 2013 m. spalio 21 d. sutartis, spalio, lapkričio mėnesiais į J. U. sąskaitą pervestas avansas. Tačiau pervedus avansą, 2014 m. pavasarį nuteistieji dingo, į skambučius nebeatsiliepė, jų telefonai buvo išjungti. Tuomet V. J. teigia supratęs, jog buvo apgautas.

50.2. Prieš gaunant 3 000 Lt (869 Eur) avansą iš UAB „P. v. “, su šia bendrove ir jos direktoriumi A. R. nuteistieji taip pat palaikė verslo santykius – iš UAB „P. v.“, kaip nurodė pats nuteistasis, buvo perkamos pervežimo paslaugos. Jog su A. R. nuteistuosius siejo verslo santykiai, patvirtino ir J. U..

50.3. J. S. V. M. prisistatė kaip MB „A. “ direktorius, nors šioje įmonėje oficialiai dirbo tik kaip vadybininkas. Susitaręs su nukentėjusiuoju dėl angaro statybos, per kelis kartus kaip avansą iš nukentėjusiojo paėmė pinigų sumas, tačiau jokių medžiagų angaro statybai nepristatė, darbų neatliko. Nors ir rekomendavo asmenis pamatų paruošimui, už šiuos darbus J. S. mokėjo atskirai darbus atlikusiems asmenims, tokiu būdu, teisėjų kolegijos vertinimu, V. M. imitavo darbų už sumokėtą avansą atlikimą – pamatus paruošė kiti nuteistojo rekomenduoti asmenys, kuriems buvo mokama atskirai, kai tuo tarpu pats V. M., kaip avansą paėmęs bendrą 3 350 Eur sumą, už šiuos pinigus jokių darbų neatliko, medžiagų angaro statybai nepristatė.

50.4. Su S. P., kaip ir su V. J., iš pradžių susitarta dėl metalo konstrukcijų pardavimo, kurių didžioji dalis nukentėjusiajam buvo pristatyta (iš 12 500 Eur vertės metalo konstrukcijų nukentėjusiajam pristatytos konstrukcijos už 10 400 Eur), taigi taip nuteistasis sudarė S. P. patikimo verslininko įvaizdį. Būtent dėl šio pasitikėjimo nukentėjusysis perdavė V. M. pinigų sumas ir už kitas sutartas pristatyti prekes (už medžiagas autoserviso sienoms, stogui, už garažo vartus, autoserviso priestatą, tvorą, parengiamuosius darbus statyboms), tačiau šių prekių nuteistasis S. P. nebepristatė.

51. Kaip matyti iš informacinės sistemos LITEKO, baudžiamosios bylos medžiagos, nei 2013–2014 m. (kuomet buvo padarytos 1, 2 pastraipose aprašytos veikos), nei 2017–2018 m. (kuomet buvo padarytos 3, 4 pastraipose aprašytos veikos), nei 2020 m. (kuomet padaryta 7 pastraipoje aprašyta veika), V. M. finansinė padėtis nebuvo gera:

51.1. Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimu už akių iš V. M. viso priteista 70 000 Lt skola (civilinė byla Nr. 2-1486-325/2012);

51.2. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. teismo įsakymu iš V. M. priteista 20 000 Lt skola (civilinė byla Nr. L2-867-840/2013);

51.3. Nuo 2008 m. iš V. M. priverstinai vykdomi įvairūs išieškojimai, didžiausios išieškomos sumos siekia dešimtis tūkstančių eurų: nuo 2008 m. rugsėjo 24 d. vykdomas 13 139 Eur išieškojimas, nuo 2009 m. balandžio 29 d. – 41 654 Eur, 14 799 Eur išieškojimai, nuo 2013 m. kovo 18 d. – 23 306 Eur išieškojimas, nuo 2020 m. kovo 24 d. – 34 113 Eur išieškojimas (1 t., b. l. 127–130).

52. Iš antstolio pateiktos informacijos matyti, jog V. M. vykdė veiklą per jam ir jo draugei (J. U.) priklausančias įmones, tačiau pajamas slėpė, su antstoliu nebendradarbiavo, duomenų neteikė, skolų nemoka jau dvylika metų (duomenys pateikti 2020 m.). Antstoliui nuolat atliekant skolininko turtinę patikrą nuo 2008 m. nustatyta, kad jokių skolų išieškojimo galimybių iš V. M. nėra. Bendra išieškojimų suma antstolio pateiktame rašte nurodoma 52 000 Eur (1 t., b. l. 132–134).

53. Analogiška išvada darytina ir dėl J. U. finansinės būklės:

53.1. Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimu iš jos priteista 30 500 Lt piniginių įmokų suma (civilinė byla Nr. 2-2881-877/2013);

53.2. Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimu iš J. U. buvo priteista 89 782 Eur skola (civilinė byla Nr. 2-844-264/2015).

54. Kaip matyti, darydamas atskiras sukčiavimo nusikalstamas veikas, nuteistasis pasitelkdavo vis kitas įmones. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendžiu V. M. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį (baudžiamoji byla Nr. 1-3-359/2013). Šiuo gi atveju kito fizinio asmens turtas (avansas už metalo konstrukcijas) apgaule įgytas V. M. vykdant UAB „V. n.“ direktoriaus pareigas, pati nusikalstama veika padaryta 2008 m. spalio 15 d. Kaip nurodė antstolis, tam tikru laikotarpiu V. M. dirbo jam priklausančioje įmonėje – UAB „V. n.“, tačiau nuo 2009 m. vasario 1 d. atlyginimo iš šios įmonės nebegauna, įmonė veiklos nebevykdo (1 t., b. l. 127–130). Šioje baudžiamojoje byloje kelios sukčiavimo nusikalstamos veikos (aprašytos 3, 6 pastraipose) yra susijusios su kita įmone – MB „A. “, kurios vadybininku ar direktoriumi prisistatydavo nuteistasis, šios įmonės steigėja ir vadove atskirais laikotarpiais 2014–2017 m. buvo J. U. (2020 m. vasario 25 d. specialisto išvados Nr. (12.20-4.4.) AU22-4 dalis dėl ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatytų aplinkybių, 17 t., b. l. 4–32). Taigi nebevykdydamas veiklos ankstesnėje įmonėje (UAB „V. n.“), savo nusikalstamų veikų darymui nuteistasis pasitelkė kitą įmonę (MB „A. “).

55. Taigi abu nuteistieji, turėdami pakankamai didelius įsiskolinimus, pateikdami save kaip sėkmingus verslininkus, jau tardamiesi su paminėtais asmenimis – V. J., UAB „P. v.“ J. S., S. P. ir A. P. neturėjo tikslo už gautus pinigus pristatyti pažadėtų statybinių medžiagų ar sumokėti pinigų už gautas prekes, o turėjo tyčią juos neatlygintinai užvaldyti. Jie kartu arba V. M. vienas apgaule išviliojo iš nukentėjusiųjų atskiras pinigų sumas ar prekes, prisiėmę eilę įsipareigojimų, jų nevykdė, statybos darbų neatliko, sutartų medžiagų asmenims nepristatė, pinigų nesumokėjo. Nagrinėjamu atveju tiek nuoseklūs nukentėjusiųjų parodymai, tiek rašytinė bylos medžiaga (pateiktos rašytinės sutartys, specialistų atlikti tyrimai) patvirtina nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Nuteistiesiems buvo žinoma jų pačių finansinė padėtis, aplinkybės dėl civilinio proceso tvarka priteistų skolų (dėl dar anksčiau neįvykdytų įsipareigojimų), V. M. netgi buvo teistas už analogišką sukčiavimo nusikalstamą veiką (minėtas 2013 m. sausio 18 d. nuosprendis). Akivaizdu, kad tiek nuteistasis V. M., tiek nuteistoji J. U. suvokė pavojingą savo veikų pobūdį ir norėjo taip veikti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Vertinant nuteistųjų atliktus veiksmus šių aplinkybių kontekste, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jų kaltė dėl BK 182 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų (aprašytų 1–4, 7 pastraipose) yra visiškai įrodyta.

Dėl turto pasisavinimo, dokumentų klastojimo (BK 183, 300 straipsniai)

56. V. M. nuteistas už keturias nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnyje (aprašytos 6, 8–10 pastraipose). Visais atvejais nuteistajam inkriminuoti veiksmai pasisavinant MB „A. “ priklausantį turtą:

56.1. 2014 m. spalio 9 d. sudarius pirkimo-pardavimo sutartį tarp MB „A. “ ir pirkėjos S. K., 2014 m. spalio 10 d. grynaisiais gauto 20 000 Lt (5 792,40 Eur) avanso V. M. MB „A. “ veikloje nepanaudojo, į bendrovės kasą ar banko sąskaitą neįnešė (9 pastraipoje aprašyta veika);

56.2. 2015 m. liepos 8 d. sudarius pirkimo-pardavimo sutartį tarp MB „A. “ ir pirkėjo A. Z., tą pačią dieną grynaisiais gauto 13 000 Eur avanso V. M. MB „A. “ veikloje nepanaudojo, į bendrovės kasą ar banko sąskaitą neįnešė (6 pastraipoje aprašyta veika);

56.3. 2016 m. liepos 20 d. sudarius rangos sutartį Nr. 2016/003 tarp MB „A. “ ir UAB „K. p. “ (V. M. šią sutartį suklastojo, pasirašęs sutartyje J. U. vardu, šios aplinkybės neginčijo pats nuteistasis, aplinkybę, jog sutartyje pasirašė jis, patvirtina ir specialistų išvada, 9 t., b. l. 103–105), šios sutarties pagrindu V. M. grynaisiais iš UAB „K. p. “ direktoriaus D. S. 2016 m. liepos 29 d. gavo 4 300 Eur, o 2016 m. rugpjūčio 7 d. – 7 000 Eur, tačiau šių pinigų MB „A. “ kasos, materialiai atsakingų asmenų ar kituose apskaitos registruose neįregistravo (10 pastraipoje aprašyta veika);

56.4. 2016 m. gruodžio mėnesį sudarius žodinę pirkimo-pardavimo sutartį tarp MB „A. “ ir pirkėjo T. D., 2017 m. sausio mėnesį iš T. D. gautų grynųjų pinigų sumų (per du kartu viso gauta 8 800 Eur) V. M. MB „A. “ veikloje nepanaudojo, į bendrovės kasą ar banko sąskaitą neįnešė (8 pastraipoje aprašyta veika).

57. Kaip nurodyta minėtų nusikalstamų veikų aprašyme, V. M. laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. birželio 19 d. dirbo MB „A. “ pardavimų vadybininku, o 2014 m. rugsėjo 30 d. direktorės J. U. įgaliojimu buvo įgaliotas atstovauti bendriją pasirašant sutartis, tačiau realiai (faktiškai) atstovavo šią bendrovę visais klausimais. Nors pats nuteistasis ir neigė faktiškai atstovavęs MB „A. “, teigė buvęs tik vadybininkas, tokius jo parodymus, visų pirma, paneigia liudytojos I. K., MB „A. “ buhalterės, parodymai. Liudytoja patvirtino, jog visą informaciją ir dokumentus jai pateikdavo būtent V. M., realiai įmonę valdė jis, tuo tarpu J. U. apie įmonės veiklą žinojo tiek, keik jai nurodydavo V. M.. Antra, anksčiau minėtoje antstolio pateiktoje pažymoje taip pat nurodyta, jog nuteistasis veiklą vykdė per jam ir jo draugei (J. U.) priklausančias įmones (1 t., b. l. 132–134), MB „A. “ buvo viena tokių įmonių. Pažymėtina šiuo atveju ir tai, kad visi liudytojai, su kuriais įmonės vardu buvo sudarytos sutartys, patvirtino visais klausimais bendravę būtent su V. M., ne su J. U. (liudytojas D. S., UAB „K. p. “ direktorius, nurodė, jog pradėjo vesti derybas dėl sutarties su V. M. ir tik sutarties pasirašymo etape sužinojo, kad jis nėra MB „A. “ direktorius). Aptarti duomenys patvirtina, kad pats V. M. buvo vienas iš MB „A. “ faktinių vadovų (ne tik oficialiai šios įmonės direktorės pareigas ėjusi J. U.), nors oficialiai šios įmonės vadovu paskirtas ir nebuvo.

58. Turto pasisavinimo esmė yra tai, kad kaltininkas veikdamas tiesiogine tyčia jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu, ir taip padaro žalą turto savininkui. Siekiant kvalifikuoti asmens veiksmus kaip turto pasisavinimą, pirma, turi būti įvertinta, ar byloje esantys duomenys patvirtina, jog asmuo jo žinioje buvusį (ar jam patikėtą) turtą naudojo ne bendrovės reikmėms, antra, ar dėl tokių veiksmų bendrovė patyrė žalos. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-462-489/2016).

59. Apeliaciniame skunde nenurodomi jokie konkretūs argumentai, kodėl V. M. veiksmai pagal BK 183 straipsnio atitinkamas dalis buvo kvalifikuoti neteisingai. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog V. M., veikdamas kaip MB „A. “ faktinis vadovas, gavo iš nurodytų fizinių asmenų (A. Z., T. D. ir S. K.) ir juridinio asmens – UAB „K. p. “ – nusikalstamų veikų aprašyme nurodytas pinigų sumas:

59.1. Nuteistasis neneigia aplinkybės, jog tarp MB „A. “ ir S. K. buvo pasirašyta 2014 m. spalio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartis. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, į bylą pateiktos trys 2014 m. spalio 9 d. sutartys tarp MB „A. “ ir S. K., visos jos pasirašytos tik MB „A. “ direktorės J. U., S. K. parašo nė vienoje sutartyje nėra (25 t., b. l. 177–185). Visose šiose sutartyse kaip avanso dydis nurodoma 20 000 Lt. Šią sumą nuteistasis ir neigia gavęs. Tokius parodymus paneigia nuoseklūs liudytojos S. K. parodymai, be to, aplinkybė, jog panašiu laiku, kuomet buvo sudaryta 2014 m. spalio 9 d. sutartis, S. K. iš savo banko sąskaitos išgrynino būtent tokią pinigų sumą, kuri minėtoje sutartyje buvo nurodyta kaip avansas – 20 000 Lt (2020 m. vasario 25 d. specialisto išvados Nr. (12.20-4.4) AU22-5 dalis dėl V. M. vykdytų sandorių, konkrečiai – su S. K., 17 t., b. l. 35–59). Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl S. K. V. M., kaip MB „A. “ atstovui, perduotų 20 000 Lt.

59.2. V. M. neigia gavęs pinigus ir iš A. Z., tačiau tokius jo parodymus, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, paneigia nuoseklūs liudytojo A. Z. parodymai, taip pat rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis tarp MB „A. “ ir A. Z., kurioje yra įrašas apie pagal šią sutartį gautą avansą – 13 000 Eur (25 t., b. l. 162). Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, 13 000 Eur sutarties sudarymo metu (2015 m. liepos 8 d.) buvo pakankamai didelė pinigų suma. Ir pats V. M., prisistatantis kaip ne vienerius metus užsiimantis statybinių medžiagų prekyba, turėjo suprasti ir suprato tokio įrašo sutartyje reikšmę. Taigi teisėjų kolegijai nekyla abejonių ir dėl to, kad V. M. gavo iš A. Z. 13 000 Eur kaip avansą pagal 2015 m. liepos 8 d. sutartį.

59.3. Dėl grynųjų pinigų, gautų iš UAB „K. p. “ direktoriaus D. S., nuteistasis tvirtino, jog šiuos pinigus neva gavo kaip fizinis asmuo, ne kaip MB „A. “ atstovas. Tokius jo parodymus, visų pirma, paneigia nuoseklūs liudytojo D. S. parodymai apie tai, kad visi pinigai V. M. buvo mokami pagal rangos sutartį, sudarytą tarp UAB „K. p. “ ir MB „A. “. Antra, dėl grynųjų pinigų iš D. S. abiem atvejais buvo surašyti pinigų priėmimo kvitai, kuriuose kaip gavėjas nurodyta MB „A. “ (ne V. M. kaip fizinis asmuo, 8 t., b. l. 138, 139).

59.4. Sutarties su T. D. sudarymo atveju nuteistasis iš pradžių neginčijo, jog faktiškai pinigus iš šio asmens gavo, tačiau kartu tvirtino, jog pinigai buvo įnešti į MB „A. “ sąskaitą. Pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, V. M. savo parodymus pakeitė, nurodė, jog T. D. buvo parduotos nuteistajam, kaip fiziniam asmeniui, priklausančios medžiagos, tačiau sąskaita dėl neįvardintų priežasčių išrašyta MB „A. “ vardu. Tokie nuteistojo parodymai atmestini kaip nepagrįsti. Pats T. D. patvirtino, jog ieškodamas medžiagų pardavėjo internete susirado būtent įmonę – MB „A. “, bendraudamas su V. M. dėl medžiagų pristatymo bendravo su juo kaip su šios įmonės atstovu. 2017 m. sausio 13 d. kasos pajamų orderyje Nr. 004 kaip ūkio subjektas, gaunantis pinigus, nurodyta MB „A. “ (6 t., b. l. 99), sąskaita už prekes taip pat išrašyta būtent šios įmonės vardu (6 t., b. l. 94). Nurodyti duomenys patvirtina, jog pinigai iš T. D. buvo gauti būtent MB „A. “ vardu, kaip už šios įmonės parduotas prekes.

60. Jog nurodytos pinigų sumos nebuvo įtrauktos į MB „A. “ apskaitą šiuo atveju patvirtina 2017 m. liepos 13 d. specialisto išvada Nr. 5-2/98 dėl MB „A. “ ūkinės finansinės veiklos (5 t., b. l. 15–69), taip pat 2018 m. vasario 21 d. specialisto išvada Nr. 04/11-2-32-1967 dėl MB „A. “ ūkinės finansinės veiklos (8 t., b. l. 78–99):

60.1. 2014 m. spalio mėnesį iš S. K. gautiems 20 000 Lt nesurašyti pinigų gavimą pagrindžiantys dokumentai, šių pinigų gavimas neregistruotas bendrijos tvarkomos apskaitos registruose, negalima nustatyti 20 000 Lt panaudojimo (2017 m. liepos 13 d. išvados 15.2.2 dalis);

60.2. 2015 m. liepos 8 d. iš A. Z. 13 000 Eur gavimas nepagrįstas apskaitos dokumentais, neregistruotas bendrijos tvarkomos apskaitos registruose, negalima nustatyti šių pinigų panaudojimo (2017 m. liepos 13 d. išvados 16 dalis);

60.3. MB „A. “ nepateikė 2016 m. liepos 29 d. pinigų priėmimo kvito dėl 4 300 Eur gavimo, taip pat 2016 m. rugpjūčio 7 d. pinigų priėmimo kvito dėl 7 000 Eur gavimo, šie pinigai, gauti iš UAB „K. p. “ ir iš šios bendrovės direktoriaus D. S., neapskaityti MB „A. “ kasoje, taip pat pas V. M. kaip atskaitingą asmenį, negalima nustatyti šios sumos panaudojimo (2018 m. vasario 21 d. išvados 3.2. dalis);

60.4. MB „A. “ pagal 2017 m. sausio 13 d. kasos pajamų orderį Nr. 004 iš T. D. gauti 7 200 Eur iki tiriamojo laikotarpio pabaigos neužpajamuoti bendrijos kasoje, neįnešti į sąskaitas banke, neapskaityti pas V. M., kaip materialiai atskaitingą asmenį (išvados 15.1.1. dalis); 1 600 Eur gavimas iš T. D. neregistruotas jokiuose bendrijos registruose, pagal bendrijos pateiktą tvarkomą apskaitą negalima nustatyti 1 600 Eur panaudojimo (2017 m. liepos 13 d. išvados 15.1.2. dalis).

61. Aptarti duomenys patvirtina, jog V. M., veikdamas kaip MB „A. “ atstovas ((faktinis vadovas), gavo iš S. K., A. Z., UAB „K. p. “ direktoriaus D. S. ir T. D. grynuosius pinigus pagal atskiras rašytines ar žodines sutartis, tačiau šių pinigų įmonės veikloje neapskaitė, jokių pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų buhalterei nepateikė, taip įmonės vardu gautus grynuosius pinigus pasisavino. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog vien kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, jog įmonės turtas buvo pasisavintas. Tvirtinimas apie pinigų panaudojimą įmonės reikmėms turi būti pagrįstas konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tai nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžia nekaltumo prezumpciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78-2012, 2K-150-628/2018, 2K-271-719/2019, 2K-59-1073/2024).‏‏‎ Šiuo gi atveju V. M. dalies pinigų tvirtino išvis negavęs (tokie teiginiai, kaip minėta, yra paneigti surinktų įrodymų visuma – nuosekliais liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga, tai yra sutartimis, pinigų priėmimo kvitais). Kitus pinigus nors ir pripažino gavęs, tačiau tvirtino panaudojęs įmonės veikloje (pavyzdžiui, tvirtino atlikęs darbus pagal rangos sutartį su UAB „K. p. “, kuomet šios įmonės direktorius nuosekliai viso proceso metu aiškino, jog jokie darbai pagal rangos sutartį su MB „A. “ iš viso nebuvo atlikti, galiausiai skola pagal šią sutartį bendrovei „K. p. “ priteista civilinio proceso tvarka). Taigi teiginiai, neva pinigai buvo panaudoti įmonės veikloje, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Nuteistojo veiksmai šiuo atveju teisingai kvalifikuoti kaip svetimo turto pasisavinimas pagal BK 183 straipsnį.

62. Visgi teisėjų kolegija pažymi, jog nuosprendyje (ir kaltinamajame akte) nepagrįstai nurodyta, kad MB „A. “ priklausantis turtas buvo V. M. žinioje. Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už turtą ar turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192/2011, 2K-56-696/2018, Nr. 2K-161-693/2019). Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pavyzdžiui, yra materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-630/2013, 2K-300-697/2019, 2K-254-895/2020, 2K-162-648/2021). Nors nagrinėjamu atveju ir nustatyta, kad V. M. buvo faktinis MB „A. “ vadovas (motyvai dėl šios išvados pateikti anksčiau šiame nuosprendyje, 57 pastraipoje), visus grynuosius pinigus pagal sudarytas sutartis liudytojai perdavė tiesiogiai jam pačiam, taigi šis turtas buvo nuteistajam patikėtas. Tarp V. M. ir MB „A. “ atstovės J. U. sudarytoje visiškos materialinės atsakomybės sutartyje taip pat nurodyta, kad darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę už bet kokio pobūdžio turtą, kurį jam patikėjo darbdavys, taip pat ir už turtą, kurį darbuotojas gavo iš trečiųjų asmenų, vykdydamas savo darbo pareigas (2015 m. rugpjūčio 11 d. visiškos materialinės atsakomybės sutarties 2.1. punktas, 5 t., b. l. 122, 123).

63. Atsižvelgiant į tai, kad alternatyvaus nusikalstamos veikos požymio nustatymas nėra laikytinas iš esmės skirtingų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių inkriminavimu (kaip tai numatyta BPK 255 straipsnio 2 dalyje), be to, apie galimą nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių keitimą nuteistasis buvo įspėtas apeliacinės instancijos teisme (be kita ko sudarant galimybę pasiruošti gynybai), teisėjų kolegija tikslina 6, 8–10 pastraipose aprašytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes nurodydama, jog turtas V. M. buvo patikėtas (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Dėl neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla (BK 202 straipsnis), deklaracijų nepateikimo (BK 221 straipsnis), apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnis)

64. J. U. ir V. M. abu nuteisti už tai, kad, siekiant išvengti daugiau nei 500 MGL dydžio mokesčių, teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijų apie pajamas ir pelną po to, kai VMI raštu priminė apie pareigą juos pateikti (veikos, aprašytos 11, 13 pastraipose). J. U. taip pat nuteista už tai, kad neteisėtai vertėsi ūkine komercine veikla (14 pastraipoje aprašyta veika) ir už tai, kad apgaulingai tvarkė MB „A. “ buhalterinę apskaitą (15 pastraipoje aprašyta veika). Nors nuteistųjų gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, jog, priimdamas nuosprendį, pirmosios instancijos teismas nepašalino prieštaravimų (17.2. pastraipa), nebuvo pakankamai aktyvus (17.12. pastraipa), o nuosprendį grindė prielaidomis (17.10. pastraipa), visiškai nepagrįstai atmesdamas nuteistuosius teisinančius įrodymus (17.14. pastraipa), jų pačių parodymus (17.11 pastraipa), su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nors jame ir keliami įrodymų vertinimo klausimai, dėstomos pirmosios instancijos teismo neva padarytos klaidos, visi apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs – nors skunde kalbama apie nepašalintus prieštaravimus, nė vienas toks prieštaravimas tarp byloje surinktų duomenų net neįvardinamas, kritikuojant pirmosios instancijos teismo aktyvumą jokie papildomi veiksmai, kuriuos šioje byloje būtina atlikti siekiant surinkti papildomų, reikšmingų duomenų, skunde nenurodomi. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, nuteistųjų kaltė dėl minėtų nusikalstamų veikų yra aiškiai argumentuota, grįsta byloje surinktais duomenimis, konkrečiai nurodant, kuriais duomenimis ir kodėl teismas vadovaujasi, o kuriuos gi atmeta kaip nepagrįstus.

65. BK 202 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu.

65.1. J. U. šiuo atveju inkriminuoti abu alternatyvūs šios veikos požymiai – vertimasis ūkine komercine veikla versliškai ir stambiu mastu. Ji nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 3 d. iki 2012 m. rugpjūčio 27 d. ėmėsi ūkinės komercinės veiklos, kurios metu iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų nenustatytu laiku įgijo statybinių medžiagų, kurias vėliau pardavė. Iš viso fiksuota dvylika statybinių medžiagų pardavimo atvejų, bendra iš šių pardavimų gauta pinigų suma – 139 915,43 Eur (483 100 Lt), kas atitinka daugiau nei 3 500 MGL dydžio sumą, taigi šia veikla buvo užsiimama stambiu mastu (stambus mastas atitinka tiek anksčiau galiojusią, tiek dabartinę BK 212 straipsnio 4 dalies redakciją).

65.2. Pažymėtina, jog dalis statybines medžiagas įsigijusių liudytojų nurodė skelbimus apie tokių medžiagų pardavimą radę internete (liudytojai R. P., G. M. (V. L. dukra), A. L., J. M.), kiti gi skelbimus apie parduodamas statybines medžiagas rado laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ (liudytojai P. M., L. J.), kas patvirtina išplėtotą ir aktyvią statybinių medžiagų pirkėjų paiešką. Statybinės medžiagos, kuriomis buvo prekiaujama, nebuvo standartinės (angarų metalinės konstrukcijos, fermos), šios medžiagos pirkėjams buvo pristatinėjamos užsakant atitinkamą transportą, kas vėlgi patvirtina plačią vykdyto verslo infrastruktūrą, atitinkamo lygmens verslo organizacijos formą. Nurodytos aplinkybės (pardavimų intensyvumas, pakankamai didelis organizuotumas pristatant prekes pirkėjams, tuo tikslu išplėtota infrastruktūra, intensyvi naujų klientų paieška), teisėjų kolegijos vertinimu, rodo didesnį veikos pavojingumą bei pagrindžia ir antrąjį šios nusikalstamos veikos požymį – versliškumą. Taigi nuteistosios veiksmai šiuo atveju kvalifikuoti tinkamai.

66. BK 221 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti daugiau kaip 100 MGL dydžio mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė valstybės įgaliotai institucijai deklaracijos arba nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento apie asmens pajamas, pelną ar turtą po to, kai ši valstybės institucija raštu priminė apie pareigą juos pateikti (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija, šiuo metu baudžiamosios atsakomybės riba yra didesnė, šių pakeitimų įtaką teisėjų kolegija aptars vėliau nuosprendyje). Šio straipsnio 2 dalyje atsakomybė buvo numatyta už analogiškus veiksmus, tik siektų išvengti mokesčių suma buvo didesnė – 500 MGL. BK 221 straipsnyje nurodytas priminimas privalo būti rašytinės formos ir turi būti tinkamai įteiktas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog aiškinant šią blanketinę normą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsniu, kurio 1 dalyje išvardyti dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui būdai: 1) tiesioginis įteikimas, 2) siuntimas registruotu laišku, 3) įteikimas telekomunikacijų galiniais įrenginiais, 4) viešas paskelbimas. Šis teisės aktas reglamentuoja santykius tarp valstybės įgaliotos atitinkamos institucijos, priimančios deklaracijas, ataskaitas ar kitus dokumentus, ir asmenų, turinčių pareigą tokius dokumentus pateikti. Tai reiškia, kad tiek atitinkama valstybės institucija, tiek ir konkretus fizinis ar juridinis asmuo savo teises ir pareigas, susijusias su atitinkamų deklaracijų, ataskaitų ar kitų dokumentų pateikimu, privalo įgyvendinti tokia tvarka, kokią nustato įstatymas ar kitoks teisės norminis aktas.

66.1. Grįsdamas nuteistojo V. M. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi VMI pateiktais duomenimis dėl V. M. siųstų pranešimų apie pareigą pateikti (patikslinti) atitinkamas mokesčių deklaracijas (17 t., b. l. 66–68), specialisto išvada (17 t., b. l. 35–59), kurioje aiškiai įvardinti atskirus mokesčius reglamentuojantys teisės aktai, kurie šiuo atveju buvo pažeisti (ir atitinkamai nustatyta siektų išvengti ir išvengtų mokesčių suma). V. M. teigė nežinojęs apie pareigą teikti deklaracijas, tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, atitinkami pranešimai jam buvo siųsti registruotais laiškais, šių pranešimų nuteistasis pašte neatsiėmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Aplinkybė, jog faktiškai nuteistasis ignoravo valstybinės institucijos jam siunčiamus pranešimus, be to, vadovaujantis minėtomis įstatymo nuostatomis pranešimai laikytini jam tinkamai įteikti, jo veiksmai, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 221 straipsnio 2 dalyje (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija, argumentus dėl BK pakeitimų, įsigaliojusių 2023 m. birželio 1 d., ir jų reikšmės nuteistojo veiksmų kvalifikavimui teisėjų kolegija pateiks vėliau).

66.2. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje (taip pat pateikiant motyvus dėl V. M. skirtinų bausmių) buvo padarytas rašymo apsirikimas – V. M. pripažintas kaltu pagal BK 221 straipsnio 2 dalį, tačiau bausmė jam paskirta pagal BK 221 straipsnio 1 dalį. Argumentuodamas nuteistojo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pirmosios instancijos teismas pateikė aiškią išvadą, jog siekiamų išvengti mokesčių sumai viršijus 500 MGL, V. M. veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK 221 straipsnio 2 dalį, todėl šis skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esantis rašymo apsirikimas taisytinas nurodant, jog V. M. pripažįstamas kaltu ir nuteisiamas pagal BK 221 straipsnio 2 dalį (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

67. J. U. pagal BK 221 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad mokestinio tyrimo metu VMI priminus apie pareigą pateikti deklaracijas apie pajamas ir pelną, teikdama patikslintas Metines pajamų deklaracijas, siekdama išvengti sumokėti gyventojų pajamų mokestį, 2011 m. nepateikė ir nedeklaravo nustatytų kitų pajamų iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių (102 057 Lt (29 557,75 Eur)), statybinių medžiagų mažmeninės prekybos individualios veiklos pajamų (57 000 Lt (16 508,34 Eur)), teisiškai registruotino kilnojamojo daikto pardavimo pajamų (76 250 Lt (22 083,53 Eur)), 2012 m. pateikdama metinę pajamų deklaraciją nedeklaravo individualios veiklos pajamų (418 516 Lt (121 210,61 Eur)), 2013–2014 m. neteisingai deklaravo individualios veiklos pajamas. Nuo minėtų pajamų buvo neapskaičiuotas ir nesumokėtas GPM: 2011 m. – 16 608 Lt (4 810 Eur), 2012 m. – 14 621 Lt (4 234,53 Eur), 2014 m. – 1 720 Lt (498,15 Eur), o 2013 m. mažinamas gyventojų pajamų mokestis (4 197 Lt (1 215,54 Eur)). Aprašant šią nusikalstamą veiką toliau nurodomos 2011–2014 m. laikotarpiu atitinkamai nesumokėtos VSD įmokos, PSD įmokos, taip pat 2012–2014 m. nedeklaruotas ir nesumokėtas PVM (13 pastraipoje aprašyta veika). Tiek minėtos įmokos, tiek nesumokėtas PVM tiesiogiai priklauso nuo nedeklaruotų individualios veiklos pajamų.

68. Pirmosios instancijos teismas, kaip ir V. M. atveju, padarė rašymo apsirikimo klaidą ir nuteisė J. U. pagal BK 221 straipsnio 1 dalį, nors nuteistoji buvo kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 221 straipsnio 2 dalyje, o skundžiamame nuosprendyje, nurodydamas motyvus dėl tokios veikos padarymo, pirmosios instancijos teismas pripažino įrodyta, kad J. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą būtent BK 221 straipsnio 2 dalyje. Todėl šis skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esantis rašymo apsirikimas turi būti ištaisytas.

69. Kaip minėta, BK 221 straipsnyje atsakomybė numatyta už deklaracijos valstybės įgaliotai institucijai nepateikimą po to, kai šis valstybės institucija raštu priminė apie pareigą ją pateikti. Tuo tarpu BK 220 straipsnyje atsakomybė numatyta tam, kas siekdamas išvengti tam tikro dydžio mokesčių, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Pagrindinis BK 220 ir 221 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų atskyrimo kriterijus – objektyvieji požymiai. BK 220 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padaromos veikimu (neteisingų duomenų atitinkamame dokumente pateikimu), o BK 221 straipsnyje – neveikimu (atitinkamo dokumento nepateikimu po to, kai asmuo buvo raštu informuotas apie pareigą tokį dokumentą pateikti).

70. Kaip matyti iš BK 221 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos aprašymo, nagrinėjamu atveju nuteistajai inkriminuoti dvejopi veiksmai – jog 2011 m. ji nepateikė ir nedeklaravo tam tikrų nusikalstamos veikos aprašyme nurodytų pajamų, 2012 m. pateikdama metinę pajamų deklaraciją nedeklaravo individualios veiklos pajamų, o 2013, 2014 m. neteisingai deklaravo iš individualios veiklos gautas pajamas. 2020 m. vasario 25 d. specialisto išvadoje Nr. (12.20-4.4)AU22-4, kuria pirmosios instancijos teismas grindė J. U. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos, nurodyta, jog J. U. nėra teikusi metinės pajamų deklaracijos už 2011 m., tačiau atlikus mokesčių administratoriaus įvertinimą buvo nustatytos 2011 m. nuteistosios gautos pajamos iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių (102 057 Lt), statybinių medžiagų mažmeninės prekybos individualios veiklos pajamos (57 000 Lt) ir individualios veiklos turto pardavimo pajamos (76 250 Lt) (išvados 37–41 puslapiai); deklaraciją už 2012 m. J. U. teikė, tačiau joje deklaravo 35 500 Lt kaip turto pardavimo pajamas, o mokesčių administratorius nustatė, jog J. U. gavo statybinių medžiagų mažmeninės prekybos individualios veiklos pajamų, viso 418 516 Lt (išvados 41–44 puslapiai); atitinkamai deklaracijos buvo teiktos ir už 2013, 2014 m., vėliau, atlikus mokestinį patikrinimą, jos patikslintos – mokesčių administratorius nustatė, jog 2013 m. nuteistoji negavo tiek pajamų, kiek buvo deklaravusi, todėl mokėtiną gyventojų pajamų mokestį sumažino, o 2014 m. kaip individualios veiklos pajamas deklaravo 78 000 Lt, kai tuo tarpu mokesčių administratorius nustatė, jog faktiškai nuteistoji gavo statybinių medžiagų mažmeninės prekybos individualios veiklos pajamų, viso 126 884 Lt, įvertinęs faktiškai deklaruoto gyventojų pajamų mokesčio dydį ir gyventojų pajamų mokestį, kuris turėjo būti deklaruotas, mokesčių administratorius nustatė papildomą mokėtiną GPM (1 720 Lt) (išvados 44–48 puslapiai) (17 t., b. l. 4–32). Taigi faktiškai tiek pagal nusikalstamos veikos aprašymą, tiek pagal nuteistosios kaltę dėl šios nusikalstamos veikos patvirtinančią specialisto išvadą, J. U. neteikė metinės pajamų deklaracijos už 2011 m., tuo tarpu jos 2012–2014 m. gautos pajamos atitinkamose deklaracijose buvo nurodytos neteisingai.

71. Nuteistosios veiksmai, kuomet ji 2012–2014 m. deklaracijose pateikė neteisingus duomenis apie gautas pajamas, negali būti vertinami kaip nusikalstama veika, numatyta BK 221 straipsnyje. Kaip minėta, ši nusikalstama veika padaroma neveikimu, kuomet asmuo, būdamas raštu įspėtas apie pareigą pateikti atitinkamą deklaraciją, šios pareigos nevykdo. Šiuo gi atveju J. U. deklaracijas už 2012–2014 m. teikė, tiesiog duomenys jose buvo nurodyti neteisingi. Nuteistosios veiksmai, deklaracijose už 2012–2014 m. pateikiant žinomai neteisingus duomenis, tiek pagal šios nusikalstamos veikos aprašymą, tiek pagal minėtą specialisto išvadą atitinka nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnyje. Tuo tarpu deklaracijos už 2011 m. nepateikimas, kuomet bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie mokesčių administratoriaus rašytinius nurodymus tokią deklaraciją pateikti, negali būti vertinamas nei pagal BK 221 straipsnį (kuomet rašytinis valstybės institucijos priminimas apie pareigą pateikti deklaraciją yra būtinasis šios veikos požymis), nei pagal BK 220 straipsnį, numatantį atsakomybę už neteisingų duomenų pateikimą.

72. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK pataisos (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), jas teisėjų kolegija plačiau aptars vėliau šiame nuosprendyje. Minėtu įstatymu buvo pakeistas ir BK 220 straipsnis. Šiuo metu galiojančioje BK 220 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. 2 dalyje atsakomybė numatyta už analogiškus veiksmus, tiesiog siektų išvengti mokesčių suma yra didesnė – 900 MGL (kitas nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis, veikimas organizuotoje grupėje, J. U. neinkriminuotas). Už BK 220 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą gali būti skiriamas ne tik laisvės atėmimas iki aštuonerių metų (tokia bausmė buvo numatyta ankstesnėje BK 220 straipsnio 2 dalies redakcijoje), bet ir bauda. J. U. siektų išvengti (ir faktiškai išvengtų) mokesčių ir kitų įmokų suma yra 59 238,46 Eur (atėmus iš bendros sumos mokesčius ir įmokas už 2011 m.), kas, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį MGL dydį (37,66 Eur), yra daugiau nei 1 500 MGL. Taigi J. U. veiksmai atitinka nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

73. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, J. U. veika perkvalifikuotina iš BK 221 straipsnio 2 dalies (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija) į BK 220 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Be to, iš šios nusikalstamos veikos aprašymo šalinamos aplinkybės, susijusios su deklaracijų nepateikimu ir atitinkamų mokesčių nesumokėjimu už 2011 m. ir konstatuojama, jog 13 pastraipoje aprašyta veika buvo padaryta tokiomis aplinkybėmis:

73.1. J. U., siekdama išvengti daugiau kaip 900 MGL dydžio mokesčių, teisės aktų nustatyta tvarka įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir pateikė jas VMI, t. y. mokestinio tyrimo metu VMI priminus apie pareigą pateikti deklaracijas apie pajamas, pelną, teikdama patikslintas Metines pajamų deklaracijas, siekdama išvengti sumokėti GPM, pažeisdama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002 m. liepos 2 d. redakcija Nr. IX-1007) 27 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“, Metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų VMI prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-96, nuostatas, 2012 m. pateikdama Metinę pajamų deklaraciją nedeklaravo individualios veiklos pajamų – 418 516 Lt (121 210,61 Eur) 2013–2014 m. neteisingai deklaravo individualios veiklos gautas pajamas, t. y. 2013 m. deklaravo 4 197 Lt (12 978 Eur) per didelį GPM, 2014 m. nedeklaravo 1 720 Lt (498,15 Eur) GPM, 2014 m. nedeklaravo teisiškai registruotino kilnojamojo daikto pardavimo pajamų - 180 Lt (52,13 Eur) bei nuo jų neapskaičiavo ir nesumokėjo GPM 2012 m. – 14 621 Lt (4 234,53 Eur), 2014 m. – 1 720 Lt (498,15 Eur) ir 2013 m. mažinamas gyventojų pajamų mokestis – 4 197 Lt (1 215,54 Eur), iš viso: 12 144 Lt (3 517,14 Eur); be to, siekdama išvengti sumokėti VSD įmokas, pažeisdama Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios numato, kad valstybiniu socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys, kurie verčiasi individualia veikla pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (t. y. savarankiškai dirbantys asmenys) ir 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurios numato, kad valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos pabaigos už save moka patys, nedeklaravo individualios veiklos apmokestinamų pajamų vykdydama statybinių medžiagų mažmeninės prekybos individualią veiklą, t. y. 2012–2014 m. nedeklaravo, neapskaičiavo ir nesumokėjo 31 757,62 Lt (9 197,65 Eur) VSD įmokų, iš jų 2012 m. – 20 356 Lt (5 895,51 Eur), 2013 m. – 3 721,12 Lt (1 077,71 Eur), 2014 m. – 7 680,50 Lt (2 224,43 Eur); be to, siekdama išvengti sumokėti PSD įmokas, pažeisdama Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio nuostatas, kurios numato, kad fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia ne žemės ūkio veikla (išskyrus asmenis, kurie vykdo veiklą įsigydami verslo liudijimą), moka 9 procentų dydžio privalomo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, nedeklaravo individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų, t. y. 2012–2014 m. neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 10 028,88 Lt (2 904,57 Eur) PSD įmokų, iš jų 2012 m. – 6 428 Lt (1 861,68 Eur), 2013 m. – 1 174,88 Lt (340,27 Eur), 2014 m. – 2 426 Lt (702,62 Eur); be to, siekdama išvengti sumokėti PVM, pažeisdama PVM įstatymo 71 straipsnio „Prievolė skaičiuoti ir (arba) mokėti į biudžetą PVM ir privalomas registravimasis PVM mokėtoju“ ir 92 straipsnio ,,PVM mokėtojais neįregistruotų asmenų prievolės, susijusios su PVM mokėjimu“ nuostatas, 2012–2014 m. šio mokesčio – 150 608 Lt (43 619,10 Eur) nedeklaravo ir nesumokėjo, iš jų 2012 m. – 7 584 Lt (2 196,48 Eur), 2013 m. – 114 908 Lt (33 279,66 Eur), 2014 m. – 28 116 Lt (8 142,96 Eur).

74. Pažymėtina, jog šiuo atveju perkvalifikuojant nuteistosios veiką iš BK 221 straipsnio 2 dalies į BK 220 straipsnio 2 dalį non reformatio in peius (draudimo sunkinti skundą padavusio asmens padėtį) principas pažeistas nebus. Toks teismo sprendimas priimtas nagrinėjant pačios nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės nėra keičiamos, faktiškai aprašant nuteistosios padarytus veiksmus buvo nurodytos visos jos veiksmų kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, suklysta tik dėl konkretaus BK straipsnio, taigi šiuo atveju yra ištaisoma teisės taikymo klaida šias aplinkybes vertinant. Be to, faktiškai šiuo atveju kaip nusikalstamų pripažįstamų veiksmų apimtis mažinama, taigi taip teisėjų kolegija tik palengvins nuteistosios padėtį. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog susidariusi situacija nelaikytina staigmena nuteistajai, dėl ko galėtų būti suvaržyta jos teisė į gynybą.

75. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad skundžiamame nuosprendyje J. U. taip pat pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje (16 pastraipoje aprašyta veika). Nors tiek ši veika, tiek BK 220 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas yra panašaus pobūdžio, nuteistosios veiksmų negalima vertinti kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos. BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta veika buvo padaryta veikiant MB „A. “ interesais, tuo tarpu BK 220 straipsnio 2 dalyje numatytu nusikaltimu siekta išvengti mokėti J. U., kaip fiziniam asmeniui, priklausančių mokėti mokesčių. Dar daugiau, ir siekti išvengti mokesčiai taip pat buvo skirtingi – darydama BK 220 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą J. U. siekė išvengti GPM, atitinkamų PSD, VSD įmokų mokėjimo, kuomet BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta veika susijusi su juridinio asmens mokėtinais mokesčiais – PVM, pelno mokesčiu. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog 13, 16 pastraipose aprašytos veikos turi būti vertinamos kaip du atskiri nusikaltimai, o ne kaip viena tęstinė veika.

76. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, už kurį nuteista J. U., šiuo atveju susijęs su atitinkamų duomenų į apskaitą neįtraukimu, kuomet nuteistoji, būdama MB „A. “ direktore, turėdama pareigą užtikrinti tinkamą apskaitos tvarkymą, buhalterei I. K. nepateikė eilės dokumentų apie įmonės vykdytus sandorius, arba, priešingai, buhalterei pateikė dokumentus apie sandorius, kurie faktiškai neįvyko. Šie sandoriai buvo identifikuoti tik atlikus ikiteisminį tyrimą. Atitinkamų teisės aktų pažeidimai tvarkant MB „A. “ apskaitą nustatyti specialistų išvadose (2017 m. liepos 13 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/98, 5 t., b. l. 15–69, 2018 m. vasario 21 d. specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-32-1967, 8 t., b. l. 78–99). Kaip nurodė MB „A. “ buhaltere dirbusi I. K., ji pati tvarkė tik tuos dokumentus, kuriuos jai pateikdavo direktorė J. U. arba vadybininkas V. M.. Aplinkybės, jog šiuo atveju į įmonės apskaitą buvo įtrauktos neįvykusios ūkinės operacijos, kitais gi atvejais įvykusios ūkinės operacijos į apskaitą neįtrauktos, rodo tyčinius nuteistosios veiksmus, todėl tokie jos veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip apgaulingas apskaitos tvarkymas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Dėl civilinio ieškovo UAB „K. p. “ atstovo apeliacinio skundo

77. Ikiteisminio tyrimo metu UAB „K. p. “ atstovas pateikė „Pareiškimą dėl pripažinimo civiliniu ieškovu ir susipažinimo su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga“ (9 t., b. l. 115–118), kuris savo esme ir turiniu atitinka civilinį ieškinį. Jame buvo išdėstyti argumentai dėl UAB „K. p. “ patirtų tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, nurodoma, jog šiuos nuostolius (viso 378 048,05 Eur) bendrovė patyrė dėl neteisėtų V. M. ir J. U. veiksmų.

78. Pirmosios instancijos teismas šį civilinį ieškinį atmetė pažymėdamas, jog tarp V. M. nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių nuostolių nėra priežastinio ryšio. V. M. inkriminuoti veiksmai, kuomet jis neteisėtai pasisavino MB „A. “ priklausantį turtą – kaip avansą pagal rangos sutartį tarp MB „A. “ ir UAB „K. p. “ nuteistajam perduotus 11 300 Eur. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju pretenzijas V. M. galėtų reikšti pati MB „A. “ dėl pasisavinto turto, o ne UAB „K. p. “. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

79. Tarp MB „A. “ (rangovo) ir UAB „K. p. “ (užsakovo) 2016 m. liepos 20 d. buvo sudaryta rangos sutartis, kuria rangovas įsipareigojo atlikti fermos statybos darbus (25 t., b. l. 143–145). Kaip nustatyta skundžiamame nuosprendyje, šią sutartį V. M. suklastojo – sutartis pasirašyta J. U. vardu, kuomet iš tiesų įrašus sutartyje vietoje J. U. atliko V. M., tokie jo veiksmai atitinkamai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje. Vėliau, sudarytos rangos sutarties pagrindu, į MB „A. “ banko sąskaitą buvo pervesta 105 900 Eur suma, o 11 300 Eur suma V. M., kaip MB „A. “ atstovui, perduota grynaisiais. Šios perduotos pinigų sumos – 11 300 Eur, nuteistasis į MB „A. “ sąskaitą neįnešė, šių pinigų įmonės apskaitos registruose neįregistravo, juos neteisėtai pasisavino. Tokie jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje.

80. Teisėjų kolegija jau pripažino, kad nors oficialiai MB „A. “ vadovė buvo J. U., faktiškai šiai įmonei vadovavo ir pats V. M. (šio nuosprendžio 57 pastraipa). UAB „K. p. “ šiuo atveju buvo MB „A. “ kreditorius – 2016 m. liepos 20 d. rangos sutartis nebuvo įvykdyta, todėl UAB „K. p. “ kreipėsi su ieškiniu į teismą, Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu už akių iš MB „A. “ priteisė uždarajai akcinei bendrovei „K. p. “ 117 200 Eur nuostolių atlyginimą (civilinė byla Nr. 2-1900-638/2017, 8 t., b. l. 39–41). Tačiau kaip teisingai pažymima civilinio ieškovo apeliaciniame skunde, tam tikrais atvejai ieškinys gali būti reiškiamas ne tik bendrovei, kaip skolininkui, bet ir šios bendrovės vadovui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstami tokie pagrindai, kada kreditorius gali tiesiogiai nukreipti savo reikalavimą į juridinio asmens vadovą: kai žala padaryta individualiam kreditoriui konkrečiai į jį nukreiptais neteisėtais veiksmais (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014) arba Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalies pagrindu (šiuo metu – vadovaujantis atitinkamomis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatomis), kai vadovas yra kaltas dėl tyčinio bankroto ir aišku, kad su kreditoriais bendrovė nebeatsiskaitys (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Nurodytais atvejais juridinio asmens vadovas ir (arba) darbuotojas tiesiogiai kreditoriui atsako tik tada ir tik tokia apimtimi, kai kreditorius negali gauti savo reikalavimo patenkinimo iš juridinio asmens.

81. Kaip nurodoma civilinio ieškovo atstovo apeliaciniame skunde, minėtu 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu iš MB „A. “ priteista žala kreditoriui išieškota nebuvo (apeliaciniame skunde pažymima, jog 2017 m. rugsėjo 13 d. buvo priimtas išieškojimo negalimumo aktas, kuriame nurodyta, jog skolininkas MB „A. “ realios veiklos nevykdo, įmonėje nedirba nė vienas darbuotojas, sąskaitose bankuose piniginių lėšų nėra, areštuoto skolininko turto buvimo vieta nežinoma, jokio kito turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, pas skolininką nerasta). Iš informacinės sistemos LITEKO matyti, jog šiuo metu MB „A. “ yra likviduota dėl bankroto ir išties neturi turto, kurį pardavus būtų galima padengti kreditorių finansinius reikalavimus (Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. eB2-260-657/2021). Taigi nagrinėjamu atveju kreditorius (UAB „K. p. ) savo reikalavimo patenkinimo (žalos dėl neįvykdytos 2016 m. liepos 20 d. rangos sutarties) gauti iš juridinio asmens (MB „A. “) negalėjo. Nors pats V. M., kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, yra nuteistas už MB „A. “ turto pasisavinimą, jo neteisėti veiksmai šiuo atveju buvo nukreipti ne tik į šią įmonę, bet ir į uždarąją akcinę bendrovę „K. p. “ – nuteistasis suklastojo su šia bendrove sudaromą rangos sutartį, pasirašė šioje sutartyje vietoje J. U., faktiškai vadovaudamas MB „A. “ jokių darbų pagal šios įmonės vardu sudarytą sutartį neatliko, nors pinigai pagal rangos sutartį buvo ne tik pervesti į MB „A. “ sąskaitą, bet ir perduoti V. M. grynaisiais. Neteisėtus nuteistojo veiksmus patvirtina ir tai, kad MB „A. “ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu – tokį sprendimą priėmė Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 23 d., tenkindamas būtent UAB „K. p. “, kaip kreditorės, prašymą (civilinė byla Nr. eB2-1063-657/2020). Šioje civilinėje byloje teismas, be kita ko, nustatė ir tai, kad MB „A. “ nemoki buvo dar 2016 m. (kuomet buvo sudaryta sutartis su UAB „K. p. “). V. M., kaip faktinis MB „A. “ vadovas, žinojo šios įmonės finansinę būklę, jos turimus finansinius sunkumus ir sudarydamas sutartį turėjo suprasti, jog įmonė šios sutarties įvykdyti negalės. Tarp nurodytų nuteistojo neteisėtų veiksmų ir UAB „K. p. “ patirtos žalos, teisėjų kolegijos vertinimu, yra priežastinis ryšys, todėl V. M., kaip už padarytą žalą atsakingas asmuo, turi šią žalą atlyginti.

82. Visgi teisėjų kolegija pažymi, jog pagal BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujantiems kitiems teisės aktams nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-489/2016).

83. Nagrinėjamu atveju V. M. nuteistas už tai, kad pasisavino 11 300 Eur, kurie per kelis kartus kaip avansas buvo gauti iš UAB „K. p. “ direktoriaus D. S.. Taigi būtent tokio dydžio bendrovei „K. p. “ padaryta žala yra tiesiogiai susijusi su neteisėtais (netgi nusikalstamais) nuteistojo veiksmais. Atsižvelgiant į tai, UAB „K. p. “ civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir iš V. M. šios bendrovės naudai priteisiama 11 300 Eur dydžio žala, šioje dalyje skundžiamas nuosprendis atitinkamai keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

84. Kadangi 11 300 Eur suma iš V. M. priteisiama kaip turtinės žalos dydis, atitinkamai iki 27 592,40 Eur (38 892,40 – 11 300) mažinama iš jo kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuotina pinigų suma.

Dėl BK pakeitimų ir jų reikšmės nuteistųjų veiksmų teisiniam vertinimui

85. Kauno apygardos teismo nuosprendis buvo priimtas 2023 m. kovo 20 d. Tačiau, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK pataisos (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), dėl kurių pasikeitė ir tam tikrų V. M. ir J. U. inkriminuotų nusikalstamų veikų teisinis vertinimas. BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Nagrinėjamu atveju dalies nuteistiesiems inkriminuotų nusikaltimų kvalifikacija turi būti pakeista, be to, dėl kelių nusikaltimų, dekriminalizavus skundžiamame nuosprendyje pripažintus kaip įrodytus veiksmus, turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis. Teisėjų kolegija toliau aptars tik tas nusikalstamas veikas, kurių kvalifikavimui reikšmės turėjo minėti BK pakeitimai.

86. V. M. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, S. P. priklausantį turtą – 33 350 Eur (4 pastraipoje aprašyta veika). Nuteistojo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Už šio nusikaltimo padarymą buvo numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. V. M. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) buvo nustatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Įstatymų leidėjas 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2023 m. birželio 1 d., pakeitė didelės vertės turto sąvoką – kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Atsakomybė už didelės vertės turto įgijimą apgaule šiuo metu numatyta toje pačioje BK 182 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Už šios nusikalstamos veikos padarymą įstatymas numato kelias bausmių rūšis – baudą, laisvės apribojimą, areštą ir laisvės atėmimą iki šešerių metų. V. M. nusikalstamą veiką padarė laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. gegužės 15 d., todėl jam taikytinas nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojęs MGL dydis (50 Eur). Kaip matyti, apgaule įgyto turto vertė šiuo atveju viršija 400 MGL (33 350/50, 667 MGL). Nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti BK 182 straipsnio 2 dalis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) dėl įtvirtintų švelnesnių bausmių rūšių (ankstesnė BK 182 straipsnio 2 dalies redakcija numatė tik laisvės atėmimą) turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nuteistojo veiksmai, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuojami iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Argumentus dėl bausmės už šią nusikalstamą veiką teisėjų kolegija pateiks vėliau šiame nuosprendyje.

87. V. M. taip pat nuteistas už tai, kad pasisavino MB „A. “ priklausantį turtą – 13 000 Eur (6 pastraipoje aprašyta veika). Jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Ši nusikalstama veika padaryta laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. birželio 19 d., todėl šiuo atveju taikytinas iki 2018 m. sausio 1 d. galiojęs MGL dydis (37,66 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad dėl BK 190 straipsnio pakeitimų pasisavinto turto vertė nesiekia 400 MGL dydžio (13 000/37,66, apie 345 MGL), nuteistojo veiksmai, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuojami iš BK 183 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Ir dėl bausmės už šią nusikalstamą veiką argumentus teisėjų kolegija pateiks vėliau nuosprendyje.

88. V. M. taip pat nuteistas už tai, kad siekdamas išvengti daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių, teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė VMI deklaracijų apie pajamas ir pelną po to, kai VMI raštu priminė apie pareigą juos pateikti (11 pastraipoje aprašyta veika). Jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 221 straipsnio 2 dalyje (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija). Kaip nustatyta, V. M., neteikdamas atitinkamų deklaracijų nesumokėjo 32 059,30 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 1 076,66 Eur PSD įmokų, taigi viso – 33 135,96 Eur. Kadangi gyventojų pajamų mokestis ir PSD įmokos nesumokėtos už laikotarpius iki 2018 m. sausio 1 d., šiuo atveju taikytinas iki 2018 m. sausio 1 d. galiojęs MGL dydis (37,66 Eur). Atsižvelgiant į tai, siektų nesumokėti (ir faktiškai nesumokėtų) mokesčių suma šiuo atveju sudaro beveik 880 MGL (33 135,96/37,66). 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 buvo pakeistas ir BK 221 straipsnis. Šiuo metu BK 221 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta tam, kas siekdamas išvengti daugiau kaip 400 MGL dydžio mokesčių ar kitokių įmokų teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė valstybės įgaliotai institucijai deklaracijos arba nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento apie asmens pajamas, pelną ar turtą po to, kai ši valstybės institucija raštu priminė apie pareigą juos pateikti. To paties straipsnio 2 dalyje atsakomybė numatyta už analogiškus veiksmus, tiesiog siektų išvengti mokesčių ar kitų įmokų suma yra didesnė – 900 MGL. Kaip matyti, pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją V. M. veiksmai atitinka nusikaltimą, numatytą BK 221 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), todėl jo veika, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuojama iš BK 221 straipsnio 2 dalies (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija) į BK 221 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Argumentus dėl bausmės už šią nusikalstamą veiką teisėjų kolegija pateiks vėliau šiame nuosprendyje.

89. J. U. skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pripažinta kalta ir padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 189¹ straipsnio 1 dalyje (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo Nr. XI-1199 redakcija, 12 pastraipoje aprašyta veika). 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 šis BK straipsnis taip pat buvo pakeistas. Šiuo metu BK 189¹ straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta tam, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 900 MGL vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Anksčiau galiojusioje šio straipsnio redakcijoje turto vertė buvo numatyta mažesnė – 500 MGL, taigi nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti redakcija yra palankesnė atsakomybėn traukiamiems asmenims. Nagrinėjamu atveju J. U. nuteista už tai, kad nuo 2011 m. rugpjūčio 4 d. iki 2011 m. spalio 28 d. nuosavybės teise turėjo 785,07 MGL (29 557,75 Eur) vertės turtą, žinodama, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, taigi tokie jos veiksmai, pakeitus BK 189¹ straipsnio dispoziciją ir pakėlus turimo turto vertę iki 900 MGL, faktiškai buvo dekriminalizuoti. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis – J. U. pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį išteisinama, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi pirmosios instancijos teismas kaip nusikalstamos veikos rezultatą konfiskavo iš nuteistosios J. U. 29 557,75 Eur, ši nuosprendžio dalis taip pat naikinama.

90. J. U. taip pat nuteista už tai, kad nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. ir nuo 2016 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. vasario 22 d., būdama MB „A. “ direktore, siekdama išvengti mokesčių į PVM ir pelno mokesčio deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ir jų panaudojimą ir pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms (16 pastraipoje aprašyta veika). Šie nuteistosios veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija). Pagal nustatytas aplinkybes, J. U. siekė išvengti sumokėti 3 534,52 Eur PVM ir 811,22 Eur pelno mokesčio. Bendra mokesčių suma šiuo atveju yra 4 345,74 Eur, kas sudaro kiek daugiau nei 115 MGL (nusikalstama veika padaryta laikotarpiu iki 2018 m. sausio 1 d., taigi taikytinas MGL dydis, lygus 37,66 Eur). Minėtu 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 buvo pakeistas ir BK 220 straipsnis. Šiuo metu galiojančioje BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Kadangi J. U. siektų išvengti mokesčių suma nesiekia 400 MGL dydžio ribos, faktiškai jos atlikti veiksmai, įsigaliojus minėtiems BK pakeitimams, buvo dekriminalizuoti. Atsižvelgiant į tai šioje dalyje nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis: J. U. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį išteisinama, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bausmių V. M. ir J. U.

91. Perkvalifikavus nuteistųjų veiksmus pagal naująją BK redakciją (dėl dalies veikų V. M. ir J. U. išteisinus), iš naujo spręstinas bausmių nuteistiesiems skyrimo, tuomet – ir jų bendrinimo klausimas.

92. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus, perkvalifikavo V. M. veiksmus trimis atvejais:

92.1. Iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (nukentėjusysis S. P.);

92.2. Iš BK 183 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (MB „A. “ pinigų, gautų iš A. Z., pasisavinimas);

92.3. Iš BK 221 straipsnio 2 dalies (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija) į BK 221 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

93. Už šias nusikalstamas veikas V. M. iš naujo skirtinos bausmės. Visų minėtų straipsnių sankcijos numato ne tik laisvės atėmimo bausmes, bet ir kitas bausmių rūšis – baudą, laisvės apribojimą, areštą (BK 182 straipsnio 2 dalis, 183 straipsnio 1 dalis, 221 straipsnio 1 dalis, 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), už BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką galima skirti ir viešųjų darbų bausmę. Visgi teisėjų kolegija pažymi, jog V. M. yra ne kartą teistas:

93.1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 4 d. nuosprendžiu, V. M. už dvi sukčiavimo nusikalstamas veikas paskirta laisvės apribojimo bausmė;

93.2. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendžiu už sukčiavimą, apgaulingą ir aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą jam skirta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (bausmės vykdymą atidedant);

93.3. Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžiu už vagystę jam taip pat skirta laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir V. M. skirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

93.4. V. M. buvo nuteistas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu už svetimo turto sugadinimą dėl neatsargumo (dvi veikos) V. M. skirta subendrinta baudos bausmė.

94. Kaip matyti, nuteistajam taikytos sankcijos teigiamos įtakos nepadarė – šioje baudžiamojoje byloje jis nuteistas už nusikalstamas veikas, kurios buvo daromos ne tik 2013–2015 m., kuomet faktiškai jam buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, bet ir vėlesniais laikotarpiais – nusikaltimai, susiję su MB „A. “ turto pasisavinimu, padaryti 2016–2017 m. (aprašyti 8, 10 pastraipose), kelios sukčiavimo nusikalstamos veikos (aprašytos 3, 4 pastraipose) padarytos 2017–2018 m., dar viena sukčiavimo nusikalstama veika, aprašyta 7 pastraipoje, padaryta 2020 m. Taigi nuteistasis nusikalstamas veikas daro reguliariai. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog už BK 182 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusysis S. P.), BK 183 straipsnio 1 dalyje (MB „A. “ pinigų, gautų iš A. Z., pasisavinimas), BK 221 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, šių bausmių terminą nustatant mažesnį nei numatytas bausmių vidurkis (vadovaujantis non reformatio in peius principu).

95. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepateikė argumentų nei dėl skiriamų bausmių dydžių, nei dėl šių bausmių bendrinimo. Tačiau kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, bausmės, paskirtos už sukčiavimo, turto pasisavinimo ir dokumentų klastojimo nusikalstamas veikas V. M. buvo subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu – esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai taikytas bausmių apėmimas ir griežčiausia bausmė (2 metai laisvės atėmimo) apėmė visas švelnesnes bausmes.

96. Baudžiamajame įstatyme nusikalstamų veikų sutapties (idealioji ar realioji) sąvoka nėra apibrėžta, tačiau sprendžiant, kokį bausmių bendrinimo būdą teismas turi taikyti, šis klausimas tampa svarbus. Nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios kvalifikuojamos pagal skirtingus BK straipsnius arba to paties BK straipsnio skirtingas dalis, numatančias atskiras nusikalstamų veikų sudėtis. Konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, reiškia, kad asmuo iš esmės padarė vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius. Tokiais atvejais teismas, bendrindamas pagal skirtingus BK straipsnius paskirtas bausmes, taiko apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taip išvengiama nuteistojo teisinės padėties dirbtinio apsunkinimo – kad iš esmės už vieną nusikalstamą veiką nebūtų paskirta kelių bausmių. Todėl realiosios ir idealiosios sutapties nustatymo klausimai turi didelę reikšmę vykdant teisingumą ir užtikrinant tinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-788/2023).

97. Remiantis teorinėmis nuostatomis ir teismų praktikoje suformuotais precedentais, idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011 ir kt.). Kita vertus, kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealiąja ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009). Galima ir kelių daugiaepizodžių tęstinių nusikalstamų veikų idealioji sutaptis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-196-788/2017).

98. Nagrinėjamu atveju V. M. idealiąja sutaptimi, teisėjų kolegijos vertinimu, padarė tik dvi nusikalstamas veikas – UAB „K. p. “ turto pasisavinimą ir dokumentų klastojimą, taigi pirmosios instancijos teismo taikytas bausmių apėmimas šiuo atveju galėjo būti taikomas bendrinant bausmes, paskirtas už nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo šioje byloje valstybinio kaltintojo skundas gautas nebuvo, taigi apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis jau minėtu non reformatio in peius principu, negali pritaikyti kito bausmių bendrinimo būdo (dalinio ar visiško bausmių sudėjimo) ir taip pasunkinti nuteistojo teisinę padėtį. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-387/2023). Atsižvelgiant į tai, šiuo nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas V. M. paskirtos bausmės bendrinamos su bausmėmis, paskirtomis skundžiamu nuosprendžiu už sukčiavimo ir turto pasisavinimo nusikalstamas veikas taikant bausmių bendrinimo būdą, kuris buvo taikytas skundžiamame nuosprendyje – griežčiausiai laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnes laisvės atėmimo bausmes.

99. Subendrinęs V. M. bausmes, paskirtas už sukčiavimą, turto pasisavinimą ir dokumentų klastojimą, pirmosios instancijos teismas subendrino šią subendrintą bausmę (2 metus laisvės atėmimo) su bausme, paskirta už BK 221 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (2 metus laisvės atėmimo) (apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje ši veika perkvalifikuota į BK 221 straipsnio 1 dalį, įstatymo redakcija, įsigaliojusi 2023 m. birželio 1 d.). Nors skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog teismas vadovaujasi BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis (4 dalyje įtvirtintos dalinio bausmių sudėjimo taisyklės) ir sudeda bausmes iš dalies, V. M. buvo skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, taigi faktiškai bausmės buvo sudėtos visiškai (BK 63 straipsnio 3 dalis). Bendrindama už šias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes teisėjų kolegija taikys bausmių bendrinimo būdą, kuris buvo nurodytas skundžiamame nuosprendyje – dalinį bausmių sudėjimą pagal BK 63 straipsnio 4 dalies taisykles. Pridedant dalį už BK 221 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, teisėjų kolegija vertina tas pačias aplinkybes, kaip ir parinkdama nuteistajam bausmės rūšį ir jos dydį ( jis ne kartą teistas, nusikalstamas veikas daro reguliariai, išvadų dėl savo neteisėto elgesio nedaro).

100. Subendrintos laisvės atėmimo bausmės terminas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidedamas, nustatant tokias pat šios priemonės taikymo sąlygas, kurios buvo nustatytos skundžiamame nuosprendyje.

101. Už visas nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas skyrė J. U. laisvės atėmimo bausmes. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus BK pakeitimų įtaką nuteistosios veikų kvalifikavimui, J. U. paliekama nuteista už du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), du apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 202 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-692 redakcija), ir, perkvalifikavus jos veiksmus šiuo nuosprendžiu, už vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Visų minėtų straipsnių sankcijos be laisvės atėmimo bausmės kaip alternatyvias numato ir kitas bausmių rūšis (taip pat ir baudą, laisvės apribojimą). Pažymėtina, jog J. U., priešingai nei V. M., anksčiau neteista, administracine tvarka bausta tik vieną kartą, jos asmenybę neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Motyvų, kodėl J. U. turėtų būti skiriama viena griežčiausių bausmių rūšių – laisvės atėmimas, pirmosios instancijos teismas nepateikė. Priešingai, argumentuodamas BK 75 straipsnio nuostatų taikymą, teismas įvertino aplinkybes, kurios šiuo atveju aktualios parenkant nuteistajai švelnesnes bausmių rūšis – jog visos nusikalstamos veikos yra ne smurtiniai nusikaltimai, o nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams, taip pat ekonomikai, verslo tvarkai ir finansų sistemai, duomenų apie tai, kad po paskutinės nusikalstamos veikos padarymo 2017 m. (BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta veika baigta 2017 m.) nuteistoji būtų dar kartą nusikaltusi, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra. J. U. turi pastovią gyvenamąją vietą, augina mažamečius vaikus. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog J. U. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra neteisingos, neatitinkančios BK 55 straipsnio reikalavimų, todėl turi būti pakeistos į švelnesnes (BPK 328 straipsnio 2 punktas):

101.1. Už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 202 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-692 redakcija), J. U. skirtinos baudos bausmės, jų dydį nustatant mažesnį nei numatytas bausmės vidurkis. Nustatant konkretų baudos dydį svarbu įvertinti kelias aplinkybes. Nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 202 straipsnio 1 dalyje, padarymo metu galiojo BK 47 straipsnio redakcija, kuri už nesunkius nusikaltimus numatė iki 500 MGL dydžio baudą, už apysunkius nusikaltimus – iki 1 000 MGL dydžio baudą ((2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija). Nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo metu galiojo kita BK 47 straipsnio redakcija, kuri už apysunkius nusikaltimus numatė tokią pat, iki 1 000 MGL dydžio, baudą (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija). Bazinis bausmių ir nuobaudų dydis visų minėtų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu buvo 37,66 Eur. Taigi už nesunkius nusikaltimus J. U. skiriamos 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudos, o už apysunkius nusikaltimus – 150 MGL (5 649 Eur) dydžio baudos.

101.2. Už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje (šiuo nuosprendžiu perkvalifikavus nuteistosios veiksmus), J. U. skirtina griežtesnė bausmės rūšis – laisvės apribojimas, jos dydį nustatant artimą šios bausmės vidurkiui, skiriant nuteistajai atitinkamus įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktuose.

102. Bendrinant nuteistajai paskirtas bausmes teisėjų kolegija vadovaujasi BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu (bendrinant bausmes už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje, ir nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje). Tuomet ši subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bendrinama su bausmėmis, paskirtomis už nusikalstamas veikas, numatytas BK 202 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, šias bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį baudos bausmių. Informacinės sistemos LITEKO duomenimis J. U. nuo 2022 m. kovo 2 d. vykdo individualią veiklą, duomenų apie konkrečias jos gaunamas pajamas byloje nėra, todėl baudai sumokėti nustatytinas 2 metų terminas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 328 straipsnio 1–3 punktais, 329 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 2241, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistųjų V. M. ir J. U. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus ir civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „K. p. “ atstovo advokato Arvydo Penelio apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nuosprendžio dalį, kuria V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (veika A. Ž. atžvilgiu) ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį: V. M. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. M. veiksmus, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuoti iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (nukentėjusysis S. P.) ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. M. veiksmus, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuoti iš BK 183 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (MB ,,A. ” pinigų, gautų iš A. Z., pasisavinimas) ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Ištaisyti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esantį rašymo apsirikimą ir nustatyti, jog šiuo nuosprendžiu V. M. nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme už nusikalstamos veikos, numatytos BK 221 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

V. M. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 221 straipsnio 2 dalyje (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija), vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuoti į BK 221 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmę, paskirtą Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nuosprendžiu už nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje (MB „A. “ pinigų, gautų iš UAB „K. p. “, pasisavinimas), subendrinti su bausmėmis, paskirtomis Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nuosprendžiu už nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusysis V. J.), 182 straipsnio 1 dalyje (UAB „P. v.“), 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusysis J. S.), 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusysis A. P.), 183 straipsnio 1 dalyje (MB „A. “ pinigų, gautų iš T. D., pasisavinimas), 183 straipsnio 1 dalyje (MB „A. “ pinigų, gautų iš S. K., pasisavinimas), 300 straipsnio 1 dalyje, ir bausmėmis, paskirtomis šiuo nuosprendžiu už nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (nukentėjusysis S. P.), 183 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (MB ,,A. ” pinigų, gautų iš A. Z., pasisavinimas), griežtesnei bausmei apimant švelnesnes ir paskirti V. M. 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Šią subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrinti su bausme, paskirta šiuo nuosprendžiu už nusikaltimą, numatytą BK 221 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), bausmes iš dalies sudedant ir paskirti V. M. 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu V. M. paskirtos 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nuosprendžio dalį, kuria J. U. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį: J. U. pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nuosprendžio dalį, kuria J. U. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį: J. U. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Ištaisyti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esantį rašymo apsirikimą ir nustatyti, jog šiuo nuosprendžiu J. U. pripažinta kalta ir nuteista 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme už nusikalstamos veikos, numatytos BK 221 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

J. U. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 221 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 220 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jai 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant J. U. per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti V. J. 8 700 Eur turtinę žalą, UAB „P. v.“ – 869 Eur turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas), taip pat per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nuosprendžiu J. U. už BK 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusysis V. J.) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatytą nusikaltimą paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę į 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nuosprendžiu J. U. už BK 182 straipsnio 1 dalyje (UAB „P. v.“) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatytą nusikaltimą paskirtą 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę į 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nuosprendžiu J. U. už BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę į 150 MGL (5 649 Eur) dydžio baudą.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nuosprendžiu J. U. už BK 222 straipsnio 1 dalyje (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-692 redakcija) numatytą nusikaltimą paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę į 150 MGL (5 649 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, J. U. už BK 220 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytą nusikaltimą paskirtą 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės apribojimo bausmę subendrinti su bausmėmis, paskirtomis už BK 182 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatytas nusikalstamas veikas (dvi veikos) taikant bausmių apėmimą ir skirti J. U. 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės apribojimo bausmę (su nurodytais įpareigojimais).

Šią subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrinti su bausmėmis, paskirtomis už nusikalstamas veikas, numatytas BK 202 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 2 dalyje, šias bausmes iš dalies sudedant, ir skirti J. U. subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant J. U. per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti V. J. 8 700 Eur turtinę žalą, UAB „P. v.“ – 869 Eur turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas), taip pat per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), ir 200 MGL (7 532 Eur) (septynių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt dviejų eurų) dydžio baudą, įpareigojant baudą sumokėti per 2 (dviejų) metų laikotarpį nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Patikslinti nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje (MB „A. “ pinigų, gautų iš A. Z., pasisavinimas), 183 straipsnio 1 dalyje (MB „A. “ pinigų, gautų iš T. D., pasisavinimas), 183 straipsnio 1 dalyje (MB „A. “ pinigų, gautų iš S. K., pasisavinimas), 183 straipsnio 2 dalyje (MB „A. “ pinigų, gautų iš UAB „K. p. “, pasisavinimas) padarymo aplinkybes nurodant, jog MB „A. “ turtas buvo V. M. patikėtas.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nuosprendį dalyje dėl UAB „K. p. “ civilinio ieškinio: UAB „K. p. “ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. M. 11 300 Eur (vienuolika tūkstančių tris šimtus eurų) turtinės žalos UAB „K. p. “ naudai. Likusioje dalyje UAB „K. p. “ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Iš V. M. vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuotą pinigų sumą sumažinti iki 27 592,40 Eur (dvidešimt septynių tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų keturiasdešimt centų).

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nuosprendžio dalį, kuria iš J. U. kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuota 29 557,75 Eur suma.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nuosprendžio dalį, kuria iš V. M. priteista 1 000 Eur už advokato paslaugas A. Ž. naudai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Netenkinti A. Ž. atstovo advokato Aleksanderio Višnevskio prašymo dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme išieškojimo iš V. M..