Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. J.-L. ir atsakovo Z. L. (Z. L.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. J.-L. patikslintą ieškinį ir atsakovo Z. L. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisnių pasekmių, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,PZU Lietuvos gyvybės draudimas“, Mandatum Life Insurance Baltic SE Lietuvos filialas, Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialas, V. J., V. J., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovė nurodė, kad atsakovas negerbė ieškovės, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, vartojo fizinį ir psichologinį smurtą, yra kaltas dėl santuokos iširimo. Kalti atsakovo veiksmai tęsėsi ilgą laiką, dėl to ieškovė patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stiprų sukrėtimą, pažeminimą, kadangi su atsakovu santuokoje augino sūnų, įgijo nekilnojamojo turto, pragyveno beveik 20 metų, pagrįstai tikėjosi visą gyvenimą pragyventi su atsakovu, todėl jo smurtas, netinkamas elgesys, šeimos palikimas, besaikis alkoholio vartojimas, ieškovei buvo skausmingas, atsirado nepasitikėjimas savimi, nuolat kamuoja baimė, kad taip ir liks viena. Būtent šių vertybių sumenkinimas ieškovei sukėlė gilius dvasinius išgyvenimus. Atsakovo veiksmai turėjo neigiamos įtakos gyvenimo kokybei: buvo sutrikdytas įprastas jos gyvenimas, atsirado nemiga, galvos skausmai, nuotaikų kaita, sumažėjo bendravimo galimybės, dėl konfliktų šeimoje, nuolatinio smurto, atsakovo priklausomybės nuo alkoholinių gėrimų jaučia nuolatinę gėdą prieš artimuosius, šeimos narius, bendradarbius, kurie nuolat klausia, kas vyksta, šnabždasi tarpusavyje, aptarinėja jos nenusisekusį gyvenimą. Dėl atsakovo veiksmų ieškovė nurodo patyrusi itin didelius dvasinius išgyvenimus ir skausmą, nebepataisomą žalą sveikatai, todėl iš atsakovo prašo priteisti jos naudai 3 000 Eur neturtinė žala.

4. Nurodė, kad ieškovės ir atsakovo sūnus A. L. yra pilnametis, tačiau atsakovas, sūnui būnant nepilnamečiam, neprisidėjo prie jo išlaikymo, pareigą išlaikyti sūnų perkėlė ieškovei. Būtinosios sūnaus išlaidas iki pilnametystės buvo virš 500 Eur: maitinimas 250 Eur; avalynė, drabužiai – 50 Eur; gyvenamojo būsto išlaikymas (vaiko dalis) – 75 Eur; vaistai, vitaminai – 30 Eur; higienos prekės (dantų pasta, dantų šepetukai, šampūnai, kremai, losjonai, skutimosi priemonės, dezodorantai, kvepalai) – 30 Eur; buitinės prekės (patalynė, rankšluosčiai, skalbimo milteliai ir t.t.) – 30 Eur; lavinimosi priemonės, kanceliarinės prekės – 30 Eur, transporto išlaidos autobusui į mokyklą – 60 Eur, išlaidos atostogoms – 30 Eur, laisvalaikiui – 60 Eur, dienpinigiai į mokyklą – 60 Eur, mokyklos uniforma – 100 Eur, kirpykla – 10 Eur, gyvybės draudimas – 28,96 Eur, ir kt. Be to, sūnus A. turėjo ir turi specialių poreikių, jam diagnozuota trumparegystė, reikia reguliariai lankytis pas oftalmologus, pirkti akinių rėmelius, keisti lęšius, lašus. Šios išlaidos sudarė 10 Eur per mėnesį. Vaikas lankė ir tebelanko gitaros pamokas – 12 Eur, kiekvieną mėnesį taip pat patirdavo 10 Eur dydžio išlaidas gitaros priežiūrai, stygoms pirkti. Ieškovė viena išlaikė sūnų, todėl įgijo atgręžtinį reikalavimą į atsakovą, kaip įsiskolinusį vaiko išlaikymui tėvą. Nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. sausio 15 d.) iki sūnaus pilnametystės (2019 m. gegužės 15 d.) vykdydama prievolę išlaikyti sūnų patyrė 4 000 Eur dydžio išlaidas (250 Eur x 16 mėn.). Atsakovas vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir mokėjo laikiną išlaikymą sūnui (iš viso yra sumokėjęs 3 155 Eur) iš atsakovo ieškovei priteistina 845 Eur (4 000 EUR – 3 155 Eur) piniginė kompensacija.

6. Tretieji asmenys, ieškovės tėvai V. J. ir V. J., nuo 2003 metų iki 2014 metų nekilnojamojo turto objektų statybai paskolino šalims 26 567,12 Eur: 2003 m. liepos 10 d. – 4 300 Lt (1 245,37 Eur), 2004 m. balandžio 16 d. – 5 530 Lt (1 601,60 Eur), 2004 m. balandžio 23 d. – 6 600 Lt (1 911,49 Eur), 2004 m. gegužės 10 d. – 3 600 LT (1 042,63 Eur), 2004 m. birželio 4 d. – 3 814 Lt (1 104,61 Eur), 2004 m. rugpjūčio 2 d. – 4 330 Lt (1 254,05 Eur), 2004 m. rugpjūčio 15 d. – 5 357 Lt (1 551,49 Eur), 2005 m. gegužės 12 d. – 12 600 Lt (3 649,21 Eur), 2005 m. lapkričio 3 d. – 7 000 Lt (2 027,34 Eur), 2006 m. sausio 10 d. – 6 750 Lt (1 954,93 Eur), 2006 m. kovo 1 d. – 9 500 Lt (2 751,39 Eur), 2014 m. birželio 17 d. – 4 350 Lt (1 259,85 Eur), 2014-06-25 – 12 000 Lt (3 475,44 Eur), 2014-07-01 – 6 000 Lt (1 737,72 Eur), kas sudaro 40,07 procentų nekilnojamojo turto vertės. Prašė teismo po santuokos nutraukimo pripažinti šalis solidariais skolininkais pagal minėtas paskolos sutartis. Nekilnojamojo turto statyboms ieškovė nurodė, jog panaudojo ir savo asmenines lėšas: tėvas V. J. padovanojo ieškovei asmeniškai statyboms 6 508,25 Eur: 2005 m. rugpjūčio 20 d. – 8 000 Lt (2 316,96 Eur), 2007 m. liepos 20 d. – 11 000 Lt (3 185,82 Eur), 2013 m. spalio 23 d. – 1 400 Lt (405,47 Eur), 2015 m. rugpjūčio 28 d. – 600 Eur, ir tai sudaro 9,82 procentus nekilnojamojo turto vertės.

7. Teigė, kad atsakovui nevykdant pareigos išlaikyti nekilnojamąjį turtą, ieškovė viena nuo 2016 m. gruodžio mėnesio sumokėjo už namui suteiktą elektros energiją – 1 515,31 Eur; UAB „Tele2“ už atsakovui suteiktas ryšio paslaugas – 207,24 Eur; pirko malkas namui šildyti – 1 178 Eur; pirko anglį namui šildyti – 200 Eur; neteisėto statinio, pastatyto santuokos metu, griovimas – 200 Eur; stogo remontas – 618,93 Eur, sugedus senajam šildymo katilui gyvenamajame name, pirko naują kietojo kuro katilą – 1 146 Eur; AB „Penki kontinentai“ už atsakovą sumokėjo 70 Eur; ADB „Lietuvos draudimui“ – 781,46 Eur; ADB „Compensa“ pagal garantuotų palūkanų 2012 m. liepos 13 d. gyvybės draudimo sutartį Nr. 803236 – 810,88 Eur; UAB „PZU Lietuva“ pagal 2012 m. liepos 9 d. gyvybės draudimo sutartį Nr. P16916677 – 1 223,36 Eur; trijų šunų išlaikymui (maistui, gydymui) – 1 548 Eur. Pažymėjo, kad atsakovas skolingas ieškovei už sumokėtas įmokas turto išlaikymui bei suteiktoms paslaugoms, prievolėms vykdyti 4 749,59 Eur (½ dalį), jos sumokėtų nuo 2016 m. gruodžio mėnesio įmokų.

14. Atsakovas sutiko su ieškovės prašymu priteisti jai sukauptą kapitalą pagal „Mandatum Life Insurance Company Limited Lietuvos filialas“ sudarytą investicinio draudimo sutartį „Šeimos draudimas“ 2003 m. gruodžio 4 d. ID 002 Nr. 005544 3 047,48 Eur vadovaujantis 2018 m. sausio 5 d. „Mandatum Life“ pateikta ataskaita. Atsižvelgiant į tai, jog šis turtas atitenka ieškovei, ieškovė turi sumokėti atsakovui 1 523,74 Eur kompensaciją. Be to, atsižvelgiant į tai, jog sukauptas kapitalas atitenka ieškovei, atsakovas prašė pripažinti ieškovės asmenine prievole taip pat ir pareigas, kylančias iš šios sutarties. Atsakovas sutiko su ieškovės prašymu priteisti jai sukauptą kapitalą pagal „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ sudarytą gyvybės draudimo sutartį 2012 m. liepos 9 d. Nr. P16916677, sutarties terminas – nuo 2012 m. rugpjūčio 9 d. iki 2040 m. liepos 8 d., pagal kurią minimali garantuota sukaupta suma 2018 metais yra 2 626,51 Eur pagal 2017 m. rugpjūčio 10 d. bendrovės pažymą Nr. 15-3943. Atsižvelgiant į tai, jog šis turtas atitenka ieškovei, ieškovė turi sumokėti atsakovui 1 313,26 Eur kompensaciją.

20. Nesutiko su patikslintame priešieškinyje nurodytu nekilnojamojo turto padalijimo būdu. Teigė, kad atsakovas, siekdamas, kad nekilnojamasis turtas po santuokos atitektų jam, nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių šį jo reikalavimą. Ginčo namas yra dalus, t. y. nėra duomenų, kad šio turto dalių nebūtų galima atskirti dėl jo techninių savybių. Tiek ieškovės ieškinyje, tiek ir atsakovo 2019 m. gegužės 27 d. priešieškinyje siūloma naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka yra analogiška, sutampanti, ginčo šioje dalyje nebuvo.

26. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą dėl nepilnamečio šalių vaiko A. L., gimusio 2001 m. gegužės 15 d., kuris šiuo metu jau yra pilnametis. Vaiko teisių pasaugos skyrius nurodė, kad tėvai nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio gyvena skyrium bei pateikė išvadą, jog išimtinai vaiko interesais vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina, skyrium gyvenantis tėvas turi teisę bendrauti su vaiku iš anksto su motina suderintu laiku, vaikui iš atsakovo priteistinas 250 Eur išlaikymas.

27. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, nurodė, jog patikslinto priešieškinio reikalavimus pripažįsta iš dalies. Papildomai ieškovė paaiškino, jog bendras gyvenimas buvo nelengvas, į šalių šeiminį gyvenimą nuolat kišosi atsakovo motina, atsakovo šeima ją nuolat užgauliojo, žemino. Atsakovas tam tikrą laiką niekur nedirbo, darbo sąmoningai neieškojo, iš UAB „Masyvas“ buvo atleistas už vagystę, alkoholizmą. Tuo metu ji pati studijavo, dirbo. Pavyko jam nupirkti vidurinio išsilavinimo diplomą, nes kitaip įsidarbinti jam buvo neįmanoma. Atsakovas kurį laiką dirbo pas savo brolį, o brolio įmonei bankrutavus, jis vėl buvo be darbo, įsidarbino UAB „Biovela“, bet ten nenorėjo dirbti, nes nenorėjo keltis penktą ryto. Vėliau atsakovas įsidarbino taksi: dirbdavo kada norėjo, kas tris savaites „užgerdavo“. Ne kartą buvo demaskavusi atsakovo neištikimybę. Tuo periodu ji sirgo depresija, jos emocinė būklė buvo sunki. Taip pat nurodė, kad per trylika metų atsakovas vaikui nepirko jokio drabužio, nebuvo nuvedęs į jokį renginį, neužsiėmė su vaiku jokia veikla. Nuolatos kartojo, kad ji ir vaikas yra našta. Nurodė, jog nuolatos pati turėjo rūpintis visais ūkio darbais: malkomis, šildymu, kūrenimu, atsakovas sakydavo „tau reikia, tu ir darykis“, atsakovas namuose nieko nedarė. Sugedus katilui, atsakovas jo visiškai netvarkė. Pažymėjo, kad ilgainiui išryškėjo visiškai skirtingi šalių gyvenimo tikslai, ji siūlė atsakovui nutraukti bendrą gyvenimą kartu, tuomet jis grasindavo, ištraukdavo dujinį ginklą, vėliau įsigijo medžioklinį šautuvą, ji ir vaikas bijojo atsakovo, o jis bijojo tik savo mamos, kuri yra labai valdinga. Vienintelis prašymas atsakovui buvo mokėti už elektrą, todėl ieškovė teigė, kad patyrė šoką, kai sužinojo, jog yra susidariusi 2 000 Lt skola, kurią sumokėjo ieškovės motina. Ieškovė nurodė, jog grįžusi iš darbo namo dažnai rasdavo užkurtą židinį, pirtį, o atsakovą rasdavo miegantį girtą, ne kartą buvo kviesta greitoji pagalba. Dėl to vieną kartą kilo gaisras. Po gaisro ieškovė iš karto apdraudė būstą. Nuo 2015 metų situacija dar pablogėjo, atsakovas grįždavo po trijų parų, jį atveždavo visiškai girtą. Paskutiniais metais tekdavo rakinti savo miegamąjį. Būdavo, kad atsakovas daužo miegamojo duris, reikalauja, kad ji nuvažiuotų ir nupirktų išgerti. Vaikui būdavo nuolatiniai isterijos priepuoliai, išgyveno siaubą, kai atsakovas nušovė retriverį, kad nereikėtų gydyti jam kojos, pakorė kaukazo aviganį tik už tai, kad šis naktį tampydavo grandinę. Tada sūnus pasakė, kad atgal atsakovo nepriims.

29. Taip pat nurodė, kad atsakovas atvažiuodavo pas tėvus, paimdavo pinigus namo statyboms, iš viso apie 26 000 Eur. Sutartys buvo įformintos savaitę vėliau. Reikėtų atnaujinti buitinę techniką, bet tai neesminis klausimas. Pažymėjo, jog per tris metus su sūnumi, tėvais ir draugais pagerino namo būklę. Tėvai finansavo antro aukšto apšiltinimą, kuris per laiką susidėvėjo. Antrame aukšte pagal projektą yra padarytos pertvaros, jas įrengė sūnus. Paaiškino, jog prie namo normalaus kelio nėra, tik išvažinėtas automobiliais keliukas. Automobilis Jeep Grand Cherokee buvo pirktas iš pinigų, gautų pardavus ankstesnį automobilį už 4 000 Eur, kuriuos davė ieškovės tėvai, kurie pridėjo dar 5 000 Eur, ir už 9 000 Eur ji įsigijo automobilį, kurį prašė pripažinti jos asmenine nuosavybe. Atsakovas nei už vieną automobilio remontą nemokėjo, nei karto kuro neužpylė, juolab kad abiem šalių mašinoms pinigų davė ieškovė. Pabrėžė, jog buvo elektros mokėjimai, katilo keitimas, lango tvarkymas, tvarto išardymas, atsakovo telefono apmokėjimai, malkų pirkimas, šunų maitinimas, už tai ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 4 749,59 Eur kompensaciją. Nurodė, jog prašė atsakovo išardyti vištidę, kad nereikėtų mokėti, bet jis neatvažiavo. Namuose buvo trys dideli šunys, nuo 2015 metų pabaigos atsakovas prie šunų maitinimo neprisideda. Taip pat pabrėžė, jog už atsakovo siūlomą kompensaciją ieškovė nieko negalėtų nusipirkti. Ieškovė nurodė, kad tuo atveju, jeigu nekilnojamas turtas būtų priteistas ieškovei, ji sumokėtų kompensaciją atsakovui – 22 000-24 000 Eur, bet atsakovas nesutiko. Kompensacija paskaičiuota atėmus tai, kas buvo investuota per tris metus, kai atsakovas name nebegyveno: komunaliniai mokesčiai, būsto draudimas, be to, ji prisiimtų sau prievolę tėvams už paskolintas lėšas.

34. Dėl ieškovės prašymo pripažinti 26 567,13 Eur skolą V. J. ir V. J. solidaria šalių prievole nurodė, jog patikslintame ieškinyje atsirado šis naujas reikalavimas. Šį reikalavimą ieškovė grindė paskolos rašteliais, tarp ieškovės ir jos tėvų, pateikė teismui ir dovanojimo raštelių kopijas. Jei teismas pripažintų tokį reikalavimą pagrįstu, prašė teismo taikyti senatį tokio pobūdžio reikalavimams ir skolos ieškovės tėvams nepripažinti. Pati atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, jog šių paskolų nedeklaravo. Šias aplinkybes patvirtina ir gyventojo turto deklaracijos. Be to, V. J. bei pati ieškovė paliudijo, jog faktiškai pinigų viena iš kitos negavo, tik įformino paskolų sutartis. Liudytojos V. J. teigimu, ji pinigus perdavė atsakovui, su kuo atsakovas kategoriškai nesutiko. Nurodė, kad ieškovė nesąžiningu būdu bando gauti iš atsakovo pinigines lėšas. Šiuo pagrindu atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu pripažinti 26 567,13 Eur skolą V. J. ir V. J. solidaria šalių prievole.

35. Dėl gyvenamojo namo išlaikymo kompensacijos: ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 4 749,59 EUR gyvenamojo namo išlaikymo išlaidų, sumokėtų nuo 2016 m. gruodžio mėnesio. Nurodė, kad iš ieškovės pateiktų duomenų yra sudėtinga nustatyti, kokios išlaidos ir už ką yra apmokėtos, dalis nurodytų išlaidų nepagrįstos jokiais dokumentais arba neįmanoma identifikuoti, kokiu tikslu ir už ką mokėta. Pavyzdžiui, mokėjimai už interneto paslaugų tiekimą ieškovės tėvų adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), arba draudimo įmokos neaišku kokiais pagrindais, pirkimai prekybos centre „Ermitažas“, mokėjimai už malkas, trijų šunų išlaikymas ir kita. Kaip nurodė pati ieškovė savo pirmajame ieškinyje, ieškovė nuo 2016 m. gruodžio mėn. atsakovo nebeįsileido į namus ir atsakovas čia gyventi nebegalėjo. Gyvenamuoju namu naudojosi tik pati ieškovė ir sūnus. Atsakovas vykdė savo pareigas sūnui, sistemingai mokėjo išlaikymą, todėl ieškovės reikalavimas atsakovui nepagrįstas.

37. Nurodė, kad atsakovas sutiko su siūlomu transporto priemonių pasidalinimu, tačiau nesutiko su kompensacijų sumomis. Dėl reikalavimų, susijusių su draudimo sutartimis, atsakovo atstovas pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad dalinamo turto balansą sudaro 95 552 Eur: ieškovės – 15 347 Eur, atsakovo – 80 204 Eur. Atsakovas be kompensacijos perduoda savo 724 Eur dalį ieškovei pagal su draudimo bendrove „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ sudarytą garantuotų palūkanų draudimo sutartį Nr. 803236 perduodant visas teises ir pareigas, kylančias iš sutarties. Visa kompensacijos ieškovei suma – 32 428 Eur, ją išmokant ne vėliau kaip per tris metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovė yra darbingo amžiaus, dirba Valstybinės vaistų kontrolės tarnyboje prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Kokybės vadybos skyriaus vedėjos pareigose. Atsakovas taip pat yra darbingo amžiaus, dirba pagal individualią veiklą taksi vairuotoju. Atsižvelgiant į tai, jog šalys yra darbingo amžiaus, turi darbą, šalims tarpusavio išlaikymas nereikalingas.

40. Liudytoja L. L. teismo posėdžio metu paaiškino, jog yra atsakovo motina. Ieškovės tėvai nusipirko žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime už 9 000 Lt, susitarė, kad jie parduos butą Karoliniškių mikrorajone ir padovanos 90 000 Lt namo statybai. Taip ir įvyko, pardavė butą ir padovanojo sūnui 90 000 Lt namo statybai. Sūnus padarė projektą, žadėjo, kad ir jie galės gyventi name. Ieškovė studijavo, sūnus vienas namuose buvo, marti važinėjo po užsienį, vėliau ji pareiškė, kad per mažai pinigų, nors sūnus pats statė namą. Paskui atsakovas pradėjo dirbti taksi vairuotoju, tačiau ieškovei vis tiek per mažai pinigų buvo. Atsakovas buvo vadinamas prastu. Atsakovas labai mylėjo ieškovę, o paskui pasirodė, kad atsakovo šeima per prasta, be išsilavinimo. Santuokos iširimą lėmė turtinė padėtis. Kai ieškovė atvažiuodavo pas juos, jai viskas nepatikdavo, todėl kildavo konfliktai. Atsakovas pirko plyteles, langus, viską sustatė pats. Kai jie darė tvorą, prisidėjo 1 000 Lt, padovanojo pinigų užuolaidoms. Sutiktų būti atsakovo laiduotoja, jeigu turtas būtų priteistas jam. Be to, nurodė, jog namas apstatytas jos baldais, naudojasi jos indais. Nurodė, kad atvežė 90 000 Lt, atidavė ieškovei per notarą, o ji nuvežė į banką. 65 000 Lt ieškovė įnešė į DNB banko sąskaitą.

41. Liudytojas F. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas yra jo sūnus. Pardavė savo butą, davė pinigus. Pradėjo statyti namą. Buvo iškviesta brigada, kuri pastatė namą, o atsakovas klijavo plyteles. Taip pat padarė laiptus į antrą aukštą, paskui pastatė pirtį, verandą. Jis irgi prisidėjo prie namo statybos. Į namą buvo paimti jų baldai, senovinis laikrodis, niekas to negrąžino. Dar žadėjo grąžinti pinigus, kuriuos investavo į namą. Tačiau niekas nieko negrąžino. Nurodė, kad ieškovė buvo išvažiavusi su draugais į (duomenys neskelbtini), paskui į (duomenys neskelbtini), sūnus vienas namuose buvo. Ieškovė nuolat mokėsi. Tuomet ieškovė kaltino sūnų, kad jis negali jos aprūpinti, kad nėra toks, kokie yra jos draugai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

53. Tam, kad tokios prigimties pajamos (sukaupta draudimo suma) būtų pripažintos bendru sutuoktinių turtu, teismo vertinimu, jos turi būti gautos ar jau yra gautos, todėl šios sutuoktinių pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos). Teismas pažymėjo, kad atsakovas neįrodė įvykus draudimo sutartyse numatytiems atvejams, kuomet atsiranda draudėjo arba naudos gavėjo teisės į sukauptą sumą (sumas). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teismas sprendė, kad pagal draudimo sutartis sukauptos lėšos negali būti dalijamos nutraukiant santuoką, nes negali būti išmokėtos iki draudimo sutartyje numatytiems atvejams, kuomet atsiranda draudėjo arba naudos gavėjo teisės į sukauptą sumą (sumas), todėl atsakovo reikalavimo priteisti jam ½ dalį pagal draudimo sutartis sukauptų sumų kompensaciją netenkino. Bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad įmokas pagal visas draudimo sutartis mokėjo ir šiuo metu moka ieškovė, atsakovas teisių ir pareigų pagal minėtas draudimo sutartis vykdyti neketina, teismas visas teises ir pareigas, kylančias iš garantuotų palūkanų 2012 m. liepos 13 d. Gyvybės draudimo sutarties Nr. 803236 su Compensa Life Vienna Insurance Group Se Lietuvos filialas, iš 2003 m. gruodžio 4 d. Šeimos draudimo sutarties ID 002 Nr. 005544 su Mandatum Life Insurance Baltic Se Lietuvos Filialas bei iš 2012 m. liepos 9 d. Gyvybės draudimo sutarties Nr. P16916677 su UAB „PZU Lietuvos gyvybės draudimas“ po santuokos nutraukimo perkėlė ieškovei.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

58.5. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 645 Eur įsiskolinimą už vaiko išlaikymą, tačiau skundžiamame sprendime nenurodė, kokios pareigos ir kokį laikotarpį atsakovas nevykdė. Tuo tarpu atsakovas pateikė teismui duomenis apie tai, kad nepaisant to, kad buvo priteista 175 Eur dydžio laikino išlaikymo suma, atsakovas vidutiniškai mokėjo po 209,69 Eur ir per visą laikotarpį sumokėjo 3 350 Eur.

58.6. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, jog sprendimu yra patenkinama 80 procentų ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų kiekį bei pobūdį, pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų šalims turėjo nepaskirstyti.

59.4. Ieškovė siūlo atsakovo apeliacinio skundo reikalavimą dėl skundžiamo sprendimo dalies dėl priteisto 645 Eur įsiskolinimo už vaiko išlaikymą panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą ir klaidinantį teismą. Skundžiamame sprendime yra tinkamai nurodytas 645 Eur išlaikymo įsiskolinimas, atsakovas neginčijo vaiko specialių poreikių, nepateikė jokių įrodymų, kurie būtų tinkami ir paneigtų faktą apie vaiko specialius poreikius. Nurodytas įsiskolinimas yra susijęs su šalių vaiko specialiais poreikiais.

59.5. Pirmosios instancijos teismas tinkamai paskaičiavo 80 procentų ieškinio reikalavimų ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nesąžiningai siekia apeliaciniu skundu ir jame pateiktu reikalavimu atmesti paskirstymo faktą, kuris yra atliktas teisingai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

60. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

61. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

Dėl ieškovės L. J.–L. apeliacinio skundo.

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės

62. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys turi sūnų A. L., gimusį (duomenys neskelbtini) d., kuris bylos nagrinėjimo teisme metu (nuo (duomenys neskelbtini) d.) tapo pilnamečiu.

63. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, prašydama santuoką nutraukti dėl sutuoktinio kaltės, nurodė, kad atsakovas iš esmės pažeidė visas įstatyme numatytas sutuoktinio pareigas: buvo nelojalus ieškovei, nerėmė šeimos moraliai ir materialiai, piktnaudžiavo alkoholiu, žemino ieškovę, prieš ją ir vaiką naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, t. y. ieškovė savo reikalavimą grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija.

65. Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Vyras ir moteris, sudarę santuoką, įgyja teisinį statusą – jie tampa sutuoktiniai ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio „Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės santuoka“ nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas bei atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26 - 3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinių pareigų esmė yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos. Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį, siekiant išsaugoti tarpusavio santykius jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

67. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui taip pat tenka pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017; 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020).

68. Vilniaus rajono policijos komisariato viešosios policijos Maišiagalos policijos nuovados 2007 m. vasario 6 d. duomenimis, registruotas 2007 m. vasario 5 d. ieškovės pareiškimas dėl vyro netinkamo elgesio. Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto 2009 m. rugpjūčio 25 d. išvadoje nurodyti duomenys, kad 2009 rugpjūčio 20 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), sodyboje sutuoktinis trenkė ieškovei į veidą, užlaužė ranką. Nurodoma išvada, kad L. J.-L. padarytos poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke ir dešinėje rankoje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2009 m. rugpjūčio 20 d.) ir būdu; sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Iš 2016 m. gruodžio 29 d. Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad ieškovė 2016 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK pranešdama, kad 2016 m. gruodžio 20 d. apie 11.37 val. jai paskambinęs sutuoktinis atsakovas pokalbio metu ją įžeidinėjo ir grasino, jog atvažiavęs išlauš vartus, padegs ir ją „pakas“. Taip pat nurodė, kad tokie veiksmai tęsiasi nuo 2016 m. gruodžio 4 d., kai vyras pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus kiekvieną dieną, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar pagiringas, sutuoktinis tampa agresyvus, nuolatos provokuoja konfliktus, elgiasi neadekvačiai. Taigi byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, kad atsakovas nevengė naudoti fizinį bei psichologinį smurtą šeimoje.

69. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje tiek fizinis, tiek psichologinis smurtas laikomi nesuderinamais su sutuoktinio teisių ir pareigų tinkamu vykdymų, faktoriumi, darančiu santuokinį gyvenimą negalimu ir pakankamu pagrindu konstatuoti santuoką iširus dėl smurtą naudojančio asmens kaltės. Byloje pateikta teismo medicinos eksperto išvada patvirtina atsakovo fizinio ir psichologinio smurto šeimoje faktus. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį smurto šeimoje naudojimas reiškia prezumpciją, kad santuoka faktiškai iširo dėl sutuoktinio, smurtavusio prieš šeimos narius (kitą sutuoktinį, vaikus), kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikoma, jog fizinis ir psichologinis smurtas yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus, tokiomis aplinkybėmis iš kito sutuoktinio sunku reikalauti lojalumo ir supratimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011). Nustačius smurtinio pobūdžio sutuoktinio elgesio šeimoje faktus, neteisinga konstatuoti kito sutuoktinio kaltę remiantis vien tik lojalumo ir pagarbos nebuvimu apskritai, nes tokiomis aplinkybėmis sudėtinga išsaugoti pagarba ir pasitikėjimu grindžiamus santykius. Tokiu atveju kito sutuoktinio kaltei konstatuoti turėtų būti nustatyti konkretūs šio sutuoktinio pareigų pažeidimo faktai.

70. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Vertinant byloje pateiktus duomenis apie atsakovo naudotą smurtą, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinio kaltės bylose, kuriose pateikiami duomenys apie vieno sutuoktinio fizinį ar psichologinį smurtą, ne kartą yra pasisakęs, jog sprendžiant dėl įrodymų pakankamumo buvus smurtą klausimus būtina atsižvelgti, kad neretai buityje įprasta slėpti faktus apie smurtavimą šeimoje siekiant išsaugoti privatumą, neviešinti asmeninių sutuoktinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011). Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios įrodo prezumpciją, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Pažymėtina, kad vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Remiantis nurodytais argumentais, atitinkama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, nustatant, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

71. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą įvertindama 3 000 Eur.

73. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys, veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).

74. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nustačiusi, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – smurtinio pobūdžio elgesio, konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tenkinamas. Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, ieškovei priteistina 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Toks atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-217-368/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-1604-273/2020, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-282-227/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2007)

Dėl santuokos nutraukimo datos.

76. CK 3.67 straipsnio 2 dalis įtvirtina aiškų momentą, nuo kada anksčiau nei pats santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms gali kilti teisiniai padariniai – nuo sutuoktinių faktinio negyvenimo kartu. Tačiau teisės normoje nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomas faktinis negyvenimas kartu. Vertinant sistemiškai, laikytina, kad faktinis negyvenimas kartu turėtų būti nustatomas pagal tai, ar sutuoktiniai nebeveda kartu bendro ūkio. Todėl vien sutuoktinių gyvenimas skirtinguose būstuose nereiškia, kad šalys nebeveda bendro ūkio, lygiai kaip ir gyvendami tame pačiame būste sutuoktiniai gali nebetvarkyti bendro ūkio.

77. Paprastai bendru ūkio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rūpinasi būsto išlaikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apyvokos daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramą ir pan. Be to, svarbus prisidėjimo prie bendro ūkio tvarkymo sistemingumas, nuolatinis pobūdis. Konkreti bendro ūkio tvarkymo išraiška kiekvienu atveju priklauso ir nuo sutuoktinių socialinės padėties, interesų ir kita. Įprastai kartu gyvenantys sutuoktiniai, esant geriems santykiams, nesaugo kasdienes išlaidas patvirtinančių finansinių dokumentų, ypač dėl nedidelių sumų, nekaupia savo indėlį į bendro ūkio tvarkymą galėsiančių patvirtinti rašytinių įrodymų. Atsižvelgiant į tarpusavio santykių specifiką bei į tai, kad teisės normos nenustato, jog bendro ūkio tvarkymo aplinkybės gali būti patvirtinamos tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 3 dalis), tokio pobūdžio bylose apie tai, ar bylai reikšminga aplinkybė įrodyta, turėtų būti sprendžiama pateiktų įrodymų pagrindu, o ne nurodant įrodymus, kurie šias aplinkybes galėtų patvirtinti patikimiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-248/2019).

78. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs teismas tinkamai vertino aplinkybes, patvirtinančias sutuoktinių bendro ūkio vedimą bei pagrįstai pripažino, kad byloje nėra pateikta patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad šalys bendro ūkio neveda nuo 2015 m. rugpjūčio 15 d. Pažymėtina, kad ieškovė 2019 m. sausio 11 d. pateiktame ieškinyje bei 2018 m. lapkričio 19 d. pateiktame patikslintame ieškinyje prašė taikyti teisines pasekmes turtui ir įsipareigojimams nuo 2016 m. lapkričio 1 d. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys bendro ūkio neveda nuo 2016 m. gruodžio 1 d., kai atsakovas išsikraustė iš bendrų šeimos namų, pagrįsta. Priešingai vertinti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Dėl 33 150 Eur kompensacijos.

79. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais. Šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti. Šalys turi teisę teikti į bylą jų nurodomą turto vertę pagrindžiančius įrodymus, o teismas turi teisę, esant poreikiui, pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-502-916/2016).

80. Byloje nustatyta, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nekilnojamieji daiktai: 1.1. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertė – 55 100 Eur; 1.2. Ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė nenustatyta; 1.3 Pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 11 200 Eur. Šio turto baigtumas neįregistruotas.

81. Minėta, kad pagal CK 3.119 straipsnio nuostatas dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartimi byloje buvo paskirta nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė nustatyti nekilnojamojo turto, t. y. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę ekspertizės atlikimo metu. Pagal eksperto D. G. 2018 m. rugpjūčio 7 d. atliktą Nekilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertizės aktą Nr. DGE180807, ginčo nekilnojamojo turto bendra vertė – 66 300 Eur.

82. Dėl eksperto išvados reikšmės įrodinėjimo priemonių sistemoje ne kartą pasisakęs kasacinis teismas. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020).

83. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad eksperto D. G. atliktas ginčo turto vertinimas surašant turto vertės tyrimo ekspertizės aktą būtų atliktas pažeidžiant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą ar Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintą Turto ir verslo vertinimo metodiką. Ekspertizės akte pateikti išsamūs turto vertinimo skaičiavimai ir šių skaičiavimų pagrindimas bei motyvacija. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šalys eksperto nustatytos ginčo nekilnojamojo turto vertės neginčijo.

84. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi atliktu vertinimu bei atsižvelgdamas į šalių dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, priteisė ieškovei gyvenamąjį namą su priklausiniais, o atsakovui 33 150 Eur (66 300 Eur / 2 ) kompensaciją pinigais. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas motyvuose nurodė priteistinos kompensacijos dydį 33 150 Eur, tačiau rezoliucinėje dalyje nurodė 33 172,32 dydžio kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje tikslinamas.

85. Vertinant ieškovės argumentus dėl šalių pripažinimo solidariais skolininkais, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo byloje nurodytas aplinkybes bei pateiktus duomenis, kurių pagrindu pripažino, jog reikalavimas pripažinti skolininkais pagal ieškovės ir trečiųjų asmenų nuo 2003 metų iki 2014 metų nekilnojamojo turto objektų statybai pasirašytas paskolos sutartis 26 567,12 Eur, nepagrįstas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pažymėtina, kad ieškovė pirminiame ieškinyje duomenų apie tai, kad šalys turi bendras prievoles kreditoriams – ieškovės tėvams, nenurodė. Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės reikalavimo dėl prievolių pripažinimo solidariomis pareiškimo momentą, paskolos sutarčių neatitikimą įstatymų nustatytiems reikalavimams, ieškovės ir trečiųjų asmenų teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus dėl paskolos sutarčių sudarymo, kad paskolos sutartys surašytos vėliau, nedalyvaujant atsakovui, įrodymų apie faktinį pinigų perdavimą nebuvimą, bei tai, kad sandoriai sudaryti tarp artimųjų giminaičių ir ieškovės nebuvo deklaruoti, remdamasis tikėtinumo teorija, pagrįstai sprendė, jog atsakovo nėra pagrindo pripažinti trečiųjų asmenų solidariuoju skolininku. Pažymėtina, kad civiliniame procese galioja didesnės tikimybės teorija. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Taigi, išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės išlaikymą.

86. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė nuo 2016 m. gruodžio mėnesio ginčo namo (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ji visą šį laiką gyveno su nepilnamečiu sūnumi (pilnametis nuo (duomenys neskelbtini) d.), išlaikymui ir priežiūrai turėjo 1 965,36 Eur išlaidų: stogo remontui – 619,36 Eur, šildymo katilo keitimui ir pastatymui – 1 146 Eur, neteisėto statinio (tvoros) griovimui – 200 Eur.

87. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį ir CK 3.88 straipsnio 2 dalį, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymo, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 4.86 straipsnio, reglamentuojančio bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja jungtine nuosavybe ir ją išlaikant, 1 dalyje nustatyta, kad bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita.

88. Kadangi abi šalys, kaip jungtinės nuosavybės bendraturčiai, turi pareigą remontuoti ir išlaikyti turtą, atsakovui, savo lėšomis neprisidėjusiam prie bendro turto remonto ir išlaikymo, tenka pareiga atlyginti ieškovės šiam tikslui patirtų išlaidų ½ dalį. Taigi pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad ieškovė po 2016 m. gruodžio 1 d. savo asmeninėmis lėšomis remontavo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį gyvenamąjį namą, tvarkė turtinio komplekso aplinką, pagrįstai sprendė priteisti iš atsakovo ieškovei 982,68 Eur (1 965,36 Eur / 2) už bendrosios jungtinės nuosavybės išlaikymą ir priežiūrą.

89. Taigi pirmosios instancijos teismui sprendžiant dėl išlaidų bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti bei kompensacijos priteisimo, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl teismo sprendimo prieštaringumo.

90. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl ieškovės nurodomų elektros energijos (1 515, 31 Eur), namo šildymo (1 378 Eur) išlaidų priteisimo. Kaip jau buvo minėta, šalys bendro ūkio neveda nuo 2016 m. gruodžio 1 d., atsakovas negyvena nurodytame name, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių išlaidų nepripažino šalių bendrosios jungtinės nuosavybės išlaikymo ir priežiūros išlaidomis. Tačiau ADB „Lietuvos draudimas“ ½ draudimo įmokos (781,46 Eur) už draudžiamą namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, turi būti priteistos iš atsakovo, nes jos susijusios su jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto išlaikymu. Atsižvelgiant į tai, sprendimas šioje dalyje keistinas, priteisiant iš atsakovo ieškovei ½ 781,46 Eur draudimo įmokos, t. y. 390,73 Eur. (CK4.86 straipsnio 1 dalis).

91. Ieškovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių nuo kada buvo laikomi šunys, jų skaičius bei jiems išlaikyti nurodomas išlaidas (1 548 Eur), taip pat įrodymų dėl suteiktų ryšio paslaugų, pagrįstai šios išlaidos nebuvo priteistos.

92. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pripažinęs ieškovės reikalavimą dėl 982,68 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės išlaikymo pagrįstu, sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė priteistinos sumos dydžio. Atsižvelgiant į tai, priteistina iš atsakovo ieškovei 1 373,41 Eur (982,68 Eur + 390,73 Eur) už bendrosios jungtinės nuosavybės išlaikymą ir priežiūrą.

Dėl automobilio Jeep Grand Cherokee.

93. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė prašė transporto priemonę Jeep Grand Cherokee, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 7 500 Eur vidutinės rinkos vertės, pripažinti asmenine jos nuosavybe.

95. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei pateikus 2018 m. sausio 15 d. pradinį ieškinį bei 2018 m. sausio 24 d. ir 2018 m. lapkričio 19 d. patikslintus ieškinius, ieškovė nurodė, kad transporto priemonė Jeep Grand Cherokee įsigyta šalims gyvenant skyrium, faktiškai pasibaigus santuokai, todėl prašo teismo pripažinti šią transporto priemonę asmenine nuosavybe. Ir tik 2019 m. kovo 14 d. teikiant patikslintą ieškinį nurodė, kad transporto priemonės Jeep Grand Cherokee 2016 m. lapkričio 12 d. pirkimui panaudojo 5 000 Eur asmeninių lėšų, kurias gavo 2016 m. lapkričio 11 d.

96. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovei neįrodžius, jog automobilis Jeep Grand Cherokee, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra jos asmeninė nuosavybė. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012).

Dėl liudytojų apklausos.

97. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė į bylą kvieti liudytojus A. L., L. Š., V. A., E. J., E. R.–B., D. B. Pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino, nurodžius byloje pakanka duomenų, iš kurių galima daryti išvadas, reikšmingas nagrinėjamam ginčui.

98. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylą norimus pateikti įrodymus, todėl šie veiksmai kvalifikuojami pagal CPK 181 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014).

99. Nagrinėdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar prašymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), ar prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes.

100. Pirmosios instancijos teismas prašymo dėl liudytojų apklausos netenkino, nurodžius, kad byloje pakankamai duomenų, kurių pagrindu galima daryti pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino argumentuotai, o atmetus prašymą dėl liudytojų kvietimo, ieškovės teisės į tinkamą procesą nebuvo pažeistos, kadangi buvo apklausti jos prašymu V. J. bei V. J., kurie davė išsamius parodymus apie bylai reikšmingas aplinkybes.

Dėl šališko teismo.

101. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas ieškovės atžvilgiu priėmė šališką sprendimą, kuris yra naudingas didesne dalimi atsakovui. Teismas ginčijamas sprendimo dalis priėmė remdamasis tik savo vidiniu įsitikinimu ir nesiremdamas jokiais įrodymais, kurie nebuvo pateikti į bylą, t. y. teismas rėmėsi daugiau nepagrįstais atsakovo argumentais, kurie nebuvo įrodyti jokiais leistinais įrodymais.

102. Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai dėl teisėjos, nagrinėjusios bylą pirmosios instancijos teisme, šališkumo grindžiami tik prielaida ir yra paremti iš esmės vien tik ieškovės nesutikimu su teismo priimtu jai nepalankiu procesiniu sprendimu, o tai, kaip nurodyta teismų praktikoje, nepatvirtina teisėjų šališkumo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012). Atsižvelgiant į tai, atmestini ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl šališko teismo.

103. Vertinant argumentus dėl įrodymų vertinimo, pažymėtina, kad jokie įrodymai, išskyrus oficialiuosius (CPK 197 straipsnio 2 dalis), teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių.

104. Pagal kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktus įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių išaiškinimus, bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo.

105. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių bei trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai motyvavo apeliantės ginčijamą teismo sprendimą. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip interpretuoja tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau tai nepagrindžia teismo šališkumo..

Dėl Z. L. apeliacinio skundo.

Dėl transporto priemonės vertės ir kompensavimo.

107. Atsakovas nesutiko su ieškovės nurodyta Jeep Grand Cherokee, 2009 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), verte, nes ieškovė iš www.autoplius.lt svetainės parinko ne 2009 metų, o 2008 metų automobilius, dėl ko transporto priemonės vertė buvo akivaizdžiai per žema. Įrodinėdamas šios transporto priemonės vertę atsakovas pateikė specializuotos VšĮ „Emprekis“ nustatytą vertę – 8 950 Eur su PVM. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog automobilio vertė buvo 4 000 Eur, todėl turi būti padidinta priteistina atsakovui kompensacijos suma iki 3 885 Eur.

108. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl kilnojamojo turto padalijimo būdu, priteisiant atsakovui transporto priemonę VW Passat, valstybinis Nr. T10422, o transporto priemonę Jeep Grand Cherokee, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – ieškovei. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo šių automobilių įsigijimo momento šalys naudojosi ir šiuo metu naudojasi šiais automobiliais, todėl teismas pagrįstai nesivadovavo šalių į bylą pateiktais įrodymais dėl minėtų automobilių vertės, kurie neatitinka 2020 metų realijų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nes šalys automobilių vertę įrodančius dokumentus teikė 2018 metų pirmą ketvirtį, o pagal CK 3.119 straipsnio nuostatas dalijimo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas Jeep Grand Cherokee vidutinės rinkos vertę 4 000 Eur, vadovavosi www.autoplius.lt duomenimis.

109. Faktų nustatymas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, nes dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013). Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles ir pagrįstai konstatavo bei paskaičiavo pagal bylos duomenis kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįstos transporto priemonės vertės.

110. Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad yra pagrindas priteisti atsakovui iš ieškovės 1 650 Eur kompensaciją už tenkančią mažesnės vertės dalintino turto dalį, sprendimo rezoliucijoje nenurodė priteistinos sumos dydžio. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės priteistina atsakovui 1 650 Eur kompensacija už transporto priemones.

Dėl gyvenamojo namo išlaikymo kompensacijos.

111. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį ir CK 3.88 straipsnio 2 dalį, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymo, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

112. CK 4.86 straipsnio, reglamentuojančio bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja jungtine nuosavybe ir ją išlaikant, 1 dalyje nustatyta, kad bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita.

113. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad šalims jungtine nuosavybės teise priklausiusiame name (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė nuo 2016 m. gruodžio mėnesio gyveno su nepilnamečiu sūnumi (pilnametis nuo 2019 m. gegužės 15 d.), išlaikymui ir priežiūrai, turėjo 1 965,36 Eur išlaidų: stogo remontui – 619,36 Eur, šildymo katilo keitimui ir pastatymui – 1 146 Eur, neteisėto statinio (tvoros) griovimui – 200 Eur.

114. Kadangi abi šalys, kaip jungtinės nuosavybės bendraturčiai, turi pareigą remontuoti ir išlaikyti turtą, todėl atsakovui, savo lėšomis neprisidėjusiam prie bendro turto remonto ir išlaikymo, tenka pareiga atlyginti ieškovės šiam tikslui patirtų išlaidų ½ dalį (CK4.86 straipsnio 1 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė priteisti iš atsakovo ieškovei 982,68 Eur už bendrosios jungtinės nuosavybės išlaikymą ir priežiūrą.

115. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Tačiau šios nuostatos nepaneigia atsakovo, kaip jungtinės nuosavybės bendraturčio, pareigos išlaikyti bendrą turtą. Taigi teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovui, savo lėšomis neprisidėjusiam prie bendro turto remonto ir išlaikymo, tenka pareiga atlyginti ieškovės šiam tikslui patirtų išlaidų ½ dalį.

Dėl išlaikymo skolos priteisimo.

116. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 645 Eur įsiskolinimą už vaiko išlaikymą, tačiau skundžiamame sprendime nenurodė, kokios pareigos ir kokį laikotarpį atsakovas nevykdė. Tuo tarpu atsakovas pateikė teismui duomenis apie tai, kad nepaisant to, kad buvo priteista 175 Eur dydžio laikino išlaikymo suma, atsakovas vidutiniškai mokėjo po 209,69 Eur ir per visą laikotarpį sumokėjo 3 350 Eur.

117. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1dalis), kurio esmė yra ta, kad, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Todėl bylą dėl išlaikymo priteisimo nagrinėjantis teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą – ne tik į tėvų gaunamas pajamas, jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

118. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Taigi teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

119. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

120. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. sausio 15 d.) iki sūnaus pilnametystės (2019 m. gegužės 15 d.) vykdydama prievolę išlaikyti sūnų patyrė 4 000 Eur dydžio išlaidas (250 Eur x 16 mėn.). Būtinąsias nepilnamečio sūnaus išlaidas iki pilnametystės sudarė virš 500 Eur, t. y. maitinimas 250 Eur; avalynė, drabužiai – 50 Eur; gyvenamojo būsto išlaikymas (vaiko dalis) – 75 Eur, vaistai, vitaminai – 30 Eur, higienos prekės (dantų pasta, dantų šepetukai, šampūnai, kremai, losjonai, skutimosi priemonės, dezodorantai, kvepalai ir t.t.) – 30 Eur; buitinės prekės (patalynė, rankšluosčiai, skalbimo milteliai ir t.t.)- 30 Eur; lavinimosi priemonės, kanceliarinės prekės – 30 Eur; transporto išlaidos autobusui į mokyklą – 60 Eur; mokyklos uniforma- 100 Eur, kirpykla – 10 Eur; gyvybės draudimas – 28,96 Eur. Taip pat nurodė, kad šalių sūnus turi specialių poreikių, nes jam diagnozuota trumparegystė, reikia reguliariai lankytis pas oftalmologus, pirkti akinių rėmelius, keisti lęšius, lašus, šios išlaidos sudarė 10 Eur mėnesiui. Be to, vaikas lanko gitaros pamokas – 12 Eur, kiekvieną mėnesį patirdavo 10 Eur dydžio išlaidas gitaros priežiūrai, stygoms pirkti.

121. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartimi priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui A. L., gimusiam (duomenys neskelbtini) d., po 175 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2018 m. sausio 15 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki bus išnagrinėta byla bei priimtas procesinis sprendimas šioje byloje.

122. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 178 straipsnis), nustatė, jog per minėtą laiką nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. sausio 15 d.) iki sūnaus pilnametystės (2019 m. gegužės 15d.) atsakovas sūnaus išlaikymui yra sumokėjęs ieškovei 3 355 Eur. Ieškovė iš esmės prašo priteisti jai šalių sūnaus išlaikymo įsiskolinimą: skirtumą tarp vaiko išlaikymui nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. (už 16 mėnesių) patirtų išlaidų ir atsakovo sūnui mokėto laikino išlaikymo.

123. Pažymėtina, kad atsakovas viso proceso metu vaiko poreikių, kuriuos ieškovė grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais ir procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje pateiktais paaiškinimais, neginčijo, akcentavo sunkią savo turtinę padėtį. Tačiau patikslintame priešieškinyje, kuriame, be kita ko, jis įrodinėja esantis pajėgus sumokėti ieškovei kompensaciją už natūra jam prašomą priteisti nekilnojamąjį turtą, atsakovas nurodo bei pateikia įrodymus, jog 2020 m. sausio 24 d. deklaravo savo 2019 metų pajamas, kurios per 2019 metus sudarė 18 300 Eur, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neabejotinai 2018-2019 metais buvo pajėgus 17 metų sūnui, turinčiam ir specialius poreikius (trumparegystę), teikti vaiko minimalius poreikius viršijantį išlaikymą. Taigi iš atsakovo pagrįstai nuspręsta priteisti 645 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimas, t. y. skirtumas tarp vaiko išlaikymui nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. (už 16 mėnesių) patirtų ieškovės išlaidų ir atsakovo mokėto laikino išlaikymo.

124. Nagrinėjau atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo 845 Eur pagrįstu, sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė priteistinos sumos dydžio. Atsižvelgiant į tai, priteistina iš atsakovo ieškovei 845 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Dėl kompensacijos už vertybinius popierius.

125. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nusprendė, jog išmokos pagal draudimo sutartis šalims negali būti išmokėtos. Tai klaidinga teismo išvada, kadangi kaip matyti iš Mandatum Life Insurance Company Limited Lietuvos filialo pažymos bei UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ pažymos, sutartys gali būti nutraukiamos, tačiau sutartis nutraukus anksčiau termino yra išmokamos pažymose nurodytos sukaupto kapitalo dalys. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, jog santuokos nutraukimo teisiniai padariniai atsiranda nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2016 m. gruodžio 1 d., privalėjo nustatyti, koks kapitalas buvo sukauptas iki šio momento ir jį padalinti.

126. Bylos duomenimis nustatyta, kad santuokos metu buvo sudarytos 3 sutartys, t. y. Garantuotų palūkanų 2012 m. liepos 13 d. Gyvybės draudimo sutartis Nr. 803236 su Compensa Life Vienna Insurance Group Se Lietuvos filialas sukaupta suma yra 1040,40 Eur; 2003 m. gruodžio 4 d. Šeimos draudimo sutartis ID 002 Nr. 005544 su Mandatum Life Insurance Baltic Se Lietuvos Filialas 2018 m. birželio 11 d. sukaupto kapitalo suma sudaro 3019,24 Eur, o išperkamoji suma, kuri būtų mokama draudėjai ieškovei jai nutraukus draudimo sutartį 2018 m. birželio 11, sudarė 2 989,05 Eur; 2012 m. liepos 9 d. Gyvybės draudimo sutartis Nr. P16916677 su UAB „PZU Lietuvos gyvybės draudimas“.

127. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad tokios prigimties pajamos (sukaupta draudimo suma) būtų pripažinta bendru sutuoktinių turtu, jos turi būti gautos ar jau yra gautos, todėl šios sutuoktinių pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos yra išmokamos (gaunamos). Nurodė, kad atsakovas neįrodė įvykus draudimo sutartyse numatytiems atvejams, kuomet atsiranda draudėjo arba naudos gavėjo teisės į sukauptą sumą (sumas).

128. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo sprendimo turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados atmesti nurodytą atsakovo reikalavimą yra nepakankamai motyvuotos bei pagrįstos ginčo santykį reglamentuojančiose materialiosios teisės normose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, padarytos neišanalizavus ir neįvertinus visų įrodymų bei nenustačius jam išspręsti ir materialiajai teisei taikyti reikšmingų faktinių bylos aplinkybių.

129. Pažymėtina, kad CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina prezumpciją, kad visas turtas, sutuoktinių įgytas sudarius santuoką, yra bendroji jungtinė nuosavybė CK 3.88 straipsnis detalizuoja bendrąją normą, kad visas turtas, kurį sutuoktiniai įgijo sudarę santuoką, laikytinas bendrąją jungtine nuosavybe. Bendrąja jungtine nuosavybe taip pat pripažįstamos sudarius santuoką iš kiekvieno sutuoktinio darbinės ar intelektinės veiklos gautos pajamos, dividendai, pensijos, pašalpos ir kitos išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

130. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nurodytą apelianto reikalavimą, turėjo tirti ir nustatyti draudimo sutarčių rūšis, sąlygas, sukeliamus teisinius padarinius, atitinkamų įmokų pagal jų tikslinę paskirtį dydžius, sumokėtus iki 2016 m. gruodžio 1d., bei šaltinį (šalių bendros ar kiekvieno sutuoktinio asmeninės lėšos) ir pan. Nustačius draudimo sutarties rūšį – investicinis ar kaupiamasis – draudimas, byloje turėjo būti tiriama ir nustatoma sukauptų įmokų, mokamų nutraukus ar pasibaigus sutarčiai, suma ir jos gavėjas, nes, pavyzdžiui, pagal privačių pensijų kaupimo fondo instituto aiškinimą tokios pajamos gali būti sukauptos tiek iš asmeninių, tiek iš bendrų sutuoktinių lėšų, pirmuoju atveju nuosavybės teisė į fonde sukauptas lėšas ar iš fondo mokamą pensiją išlieka jį sukaupusiam sutuoktiniui, o antruoju atveju išsituokdamas kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę privataus pensijų fondo. Pagal nustatytas faktines aplinkybes teismas turėjo atitinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius, kvalifikuoti aptariamą reikalavimą – tai reikalavimas padalyti bendrąja sutuoktinių nuosavybe esantį turtą (CK 3.88 straipsnis) ar priteisti kompensaciją (CK 3.115 straipsnio 2 dalis), kt., ir taikyti ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tačiau to nepadarė.

131. Esant nenustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, reikšmingoms taikant materialiosios teisės normas, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas. Materialiosios teisės normos taikymas byloje nesant nustatyto toje teisės normoje įtvirtintų sąlygų jai (normai) taikyti viseto vertintinas kaip netinkamas taikymas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytas CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl sumokėtų draudimo sutarčių pagrindu įmokų išsprendimo. Ją panaikinus, bylos dalis dėl šio reikalavimo perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Dėl procesinės bylos baigties.

132. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

133. Kadangi kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

134. Atsižvelgiant į tai, kad dalis apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo naikintina ir bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, naikintina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra procesinis klausimas, tiesiogiai priklausantis nuo materialiojo šalių ginčo išsprendimo rezultato, t. y. patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų apimties (CPK 93, 96 straipsniai). Kadangi bylos dalis perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tai teisėjų kolegija nesprendžia bylą nagrinėjant apeliaciniam teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, dėl šių išlaidų paskirstymo turės pasisakyti teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pakeisti, pripažįstant, kad santuoka nutraukta dėl atsakovo Z. L. kaltės ir priteisti ieškovei L. J.-L. iš atsakovo Z. L. 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Patikslinti sprendimo dalį dėl 33 172,32 Eur kompensacijos, priteisiant atsakovui Z. L. iš ieškovės L. J.-L. 33 150 Eur (trisdešimt trijų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt eurų) kompensaciją.

Priteisti ieškovei L. J.-L. iš atsakovo Z. L. 845 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti ieškovei L. J.-L. iš atsakovo Z. L. 1 373,41 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt tris eurus ir 41 ct) kompensaciją už turto išlaikymą.

Priteisti atsakovui Z. L. iš ieškovės L. J.-L. 1 650 Eur (vienas tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt eurų) kompensaciją už transporto priemones.

Sprendimo dalį dėl 2012 m. liepos 13 d. Gyvybės draudimo sutarties Nr. 803236 su Compensa Life Vienna Insurance Group Se Lietuvos filialas, dėl 2003 m. gruodžio 4 d. Šeimos draudimo sutarties ID 002 Nr.005544 su Mandatum Life Insurance Baltic Se Lietuvos filialas, dėl 2012 m. liepos 9 d. Gyvybės draudimo sutarties Nr. P16916677 su UAB „PZU Lietuvos gyvybės draudimas“ išsprendimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.