Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, rengiamame nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. patikslintą ieškinį ir atsakovo Z. L. (Z. L.) patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių bylos dalyje dėl draudimo sutarčių ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, tretieji suinteresuoti asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialas, Mandatum Life Insurance Limited Lietuvos filialas, UAB „PZU Lietuvos gyvybės draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-115-981/2020 pagal ieškovės L. J.-L. (toliau – ir L. J., ieškovė) patikslintą ieškinį ir atsakovo Z. L. (toliau – ir atsakovas) patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisnių pasekmių ir priėmė 2020 m. spalio 5 d. sprendimą (toliau – Sprendimas), kuriuo ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nusprendė: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovės pavardę pakeisti į mergautinę pavardę „J.“, atsakovui palikti turimą pavardę; 3) nustatyti, kad šalių santuokos nutraukimo teisiniai padariniai atsiranda nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi – nuo 2016 m. gruodžio 1 d.; 4) priteisti ieškovei gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), su priklausiniais (ūkio pastatu, pirtimi) asmeninės nuosavybės teise; 4) priteisti atsakovui iš ieškovės 33 172,32 Eur kompensaciją; 5) priteisti ieškovei keleivinį automobilį Jeep Grand Cherokee 3.0 CRD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise; 6) priteisti atsakovui keleivinį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise; 7) perkelti visas iš garantuotų palūkanų 2012 m. liepos 13 d. Gyvybės draudimo sutarties Nr. 803236 su Compensa Life Vienna Insurance Group Se Lietuvos filialas teises ir pareigas ieškovei; 8) perkelti visas iš 2003 m. gruodžio 4 d. Šeimos draudimo sutarties ID 002 Nr. 005544 su Mandatum Life Insurance Baltic Se Lietuvos filialas teises ir pareigas ieškovei; 9) perkelti visas iš 2012 m. liepos 9 d. Gyvybės draudimo sutarties Nr. P16916677 su UAB „PZU Lietuvos gyvybės draudimas“ teises ir pareigas ieškovei; 10) priteisti iš atsakovo ieškovei 3 841 Eur bylinėjimosi išlaidų; 11) priteisti iš kiekvienos šalies po 37,05 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Tretieji suinteresuoti asmenys Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialas, Mandatum Life Insurance Limited Lietuvos filialas, UAB „PZU Lietuvos gyvybės draudimas“ apie bylos dalies nagrinėjimą iš naujo informuoti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnis). Tretieji asmenys per teismo nustatytus terminus atsiliepimų į patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį neteikė. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje trečiųjų asmenų atstovai nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis (nagrinėjamoje dalyje) tenkintini iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas šalių reikalavimus dėl draudimo sutarčių nagrinėti pirmos instancijos teismui Nutartyje pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo tirti ir nustatyti draudimo sutarčių rūšis, sąlygas, sukeliamus teisinius padarinius, atitinkamų įmokų pagal jų tikslinę paskirtį dydžius, sumokėtus iki 2016 m. gruodžio 1 d., bei šaltinį (šalių bendros ar kiekvieno sutuoktinio asmeninės lėšos) ir pan. Nustačius draudimo sutarties rūšį, byloje turėjo būti tiriama ir nustatoma sukauptų įmokų, mokamų nutraukus ar pasibaigus sutarčiai, suma ir jos gavėjas, pagal nustatytas faktines aplinkybes teismas turėjo atitinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius, kvalifikuoti aptariamą reikalavimą – tai reikalavimas padalyti bendrąja sutuoktinių nuosavybe esantį turtą (CK 3.88 straipsnis) ar priteisti kompensaciją (CK 3.115 straipsnio 2 dalis), kt., ir taikyti ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pastebėtina, kad analogišką poziciją yra išdėstęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012.

Nagrinėjamu atveju iš civilinės bylos Nr. e2-115-981/2020 medžiagos (2018 m. sausio 15 d. CBP-1002 priedai c. b. Nr. e2-115-981/2020), taip pat iš į šią nagrinėjamą bylą pateiktų draudimo bendrovių pažymų (2021 m. kovo 23 d. DOK-54726 priedai c. b. e2-10253-1102/2021) nustatyta, kad ginčas yra dėl:

2) 2008 m. spalio 1 d. Garantuotų palūkanų gyvybės draudimo sutarties Nr. 011 su 2012 m. gegužės 2 d. papildoma traumų dėl nelaimingo atsitikimo draudimo sutartimi Nr. 005 su Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialu, kurioje draudėjas – atsakovas, apdraustasis – šalių sūnus A. L., gim. (duomenys neskelbtini), sutarties pabaigos terminas – 2022 m. liepos 31 d.;

3) 2003 m. gruodžio 4 d. investicinio gyvybės draudimo sutarties, draudimo liudijimo serija ID 002 Nr. 005544 su Mandatum Life Insurance Limited, veikiančiu per Lietuvos filialą, kurioje draudėja – ieškovė, apdraustieji – ieškovė, atsakovas, šalių sūnus A. L., sutarties pabaigos terminas – 2023 m. gruodžio 3 d.

Atsižvelgus į CK 3.89 straipsnyje įtvirtintą reguliavimą, numatantį, kad sutuoktinio asmenine nuosavybe laikomi sutuoktinio asmeninio naudojimo daiktai, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3-6 punktai), įvertinus aukščiau nurodytų draudimo sutarčių pobūdį, spręstina, kad teisės ir pareigos, kylančios iš gyvybės draudimo sutarties su UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, kurioje draudėja, apdraustoji ir naudos gavėja yra išimtinai ieškovė, laikytinos neatsiejamai susijusios su ieškovės asmeniu, todėl yra ieškovės asmeninio pobūdžio, o teisės ir pareigos, kylančios iš kitų dviejų sutarčių, t. y. iš Garantuotų palūkanų gyvybės draudimo sutarties su papildoma traumų dėl nelaimingo atsitikimo draudimo sutartimi su Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialu, ir iš Investicinio gyvybės draudimo sutarties su Mandatum Life Insurance Limited, yra laikytinos bendromis sutuoktinių teisėmis ir pareigomis.

Pažymėtina ir tai, kad aukščiau nurodyta teismo daroma išvada dėl asmeninio pobūdžio teisių ir pareigų, kylančių iš gyvybės draudimo sutarties su UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, savaime nereiškia, kad atsakovas neturi teisės reikalauti kompensacijos, nes CK 3.115 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

1. Dėl turtinių teisių ir pareigų, kylančių iš draudimo sutarčių, po santuokos nutraukimo

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 127 straipsnio 1 dalis numato, kad gyvybės draudimo sutartyje nustatyta tvarka draudėjas ir naudos gavėjas gali perleisti kitam asmeniui iš gyvybės draudimo sutarties atsirandančias turtines teises.

Ieškovė prašė perkelti ieškovei visas teises ir pareigas, kylančias iš aukščiau šiame sprendime nurodytų draudimo sutarčių (toliau – ginčo draudimo sutartys, gyvybės draudimo sutartys). Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu sutiko. Atsižvelgdamas į abiejų šalių sutampančią poziciją, taip pat bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad pirmiausia ieškovė buvo suinteresuota šeimos narių draudimine apsauga, įvertinęs, kad tretieji suinteresuoti asmenys nagrinėjant šią bylą nereiškė prieštaravimų dėl tokio ieškovės reikalavimo, teismas sprendžia, kad šis ieškovės reikalavimas nepažeidžia šalių, trečiųjų suinteresuotų asmenų, kitų asmenų (pirmiausia – šalių sūnaus A. L., kuris dviejose sutartyse yra apdraustasis) teisių ir teisėtų interesų, todėl ieškovės reikalavimą tenkina.

Atsakovas šioje byloje reiškė reikalavimą priteisti piniginę kompensaciją, susijusią su tuo, kad ieškovei atitenka teisės ir pareigos bei perduodamas kapitalas pagal dvi draudimo sutartis, t. y. sudarytas su UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ ir su Mandatum Life Insurance Limited. Kompensacijos dydį siejo išperkamąja verte, jei sutartys būtų nutrauktos 2016 m. lapkričio 30 d., prašė jam priteisti kompensaciją, lygią 1/2 dalį išperkamosios vertės pagal nurodytas dvi gyvybės draudimo sutartis.

Ieškovė nesutiko su tokiu atsakovo reikalavimu. Įvertinus ieškovės procesiniuose dokumentuose dėstomą poziciją, darytina išvada, kad ji nėra visiškai nuosekli: viena vertus, ieškovė teigė, kad teisės į sukauptą (išperkamąją) sumą nėra įgijęs nei atsakovas, nei draudimo sutartyse nurodyti naudos gavėjai, prievolės draudimo bendrovėms yra ieškovės asmeninio pobūdžio, nes šių prievolių vykdymas santuokos metu buvo tiesiogiai susijęs su ieškovės interesais, prie įmokų mokėjimo atsakovas neprisidėjo, o kita vertus nurodė, kad įsipareigojimams pagal draudimo sutartis vykdyti buvo panaudotos šalims bendrąja sutuoktinių nuosavybe priklausančios lėšos, mokėdama įmokas ieškovė draudė šeimą ir sūnų, įmokos buvo skirtos šeimos poreikiams tenkinti.

Draudimo įstatymo 2 straipsnio 25¹ dalis, kartu su 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų 4 straipsniu apibrėžia draudimo principu pagrįstą investicinį produktą – tai draudimo produktas, kuris turi termino arba išperkamąją vertę, kuri visiškai arba iš dalies tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso nuo rinkos svyravimų. Šis produktas neapima, pavyzdžiui, pensijų produktų, kurių pirminė paskirtis pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra užtikrinti investuotojui pajamas išėjus į pensiją ir kurie suteikia investuotojui teisę į tam tikras išmokas, gyvybės draudimo sutarčių, kai draudimo išmokos pagal sutartį išmokamos tik dėl mirties arba darbingumo netekimo dėl sužalojimo, ligos ar negalios ir kt.

Atsižvelgiant į šiame sprendime nurodytą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-296-562/2021) ir nurodytą draudimo santykių teisinį reguliavimą, įvertinus nagrinėjamu atveju sudarytų draudimo sutarčių pobūdį, konkrečia – kaupimo elementą, vertintina, kad šiomis sutartimis reglamentuoti produktai priskirtini draudimo principu pagrįstų investicinių produktų kategorijai, kurie turi išperkamąją vertę konkrečiu laiko momentu. Ginčo draudimo sutartys yra tokios, kurios gali būti nutrauktos anksčiau laiko, draudėjui garantuojant tam tikros išmokos išmokėjimą. Ši išmoka (išperkamoji vertė) laikytina investicinio produkto verte (žr. taip pat Draudimo sutarties 126 straipsnį: „Jeigu su kapitalo kaupimu susijusi gyvybės draudimo sutartis nutraukiama arba kitaip pasibaigia prieš terminą ar jeigu draudikas įgyvendina įstatymų ar draudimo sutarties suteikiamą teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, draudėjui išmokama suma privalo būti ne mažesnė už išperkamąją sumą“).

Kaip jau nurodyta šiame sprendime, teismas sprendžia, kad iš 2003 m. gruodžio 4 d. Investicinio gyvybės draudimo sutarties su Mandatum Life Insurance Limited kylančios teisės ir pareigos laikytinos bendromis sutuoktinių teisėmis ir pareigomis, o šios sutarties pagrindu sukurtas investicinis produktas laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes minėta sutartis apdraustaisiais nustato visus šeimos narius (abu sutuoktinius ir jų sūnų). Ta aplinkybė, kad ieškovė, tikėtina, viena faktiškai mokėjo draudimo įmokas, nelaikytina sudarančia pagrindą pripažinti turtines teises ir pareigas (investicinį produktą) asmenine nuosavybe, nes byloje nenustatyta, kad atsakovė turėjo asmeninių lėšų (Sprendimo 41 punktas). Laikoma, kad įmokos buvo mokamos iš bendrų sutuoktinių lėšų (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5 punktai; 2 dalis).

Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Turto rinkos verčių nurodymu privalo pasirūpinti šalys. CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Vadovaujantis CK 3.67 straipsnio 2 dalimi, sutuoktinis gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Nagrinėjamu atveju Sprendimu buvo nustatyta, kad šalių santuokos nutraukimo teisiniai padariniai atsiranda nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi – nuo 2016 m. gruodžio 1 d. Ši nuostata yra įsiteisėjusi, taigi nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, kokia buvo investicinių produktų, įgytų aptariamų ginčo draudimo sutarčių pagrindu, vertė teismo nustatyto šalių bendro gyvenimo laikotarpio pabaigoje, t. y. 2016 lapkričio 30 d.

Atsakovo prašymu, draudimo bendrovės pateikė duomenis, kurie liudija, kad 2016 lapkričio 30 d. pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį, draudimo liudijimo serija ID 002 Nr. 005544 su Mandatum Life Insurance Company Limited sukaupta suma sudarė 3124,06 Eur, o sutartį nutraukus anksčiau termino draudėjui išmokama suma 2016 lapkričio 30 d. sudarytų 3092,82 Eur (2021 m. kovo 12 d. pažyma Nr. S21/04-025).

Šalims valdant turto objektą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, jų dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas vertina, kad atsakovo reikalavimas priteisti jam pusę šio investicinio produkto 2016 lapkričio 30 d. buvusios vertės yra pagrįstas. Atsakovui priteistina jo prašyta 3092,82 / 2 = 1546,41 Eur dydžio suma.

Atsakovo iniciatyva gauti duomenys liudija, kad pagal 2012 m. liepos 9 d. gyvybės draudimo sutartį Nr. P16916677 su UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ sukaupta suma 2016 m. lapkričio 30 d. sudarė 1922,43 Eur, o sutartį nutraukus anksčiau termino, t. y. 2016 m. lapkričio 30 d., draudėjui išmokama suma sudarytų 1893,47 Eur (2021 m. kovo 18 d. pažyma Nr. 06-1347). Atsakovas prašė priteisti 1/2 dalį nurodytai dienai išmokėtinos sumos, t. y. 1893,47 Eur / 2 = 946,74 Eur.

Kaip jau nurodyta šiame sprendime, teismas sprendžia, kad iš 2012 m. liepos 9 d. gyvybės draudimo sutarties su UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ kylančios teisės ir pareigos laikytinos asmeninėmis ieškovės teisėmis ir pareigomis, o šios sutarties pagrindu sukurtas investicinis produktas laikytinas asmenine ieškovės nuosavybe, nes minėta sutartis yra susijusi išimtinai su ieškovės asmeniu. Todėl spendžiant dėl šios sutarties pagrindu sukaupto investicinio produkto nesivadovautina teisės normomis, reglamentuojančiomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą.

Teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-115-981/2020, nebuvo nustatyta, kad atsakovė turėjo asmeninių lėšų (Sprendimo 41 punktas), priešingai, teismas konstatavo, kad bylos medžiaga liudija, kad atsakovui jo motina 2005 m. gegužės 10 d. notarine sutartimi dovanojo 90 000 Lt sumą (Sprendimo 39 punktas). Todėl laikytina, kad atsakovė, santuokos metu, iki 2016 gruodžio 1 d. mokėdama įmokas pagal asmeninio pobūdžio gyvybės draudimo sutartį su UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, naudojo bendras sutuoktinių lėšas, t. y. asmeninio investicinio produkto sukūrimui naudojo ne tik jai, bet ir sutuoktiniui priklausančias lėšas.

CK 3.115 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. CK 3.123 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl to, kad šias lėšas sutuoktinis naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti; terminas, už kurį apskaičiuojamos tokios negautos pajamos, negali būti ilgesnis nei paskutiniai penkeri metai iki turto padalijimo bylos iškėlimo.

Civilinė byla Nr. e2-115-981/2020 dėl šalių santuokos nutraukimo Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta 2018 m. sausio 15 d. teisme gavus ieškovės ieškinį, taigi CK 3.123 straipsnio 4 dalyje nurodyto penkerių metų termino pradžia yra 2013 m. sausio 15 d. Įvertinus, kad Sprendimu nustatyta, kad sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi nuo 2016 m. gruodžio 1 d., nagrinėjamu atveju yra aktualus laikotarpis nuo 2013 m. sausio 15 d. iki 2016 lapkričio 30 d.

Šalys teismui nepateikė skaičiavimų, kokios sumos buvo sumokėtos pagal gyvybės draudimo sutartį su UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 15 d. iki 2016 lapkričio 30 d. Iš bylos duomenų nustatyta, kad draudimo įmoka buvo 40 Eur per mėnesį (2018 m. sausio 15 d. CBP-1002 priedai c. b. Nr. e2-115-981/2020). Nustačius, kad įmokos buvo po 40 Eur/mėn., spręstina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 15 d. iki 2016 lapkričio 30 d. (kuris apima 46,5 mėnesius) buvo sumokėta 40 x 46,5 = 1860 Eur įmokų. Kadangi vertinama, kad mokėta buvo iš bendrų sutuoktinių lėšų, atsakovas, remiantis CK 3.123 straipsnio 4 dalimi, turi teisę į 1860 / 2 = 930 Eur dydžio piniginę kompensaciją dėl ieškovės asmeninio turto sukūrimui panaudotų bendrų sutuoktinių lėšų.

Įvertinus tai, kas nurodyta aukščiau, atsakovo reikalavimas priteisti jam 946,74 Eur sumą tenkintinas iš dalies – priteisiant jam iš ieškovės 930 Eur.

Apibendrinant 2.1 ir 2.2 dalis, visa atsakovui priteistina kompensacijos suma sudaro 1546,41 + 930 = 2476,41 Eur.

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys (priešieškinis) patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui (atsakovui) proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o kitai bylos šaliai – proporcingai teismo atmestų ieškinio (priešieškinio) reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašė jai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas yra sprendžiamas. Įvertinus, kad Vilniaus apygardos teismas Nutartimi grąžino pirmos instancijos teismui spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų iš naujo, taigi nėra jokio galiojančio (įsiteisėjusio) teismo procesinio sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų, spręstina, kad reikalinga vertinti ne tik šiuo sprendimu šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, tačiau ir ankstesniais Sprendimu ir Nutartimi šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas.

Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Bylos dalį grąžinus apylinkės teismui nagrinėti iš naujo ir bylą nagrinėjant naujos sudėties teismui, nei ieškovės, nei atsakovo (jų atstovų) piktnaudžiavimo procesu nenustatyta: šalys teismo nustatytais terminai teikė nurodytus procesinius dokumentus. Atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, ginčas yra turtinio pobūdžio, todėl vertintina, kad atsakovo bylos vedimas per savo atstovą advokatą yra tinkamas procesinis elgesys. Ieškovės patikslinto ieškinio pateikimas šioje byloje neužvilkimo bylos nagrinėjimo. Teismas neturi objektyvios galimybės įvertinti šalių elgesio ankstesnio bylos nagrinėjimo metu, todėl sprendžia, kad nukrypti nuo įstatyme įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra pagrindo. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog ieškovė teikė ieškinio patikslinimus nebūtinai gali būti vertinama kaip proceso vilkinimas, kaip tą vertino atsakovo pusė, nes šeimos bylų nagrinėjimo specifika leidžia keisti ieškinio dalyką ar pagrindą iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 377 straipsnis).

Šalys neginčijo viena kitos patirtų išlaidų.

3.1. Dėl nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-10253-1102/2021 patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Teismui šiuo sprendimu tenkinus ieškovės reikalavimą dėl teisių ir pareigų pagal gyvybės draudimo sutartis jai perkėlimo, taip pat iš dalies (beveik visa apimtimi) tenkinus atsakovo reikalavimą dėl piniginės kompensacijos jam iš ieškovės priteisimo, spręstina, kad šalių reikalavimai, susiję su draudimo sutartimis, patenkinti santykiu 51:49 proc. ieškovės naudai.

Ieškovės išlaidos teisinei pagalbai apmokėti nagrinėjant šią bylą sudarė 920 Eur (2021 m. sąskaitos: SPES Nr. 21-131 – 80 Eur, Nr. 21-175 – 140 Eur, Nr. 21-051 – 300 Eur, Nr. 21-075 – 300 Eur, Nr. 21-112 – 100 Eur, taip pat atitinkami mokėjimo nurodymai banke „Swedbank“, AB).

Atsakovas nurodė, kad jo bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudarė 676,80 Eur (sąskaitos už teisines paslaugas: 2021-04-30 Nr. 0052 – 338 Eur, 2021-10-31 Nr. 0171 – 169,40 Eur, 2021-11-17 Nr. 0182 – 169,40 Eur, taip pat atitinkami mokėjimo nurodymai banke „Swedbank“, AB).

Įvertinus šalių tenkintų reikalavimų proporciją, ieškovei iš atsakovo priteistina 920 x 0,51 = 469,20 Eur, atsakovui iš ieškovės priteistina 676,80 x 0,49 = 331,63 Eur. Atlikus tarpusavio užskaitą, ieškovei iš atsakovo priteistina 469,20 – 331,63 = 137,57 Eur.

3.2. Dėl nagrinėjant civilines bylas Nr. e2-115-981/2020, Nr. e2A-296-562/2021 patirtų šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė galutinai prašė (neskaitant reikalavimų dėl draudimo sutarčių): šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo 3 000 Eur dydžio neturtinę žalą; priteisti iš atsakovo 845 Eur piniginę kompensaciją už įvykdytą prievolę teikti išlaikymą vaikui už atsakovą; padalinti turtą šalims priteisiant po 1/2 dalį vienbučio gyvenamojo namo, ūkio pastato, pirties, esančių (duomenys neskelbtini); atsakovui priteisti transporto priemonę VW Passat, 1 400 Eur vertės, o ieškovei 700 Eur kompensaciją; pripažinti transporto priemonę Jeep Grand Cherokee, asmenine ieškovės nuosavybe; nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarką; priteisti iš atsakovo 4749,59 Eur ieškovės sumokėtų įmokų po 2016 m. gruodžio mėnesio už turto išlaikymą; pripažinti šalis solidariais trečiųjų asmenų V. J. ir V. J. skolininkais pagal ieškinyje nurodytas paskolos sutartis.

Atsakovas galutinai prašė (neskaitant reikalavimų dėl draudimo sutarčių): šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; pripažinti 1/4 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrąja šalių nuosavybe, priteisti šį turtą atsakovui, o ieškovei iš atsakovo priteisti 6000 Eur kompensaciją; atsakovui priteisti gyvenamąjį namą, ūkio pastatą, pirtį, esančius (duomenys neskelbtini), o ieškovei iš atsakovo priteisti 33150 Eur kompensaciją, nustatant, kad atsakovas kompensaciją išmokės per 3 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti atsakovui transporto priemonę VW Passat, o ieškovei 1180 Eur kompensaciją; priteisti ieškovei transporto priemonę Jeep Grand Cherokee, o atsakovui iš ieškovės 4475 Eur kompensaciją.

Sprendimu ir Nutartimi šalių santuoka buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės; ieškovei iš atsakovo priteista 3000 Eur neturtinė žala; ieškovei priteistas gyvenamasis namas su ūkio pastatu, pirtimi, esantys (duomenys neskelbtini), o atsakovui iš ieškovės priteista 33150 Eur kompensacija; ieškovei priteistas keleivinis automobilis Jeep Grand Cherokee, atsakovui priteistas keleivinis automobilis VW Passat, taip pat atsakovui iš ieškovės priteista 1650 Eur kompensacija už transporto priemones; ieškovei priteista iš atsakovo 645 Eur išlaikymo įsiskolinimo, taip pat 1 373,41 Eur kompensacija už turto išlaikymą.

Sprendimu ir Nutartimi teismams pilnai tenkinus ieškovės reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės (100:0), pilnai tenkinus ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo (100:0), iš dalies tenkinus ieškovės reikalavimą priteisti kompensacijas už vaiko išlaikymą (76:24), iš dalies tenkinus ieškovės reikalavimą priteisti kompensaciją už namo išlaikymą (29:71), netenkinus ieškovės reikalavimo pripažinti skolą tretiesiems asmenims (0:100), nekilnojamąjį turtą padalijus ieškovės prašomu būdu (pastebėtina, kad ieškovė pirminiu ieškiniu, taip pat teismo posėdyje prašė turtą priteisti jai, atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją) (100:0), netenkinus ieškovės prašymo dėl Jeep Grand Cherokee pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe (0:100), transporto priemones šalims perdavus jų prašomu būdu (50:50), netenkinus atsakovo reikalavimo dėl žemės sklypo dalies pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe (100:0), iš dalies tenkinus atsakovo reikalavimą dėl kompensacijos už transporto priemones (50:50), spręstina, kad šalių reikalavimai (išskyrus susijusius su draudimo sutartimis), patenkinti santykiu 60:40 proc. ieškovės naudai.

Ieškovė nurodė nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-115-981/2020 patyrusi 1546,80 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 3695 Eur išlaidų už teisinę pagalbą, iš viso 5241,80 Eur.

Atsakovas nurodė, kad sumokėjo 962 Eur žyminio mokesčio (teismui pateikta 2018 m. kovo 2 d. kartu su priešieškiniu, dokumentas DOK-53275) ir 800 Eur sumą už nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę (pateikta 2018 m. birželio 18 d., dokumentas DOK-145114). Bendra patirtų išlaidų suma – 1762 Eur. Atsakovas nurodė manantis, kad permokėjo 20 Eur žyminio mokesčio, prašė šią sumą jam grąžinti. Pastebėtina, kad atsakovo turtiniai reikalavimai, atsižvelgiant į patikslinto priešieškinio reikalavimus, Sprendimu, Nutartimi ir šiuo sprendimu galutinai nustatytas turto vertes (įskaitant ir reikalavimus dėl draudimo sutarčių), taip pat įvertinus teisinį reguliavimą, numatantį, kad ieškovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo, todėl už tokius reikalavimus žyminis mokestis išieškotinas iš atsakovo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sudaro 33150 + 4700 / 2 + 6000 + 645 + 2493,15 = 44638,15 Eur, už juos mokėtinas 1192,76 x 0,75 = 895 Eur dydžio žyminis mokestis. Įvertinus reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, iš viso atsakovo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 895 + 75 = 970 Eur. Taigi, ne atsakovas yra permokėjęs žyminio mokesčio 20 Eur, o atsakovo mokėtino žyminio mokesčio nepriemoka sudaro 8 Eur. Atsižvelgus į tai, kad šalys šioje byloje – bendrai vertinant – yra sumokėjusios pakankamą žyminio mokesčio sumą, nustatyta atsakovo nepriemoka iš atsakovo į valstybės biudžetą neišieškoma. Atsakovo prašymas grąžinti jam 20 Eur permoką netenkinamas.

Iš civilinės bylos Nr. Nr. e2A-296-562/2021 dokumentų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio, atsakovas – 228 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Įvertinus šalių tenkintų (atmestų) reikalavimų proporciją, ieškovei iš atsakovo priteistina (5241,80 +200) x 0,6 = 3265,08 Eur, atsakovui iš ieškovės priteistina (1762 + 228) x 0,4 = 796 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus tarpusavio užskaitą, ieškovei iš atsakovo priteistina 3265,08 – 796 = 2469,08 Eur.

Galutinai, atsižvelgiant į tai, kas nustatyta sprendimo 3.1 ir 3.2 dalyse, ieškovei iš atsakovo priteistina 137,57 + 2469,08 = 2606,65 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, nagrinėjant civilines bylas Nr. e2-115-981/2020, Nr. e2A-296-562/2021, Nr. e2-10253-1102/2021.

Byloje patirta 1,66 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį (nagrinėjamoje dalyje) tenkinti iš dalies.

Perkelti ieškovei L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) visas teises ir pareigas, kylančias iš 2012 m. liepos 9 d. gyvybės draudimo sutarties Nr. P16916677 su UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“; visas teises ir pareigas, kylančias iš 2008 m. spalio 1 d. Garantuotų palūkanų gyvybės draudimo sutarties Nr. 011 su 2012 m. gegužės 2 d. papildoma traumų dėl nelaimingo atsitikimo draudimo sutartimi Nr. 005 su Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialu; visas teises ir pareigas, kylančias iš 2003 m. gruodžio 4 d. investicinio gyvybės draudimo sutarties, draudimo liudijimo serija ID 002 Nr. 005544 su Mandatum Life Insurance Limited, veikiančiu per Lietuvos filialą.

Priteisti atsakovui Z. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 2476,41 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt šešių eurų 41 ct) dydžio kompensaciją už ieškovei atitenkančius investicinius draudimo produktus.

Priteisti iš atsakovo Z. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 2606,65 Eur (du tūkstančius šešis šimtus šešis eurus 65 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.