- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- e2A-1604-273/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02614-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- L. G.
- Atsakovas
- Ž. G.
- Trečiasis asmuo
- J. Č., uždaroji akcinė bendrovė „Telia“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. ir atsakovo Ž. G. atstovės advokatės K. Č. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-123-435/2020 pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui Ž. G. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, neturtinės žalos priteisimo, išlaikymo nepilnametei dukrai ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, buto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys J. Č. ir uždaroji akcinė bendrovė „Telia“, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. G. patikslintu ieškiniu atsakovui Ž. G. prašė: 1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą 2001 m. birželio 23 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. 833), konstatuojant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę – G.; 3) priteisti iš atsakovo ieškovei 3 000 Eur neturtinę žalą; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai U. G., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės; pavesti ieškovei lėšas tvarkyti uzufrukto teise; 5) priteisti iš atsakovo 5 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą dukrai U. G.; 6) pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį, (duomenys neskelbtini); 7) priteisti ieškovei natūra butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį, (duomenys neskelbtini), priteisiant iš ieškovės atsakovui 6 000 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkantį butą; 8) padalinti santuokos metu įgytą turtą – transporto priemonę VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 1997 m., kurios vidutinė rinkos vertė apie 1 000 Eur, priteisiant ją ieškovei asmeninės nuosavybės teise; transporto priemonę Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), pirmoji registracijos data 2004 m., kurios vidutinė rinkos vertė apie 2 000 Eur, priteisiant ją atsakovui asmeninės nuosavybės teise; priteisti iš atsakovo ieškovei 500 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią brangesnę transporto priemonę; 9) pripažinti prievolę pagal 2018 m. lapkričio 24 d. sudarytą pirkimo 24 mėn. terminui išsimokėtinai sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir UAB „Telia“ asmenine ieškovės prievole; 10) pripažinti prievolę pagal 2017 m. lapkričio 20 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp atsakovo ir J. Č. asmenine atsakovo prievole; 11) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, šalys kartu nebegyvena nuo 2019 m. birželio mėn. pabaigos. Atsakovas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu yra keletą kartų gydytas (detoksikuotas) Kauno klinikinėje ligoninėje, jis serga lėtiniu hepatitu (kepenų uždegimu) ir lėtiniu alkoholiniu pankreatitu (kasos uždegimu). 2008 m. po ūmaus toksinio hepatito ir kasos uždegimo gydymo atsakovas apie du metus alkoholio nevartojo, tačiau priklausomybė alkoholiui buvo stipresnė. Nepaisant sužalotos sveikatos, atsakovas ir toliau piktnaudžiauja alkoholiu, jis gali gerti net keletą savaičių, mėnesį, gali gerti alkoholinius gėrimus vienas. Siekdama išsaugoti santuoką ir padėti sutuoktiniui ieškovė visais būdais bandė padėti atsakovui: ragino kreiptis į medikus, gydyti priklausomybę, tačiau jokios priemonės nebuvo efektyvios. Piktnaudžiavimas alkoholiu atsakovą pakeitė kaip žmogų, jo vertybes, požiūrį į šeimą, jis nustojo rūpintis šeima, tapo grubus, priekabus, išgėręs nevengia kabinėtis tiek prie sutuoktinės, tiek prie dukros, varo jas iš namų, teigia, kad čia viskas jo ir ieškovei niekas nepriklauso. Ieškovė bijo sudrausminti atsakovą, kadangi tai baigiasi atsakovo puolimu ir riksmais, o kartais ir fiziniu smurtu. Toks atsakovo elgesys paveikė ir dukros psichologinę būseną, jai ieškovės pastangomis teikiama psichologinė pagalba. Nesutarimai šeimoje neigiamai paveikė ieškovės sveikatą. Prieš dešimt metų ieškovei buvo diagnozuota onkologinė liga. Ieškovė patyrė sudėtingą ginekologinę operaciją, jai taikytas spindulinis gydymas. Dėl išsivysčiusių komplikacijų ieškovė neteko 45 proc. darbingumo, jai rekomenduojama kito asmens priežiūra. Ieškovei pavyko pasiekti ligos remisiją, tačiau naujausi ieškovės medicininiai tyrimai parodė, kad liga vėl atsinaujino. Tikėtina, kad įtakos ligos atsinaujinimui turėjo nuolatinė įtampa, stresas, negatyvūs išgyvenimai šeimoje. 2019 m. birželio 28 d. atsakovas bute (duomenys neskelbtini) suėmęs už sprando stūmė ieškovę, suspaudė jos koją durimis, dėl ko jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, atsakovui buvo taikyta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo. Ikiteisminis tyrimas baigtas atleidus atsakovą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (atsakovas savo kaltę pripažino ir dėl savo veiksmų sutuoktinės atžvilgiu gailėjosi). Ieškovė eilę metų viena rūpinosi šeimos gerbūviu, dukros išlaikymu. Atsakovas darbus prarasdavo dėl priklausomybės alkoholiui, arba jam būdavo per sunku ir jis darbą tiesiog mesdavo, todėl ieškovė, dirbdama Kauno Sveikatos mokslų klinikose ir uždirbdama 650–670 Eur iš esmės viena buvo atsakinga už dukros ir šeimos finansinį gerbūvį. Atsakovas šeimos poreikių tenkinimui skirdavo po 150 Eur per mėnesį. Laiko, kad būtent atsakovas nevykdė savo kaip sutuoktinio pareigų – gerbti vienas kitą, remti vienas kitą moraliai ir materialiai, būti vienas kitam lojaliu ir tolerantišku. Atsakovo gyvenimo būdas, piktnaudžiavimas alkoholiu, psichologinis ir fizinis smurtas sutuoktinės ir dukros atžvilgiu, nesirūpinimas sutuoktine ir dukra, jų poreikiais, neprisidėjimas prie dukros išlaikymo negali būti suderinamas ir laikomas tinkamu elgesiu šeimoje.
3. Nurodė, kad dėl atsakovo veiksmų ieškovė patyrė negatyvius išgyvenimus: stresą, pažeminimus, emocinį ir fizinį skausmą, dėl atsakovo despotiškų veiksmų sumažėjo atsakovės pasitikėjimas savimi bei kitais žmonėmis, ji nebetiki, kad kiti žmonės gali ją mylėti, gerbti. Atsakovo netinkamas elgesys, grubumas, žeminimas padarė didelės žalos atsakovės savivertei, pasitikėjimui savimi. Prieš penkerius metus ieškovė šeimos gydytojos buvo nukreipta psichologo konsultacijoms. Jai buvo suteikta psichologinė pagalba, šiuo metu jai skiriami raminamieji vaistai, medikai įtaria depresiją. Kauno moterų krizių centre jai buvo teikiama psichologinė pagalba. Atsižvelgiant į santuokos trukmę, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinę žalą.
4. Nurodė, kad 2019 m. lapkričio 19 d. šalių dukrai U. G. sukako 18 metų, ji – Kauno „Saulės“ gimnazijos dvyliktokė. Dukrai reikalinga uniforma (kuri kainuoja apie 120 Eur), sąsiuviniai, kanceliarinės prekės, sportinė apranga. Mokslo metų laikotarpiu ji lanko papildomas anglų kalbos pamokas, kurių akademinė valanda kainuoja 10 Eur, per mėnesį tai sudaro 40 Eur. Dukros mokykloje įdiegtas elektroninis dienynas, tad būtinas internetas (mėnesinis mokestis – 9 Eur). Taip pat reikalingas kompiuteris, mobilaus ryšio telefonas. Šiuos dukros poreikius apmoka ieškovė. Mokslo metų eigoje, siekiant gauti kuo aukštesnius valstybinių baigiamųjų egzaminų balus, yra reikalingi korepetitoriai dėl papilomų pamokų. Ieškovė patirs išlaidas susijusias su dukters šimtadieniu, išleistuvėmis. Kasdienai mokykloje pietums dukrai ieškovė duoda po 4–5 Eur (per mėnesį tai sudaro apie 100–110 Eur). Dukrai būtina duoti kišenpinigių ar pinigų pramogoms. Taip pat būtini kasdieniai rūbai (apatinis trikotažas, sezoniniai viršutiniai rūbai ir kt.) ir avalynė, kuriuos ieškovė perka iš suaugusių skyriaus. Dukrai būtinas maistas namuose, vitaminai, higienos priemonės ir pan. Visavertis vaiko ugdymas apima ir lavinančią popamokinę veiklą, būrelius. Dukra turi muzikinių gabumų, ji lanko Kauno Sakralinės muzikos mokyklą, tęstinių studijų grojimo kanklėmis programą (mėnesio mokestis 12,42 Eur). Taip pat šoka šiuolaikinio šokio mokykloje „Time to show“, užsiėmimai mėnesiui kainuoja 25 Eur.
5. Nurodė, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus asmuo. Jokių pateisinamų sveikatos problemų, kurios neleistų atsakovui dirbti nėra. Be to, atsakovas pasiturintis asmuo, turi nekilnojamo turto, transporto priemonę. Ieškovės padėtis žymiai sudėtingesnė, jos šiuo metu gaunamos pajamos siekia vos virš 650–670 Eur per mėnesį, todėl tenka gyventi labai taupiai. Dėl prieš 10 metų diagnozuotos onkologinės ligos, kuri po taikyto spindulinio gydymo buvo suvaldyta, ieškovei kasdien reikalingi net penki vaistai, kurie nekompensuojami. Be to, ieškovei netekus 45 proc. darbingumo, ji neturi galimybės papildomai įsidarbinti ir gauti papildomų pajamų.
6. Kadangi atsakovas simboliškai prisideda prie šeimos poreikių tenkinimo – skiria po 150 Eur per mėnesį, kurių žiemos laikotarpiu neužtenka komunaliniams patarnavimams už butą sumokėti, o dukros išlaikymo ir kitų šeimos poreikių tenkinimas gula ant ieškovės pečių (kartais dukrai ieškovas duodavo po 50 Eur per mėnesį), prašo iš atsakovo priteisti dukrai skirto išlaikymo įsiskolinimą, po 150 Eur per mėnesį nuo 2016 m. liepos mėn. iki ieškinio pateikimo dienos, viso 5 400 Eur.
7. Nurodė, kad šalys susipažino 1996 m., o nuo 1997 m. pradėjo gyventi kartu, vesti bendrą ūkį. Pradžioje šalys gyveno bute (duomenys neskelbtini), kurį ieškovės motina E. S. faktiškai pirko dukrai, t. y. ieškovės ir tuo metu jos sugyventinio (atsakovo) poreikiams. 2000 m. spalio mėn., dar iki santuokos, už bendras ieškovės ir atsakovo lėšas pirkimo – pardavimo sutartimi įgijo vieno kambario apleistą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Be to, dalį pinigų buto pirkimui paskolino ieškovės motina E. S., kuri 2002 m. rugsėjo 23 d. butą Jonavoje pardavė ir už šį butą gautą pinigų sumą padovanojo ieškovei. Metų pabaigoje ši suma buvo išimta iš sąskaitos ir panaudota buto Kaune remontui. Buvo pakeisti langai, durys, atliktas remontas. Nepaisant to, butas (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovo nuosavybės teise, tačiau pirktas už bendras ieškovės ir atsakovo lėšas bei pagerintas iš esmės už asmenines ieškovės (dovanotos) lėšas, todėl turi būti pripažintas sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe ir padalintas. Atsižvelgiant į ieškovės sveikatos būklę ir turtinę padėtį bei aukščiau išdėstytus argumentus, yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Svarbu ir tai, kad šalių dukra šiais metais baigs gimnaziją ir planuoja likti studijuoti Kaune, Vytauto Didžiojo arba Kauno technologijos universiteto dieniniuose skyriuose. Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus bei dukters interesus, ieškovės nuomone, geriausiai atitiktų sutuoktinų įgyto turto padalijimas ieškovei priteisiant 2/3 dalintino turto, o atsakovui – 1/3 turto. Atsižvelgiant į tai, kad vieno kambario butas negali būti laikomas dalintinu turtu bei šalių konfliktiškus santykius, butas (duomenys neskelbtini) turėtų atitekti natūra ieškovei, o atsakovui išmokėta piniginė kompensacija, kuri siekia 1/3 buto vertės. Pagal Registrų centro duomenis buto (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė siekia 20 800 Eur. Tačiau šio turto vertė mažintina dėl jo būklės, todėl ieškovė atsakovui siūlo išmokėti 6 000 Eur.
8. Nurodė, kad šalys santuokoje įgijo dvi transporto priemones – VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurios vertė siekia apie 1 000 Eur ir kurią ieškovė prašo priteisti jai, ir Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurios vertė, vadovaujantis Emprekis duomenimis, yra apie 2 000 Eur ir kurią prašo priteisti atsakovui, o jai iš atsakovo priteisti 500 Eur dydžio kompensaciją.
Šalies argumentai
9. Ieškovė nurodė, kad ji 2018 m. lapkričio 24 d. su telekomunikacijų bendrove „Telia“ sudarė telefono aparato „Samsung A6” pirkimo 24 mėn. terminui išsimokėtinai sutartį. Kadangi šį telefoną ieškovė įsigijo asmeniniams poreikiams, tai ir įsipareigojimai prieš kreditorių po santuokos nutraukimo turėtų likti ieškovės asmenine prievole.
10. Atsakovas pateikė 2017 m. lapkričio 20 d. paskolos raštelį, pagal kurį kreditorius J. Č. atsakovui paskolino 3 000 Eur. Ši paskola ieškovės žiniomis buvo skirta transporto priemonės Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsigijimui, kuri yra grąžinta dar šalims gyvenant kartu. Kadangi transporto priemonę ieškovė prašo priteisti atsakovui, todėl paskola susijusi su šios transporto priemonės įsigijimu po santuokos nutraukimo turėtų likti asmenine atsakovo prievole.
Atsiliepimas
11. Atsakovas atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko, kad būtų nutraukta šalių santuoka, tačiau nesutiko, kad santuoka būtų nutraukta tik dėl atsakovo kaltės, laikė, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovei neturtinę žalą. Atsakovas nesutiko su prašomu priteisti dukrai išlaikymo dydžiu, atsižvelgiant į jo gaunamas pajamas sutiko mokėti po 180 Eur per mėnesį. Taip pat nesutiko mokėti išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovas nesutiko, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) būtų pripažintas bendra jungtine nuosavybe ir būtų dalijamas.
12. Atsakovas nurodė, kad ieškovės kaltė pasireiškė tuo, kad ji ignoravo sutuoktinio interesus, viena planavo savo laisvalaikį, atostogas. Apie 10 metų ji su atsakovu kartu neatostogavo. Atsakovas gyveno šeimoje, tačiau jautėsi vienišas ir reikalingas tik pinigams uždirbti. Nors sutuoktinė susirgo onkologine liga, tačiau, atsakovo nuomone, tuo negalima manipuliuoti. Sutuoktinės meilė, švelnumas, pagarba dingo ne dėl ligos. Ji visiškai atsisakė turėti lytinius santykius ir to negalima pateisinti liga. Kadangi atsakovas jautėsi nelaimingas, nemylimas, ignoruojamas, jis kartais nuoskaudas malšindavo netinkamai – alkoholio vartojimu. Nurodė, kad atsakovas nebuvo blaivinamas ar gydomas nuo priklausomybės alkoholiui. Jis nuo 2001 m. nuolat dirbo vairuotoju, todėl neturėjo galimybės piktnaudžiauti alkoholiu. Atsakovas yra gydytas ligoninėje, tačiau ne dėl alkoholizmo ar jo sukeltų ligų. Ieškovė visiškai nesistengė suprasti sutuoktinio, su juo kalbėtis, tartis, ieškoti sprendimo būdų, priemonių. Ji laikė atsakovą žemesniu, menkesniu žmogumi. Nors yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tariamo smurto artimoje aplinkoje, šis konfliktas neturi jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl kieno kaltės iširo santuoka, nes ji faktiškai iširusi jau seniai. Ieškovė nuolat gąsdina atsakovą, kad tokiu būdu pasiims butą, reikalauja, kad atsakovas perleistų butą jai, tada ji atsiims pretenzijas ir nekaltins jo.
13. Nurodė, kad atsakovas visuomet kas mėnesį dukrai duodavo ne mažiau 100–120 Eur, o sutuoktinei parnešdavo visą algą, pasilikdamas sau apie 100–150 Eur. Dukra neturi papildomų poreikių dėl sveikatos problemų ir tuo pačiu papildomų išlaidų. Ieškovė nepagrindė, kad dukrai būtina kas mėnesį 500 Eur. Šalys gyveno kartu, todėl atsakovas žino dukros išlaidas, jai niekada neskirdavo 500 Eur išlaikymui, nes paprasčiausiai neturėjo galimybės tiek skirti.
14. Nurodė, kad atsakovas po ilgo nedarbingumo nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. dėl kairės kojos kelio skausmų, buvo priverstas išeiti iš tolimųjų reisų vairuotojo darbo. Nuo 2018 m. lapkričio 6 d. atsakovas registruotas Užimtumo tarnyboje ir jo pragyvenimo šaltinis – gaunama bedarbio išmoka. Pirmuosius 3 mėnesius buvo mokama 515 Eur, sekančius 3 mėnesius – 399 Eur, dar sekančius 3 mėnesius – po 366 Eur. Iš šių pajamų jis skyrė dukrai 150 Eur, likusius – buto mokesčių sumokėjimui, maistui. Atsakovas turi nuosavybės teise 5 žemės sklypus, tačiau jie kol kas nėra pajamų šaltinis. Atsakovas sutinka, kad gali atsirasti būtinybė dalį jų perleisti siekiant gauti lėšų pragyvenimui ir išlaikymo teikimui. Su išlaikymo įsiskolinimu atsakovas nesutiko.
15. Nurodė, kad ieškovė daugybę metų gaudavo papildomas pajamas – apie 120–140 Eur nuomos mokestį už vieno kambario butą (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovo motinai B. Č., nuomą. Šių pajamų ji nebegauna įvykus konfliktui tik nuo 2019 m. liepos 26 d.
16. Nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini) negali būti pripažintas bendra jungtine nuosavybe, nes tam nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Bute nėra padaryta kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbų, jis nėra pagerintas iš esmės. Nupirkus butą buvo atliktas paprastas einamasis remontas, nes butas buvo apleistas. Perdažytos sienos, lubos, pakeistos lauko durys, kurios kainavo apie 800 Lt, pakeisti ir du langai. Langų ir durų įsigijimui nebuvo panaudoti ieškovės pinigai. Ieškovei niekada nebuvo būdinga dalintis uždirbtus pinigus, juolab kartu kažką pirkti, investuoti turimas lėšas. Ji visada gyveno siekdama, kad jos pinigai būtų skiriami tik jos, o vėliau ir dukros poreikių tenkinimui. Atsakovas nuo 1997 m. negyveno kartu su ieškove, jis gyveno kartu su motina (duomenys neskelbtini). Tik kartais pasilikdavo pas ieškovę nakvoti. Butas (duomenys neskelbtini) buvo pirktas išimtinai tik už atsakovo lėšas, nes su ieškove nevedė nei bendro ūkio, ir apskritai ji neturėjo ir nesiūlė jokių santaupų. Ji neturėjo jokių papildomų pajamų, išskyrus darbo užmokestį, kuris visuomet buvo minimalus. Atsakovas nuolat dirbo automobilių detalių pardavime, turėjo oficialų darbo užmokestį individualioje įmonėje bei daug detalių parduodavo pažįstamiems ar per skelbimus ir gaudavo papildomas pajamas. Buto pirkimui buvo išleista viso 30 000 Lt. Atsakovas taip pat neturėjo pilnai šios sumos, todėl teko prašyti artimųjų finansinės pagalbos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
17. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nutraukė šalių santuoką, sudarytą 2001 m. birželio 23 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 833 dėl atsakovo kaltės; ieškovei paliko santuokinę pavardę G.; priteisė ieškovei iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos; priteisė iš atsakovo dukters U. G. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. liepos 26 d.) iki jos pilnametystės, išskaičiavus atsakovo sumokėtas ieškovei sumas vykdant 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ir 5 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą; pavedė dukters išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei; padalino santuokos metu įgytą turtą – transporto priemonę VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise; transporto priemonę Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise; priteisė iš atsakovo ieškovei 500 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią brangesnę transporto priemonę; pripažino prievolę pagal 2018 m. lapkričio 24 d. pirkimo 24 mėn. terminui išsimokėtinai sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir UAB „Telia“, asmenine ieškovės prievole; likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo ieškovei 747 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo valstybei 327 Eur žyminį mokestį ir 24,89 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu; priteisė iš ieškovės valstybei 14,93 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
18. Dėl santuokos nutraukimo ir kaltės. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad dėl atsakovo 2019 m. birželio 26 d. panaudoto fizinio smurto prieš ieškovę buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Atsakovas incidento metu buvo girtas, jis ieškovę išvadino necenzūriniais žodžiais. Atsakovas ikiteisminiame tyrime savo kaltę pripažino pilnai, sakė, kad tai padarė tyčia apimtas pykčio, dėl padaryto nusikaltimo gailėjosi, pažadėjo daugiau taip nesielgti, sakė kad jam tai didelė pamoka, todėl buvo priimtas nutarimas ikiteisminį tyrimą nutraukti, atleidžiant atsakovą nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduodant jį motinos B. Č. atsakomybėn pagal laidavimą. Teismo vertinimu ši aplinkybė neginčijamai įrodo, kad ieškovas naudojo smurtą atsakovės atžvilgiu, kas atitinka CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytą prezumpciją - žiaurų elgesį su kitu sutuoktiniu, todėl laikytina, kad jis yra kaltas dėl santuokos iširimo.
19. Teismas nustatė, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovo nesikreipimas į Respublikinį priklausomybės ligų centrą pats savaime nepaneigia atsakovo priklausomybės alkoholiui, o greičiau patvirtina, kad atsakovas nepripažino šią problemą ir nesiekė jos spręsti. Teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė lojalumo ir abipusės pagarbos pareigas, kas sudaro pagrindą pripažinti, kad jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3. 60 str. 2 d.). Teismas nurodė, kad atsakovas savo teiginiams, jog santuoka iširo ir dėl ieškovės kaltės, nepateikė jokių įrodymų. Atsakovui neįrodžius, kad dėl santuokos iširimo kalta ir ieškovė ir nesant kitų aplinkybių, paneigiančių atsakovo kaltę, teismas padarė išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.
20. Dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas nurodė, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog dėl atsakovo besaikio alkoholio vartojimo ir to pasėkoje dėl neadekvataus jo elgesio ieškovė patyrė daugybę stresinių išgyvenimų, pati susirgusi sunkia liga, neturėjo ne tik paramos ir užuojautos, bet ir turėjo pasirūpinti tuo metu dar mažametės dukters priežiūra, nes pasitikėti atsakovu negalėjo. Nepaisant begalinės ieškovės kantrybės, atsakovas ne tik kad nesistengė pasikeisti, bet galiausiai pradėjo ieškovę žeminti, psichologiškai ir fiziškai smurtauti. Teismas, įvertinęs santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, nusprendė ieškovei priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
21. Dėl išlaikymo priteisimo. Teismas nustatė, kad ieškovė gauna apie 1 000 Eur atlyginimą. Santaupų, nekilnojamojo turto ieškovė neturi; turi transporto priemonę. Atsakovo atlyginimas yra 700 Eur. Jis taip pat turi transporto priemonę, vieno kambario butą Kaune ir penkis žemės ūkio paskirties žemės sklypus Kauno rajone. Ieškovė turi nedidelius finansinius įsipareigojimus dėl įsigyto telefono aparato, atsakovas finansinių įsipareigojimų neturi. Ieškovė dėl onkologinės ligos yra netekusi 45 proc. darbingumo, ji nuolat vartoja didelį kiekį nekompensuojamų vaistų. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovui nustatytą neįgalumą ar nedarbingumo lygį, taip pat nėra duomenų apie kitus turimus ieškovės ar atsakovo išlaikytinius. Teismas nurodė, kad atsakovas, kaip pats nurodė, turėdamas visas vairuotojo kategorijas dirba už 700 Eur atlyginimą ir jį tenkina jo darbo užmokestis, nepaneigia atsakovo įstatyminės pareigos teikti materialinį išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Atsakovas dabartiniu metu yra sveikas ir darbingas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis siekia pagerinti savo turtinę padėtį, ieško kito geriau apmokamo darbo ar papildomų darbų. Teismo vertinimu, toks pasyvus atsakovo elgesys neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Teismas įvertinęs ieškovės pateiktą dukters poreikių lentelę, sprendė, kad dukrai per mėnesį reikalingos išlaidos 626-648 Eur ribose, nėra užaukštintos ir atitinka tokio amžiaus merginos poreikius. Teismo vertinimu atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei ieškovė. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti po 300 Eur per mėnesį išlaikymą yra pagrįstas.
22. Dėl išlaikymo įsiskolinimo. Teismas nustatė, kad šalys iki 2019 m. birželio pabaigos gyveno kartu. Atsakovas pripažino, kad nuo 2018 m. rugsėjo 24 d., t. y. kai dėl kojos kelio skausmų buvo priverstas išeiti iš tolimųjų reisų vairuotojo darbo, ir nuo 2018 m. lapkričio 6 d., kai buvo registruotas Užimtumo tarnyboje ir jo pragyvenimo šaltinis buvo gaunama bedarbio išmoka, jis neturėjo galimybių skirti šeimai daugiau pinigų. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio vertintina, kad laikotarpis, už kurį ieškovė skaičiuoja išlaikymo įsiskolinimą, yra nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2019 m. liepos 26 d., kas reiškia, kad šalių dukrai tuo metu buvo 15-17 metų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas 150 Eur skyrė ne dukrai, o šeimos poreikiams, t. y. mokesčiams, maistui ir kt. Ieškovės banko sąskaitos patvirtina, kad mokesčius už butą mokėdavo ieškovė. Šalių dukra tuo metu taip pat užsiiminėjo užklasine veikla, lankė būrelius. Teismas įvertinęs dukters poreikius tokiame amžiuje ir ieškovės prašomą priteisti įsiskolinimo sumą po 150 Eur kas mėnesį, kas reiškia, jog tokiu būdu skaičiuojant šalių dukros poreikiams iš abiejų tėvų būtų skiriama po 300 Eur kas mėnesį, bei įvertinęs tai, kad atsakovas neįrodė, jog jis dukters išlaikymui skyrė daugiau nei 50 Eur kas mėnesį, kuriuos ieškovė pripažino, laikė, kad ieškovės reikalavimas dėl 5 400 Eur išlaikymo dukrai įsiskolinimo už tris paskutinius metus priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas pilna apimtimi.
23. Dėl santuokoje įgytų automobilių padalijimo. Teismas nustatė, kad šalys gyvendamos santuokoje įsigijo du automobilius - Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įgytą 2017 m. lapkričio 24 d., kurio kaina 2 830 Eur, ir VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įgytą 2011 m. vasario 18 d., kurio kaina 970 Eur. Šalys sutiko, kad Toyota Avensis po santuokos nutraukimo būtų palikta atsakovui, o VW Passat – ieškovei, tačiau ieškovė prašė priteisti 500 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkantį brangesnį automobilį. Atsakovas teigė, kad kadangi už automobilio Toyota Avensis įsigijimą skolinti pinigai dar nėra grąžinti, o ieškovė šį automobilį įtraukia į dalintino turto balansą, tai atsakovo prievolė J. Č. turėtų būti pripažinta solidaria. Vėliau nurodė, kad visgi skolą J. Č. yra grąžinęs, tik nepamena kada. Teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2017 m. lapkričio 20 d. J. Č. paskolino atsakovui 3 000 Eur automobilio pirkimui ir atsakovas 2019 m vasario 24 d. buvo grąžinęs 700 Eur. Tiek atsakovas, tiek ir trečiasis asmuo J. Č. teigė, kad paskolą atsakovas yra grąžinęs pilnai, tačiau 2 300 Eur buvo grąžinti 2020 metų pradžioje. Kadangi šalys kartu nebegyvena nuo 2019 m. birželio 26 d., tai 2 300 Eur paskolos suma grąžinta šalims kartu nebegyvenant. Teismas atsižvelgė, kad paskolos davėjas ir paskolos gavėjas yra susiję artimais ryšiais (kreditorius yra atsakovo motinos sutuoktinis), paskolos raštelyje yra fiksuotas paskolos grąžinimas tik iki 2019 m. vasario 24 d., vėlesnis paskolos grąžinimas dėl neaiškių priežasčių fiksuotas nebuvo. Atsakovas negalėjo nurodyti, kada jis grąžino paskolą ir tik kreditoriui nurodžius, kad ji buvo grąžinta 2020 metų pradžioje, su jo parodymais sutiko. Ieškovė nurodė, kad atsakovas skolą yra grąžinęs dar tuomet, kai jie gyveno drauge. Teismas įvertino, kad atsakovas pradėjo dirbti tik 2020 m. vasario 6 d., iki tol gaudavo tik bedarbio pašalpą. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas pripažino neįrodytu atsakovo teiginį, kad paskolą J. Č. jis grąžino jau po to, kai jis su ieškove nebegyveno, t. y. iš asmeninių lėšų. Teismas padarė išvadą, kad abu automobilius šalys įgijo santuokoje už bendras lėšas, todėl šalims pasidalijus automobilius gera valia, ieškinį šioje dalyje tenkino ir pagal į bylą pateiktas automobilių kainas santuokos metu įgytą turtas padalijo tokiu būdu – VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurios vidutinė rinkos vertė apie 1 000 Eur, priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise; Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurios vidutinė rinkos vertė apie 2 000 Eur, priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise; priteisė iš atsakovo ieškovei jos prašomą 500 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią brangesnę transporto priemonę.
24. Dėl šalių prievolių. Teismas nustatė, kad atsakovas neprieštaravo ieškovės reikalavimui pripažinti prievolę pagal 2018 m. lapkričio 24 d. sudarytą pirkimo 24 mėn. terminui išsimokėtinai sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir UAB „Telia“, asmenine ieškovės prievole, todėl šį ieškovės reikalavimą tenkino. Teismas nustatė, kad atsakovo prievolė J. Č. pagal 2017 m. lapkričio 20 d. paskolos sutartį yra pasibaigusi, todėl atmetė ieškovės reikalavimą minėtą prievolę pripažinti atsakovo asmenine prievole.
25. Dėl buto pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalijimo. Teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas 2000 m. spalio 30 d. iki šalių santuokos sudarymo. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad įrodinėjant prisidėjimą lėšomis prie buto įsigijimo ieškovė turėjo pareikšti reikalavimą dėl buto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Kadangi tokio reikalavimo byloje pareikšta nebuvo, kaip ir nebuvo įrodinėjama, kokia dalis bendrojoje nuosavybėje turėtų būti pripažinta ieškovei, teismas plačiau dėl to nepasisakė, konstatuodamas, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, kurios neįrodytos jokiais rašytiniais įrodymais dėl 8 000 Lt prisidėjimo įsigyjant ginčo butą nesudaro teisinio pagrindo pripažinti šį butą šalių bendrąja jungtine nuosavybe. Teismas po ginčo buto įsigijimo jame langų, durų pakeitimo, laminuotų grindų ir plytelių vonios kambaryje sudėjimo nelaikė buto esminiu pagerinimu. Nurodė, kad ieškovė jokiais įrodymais nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių, kad ieškovės nurodytus darbus atliko atsakovas dar iki 2002 m. rugsėjo 23 d., kai ieškovės motina E. S. pardavė butą Jonavoje ir už jį gautus pinigus padovanojo ieškovei. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad buto remonto darbai buvo pradėti dar iki gimstant šalių dukrai, t. y. iki (duomenys neskelbtini), kas taip pat teismo vertinimu reiškė, kad iki pinigų, gautų už parduotą butą, padovanojimo. Teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstus ieškovės argumentus, jog atsakovas taip pat neįrodė, kad butas buvo pirktas už jo motinos pinigus. Nurodė, kad šiuo atveju, ne atsakovo, o ieškovės pareiga buvo įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, sudarančias pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatavo, jog nėra pagrindo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, todėl ieškinį šioje dalyje atmetė. Atmetęs reikalavimą dėl ginčo buto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstą ieškovės reikalavimą dėl šio buto padalijimo.
26. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovė už ieškinio reikalavimus iš viso turėjo sumokėti 603 Eur žyminio mokesčio, tačiau sumokėjo 50 Eur, nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo ieškovė buvo atleista. Už advokato padėjėjos teisines paslaugas ieškovė iš viso sumokėjo 1 385 Eur. Atsakovas sumokėjo 37,50 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris buvo atmestas, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Už teisines paslaugas atsakovas turėjo 450 Eur. Valstybė patyrė 39,82 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys patenkintas 62,50 proc., todėl ieškovei iš atsakovo turi būti priteistas 50 Eur žyminis mokestis bei 866,00 Eur išlaidos už teisines paslaugas. Valstybei iš atsakovo priteista 327 Eur žyminis mokestis. Atsakovui iš ieškovės priteistos 169 Eur bylinėjimosi išlaidos. Teismas atliko įskaitymą, ir ieškovei iš atsakovo priteisė 747,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Valstybei iš ieškovės teismas priteisė 14,93 Eur išlaidos, o iš atsakovo – 24,89 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
III. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai
27. Apeliaciniame skunde ieškovė prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimą ir pripažinti bendra jungtine šalių nuosavybe butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį, (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei natūra butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį, (duomenys neskelbtini), priteisiant atsakovui 6 000 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkantį butą; atlyginti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinėje instancijoje. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
27.1. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus dėl ginčo buto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalijimo. Atmetęs reikalavimus teismas turėjo spręsti kompensacijos ieškovei priteisimo klausimą, tačiau to nepadarė ir tokiu būdu teismas suteikė galimybę atsakovui nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita;
27.2. Teismas vadovaujantis išimtinai atsakovo interesais, neatsižvelgė į byloje esančius kitus duomenis, netinkamai vertino ginčo buto įsigijimo aplinkybes, neatsižvelgė, kad atsakovas savo paaiškinimus bylos eigoje, kaip ir kokiu būdu įsigijo šį turtą, nuolat keitė, buvo nenuoseklus;
27.3. Teismas neįvertino, kad aplinkybes, jog šalys gyveno iki santuokos sudarymo, nuo 1997 m. ir planavo kartu pirkti butą patvirtino visi liudytojai. Šalys gyvendamos kartu turėjo tikslą įsigyti nuosavą būstą Kaune. 2000 m. spalio mėn., t. y. dar iki santuokos, už bendras šalių lėšas pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo ginčo butą už 29 000 litų. Prieš pasirašant sutartį atsakovas sumokėjo 20 000 litų, o likusi suma 9 000 litų turėjo būti sumokėta iki lapkričio 20 d.. Ši sąlyga į pirkimo-pardavimo sutartį buvo įtraukta tik dėl tos priežasties, kad ieškovės motina E. S. pasiskolintų pinigų ir padėtų dukrai bei būsimam žentui nusipirkti butą, kadangi šalys buto pirkimui buvo panaudoję visas savo sutaupytas lėšas. Liudytoja E. S. patvirtino, kad ji paskolino dukrai šiuos pinigus, tik vėliau pamačius kad šie sunkiai verčiasi, skolą dalimis kreditorei grąžino pati, o paskolintus 8 000 litų apeliantei dovanojo. Ieškovė dovanotomis lėšomis prisidėjo įsigyjant ginčo butą, kas sudaro apie 28 % nuo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos kainos;
27.4. Vertindamas buto įsigijimo aplinkybes teismas vadovavosi nenuoseklia atsakovo pozicija bei prieštaringais liudytojų - B. Č. ir Z. A. - parodymais. Atsakovas proceso pradžioje teigė, kad butas buvo pirktas išskirtinai jo pinigais ir tik kažkiek trūko; bylos nagrinėjimo metu atsakovas pakeitė savo poziciją ir teigė, kad tai motina B. Č. jam nupirko ginčo butą. Liudytojų parodymai prieštaringi ir nelogiški. B. Č. teigė, kad po 1996 m. skyrybų jai atitekusias pinigines lėšas ji laikė namuose, o Z. A. teigė, kad šiuos pinigus B. Č. laikė banke. Jei B. Č. turėjo pinigų butui įsigyti, kodėl ji laukė eilėje butui gauti, ji galėjo butą nusipirkti už turėtus grynus pinigus. Ginčo butas buvo pirktas tik po 4 metų. Atsakovo motina jokių grynųjų ar kitokių piniginių lėšų neturėjo ir prie ginčo buto pirkimo neprisidėjo;
27.5. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2002 m. rugsėjo 23 d. ieškovės motina E. S. jai nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini) pardavė ir už šį butą gautą pinigų sumą padovanojo ieškovei. Byloje esantis išrašas iš AB Vilniaus banko patvirtina aplinkybę, kad 2002 m. rugsėjo 23 d. ieškovė už šį butą gautus pinigus - 5 900 litų, įnešė į savo asmeninę sąskaitą. Metų pabaigoje ši suma buvo panaudota ginčo buto remontui. Ieškovės investuota 5 900 litų suma sudarė apie 1/6 ginčo buto vertės. Tai buvo esminiai buto pagerinimai ir tai buvo pagrindas teismui pripažinti šį turtą bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Butas buvo įrengtas abiejų sutuoktinių iniciatyva ir darbu. Lėšos reikalingos buto pagerinimui buvo taip pat skiriamos iš asmeninių ieškovės ir bendrų sutuoktinių lėšų, todėl yra pagrindas ginčo butą pripažinti sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe ir jį padalinti.
27.6. Atsižvelgiant į ieškovės sveikatos būklę, turtinę padėtį, socialinį pažeidžiamumą, šalių dukros poreikius bei aukščiau išdėstytus argumentus, yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Atsižvelgiant į konfliktiškus šalių santykius ir tai, kad vieno kambario butas negali būti laikomas dalintinu turtu, ginčo butas natūra turėtų atitekti ieškovei, o atsakovui išmokėta piniginė kompensacija. Teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus bei dukros interesus geriausiai atitiktų ginčo buto padalijimas ieškovei priteisiant 2/3 ginčo buto, o atsakovui - 1/3 ginčo buto;
27.7. Teismui nusprendus, kad ginčo butas negali būti pripažintas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos už ieškovės panaudotas lėšas gerinant atsakovo turtą. Teismas iš esmės neišsprendė ginčo šioje dalyje, skundžiamu sprendimu pažeidė sutuoktinių interesų pusiausvyros principą ir sudarė galimybę atsakovui praturtėti ieškovės sąskaita;
27.8. Teismas turėjo spręsti ir kompensuoti apeliantės įdėtas pinigines lėšas į atsakovo turtą (28 % dalis nuo buto įsigijimo kainos ir investuotos lėšos į buto remontą, kas sudaro apie 20 % buto vertės). Tokia teismo pozicija prieštarauja kasacinio teismo suformuotai praktikai.
28. Apeliaciniame skunde atsakovo atstovė prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo sprendimą dalis dėl išlaikymo, dėl kaltės, dėl neturtinės žalos, dėl piniginės kompensacijos ir priteisti iš atsakovo dukrai U. G. išlaikymą po 180 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo iki pilnametystės, reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo atmesti; santuoką nutraukti dėl abipusės kaltės, reikalavimą dėl neturtinės žalos atmesti, nepriteisti ieškovei 500 Eur kompensacijos už automobilį. Teismui nusprendus, kad atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, neturtinės žalos dydį sumažinti iki 500 Eur; prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje bei priimti papildomą įrodymą - prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
28.1. Dėl automobilių padalinimo. Teismo išvada neparemta jokiu patikimu įrodymu, o ieškovės paaiškinimų nepatvirtino joks kitas įrodymas, todėl 500 Eur piniginė kompensacija priteista nepagrįstai. Ieškovė pripažino, kad automobilio Toyota pirkimui buvo skolinti pinigai iš J. Č.. Teismas nepagrįstai rėmėsi vien ieškovės paaiškinimais ir kritiškai vertino atsakovo parodymus bei nesivadovavo J. Č. parodymais dėl pinigų grąžinimo. Kad J. Č. ir atsakovas nurodė tikrovę atitinkančias aplinkybes, patvirtino ir skolos raštelis, kad pinigai buvo paskolinti. Paskutinė paskolos dalis buvo grąžinta 2020 m. Nors nebuvo įvardinta konkreti data, tačiau vertinant raštelį ir grąžinimų fiksavimus, nėra pagrindo teigti, kad pinigai buvo grąžinti iki 2019 m. birželio 26 d. Atsakovo nedarbingumas nedavė pagrindo pripažinti, kad pinigai grąžinti šalims gyvenant kartu;
28.2. Dėl dukros išlaikymo. Teismas vadovavosi ieškovės paaiškinimais, kad atsakovas nepakankamai prisidėjo prie dukros išlaikymo. Išlaikymo skola už laikotarpį nuo 2017 m liepos mėn. iki 2019m liepos mėn. nebuvo susidariusi ir negali būti priteista. Ieškovė nepaneigė atsakovo parodymų, kad atsakovas kai dirbo, uždirbtus pinigus perduodavo ieškovei šeimos poreikių tenkinimui. Tik tuomet, kai negalėjo dirbti, tai prisidėdavo 150 Eur iš gaunamos bedarbio pašalpos. Vien ta aplinkybė, kad šalys kartu gyveno ir bendrą ūkį vedė iki 2019 m birželio pabaigos, neduoda pagrindo priteisti tariamo išlaikymo įsiskolinimo. Teismas neįvertino, kad tariamo išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu ieškovė gaudavo į rankas didesnį darbo užmokestį nei atsakovas, neįvertino, kad atsakovas turėjo sveikatos sutrikimą dėl kelio sąnario, todėl neturėjo galimybės dirbti dėl objektyvios priežasties ir gaudavo mažesnę nei ieškovė bedarbio išmoką. Teismas neteisingai paskirstė tuo laikotarpiu išlaikymo pareigas tėvams, pripažindamas, kad tėvas privalėjo teikti 300 Eur kas mėnesį. Teismas nenustatė išlaikymo poreikių apimties tariamo įsiskolinimo laikotarpiu. Ieškovė niekada nesitarė su atsakovu dėl dukros poreikių apimties. Teismas neatliko dukros poreikių analizės laikotarpiu nuo 2017 liepos mėn. iki sprendimo priėmimo, neįvertino, kad ieškovė nusprendė tenkinti ir nebūtinus pastarojo laikotarpio poreikius, tokius kaip vairavimo mokymasis, kalbos kursų lankymas. Teismas neįvertino atsakovo parodymų, kad jis visuomet kas mėnesį dukrai tiesiogiai duodavo ne mažiau 100 Eur, o dažniausiai po 120 Eur. Neįvertinta, kad dukra turėtų papildomų būtinų poreikių dėl sveikatos problemų ir dėl to papildomų išlaidų. Teismas neteisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį. Teismas neįvertino, kad dukrai tapus pilnametei, po jos kreipimosi į teismą dėl išlaikymo priteisimo, teismo sprendimu yra patvirtinta sutartis dėl kas mėnesį mokamų 250 Eur. Pridedamoje taikos sutartyje 2020 m. sutarties pasirašymo metu dukros poreikių dydis yra mažesnis nei 2017 m., 2018 m., 2019 m. Tariama skola skaičiuojant dukros poreikius mėnesiui viso po 300 Eur yra neteisinga ir grubiai pažeidžianti tėvo teises ir interesus;
28.3. Dėl santuokos iširimo, neturtinės žalos. Santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl neturtinė žala negalėjo būti priteista. Atsakovas nepagrįstai apkaltintas, kad nesirūpino šeima, jos gerbūviu. Atsakovas suteikė šeimai gyvenamą būstą, duodavo visada sutuoktinei pakankamai pinigų sau pasilikdamas tik būtiniems poreikiams. Atsakovas neturi priklausomybės alkoholiui, ką patvirtino liudytojai ir rašytiniai įrodymai. Atsakovo darbas buvo susijęs su padidinto pavojaus šaltinio valdymu, todėl nebuvo jokių galimybių piktnaudžiauti alkoholiu. Teismas nepagrįstai savo išvadą dėl santuokos nutraukimo grindė liudytojų parodymais, kurios labai retai matydavo atsakovą ir su juo nebendravo. Medicininiai dokumentai patvirtina ne aplinkybes, kad buvo nesaikingai vartojamas alkoholis, o priešingai, kad dėl kepenų ligos, buvo negalima vartoti alkoholio. Ieškovės susirgimas onkologine liga prieš 10 metų nebuvo nulemtas atsakovo veiksmų ar valios. Teismas nevertino, kad santuokoje atsakovas jautėsi ignoruojamas, buvo reikalingas tik pinigams uždirbti, su juo nebuvo tariamasi, priimami bendri sprendimai. Teismas neįvertino, kad konfliktą 2019 m. vasarą išprovokavo ieškovė. Neturtinė 3 000 Eur žala priteista neteisingai. Pagrindinė ieškovės išgyvenimų, stresų priežastis buvo onkologinė liga. Atsakovas taip pat išgyveno dėl sutuoktinės ligos, dėl prastėjančių tarpusavio santykių, santuokos nutraukimo, šeimos iširimo. Ieškovė siekė nuteikti dukrą prieš tėvą.
29. Atsiliepimų į apeliacinius skundus byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
31. Ieškovė L. G. skundžia teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jos ieškinio reikalavimas butą, registruotą atsakovo Ž. G. vardu ir įgytą iki santuokos sudarymo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį padalinti. Atsakovas Ž. G. nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu, kuriuo santuoka nutraukta dėl jo kaltės ir priteistas neturtinės žalos atlyginimas, priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui vaikui, 500 Eur kompensacija ieškovei už atsakovui tenkantį didesnės vertės turtą.
Dėl naujų įrodymų
32. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
33. Atsakovas Ž. G. su apeliaciniu skundu pateikė U. G. ir Ž. G. 2020-02-25 prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2592-429/2020. Teisėjų kolegija šį prašymą atsisako priimti, kadangi jis galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme.
Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir neturtinės žalos priteisimo
34. Šalių santuoką pirmosios instancijos teismas nutraukė dėl atsakovo Ž. G. kaltės ir priteisė iš atsakovo ieškovei L. G. 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
35. Atsakovas nesutinka, kad jis yra kaltas dėl šeimos iširimo, nepagrįstai apkaltintas dėl nesirūpinimo šeima ir jos gerbūviu, priklausomybe alkoholiui. Apelianto teigimu, santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl neturtinė žala negalėjo būti priteista.
36. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.92, 3.109 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinio pareiga apima lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas įstatyme įtvirtintas pareigas. Aiškinant CK 3.60 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad pakanka įrodyti bent vieną iš šioje teisės normoje nurodytų aplinkybių tam, kad būtų laikoma, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu pastarasis nepaneigia kaltės prezumpcijos.
37. Iš 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matosi, kad dėl atsakovo 2019 m. birželio 26 d. panaudoto fizinio smurto prieš ieškovę buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Atsakovas incidento metu buvo girtas, jis ieškovę išvadino necenzūriniais žodžiais, sakė, kad jai niekas nepriklauso ir jis susiras kitą. Atsakovas ikiteisminiame tyrime savo kaltę pripažino pilnai, sakė, kad tai padarė tyčia apimtas pykčio, dėl padaryto nusikaltimo gailėjosi, pažadėjo daugiau taip nesielgti, sakė, kad jam tai didelė pamoka, todėl buvo priimtas nutarimas ikiteisminį tyrimą nutraukti atleidžiant atsakovą nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduodant jį motinos B. Č. atsakomybėn pagal laidavimą. Ši aplinkybė įrodo, kad atsakovas naudojo smurtą ieškovės atžvilgiu, kas atitinka CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytą prezumpciją - žiaurų elgesį su kitu sutuoktiniu, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo.
38. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – šalių dukters žinutės, 2010 m. laiškas atsakovui, atsakovo pirkinių čekiai, iš dalies ir medicininiai dokumentai, kuriuose nurodomas draudimas vartoti alkoholį, L. S. liudijimas notarui, teismo posėdyje apklaustų ieškovės liudytojų parodymai patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes apie tai, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, kad jis gerdavo daug dienų, užgėręs elgdavosi neadekvačiai, negrįždavo į namus, po užgėrimų buvo gelbėjamas ieškovės lašelinėmis, galimai naudojosi nedarbingumo pažymomis. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir atsakovo liudytojų Z. A. ir B. Č. parodymai, kurios savo pasisakymuose neneigė aplinkybės, kad atsakovas vartojo alkoholį, tačiau bandė rasti pateisinimų tokiam atsakovo elgesiui. Be to, ieškovė patvirtino, kad dėl 2019 m. birželio 26 d. įvykusio incidento, kurio metu atsakovas buvo girtas, ji suprato, kad atsakovas visiškai negerbia savo sutuoktinės, kad jis neturi noro pasikeisti ir kad santuokos išgelbėti nepavyks.
39. Visumos pateiktų į bylą įrodymų pagrindu teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė lojalumo ir abipusės pagarbos pareigas, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas, todėl pagrįstai šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia ištirtų įrodymų pagrindu teismo padarytų išvadų, todėl skundo argumentas, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmestinas.
40. CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė iš atsakovo prašė priteisti 3 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
41. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nurodo, kad neturtinės žalos atlyginimas priteistas neteisingai, nes teismas nevertino jo nurodytų aplinkybių, jog santuokoje jis jautėsi ignoruojamas, buvo reikalingas tik pinigams uždirbti, su juo nebuvo tariamasi, nebuvo priimami bendri sprendimai. Nurodo, kad konfliktą 2019 m. vasarą išprovokavo pati ieškovė, o pagrindinė ieškovės išgyvenimų, stresų priežastis buvo jos onkologinė liga.
42. Į bylą pateikta 2019 m. spalio 8 d. Kauno apskrities Moterų krizių centro pažyma patvirtina, kad L. G. ir U. G., siekiant padėti įveikti stresinės situacijos šeimoje padarinius, buvo teikiamos psichologo konsultacijos. Pažymoje nurodyta, kad krizinė situacija šeimoje susidarė dėl dažnų konfliktų su sutuoktiniu ir patirto smurto. Kreipdamasi į šį centrą ieškovė nurodė, kad sutuoktinis nesaikingai vartoja alkoholį, kelia grėsmę jai ir dukrai, šeima patiria nuolatines baimes dėl jo elgesio ir grasinimų. Byloje surinktų įrodymų pagrindu, teismas padarė išvadą, kad dėl atsakovo alkoholio vartojimo ieškovė patyrė stresinius išgyvenimus, o pati susirgusi sunkia liga, neturėjo ne tik paramos ir užuojautos, bet turėjo pati pasirūpinti ir nepilnametės dukters priežiūra. Atsakovas nesistengė pasikeisti, pradėjo atsakovę žeminti psichologiškai ir fiziškai smurtauti.
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo padarytos išvados yra teisingos, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįstai priteistos neturtinės žalos atlyginimo ieškovei atmestini.
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo
44. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo spendimo dalimi, kuria iš jo nepilnametės dukters U. G. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteista kas mėnesį po 300 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. liepos 26 d.) iki jos pilnametystės, išskaičius atsakovo sumokėtas ieškovei sumas vykdant 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir priteistas 5 400 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2019 m. liepos 26 d.
45. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).
46. 2019 m. rugsėjo 19 d. byloje pateikta nepilnametės dukters U. G. poreikių lentelė, kurioje ieškovė nurodė dukrai reikalingas per mėnesį išlaidas jai mokantis gimnazijos dvyliktoje klasėje. Akivaizdu, kad tokio amžiaus vaiko išlaidos privalo užtikrinti ne tik būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą bet ir tinkamą pasiruošimą mokyklos baigiamiesiems egzaminams, todėl poreikių lentelėje (t. 3, b. l. 73) nurodytos išlaidos 626-648 Eur ribose atitinka tokio amžius vaiko poreikių užtikrinimą ir nėra pagrindo konstatuoti, kad nurodytos išlaidos yra per aukštos.
47. Vertinant šalių turtinę padėtį teismas nustatė, jog ieškovė gauna apie 1 000,00 Eur atlyginimą. Santaupų, nekilnojamojo turto ieškovė neturi; turi transporto priemonę. Atsakovo atlyginimas yra 700 Eur. Jis taip pat turi transporto priemonę, vieno kambario butą Kaune ir 5 žemės ūkio paskirties žemės sklypus Kauno rajone. Ieškovė turi nedidelius finansinius įsipareigojimus dėl įsigyto telefono aparato, atsakovas finansinių įsipareigojimų neturi. Ieškovė dėl onkologinės ligos yra netekusi 45 proc. darbingumo, ji nuolat vartoja didelį kiekį nekompensuojamų vaistų. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovui nustatytą neįgalumą ar nedarbingumo lygį, taip pat nėra duomenų apie kitus turimus ieškovės ar atsakovo išlaikytinius. Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė nepilnametės dukters išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
48. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį priteisto iš jo išlaikymo dydžio mažinti nėra pagrindo, be to, pažymėtina ir tai, kad 300 Eur išlaikymas iš atsakovo yra priteistas tik už kelis mėnesius, t.y. nuo 2019 m. liepos 26 d. iki 2019 m. lapkričio 19 d., kuomet jo dukra U. G. tapo pilnamete.
49. Išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo priteistas už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2019 m. liepos 26 d. t.y. už tris metus iki ieškovės kreipimosi su ieškinio pareiškimu į teismą dienos skaičiuojant po 150 Eur kas mėnesį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo priteistas teisėtai vadovaujantis sekančiais argumentais. Ieškovei nurodė, kad šalims gyvenant kartu iki 2019 m. birželio mėn. atsakovas paskutiniu metu šeimos poreikių tenkinimui skyrė tik po 150 Eur per mėnesį, kurių žiemos laikotarpiu neužtekdavo net komunaliniams patarnavimams apmokėti ir kartais duodavo dukrai po 50 Eur per mėnesį. Atsakovas nuo 2018 m. lapkričio mėn. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje ir jo pragyvenimo šaltinis buvo gaunama bedarbio išmoka, todėl daugiau pinigų skirti šeimai negalėjo. Įvertinus šalių dukters poreikius už prašomą priteisti įsiskolinimo laikotarpį, kai dukrai tuo metu buvo 15-17 metų, teismas sprendė, kad ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą po 150 Eur kas mėnesį yra pagrįstas, nes atsakovas neįrodė, kad dukters išlaikymui skyrė daugiau nei 50 Eur per mėnesį, kuriuos ieškovė pripažino. Kadangi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl šios sprendimo dalies neteisėtumo atmetami.
Dėl 500 Eur kompensacijos ieškovei
50. Teismas nustatė, kad šalys gyvendamos santuokoje įgijo dvi transporto priemones ir jas padalino tokiu būdu – transporto priemonė VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurios vidutinė rinkos vertė apie 1 000 Eur, priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise; transporto priemonę Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurios vidutinė rinkos vertė apie 2 000 Eur, priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovei jos prašomą 500 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią brangesnę transporto priemonę.
51. Dėl automobilių padalijimo ginčo tarp šalių nėra, tačiau atsakovas nesutinka su priteista 500 Eur kompensacija ieškovei už jam tenkančią brangesnę transporto priemonę ir nurodo, kad automobilis Toyota Avensis buvo įsigytas už skolintus iš J. Č. pinigus, kuriuos jis grąžinęs šalims gyvenant atskirai, todėl teismo išvada, atsakovo teigimu, jog paskola grąžinta šalims gyvenant kartu, neparemta jokiu patikimu įrodymu ir dėl to 500 Eur piniginė kompensacija priteista nepagrįstai.
52. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2017 m. lapkričio 20 d. J. Č. paskolino atsakovui 3 000 Eur automobilio pirkimui ir atsakovas 2019 m vasario 24 d. buvo grąžinęs 700 Eur. Tiek atsakovas, tiek ir trečiasis asmuo J. Č. teigė, kad paskolą atsakovas yra grąžinęs pilnai, tačiau 2 300 Eur buvo grąžinti 2020 metų pradžioje.
53. Teismas padarė išvadą, kad skolinti pinigai buvo grąžinti šalims gyvenant kartu remdamasis šiais duomenimis: ieškovė nurodė, kad paskola buvo grąžinta šalims gyvenant kartu; paskolos davėjas ir paskolos gavėjas yra susiję artimais ryšiais (kreditorius yra atsakovo mamos sutuoktinis); paskolos raštelyje yra fiksuotas tik 700 Eur grąžinimas iki 2019 m. vasario 24 d.; vėlesnis paskolos grąžinimas fiksuotas nebuvo. Atsakovas nenurodė tikslios pinigų grąžinimo datos, o kreditoriui nurodžius, kad ji buvo grąžinta 2020 metų pradžioje, su jo parodymais sutiko. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas pradėjo dirbti tik 2020 m. vasario 6 d., iki tol gaudavo tik bedarbio pašalpą. Esant šiems duomenims, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, jog paskolą J. Č. jis grąžino jau po to, kai jis su ieškove nebegyveno ir iš asmeninių lėšų.
54. Kadangi apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, piniginė kompensacija ieškovei už atsakovui tenkančią brangesnę transporto priemonę priteista pagrįstai.
Dėl buto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalijimo
55. Ieškovė L. G., pateikusi apeliacinį skundą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos ieškinio reikalavimas pripažinti bendra jungtine šalių nuosavybe butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį, (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei natūra butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį, (duomenys neskelbtini), priteisiant atsakovui 6 000 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkantį butą. Skunde nurodo, kad teismas vadovaujantis išimtinai atsakovo interesais, neatsižvelgė į byloje esančius duomenis, netinkamai vertino ginčo buto įsigijimo aplinkybes ir įrodymus, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas paaiškinimus apie buto įsigijimą nuolat keitė, buvo nenuoseklus.
56. Vertindamas ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepagrįstumo ir neteisėtumo, kuria atmestas ieškovės reikalavimas ginčo butą pripažinti bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad jie iš esmės yra susiję su nustatytomis bylos aplinkybėmis ir įrodymų vertinimu. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) reiškia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016 ). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).
57. Pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu ( kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).
58. Byloje nustatyta, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini)atsakovas įgijo 2000 m. spalio 30 d. už 29 000 Lt, iš kurių 20 000 Lt. perdavė pardavėjui iki sutarties pasirašymo ir 9 000 Lt įsipareigojo sumokėti iki 2000 m. lapkričio 20 d. 2000 m. lapkričio 23 d. pareiškimas patvirtina, kad Ž. G. 9 000 Lt pardavėjui sumokėjo ( t. 3, b. l. 90-92). Buto vidutinė rinkos vertė aruodas.lt duomenimis – 42 700 Lt (2020 m. birželio 17 d. DOK-71796 priedas). Šalys susituokė 2001 m. birželio 23 d., kas reiškia, kad ginčo butas buvo įgytas ir pinigai pardavėjui sumokėti iki santuokos sudarymo. Nors ieškovė nurodo, kad butas buvo įgytas ir už ieškovės motinos dovanotus 8 000 Lt, tačiau teismas pagrįstai sprendė, kad dėl šios aplinkybės ieškovė jokių rašytinių įrodymų nepateikė, todėl ginčo buto nėra pagrindo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
59. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad po santuokos sudarymo butas buvo pagerintas iš esmės, tačiau byloje nustačius, kad po ginčo buto įsigijimo jame buvo pakeisti langai, durys, sudėtos laminuotos grindys, plytelės vonios kambaryje, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad tokio pobūdžio darbai negali būti pripažinti buto esminiu pagerinimu. Taip pat ieškovė jokiais įrodymais nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių, kad jis remonto darbus atliko dar iki 2002 m. rugsėjo 23 d., kai ieškovės mama E. S. pardavė butą Jonavoje ir už jį gautus pinigus padovanojo ieškovei. 2002 m. L. G. banko išrašas patvirtina, kad ieškovė į savo sąskaitą 2002 m. rugsėjo 23 d. įnešė 5 900 Lt. (2020 m. sausio 23 d. DOK-10748), tačiau į bylą nepateikta jokių rašytinių įrodymų apie šių pinigų panaudojimą buto remontui. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad buto remonto darbai buvo pradėti dar iki gimstant šalių dukrai, t. y. iki (duomenys neskelbtini).
60. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymų visumą, konstatavo, kad nėra pagrindo atsakovui asmeninės nuosavybės teises priklausantį butą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį padalinti, nes byloje neįrodyta, kad ieškovė savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie buto įsigijimo, taip pat neįrodė, kad po santuokos sudarymo ginčo butas buvo pagerintas iš esmės ir už ieškovės mamos dovanotus pinigus.
Dėl procesinės bylos baigties
61. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą bei su santuokos nutraukimu susijusiomis pasekmėmis, taip pat tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, vadovavosi kasacinio teismo praktika, todėl teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, kurio naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Apeliacinius skundu atmetus teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Dėl bylinėjimosi išlaidų
62. Ieškovė pateikdama apeliacinį skundą sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi ieškovei 308 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.
63. Atsakovas pateikdamas apeliacinį skundą sumokėjo 159,25 Eur žyminio mokesčio. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atsakovui 73,40 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atidėtas iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. 2020 m. liepos 20 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 1065283 įrodo, kad už apeliacinio skundo surašymą atsakovas patyrė 250 Eur advokato atstovavimo išlaidų.
64. Kadangi ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, todėl ieškovė įpareigojama sumokėti atidėtą 308 Eur žyminį mokestį valstybei, o atsakovas įpareigojamas sumokėti atidėtą 73,40 Eur žyminį mokestį valstybei (CPK 84 str., 96 str.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Įpareigoti ieškovę L. G. a. k. (duomenys neskelbtini) sumokėti 308 Eur (tris šimtus aštuonis eurus) žyminio mokesčio valstybei.
Įpareigoti atsakovą Ž. G. a. k. (duomenys neskelbtini) sumokėti 73,40 Eur (septyniasdešimt tris eurus 40 centų) žyminio mokesčio valstybei.
Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.