Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Masiulio, Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. G. ir nuteistojo A. P. apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. P. per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį, arba tokią žalą pašalinti savo darbu;

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. P. per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir jam skirta bausmė laisvės apribojimas 3 (trims) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. P. per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir BK 187 straipsnio 3 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. P. per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį subendrinta su bausme, paskirta šiuo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios laisvės apribojimo bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. P. per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį, arba tokią žalą pašalinti savo darbu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant A. P. per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį, arba tokią žalą pašalinti savo darbu.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuspręsta A. P. 2023 m. birželio 19 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

Civilinis procesas dėl civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio ir dėl civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinio ieškinio nutrauktas.

Nuspręsta civilinio ieškovo „IF P&C Insurance AS“ civilinį ieškinį tenkinti ir iš A. P. civiliniam ieškovui priteisti 522,25 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nuspręsta civilinio ieškovo D. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. P. nukentėjusiajam D. G. priteisti 910 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą nukentėjusiojo D. G. civilinio ieškinio dalį nuspręsta atmesti.

Nuosprendžiu taip pat išspręsti ir daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinių skundų argumentai

8. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. P. ir jo gynėjas advokatas Laimonas Šileris prašė nuteistojo A. P. apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. G. apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė nuteistojo A. P. ir nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. G. apeliacinius skundus atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo bei nuteistojo apeliaciniai skundai netenkinami.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

9. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

10. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. G. bei nuteistasis A. P. apeliaciniais skundais neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, A. P. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ar nusikalstamų veikų kvalifikacijos. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo, prašo padidinti D. G. priteistiną neturtinės žalos dydį. Nuteistasis A. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo ir prašo sumažinti D. G. priteistą turtinės ir neturtinės žalos dydį. Taigi, teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, neperžengdama apeliacinių skundų ribų.

Dėl nukentėjusiajam D. G. priteisto turtinės žalos atlyginimo

11. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021, 2K-175-489/2023 ir kt.). Pažymėtina, kad padarytos žalos dydžio klausimas paprastai yra ne teisės, bet fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai.

12. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. G. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 1 620 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, nurodydamas, jog ją sudaro įvykio metu sugadinti rūbai: striukė „Pierre Cardin“ – 600 Eur vertės, džinsai – 150 Eur vertės, megztinis – 200 Eur vertės, batai – 200 Eur vertės, šalikas - 120 Eur vertės, marškinėliai – 50 Eur vertės, laikrodis „Pierre Cardin“ – 300 Eur vertės. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog nukentėjusiojo daiktai: mėlynos spalvos džinsai, megztinis, marškinėliai, striukė, šalikas, batai, yra sutepti krauju, t. y. sugadinti nepataisomai, ir nukentėjusysis pagal paskirtį jų naudoti negali, taip pat įvertinęs ir tai, jog nukentėjusysis negali pateikti pirkimo dokumentų, nes už daiktus atsiskaitė grynaisiais pinigais, atsižvelgęs į viešoje erdvėje esančias panašių daiktų vertes, teisingumo, protingumo principus, atmetęs nukentėjusiojo ieškinio reikalavimą, susijusį su laikrodžio apgadinimu, D. G. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir iš nuteistojo A. P. priteisė 910 Eur D. G. naudai. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde prašo D. G. iš nuteistojo A. P. priteistą 910 Eur turtinės žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 300 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis prašymas yra nepagrįstas.

13. Nuteistasis A. P. teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė turtinės žalos atlyginimo klausimą dėl to, kad nukentėjusysis nepateikė patirtos turtinės žalos dydį patvirtinančių įrodymų, be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino nukentėjusiojo rūbų nusidėvėjimo. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Taigi, pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. P. buvo nuteistas dėl nesunkaus D. G. sveikatos sutrikdymo. Bylos duomenys (2023 m. sausio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2023 m. sausio 18 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, 2023 m. liepos 28 d. daiktų apžiūros protokolas) patvirtina, kad smurtinio nusikaltimo prieš nukentėjusįjį metu buvo sugadinti D. G. vilkėti rūbai ir avalynė. Kas rodo, jog nukentėjusysis realiai patyrė turtinę žalą.

14. Aukštesnysis teismas pažymi, kad turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, jog, sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo, teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalos dydis – fakto klausimas. Šiuo atveju nors apeliantas A. P. nesutinka su nustatytu padarytos turtinės žalos dydžiu, tačiau pažymėtina, jog pagal teismų praktiką turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, o tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas sugadinamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Nors nukentėjusysis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nepateikė patirtos turtinės žalos dydį patvirtinančių įrodymų, t. y. neturėjo sugadintų rūbų ir įvykio metu avėtų batų įsigijimo kvitų, tačiau tai nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo. Paprastai teismų praktikoje kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus, t. y. didelė reikšmė suteikiama daikto savininko nuomonei apie to daikto vertę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-298-697/2016, 2K-240-696/2017). Šioje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. G., ir pareikšdamas civilinį ieškinį, ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme, aiškiai nurodė, kiek įvertina kiekvieną atskirą daiktą, nurodė, kur juos pirko, teigdamas, jog daugiausia viskas buvo pirkta Klaipėdoje, už pirkinius mokėjo grynaisiais pinigais, nurodė sugadintų daiktų prekinius ženklus, jog šalikas ir striukė buvo „Pierre Cardin“ firmos, be to, teigė, kad tuos daiktus buvo įsigijęs 2022 metų rudenį, o batai buvo naujausi, t. y. pirkti prieš Naujųjų metų šventę. Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusysis ir civilinis ieškovas parodymus pirmosios instancijos teisme davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl nėra pagrindo abejoti D. G. nurodytomis rūbų ir avalynės vertėmis. Be to, bylos duomenys rodo, kad nukentėjusysis civiliniame ieškinyje megztinį įvertino 200 Eur, tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog megztinis buvo pirktas Ispanijoje, jo vertė galėtų būti 150-170 Eur. Tai patvirtina, jog nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. G. nesiekė nepagrįstai pasipelnyti, nurodydamas dirbtinai padidintas rūbų kainas, o, priešingai, pirmosios instancijos teisme prašomą priteisti sumą sumažino.

15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. G. padarytos turtinės žalos dydį, atsižvelgė ir į viešoje erdvėje esančias panašių daiktų vertes bei į teisingumo, protingumo principus, ir konstatavo, jog nukentėjusiojo nurodytos daiktų vertės yra aiškiai per didelės, todėl jas mažino. Aukštesniojo teismo vertinimu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad, priešingai nei teigia nuteistasis A. P., pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, nustatydamas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. G. nusikaltimo metu sugadintų rūbų, batų vertę, bei priteistinos turtinės žalos dydį. Tuo pačiu pastebėtina, jog nukentėjusiojo parodymai apie sugadintų rūbų įsigijimo laiką, tai, kad D. G. juos pirko 2022 metų rudenį, o batai buvo naujausi, t. y. pirkti prieš Naujųjų metų šventę, kai smurtinis nusikaltimas jo atžvilgiu įvykdytas 2023 m. sausio 18 d., t. y. praėjus pakankamai trumpam laiko tarpui nuo sugadintų daiktų pirkimo, apygardos teismui neduoda pagrindo spręsti, jog priteistos turtinės žalos dydis dar labiau turėtų būti mažinamas dėl sugadintų daiktų nusidėvėjimo.

16. Taip pat pažymėtina, jog nei nuteistasis A. P., nei jo gynėjas advokatas duomenų, paneigiančių nukentėjusiojo įvardintas pinigų sumas apie sugadintų rūbų ir batų vertę, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Atsižvelgus į šias aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai nustatė turtinės žalos atlyginimo dydį, todėl jį mažinti, kaip to prašoma nuteistojo A. P. apeliaciniame skunde, nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl nukentėjusiajam D. G. priteisto neturtinės žalos atlyginimo

17. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi CK 6.250 straipsniu ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.283 straipsnyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018 ir kt.).

18. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų.

19. Šioje byloje nustatyta, kad A. P. padarytomis nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje, buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo D. G. sveikata, taip pat buvo grasinama jį nužudyti, sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, ir nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimai gali būti įvykdyti. Todėl, kolegijos vertinimu, ginčo dėl nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą nėra.

20. Nukentėjusysis D. G., byloje pareikšdamas civilinį ieškinį, nurodė, kad dėl A. P. nusikalstamų veiksmų jis patyrė 50 000 Eur neturtinę žalą. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs D. G. padaryto sveikatos sutrikdymo mastą (nesunkus sveikatos sutrikdymas), sužalojimų pobūdį (nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai: nosies kaulų ir kairiojo viršutinio žandikaulio lūžiai, kairės akies obuolio sumušimas, viršutinės lūpos gleivinės sužalojimas, daugybinės galvos žaizdos ir poodinės kraujosruvos), patirtus nepatogumus (D. G. dėl patirtų sužalojimų patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, baimės jausmą dėl savęs ir savo šeimos, o grasinimai sukėlė išgąstį, dėl ko nukentėjusysis patyrė psichologinius išgyvenimus, t. y. patyrė pagrįstą baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės), pasekmes, liekamuosius reiškinius (nukentėjęs iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme jautė skausmą, ateityje jam galimai bus reikalinga daryti nosies operaciją), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, žalą padariusio asmens kaltę (nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam atsirado dėl tyčinių kaltininko A. P. veiksmų), sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, teismų praktiką panašiose bylose, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą įvertino 5 000 Eur dydžio suma. Nukentėjusysis D. G. apeliaciniame skunde prašo iš nuteistojo A. P. priteistą 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą padidinti iki 50 000 Eur, o nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde prašo D. G. priteistą 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 1500 Eur, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie prašymai yra nepagrįsti.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-209/2007, 2K-420/2007, Nr. 2K-114/2008, 2K-118/2013, 2K-235-628/2020). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-235-628/2020).

22. Teismų praktikoje pripažįstama, jog absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju vienas esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų yra veikos padariniai. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitų ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, atitinkantį situaciją neturtinės žalos atlyginimo dydį. Svarbu užtikrinti, jog žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kaip įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012). Be kita ko, teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Pagal BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, tai yra, pagal BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, jog bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, nustatant ieškinio dydį, esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. G. priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, vertino visus šiam klausimui spręsti reikšmingus kriterijus.

23. Nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, svarbus elementas yra analogiškose bylose suformuota teismų praktika. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019). Išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur suma gali būti dvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir pan.

24. Paminėtina, kad A. P., teikdamas apeliacinį skundą, nurodė teismų praktiką, tvirtindamas, jog ji pagrindžia skundo argumentus dėl neturtinės žalos dydžio sumažinimo. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad nurodytais sprendimais nagrinėtinu atveju remtis negalima, nes nurodytose bylose faktinės aplinkybės iš esmės skirtingos. Be to, pagal teismų praktiką mažiausia (1000-1500 eurų) neturtinė žala priteisiama retai, dažniausiai tada, kai nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nėra susiję su kaulų lūžiais (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-415-813/2021) arba konstatuojami ne veido kaulų lūžiai, dėl kurių neprireikė stacionarinio ar specifinio gydymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-524-908/2021, 1A-37-843/2022).

25. Nagrinėjamos bylos kontekste nustatyta, kad nuteistasis A. P., suduodamas kumščiais bei kastetu ne mažiau 11 smūgių į galvos sritį, sumušė D. G., padarydamas nosies kaulų ir kairiojo viršutinio žandikaulio lūžius, kairės akies obuolio sumušimą, viršutinės lūpos gleivinės sužalojimą, daugybines galvos žaizdas ir poodines kraujosruvas, t. y. padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš bylos duomenų matyti, jog dėl sumušimo nukentėjusysis kreipėsi į medikus, D. G. prireikė stacionarinio gydymo, tai yra 2023 m. sausio 18–20 dienomis jis buvo gydytas (duomenys neskelbtini), taikytas chirurginis gydymas, 2023 m. sausio 20 d. jo paties prašymu išleistas tolimesniam ambulatoriniam gydymui (2 t., b. l. 180, 185-186), todėl sutiktina, kad be priverstinių fizinių apribojimų, nukentėjusysis patyrė skausmus, išgyvenimus, turėjo sunkumų valgydamas, bendraudamas, jam buvo patinęs veidas, net ir išleidžiant iš ligoninės nustatytas galvos svaigimas. Atsižvelgtina ir į tai, jog įvykio metu nukentėjusiajam buvo suduoti daugybiniai smūgiai (ne mažiau vienuolika smūgių), smūgiai buvo suduoti ne tik kumščiais, bet ir kastetu, buvo smūgiuojama išskirtinai į galvos sritį, kaip minėta, dėl A. P. suduotų smūgių nukentėjusiajam buvo padaryti keli lūžiai, t. y. nosies kaulų ir kairiojo viršutinio žandikaulio lūžiai, be to, buvo padarytas kairės akies obuolio sumušimas, viršutinės lūpos gleivinės sužalojimas, daugybinės galvos žaizdos ir poodinės kraujosruvos. Nagrinėtinu atveju buvo nustatyta ir tai, kad nukentėjusysis buvo užpultas savo namuose, užpuolimo metu jam į akis papurškiant dujų, taip apribojant nukentėjusiojo galimybes gintis. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog dėl nuteistojo A. P. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. G. neabejotinai patyrė neigiamus fizinius ir dvasinius nepatogumus, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtus sužalojimus apima ne tik fizinis skausmas, tačiau ir įvairūs neigiami emociniai išgyvenimai. Tai tinkamai įvertino ir pirmosios instancijos teismas. Kolegijos nuomone, bylos duomenys nesuteikia pagrindo daryti išvados, kad dėl patirtų sužalojimų kurį laiką išlikę neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. G. gyvenimui, jog dėl sveikatos sutrikdymo įvairiose gyvenimo srityse nukentėjusiam asmeniui atsirado kokių nors negatyvių pasikeitimų, iš esmės apribojančių jo bendravimo galimybes, įtakojančių jo socialinę, šeiminę ar profesinę sritis ir pan. Jokie įrodymai, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. G. būtų kreipęsis į psichologus ar kitus specialistus teismui nebuvo pateikti. Todėl, esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su nuteistojo A. P. skundo argumentu, jog nukentėjusiojo prašymas priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė ir įvertino, jog nors nukentėjusysis nurodė, kad iki šiol patiria skausmą, dantų nejautrą, galvos svaigimą, nemigą, jog ateityje jam bus reikalinga nosies operacija, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teismui D. G. paaiškino, kad dėl patiriamo skausmo į gydytojus ir psichologus nesikreipė. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, jog iš specialisto išvados matyti, kad prieš daug metų nukentėjusysis turėjo nosies traumą su pertvaros iškrypimu.

26. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, pagrįstai atsižvelgė į teismų praktiką, jog dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo panašaus pobūdžio bylose neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 300 Eur iki 2000 Eur (Vilniaus apygardos teismo byla Nr. 1A-135-396/2017; Kauno apygardos teismo byla Nr. 1A-53-327/2018).

27. Iš bylos medžiagos matyti, kad skundžiamu nuosprendžiu A. P. nuteistas už tai, jog grasino nužudyti ir sunkiai sutrikdyti D. G. sveikatą, iš mobiliojo ryšio telefonų siųsdamas grasinančio pobūdžio žinutes D. G., ir dėl to buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Kaip teigė nukentėjusysis, dėl patirto streso, grasinimų šeimai jis patyrė psichologinę ir emocinę traumą. Pirmosios instancijos teismas, kolegijos vertinimu, pagrįstai nustatė, jog grasinimai nukentėjusiajam sukėlė išgąstį, dėl ko nukentėjusysis patyrė psichologinius išgyvenimus, t. y. patyrė pagrįstą baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės.

28. Todėl nors nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. G. patirtą neturtinę žalą įvertino 50 000 Eur, o nuteistasis A. P., teikdamas apeliacinį skundą, nurodė, kad neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas iki 1 500 Eur, aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus aptartą teismų praktiką nustatinėjant nesunkaus sveikatos sutrikdymu ir grasinimais asmeniui sukeltą neturtinę žalą, įvertinus bylos medžiagą dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų skaičiaus, jų lokalizacijos, padarytos veikos pavojingumo (padaryti nosies kaulų ir kairiojo viršutinio žandikaulio lūžiai, kairės akies obuolio sumušimas, viršutinės lūpos gleivinės sužalojimas, daugybinės galvos žaizdos ir poodinės kraujosruvos), tai, kad įvykio metu buvo suduoti daugybiniai smūgiai, dėl sužalojimų reikalingas chirurginis gydymas, tuo pačiu įvertinus grasinimais nukentėjusiajam sukeltą išgąstį, nukentėjusio asmens patirtus psichologinius išgyvenimus, jaučiamą pagrįstą baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės, taip pat ir palyginti neilgą laiko tarpą, kai nukentėjusysis buvo gydomas stacionare, tai, jog patirti fiziniai nepatogumai bei emociniai išgyvenimai nesukėlė ilgalaikių neigiamų pasekmių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašomos priteisti neturtinės žalos dydį sumažino iki 5 000 Eur. Be to, skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo įvertinta, jog A. P. yra dirbantis, turintis turto, todėl turi galimybę nukentėjusiajam atlyginti tokio dydžio žalą.

29. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal bylos aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajam D. G. nustatytas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per didelis arba per mažas, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino neturtinės žalos nustatymui reikšmingus kriterijus. Aukštesniojo teismo manymu, nukentėjusiajam neturtinės žalos dydis priteistas pakankamai išsamiai įvertinus visas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir priteista neturtinės žalos atlyginimo suma užtikrins protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų, todėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. G. bei nuteistojo A. P. apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad tenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. G. bei nuteistojo A. P. apeliacinius skundus ir keisti skundžiamą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. G. bei nuteistojo A. P. apeliacinius skundus atmesti.