Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. L. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduoti jį laiduotojo V. V. atsakomybei be užstato (1) vienerių metų laikotarpiui ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nuosprendžiu procesas dėl 2199,47 Eur žalos atlyginimo Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, nutrauktas.

Nuosprendžiu priteistas iš kaltinamojo E. P. nukentėjusiajam S. L. 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimas.

Nuosprendžiu priteistas iš kaltinamojo E. P. nukentėjusiajam S. L. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. P. nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė sveikatą: jis, 2022 m. liepos 22 d., apie 00 val. 00 min., (duomenys neskelbtini) kambaryje, tarpusavio konflikto su S. L. metu, tyčia rankomis suėmęs S. L. už rūbų jį pastūmė, pastarajam nugriuvus ant grindų, užgriuvęs ant S. L., tyčia kumščiu sudavė ne mažiau tris ir šlepete - ne mažiau 4 kartus S. L. į galvą, taip padarydamas dvi kirstines žaizdas pakaušyje, paviršinius odos nubrozdinimus veide ir galvoje, kairio žando gleivinės nubrozdinimus ir sumušimus, kairės veido pusės sumušimą, poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelyje, nosies kaulų, kairio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžį, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairio pusrutulio momeninėje skiltyje, kas nukentėjusiajam S. L. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

2.9. BK 60 straipsnio l dalies 9 punkte nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-613/2011, 2K-405/2012, 2K-584/2014 ir kt).

2.11. Dėl civilinio ieškinio pirmos instancijos teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo pobūdi ir dėl to jo patirtus nepatogumus, išgyvenimus bei fizines kančias, taip pat į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiajam priteistina 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Toks neturtinės žalos dydis tariamai neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmeniui buvo padaryti labai panašūs kūno sužalojimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160- 719/2022, NL 2K-221-648/2016, Nr. 2K- 238/2014). Be to teismas pažymėjo, kad nukentėjusiojo atstovo nurodytos aplinkybės apie galimas operacijas nukentėjusiajam ateityje nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais. Su tokia pirmos instancijos teismo pozicija apeliantas nesutinka. Taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, kasacinės instancijos teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-450/2006, 3K-3-529/2008, 3K-3- l 74/2009 ir kt.). CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytus kriterijus, taip pat ir protingumo kriterijų. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina įvertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t y. racionalaus, protingo asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos gražinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-l29/2009). Taip pat vertintinos žalos padarymo aplinkybės ir kaltininko asmenybės pobūdis.

2.12. Nurodo, jog dėl nusikaltimų E. P. veiksmų, S. L. patyrė ne tik stiprų fizinį skausmą, tačiau ir psichoemocinį šoka. E. P. dėl menkavertės priežasties S. L. sumušė jo paties namuose, todėl šiuo metu net savo namuose S. L. jaučiasi nesaugiai. Dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, kuris jau pats savaime sukėlė stiprų fizinį skausmą, S. L. buvo sulaužyti nosies kaulai, kairysis skruostikaulis ir viršutinis žandikaulis bei tokiu būdu subjaurotas jo veidas. Kadangi ir šiuo metu jam nepraeina veido skausmai bei veidas atrodo neestetiškai, todėl labai tikėtina, kad teks atlikti medicinines procedūras ir net jas atlikus abejotina, kad subjaurojimai bus pašalinti visiškai ir visiškai praeis veido skausmai, dėl ko S. L. labai pergyvena. Tokio būdu· dėl kaltinamojo E. P. nusikalstamų veiksmų S. L. patyrė didžiulę neturtinę žalą ir pirmos instancijos teismo įvertintas neturtinės žalos atlyginimas 3 000.00 Eur apimti, aiškiai prieštarauja teisingumo principui bei kasacines instancijos teismų praktikai. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismo nuosprendyje nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo teismo nagrinėtose bylose faktinės aplinkybės ir sužalojimų pobūdis skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių ir sužalojimo pobūdžio. Nurodo, jog kadangi E. P. atlygino l 500,00 Eur neturtines žalos, todėl iš jo priteisiama 6 500.00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

3. Atsiliepimų į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. L. apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. L. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Nukentėjusiojo S. L. apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvada, jog nuteistojo E. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir tai, kad laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei atleisdamas E. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir nutraukdamas baudžiamąją bylą netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Be to, teismas nevertindamas, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir to nepripažindamas kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. l d. 9 p.) vėlgi netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Taip pat, teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio reikalavimus. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys.

Dėl laidavimo

8. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad E. P. veiksmuose yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė –prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimasis kaip būtinoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga. Teismas, pripažindamas šią atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą, sprendė, kad E. P. gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tačiau vertino tik vieną aplinkybę – tai, kad kaltininkas sutinka su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, bet visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad duodamas parodymus jis vengė nuoširdžiai atsakyti į klausimus tiek dėl alkoholio vartojimo iki įvykio, tiek dėl smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį priežasties ir aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad įvykio vakarą išgėrė du butelius alaus. Bylos nagrinėjimo teisme metu jis paneigė, kad vartojo alkoholį ir tik prokurorui uždavus klausimą dėl parodymų keitimo, kaltinamasis sutiko, kad tą vakarą išgėrė, tačiau tik vieną butelį alaus. Apelianto nuomone, E. P. siekė sumenkinti savo veiksmus, tvirtindamas, kad jis sudavė nukentėjusiajam S. L. tik gindamasis nuo pastarojo užpuolimo, nes tariamai S. L. jam mėgino suduoti kumščiu, ką nukentėjusysis kategoriškai neigia. Be to, gailisi tik to, kad per stipriai sumušė S. L., o ne todėl, kad aplamai panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina. jog E. P. nevertina kritiškai savo elgesio, nesigaili padaręs nusikalstamą veiką, taigi nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir mano, jog pagrįstai E. P. lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi prasižengęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, jog kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė ne tik ikiteisminio tyrimo metu, ką patvirtina bylos medžiaga (T II, b. l. 15), bet tai padarė ir teisiamojo posėdžio metu (b. l. 74, t. II). Be to, kaltinamasis atlygino dalį žalos. Įvertinus kaltinamojo nuoseklią poziciją, elgesį po veikos padarymo, apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas laiko kaltinamojo atgailą nuoširdžia.

9. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad E. P. anksčiau teistas ir nors teistumas išnykęs, bet jis teistas už analogiškų – smurtinių veikų padarymą. Teisme uždavus klausimą, dėl kokių veikų padarymo jis anksčiau teistas, kaltinamasis nurodė, kad jis buvo nekaltas, o kalta jo sesuo. Iš to galima daryti išvadą, kad ir dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų padarymo kaltinamasis nesigaili. Tokiu būdu, būdamas anksčiau teistas už smurtinių nusikaltimų padarymą, E. P. išvadų dėl savo elgesio nedaro. Taip pat BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikli, yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismo išvada šiuo klausimu turi būti pagrįsta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nors praeityje buvo vieną kartą teistas, tačiau teistumas jau seniai išnykęs, todėl įstatymo prasme laikoma, kad nusikalto pirmą kartą. Kaltinamasis visiškai savo kaltę pripažino, atsiprašė nukentėjusiojo tiek ikiteisminio tyrimo, teik teisminio nagrinėjimo metu ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Dalį neturtinės žalos - t. y. 500 Eur, nukentėjusiajam atlygino prieš teisiamąjį posėdį (2 t., b. l. 93), be to ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam atlygino 1000 Eur neturtinės žalos (1 t., b. l. 15), taip pat sutinka ir įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą tokia apimtimi, kiek neturtinės žalos atlyginimo priteis teismas. Be to, 2022 m. lapkričio 15 d. E. P. atlygino 2199,47 Eur žalą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, atsiradusią dėl nukentėjusiojo gydymo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. P. teisiamas pirmą kartą, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, kaltinamasis dirba, darytina išvada, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

10. Apelianto įsitikinimu, šiuo atveju taip pat nėra ir BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse numatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su laiduotoju, būtent – verto pasitikėjimo laiduotojo, kuris turėtų galimybę daryti teigiamą įtaką E. P.. Apelianto nuomone, laiduotojas V. V. neatitinka nurodytų laiduotojui keliamų reikalavimų. V. V. anksčiau teistas ir nors teistumas išnykęs bei dėl jo nėra pradėta ikiteisminių tyrimų, byloje yra duomenų, apibūdinančių jį neigiamai, kaip teisės aktų pažeidėją: praeityje yra ne kartą baustas administracine tvarka už pažeidimus, o ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo bei nuosprendžio priėmimo metu turėjo galiojančią nuobaudą. Apelianto įsitikinimu, asmuo, kuris pažeidinėja teisės aktų reikalavimus, negali būti tinkamas pavyzdys ir autoritetas kitam asmeniui, taip pat linkusiam pažeidinėti įstatymų nustatytą tvarką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš laiduotojo prašymo atleisti kaltinamąjį pagal laidavimą ir parodymų duotų teisme matyti, jog jis kaltinamojo elgesį vertina kritiškai tik formaliai, nes nurodo, kad jo manymu konfliktą išprovokavo nukentėjusysis ir kaip galima suprasti, nukentėjusysis pats kaltas, kad buvo kaltinamojo sumuštas. Jis mano, kad gali E. P. daryti teigiamą įtaką, tačiau nesugeba konkrečiau ir detaliau paaiškinti, kokią objektyviai teigiamą įtaką jis gali daryti savo draugui, kuris gyvena kitame mieste ir su kuriuo susitinka tik kartais, savaitgaliais. Pažymėtina ir tai, kad V. V. teisme nurodė, jog negali pakeisti E. P. elgesio ir sulaikyti nuo teisės pažeidimų darymo, t. y. daryti jam teigiamos įtakos. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, galimą daryti išvadą, kad V. V. negali būti vertas teismo pasitikėjimo ir negalėtų daryti teigiamos įtakos E. P., t y. nėra tinkamas laiduotojas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laiduotoju prašomas paskirti V. V. yra kaltinamojo draugas jau 30 m. Anksčiau (1997 metais) teistas, bet teistumas seniai išnykęs ir jis laikomas neteistu. Nors ir baustas administracine tvarka, paskirtą nuobaudą sumokėjęs. Įvertinus duomenis apie V. V. baustumą, teistumą, kitą charakterizuojančią medžiagą (vienas augina vaiką, darbe charakterizuojamas teigiamai), nėra pagrindo manyti, kad V. V. yra linkęs pažeidinėti įstatymus. Laiduotojas nurodė, kad su kaltinamuoju susitinka savaitgaliais, bendravo su juo dėl to įvykio, be to, nuolat su kaltinamuoju bendrauja telefonu. Mano, kad jis gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo bei gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės

11. Apeliantas skunde nurodo, jog nesutinka, kad kaltinamasis įvykio metu nebuvo išgėręs, todėl nesant jokiems įrodymams apie kaltinamojo buvusį neblaivumą, nėra pagrindo kaltinamojo veikos aplinkybes vertinti, sunkinant kaltinamojo atsakomybę BK 60 straipsnio l dalies 9 punkto pagrindu. Nurodo, jog BK 60 straipsnio l dalies 9 punkte nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-613/2011, 2K-405/2012, 2K-584/2014 ir kt). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. L. parodė, kad prieš įvykį, jam užėjus į kambarį, kuriame jis vėliau buvo sumuštas, E. P. gėrė alų, Kaltinamasis E. P. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad išgėrė dvi alaus skardines. Teisme jis pakeitė parodymus ir pripažino, kad išgėrė jau tik vieną alaus butelį, tačiau tai tariamai neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Įvertinus šias aplinkybes ir kitus bylos duomenis, t. y. tai kad E. P. S. L. sumušė dėl menkavertės priežasties, nukentėjusiojo sužalojimo mastą ir pobūdi, tai, kad kaltinamasis E. P. aiškiai sužalotam ir be sąmonės esančiam S. L. ne tik kad nesuteikė pagalbos, bet ir neiškvietė medikų, galima daryti pagrįstą išvadą, kad tokiu būdu veikti galėjo tik asmuo apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas be jokios abejonės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su šiais apelianto skundo argumentais ir mano, jog ikiteisminio tyrimo apklausos protokolu (1 t. b. l. 143-144) nustatyta, kad kaltinamasis nurodė, kad buvo iš vakaro išgėręs 2 skardines alaus, tačiau įvykio metu, (kuris įvyko po vidurnakčio) nesijautė apsvaigęs, buvo blaivus. Analogiškas aplinkybes kaltinamasis nurodė ir posėdžio metu. Duomenų apie tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio byloje nėra, šią aplinkybę bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino ir prokuroras. Nesant jokiems įrodymams apie kaltinamojo buvusį neblaivumą, nėra pagrindo kaltinamojo veikos aplinkybes vertinti, sunkinant kaltinamojo atsakomybę BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio

12. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis S. L. nesutinka su jam pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu, mano, jog teismas nepagrįstai jį sumažino. Nurodo, jog dėl nusikaltimų E. P. veiksmų, S. L. patyrė ne tik stiprų fizinį skausmą, tačiau ir psichoemocinį šoka. E. P. dėl menkavertės priežasties S. L. sumušė jo paties namuose, todėl šiuo metu net savo namuose S. L. jaučiasi nesaugiai. Dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, kuris jau pats savaime sukėlė stiprų fizinį skausmą, S. L. buvo sulaužyti nosies kaulai, kairysis skruostikaulis ir viršutinis žandikaulis bei tokiu būdu subjaurotas jo veidas. Kadangi ir šiuo metu jam nepraeina veido skausmai bei veidas atrodo neestetiškai, todėl labai tikėtina, kad teks atlikti medicinines procedūras ir net jas atlikus abejotina, kad subjaurojimai bus pašalinti visiškai ir visiškai praeis veido skausmai, dėl ko S. L. labai pergyvena. Tokio būdu dėl kaltinamojo E. P. nusikalstamų veiksmų S. L. patyrė didžiulę neturtinę žalą ir pirmos instancijos teismo įvertintas neturtinės žalos atlyginimas 3 000 Eur apimti, aiškiai prieštarauja teisingumo principui bei kasacines instancijos teismų praktikai.

13. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusysis S. L. 2023 m. sausio 13 d. pateikė civilinį ieškinį (b. l. 47-50, t. II), kuriuo prašė priteisti iš civilinio atsakovo E. P. 8000 eur neturtinės žalos atlyginimo. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas iš dalies tenkino nukentėjusiojo S. L. pareikštą civilinį ieškinį ir iš civilinio atsakovo E. P. priteisė 3000 Eur neturtinės žalos. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad atsižvelgiant į nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir dėl to jo patirtus nepatogumus, išgyvenimus bei fizines kančias, taip pat į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiajam priteistina 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Toks neturtinės žalos dydis neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmeniui buvo padaryti labai panašūs kūno sužalojimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160-719/2022, Nr. 2K-221-648/2016, Nr. 2K-238/2014). Pažymėtina, kad nukentėjusiojo atstovo nurodytos aplinkybės apie galimas operacijas nukentėjusiajam ateityje nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios bylos aplinkybes ir tai, kad buvo nustatyta E. P. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta lengvinanti aplinkybė, pritaria pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiui.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga.

15. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, skirta atkurti socialiniam teisingumui. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Skundžiamu teismo nuosprendžiu nukentėjusiajam S. L. priteista 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra pagrįsta ir proporcinga padarytai žalai. Taigi apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertinęs kaltinamojo veiksmus, nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos pobūdį, sprendžia, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala visgi nelaikytina ilgalaikio ir sunkaus pobūdžio. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nukentėjusiajam priteistas 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas kompensuoti minėtus nukentėjusiojo išgyvenimus ir šis dydis atitinka byloje nustatytų aplinkybių visumą, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus, atitinka kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje ir nepažeidžia nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyros.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. L. prašo priteisti jam iš E. P. 700 Eur dydžio procesines išlaidas už apeliacinio skundo surašymą ir pateikė šias išlaidas patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą (b. l. 130, t. II). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103–106 straipsnius civilinio ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priskiriamos proceso išlaidoms, o proceso išlaidų išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte. Proceso dalyviai turi teisę prašyti, kad teismas minėtas išlaidas pripažintų proceso išlaidomis ir jos būtų priteistos iš kaltinamojo.

17. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, tačiau, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-134-696/2016 ir kt.).

18. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. L. apeliacinės instancijos teisme prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl laidavimo, sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės nustatymo ir civilinio ieškinio. Kadangi nukentėjusiojo apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl teisėjų kolegija nusprendžia nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų iš nuteistojo E. P. nepriteisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. L. apeliacinį skundą atmesti.