- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-19
- Bylos Nr.
- 1A-254-300/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44654-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis, Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
- Nukentėjusysis
- M. G.
- Kaltinamasis
- D. T. Valstybinio
- Civilinis ieškovas
- Šiaulių teritorinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Advokatai
- Simona Vaičiulytė-Gavorskienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės D. T., jo gynėjai advokatei Simonai Vaičiulytei-Gavorskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo M. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. T., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir baudžiamoji byla nutraukta. D. T. perduotas laiduotojos N. G. atsakomybėn pagal laidavimą 1 (vieniems) metams be užstato.
Iš dalies patenkintas nukentėjusiojo M. G. civilinis ieškinys ir iš D. T. nukentėjusiojo M. G. naudai priteista 1 260,72 Eur negautų pajamų ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Iš dalies patenkintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys dėl 1 287,84 Eur turtinės žalos atlyginimo ir iš kaltinamojo D. T. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai priteista likusi neatlyginta 500 Eur turtinė žala.
Bylos procesas dėl civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto 107,47 Eur ieškinio nutrauktas.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į D. T. turtą – pinigines lėšas, leidžiant disponuoti iki 730 eurų suma kiekvieną mėnesį, paliktas galioti iki visiško civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus priteisto civilinio ieškinio atlyginimo, laikino nuosavybės teisių apribojimo mastą sumažinant iki 500 Eur.
Nukentėjusiojo M. G. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų – 786,50 Eur, priteisimo, atmestas.
Išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktinių įrodymų klausimai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. T. buvo kaltinamas tuo, kad 2021 m. gruodžio 25 d. apie 10.14 val. namo kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nesunkiai sužalojo M. G., būtent: tyčia dešiniu pečiu sudavė nukentėjusiajam M. G. į kairį petį, dėl ko nukentėjusysis dešiniu šonu atsitrenkė į šalia buvusį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo nukentėjusiajam M. G. padarė dešinės pusės XII šonkaulio lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės pusės XII šonkaulio lūžio nukentėjusiojo M. G. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nukentėjusysis M. G. apeliaciniu skundu prašo perduoti jo skundą nagrinėti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismui, nes nepasitiki Šiaulių apylinkės teismu ir mano, kad jo apeliacinis skundas bus atmestas.
2.1. Skunde nurodo, kad D. T. negalėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas, kadangi tarp jo ir kaltinamojo susitaikymo nebuvo. Taip pat ir dėl to, kad jis anksčiau buvo teistas.
2.2. Pažymi, kad teismas netenkino jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nors per D. T. du mėnesius turėjo nedarbingumą, negavo pajamų ir negalėjo sumokėti bankui.
2.3. Kreipėsi tiek į tyrėją, tiek ir į prokurorę dėl D. T. įpareigojimų pažeidinėjimo, tačiau į jo skundus nebuvo reaguojama.
2.4. Nesutiko su laiduotojos N. G. paskyrimu, kadangi filmuotoje medžiagoje matyti, kaip ji užpuolė jo draugę ir grasino.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į nukentėjusiojo M. G. apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Šiaulių apygardos teismui nagrinėjimui persiųstas Šiaulių apylinkės teisme 2022 m. liepos 22 d. gautas D. T. gynėjos advokatės S. Vaičiulytės-Gavorskienės prašymas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo D. T., kuriame nurodyta, kad D. T. sumokėjo likusią 500 Eur turtinę žalą Valstybinio socialinio draudimo fondui, t. y., visiškai atlygintas civilinis ieškinys, dėl ko, ši priemonė tapo nebereikalinga.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės D. T. ir jo gynėja advokatė bei prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Pagal bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. Nukentėjusysis M. G. prašo perduoti jo skundą nagrinėti Marijampolės apylinkės teismui, nes nepasitiki Šiaulių apylinkės teismu ir mano, kad jo apeliacinis skundas bus atmestas.
8. Pažymėtina, kad spręsti, jog bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas, galima tik tada, kai teisėjas ar teismas nagrinėjo bylą, esant BPK 58 straipsnyje išvardytiems nušalinimo pagrindams arba nustačius aplinkybes, rodančias teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, arba nustačius tendencingą teismo proceso organizavimą. Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Svarbu tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusysis M. G. nušalinimo teismui (teisėjai) nepareiškė. Teismo šališkumo klausimą nukentėjusysis M. G. kelia tik savo apeliaciniame skunde, priėmus jį netenkinantį teismo sprendimą, todėl šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Be to, susipažinus su bylos medžiaga, matyti, kad M. G. buvo užtikrintos visos BPK numatytos nukentėjusiojo teisės, nenustatytas joks teismo tendencingumas kaltinamojo atžvilgiu, taigi darytina išvada, jog M. G. skundo argumentas yra paremtas tik jo paties subjektyviu vertinimu ir nesusitikimu su priimtu teismo sprendimu.
Žemesnės instancijos teismas
9. Kaip matyti iš nukentėjusiojo apeliacinio skundo, nukentėjusysis nesutinka su D. T. atleidimu pagal BK 38 straipsnio nuostatas (susitaikius) ir N. G. paskyrimu laiduotoja, tačiau D. T. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio nuostatomis (pagal laidavimą). Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas D. T. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės vertins BK 40 straipsnio prasme.
10. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Antroji šio straipsnio dalis įtvirtina sąlygų visumą, tik kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Remdamasis aukščiau išdėstytais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
12. Įvertinusi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas D. T. atžvilgiu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, teisės taikymo klaidų nepadarė, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde pateiktais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
13. Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).
14. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, D. T. praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius pagal BK 38 straipsnio nuostatas (2 t. b. l. 11-12), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos (2 t. b. l. 25-30). Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad D. T. savo elgesiu kelia pasitikėjimą, todėl yra pagrindas manyti, kad pritaikius laidavimo institutą, jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, D. T. pripažino savo kaltę, savo veiksmus vertino neigiamai, dėl jų gailėjosi, atlygino dalį žalos ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad atlygins skundžiamu nuosprendžiu M. G. priteistą žalą. Visos šios aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos skundžiamame nuosprendyje nustatytos pagrįstai.
15. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 3 dalimi, laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Įstatyme plačiau nedetalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, tad sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecija spręsti, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).
16. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas N. G. D. T. laiduotoja, atsižvelgė į N. G. asmenybę (neteista, bausta administracine tvarka, tačiau tik pareiškiant žodinę pastabą, pensininkė, charakterizuojama teigiamai), galimybę daryti teigiamą įtaką D. T. (yra kaltinamojo mama, palaiko artimus ryšius su sūnumi) ir šioje byloje pripažino N. G. tinkama laiduotoja, galinčia daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Šioje vietoje atkreiptinas apelianto dėmesys, kad laiduotojos N. G. ir nukentėjusiojo sugyventinės tarpusavio nesutarimai negali būti vertinami šios bylos kontekste, kaip neigiamai apibūdinantys laiduotoją, kadangi sprendžiamas N. G. kaip laiduotojos tinkamumas tik T. T. atžvilgiu, o pagal bylos duomenis matyti, kad jos charakteristikos ir jų tarpusavio ryšys duoda pagrindo manyti, kad ji darys teigiamą įtaką kaltinamajam.
17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, visiško nuostolių atlyginimo principas yra pažeidžiamas, tuo pačiu pažeidžiami ir žalą padariusio asmens interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją.
18. Byloje nustatyta, jog D. T. padarė tyčinį nusikaltimą prieš nukentėjusįjį M. G.. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Baudžiamojoje byloje gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltininkas, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys.
19. M. G. civiliniu ieškiniu reiškė reikalavimą atlyginti turtinę žalą – priteisti jo naudai 6197,44 Eur turtinę žalą (negautas pajamas) ir 40 000 Eur neturtinę žalą, bei 786,50 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, pagal pateiktus dokumentus apskaičiavęs vidutinį vienos dienos darbo užmokestį, kuris yra 68,88 Eur ( 42,04 Eur atskaičius mokesčius), įvertinęs VSDF išmokėtą išmoką 1287,84 Eur (1017,39 Eur atskaičius mokesčius) ir nedarbingumo laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 29 d. iki 2022 m. vasario 15 d., nukentėjusiajam iš D. T. priteisė 1260,72 Eur. Su tokiu paskaičiavimu sutinka ir apeliacinis teismas, laikant, kad M. G. patirta turtinė žala įvertinta tinkamai.
20. Taip pat, įvertinęs nukentėjusiojo M. G. sveikatos sutrikdymo mastą, liekamuosius reiškinius, patirtus nepatogumus, nukentėjusiojo ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė 1000 Eur neturtinės žalos. Teisėjų kolegija, įvertinus neturtinės žalos atlyginimui svarbius duomenis daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino neturtinę žalą, nenukrypdamas nuo teismų formuojamos praktikos priteisiant neturtinę žalą analogiškose bylose.
21. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis nesutinka su teismo priimtu sprendimu nepriteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų 786,50 Eur sumai. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nukentėjusysis nepateikė jokių patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jo prašymas pirmosios instancijos teismo buvo atmestas.
22. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
23. Šiuo atveju svarstant, ar apeliacinės instancijos teisme galima spręsti civilinio ieškovo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti, atlyginimo klausimą, taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-648/2021, 26 punktas). Šio straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme.
24. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas nukentėjusiojo M. G. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, įstatymo nepažeidė, kadangi nei pirmosios instancijos teismui teikdamas prašymą, nei apeliacinės instancijos teismui teikdamas apeliacinį skundą, nukentėjusysis nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų.
25. D. T. gynėja advokatė S. Vaičiulytė-Gavorskienė teismui pateikė prašymą panaikinti T. T. taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kadangi D. T. sumokėjo likusią 500 Eur turtinę žalą Valstybinio socialinio draudimo fondui, t. y., visiškai atlygintas civilinis ieškinys, dėl ko, ši priemonė tapo nebereikalinga. Atsižvelgiant į tai, kad civiliniam ieškovui padaryta žala yra atlyginta, apeliacinės instancijos teismas mano, kad yra tikslinga laikiną nuosavybės teisių apribojimą, kuriuo D. T. apribota nuosavybės teisė piniginėms lėšoms, panaikinti (BPK 151 straipsnio 8 dalis).
26. D. T. gynėja advokatė S. Vaičiulytė-Gavorskienė pateikė prašymą dėl išlaidų už kaltinamajam D. T. teiktą teisinę pagalbą pripažinimo proceso išlaidomis ir priteisimo iš M. G. (iš pridėto pinigų priėmimo kvito matyti, kad už gynybą, atstovavimą, dokumento surašymą ir patarimą D. T. advokatei sumokėjo 80 Eur).
27. BPK 105 straipsnio 6 dalis numato, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Šiuo atveju, sprendžiant proceso išlaidų priteisimo klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nors byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo M. G. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, tačiau D. T. šioje baudžiamojoje byloje nėra išteisinamas, tokiu būdu, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 6 dalies nuostatomis, kaltinamojo patirtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš nukentėjusiojo M. G. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 8 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nukentėjusiojo M. G. apeliacinį skundą.
P. Š. apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą D. T. turtui – piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Netenkinti nuteistojo D. T. gynėjos advokatės S. Vaičiulytės-Gavorskienės prašymo dėl proceso išlaidų, patirtų dėl kaltinamojo atstovavimo apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.