Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2022-06-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-682-1113/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-06-23Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-10-19Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-06-23
Bylos Nr.
1-682-1113/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44654-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Renata Maziliauskienė
Kaltinamasis
D. T.
Nukentėjusysis
M. G.
Civilinis ieškovas
Šiaulių teritorinės ligonių kasos
Advokatai
Simona Vaičiulytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-682-1113/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44654-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.2.4.4.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.1.14; 2.1.15.3.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 23 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Jurgitai Juškuvienei, Jolantai Stanelienei,dalyvaujant prokurorei Inetai Žilinskienei,kaltinamajam D. T., jo gynėjai advokatei Simonai Vaičiulytei-Gavorskienei,nukentėjusiajam M. G.,

nedalyvaujant civilinių ieškovų Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovams,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas, 2020 m. rugpjūčio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi patvirtintas prokuroro nutarimas, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. T. 2021 m. gruodžio 25 d., apie 10.14 val., namo kieme, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), nesunkiai sužalojo M. G., būtent: tyčia dešiniu pečiu sudavė nukentėjusiajam M. G. į kairį petį, dėl ko nukentėjusysis dešiniu šonu atsitrenkė į šalia buvusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo nukentėjusiajam M. G. padarė dešinės pusės XII šonkaulio lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės pusės XII šonkaulio lūžio nukentėjusiojo M. G. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

2. Kaltinamasis D. T. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. gruodžio 25 d. apie 10 val. paskambino (duomenys neskelbtini), gyvenantis kaimynas R. M. ir pasakė, kad išėjo ryte ir rado kieme stovintį kažkokį automobilį, nupjautą spyną, išlaužtus vartus. Klausė, ar čia jis su mama taip padarė, jis atsakė, kad ne jie. Spyną ant vartų nuo 2022 m. spalio mėn. buvo užkabinęs R. M.. Ji buvo pakabinta dėl to, kad anksčiau kažkas į kiemą privarydavo automobilių, užstatydavo, o kai kažkas norėdavo išvažiuoti, būdavo konfliktai. Būdavo kviečiami pareigūnai, kurie ir pasakė, užsirakinkit ir nebus konfliktų. Jo mama N. G. yra namo, adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, bendrasavininkė, jis tuo metu minėtu adresu negyveno, jo mamos namo dalyje tuo metu gyveno jo žmona, su kuria šiuo metu jau yra išsituokęs. Jis su mama nuvažiavo minėtu adresu. Nuvykę pamatė nupjautas vartų spynas ir į kiemą įvarytą juodos spalvos automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Netrukus į kiemą išėjo M. G., kurio iki įvykio jis nepažinojo. R. M. M. G. klausė, kodėl nupjovė spyną. Šis atsakė – „norėjau ir nupjoviau“. Kai M. G. atsisakė išvaryti automobilį, jo mama iškvietė policiją, kurios laukė apie 20–30 minučių. Per tą laiką įvyko jo konfliktas su M. G.. Konflikto metu jis ir M. G. stovėjo vienas prieš kitą tarp automobilio ir namo apie pusės metro atstumu, M. G. kairys šonas buvo arčiau jo. Jis savo rankas laikė kišenėse. Jis, paveiktas emocijų, su dešiniu pečiu, laikydamas rankas kišenėse, stūmė į M. G. kairį petį. Šis susisvyravo, atsirėmė su ranka į automobilį šalia variklio dangčio prie priekinio rato. Neneigia, jog po jo pastūmimo pečiu, M. G. galėjo šonu atsitrenkti į šalia buvusį automobilį. Tuo metu jis nepagalvojo, kad tokiais veiksmais gali sukelti fizinį skausmą M. G., to neplanavo, bet suvokia, kad galėjo šiam sukelti fizinį skausmą. Jeigu M. G. būtų sutikęs geranoriškai patraukti automobilį, tai nebūtų buvę jokio konflikto. Ką jis sakė M. G. prieš pat smūgį, neprisimena. Sutinka, kad dėl jo smūgio pečiu galėjo M. G. būtų padarytas sužalojimas – šonkaulio lūžis. Vienoje išvadoje parašyta, kad vienuoliktas šonkaulis, kitoje dvyliktas, tai neaišku, kuris nukentėjusiajam šonkaulis lūžo. Tą veiksmą pečiu jis atliko sąmoningai, bet iš anksto nesuplanavęs. Atsiprašo nukentėjusiojo. Pripažįsta, kad M. G. patyrė turtinę ir neturtinę žalą, tačiau nesutinka su prašomų priteisti žalų dydžiais. 2020 m. jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl konflikto su žmona. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant mamos N. G. atsakomybei. Jo santykiai su mama artimi ir geri. Nuo 2020 m. rugpjūčio mėn., kol vyko skyrybų procesas, jis gyveno su mama. Šiuo metu mama gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), o jis – (duomenys neskelbtini). Su mama jis bendrauja kiekvieną dieną. Mama daro jam teigiamą įtaką, yra jo autoritetas, jis atsižvelgia į jos nuomonę. Mama padeda jam prižiūrėti vaiką su negalia, kurį jis augina.

3. Liudytoja N. G., apklausta kaip galima laiduotoja, teisme nurodė, jog palaiko byloje pateiktą prašymą atleisti jos sūnų D. T. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį jos atsakomybei pagal laidavimą. Paaiškino, kad su sūnumi bendrauja nuolat, ji padeda jam auginti neįgalų anūką. Ji turi galimybę savo patarimais daryti teigiamą įtaką sūnui. Ji neteista, nebausta administracine tvarka. Šiuo metu savanoriškais pagrindais dalyvauja gydytojos R. sukurtos įmonės veikloje, yra pensininkė. Iki pensijos ilgus metus dirbo buhaltere. Neigiamai vertina sūnaus elgesį dėl byloje tiriamo įvykio.

4. Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes D. T. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamojo gynėja ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

5. Be pačio kaltinamojo D. T. visiško prisipažinimo teisme, jo kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:

5.1. D. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su V. T. sutuoktiniais buvo 30 metų. (duomenys neskelbtini), jis gyveno su V. Viena namo dalis priklauso jo mamai N. G.. (duomenys neskelbtini), praėjo negyventi nuo tada, kai 2020 m. rugpjūčio mėn., V. parašė pareiškimą, kad jis smurtauja prieš ją. V. niekur nedirba, jie turi bendrą butą, adresu: (duomenys neskelbtini). V. išregistravo jų pilnamečius vaikus iš (duomenys neskelbtini) esančio buto ir nusprendė ten priregistruoti naują draugą. Jis skyrybų procese nurodė, kad nepretenduoja į (duomenys neskelbtini) esantį butą. Tačiau V. yra per maža ir ji nori turėti tiek butą, tiek namą (duomenys neskelbtini). V. net nėra registruota (duomenys neskelbtini), name – ji registruota (duomenys neskelbtini) g. esančiame bute. V. ne kartą yra turėjusi sugyventinių – ji nuolatos atsiveda vyrus į namą, nuolatos kartu geria. Jo mama ir kitos namo pusės savininkė E. M. nusprendė ant vartų uždėti trosą ir spyną, nes vieną kartą V. ir jos draugai į kiemą prisivarė automobilių ir niekas kitas, net kaimynas, negalėjo įsivaryti savo automobilio į kiemą. V. dėl tos pakabintos spynos net kreipėsi į teismą, tačiau teismas atmetė jos prašymą ir savininkai galėjo palikti užrakintą kiemą. 2021 m. gruodžio 25 d. mamai paskambino kaimynas R. M.. Jis pasakė, kad rado nupjautą spyną, kad automobilis yra kieme. Jis paklausė, ar automobilis, esantis (duomenys neskelbtini), kieme yra jo. Jis pasakė, kad ne jo. R. pasakė, kad kieme stovi „(duomenys neskelbtini)“ automobilis. Kam šis priklauso, nežino. Su mama N. iškart po pokalbio nuėjo iki (duomenys neskelbtini), namo. Mama kvietė policiją, o jis tuo metu įėjo į kiemą. Kai atėjo į kiemą, pamatė kieme stovintį automobilį, prie jo stovėjo vyras. Suprato, kad vyras galimai yra V. sugyventinis, jo paklausė: „čia tavo mašina, kaip tu čia patekai?“. Vyras atsakė, kad: „norėjau ir nupjoviau spyną, ką aš noriu, tą darau“. Prisimena, kad vyras jį vadino necenzūriniais žodžiais. Jis tuo metu buvo susierzinęs, nes suerzino tas faktas, kad svetimas vyras atėjo, nupjovė spyną, sako jam ką daryti. Jo kalbėjimo maniera yra garsi, dėl to gali atrodyti, kad yra piktas. Norėjo pasišnekėti su vyru, tačiau pastarasis jam pečiu sudavė per jo petį. Jis normaliai nestovėjo ant kojų, dėl to ir nugriuvo. Vyras toliau keikėsi, pasakė, kad jį primuš. Jis išėjo iš kiemo, išeinant jis kažką dar šūkavo, kad susidoros su juo. Jis su R. nuėjo ieškoti spynos, rado spyną su trosu prie vartų sniege. Spyna buvo nunešta pas R., pradėjo šnekėti kaip ją sutvarkyti, laukė policijos. Į kiemą jau buvo atėjusi jo mama, taip pat kieme buvo R. ir jo mama. Tuomet kieme pasirodė V.. Ji buvo su telefonu rankose, pradėjo kišti telefoną į veidą. Ji daugiausia kažką sakė jo mamai – lygtais: „ko tu čia, sene, lendi“, šnekėjo apie „nudvėsimą“. Mama pasikarščiavo, norėjo paimti iš V. telefoną, nes mama pasakė V.: „kam tu čia kiši tą telefoną?“, tačiau jis mamą sulaikė. Pasakė mamai, kad geriau nelįsti prie jos. V. provokavo tiek jį, tiek jo mamą. V. nuėjo atgal į namus. Toliau laukė policijos. Nuo skambučio pradžios, maždaug iki 30 min., atvyko policijos pareigūnai. Jie kelis kartus perskambino jo mamai, kelis kartus tikslino aplinkybes. Per tą laiką daugiau įvykių nebuvo. Kai atvyko pareigūnai, V. sugyventinis kartu su jais nuėjo į namą ir jie užsirakino duris. Kol bendravo su pareigūnais, nematė V. ir M. Pareigūnai pasakė, kad dėl troso ir spynos nupjovimo reikia parašyti pareiškimą. Mama prašė pareigūnų pažiūrėti dujų skaitliukus, nes V. nemoka mokesčių. Jis atvežė savo mamą ir R. parašyti pareiškimo. Nuo 2021 m. gruodžio 25 d. V. sugyventinio bei pačios V. nematė. Prisipažįsta sudavęs pečiu į V. sugyventinio petį. Gailisi taip pasielgęs (2 t., b. l. 41–44). Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, įteikus jam patikslintą pranešimą apie įtarimą, D. T. parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką iš dalies – nepripažįsta aplinkybės, kad veiką padarė tyčia. Prisimena pirmosios apklausos metu duotus parodymus, ten aplinkybės yra nurodytos teisingai. Nukentėjusįjį pastūmė netyčia – tiesiog eidamas pro šalį jį kliudė (2 t., b. l. 52–54);

5.2. Nukentėjusysis M. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. gruodžio 24 d. vakare grįžo pas draugę V. T., kuri gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Kiek jam yra žinoma, vyksta skyrybų procesas tarp draugės V. ir jos sutuoktinio D. T. 2021 m. gruodžio 24 d., būnant namuose, V. jo paprašė, kad nukirptų spyną, kuri buvo ant vartelių. Dėl pakabintos spynos ant vartų V. negalėjo įsivaryti savo automobilio į bendro naudojimo kiemą. Tą vakarą, V. prašomas, jis nukirpo spyną. 2021 m. gruodžio 25 d. apie 10.00 val., išėjo į kiemą ir užvedė draugės automobilio variklį. Jam būnant kieme ir rūkant, iš namo išėjo V. kaimynas R. Šis priėjęs prie jo ėmė jam priekaištauti dėl nukirptos spynos. Jis jam paaiškino, kad spyną nukirpo ir ją išmetė į šiukšlių konteinerį. Netrukus į kiemą atėjo D.. Šis, tik įėjęs į kiemą, ėmė jį įžeidinėti, t. y. vadinti bedančiu. Jis jam kažką atsakė, bet ką tiksliai, nežino. D. nieko įžeidžiančio nepasakė. Tada D. priėjęs prie jo tyčia savo pečiu smogė jam į kairį petį ir šitokiu būdu jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Sukeltą fizinį skausmą dešimtbalėje skalėje nuo 1 iki 10 (10 skaudžiausia), vertina 4 balais. Po patirto smūgio D. nieko nesakė ir iš kiemo išėjo į gatvę. Netrukus į įvykio vietą atvyko pareigūnai. Dėl sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigą nesikreipė. Sveikata privačiai nedrausta. Kodėl D. jam smogė, nurodyti negali, nes jį matė antrą kartą ir prieš tai jokio konflikto nėra buvę (1 t., b. l. 7–9, 15). Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis M. G. parodė, kad prisimena savo pirmuosius parodymus. Pusę namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), priklauso jo sugyventinės V. T. buvusio vyro D. T. mamai, o kita pusė namo priklauso kaimynui R., jo pavardės nežino, jo kontaktų neturi. Iš V. žino, kad D. yra ūmaus būdo, yra buvusi baudžiamoji byla dėl smurto artimoje aplinkoje – D. smurtavo prieš V., tačiau jie byloje susitaikė. Su V. yra sugyventiniai metai laiko. Kai jis pradėjo su ja bendrauti, V. su D. negyveno, jau buvo prasidėjęs skyrybų procesas. V. ir D. gyveno adresu: (duomenys neskelbtini), apie 15 metų. Po to, kai V. ir D. nusprendė skirtis, D. išsikraustė iš minėto namo, jame liko gyventi V. su sūnumi. Kai pradėjo bendrauti su V., apsigyveno tame name, t. y. adresu: (duomenys neskelbtini). K. V. ir D. pradėjo skyrybų procesą, namas tapo ginčų objektu civilinėje byloje. Namą juosia tvora ir yra vartai. Yra vienas bendras įvažiavimas į bendrą kiemą, kuriuo dalinasi kaimynai. Maždaug vasaros pabaigoje, pats nematė, tačiau iš V. žodžių žino, kad ant vartų buvo pakabintas trosas su spyna ir juos pakabino D. Taip jis apsunkino situaciją įvažiuoti automobiliu į kiemą. V. automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdavo visada pastatytas šalia namo, du kartus jis buvo apgadintas. Jis ir V. mano, kad automobilio apgadinimai susiję su tuo metu teisme priimtais sprendimais. Iš V. žodžių žino, kad jai grasino žodžiu, kad bus apgadintas jos automobilis. Ji sakė, kad jai grasino D. T. 2021 m. gruodžio 24 d. neteko kantrybės dėl apgadinamo automobilio, nupjovė spyną, kuri kabėjo ant vartų, nuėmė trosą ir V. automobilis buvo įvaryta į vidinį kiemą. Jam pareigūnai buvo sakę, kai jie buvo iškviesti dėl veidrodėlio nudaužimo, kad gali nupjauti spyną. Spyną ir trosą paliko namo kieme, netoli vartų. 2021 m. gruodžio 25 d. apie 10.05 val., jis išėjo į kiemą, užkūrė V. automobilį „(duomenys neskelbtini)“. V. tuo metu buvo name. Prieš jam išeinant iš namo, girdėjo, kaip R. šnekėjo telefonu. Girdėjo kaip R. telefonu kažkam pasakė: „Jis išėjo į lauką“. Jis tuo metu, kaip tik išėjo į kiemą, prie automobilio. Rūkė, apvalinėjo automobilį. Po maždaug 5 minučių į kiemą su sniego kastuvu išėjo R.. Po maždaug 1 minutės, kai išėjo R., į kiemą atėjo D. Jis įėjo pro mažesnius vartus, kurie yra didesnių vartų sudėtinė dalis (ant didžiųjų vartų buvo pakabinta spyna ir trosas). R. tuo metu buvo prie namo įėjimo, maždaug 3 metrai nuo automobilio. Jis stovėjo prie automobilio, prie vairuotojo durelių. Automobilis buvo priekiu nukreipta į namo įėjimą. D. į kiemą atėjo jau keikdamasis ir atsistojo prie automobilio galo. R. tada pasakė jam: „ar daug bapkių turi?“. Jis paklausė šio: „kuria prasme?“. R. tada pasakė: „Policija atvažiuos ir tave išpis“. Suprato, kad buvo iškviesta policija. Tada R. nuėjo prie D., kuris stovėjo prie automobilio galo. Negirdėjo, ką jie šnekėjosi, tuo metu užgesino automobilio variklį, uždarė dureles, užrakino automobilį. Dar baiginėjo rūkyti, buvo atsirėmęs nugara į automobilį, žiūrėjo į namą. R. tuo metu ėjo link namo, D. kiek atsilikęs ėjo ta pačia kryptimi link namo kaip ir R.. Likus metrui iki jo D. pasakė: „tokiam duoti į snukį“. Jis dar vis stovėjo veidu į namą, kai D. jam iš savo dešinio peties trenkė jam į kairį petį. Jis tuo metu nejudėjo, nesisukinėjo. Tuo metu buvo šoko būsenoje, skausmą pajuto maždaug apie 13 val., kai išėjo iš policijos. Juto skausmą, negalėjo pakelti rankos, skausmą skalėje nuo 1 iki 10 (10 skaudžiausia) įvertintų 4 balais. Jokių akivaizdžių sužalojimų (nubrozdinimų, kraujosruvų) nebuvo, kraujas nebėgo, tačiau skausmas išliko. Po D. smūgio pečiu jis, apatine dešine nugaros dalimi, dešiniu klubu atsitrenkė į automobilį. Buvo sukeltas fizinis skausmas – skausmą įvertintų 9 balais. Sužalojimų nebuvo. Po to, kai atsitrenkė į automobilį, D. ėjo link R. – šis tuo metu dar buvo kieme, prie namo įėjimo, visą įvykį matė. Jie liko stovėti prie namo, jis tuo metu apėjo automobilį, praėjo pro keleivio pusę ir išėjo iš namo teritorijos į gatvę. Jis vaikštinėjo pirmyn ir atgal šalia (duomenys neskelbtini), namo. Tuo metu bendravo su V. – ji šnekėjo su juo pro namo langą. V. paklausė jo: „ko čia vaikštai?“, jai atsakė: „laukiu pareigūnų, nes atėjo tavo buvęs“. V. tuo metu buvo virtuvėje, gamino valgyti, todėl įvykio galėjo nematyti. Jis papasakojo tuo metu V., kad atėjo jos buvęs, jis trenkė pečiu jam ir dėl to laukia pareigūnų. V. pasakė, kad eitų namo. Jis atsakė, kad neis, nes tuo metu buvo įsiaudrinęs, nenorėjo nieko sužaloti. Save ramino, vaikščiojo. V. uždarė langą, jis toliau vaikščiojo gatve, kai išgirdo moters balsą, kuris sakė: „nebėk, reikia pasikalbėt“. Atsisuko ir pamatė D. mamą (ją buvo matęs, žino kaip atrodo). Jis ir D. mama, kurios vardo nežino, stovėjo šaligatvyje, netoli (duomenys neskelbtini). Tada D. mama jam pasakė: „papasakosiu kas V. per žmogus“. Jis jai pasakė, kad kai policija atvažiuos, tada galės šnekėtis. Moteris šnekėjo garsiai. D. mama vis tiek su juo šnekėjo, pradėjo blogai šnekėti apie V., sakė, kad V. paliko neįgalų vaiką (minėtas vaikas auga su D.). Jis pasakė jai: „pasiėmė ir turėk“. Tuo pokalbis pasibaigė, jis liko stovėti ant šaligatvio, o D. mama nuėjo į (duomenys neskelbtini)., namo kiemą. Jis liko stovėti ant šaligatvio, kol atvyko policija. Kas vyko kieme, nežino. V. iki jo per tą laiką nebuvo atėjusi. Atvykus policijai, kartu su pareigūnais nuėjo į (duomenys neskelbtini), namo kiemą. Kieme stovėjo D., D. mama, R. ir jo mama. V. tuo metu kieme nebuvo. Jis atsirakino automobilį, pasiėmė telefoną, užrakino automobilį ir nuėjo į namo vidų. D., jo mama, R. ir jo mama, kieme bendravo su pareigūnais. Tuo metu jam buvo šokas, maždaug po poros minučių, kai įėjo į namą, atėjo policijos pareigūnas. Su pareigūnu bendravo V., jis su juo nebendravo, nes pareigūnas ieškojo V.. Po pokalbio pareigūnas išėjo, po kelių minučių grįžo ir paprašė automobilio dokumentų. Išėjo taip, kad visi dalyviai išsiskirstė. Išvykus pareigūnams iškart atsisuko vaizdo kamerą, kuri yra pritvirtinta prie namo antro aukšto, kuri nukreipta į automobilį. Išgirdo, kaip prie pareigūnų R. ir D. pasakė, kad jie sugadins V. automobilį. Po kameros vaizdo įrašų apžiūros nusprendė vykti į policijos komisariatą. Po to įvykio iki apklausos, D. matė 2 kartus – jį matė pro namo langą, jis ėjo pas R.. Po to įvykio, su jokiu kitu konflikto dalyviu nebendravo. Mano, kad D. jį sužalojo iš pavydo. Mano, kad jis dar nori susigrąžinti V. 2021 m. gruodžio 27 d. jis nuvyko pas med. ekspertus apžiūrai. Nuo 2021 m. gruodžio 25 d. iki 2021 m. gruodžio 27 d. jis juto skausmą apatinėje dešinėje nugaros dalyje, šone. Med. ekspertui pasakė, kad jam skauda tą vietą. Jie net arti nebuvo prisiartinę prie jo. Kadangi nebuvo akivaizdžių sužalojimų, pasakė, kad nėra ką vertinti. Po med. ekspertų, tą pačią dieną, kreipėsi į savo šeimos gydytoją E. M., kuris dirba (duomenys neskelbtini) šeimos gydytojų centre. Gavo 2 siuntimus – vienas tyrimas buvo pilvo echoskopija ir nugaros rentgenograma. Tyrimai daryti ne toje pačioje įstaigoje. Civilinis ieškinys bus pateiktas vėliau (1 t., b. l. 50–54);

5.3. Liudytoja V. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad M. G. yra jos sugyventinis, kartu gyvena maždaug pusę metų, bendrauja daugiau negu 1 metus. D. T. yra jos buvęs sutuoktinis. Su juo kartu negyvena kartu nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. – nuo tada, kai jis smurtavo prieš ją. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tyrimas buvo baigtas susitaikymu. Po ikiteisminio tyrimo prasidėjo skyrybų procesas. Kol vyko smurto artimoje aplinkoje tyrimas, D. nebuvo leidžiama bendrauti su ja, jos vaiku, rodytis adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau jis visada ateidavo, vaikščiodavo po kiemą. D. elgesys visiškai nepasikeitė po ikiteisminio tyrimo užbaigimo. Jis toliau lankėsi prie namo, kuriame ji gyvena, adresu: (duomenys neskelbtini), verždavosi į namo vidų, ją asmeniškai įžeidinėdavo, grasindavo. Jeigu susitikdavo gyvai, jis žodžiu ją įžeidinėdavo, sakydavo, kad išmes ją iš namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kad išlauš duris, spynas, kad ji ilgai negyvens. Ji jautė realią grėsmę, kad jis įvykdys savo ketinimus, jos nepilnametis vaikas bijo D., jis nenori palaikyti santykių su D. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso D. mamai N. G. Namas yra civilinės bylos objektas, nes namas buvo pirktas jos ir D. lėšomis, tačiau registruotas N. vardu. Vykstant skyryboms, D. sako, kad nėra ko namo dalinti. Jeigu D. netenka savo namo pusės, tai reiškia, kad namo netenka ir jo mama. 2021 m. liepos mėn. gale arba rugpjūčio mėn. pradžioje atvyko policija, nes jai būnat kieme, prie namo atėjo N., pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais. Ji iškvietė policiją, N. pasakė, kad ji yra namo (duomenys neskelbtini), savininkė. Policija, nežinodama, kad namui yra uždėtas areštas, pasakė užsikabinti spyną. Tą pačią dieną atvyko į policijos komisariatą, parašė pareiškimą. Kai grįžo namo, vartai jau buvo užrakinti, buvo užkabintas jų trosas su spyna ant vartų. Ji bandė šnekėti su kaimynu R. M., kuris gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), nes namas priklauso dviem asmenims. Bendravo su R. dėl pakabinto troso su spyna, nes į kiemą yra vienas bendras įvažiavimas. Jis pasakė, kad jie, tai yra R. ir D. mama N., pasišnekėjo ir nusprendė, kad jie troso su spyna nenukabins. Trosas su spyna taip ir liko ant vartų. Kartais netgi R. mama specialiai yra užrakinusi bendro įėjimo į namą duris, kad nei ji, nei jos vaikas neįeitų į namą. Ji stengiasi nebendrauti ir nesusitikti su D. ir jo mama, tačiau jie vis tiek ateina. R. ir jo mama palaiko jos vyrą ir jo mamą. 2021 m. gruodžio 17 d. prie namo stovėjo jai priklausantis „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo apgadintas – buvo nulaužtas vairuotojo pusės veidrodėlis. Buvo kviesta policija, įvykis oficialiai užfiksuotas. Taip pat 2021 m. vasarą, po to, kai jau ant vartų atsirado trosas su spyna, buvo apgadintas jos „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, buvo nudažytas. Policija buvo kviesta, įvykis buvo užfiksuotas. Po šio įvykio kieme įrengė vaizdo kamerą, tam, kad galėtų fiksuoti visus D. ir jo mamos, kitų, jai grasinančių asmenų, žodžius, veiksmus, tam, kad galėtų save apsaugoti ir apsiginti. Įtaria, kad automobilį abu kartus apgadino D., nes jis jai žodžiu išreiškė grasinimus, kad apgadins automobilį. Po 2021 m. gruodžio 17 d. automobilio apgadinimo neišsikentė, 2021 m. gruodžio 24 d. pasiskolino „bulgarkę“ ir trosą su spyna kartu su M. ji laikė, jis pjovė, nupjovė trosą su spyna. Trosą su spyna padėjo kiemo viduje, niekur neišmetė. Vaizdo įrašuose matosi, kad D. ir jo mama trosą ir spyną pasiėmė. Po to, kai trosas ir spyna buvo nupjauti, automobilį įvarė į vidų, paliko prie vaizdo kameros. Automobilis buvo įvarytas priekiu į įėjimą į namą ir su M. nuėjo namo. Tą vakarą buvo ramu. 2021 m. gruodžio 25 d. ryte M. pasakė, kad eina pakūrenti automobilį. Apie 10 val. M. išėjo, o ji nuėjo į virtuvę daryti valgyti. Pamatė, kad M. vaikšto po virtuvės langais, kurie nukreipti į gatvę. Iš pradžių nesuprato, kas nutiko. Ji per langą M. paklausė: „kas nutiko, ko vaikštai?“, jis pasakė: „užpuolė“, jeigu gerai atsimena, gal ir sakė, kad jį užpuolė „buvęs“. Po tų žodžių pamatė N., kuri ėjo prie M.. M. ėjo nuo jos. Pamačiusi N. suprato, kad M. užpuolė D., jis yra atėjęs prie namo. Ji apsirengė, norėjo išeiti ir su M. grįžti namo. Ji išėjo į lauką, pasiėmusi telefoną, ėjo palei namą taku. Matė, kad R. buvo prie šulinio su kastuvu, D. su mama stovėjo už automobilio, netoli garažo. Jai einant takeliu palei namą, N. priėjo prie jos, sugriebė ją už dešinės rankos riešo ir tempė. Buvo įsikibusi tvirtai. Pajuto skausmą per visą ranką iki peties dėl to timptelėjimo. Pačio įvykio metu skausmo nepajuto, 2021 m. gruodžio 25 d. vakare pajuto skausmą dešinės rankos rieše ir petyje. Skalėje nuo 1 iki 10 (10 – didžiausias skausmas), skausmą vertintų 5 balais. Kadangi viskas vyko greitai, nesuprato – ar ji suėmė viena ranka, ar abiem. Tuo pat metu ji šaukė ant jos: „(necenzūrinis žodis), (necenzūrinis žodis)“, kad ją nužudys, „eik kol dar gyva“ ir panašiais žodžiais. Ji pajuto realią grėsmę. D. paprašė savo mamos, kad ji paleistų ją. N. jo paklausė ir paleido ją. Ji apsisuko ir parėjo namo, užsirakino duris. Įvykį, kai jai N. tempė už rankos, matė R. ir D. Kai grįžo namo, dar per virtuvės langą pašnekėjo su M., jis pasakė, kad turi atvažiuoti policija. Policija atvažiavo ir M. parėjo namo. Ji užsirakino duris. M. tuo metu jai pasakė, kad jos buvęs vyras jį užpuolė. Tuo metu kaip tik atsisukinėjo vaizdo įrašus ir pamatė kaip M. stovėjo prie jos automobilio, jį šildė, išėjo R. iš namo su sniego kastuvu, jis pradėjo žodiškai ir kūno kalba provokuoti M. Praktiškai vienu metu pasirodė D., matėsi, kaip D. pečiu trenkė M. į petį. Viskas matosi vaizdo įrašuose, kuriuos el. paštu pateikė jos advokatas. Visi pokalbiai, visi įvykiai puikiai girdisi vaizdo įrašuose. Kol žiūrėjo įrašus, į duris pasibeldė policijos pareigūnas. Tuo metu į kambarį bandė veržtis N., ji necenzūriniais žodžiais plūdo ją prie policijos pareigūno. Prašė, kad N. neįleistų, pareigūnas paprašė N. palaukti už durų. Policijos pareigūnui papasakojo, kas įvyko, pasakė, kad nori rašyti pareiškimą policijos komisariate. Ji ir M. nusprendė nieko nelaukti ir vykti į komisariatą rašyti pareiškimo. Kai išvyko pareigūnai, D. ir jo mama irgi išvyko, R. irgi kieme nebuvo. Tada ji ir M. nuvyko į komisariatą. D. 2021 m. gruodžio 25 d. buvo atėjęs pas R., tačiau kokiu tikslu nežino. Parašius pareiškimą ir grįžus namo, M. pradėjo skųstis, kad jam skauda dešinį šoną ir kairį petį. Akivaizdžių sužalojimų ant M. nebuvo (nubrozdinimų, kraujosruvų). 2021 m. gruodžio 27 d. jis pirmiausia nuvyko pas med. ekspertus, tada nuvyko pas šeimos gydytoją. Gavo siuntimus į ligoninę, jam atliko tyrimus Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, Moters ir vaiko klinikoje. Kai į M. esveikata.lt paskyrą atėjo tyrimai pamatė, kad jam nustatytas šonkaulio lūžis. Po 2021 m. gruodžio 25 d. D. matė einantį pas R. Su D. N. susitikusi nebuvo, R. vengia, nebendrauja. Dėl savo rankos patempimo į gydymo įstaigas nesikreipė. Dėl pareiškimo rašymo pasitars su advokatu. Mano, kad D. galvoja, kad ji pas jį sugrįš, mano, kad jis pavydi M. Mano, kad bet kuris vyras šalia jos būtų užpultas D. Visą įvykį matė mažametis sūnus E. T., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 90–94);

5.4. Liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su D. T. kaimynai yra apie 10 metų. Pusę namo priklauso jo mamai M. E., o kita pusė namo priklauso D. mamai N. G. D. ir V., kol buvo susituokę, gyveno adresu: (duomenys neskelbtini). 2019 metais, kiek žino, V. ir D. pradėjo kviesti policiją, pradėjo kivirčytis. Tuomet buvo iškelta baudžiamoji byla dėl smurto. Nuo to laiko D. išsikraustė iš (duomenys neskelbtini), o V. liko gyventi minėtu adresu. Ji net neįsileisdavo D., nei jo mamos į jai priklausančio namo dalį. Ji čia gyveno savavališkai. Iki maždaug 2022 m. kovo mėnesio ji ten gyveno – jai nurodyta išsikelti teismo sprendimu. V. pradėjo kviestis visokius nepažįstamus vyrus – į kiemą atvažiuodavo jam nepažįstami asmenys, pasistatydavo savo automobilius ir jam užstatydavo išvažiavimą iš namo. Maždaug 2021 m. vasarą, N. ir E. pakabino, uždėjo spyną ant pagrindinių įvažiavimo vartų, praėjimo vartai buvo neužrakinti, tačiau V. juos tarsi specialiai palikdavo atidarytus visą laiką. Prieš spynos užkabinimą pastebėjo, kad į kiemą pradėjo važiuoti „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, valstybinio numerio neatsimena. Tuo metu pradėjo pastebėti vyrą, kuris vaikščiodavo namo kieme. Jo vardo iki šiol nežino. Jo vardo net neklausė, nenorėjo kištis į jos reikalus. V. vis sakydavo, kad ji nupjaus pakabintą spyną. 2021 m. gruodžio 25 d. ryte jo mama E. pamatė, kad kieme stovi „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilis. Jam mama pranešė, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ stovi kieme. Suprato, kad su spyna kažkas ne taip, nes automobilis taip į kiemą negalėjo įvažiuoti. Jis paskambino D., pasakė apie automobilį kieme. Nusprendė, kad reikia kviesti policiją. D. iškvietė policiją, pasakė, kad reikia laukti. Kai išėjo į kiemą, V. draugas buvo prie automobilio, jis kažką krapštėsi. Jis buvo pasiėmęs kastuvą, nes norėjo nukasti savo dalį teritorijos. V. draugo paklausė: „ar pinigų daug turi, kad pjaustai spyną?“. Jis kažką sumurmėjo ir „pasiuntė“ jį. Kai vyko pokalbis, tuo momentu į kiemą atėjo D. D. kažką gal ir šnekėjo su V. draugu, nesiklausė, tvarkėsi savo reikalus, buvo prie šulinio. Jis tik pastebėjo, kaip V. vyras pats išėjo iš namo teritorijos į gatvę. Nuėjo su D. iki tvoros ir pamatė, kad nei spynos, nei troso nėra, tačiau tuo momentu jos niekur nerado. Pradėjo su D. ieškoti spynos ir troso, išieškojo konteinerius, tačiau nerado. Tuo metu atvyko pareigūnai ir už jų ėjo ir V. draugas. Atvyko pareigūnas ir pareigūnė. Pareigūnas nuėjo iki V. O pareigūnė stovėjo lauke prie namo laiptų. Kuriuo momentu atsirado N. G., neatsimena, tačiau, kai jau buvo atvykę pareigūnai, N. jau buvo. Pagrindinis bendravimas buvo dėl namo teritorijos, dėl to, kam priklauso namas ir pan., pakabintos spynos, viskas vyko dėl civilinės bylos dėl turto. Jokių skundų dėl mušimo, kažkokio konflikto net nebuvo kalbos. Jeigu V. draugas tikrai būtų buvęs sužalotas, mano, kad jis jau tikrai būtų pasakęs pareigūnams. Pareigūnai pasakė, kad gali vykti į policiją parašyti pareiškimo dėl sugadintos spynos. Kai pareigūnai išvažiavo, jis, D. ir N. vyko į policiją parašyti pareiškimo dėl nupjautos spynos. Nematė jokių apsistumdymų tarp D. ir V. draugo – gal buvo nusisukęs nugara, kiek prisimena, tuo metu kasė sniegą. Prisimena, kad V. buvo išėjusi į kiemą, ji buvo akivaizdžiai neblaivi. Ji rankose laikė telefoną. Prisiminė, kad N. tuo metu jau buvo atvykusi (dar pareigūnai atvykę nebuvo), N. norėjo atimti telefoną iš V., tačiau D. sulaikė savo mamą (1 t., b. l. 97–100);

5.5. Liudytoja E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. T. yra jos kaimynas. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jai ir N. G. –namą dalinasi po pusę. N. leido gyventi name savo sūnui D.. Jis iš pradžių gyveno su savo dabar buvusia žmona V. Jie maždaug pradėjo gyventi prieš 10 metų. D. pradėjo negyventi maždaug nuo 2019 metų, tiksliai laiko neprisimena. D. ten nebegyveno nuo to laiko, kai V. D. buvo iškvietusi policiją, neva D. V. ir jų vaiką mušė. Nuo to laiko, kai D. pradėjo negyventi kartu, V. pradėjo kviestis įvairius žmones į (duomenys neskelbtini). Pastoviai pradėjo eiti nepažįstami žmonės, pradėjo atsirasti nepažįstami automobiliai namo kieme. Jos sūnus R. netgi negalėjo įvažiuoti į kiemą arba išvažiuoti iš kiemo. Į V. reikalus nelįsdavo. Buvo įvykis, kai kieme buvo trys automobiliai, policija buvo iškviesta, pareigūnai pareikalavo, kad automobiliai paliktų namo kiemą ir prisimena, kad pareigūnai sakė, kad „reikia užrakinti kiemą“. D., sūnus, N. sugalvojo, kad reikia pakabinti spyną ant namo vartų. Kada spyna buvo pakabinta, tiksliai neprisimena, bet prisimena, kad buvo 2021 metai. Nuo maždaug 2020 metų žiemos pradėjo prie namo pastebėti „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilį, valstybinių numerių neprisimena. Kam priklauso automobilis „(duomenys neskelbtini)“, nežino. Matė, kad V. vairuodavo minėtą automobilį, tačiau ją vairavo ir naujas V. draugas. Jis pradėjo maždaug nuo tada, kai D. išvarė iš namų, kai buvo iškelta baudžiamoji byla. 2021 m. gruodžio 25 d. ryte, tikslaus laiko neprisimena, atsikėlė atsigerti vandens, paskambino R., kuris gyvena kitame namo aukšte, kad kieme stovi automobilis. Koks automobilis stovėjo – nematė, nes automobilis buvo apsnigtas. Ji tuomet nesigilino į situaciją, nes sirgo ir vėl nuėjo atsigulti. Po kažkiek laiko, tiksliai negali pasakyti, kiek laiko buvo praėję, išgirdo, kad namo koridoriuje / prieangyje kažkas šneka. Užsidėjo chalatą ir pamatė, kad namo prieangyje / koridoriuje stovi pareigūnė. R. stovėjo prie šulinio. D. ir N. G. nematė. Ji į pokalbį nesikišo, net nebuvo tuo metu išėjusi į kiemą. R. tuo metu atėjo iki jos ir pasakė, kad buvo nupjauta spyna. Ji dar pasakė pareigūnei, kad jeigu nupjovė spyną prie vartų, tai realiai gali nupjauti ir jos spyną, kuri pakabinta ant sandėliuko. Pareigūnė nieko nesakė. Pareigūnai po namus nevaikščiojo, jai tik R. pasakė, kad išvažiuoja į policiją rašyti pareiškimo. Daugiau R. jai nelabai ką pasakojo, ji pati neklausinėjo, kas nutiko. Jokių konfliktų, apsistumdymų, nematė ir negirdėjo. Nematė, kad D. kažką padarė kažkam. D. tikrai protingas žmogus, jis nuolat dirbo, o V. nuolat tinginiavo, buvo bedarbė (1 t., b. l. 103–106);

5.6. Liudytoja N. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pusę namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), priklauso jai, o kita dalis priklauso E. M. Maždaug prieš 14 metų įsigijo pusę namo, galvojo, kad eis gyventi, tačiau sūnus D. gyvena (duomenys neskelbtini), turi neįgalų sūnų, kuriam gyventi name būtų patogiau, sutarė, kad D. gyvens name, ji jam duos pinigėlių, kad jis padėtų paremontuoti namą. D. pradėjo gyveni pakankamai greitai nusipirktoje namo dalyje. D. tuo metu buvo susituokęs su V., ji irgi atsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). V. turėjo gėrimo problemą – ji buvo du kartus „koduota“ nuo alkoholio. Visos problemos prasidėjo maždaug 2019 metais, kai V. apkaltino D. dėl to, kad jis smurtavo prieš šią ir šių sūnų. Nuo tada D. apsigyveno pas ją bute, o V. liko gyventi namuose su nepilnamečiu jų sūnumi E., adresu: (duomenys neskelbtini). D. padavė V. dėl skyrybų, o ji padavė dokumentus į teismą dėl V. iškeldinimo. Galutinis sprendimas priimtas 2022 m. vasario 7 d. V. nuo maždaug 2020 metų pradėjo nemokėti už dujas, pakeitė namo spynas, dėl ko ji negali prieiti prie skaitliukų. V. nesitvarkė, neprižiūrėjo namo teritorijos. Jai kaimynai pradėjo sakyti, kad pas V. pradėjo vaikščioti nepažįstami vyrai. K. V. susirado dabartinį draugą, jo vardo, pavardės nežino ir išėjo taip, kad atsirado naujas automobilis, kurį ji arba jos draugas įvarydavo į kiemą, trukdydavo ir R. 2021 m. vasarą, tikslaus laiko neprisimena, nusprendė visi bendrai, kad reikia pakabinti spyną, kad V. draugas neįvarytų automobilio į kiemą. R. nupirko spyną. Kurį laiką jie automobilį laikė prie namo, ant gatvės. Kurį laiką problemų dėl automobilio namo kieme nebuvo. 2021 m. gruodžio 25 d. kaimynas R. paskambino D. ir pasakė, kad nupjauta spyna, V. draugo automobilio kieme. Tiksliai neprisimena, tačiau galėjo ir ji paskambinti į policiją. Ji ir D. iš namų išėjo kartu. Neprisimena, nes praėjo daug laiko, ar kai atvyko prie namo – policija buvo ar ne. Kas daugiau tiksliai vyko – neprisimena. Prisimena, kad atėjo į kiemą, V. išėjo iš namo, ji buvo atkišusi ranką, galimai filmavo, fotografavo. V. jai kažką sakė, tačiau neprisimena ką. Norėjo, kad V. jos nefilmuotų, tačiau D. ją sulaikė. Kiek prisimena, V. grįžo į kambarį. Tada prisimena, kad ji, D., R. ir policija buvo kieme. Atsimena, kad, kai atėjo prie namo, V. draugas vaikščiojo J. Basanavičiaus gatve. Ji jo paklausė, ką jis su V. darė. Jis jai nieko neatsakė. Jis daugiau tik į kiemą atėjo su pareigūnais. Kai pareigūnai buvo atvykę, jokių kalbų apie sužalojimus nebuvo. Tikrai niekas tą dieną nesimušė. Policija buvo iškviesta būtent dėl spynos sugadinimo. Nuo tos dienos su V. susitikusi nebuvo ir nebendravo (1 t., b. l. 109–112);

5.7. 2021 m. gruodžio 25 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu M. G. pranešė apie jo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, kad 2021 m. gruodžio 25 d. apie 10.00 val., bendro naudojimo kieme, adresu: (duomenys neskelbtini), iš matymo žinomas D. T., priėjęs prie jo tyčia pečiu trenkė jam į kairį petį ir šitokiu būdu buvo sukeltas fizinis skausmas. Dėl sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigą nesikreipė. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka išaiškinta. Civilinį ieškinį pateiks, kuomet žinos, kokia padaryta žala. Prašo policijos Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka nubausti D. T. dėl jo tokio netinkamo elgesio (1 t., b. l. 7–9, 15);

5.8. Įvykio vietos apžiūros protokolu buvo užfiksuota įvykio vietos, esančios namo kieme, adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros protokole užfiksuota: atvykus nurodytu adresu yra namas, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), aptvertas medine tvora. Užėjus pro medinius vartelius po kairę pusę yra namas ir įėjus giliau į kiemą stovi automobilis „duomenys neskelbtini“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis stovi vidury bendro naudojimo kiemo. Įvykio vietoje niekas nepaimta. Įvykio vieta filmuojama stebėjimo kameromis, vaizdo įrašą pateiks vėliau tyrimo metu. Fotografuota (1 t., b. l. 33–38);

5.9. Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad 2021 m. gruodžio 25 d. apžiūrėjus M. G. kairės rankos petį sumušimas ar sužalojimas neužfiksuotas (1 t., b. l. 64–69);

5.10. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 115/2022(04) nurodyta, kad M. G. padarytas dešinės pusės XII šonkaulio lūžis. M. G. nustatytas kūno sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. M. G. dešinės pusės XII šonkaulio lūžis padarytas krūtinės dešine puse atsitrenkiant į buką kietą paviršių. M. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės pusės XII šonkaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Tikėtina, kad dešinės pusės XII šonkaulio lūžis galėjo atsirasti M. G. atsitrenkiant į automobilį, kaip užfiksuota pateiktuose 2022 m. sausio 14 d. kitų objektų apžiūros protokole ir fotolentelėje. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kad 2021 m. gruodžio 27 d. ir 2022 m. vasario 7 d. radiologo konsultacijos metu M. G. diagnozuotas dešinės pusės XII šonkaulio lūžis, 2021 m. gruodžio 27 d Specialisto išvados Nr. G 1850/2021(04) 1–6 punktus laikyti negaliojančiais (1 t., b. l. 82, 83);

5.11. 2022 m. sausio 13 d. iš nukentėjusiojo M. G. įgalioto atstovo advokato A. R. gauti keturi vaizdo įrašai su užfiksuotais įvykiais, įvykusiais adresu: (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 25 d. (1 t., b. l. 119);

5.12. 2022 m. sausio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota vaizdo įrašų, darytų namo kamera įvykio vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūra. „VID-20211227-WA0003.mp4“ vaizdo įrašo trukmė nuo 2021 m. gruodžio 25 d. 10.08 val. iki 10.18 val. Vaizdo įraše matome prie namo stovintį „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilį. Girdisi užvesto variklio garsas, tačiau jokių asmenų aplinkui nesimato. 10.11 val. prie automobilio pastebime vyrą, kuris rūko cigaretę. Pagal duotus parodymus užfiksuotas vyras yra nukentėjusysis M. G.. M. vaikštinėja aplink automobilį, trumpam į jį atsisėda, vėl išlipa. Maždaug 10.13 val. pasigirsta vyriškas balsas, kuris sako: „a girdi (nesuprantamas žodis), tu daug bapkių turi?“. M. paklausia: „ką?“, vyras pakartoja: „daug bapkių turi?“, M. paklausia: „kuria prasme“. Vyras pasako: „mentai atvažiuos, (necenzūrinis žodis) tave“. Po šių žodžių matome dešiniame vaizdo įrašo kampe pasirodo vyras, pagal parodymus, tai D. T. Tuo pačiu metu kairiame vaizdo įrašo kampe pasirodo dar vienas vyras su kastuvu, pagal duotus parodymus tai R. Tiek R., tiek D. tuo pačiu metu M. kažką sako. D. sako: „iš kur jin tuos bedančius trauk?“. R. tuo metu praeina pro M., nueina iki D., kuris stovi prie automobilio galo. R. kažką šneka, tačiau sunku suprasti, ką vyras sako. D. ir R. pajuda toliau nuo automobilio, D. sako: „iškvietė mentus“. M. tuo metu kažko ieško automobilyje. D. sako tokius žodžius: „iš kur ji tuos bedančius trauk, vieną po kito, (necenzūrinis žodis)?“. R. kažko klausia M., tarp jų vyksta sunkiai suprantamas pokalbis. D. pasako „ai, į konteinerį?“ ir: „Nupirk naują, tuoj atvažiuos mentai“. Tuo metu R. praeina pro M. link namo įėjimo, D. vis dar yra prie automobilio galo. M. toliau rūko, jis stovi nugara į automobilį, prie jo prieina D. ir sako „(necenzūrinis žodis) tokiam į galvą asilui ane?“. Tuomet D. savo dešiniu pečiu suduoda M. į jo kairį petį. M. nubloškiamas nuo automobilio vairuotojo durelių iki pat automobilio priekio, savo dešiniu kūno šonu pristabdydamas save į automobilį (vaizdo įrašo laikas 10.14 val.) D. po smūgio pasako: „Tai (necenzūrinis žodis) gaila jo sakau“. D. nueina link R., kuris galimai stovi prie namo, nes girdisi jo balsas, o M. tuo metu eina aplink automobilį pro keleivio pusę. Tuomet kažkuris iš vyrų sako: „Jeigu (necenzūrinis žodis) netgi taip (nesuprantama ką sako), kad neįleis, (necenzūrinis žodis), patys sugalvojo“. Pasigirsta moteriškas balsas, kuris kažką pasako, ir kažkuris vyras atsakydamas pasako: „tuoj atvažiuos mentai“. M. tuo metu jau nueina nuo automobilio, jo nesimato vaizdo įraše. D. eina pro automobilį ir sako: „(necenzūrinis žodis) valkatų visokių prisived, vieną po kitą, (necenzūrinis žodis)“. Jis nueina iki automobilio galo ir nuėjusiam M. kažką dar pasako, bet sunku suprasti ką tiksliai. D. kažką pradeda šnekėti apie konteinerį, nueina už namo, kur vaizdo kamera nefilmuoja, tačiau vėl sugrįžta prie namo įėjimo. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota. „VID-20211227-WA0002.mp4“ vaizdo įrašo trukmė nuo 2021 m. gruodžio 25 d. 10.18 val. iki 10.23 val. Toliau tęsiama prieš tai aprašyta situacija. D. su R. šneka bendrais reikalais apie konteinerius. Vėliau paaiškėja, kad D. ir R. ieškojo nupjautos spynos ir troso, nes D. nuėjęs prie įvažiavimo į namą ir grįžęs atgal pasako R.: „šalia mėtos“, R. paklausia: „kaip nupjaustė?“, D. sako „va čia mėtos“. 10.19 val. prie D., kuris stovi už kieme esančio automobilio, prieina raudona striuke apsirengusi moteris. Pagal duotus parodymus moteris yra D. mama N.. D. toliau piktinasi, sako žodžius: „Be dantų eilinis, (necenzūrinis žodis)“. 10.19 iš namo išeina V. T. Ji eina palei namo sieną link namo vartų. D. jai sako: „pagražėjus“. V. esant prie pat N., N. sako: „įrašai, ane?“, žengia žingsnį link V. ir savo kaire ranka suduoda per V. dešinę ranką, kur tiksliai nesimato, D. iškart puola prie mamos ir ją atitraukia nuo V. N. kažką sako, D. atitraukdamas ją sako: „ei, mama, nelįsk“ (laikas 10.19 val.). D. ir N. liepia V.: „eiti iš čia“ . D. pasako V.: „Jai jau nebedaug liko nuo gėrimo, jau užtinus visa“. Tiek D., tiek N. šneka apie V., V. jiems parodo vidurinį pirštą. D. ir N., kiek suprantama, įžeidinėja V. V. tuo metu nueina link įėjimo į namą. D. šneka apie teismo sprendimus apie priteisimus. D. eidamas link namo įėjimo pasako: „daba išlaušim duris dar šiandien, galės be durų, išimsim duris. Durys motinos yra. Galės be durų sėdėt“. D. pasako savo mamai: „mama, nepuldinėk“. D. su mama vaikštinėja po kiemą. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota. „VID-20211227-WA0001.mp4“ vaizdo įrašo trukmė nuo 2021 m. gruodžio 25 d. 10.32 val. iki 10.42 val. Toliau tęsiama prieš tai aprašyta situacija. Girdisi kažkokie pokalbiai tarp asmenų, tačiau nesuprantama, ką jie sako. 10.36 val. kieme pasirodo pareigūnas, pareigūnė ir M. Kažkuris iš vyrų pradeda kažką sakyti apie spyną. Pasigirsta N. balsas, kuris sako: „kokią jis turi teisę gadint mano turtą?“. Kiek suprantama, D. sako pareigūnams: „buvo vartai užrakinti su spyna, atvažiavo, nupjovė, sakė išmečiau į konteinerį. Spyna nupjauta, numesta.“. Girdisi, kad D. įsiaudrinęs dėl nupjautos spynos. Visi šneka vienas per kitą. D. šneka apie teismo priimtą sprendimą. D. aiškina, kad: „jis“ (šneka apie M.“) nusipjovė spyną ir įvažiavo. D. pasipiktinęs dėl automobilio stovėjimo kieme. Girdisi, kad visi dalyviai įsiaudrinę, kyla konfliktas. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota. „VID-20211227-WA0000.mp4“ vaizdo įrašo trukmė nuo 2021 m. gruodžio 25 d. 10.42 val. iki 10.52 val. Toliau tęsiama prieš tai aprašyta situacija. Toliau visi dalyviai konfliktuoja, yra įsiaudrinę. Visi šneka apie nupjautą trosą ir spyną, apie automobilį kieme. 10.49 val. D. eina kartu su pareigūnais ir R. iki namo įvažiavimo. 10.51 val. R. į namus parneša ilgą trosą. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota (1 t., b. l. 120–127);

5.13. 2022 m. kovo 25 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota vaizdo įrašų, darytų į įvykio vietą pagal gautą pranešimą dėl nupjautos spynos atvykusių policijos pareigūnų su kūno kameromis apžiūra. Vaizdo įrašuose užfiksuota: 1. „2021_1225_103707_001.MP4“ – vaizdo įrašo trukmė nuo 2021 m. gruodžio 25 d. 10.36 val. iki 10.42 val. Vaizdo įraše matome, kaip pareigūnas eina per kiemą, adresu: (duomenys neskelbtini). Einančiam pareigūnui vyras (nesimato, kas per asmuo, tačiau girdisi vyriškas balsas) kažką aiškina. Prie pareigūno prieina R. M., D. T., N. G.. N. iškart klausia: „kokią teisę jis turi sugadinti mano turtą?“. Moteris galimai šneka apie M. G. (pagal visas įvykio aplinkybes, byloje turimus duomenis). Tuomet D. pradeda aiškinti, kad vartai buvo užrakinti su spyna, „jis“ atvažiavo (galimai šneka apie M.), nupjovė spyną ir išmetė į konteinerį. D. nepatenkintas, kad kiemas yra stovėjimo aikštelė. Pareigūnai ramina D., sako, kad jis nešauktų. R. užsimena apie teismą dėl įvažiavimo į kiemą. Pareigūnas bando išsiaiškinti kas vyksta. Vyrai M. vadiną „nuomininkės chachaliu“. Išsiaiškinta, kad „nuomininkė“ (galimai šneka apie V. T.) dar neišsikraustė, nes dar vis vyksta teisminis procesas, yra apskųstas nuosprendis. Pareigūnas dar kartą paprašo paaiškinti viską nuo pradžių. R. pradeda aiškinti, kad yra dvi namo šeimininkės – N. ir jo mama E. M. Jos nusprendė pakabinti spyną ant tvoros. Aiškina kažką apie teismo sprendimus ir R. pasako „pyst nupjovė trosą“. Pareigūnas paklausia: „kas nupjovė?“. D. pasako „va, jisai. Sako aš nupjoviau, išmečiau į konteinerį. Aš norėjau ir nupjoviau“ (Vyrai greičiausiai šneka apie M.). R. sako, kad čia savavaldžiavimas, nes kol kas teismas nepasako, kad ji čia turto turi (t. y. V.). Pareigūnas paklausia „kieno automobilis“, D. rodo pirštu už pareigūno ir sako „jo“ (greičiausiai rodo į M.). D. nurodo, kad „jam (t. y. M.) reikia čia stovėti, jis nusipjovė ir įvažiavo“. Pareigūnas paklausia, kas skambino policijai, N. nurodo, kad ji skambino. Pareigūnas paaiškino, kad jeigu norės rašyti pareiškimą, reikės nuvykti į policijos komisariatą Purienų gatvėje. D. paklausia, ar automobilis liks kieme stovėti, pareigūnas paaiškina, kad automobilio jie neištemps. Pareigūnas paklausia: „kam tas automobilis trukdo?“, D. atsako „mums, visiems“, pareigūnas paklausia, kodėl automobilis trukdo, R. sako, kad automobilis ant žolyno stovi. D. ir R. toliau šneka apie nuomininkę (V.), jos draugą (M.). Pareigūnas nueina pabendrauti su V. ir M.. V. nurodo pareigūnui, kad jis iškart užrakintų duris, kad kiti nepatektų, nes kitu atveju iškart skambins advokatui ir tada iškart nurodo, kad rašys pareiškimus. Pareigūnas paklausia, kas vyksta. V. aiškina, kad namui yra uždėtas areštas. V. pasako, kad G. užsimojo prieš ją, yra įrašas. V. nurodo, kad N. puola, duris nori iškelti. V. aiškina toliau, kad namui yra uždėtas areštas, buvo užrakinti vartai. Jai advokatas pasakė, kad V. turi pilną teisę patekti ir „jie“ nudaužė veidrodėlį, tik neturėjo įrodymų, „ant gatvės stovėjo“ (V. greičiausiai kalba apie įvykį su apgadintu automobiliu, kuris yra užfiksuotas jos apklausos protokole). V. toliau sako, kad „jie“ atėjo, triukšmus kelia (moteris greičiausiai kalba apie N., D.). Pareigūnas paklausia, kam priklauso automobilis, V. nurodo, kad automobilis priklauso jai. Pareigūnas paklausia apie nukirpimą (kalba apie spyną), nors vyro nesimato, tačiau galimai M. prisipažįsta, V. patvirtina, kad jie nupjovė spyną. Pareigūnas viską sudėlioja, paaiškina, ką visi iki šiol pasakojo. V. dar pasako, kad D. atėjęs ją įžeidinėjo, plūdo, kad ji turi įrašą, kaip ta moteris užsimojo) (šneka apie N.), kad ji rašys pareiškimą. Pareigūnas pasako, kad reikia vykti į Purienų g. 48, rašyti pareiškimą. V. dar pasako, kad buvo bandoma nulaužti kamerą. Pareigūnas paaiškina, kad kiemas yra ne jos vienos, reikia kitų žmonių sutikimo. V. nurodo, kad kitų asmenų nefilmuoja. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota. „2021_1225_104207_002.MP4“ vaizdo įrašo trukmė nuo 2021 m. gruodžio 25 d. 10.42 val. iki 10.47 val. Tęsiama prieš tai aprašyta situacija. Pareigūnas su V. toliau kalba apie pakabintą kamerą. Jis nurodo, kad nueis dar pašnekėti su kitais. Pareigūnas paaiškina R. ir D., kad automobilis priklauso V., ne M.. Jie iškart reikalauja, kad būtų pateikti dokumentai. Jie ginčijasi kieno automobilis. Pareigūnas pasiklausia kokia reikalinga pagalba iš pareigūnų. Vyrai pasako, kad automobilis paliktų kiemą ir sutaisytų spyną. Pareigūnas grįžta pas V. ir paprašo jos parodyti automobilio dokumentus. Pareigūnui savo dokumentus pateikia ir M. Jis visiškai ramus, nieko nesako, vaikšto ramiai. Pareigūnas paklausia dėl ko yra uždėtas areštas namui, V. nurodo, kad niekas negalėtų parduoti, įkeisti namo. V. ieško dokumento, kuriame nurodoma, kad namui yra uždėtas areštas. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota. „2021_1225_104706_003.MP4“ vaizdo įrašo trukmė nuo 2021 m. gruodžio 25 d. 10.47 val. iki 10.49 val. Tęsiama prieš tai aprašyta situacija. Pareigūnas toliau bendrauja su V. dėl namo, dėl teismo sprendimų apskundimo. Pareigūnas paaiškina, kad bet kada gali važiuoti rašyti pareiškimo. M. pasako, kad važiuos šiandien. M. apie sukeltą skausmą, įvykį prie automobilio, visiškai nieko neužsimena, V. taip pat nieko nesako. Pareigūnas dar grįžta į kiemą, pasako, kad asmenys gali rašyti pareiškimą, nurodo, kur reikia atvykti. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota. „2021_1225_103622_047.MP4“ vaizdo įrašo trukmė nuo 2021 m. gruodžio 25 d. 10.35 val. iki 10.41 val. Vaizdo įraše užfiksuota situacija, kaip įraše „2021_1225_103707_001.MP4“. Pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Ant šaligatvio, prie namo stovi vyras, kaip vėliau paaiškėja M. G. Pareigūnė paklausia, kas kvietė policiją, M. atsako, kad kvietė nesveiki žmonės. M. šneka apie apgadintą automobilį, apie pakabintą spyną, kad jis nupjovė. Pareigūnė, pareigūnas ir M. eina per kiemą. Toliau vyksta pokalbis aprašytas pirmame apžiūros punkte. Kai pareigūnas nueina pabendrauti su V., pareigūnė lieka prie R., D. ir N. N. aiškina, kad V. nemoka mokesčių. N. dar paaiškina, kad ji nusipirko butą, šneka apie anūkus, šneka, kad nori apžiūrėti skaitiklius. Išaiškėja, kad V. net neregistruota. R. paaiškina, kad V. teismo sprendimu turi būti iškeldinta, tačiau sprendimas yra apskųstas. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota. „2021_1225_104123_048.MP4“ vaizdo įrašo trukmė nuo 2021 m. gruodžio 25 d. 10.41 val. iki 10.46 val. Tęsiama prieš tai aprašyta situacija. Vaizdo įraše užfiksuota situacija, kaip įraše „2021_1225_104207_002.MP4“. Pasigirsta ir E. balsas, kuri skundžiasi dėl durų užsirakinimo, kad ją gali papjauti. R. pasako, kad V. specialiai vartus neuždaro, duris palieka atrakintas. Pareigūnas grįžta ir bendrauja su D. Toliau vyksta pokalbis, aprašytas antrame apžiūros punkte. Pabendravęs pareigūnas grįžta bendrauti su V. Pareigūnė aiškinasi, kam priklauso žemė. N. nurodo, kad nueis atneš dokumentus dėl nuosavybės. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota. „2021_1225_104622_049.MP4“ vaizdo įrašo trukmė nuo 2021 m. gruodžio 25 d. 10.46 val. iki 10.49 val. Tęsiama prieš tai aprašyta situacija. Vaizdo įraše užfiksuota situacija, kaip įraše „2021_1225_104706_003.MP4“. Naujų tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota. „Body“ kameromis užfiksuotuose vaizdo įrašuose nei vienas konflikto dalyvis neužsimena apie įvykį prie automobilio, kuris buvo užfiksuotas vaizdo kamera – konflikto dalyviai tik aiškinasi dėl nupjautos spynos bei automobilio kieme buvimo teisėtumo (1 t., b. l. 115–118).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

6. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

7. Įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) numatytais proceso veiksmais. Teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, ir juos įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 1–5 d.). Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

8. Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu konstatuoja, kad kaltinamojo D. T. kaltė, jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

9. Kaltinamasis D. T. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. pripažino, kad konflikto metu pastūmė nukentėjusįjį, tačiau nepripažino, kad tai padarė tyčia. Bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis paaiškino, jog savo veiksmų iš anksto nebuvo suplanavęs, veikė emocijų pagautas, tačiau sąmoningai. Pripažino, jog konflikto metu jis savo dešiniu pečiu sudavė nukentėjusiajam M. G. į kairį petį, dėl ko šis atsitrenkė į šalia buvusį automobilį. Kuria kūno vieta nukentėjusysis galėjo atsitrenkti į automobilį, nepamatė, tačiau neneigia, jog galėjo dešiniu šonu, kaip nurodyta jam surašytame kaltinime. Pripažįsta, jog nukentėjusiajam nustatytas šonkaulio lūžis padarytas dėl jo veiksmų. Be kaltinamojo D. T. duotų paaiškinimų, jo kaltę pagrindžia ir anksčiau nurodyti nukentėjusiojo M. G. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas, apžiūros protokolai, kuriuose išfiksuota vaizdo įrašų apžiūra, bei kita bylos medžiaga. Abejoti kaltinamojo D. T. kalte, ištyrus byloje surinktus duomenis, teismas neturi pagrindo. Kaltinamojo D. T. veiksmai, įvertinus jų pobūdį ir sukeltus padarinius, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

10. Kaltinamojo D. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo D. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

11. Baigiamosios kalbos metu kaltinamojo D. T. gynėja advokatė S. Vaičiulytė-Gavorskienė prašė atleisti jos ginamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 straipsnio pagrindu, t. y. kai yra lengvinančių aplinkybių, o jei tam pagrindo nėra – vadovaujantis BK 40 straipsniu pagal laidavimą. Nurodė, kad šiuo atveju yra visos BK 39 straipsnyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir net egzistuoja 3 kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

12. Siekiant taikyti BK 39 straipsnyje numatytą pagrindą, būtina nustatyti visas įstatyme numatytas formalias sąlygas, t. y. pagal BK 39 straipsnį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, 2) nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, 3) yra ne mažiau kaip dvi BK 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir 4) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pažymėtina, jog, net ir nustačius šias visas sąlygas, BK 39 straipsnio taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga.

13. Kaltinamojo D. T. gynėja prašė teismo pripažinti byloje esant nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, jog bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis atlygino Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą 107,47 Eur dydžio civilinį ieškinį, taip pat atlygino dalį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir – VSDFV) Kauno skyriaus pareikšto 1 287,84 Eur civilinio ieškinio – 787,84 Eur.

14. Įstatymų leidėjas BK 39 straipsnyje tiesiogiai nurodė, jog norint atleisti asmenį nuo atsakomybės šio straipsnio prasme, būtinos konstatuoti ne bet kokios dvi lengvinančios aplinkybės, o tik tos, kurios numatytos BK 59 straipsnio 1 dalyje („yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės“). Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą, pripažįstama tada, kai jis pats ar jo pavedimu kiti asmenys atlygina visą dėl nusikalstamos veikos atsiradusią žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-333/2013; 2015 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-345-165/2015). Tokia aplinkybė aptariamoje byloje nenustatyta, todėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymas negalimas.

15. Pagal BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas BK 59 straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Todėl teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tuo atveju, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos. Tačiau pagal teismų praktiką tokiu atveju atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, kuris sudaro pagrįstas prielaidas tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytosios žalos dalį yra nuoširdžios ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-77/2009, 2K–53/2013 ir kt.). Iš bylos duomenų matyti, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2021 m. gruodžio 25 d. gavus nukentėjusiojo M. G. pareiškimą, byla su kaltinamuoju aktu į teismą perduota 2022 m. balandžio 21 d. 107,47 Eur žalos pagal Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį ir dalį – 787,84 Eur žalos pagal VSDFV Kauno skyriaus pareikštą 1 287,84 Eur civilinį ieškinį kaltinamasis D. T. atlyginimo pervedė 2022 m. birželio 7 d., t. y. po nusikalstamos veikos padarymo praėjus beveik pusmečiui. Pažymėtina, jog nuo jo nusikalstamos veikos tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui M. G. žalos, nei turtinės, nei neturtinės, kaltinamasis D. T. net iš dalies nėra atlyginęs. Tokie kaltinamojo veiksmai verčia abejoti jo nuoširdžiomis pastangomis atlyginti jo nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, atlygintos žalos dalis vertinant su visu byloje pareikštu prašomu priteisti žalos dydžiu sudaro labai mažą dalį. Įvertinęs aptartus aspektus, teismas sprendžia, kad taikyti BK 59 straipsnio 2 dalį ir pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad kaltinamasis D. T. atlygino dalį žalos, nėra pagrindo.

16. Kaltinamojo gynėja prašė pripažinti D. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte – veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai.

17. Nusikaltimo padarymas dėl didelio susijaudinimo, kurį lėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai, pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jeigu nustatoma, kad nusikaltimas padarytas tuoj po šių veiksmų atlikimo. Neteisėtais veiksmais pripažįstami bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali reikštis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu pavartoti fizinį smurtą, tyčiojimusi, įžeidimu, šantažu ir pan.

18. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis D. T. pečiu sudavė nukentėjusiajam M. G. į kairį petį po to, kai šis pripažino nupjovęs spyną, kabėjusią ant vartų, adresu: (duomenys neskelbtini), kur įvykio metu gyveno kaltinamojo sutuoktinė, nukentėjusiojo sugyventinė V. T.. Iš asmenų parodymų byloje ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų žinoma, jog įvykio metu tarp kaltinamojo D. T., jo motinos N. G. ir liudytojos V. T. buvo nagrinėjami ginčai Šiaulių apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-307-1042/2021 dėl D. T. ir V. T. santuokos nutraukimo, V. T. iškeldinimo iš žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalies, adresu: (duomenys neskelbtini). Įvykio dienai įsiteisėjusio teismo sprendimo nebuvo, todėl M. G. ir V. T. veiksmų (ne)teisėtumas dėl spynos nupjovimo buvo ginčytinas. Be to, iš vaizdo įrašuose išsakytų kaltinamojo D. T. pasisakymų įvykio metu galima spręsti, jog kaltinamasis galėjo būti susijaudinęs ne tiek dėl M. G. veiksmų ir / ar žodžių, kiek dėl pavydo, nusivylimo dėl nepasisekusių vedybinių santykių, skyrybų. Byloje nėra objektyvių faktinių duomenų, kad nukentėjusysis kaltinamojo atžvilgiu būtų atlikęs kokius nors smurtinius, grasinančio pobūdžio, įžeidžiančius veiksmus ar skatinęs pastarąjį pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Dėl paminėtų aplinkybių nėra pagrindo kaltinamojo D. T. atžvilgiu pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

19. Remiantis šiais išdėstytais motyvais, nenustačius visų būtinų sąlygų, numatytų BK 39 straipsnyje, o būtent, nesant nustatytų bent dviejų BK 59 straipsnio 1 dalyje numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, eliminuojama galimybė kaltinamajam D. T. taikyti BK 39 straipsnio nuostatas.

20. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo pagrindines sąlygas, kurioms esant galima asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

21. Kaltinamojo D. T. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai. Taigi akivaizdu, kad BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, susijusi su nusikalstamos veikos klasifikacija, šioje baudžiamojoje byloje yra.

22. Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 1, 3 d.). Vadinasi, pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.

23. Byloje yra kaltinamojo motinos N. G. prašymas atleisti jos sūnų D. T. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį N. G. atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Šį prašymą galima laiduotoja N. G. teisiamojo posėdžio metu palaikė, nurodė, jog ji nėra teista, nebausta administracine tvarka. Jos santykiai su sūnumi artimi, nuolat bendrauja. Ji turi galimybę savo patarimais daryti teigiamą įtaką sūnui. Ji yra pensininkė, šiuo metu dalyvauja savanoriškoje veikloje.

24. Iš bylos duomenų matyti, jog N. G. yra neteista (2 t., b. l. 186), 2021 m. sausio 7 d. jos atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 6 dalį dėl gatvės perėjimo ne per pėsčiųjų perėją, kai matomumo zonoje buvo pėsčiųjų perėja, veika pripažinta mažareikšme ir pareikšta žodinė pastaba (2 t., b. l. 185), pensininkė (2 t., b. l. 181), savanoriškai pagrindais (neatlygintinai) dalyvauja (duomenys neskelbtini) veikloje (2 t., b. l. 183), yra kaltinamojo D. T. motina (2 t., b. l. 8, 179, 180). Iš kaltinamojo D. T. ir N. G. paaiškinimų teisme nustatyta, jog jų santykiai artimi, dažnai bendrauja, D. T. atsižvelgia į N. G. nuomonę gyvenimiškais klausimais. Įvertinus anksčiau išdėstytus duomenis, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo D. T. motina N. G. turi autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir gali daryti jam teigiamą įtaką.

25. Teismų praktikoje konstatuota, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-P-82/2010). Taigi, tokiu atveju asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

26. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis D. T. neteistas, 2020 m. rugpjūčio 21 d. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu, patvirtintu 2020 m. rugpjūčio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju (2 t., b. l. 11–16), nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu iki šioje byloje tiriamos nusikalstamos veikos padarymo laiko yra praėję daugiau nei vieni metai, taigi jis šiuo atveju laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką. Be to, kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų. Nusikalstamos veikos metu nukentėjusiajam M. G. padarytą žalą kaltinamasis pripažįsta iš dalies, visiškai atlygino civilinį ieškinį pagal Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį, atlygino dalį žalos pagal VSDFV Kauno skyriaus pateiktą civilinį ieškinį, įsipareigojo atlyginti teismo nustatyto dydžio žalą nukentėjusiajam M. G. Todėl teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad visa priteista žala bus atlyginta. D. T. baustas administracine tvarka, turi tris galiojančias administracines nuobaudas už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (2 t., b. l. 25–31), yra dirbantis (2 t., b. l. 10), prižiūri neįgalų sūnų, teikia išlaikymą vienam nepilnamečiam vaikui. Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų aplinkybių visumą, sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

27. Taigi, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam D. T. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau elgtis, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą BK 40 straipsnio pagrindu, jį perduodant jo motinos N. G. atsakomybėn pagal laidavimą, nustatant minimalų 1 metų terminą be užstato (įvertinus paminėtas ir kitas reikšmingas aplinkybes dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, pobūdžio, pasekmių, kurios nėra sunkios, kaltinamojo asmenybės bruožus, jį charakterizuojančius duomenis, finansinę padėtį, amžių ir kt.), o baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 str. 1–4 d., BPK 303 str. 4 d.).

28. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu bus įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, nes asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą, privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

29. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais <...> gali būti skiriamos šio straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Skirti baudžiamojo poveikio priemones ar jų neskirti yra teismo teisė, teismas kiekvienu atveju dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo sprendžia individualiai, įvertinęs konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių ir faktų visumą. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju teigiamai įvertinus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, rodančius, kad jis nėra linkęs daryti nusikaltimus, atsižvelgiant į kaltinamojo požiūrį į savo padarytą nusikaltimą (savo elgesį vertina neigiamai), dėl nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, savanoriškai atlygino dalį nusikalstamais veiksmais padarytos žalos, nėra neigiamai jo asmenybę ir elgesį visuomenėje apibūdinančių duomenų, taip pat atsižvelgiant į sąlyginį šio sprendimo pobūdį ir galimybę jį panaikinti bei patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn už visas veikas jam per metus vėl nusikaltus, yra pagrindas pripažinti, kad bausmės paskirtis gali būti užtikrina ir neskiriant BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių.

Civilinių ieškinių, proceso išlaidų ir kiti klausimai

30. Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos minėtos aplinkybės.

31. Nukentėjusysis M. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 40 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 6 197,44 eurų turtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodė, jog po įvykio jam nustatytas dešinės pusės XII šonkaulio lūžis ir sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Dėl šonkaulio lūžio jautė skausmus nugaros apatinėje dalyje, dubenyje, negalėjo judinti kairiojo peties ir šie sukelti skausmai sukėlė daug nepatogumų atliekant kasdienius darbus. Jis dirba miško ūkio darbininku, tai yra fizinis darbas, kuris reikalauja didelio raumenų aktyvumo, energijos, tačiau dėl šonkaulio lūžio jis negalėjo dirbti fizinio darbo. Jis yra darbingas asmuo ir vidutiniškai per mėnesį uždirba apie 3 000 eurų (neatskaičius mokesčių) (2021 m. spalio mėnesį išmokėtos 3 098,72 eurų atlyginimas, 2021 m. lapkričio mėn. – 2 980,79 eurų). Netekęs darbingumo laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 29 d. iki 2022 m. vasario 15 d. jis neteko gaunamų pajamų, kurias prilygino 6 197,44 eurams (neatskaičius mokesčių). Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju D. T. tyčiniais veiksmais buvo padaryta neturtinė žala jo sveikatai. Jis patyrė skausmingus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, t. y. iki šiol jaučia nerimą dėl savo saugumo, kadangi bet kuriuo metu vėl į namų teritoriją gali įsiveržti D. T. Jis jaučiasi nesaugiai, nes žino, kad D. T. jo sugyventinės buvęs sutuoktinis vėl gali kėsintis į jo sveikatą. Dėl to jis susiduria su nemiga, o miego trūkumas iššaukia nuolatinį nuovargį, stresą, koncentracijos darbe ir socialiniame gyvenime stoką. Būdamas nedarbingas laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 29 d. iki 2022 m. vasario 15 d., negalėdamas dirbti, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kadangi dėl patirtų sužalojimų negalėjo gauti pajamų. Be to, šonkaulio lūžis reikalauja 2–4 mėnesių gijimo, todėl per gijimo laikotarpį reikia vengti didesnio aktyvumo, nes gali atsirasti skaudžios pasekmės ir pabloginti esamą situaciją. Dėl šių priežasčių, patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, stresą dėl savo sveikatos. Todėl savo patirtą neturtinę žalą vertina 40 000 eurų (2 t., b. l. 100–108).

32. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 str. 2 d.). Negautos pajamos yra pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų kaltininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl negautų pajamų pagal darbo sutartis teismas gali remtis tik objektyviais duomenimis, o ne numanomomis ar tikėtinomis aplinkybėmis. Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę.

33. Pažymėtina, jog nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018).

34. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ir dėl šių priežasčių pastarasis, kurį laiką buvo nedarbingas, t. y. negalėjo darbe atlikti savo tiesioginių pareigų, iš kurių iki sveikatos sužalojimo gaudavo pajamas. Nukentėjusiojo nuomone, jis dėl įvykio metu patirto sužalojimo laikino nedarbingumo laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 29 d. iki 2022 m. vasario 15 d. neteko 6 197,44 Eur darbo užmokesčio. Sprendžiant klausimą dėl priteistino negautų pajamų dydžio, pirmiausia, būtina nustatyti, ar ieškovas tinkamai paskaičiavo savo negautas pajamas. Pirmiausia pažymėtina, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.

35. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 107 straipsnio 1 dalyje darbuotojo komandiruotė apibrėžiama kaip jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. DK 107 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (t. y., transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti. Remiantis DK 107 straipsnio 3 dalimi, jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-313/2019). Dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018, 11 punktas). Be to, be dienpinigių, darbuotojas papildomai turi teisę į kitų dėl komandiruotės patirtų išlaidų (t. y., transporto, kelionės, nakvynės) atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, dienpinigiai ir kitos su komandiruote susijusios išlaidos nėra įskaičiuojami į gautų pajamų sumą, siekiant nustatyti asmens vidutinį darbo užmokestį, sprendžiant dėl negautų pajamų dydžio.

36. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, t. y. VSDFV Kauno skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas, M. G. buvo nedarbingas laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 29 d. iki 2022 m. vasario 15 d., už šį laikotarpį jam priskaičiuota ligos išmokos suma – 1 287,84 Eur neatskaičius mokesčių (išmokėta 1 017,39 Eur atskaičius mokesčius) (2 t., b. l. 104). M. G. (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2021 m. rugpjūčio 14 d. (2 t., b. l. 157), iki tol nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. dirbo (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 152–118). Iš pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad nukentėjusiajam darbo užmokesčio buvo paskaičiuota: už rugsėjo mėnesį – 1385,63 Eur neatskaičius mokesčių (849,96 Eur atskaičius pajamų mokestį ir socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas), už spalio mėnesį – 1 480,51 Eur neatskaičius mokesčių (901,10 Eur atskaičius mokesčius), už lapkričio mėnesį – 1 473,29 Eur neatskaičius mokesčių (897,21 Eur atskaičius mokesčius) (2 t., b. l. 171–172).

37. Nukentėjusiojo vidutinis atlyginimas už trijų mėnesių laikotarpį iki įvykio būtų 1 446,48 Eur neatskaičius mokesčių (882,76 Eur atskaičius mokesčius), todėl laikant, jog vieną mėnesį sudaro 21 darbo diena, nukentėjusiojo vidutinis vienos dienos darbo užmokestis – 68,88 Eur neatskaičius mokesčių (42,04 Eur atskaičius mokesčius). Kaltinamojo gynėja baigiamųjų kalbų metu prašė teismo, apskaičiuojant nukentėjusiojo vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, vadovautis (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 24 d. pažymoje nurodytu dydžiu – 897,62 Eur neatskaičius mokesčių, tačiau šį prašymą teismas laiko nepagrįstu, kadangi šis vidutinis mėnesinis darbo užmokestis apskaičiuotas 2022 m. balandžio 30 dienai, t. y. į jį įskaitytas ir laikotarpis, kaip nukentėjusysis M. G. bylos duomenimis buvo nedarbingas. Nukentėjusiajam nedarbingumo laikotarpiu – už 37 darbo dienas (atsižvelgus į 2022 m. vasario 1 d. susitarimu dėl darbo sutarties pakeitimo, nuo 2022 m. vasario 1 d. numatytą darbo laiką – 6 darbo dienas per savaitę (2 t., b. l. 167–170)) darbovietėje būtų buvęs paskaičiuotas vidutiniškai 2 548,56 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių (1 555,48 Eur atskaičius mokesčius). Minėta, M. G. už nedarbingumo laikotarpį apskaičiuota 1 287,84 Eur, o atskaičius mokesčius išmokėta 1 017,39 Eur ligos išmoka. Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 31 punktą, kuriame numatyta, kad neapmokestinamos yra sumos turtinei žalai, išskyrus negautas pajamas, atlyginti, teismų priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti, taip pat išlaidų, susijusių su socialine, medicinine ir profesine reabilitacija, atlyginimas pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas, teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl negautų pajamų tenkina iš dalies, nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteisiant jo negautas pajamas už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 29 d. iki 2022 m. vasario 15 d. – 1 260,72 Eur.

38. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą paD.io asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-38-942/2017). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Pažymėtina, kad sprendžiant dėl prašomos priteisti neturtinės žalos siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita teismo įvertintą pinigais.

39. Pažymėtina, jog įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019). Išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur suma gali būti dvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir pan.

40. Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis M. G. pareiškė 40 000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. M. G. fizinio skausmo išgyvenimus patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus papildoma specialisto išvada Nr. pG 115/2022(04), iš kurios matyti, kad M. G. nustatytas dešinės pusės XII šonkaulio lūžis; M. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės pusės XII šonkaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; šonkaulio lūžis galėjo atsirasti nukentėjusiajam atsitrenkiant į automobilį. Bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, sukėlusių nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusysis M. G. per įvykį ir kurį laiką po to galėjo patirti fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, stresą, skausmingus dvasinius ir emocinius išgyvenimus. Nukentėjusiojo įvardyti patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai teismui nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Bylos duomenimis, nukentėjusysis po jam sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigą nesikreipė, patirtą skausmą įvertino 4 balais (1 t., b. l. 15). Iš papildomų nukentėjusiojo parodymų matyti, kad kaltinamasis jam dešiniu pečiu trenkė į kairį petį. Tuo metu buvo šoko būsenoje ir skausmą pajuto tik 13 val., išėjęs iš policijos. Juto skausmą, negalėjo pakelti rankos, skausmą vertina 4 balais. Po kaltinamojo smūgio pečiu, jis apatine dešine nugaros dalimi, dešiniu klubu atsitrenkė į automobilį. Sukeltą skausmą vertina 9 balais. 2021 m. gruodžio 27 d. nuvyko pas med. ekspertus apžiūrai. Nuo 2021 m. gruodžio 25 iki 27 d. juto skausmą apatinėje dešinėje nugaros dalyje, šone. Po med. ekspertų, tą pačią dieną, kreipėsi į savo šeimos gydytoją (1 t., b. l. 50–54). Iš 2021 m. gruodžio 25 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus M. G. kairės rankos petį, sumušimas ar sužalojimas neužfiksuotas (1 t., b. l. 64–69). Byloje nėra duomenų apie ilgalaikį nukentėjusiojo gydymąsi, komplikacijas ir gydymo sudėtingumą (operacijų atlikta nebuvo, gydėsi ambulatoriškai), vartotus vaistus, kitas ilgalaikes negatyvias įvykio sukeltas fizines ir / ar psichologines pasekmes. Be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į kaltinamojo D. T. turtinę padėtį, nors yra dirbantis, tačiau didelių pajamų negauna, prižiūri neįgalų sūnų, turi teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nenustatyta ir jokių sveikatos (tiek fizinės, tiek psichinės) sutrikdymo ilgalaikių padarinių, kurie pakeistų nukentėjusiojo gyvenimo kokybę ateityje. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, kad D. T. nenaudojo jokių įrankių, galinčių sužaloti žmogų. Kaltinamojo smūgis pečiu buvo pavienis smurtinis veiksmas. Todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala mažintina iki 1 000 Eur. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

41. Šiaulių teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 107,47 Eur turtinės žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimo (1 t., b. l. 133–136). Šiaulių teritorinės ligonių kasos 107,47 Eur civilinį ieškinį kaltinamasis D. T. 2022 m. birželio 7 d. atlygino (2 t., b. l. 194), todėl procesas dėl šio civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 str.).

42. VSDFV Kauno skyrius baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos 1 287,84 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 147–158). Šią žalą sudaro nukentėjusiajam M. G. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 27 d. iki 2022 m. vasario 15 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų paskirta ligos išmoka. Į bylą pateiktas mokėjimo kvitas patvirtina, jog kaltinamasis D. T. 2022 m. birželio 7 d. dalį VSDFV Kauno skyriaus pareikšto civilinio ieškinio – 787,84 Eur atlygino (2 t., b. l. 194). Kadangi žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo D. T. veiksmų, todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo priteisiant likusią neatlygintą žalos dalį – 500,00 Eur. Kitoje dalyje procesas dėl šio civilinio ieškinio nutrauktinas.

43. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės I. Žilinskienės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu, siekiant užtikrinti 2022 m. kovo 17 d. Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą 107,47 Eur civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už M. G. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ir 2022 m. kovo 9 d. VSDFV Kauno skyriaus pareikštą 1 287,84 Eur civilinį ieškinį dėl nedarbingumo išmokėjimo M. G., skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. T. turtui – 1 395,31 Eur piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant disponuoti iki 730 Eur suma kiekvieną mėnesį (1 t., b. l. 174–178).

44. Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, kuria siekiama užtikrinti civilinį ieškinį ar galimą turto konfiskavimą baudžiamajame procese. Šioje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas kaltinamajam, siekiant užtikrinti civilinių ieškovų Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir VSDFV Kauno skyriaus civilinius ieškinius. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, bei į tai, kad civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys atlygintas visiškai, o civilinio ieškovo VSDFV Kauno skyriaus pareikštas civilinis ieškinys atlygintas iš dalies (787,84 Eur), nuosprendžiui įsiteisėjus, laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymas kaltinamojo turtui – piniginėms lėšoms minėtoje banko sąskaitoje – paliekamas iki visiško žalos atlyginimo pagal civilinio ieškovo VSDFV Kauno skyriaus pareikštą civilinį ieškinį. Įvertinus pagal VSDFV Kauno skyriaus pareikštą civilinį ieškinį priteistiną žalos dydį, laikino nuosavybės teisių apribojimo mastas sumažintinas iki 500 Eur.

45. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas advokato išlaidas, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

46. Nukentėjusysis M. G. pateiktame teismui civiliniame ieškinyje prašė iš kaltinamojo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 786,50 Eur (2 t., b. l. 102–103).

47. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas realumo kriterijus, t. y., kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra realiai sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 str.). Tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip faktiškai išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas).

48. Nukentėjusysis M. G. teismui nepateikė jokių savo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų, advokatų kontoros pažymos ar kt.), todėl nukentėjusiojo reikalavimas priteisti minėtas išlaidas iš kaltinamojo D. T. atmestinas kaip nepagrįstas.

49. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam D. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 55–57), panaikintina.

50. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. kompaktinių diskų, esantys voke prie bylos 1 tomo galinio viršelio, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

D. T., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

D. T. perduoti laiduotojos N. G., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieniems) metams.

Nukentėjusiojo M. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš D. T. nukentėjusiojo M. G. naudai priteisti 1 260,72 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt eurų 72 euro centus) negautų pajamų ir 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Bylos procesą dėl civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto 107,47 Eur (vieno šimto septynių eurų 47 euro centų) civilinio ieškinio nutraukti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį dėl 1 287,84 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 84 euro centų) turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo D. T. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai priteisti likusią neatlygintą 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 euro centų) turtinę žalą, kitoje dalyje procesą dėl šio civilinio ieškinio nutraukti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į D. T. turtą – pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant D. T. disponuoti iki 730 eurų suma kiekvieną mėnesį, palikti galioti iki visiško civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus priteisto civilinio ieškinio atlyginimo, laikino nuosavybės teisių apribojimo mastą sumažinant iki 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 euro centų).

Nukentėjusiojo M. G. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų – 786,50 Eur, priteisimo, atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam D. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. kompaktinių diskų, esančių voke prie bylos pirmojo tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti D. T., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai N. G., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendžio nuorašą N. G. įteikti ar išsiųsti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti, jog apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi būti nurodyta dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Renata Maziliauskienė