Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta dalis Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės, ir M. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 10 metų ir 3 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš M. Š. priteista: nukentėjusiajai E. G. 18 003,60 Lt turtinei žalai ir 92 200 Lt neturtinei žalai atlyginti; Valstybinei ligonių kasai 2 244,54 Lt K. G. gydymo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

M. Š. nuteistas už tai, kad 2012 m. sausio 1 d. apie 0.05 val. Klaipėdoje, prie (duomenys neskelbtini) namo, tarpusavio konflikto su K. G. metu, tyčia kumščiu 2-3 kartus smogė K. G. į veidą, padarydamas odos nubrozdinimus kairės akiduobės išoriniame krašte, kairio smilkinio, antakio ir kaktos kairės pusės srityje, poodinę kraujosruvą dešinio antakio srityje, kraujosruvas galvos smegenų minkštuose dangaluose ir po minkštaisiais dangalais abiejų momeninių skilčių srityje, bei tyčia vieną kartą peiliu dūrė K. G. į veidą, padarydamas durtinį pjautinį burnos – kaklo sužalojimą su žaizda burnos (lūpų) kairiojo kampo srityje, paviršine apatinės lūpos vidinio paviršiaus pjautine žaizda, viršutinio kairės pusės trečio danties nulaužimu, kiauriniu liežuvio dešinio krašto pažeidimu, dešinės išorinės miego arterijos sužalojimu bei didelėmis infiltruojančiomis kraujosruvomis kaklo dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, trijų apatinių kandžių išmušimą su apatinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžiu, ko pasėkoje nuo durtinio pjautinio burnos - kaklo sužalojimo su dešiniosios išorinės miego arterijos pažeidimu, išsivysčius ūmiam išoriniam ir vidiniam nukraujavimui bei aspiravęs krauju K. G. 2012 m. sausio 1 d. 01.15 val. ligoninėje mirė. Tokiu būdu M. Š. tyčia nužudė K. G.

Apelianto manymu, teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jo motina nukentėjusiajai E. G. atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos. Teismo motyvai, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas ar jo pavedimu kiti asmenys atlygina visą dėl nužudymo atsiradusią žalą; kad šiame punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nepripažįstama tada, kai kaltininkas atlygina tik dalį padarytos žalos; o taip pat, kad šių sąlygų neatitinka atvejai, kai atlyginama tik nedidelė dalis nužudymu padarytos žalos, nevisai atitinka kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos. Pagal teismų praktiką atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą, skiriant bausmes pagal BK 129 straipsnį, dažniausiai pripažįstama tada, kai atlyginama turtinė žala - nukentėjusiojo gydymo bei laidojimo išlaidos. Tokia atlygintinos turtinės žalos dalis nėra savo esme simbolinė. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog būtina atsižvelgti ir į nuteistojo realų nuoširdumą siekiant atlyginti padarytą žalą. Jis iki nusikaltimo padarymo buvo bedarbis, registruotas darbo biržoje, jo motina buvo itin prastos sveikatos ir neturėjo pakankamai finansinių galimybių padengti visas nukentėjusiosios patirtas laidojimo išlaidas, todėl nusikaltimu padaryta turtinė žala buvo atlyginta dalimis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apelianto nuteistojo M. Š. gynėjas prašė tenkinti nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas nuteistasis M. Š., nesutikdamas su skundžiamu teismo nuosprendžiu, teigia, kad teismo išvados neatitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, teismas netinkamai taikė baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas ir paskyrė jam neteisingą, aiškiai per griežtą, bausmę, bei padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Prašo skundžiamą teismo nuosprendį pakeisti: pašalinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą aplinkybę ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

Visi apelianto prašymai atmestini.

Dėl įrodymų vertinimo ir teismo išvadų pagrįstumo

Apeliantas neneigia tarpusavio konflikto su K. G. metu atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus, kurie sukėlė nukentėjusiojo K. G. mirtį, tačiau teigia, kad peilį, kuriuo buvo sužalotas nukentėjusysis, jis atėmė iš nukentėjusiojo lauke, ir ši aplinkybė pasitvirtino bylos nagrinėjimo teisme metu. Todėl teismo išvada, kad jo aiškinimas apie peilio atėmimą iš nukentėjusiojo yra visiškai paneigtas, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas, padarydamas tokią išvadą, pažeidė BPK 20 ir 305 straipsniuose bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5 ir 3.1.8 punktuose išdėstytus reikalavimus.

Tokie apelianto teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, surinktus įrodymus patikrino ir juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, o apkaltinamasis teismo nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 20 d. Senato nutarime Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ išdėstytus išaiškinimus. Skundžiamame teismo nuosprendyje yra išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaujantis teismas atmetė kitus įrodymus. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymus vertina teismas, tai yra jo prerogatyva, teisė bei pareiga. Proceso dalyviai gali tik siūlyti savo vertinimą. Kaltininkui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, tikrino apelianto iškeltą versiją, kad peilį, kuriuo sužalojo K. G., jis atėmė iš nukentėjusiojo namo kieme, ir skundžiamame nuosprendyje išdėstė išsamius šios versijos atmetimo motyvus. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs paties nuteistojo, liudytojų R. B. ir G. G. parodymus apie nuteistojo bandymą einant į kiemą iš namų pasiimti peilį, įvykio liudytojų parodymus, kad jie kieme K. G. rankoje matė šakutę, o ne peilį, taip pat įvykio vietoje darytose fotonuotraukose užfiksuotus vaizdus, kuriuose matyti, kad apeliantas rankoje slepia peilį, o nukentėjusysis turi šakutę, ir įvertinęs visus šiuos įrodymus visumoje, padarė pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo aiškinimas, neva peilį jis atėmė iš nukentėjusiojo, yra visiškai paneigtas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nes ji pagrįsta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma. Aplinkybių, kurios duotų pagrindą daryti priešingą išvadą, teisėjų kolegija nenustatė.

Apelianto skundo teiginys, kad niekas nematė kaip jis iš namų išsinešė peilį, nepaneigia teismo išvados, kad peilį nuteistasis galėjo išsinešti ir niekieno nepastebėtas. Teismo išvadą, kad peilį nuteistasis ne atėmė iš nukentėjusiojo, o turėjo atsinešęs su savimi, patvirtina byloje esančios fotonuotraukos, kuriose aiškiai matyti, kad nuteistasis rankoje slepia peilį, o nukentėjusysis rankoje laiko šakutę. Apelianto skundo teiginys, kad minėtos fotonuotraukos buvo darytos jau po to, kai jie buvo atsiskyrę nuo kompanijos, neatitinka tikrovės, nes nuotraukose, darytose 2012-01-01 01.22 val. matyti, kad nukentėjusysis, laikydamas rankoje šakute, o nuteistasis - peilį, stovi tarp kitų jų kompanijoje buvusių asmenų (1 t., 126 – 128 b. l.), ir tik vėliau, 2012-01-01 01.23 val., darytoje nuotraukoje tarp joje užfiksuotų asmenų nėra nukentėjusiojo ir nuteistojo (1 t., 129 b. l.). Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismo išvados, kad peilį į lauką atsinešė nuteistasis, yra pagrįstos bylos duomenimis ir atitinka nustatytas faktines aplinkybes.

Apeliantas savo skunde teigia, kad jis nesiekė nukentėjusiojo mirties. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetą, konstatavo, kad nenustatyta, kad M. Š. būtų siekęs nukentėjusiojo gyvybės atėmimo, todėl padarė išvadą, kad M. Š. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, ir tokią išvadą skundžiamame nuosprendyje išsamiai motyvavo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nuteistojo M. Š. kaltės turinio, nes jos pagrįstos byloje surinktų ir teisme išnagrinėtų bei BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka įvertintų įrodymų visuma.

Dėl to, kas išdėstyta, atmetami kaip nepagrįsti apelianto skundo teiginiai apie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, vertinant įrodymus ir priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatė. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes M. Š. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kaip tyčinis nužudymas.

Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Apeliaciniu skundu apeliantas prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jo motina atlygino dalį turtinės žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ir konstatuoti, kad veika nebuvo padaryta jam apsvaigus nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), t. y. pašalinti šią teismo pripažintą atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Šie apelianto prašymai nepagrįsti, skunde išdėstyti jų tenkinimo argumentai prieštarauja bylos medžiagai ir skundžiamame teismo nuosprendyje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Pagal teismų praktiką teismai, remdamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustato atsakomybę lengvinančią aplinkybę tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalgos 14 punktas). Taigi įstatymas (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) įpareigoja atlyginti ar pašalinti visą nusikaltimu padarytą žalą. Tokia aplinkybė aptariamoje byloje nenustatyta, todėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymas negalimas.

Pagal BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas BK 59 straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Todėl teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tuo atveju, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos. Tačiau pagal teismų praktiką tokiu atveju atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, kuris sudaro pagrįstas prielaidas tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytosios žalos dalį yra nuoširdžios ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-420/2007, 2K-77/2009, 2K–53/2013 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas nenustatė galimybės nuteistajam M. Š. taikyti šią įstatyminę normą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokios galimybės taip pat nenustatė. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo motinos atlyginta nukentėjusiajai E. G. 1 004 Lt suma nėra pakankamai didelė palyginus su šiai nukentėjusiajai priteista 18 003,60 Lt suma turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo nuteistasis nesistengė atlyginti nukentėjusiajai nei padarytą turtinę, nei neturtinę žalą. Tokie nuteistojo veiksmai verčia abejoti jo nuoširdžiomis pastangomis atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad taikyti BK 59 straipsnio 2 dalį ir pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kai nuteistasis (jo valia kiti asmenys) atlygino dalį žalos, kuri sudaro tik kiek daugiau nei 5 procentus nuo nukentėjusiajai E. G. priteistos sumos, nėra pagrindo, nes tokia dalis nevertintina kaip pakankamai didelė.

Apelianto nuteistojo M. Š. atsakomybe sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad nužudymą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Šioje byloje nuteistojo apsvaigimą nuo alkoholio nusikalstamos veikos darymo metu patvirtino tiek pats nuteistasis (parodė prieš įvykį vartojęs alkoholį, išgėręs apie 200 g degtinės), tiek ir įvykyje dalyvavę liudytojai. Tačiau tam, kad būtų inkriminuota ši sunkinanti aplinkybė, svarbu konstatuoti faktą, jog apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apeliantas teigia, kad ši aplinkybė neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teisėjų kolegija pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes sprendžia, kad M. Š. apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir tai patvirtina byloje nustatytas nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas, pobūdis, nuteistojo elgesys nusikalstamos veikos padarymo metu. Byloje nustatyta, kad nuteistojo ir nukentėjusiojo tarpusavio konfliktas prasidėjo namuose, išėjus į namo kiemą jie toliau konfliktavo, atsiskyrė nuo draugų kompanijos ir aiškinosi tarpusavio santykius. Konflikto metu nuteistasis prieš nukentėjusįjį panaudojo žmogui žaloti pritaikytą įrankį – peilį, kuriuo dūrė nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią vietą – galvos veidinę sritį, teismo medicinos ekspertas parodė, kad smūgis peiliu buvo stiprus, suduotas su didele jėga. Visos paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis elgėsi neadekvačiai, kad apsvaigimas nuo alkoholio susilpnino jo savikontrolę ir suteikė agresijos, taigi turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos M. Š. taikytos netinkamai.

Dėl bausmės

Apelianto prašymas paskirti jam švelnesnę bausmę siejamas su BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymu bei BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės panaikinimu. Dėl šių BK normų taikymo šioje nutartyje teisėjų kolegija jau pasisakė, kitų teisinių argumentų, susijusių su neteisingos bausmės paskyrimu, apeliantas savo apeliaciniame skunde nenurodo.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. Š. bausmę už jo įvykdytą nusikalstamą veiką, vadovavosi BK 41, 54, 61 straipsnio nuostatomis ir, teisėjų kolegijos nuomone, nustatė nuteistajam M. Š. tinkamo dydžio bausmę.

Apelianto įvykdytas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), veikta tiesiogine neapibrėžta tyčia, konflikto metu buvo panaudotas peilis. Nuteistojo padaryto labai sunkaus nusikaltimo pasekmės yra labai sunkios ir negrįžtamos – atimta gyvybė jaunam žmogui. Pirmosios instancijos teismas pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, jog jis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir tai, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Skiriant bausmę atsižvelgta ir į nustatytą nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinta ir apeliantą charakterizuojanti medžiaga. Iš jos matyti, kad M. Š., būdamas jauno amžiaus (gim. duomenys neskelbtini), jau yra teistas 3 kartus ir visus kartus už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, teistumai neišnykę ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikinti, naują labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei M. Š. padarė ankstesnės bausmės atidėjimo metu, baustas administracine tvarka, nedirbo (nuo 2011-08-08 buvo registruotas darbo biržoje). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, nuteistajam M. Š. už jo įvykdytą tyčinį nužudymą (BK 129 straipsnio 1 dalis), už kurį baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 7 iki 15 metų, paskyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė yra mažesnė už BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, kuris yra 11 metų. Apeliantas skunde naujų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė.

Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam M. Š. už jo įvykdytą tyčinį nužudymą yra paskirta tinkamo dydžio bausmė ir laikyti šią bausmę aiškiai per griežta nėra įstatyminio pagrindo. Todėl apelianto prašymas – sušvelninti jam paskirtą bausmę - atmetamas.

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl šis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utaria:

Nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.