Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovui A. C. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atsakovo A. C. prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą netenkino; nustatė atsakovui 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pašalinti apeliacinio skundo trūkumą – sumokėti 18 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

11. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis, darė išvadą, kad atsakovas nepateikė teismui pakankamai įrodymų, galinčių suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, t. y. apie būtinumą atleisti jį iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

13. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas atsakovo prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar jį atidėti netenkino. Teismas atsakovui nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – sumokėti 18 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

14. Teismas atsakovui išaiškino, kad nustatytu terminu nepašalinus apeliacinio skundo trūkumo, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 316 straipsnis).

III. Atskirojo skundo argumentai

15.2. Teismas galėjo nustatyti atsakovui terminą pateikti trūkstamus dokumentus (pvz., išrašą iš Juridinių asmenų registro, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos, duomenis iš sąskaitų apie lėšų judėjimą, duomenis apie darbovietę, apie gaunamą darbo užmokestį ir kt.). Be to, dalis nurodytų duomenų (dokumentų) yra vieši ir prieinami teismui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl žyminio mokesčio dydžio už apeliacinį skundą

20. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

23. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 445,80 Eur skolą yra turtinio pobūdžio, sprendė, kad už tokį reikalavimą mokėtinas 18 Eur žyminis mokestis, t. y. tokio paties dydžio, kokį ieškovė sumokėjo už ieškinį. Teismas, netenkinęs atsakovo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar jo sumokėjimą atidėti, nustatė atsakovui terminą pašalinti šį apeliacinio skundo trūkumą – sumokėti 18 Eur žyminį mokestį (apeliacinį skundą teikiant elektroninių ryšių priemonėmis) ir pateikti teismui jo sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies žyminio mokesčio sąlygas ir tvarką, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką.

26. CPK 80 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.

27. Pagal CPK 80 straipsnio 7 dalį, procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai.

28. CPK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad CPK nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Taikytinas indeksas apskaičiuojamas laikotarpiui nuo įstatymo, kuriame nustatytas žyminis mokestis ir teismo baudos, įsigaliojimo mėnesio iki kiekvieno ketvirčio pradžios (2 dalis). Vyriausybės įgaliota institucija teismų taikomus indeksus skelbia vieną kartą per ketvirtį teisės aktams oficialiai skelbti nustatyta tvarka (3 dalis). Paskelbtas indeksas taikomas nuo atitinkamo ketvirčio antro mėnesio 1 dienos (4 dalis).

29. Vadovaujantis CPK 82 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 816 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą“ 2 punktu Lietuvos statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Statistikos departamentas) yra įgaliota institucija kartą per ketvirtį skelbti teismų taikomus indeksus. Konkretūs vartotojų kainų indeksai žyminiam mokesčiui ir teismo baudoms indeksuoti numatyti oficialiame Statistikos departamento interneto tinklalapyje.

30. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas žyminis mokestis yra nustatytas 2016 m. lapkričio 8 d. įstatymu Nr. XII-2751, įsigaliojusiu nuo 2017 m. liepos 1 d. Atsakovas apeliacinį skundą pateikė 2022 m. rugsėjo 2 d., t. y. 2022 m. III ketvirtį. Vadovaujantis oficialia Statistikos departamento interneto tinklalapyje nurodyta informacija, 2022 m. birželio mėn. indeksas (t. y. 2022 m. rugsėjo mėn. taikytinas indeksas), palyginti su 2017 m. liepos mėn., sudaro 133,6 ir yra didesnis už 110. Atitinkamai mokėtinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą, kuriuo ginčijama visa ieškiniu prašyta ir teismo sprendimu priteista suma (445,80 Eur), pateikiant jį elektroninių ryšių priemonėmis, sudaro 20 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4, 7 dalys, 82 straipsnis).

31. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 80 straipsnio 4 dalies norma nereiškia, kad apeliacinį skundą teikiantis proceso dalyvis visuomet už jį turi sumokėti lygiai tokio pat dydžio mokestį, kuris anksčiau toje byloje buvo sumokėtas už reikalavimus, pareikštus pirmosios instancijos teisme (pavyzdžiui, ieškinį), tačiau tik nustato žyminio mokesčio už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo apskaičiavimo principą. Tokiu būdu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad už atsakovo apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dydis turi būti toks pats kaip ir ieškovės sumokėtas už ieškinį (18 Eur), netinkamai apskaičiavo jo dydį, neatsižvelgęs į CPK 80 straipsnio 4 dalies esmę, taip pat į apeliacinio skundo pateikimo metu galiojusį vartotojų kainų indeksą.

33. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė teismui duomenų, kad už apeliacinį skundą būtų sumokėjęs žyminį mokestį (visą ar jo dalį), tačiau pateikė prašymą atleisti jį nuo jo sumokėjimo arba atidėti jo sumokėjimą iki bylos apeliacine tvarka išnagrinėjimo, kurio pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi netenkino ir kurią atsakovas skundžia apeliacine tvarka.

34. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl atsakovo atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar žyminio mokesčio atidėjimo sąlygų

35. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, numato atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus.

39. CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato, jog asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas turi būti motyvuotas, prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Visų pirma, šiuo aspektu pažymėtina tai, kad minėta nuostata numato galimybę asmenį dėl turtinės padėties atleisti ne nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo, o tik nuo jo dalies, t. y. dalis žyminio mokesčio už teikiamą procesinį dokumentą bet kuriuo atveju turi būti sumokėta, ko nagrinėjamu atveju atsakovas nepadarė – tokių duomenų atsakovas teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis).

40. Esant sunkiai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai procesinio dokumento pateikimo metu, ir konstatavus, jog įstatyme įtvirtinto žyminio mokesčio sumokėjimas jam gali būti per sunki našta, teismas taip pat gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 84 straipsnis). Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

41. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio ar atidėti jo sumokėjimą, teismas įvertinęs įrodymų visumą (asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar pareiškėjas galės sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį.

42. Fizinio asmens turtinės padėties sunkumą galima įvertinti atsižvelgiant į jo gaunamų pajamų, turimų turtinių teisių bei turto ir įsipareigojimų (vykdytinų prievolių) santykį. Prašant šios lengvatos taikymo privalu pateikti duomenis ir apie turimą / ar turėtą kilnojamąjį ir / ar nekilnojamąjį turtą, lėšas, esančias (buvusias) kredito įstaigų sąskaitose, paskolintas kitiems asmenims lėšas, taip pat dividendus ar panašaus pobūdžio finansines pajamas, gautas per pastaruosius kelerius metus.

43. Fizinio asmens turtinę padėtį taip pat gali padėti identifikuoti valstybinio socialinio draudimo duomenys, VĮ „Regitra“ ir VĮ Registrų centras duomenys apie turimą (turėtą) to asmens registruojamą turtą, asmens turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1217-464/2018).

44. Asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1109-330/2020).

45. Pažymėtina, kad asmuo dėl savo sunkios turtinės padėties prašantis jį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, turi pareigą pateikti teismui sunkią turtinę padėtį patvirtinančius objektyvius rašytinius įrodymus, kurių pagrindu teismas turėtų galimybę neabejotinai įsitikinti prašymo pagrįstumu, t. y. konstatavęs įrodymais pagrįstą sunkią asmens turtinę padėtį, galėtų tenkinti atitinkamą prašymą (CPK 178 straipsnis). Teismas negali tenkinti deklaratyviais teiginiais, bet ne visapusiškais įrodymais pagrįsto prašymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-579-467/2022).

46. Nagrinėjamu atveju atsakovas, grįsdamas savo sunkią turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismui pateikė 2021 m. gruodžio 2 d. ekrano kopiją iš VĮ Registrų centras savitarnos puslapio, kuriame nurodyta, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto, VĮ „Regitra“ 2014 m. vasario 10 d. pažymą Nr. 1.6-S3-261, kurioje nurodyta, kad duomenų suformavimo dieną (2014 m. vasario 10 d.) atsakovas neturėjo savo vardu įregistravęs transporto priemonių, UAB Revolut Bank sąskaitos duomenis apie transakcijas už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. liepos 27 d., Swedbank, AB sąskaitos duomenis už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 22 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d., Paysera LT, UAB sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 5 d. iki 2020 m. birželio 5 d.

47. Įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo pateiktų duomenų nepakanka, siekiant pagrįsti atsakovo sunkią turtinę padėtį. Pažymėtina tai, kad didžioji dalis atsakovo pateiktų įrodymų nėra aktualaus laikotarpio duomenys. Atsakovas apeliacinį skundą su prašymu atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti jo mokėjimą pirmosios instancijos teismui pateikė 2022 m. rugsėjo 2 d., tačiau bankų sąskaitų išrašai apima duomenis, buvusius beveik prieš 10 mėnesių (Swedbank, AB) ir 2 m. ir 3 mėn. (Paysera LT, UAB), o duomenys iš VĮ „Regitra“ apie atsakovo vardu registruotas transporto priemones apskritai yra daugiau nei 8 metų senumo.

48. Pasisakant dėl atsakovo UAB Revolut Bank sąskaitos duomenų, matyti, kad nors jie yra už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. liepos 27 d., tačiau, įvertinus tai, kad jose transakcijos vyko tik 2022 m. liepos 6 d. dėl 0,16 Eur ir 1,02 Eur sumų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir VĮ Registrų centras, darytina išvada, kad ši sąskaita nėra pagrindė atsakovo kasdienių operacijų sąskaita, todėl ji, kaip pavienis įrodymas, pati savaime nepatvirtina realios atsakovo turtinės padėties (CPK 185 straipsnis). Priešingai, jeigu būtų laikoma, kad ši sąskaita pagrindžia atsakovo turtinę padėtį (kasdienes transakcijas), tokiu atveju neaišku, iš kokių lėšų atsakovas tuomet tenkina savo kasdienius būtinuosius poreikius (būsto, maisto, drabužių, kt.). Šios aplinkybės (nesant kitų banko sąskaitų (Swedbank, AB, Paysera LT, UAB) aktualaus laikotarpio duomenų) apeliacinės instancijos teismui taip pat leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad atsakovas galimai neatskleidžia tikrosios savo turtinės padėties (CPK 185 straipsnis).

50. Priešingai nei atskirajame skunde teigia atsakovas, jis gina savo, o ne viešąjį interesą (atsakovas įrodinėja pagrindo priteisti iš jo įsiskolinimą už jam tiektą geriamąjį vandenį/nuotekų tvarkymo ir šalinimo paslaugas nebuvimą), todėl teismas neturi pareigos būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymų, patvirtinančių atsakovo prašymo pagrįstumą.

51. Šiuo atveju tai, kad teismas turi galimybę naudoti duomenis iš viešų registrų, savaime neeliminuoja atsakovo pareigos pateikti įrodymus apie savo turtinę padėtį, kuri jam pačiam yra geriausiai žinoma. Pažymėtina tai, kad apie asmens turtinę padėtį sprendžiama kompleksiškai, remiantis įrodymų visuma, taigi netgi pavienių viešai prieinamų duomenų turėjimas, atsakovui neteikiant kitų aktualių jo turtinę padėtį pagrindžiančių duomenų, kurie išimtinai prieinami tik jam pačiam (banko sąskaitų duomenys, turimos santaupos, įsipareigojimai, kt.), apskritai neleistų daryti pagrįstos išvados apie realią atsakovo turtinę padėtį ir spręsti dėl pagrindo atleisti atsakovą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti jo sumokėjimą buvimo.

52. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui neabejotinai buvo/turėjo būti žinoma apie tai, kokie duomenys turi būti pateikiami kartu prašymu atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti jo sumokėjimą, įvertinus tai, kad atsakovas dalyvauja/dalyvavo kitose bylose, kuriose buvo sprendžiami žyminio mokesčio mokėjimo, atidėjimo, atleidimo procesiniai klausimai. Šiuo atveju atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad jis pateikė tokius duomenis, kuriuos manė esant būtina pateikti pagal jam žinomą teismų praktiką, kuri galėjo ir pasikeisti, vertintini tik kaip atsakovo gynybinė pozicija ir atmestini kaip nepagrįsti.

53. Kaip jau buvo minėta, nei įstatymas (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis), nei teismų praktika nenumato išsamaus sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, todėl atsakovas, siekdamas pagrįsti savo sunkią turtinę padėtį turėjo galimybę pats nuspręsti, kokiais duomenimis ir kokia apimtimi tą sieks įrodyti. Tai, kad atsakovas nedėjo visų pakankamų pastangų prašymo aplinkybėms pagrįsti (nepateikė visų duomenų, o daugumos pateiktų įrodymų duomenys yra neaktualaus laikotarpio), nesudaro pagrindo atleisti jo nuo įrodinėjimo pareigos vykdymo ir/ar ją perkelti teismui.

54. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad asmens turtinės padėties neatskleidimas ar nepakankamas atskleidimas yra pagrindas prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo netenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1616-1120/2020; 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-1120/2021).

55. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal paties atsakovo selektyviai atrinktus ir pateiktus duomenis nėra galimybės identifikuoti tikrąją atsakovo turtinę padėtį, jam nuosavybės teise priklausančio turto sudėtį bei jo realias finansines galimybes. Kitaip tariant, pateiktų įrodymų nepakanka vertinimui, kad atsakovo turtinė padėtis objektyviai yra tokia sunki, jog jis dabar nėra nepajėgus sumokėti už apeliacinį skundą visą žyminį mokestį.

56. Kadangi dėl pagrindų taikyti CPK 83 straipsnio 3 dalies, 84 straipsnių nuostatas buvimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje individualiai, ta aplinkybė, kad kitose bylose (civilinėse, administracinėse) atsakovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar jo sumokėjimas jam buvo atidėtas, nelemia to, kad ir šioje byloje atsakovas savaime, jam neįrodžius savo sunkios turtinės padėties, turi būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar kad jam jo sumokėjimas turi būti atidėtas.

57. Atsakovo argumentai, kad tai, jog jis gauna valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kitose bylose, pagrindžia jo sunkią turtinę padėtį ir yra pagrindas jį šioje byloje atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar jo sumokėjimą atidėti, yra nepagrįsti. Pažymėtina tai, kad, valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba yra teikiama konkrečioje byloje, kiekvienu atveju asmeniui, besikreipiančiam į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – VGTPT), pateikus duomenis, pagrindžiančius kad jis tenkina sąlygas šios pagalbos gavimui (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo (toliau – VGTPTĮ) 11-13 straipsniai, 17 straipsnio 5 dalis).

58. Duomenų, kad atsakovui šioje byloje būtų teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba nėra, o tai, kad ji atsakovui teikiama kitose bylose, nėra pagrindas šią aplinkybę vertinti kaip sudarančią pagrindą atleisti atsakovą nuo dalies žyminio mokesčio šioje byloje sumokėjimo ar jo sumokėjimą atidėti iki bylos apeliacine tvarka išnagrinėjimo.

59. VGTPTĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines bylas <...>“. Tokiu būdu atsakovui vertinant, kad jo turtinė padėtis jam tikrai neleidžia tinkamai įgyvendinti savo galimai pažeistų teisių (apeliaciniu skundu skųsti jam nepalankų teismo sprendimą), jis turėjo galimybę kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos šioje byloje suteikimo į VGTPT, kas, pagalbos teikimo atveju, atsakovui netgi būtų sudarę prielaidas apskritai būti atleistam nuo viso ar dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą šioje byloje sumokėjimo (priklausomai nuo antrinės teisinės pagalbos teikimo masto). Tačiau duomenų, kad šia teise atsakovas būtų pasinaudojęs, byloje nėra.

61. CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo.

62. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto, galiojusio iki 2016 m. sausio 1 d., nuostatas, vartotojai buvo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš vartojimo teisinių santykių. Ši norma 2015 m. lapkričio 26 d. įstatymu Nr. XII-2084 buvo pakeista – nuo 2016 m. sausio 1 d. pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą vartotojai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Taigi, atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo taikymas susiaurintas, šią išlygą siejant ne su subjektu (vartotoju), besikreipiančiu į teismą dėl visų ginčų, kylančių iš vartojimo teisinių santykių, o su bylomis, kuriose keliami klausimai dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019).

63. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.

64. Nagrinėjamu atveju ieškovė šioje byloje kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už atsakovui suteiktas paslaugas – patiektą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą bei šalinimą. Byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo, atsakovas nereiškė savarankiškų reikalavimų, įrodinėdamas paslaugų teikimo sutarties nesąžiningas sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas nėra taikytinas ir atsakovas šiuo pagrindu nėra atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo.

65. Pažymėtina, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, turi būti įrodytos dvi sąlygos: pirma, turtinė prašančiojo asmens padėtis procesinio veiksmo, už kurį reikalaujama sumokėti žyminį mokestį, atlikimo momentu tikrai yra komplikuota ir sudėtinga; antra, finansiniai sunkumai, su kuriais asmuo susidūrė, yra laikini.

66. Atsižvelgiant į tai, prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikti ne tik įrodymai, galintys suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymai, kad sprendimo priėmimo dieną jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-612-516/2015; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1320-790/2019; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019; 2021 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-343-241/2021).

67. Nagrinėjamu atveju iš į bylą atsakovo pateiktų duomenų ne tik negalima daryti išvados, kad atsakovo turtinė padėtis yra tokia, kuri neleistų jam sumokėti įstatyme numatyto dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą (atsakovas neįrodė sunkios turtinės padėties buvimo fakto), tačiau taip pat nėra galimybės spręsti ir dėl atsakovo turtinės padėties pokyčio laiko perspektyvoje.

68. Atsakovas teigia, kad jo turtinė padėtis ateityje gali pagerėti EŽTT ir Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-436-603/2022 priėmus atsakovui palankius sprendimus dėl žalos atlyginimo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien šios aplinkybės nėra pakankamos spręsti apie realų galimą atsakovo turtinės padėties pagerėjimą (CPK 185 straipsnis). Šiuo atveju skundo EŽTT išsiuntimas bei EŽTT atsakymas, taip pat atsakovo ieškinio pareiškimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patys savaime nelemia to, kad atsakovo pareikšti reikalavimai bus patenkinti ir jo turtinė padėtis tikrai pasikeis (pagerės). Kitų aplinkybių, kurios apeliacinės instancijos teismui leistų daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis ateityje realiai gali pagerėti, atsakovas nenurodė, atsakovas taip pat neįrodinėjo to, kad jis deda kokias pastangas (ieško darbo, kt.), siekdamas savo turtinę padėtį pagerinti ir kad yra realių galimybių, jog tokie teigiami pokyčiai įvyks (CPK 178 straipsnis).

69. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad įstatyme nustatytas žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinio skundo padavimą atsakovui yra per didelė našta, dėl kurios būtų pagrindas jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar jo sumokėjimą atidėti iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis).

70. Nors atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovo pateiktų duomenų nepakanka jo prašymui pagrįsti, turėjo nustatyti atsakovui terminą papildomiems įrodymams pateikti, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka.

71. Įvertinus tai, kad, kaip jau minėta, atsakovui buvo/turėjo būti žinoma apie tai, kokie duomenys turi būti pateikiami kartu su prašymu atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar jo sumokėjimą atidėti, taip pat tai, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis, kaskart nustatant trūkumus, kuomet asmuo galiausiai įrodys (ar turės tikslą įrodinėti) prašymo pagrįstumą, įvertinus apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį terminus, proceso operatyvumo, koncentracijos, ekonomiškumo principus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, sprendęs, kad atsakovas neįrodė pagrindų CPK 83 straipsnio 3 dalies, 84 straipsnių taikymui, pagrįstai įpareigojo atsakovą sumokėti žyminį mokestį už paduotą apeliacinį skundą.

72. Pažymėtina tai, jog ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovui terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumą – sumokėti žyminį mokestį, negali būti laikoma atsakovo teisės į teisminę gynybą pažeidimu. Tai, kad atsakovas nebuvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar jo sumokėjimas nebuvo jam atidėtas, yra nulemta būtent jo veiksmų, netinkamai įgyvendinant įrodinėjimo pareigą, t. y. nepagrindžiant savo sunkios turtinės padėties buvimo fakto, todėl su tuo susijusių pasekmių rizika tenka jam pačiam. Taigi atsakovui netinkamai įgyvendinant savo procesines teises ir pareigas, negalima konstatuoti ir teisės į teisminę gynybą pažeidimo.

73. Atsakovas atskirajame skunde taip pat nurodo argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ir jo ieškovei įsiskolinimą, t. y. dėsto argumentus, susijusius su pačia bylos esme. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo nurodomos faktinės aplinkybės dėl skolos, sprendžiant procesinio pobūdžio klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar jo sumokėjimo atidėjimo, nėra reikšmingos. Kaip minėta, sprendžiant dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, yra nustatinėjamos aplinkybės, išskirtinai susijusios tik su prašančio asmens galimybėmis sumokėti žyminį mokestį, tačiau nesprendžiama dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje nevertina atsakovo šiuo aspektu dėstomų argumentų. Dėl nurodytų faktinių aplinkybių, jų pagrįstumo bei teisinio vertinimo, atsakovui pašalinus apeliacinio skundo trūkumus, būtų pasisakyta bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka.

Dėl procesinės bylos baigties

74. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio ir žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

75. Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį yra pasibaigęs, remiantis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais, atsakovui nustatytinas naujas terminas apeliacinio skundo trūkumui pašalinti (CPK 7 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atsakovo A. C. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui A. C. terminą iki 2022 m. spalio 31 d. (įskaitytinai) sumokėti 20 Eur (dvidešimties eurų) žyminį mokestį ir pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui sumokėjimo faktą patvirtinančius įrodymus.