- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-24
- Bylos Nr.
- eI2-2068-331/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04788-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas (pirm.), Rūta Miliuvienė, Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- A. C.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Vėgelienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. C. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija) 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. (1.23Mr) 7R-6084 „Dėl Jūsų kreipimosi“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliu – ir VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nusprendė pareiškėjo 2021 m. lapkričio 11 d. kreipimosi nenagrinėti.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Teisingumo ministerijos 2021 m. lapkričio 17 d. Nr. (1.23Mr) 7R-6084 raštą, ir išspręsti ginčo tarp šalių klausimą iš esmės: įpareigoti Teisingumo ministeriją tinkamai išnagrinėti visus pareiškėjo pateiktus prašymus ir atsakyti į visus jo pateiktus klausimus ir argumentus (motyvus), įvertinti tokį Teisingumo ministerijos neteisėtą ir neprofesionalų veikimą (neveikimą) ir vilkinimą atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus.
2.1. Paaiškino, kad priešingai nei teigia atsakovė, 2021 m. lapkričio 11 d. pareiškėjo atsakyme buvo nurodyti iš esmės kiti (nauji) nesutikimo su Teisingumo ministerijos atsakymu argumentai nei nurodyti 2021 m. rugsėjo 23 d. kreipimesi. Rašto teiginiai, kad tuos pačius klausimus, kurie keliami atsakyme, Teisingumo ministerija ne kartą nagrinėjo pagal kompetenciją, kad pareiškėjui yra motyvuotai atsakyta 2021 m. spalio 26 d. raštu Nr. (1.23Mr) 7R-5742, visiškai neatitinka tikrovės ir realybės (faktinių ir teisinių aplinkybių), nes pareiškėjo naujų klausimų Teisingumo ministerija ne kartą neišnagrinėjo pagal kompetenciją, pareiškėjui nebuvo motyvuotai atsakyta 2021 m. spalio 26 d. raštu Nr. (1.23Mr) 7R-5742, todėl atsakovo priimtas sprendimas (raštas) yra naikintinas arba keistinas, t. y. turi būti išnagrinėti nauji (ir seni) pareiškėjo pateikti klausimai ir prašymai bei motyvuotai ir argumentuotai atsakyta.
2.2. Pareiškėjo teigimu, Teisingumo ministerijos 2021 m. spalio 26 d. rašte Nr. (1.23Mr) 7R-5742 buvo pakartoti netikslumai, todėl pareiškėjas pakartotinai dar kartą 2021 m. lapkričio 11 d. patikslino, kad šio rašto teiginiai, kad Teisingumo ministerija neatlieka nei Antstolių garbės teismo priimtų sprendimų teisėtumo kontrolės, nei šio teismo organizacinės veiklos priežiūros, taip pat nevertina, ar Lietuvos antstolių rūmai tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymus ir pateikė motyvuotus, pagrįstus atsakymus į juose keliamus reikalavimus, įskaitant ir atsakymus dėl Antstolių garbės teismo veiklos ir šio teismo priimtų sprendimų įteikimo asmenims, neatitinka tikrovės ir realybės (faktinių ir teisinių aplinkybių).
2.3. Remdamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851, teigia, kad Teisingumo ministerija turėjo atlikti ir Antstolių garbės teismo priimtų sprendimų teisėtumo kontrolę, nes ministerija turėjo teisę ir pareigą apskųsti neteisėtus Antstolių garbės teismo priimtus sprendimus, ir šio teismo organizacinės veiklos priežiūrą. Teisingumo ministerija turėjo teisę ir pareigą kontroliuoti ir prižiūrėti šio teismo organizacinę veiklą, taip pat turėjo teisę ir pareigą įvertinti, ar Lietuvos antstolių rūmai tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymus ir pateikė motyvuotus, pagrįstus atsakymus į juose keliamus reikalavimus, įskaitant ir neteisėtus atsakymus dėl Antstolių garbės teismo veiklos ir šio teismo priimtų sprendimų neteisėto neįteikimo pareiškėjui.
2.4. Teigia, kad pakartotinai dar kartą 2021 m. lapkričio 11 d. atsakovei patikslino, kad šio rašto teiginiai, kad dėl Antstolių garbės teismo narių šališkumo sprendžiama ne keičiant teisės aktus, bet per nušalinimo institutą. Teisingumo ministerija turėjo prievolę atlikti teisės aktų monitoringą ir teisės aktų keitimus, todėl vien aplinkybė, kad Antstolių garbės teismas priėmė neteisėtus sprendimus arba netinkamai organizavo darbą spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, buvo pakankama prielaida Teisingumo ministerijai inicijuoti teisės aktų pakeitimus, nes pareiškėjas labai aiškiai ir suprantamai nurodė keistinas nuostatas (teisines spragas), todėl Teisingumo ministerija neatliko jai pavestų funkcijų teisėkūros srityje. Nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. 1R-295 ,,Dėl antstolių drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių ir Antstolių garbės teismo veiklos nuostatų patvirtinimo“ 16 punkte, nei kituose punktuose nėra numatytas joks Antstolių garbės teismo narių šališkumo pašalinimas ar jų nušalinimo institutas, nes vien tai, kad pagal jų 18 d. nuostatas, kad antstolių garbės teismo posėdyje, kuriame nagrinėjama antstolio drausmės byla, gali dalyvauti tik į posėdį pakviesti asmenys, suponuoja aiškų ir neteisėtą Antstolių garbės teismo šališkumą, nes duotuoju atveju pareiškėjas negalėjo dalyvauti posėdyje, nes jis nebuvo neteisėtai pakviestas į posėdį, nei gavo priimtą sprendimą, o jo pateiktas prašymas dėl nušalinimo net nebuvo priimtas ir išnagrinėtas, todėl pareiškėjas jokiu galimu būdu negalėjo pasinaudoti nušalinimo institutu pagal galiojančius neteisėtus teisės aktus.
2.5. Pažymi, kad pareiškėjas pakartotinai atsakovei 2021 m. rugsėjo 23 d. patikslino, kad atsakovo rašto teiginiai, kad vadovaujantis galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, į Teisingumo ministerijos kompetenciją neįeina vykdomųjų dokumentų vykdymo proceso kontrolė, teismo priimtų sprendimų, taip pat Antstolių garbės teismo priimtų sprendimų teisėtumo vertinimas, kartu ir Antstolių garbės teismui skirtų prašymų nagrinėjimas bei Antstolių rūmų veikos, įskaitant prašymų nagrinėjimą, priežiūra, neatitinka tikrovės ir realybės. Priešingai, pareiškėjas savo prašymuose (raštuose) neprašė Teisingumo ministerijos nagrinėti klausimų, kurie priskirti teismų kompetencijai, prašė tik tinkamai atlikti jai įstatymais priskirtas funkcijas, nes toks ministro veikimas (neveikimas) neatitiko situacijos ir aplinkybių, tarptautinių standartų, žmogaus teisių, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Atsakovė turėjo ir pareigą ir teisę bei iniciatyvos galią ištaisyti pareiškėjo nurodytą teisės spragą (dėl specialaus teisės akto, reguliuojančio antstolių darbą ekstremaliosios situacijos (karantino) atveju, ir dėl Anststolių garbės teismo sudarymo šališkumo).
2.6. Antstolis A. B., veikdamas neteisėtai vykdomosiose bylose, sąmoningai ir tyčia siekdamas naudos sau ir galimai pirkėjui ne tik neteisėtai suklastojo jose esančius įrašus (dokumentus), ne tik neteisėtai ignoravo pareiškėjo jam tiesiogiai pateiktus skundus, kartą sąmoningai ir tyčia siekė suklaidinti ir teismus, t. y. paslėpti savo neteisėto veikimo pėdsakus, nes pareiškėjas buvo neteisėtai iškeldintas iš kito stovio, būsenos ir vertės buto dar 2020 m. rugpjūčio 12 d., todėl toks bylų užbaigimas po beveik 3 mėnesių yra akivaizdus kitas jo neteisėtų ir neatitinkančių realybės priežasčių ieškojimas. Antstolis ne tik neteisėtai suklastojo jose esančius įrašus, bet ir sąmoningai ir tyčia siekė suklaidinti ir teismus, t. y. paslėpti savo neteisėto veikimo pėdsakus, ir kadangi šios aplinkybės (bylų suklastojimo ir neteisėto veikimo pėdsakų slėpimo neteisėtumas) dar nebuvo tiriamos civilinėse bylose ir Antstolių garbės teisme, todėl jos turėjo būti įvertintos Teisingumo ministerijos. Toliau pareiškėjas skunde detaliai aprašo, kokius skundus teikė Teisingumo ministerijai, cituoja jam atsakovės pateiktus atsakymus.
2.7. Teigia, kad rašto priėmimas iš esmės prieštaravo visuotinai pripažintoms ir įstatymuose numatytoms gerojo viešojo administravimo nuostatoms (principams): pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, aiškumo, sistemiškumo, naujovių ir atvirumo permainoms, išsamumo. Pareiškėjo gautas sprendimas neužtikrino pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, neužtikrino ir paneigė Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas asmens teises ir laisves, teisėtus interesus, nebuvo aiškus, buvo nelogiškas, nenuoseklus, neglaustas, nesuprantamas, netikslus, neaiškus ir dviprasmiškas, neužtikrino sistemiškumo, prieštaravo aukštesnės teisinės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimams, Lietuvos Respublikos Konstitucijai), tinkamai neįgyvendino Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, todėl atsakovo priimtas sprendimas (raštas) yra naikintinas arba keistinas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Teisingumo ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad Teisingumo ministerija savo kompetencijų ribose skundą išnagrinėjo išsamiai ir tinkamai, pareiškėjui ne kartą buvo pateikti argumentuoti atsakymai į visus jo keltus klausimus, atsakymus (sprendimus dėl skundo nagrinėjimo) pagrindžiant teisės aktų nuostatomis.
3.1. Dėl Antstolių garbės teismo priimtų sprendimų teisėtumo kontrolės paaiškina, kad 2021 m. spalio 26 d. raštu Nr. Nr. (1.23Mr) 7R-5742 pažymėjo pareiškėjui, kad Teisingumo ministerija neatlieka nei Antstolių garbės teismo priimtų sprendimų teisėtumo kontrolės, nei šio teismo organizacinės veiklos priežiūros, taip pat nevertina, ar Lietuvos antstolių rūmai tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymus ir pateikė motyvuotus, pagrįstus atsakymus į juose keliamus reikalavimus, įskaitant ir atsakymus dėl Antstolių garbės teismo veiklos ir šio teismo priimtų sprendimų įteikimo asmenims. Antstolių garbės teismo sprendimai, Lietuvos antstolių rūmų atsakymai į asmenų prašymus ir skundus gali būti skundžiami Antstolių įstatymo 14 straipsnio (Drausminių nuobaudų skyrimo procedūra) 4 dalyje ir 27 straipsnio (Antstolio, antstolio padėjėjo veiklos kontrolė ir skundų nagrinėjimas) 7 dalyje nustatyta tvarka. Teisingumo ministerija, kaip ir kiti antstolių drausmės bylų procesuose dalyvavę asmenys, turi diskrecijos teisę spręsti, ar tikslinga skųsti Antstolių garbės teismo sprendimus. Dėl Teisingumo ministerijos prievolės atlikti teisės aktų monitoringą ir teisės aktų keitimus pažymėjo, kad vien aplinkybė, jog Antstolių garbės teismas priėmė pareiškėjui nepalankius sprendimus arba galimai netinkamai organizavo darbą spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, nėra prielaida inicijuoti teisės aktų pakeitimus.
3.2. Dėl nušalinimo instituto pažymi, kad Teisingumo ministerija 2021 m. spalio 26 d. raštu Nr. (1.23Mr) 7R-5742 pareiškėjui nurodė, kad dėl Antstolių garbės teismo narių šališkumo sprendžiama ne keičiant teisės aktus, bet per nušalinimo institutą. Jeigu asmuo nedalyvavo Antstolių garbės teisme ir šio teismo narių šališkumas lėmė nepagrįstą, neteisėtą sprendimą, visas su tuo susijusias aplinkybes, pagrindžiančias Antstolių garbės teismo sprendimo neteisėtumą, suinteresuotas asmuo turi teisę išdėstyti savo skunde Vilniaus apygardos teismui, kurio kompetencijai priskirtas Antstolių garbės teismo sprendimų teisėtumo vertinimas.
3.3. Dėl bendrosios kompetencijos teismų, ir antstolių procesinės veiklos bei Antstolių garbės teismo veiklos priežiūros teigia, kad Teisingumo ministerija 2021 rugsėjo 13 d. raštu Nr. (1.23Mr) 7R-4921 „Dėl 2021 m. rugpjūčio 10 d. kreipimosi“ atsakė pareiškėjui, kad Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta: antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kontroliuoja teismas. Taip pat nurodė pareiškėjui, kad Teisingumo ministerija negali daryti jokios įtakos konkrečių bylų nagrinėjimui, jų eigai. Teisingumo ministerijos funkcijoms nėra priskirta teismų priežiūra ir teismo priimtų sprendimų teisėtumo vertinimas. Taip pat Teisingumo ministerija (teisingumo ministras) neturi kompetencijos vertinti Antstolių garbės teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, negali šių sprendimų panaikinti ar pakeisti, taip pat negali duoti jokių privalomų nurodymų Antstolių garbės teismui nagrinėjant antstolių drausmės bylas, nes to nenumato įstatymai. Teisingumo ministerija 2021 rugsėjo 13 d. raštu Nr. (1.23Mr) 7R-4921 „Dėl 2021-08-10 kreipimosi“ pažymėjo pareiškėjui, kad tik Vilniaus apygardos teismas kompetentingas nustatyta tvarka vertinti pareiškėjo argumentus dėl Antstolių garbės teismo sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo ir panaikinti priimtus sprendimus. Vadovaujantis galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, į Teisingumo ministerijos kompetenciją neįeina vykdomųjų dokumentų vykdymo proceso kontrolė, teismo priimtų sprendimų, taip pat Antstolių garbės teismo priimtų sprendimų teisėtumo vertinimas, kartu ir Antstolių garbės teismui skirtų prašymų nagrinėjimas bei Antstolių rūmų veikos, įskaitant prašymų nagrinėjimą, priežiūra.
3.4. Dėl specialaus teisės akto, reguliuojančio antstolių darbą ekstremaliosios situacijos (karantino) atveju paaiškina, kad nesutinka su pareiškėjo išvada, kad Teisingumo ministerija, nepriimdama specialaus teisės akto, reguliuojančio antstolių darbą ekstremaliosios situacijos (karantino) atveju, prieštaravo ministerijai įstatymais priskirtoms funkcijoms. Teisingumo ministerija 2021 m. liepos 2 d. raštu Nr. (1.23Mr) 7R- 3744 „Dėl 2021-06-03 gauto kreipimosi“ išsamiai atsakė pareiškėjui, kad tokio reikalavimo teisingumo ministrui teisės aktai nenustato. Vadovaujantis Reikalavimų antstolio (antstolių) darbo vietai bei darbo laikui (patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 254 ,,Dėl Reikalavimų antstolio (antstolių) darbo vietai bei darbo laikui patvirtinimo“) 29 punktu, šiuo teisės aktu nustatyti reikalavimai gali būti netaikomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jos dalyje gresiant ar susidarius valstybės ar savivaldybės lygio ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai, kai dėl paskelbtų apribojimų jų laikytis neįmanoma. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo ar kito už ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio valdymą atsakingo subjekto sprendimais ir rekomendacijomis, taip pat teisingumo ministro įsakymu dėl antstolių darbo ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio atveju, jeigu jis priimamas. Taigi teisės aktai nenustato imperatyvaus reikalavimo teisingumo ministrui priimti teisės aktą, kuris reglamentuotų antstolių darbo sąlygas esant aptariamai situacijai, tai teisingumo ministro diskrecijos teisė, kuri realizuojama esant poreikiui. Teisingumo ministerija neturi objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima spręsti, jog antstoliai negali atliktų visų jiems pavestų funkcijų dėl to, kad teisingumo ministras nėra priėmęs (atskiro) įsakymo, reguliuojančio antstolių darbo sąlygas ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu.
3.5. Dėl antstolio nusikalstamų veikų paaiškina, kad Teisingumo ministerija 2021 m. liepos 2 d. raštu Nr. (1.23Mr) 7R- 3744 „Dėl 2021-06-03 gauto kreipimosi“ paaiškino pareiškėjui, kad dėl antstolio veiksmų, kurie, pareiškėjo vertinimu, gali turėti nusikalstamos veikos požymių, pagal pareiškėjo pareiškimą nustatyta tvarka vertina ikiteisminio tyrimo įstaigos, jos priima atitinkamus procesinius sprendimus pagal kompetenciją.
3.6. Dėl Antstolių garbės teismo nešališkumo teigia, kad Teisingumo ministerija 2021 m. gegužės 11 d. raštu Nr. (1.23Mr) 7R-2614 paaiškino pareiškėjui, kad Antstolių garbės teismo sudarymą reguliuoja Antstolių įstatymo 49 straipsnis ir Antstolių garbės teismo veiklos nuostatai. Siekiant stiprinti visuomenės pasitikėjimą valstybės teisine sistema, didinti jos atvirumą ir skaidrumą, buvo nuspręsta į Antstolių garbės teismą (taip pat į advokatų, notarų garbės teismų sudėtis) įtraukti nepriklausomus visuomenės atstovus, priimant atitinkamų įstatymų pakeitimus. Teisingumo ministerija informavo pareiškėją, kad jis turi teisę reikšti nušalinimus, teikti dokumentus Antstolių garbės teismui, apskųsti šio teismo priimtus sprendimus, dėl to, atsakydami į ankstesnįjį pareiškėjo kreipimąsi, Teisingumo ministerija siūlė betarpiškai Antstolių garbės teismui teikti papildomus dokumentus, kadangi asmens teisė teikti Antstolių garbės teismui dokumentus yra nustatyta įstatyme. Teisingumo ministerijai nėra priskirtas nei bendrosios kompetencijos teismų, šiems įgyvendinant teisingumą, nei antstolių procesinės veiklos priežiūra, taip pat Antstolių garbės teismo veiklos ir šio teismo priimtų sprendimų teisinis vertinimas.
3.7. Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 21R- 343(AG-49/06-2021) pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI2-3875-983/2021 konstatavo, kad Teisingumo ministerija Lietuvos administracinių ginčų komisijos įpareigojimą įvykdė pateikdama pareiškėjui 2021 m. gegužės 27 d. raštą Nr. (1.23Mr) 7R-2961 „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021-05-11 sprendimo ir Jūsų 2021-05-19 „Atsakymo dėl Teisingumo ministerijos rašto 2021-05-11 Nr. (1.23MR)7R-2614” (sprendimas dar neįsiteisėjęs).
3.8. Mano, kad Teisingumo ministerija 2021 m. lapkričio 17 d. rašte pagrįstai nurodė, jog atsakymai į pareiškėjo argumentus dėl antstolio procesinės veiklos jau buvo pateikti ankstesniais pareiškėjui adresuotais raštais. Teisingumo ministerijos 2021 m. lapkričio 17 d. raštas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, nustatytus VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje ir teisinio pagrindo jį naikinti nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Teisingumo ministerijos 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. (1.23Mr) 7R-6084 „Dėl Jūsų kreipimosi“, kuriuo pareiškėjo skundas nenagrinėtas, kaip pakartotinis, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas Teisingumo ministerijai pateikė 2021 m. rugpjūčio 10 d. raštą „Atsakymas dėl LR teisingumo ministerijos 2021 m. liepos 28 d. Nr. (1.23Mr) 7R-4178 rašto“, kuriame informavo, kad nesutinka su minėtame rašte pateikta informacija, nes Teisingumo ministerijai yra priskirta ir bendrosios kompetencijos teismų, ir antstolių procesinės veiklos bei Antstolių garbės teismo veiklos priežiūra, teisės aktų tobulinimas, todėl prašė tinkamai išnagrinėti prašymus ir atsakyti į visus pateiktus argumentus.
5.1. Teisingumo ministerija 2021 rugsėjo 13 d. raštu Nr. (1.23Mr) 7R-4921 „Dėl 2021-08-10 kreipimosi“ atsakydama į pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 10 d. kreipimąsi, paaiškino, kad Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta: antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kontroliuoja teismas. Dėl antstolio vykdytų varžytynių paaiškino, kad įstatymas suteikia teisę skolininkui ginčyti turto pardavimo iš varžytynių aktą ieškinio teisenos tvarka (Civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo ieškinį dėl 2018 m. vasario 21 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-18-240-323 pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, įvertinęs pareiškėjo argumentus, 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu pareiškėjo ieškinį atmetė, tačiau sprendimas nėra įsiteisėjęs, šį sprendimą pareiškėjas apskundė, civilinė byla bus nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme. Taigi, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir juos pagrindžiančias aplinkybes nustatyta tvarka vertins apeliacinės instancijos teismas (2021 m. rugsėjo 13 d. duomenimis, apeliacinio skundo nagrinėjimas Lietuvos apeliaciniame teisme dar nepaskirtas). Paaiškino, kad Teisingumo ministerija negali daryti jokios įtakos konkrečių bylų nagrinėjimui, jų eigai. Teisingumo ministerijos funkcijoms nėra priskirta teismų priežiūra ir teismo priimtų sprendimų teisėtumo vertinimas. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniu, teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Dėl Antstolių garbės teismo sprendimų teisėtumo vertinimo pažymėjo, kad vadovaujantis Antstolių įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, Antstolių garbės teismo sprendimai per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui. Teisingumo ministerija (teisingumo ministras) neturi kompetencijos vertinti Antstolių garbės teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, negali šių sprendimų panaikinti ar pakeisti, taip pat negali duoti jokių privalomų nurodymų Antstolių garbės teismui nagrinėjant antstolių drausmės bylas, nes to nenumato įstatymai. Tik Vilniaus apygardos teismas kompetentingas nustatyta tvarka vertinti pareiškėjo argumentus dėl Antstolių garbės teismo sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo ir panaikinti priimtus sprendimus. Dėl Lietuvos antstolių rūmų veiklos, nagrinėjant asmenų prašymus paaiškino, kad Lietuvos antstolių rūmai nėra pavaldūs Teisingumo ministerijai, todėl negali vertinti Lietuvos antstolių rūmų 2021 m. liepos 30 d. rašto Nr. S-29729-40224 ,,Dėl gauto prašymo nagrinėjimo“, kuriuo atsakyta į Antstolių garbės teismui skirtą pareiškėjo 2021 m. liepos 12 d. prašymą, turinio. Vadovaujantis Antstolių įstatymo 27 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos antstolių rūmų atsakymai į asmenų prašymus ir skundus per trisdešimt dienų nuo gavimo dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui. Pažymėjo, kad dėl kitų pareiškėjo keliamų klausimų pareiškėjui išsamiai atsakyta Teisingumo ministerijos 2021 m. liepos 2 d. raštu Nr. (1.23Mr) 7R-3744; 2021 m. gegužės 27 d. raštu Nr. (1.23Mr) 7R-2961; 2021 m. gegužės 11 d. raštu (1.23Mr) 7R-2614 ir kitais Teisingumo ministerijos raštais.
5.2. Pareiškėjas Teisingumo ministerijai pateikė 2021 m. rugsėjo 23 raštą „Atsakymas dėl LR teisingumo ministerijos 2021 m. rugsėjo 13 d. rašto Nr. (1.23Mr) 7R-4921“, kuriame išdėstė nesutikimo su gauto atsakymo argumentus.
5.3. Teisingumo ministerija į pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 23 kreipimąsi atsakė 2021 m. spalio 26 d. raštu Nr. (1.23Mr) 7R- 5742 „Dėl Jūsų kreipimosi dėl Teisingumo ministerijos atsakymo“, kuriame pažymėjo, kad Teisingumo ministerijos funkcijas ir veiklos ribas apibrėžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 ,,Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo“. Teisingumo ministerija negali prisiimti tokių funkcijų, kurios nėra teisės aktais priskirtos Teisingumo ministerijos (teisingumo ministro) kompetencijai. Pakartojo, kad Teisingumo ministerija neatlieka nei Antstolių garbės teismo priimtų sprendimų teisėtumo kontrolės, nei šio teismo organizacinės veiklos priežiūros, taip pat nevertina, ar Lietuvos antstolių rūmai tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymus ir pateikė motyvuotus, pagrįstus atsakymus į juose keliamus reikalavimus, įskaitant ir atsakymus dėl Antstolių garbės teismo veiklos ir šio teismo priimtų sprendimų įteikimo asmenims. Antstolių garbės teismo sprendimai, Lietuvos antstolių rūmų atsakymai į asmenų prašymus ir skundus gali būti skundžiami Antstolių įstatymo 14 straipsnio (Drausminių nuobaudų skyrimo procedūra) 4 dalyje ir 27 straipsnio (Antstolio, antstolio padėjėjo veiklos kontrolė ir skundų nagrinėjimas) 7 dalyje nustatyta tvarka. Teisingumo ministerija, kaip ir kiti antstolių drausmės bylų procesuose dalyvavę asmenys, turi diskrecijos teisę spręsti, ar tikslinga skųsti Antstolių garbės teismo sprendimus. Dėl Teisingumo ministerijos prievolės atlikti teisės aktų monitoringą ir teisės aktų keitimus pažymėjo, kad vien aplinkybė, jog Antstolių garbės teismas priėmė pareiškėjui nepalankius sprendimus arba galimai netinkamai organizavo darbą spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, nėra prielaida inicijuoti teisės aktų pakeitimus. Dar kartą atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad dėl Antstolių garbės teismo narių šališkumo sprendžiama ne keičiant teisės aktus, bet per nušalinimo institutą. Jeigu asmuo nedalyvavo Antstolių garbės teisme ir šio teismo narių šališkumas lėmė nepagrįstą, neteisėtą sprendimą, visas su tuo susijusias aplinkybes, pagrindžiančias Antstolių garbės teismo sprendimo neteisėtumą, suinteresuotas asmuo turi teisę išdėstyti savo skunde Vilniaus apygardos teismui, kurio kompetencijai priskirtas Antstolių garbės teismo sprendimų teisėtumo vertinimas.
5.4. 2021 m. lapkričio 11 d. pareiškėjas Teisingumo ministerijai pateikė raštą „Atsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021-10-26 Nr. (1.23Mr) 7R-5742 rašto“, kuriame pareiškėjas ginčijo Teisingumo ministerijos atsakymą į pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 23 d. kreipimąsi ir prašė tinkamai išnagrinėti visus jo prašymus ir atsakyti į visus klausimus ir argumentus.
5.5. Teisingumo ministerija skundžiamu 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. (1.23Mr) 7R-6084 „Dėl Jūsų kreipimosi“ pažymėjo, kad tuos pačius klausimus, kurie keliami rašte Teisingumo ministerija ne kartą nagrinėjo pagal kompetenciją, pareiškėjui yra motyvuotai atsakyta 2021 m. spalio 26 d. raštu Nr. (1.23Mr) 7R-5742, paaiškinant Teisingumo ministerijos kompetencijos ribas ir kartu nurodant subjektus, kuriems teisės aktai suteikia teisę nagrinėti ir priimti sprendimus dėl prašymuose keliamų klausimų. Nurodė, kad atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo keliamus klausimus Teisingumo ministerija ne kartą nagrinėjo ir pareiškėjui yra išsamiai atsakyta Teisingumo ministerijos 2021 m. spalio 26 d. raštu Nr. (1.23Mr) 7R-5742 ir kitais pareiškėjo nurodytais Teisingumo ministerijos raštais, taip pat atsižvelgdama į tai, kad nėra pateikta naujų duomenų, leidžiančių abejoti minėto Teisingumo ministerijos atsakymo pagrįstumu (Teisingumo ministerijos atsakymai nėra pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais), ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu pareiškėjo 2021 m. lapkričio 11 d. kreipimosi Teisingumo ministerija nenagrinės.
6. Pareiškėjo teigimu, Teisingumo ministerija ne kartą neišnagrinėjo jo prašymų, taip pat nemotyvuotai atsakyta 2021 m. spalio 26 d. raštu Nr. (1.23Mr) 7R-5742.
7. Atsakovė, nesutikdama su pareiškėjo skundu, argumentuoja, kad savo kompetencijų ribose skundą išnagrinėjo išsamiai ir tinkamai, pareiškėjui ne kartą buvo pateikti argumentuoti atsakymai į visus jo keltus klausimus, atsakymus pagrindžiant teisės aktų nuostatomis.
8. Remiantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.
9. Iš pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 23 d. rašto turinio matyti, kad pareiškėjas į Teisingumo ministeriją kreipėsi nesutikdamas su atsakovės pozicija, kad Teisingumo ministerija (teisingumo ministras) neturi kompetencijos vertinti Antstolių garbės teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, negali šių sprendimų panaikinti ar pakeisti, taip pat negali duoti jokių privalomų nurodymų Antstolių garbės teismui nagrinėjant antstolių drausmės bylas. Pareiškėjas nurodė, kad Antstolių garbės teismas visiškai ignoruoja pareiškėjo prašymus ir skundus, todėl ministerija (jeigu gavo, o turėjo gauti) galėjo ir turėjo pateikti skundą Vilniaus apygardos teismui, nes ministerijai buvo žinoma, kad Antstolių garbės teismas visiškai nesilaiko įstatymų ir naujojo drausmės bylų nagrinėjimo teisinio reguliavimo. Pareiškėjas teigė nesutinkantis, kad Antstolių garbės teismo priimtų sprendimų teisėtumo vertinimas neįeina į Teisingumo ministerijos kompetenciją, nurodė manantis, kad teisingumo ministras privalėjo priimti įsakymą, reglamentuojantį antstolių darbo sąlygas ekstremaliosios situacijos atveju.
10. 2021 m. lapkričio 11 d. pareiškėjas dar kartą kreipėsi į atsakovę, raštu išdėstydamas nesutikimo argumentus su atsakovės 2021 m. spalio 26 d. atsakymu teigdamas, kad nesutinka, jog Teisingumo ministerija neatlieka nei Antstolių garbės teismo priimtų sprendimų teisėtumo kontrolės, nei šio teismo organizacinės veiklos priežiūros, taip pat nevertina, ar Lietuvos antstolių rūmai tinkamai išnagrinėjo jo prašymus ir pateikė motyvuotus, pagrįstus atsakymus į juose keliamus reikalavimus, įskaitant ir atsakymus dėl Antstolių garbės teismo veiklos ir šio teismo priimtų sprendimų įteikimo asmenims. Nurodė nesutinkantis, kad dėl Antstolių garbės teismo narių šališkumo sprendžiama ne keičiant teisės aktus, bet per nušalinimo institutą. Teigė, kad atsakovo rašto teiginiai, kad teisės aktai nenustato imperatyvaus reikalavimo teisingumo ministrui priimti teisės aktą, kuris reglamentuotų antstolių darbo sąlygas esant aptariamai situacijai, tai – teisingumo ministro diskrecijos teisė, kuri realizuojama esant poreikiui, neatitiko tikrovės ir realybės (faktinių ir teisinių aplinkybių). Pareiškėjas atsakovės prašė tinkamai išnagrinėti visus pareiškėjo pateiktus prašymus ir atsakyti į visus jo pateiktus klausimus ir argumentus (motyvus).
11. Teismas pažymi, kad išanalizavus Teisingumo ministerijos 2021 rugsėjo 13 d. raštu Nr. (1.23Mr) 7R-4921, 2021 m. spalio 26 d. raštu Nr. (1.23Mr) 7R- 5742 pateiktą informaciją matyti, kad šiuose raštuose iš esmės atsakyta į pareiškėjo keltus klausimus, susijusius su Antstolių garbės teismo priimtų sprendimų teisėtumo kontrole, Teisingumo ministerijos prievole atlikti teisės aktų monitoringą ir teisės aktų keitimus. Atsakovė pareiškėją informavo, kad Antstolių garbės teismo sprendimai, Lietuvos antstolių rūmų atsakymai į asmenų prašymus ir skundus gali būti skundžiami Antstolių įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje ir 27 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka, t. y. per trisdešimt dienų nuo jų gavimo dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui; kad tik Vilniaus apygardos teismas kompetentingas nustatyta tvarka vertinti pareiškėjo argumentus dėl Antstolių garbės teismo sprendimų, Lietuvos antstolių rūmų veiklos. Dėl antstolio vykdytų varžytynių paaiškino, kad įstatymas suteikia teisę skolininkui ginčyti turto pardavimo iš varžytynių aktą ieškinio teisenos tvarka (Civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 1 dalis). Dar kartą atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad dėl Antstolių garbės teismo narių šališkumo sprendžiama ne keičiant teisės aktus, bet per nušalinimo institutą.
12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tapatus prašymas viešojo administravimo subjektui gali būti pateikiamas, tačiau jis turi būti pagrįstas naujomis aplinkybėmis ar papildomais argumentais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-869-756/2015). Vertinant, ar pagrįstai pareiškėjo kreipimasis pakartotinai nenagrinėtas, analizuojama, ar kreipimesi pateikiami nauji faktiniai duomenys, papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-37/2012). Be to, turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo viešojo administravimo subjektui savo skunde, o analizuojamas visas skundo turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame skunde tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurių nebuvo nurodyta ankstesniame skunde (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-392/2012).
13. Pareiškėjo 2021 m. lapkričio 11 d. rašte „Atsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021-10-26 Nr. (1.23Mr) 7R-5742 rašto“ iš esmės yra pakartotos jo 2021 m. rugsėjo 23 rašte „Atsakymas dėl LR teisingumo ministerijos 2021 m. rugsėjo 13 d. rašto Nr. (1.23Mr) 7R-4921“ nurodytos aplinkybės, į atsakovę kreipiamasi dėl to paties dalyko, siekiama gauti tą pačią informaciją, naujų faktų pareiškėjas nenurodė. Įvertinus minėto rašto turinį, spręstina, kad jis yra analogiškas anksčiau pateiktiems, grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis. Šiuo kreipimusi siekiama to paties tikslo – kad atsakovė imtųsi vertinti Antstolių garbės teismo, Lietuvos antstolių rūmų priimtus sprendimus, atliktų pareiškėjo manymu būtinus teisės aktų keitimus ir pan. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad atsakovė pagrįstai iš naujo neatsakinėjo į pareiškėjo 2021 m. lapkričio 11 d. kreipimąsi, o vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu pareiškėjo skundo nenagrinėjo. Teismo vertinimu. skundžiamas sprendimas teisiškai pagrįstas ir motyvuotas, naikinti jo nėra teisinio pagrindo.
14. Pareiškėjas skunde teismui nenurodė argumentų, kuriais remiantis ginčijamas sprendimas dėl jo kreipimosi nenagrinėjimo yra nepagrįstas, t. y. skunde nepateikė argumentų, kurie pagrįstų, jog į pareiškėjo pateiktus klausimus atsakovė anksčiau neatsakė, ar patvirtintų, kad buvo išdėstyti nauji argumentai, galintys turėti įtakos kitokio sprendimo priėmimui, kurie nebuvo nurodyti anksčiau nagrinėtų skundų metu ir dėl kurių atsakovė nėra pasisakiusi.
15. Teismui netenkinus pareiškėjo prašymo panaikinti skundžiamą sprendimą, nėra pagrindo tenkinti išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Teisingumo ministeriją tinkamai išnagrinėti visus pareiškėjo pateiktus prašymus ir atsakyti į visus jo pateiktus klausimus ir argumentus (motyvus).
16. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo A. C. skundą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.