- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-25
- Bylos Nr.
- e2S-1229-656/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30130-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- A. C.
- Atsakovas
- Swedbank
- Trečiasis asmuo
- G. V. C.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (apelianto) A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-5822-807/2016 pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovui Swedbank, AB, trečiajam asmeniui G. V. C., dėl banko būsto kredito sutarties vykdymo, skolos pagal sutartį priteisimo bei sutarties sąlygų dėl delspinigių ir procesinių palūkanų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-5822-807/2016 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 5, 9 punktų pagrindais, o jį atnaujinus, pakeisti arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5822-807/2016 ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo ieškinį pilna apimtimi.
2. Kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, pareiškėjas nurodė tai, kad 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seime buvo priimtas Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 12, 16 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1855. Pareiškėjo teigimu, pagal Įstatymo pakeitimo nuostatas bankas netinkamai įvertino ieškovo kaip kredito gavėjo kreditingumą, pažeidė Įstatymo pakeitimo nuostatas, kad finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymo atvejais kredito sutartyje nustatyta marža negalėjo būti didinama, netinkamai skaičiavo netesybas.
3. Kita naujai paaiškėjusia aplinkybe įvardijo tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo biudžeto ir finansų komitete 2019 m. spalio 24 d. uždaro posėdžio metu protokolu Nr. 109-P-37(7) buvo nutarta „pritarti komiteto išvadų projektui dėl Seimo pavedimo Biudžeto ir finansų komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009-2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, įskaitant viešojo sektoriaus skolos dydį ir šios skolos valdymo sąnaudas.
4. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą Nr. XII-2769 prašo taip pat vertinti kaip konkretų valstybės institucijos individualaus pobūdžio aktą, taikytą civilinėje byloje Nr. e2-5822-807/2016, kuris buvo panaikintas po sprendimo šioje byloje priėmimo. Dėl ko prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 12, 16 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1855 nuostatų netaikymą byloje, taip pat netaikymą ir nevertinimą naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių apie banko neteisėtą veikimą ir jo netinkamą priežiūrą po Lietuvos Respublikos Seimo komisijos tyrimo prašo vertinti kaip teisės normos taikymo klaidą civilinėje byloje Nr. e2-5822-807/2016. Detalizuodamas šią teisės normos taikymo klaidą, pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad ši klaida lėmė tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-5822-807/2016 nebuvo taikyta nauja teismų praktika analogiškose bylose, pagal kurią delspinigių dydis mažinamas iki protingo dydžio ir taikomas sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas.
6. Pareiškėjo tvirtinimu, jis naujas aplinkybes ir išvadas patvirtinančius įrodymus gavo tik 2019 m. spalio 25 d., dėl ko prašymą pateikė teismui nepraleidęs trijų mėnesių termino (CPK 368 str. 1 d.).
Atsiliepimas
7. Atsakovas Swedbank, AB atsiliepime su pateiktu prašymu nesutiko. Nurodė, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo nėra aiškiai nurodoma kada ir kokios konkrečios aplinkybės buvo sužinotos. Tačiau bet kuriuo atveju nuo paskutinių prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomų pareiškėjo sužinotų duomenų praėjo daugiau nei trijų mėnesių terminas, todėl tai yra savarankiškas pagrindas netenkinti prašymo dėl proceso atnaujinimo CPK 368 straipsnio 1 dalies pagrindu. Iš gana painiai surašyto prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio ir teiktų paaiškinimų nėra visiškai aišku kokias aplinkybes pareiškėjas laiko naujai paaiškėjusiomis pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, tačiau visos prašyme dėl proceso atnaujinimo neva naujai paaiškėjusios aplinkybės buvo vertintos priimant teismų sprendimus ir nutartis pareiškėjo inicijuotose bylose. Pareiškėjo minimi teisės aktų pakeitimai, kurie dar net nepriimti, taip pat tyrimų išvados ar valdžios institucijų atsakymai nesudaro pagrindo atnaujinti proceso ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, nes CPK 366 straipsnio nustatytos teisės normos nenumato galimybės atnaujinti procesą dėl įstatymo pakeitimo, panaikinimo ar jo normų pripažinimo prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teisės normos taikymo klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti.
8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. V. C. pateikė atsiliepimą, kuriuo sprendimą praš4 priimti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 11 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-5288-807/2016 netenkino.
Šalies argumentai
10. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 5, 9 punkte įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais: naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo teisme metu; panaikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti; jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
11. Viena iš naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą pareiškėjas prašyme nurodo tai, kad 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seime buvo priimtas Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 12, 16 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1855, bei pažymi, kad ši aplinkybė turi esminę reikšmę civilinei bylai Nr. e2-5288-807/2016, nes Įstatymo pakeitimas galiojo (ir galioja) taip pat ginčo objektu šioje byloje buvusiai ieškovo sudarytai kredito sutarčiai, pagal Įstatymo pakeitimo nuostatas bankas netinkamai įvertino ieškovo kaip kredito gavėjo kreditingumą, pažeidė Įstatymo pakeitimo nuostatas, kad finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymo atvejais kredito sutartyje nustatyta marža negalėjo būti didinama, kad visais finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymo atvejais netesybos negalėjo būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, kad nutraukus kredito sutartį arba pareikalavus grąžinti visą kreditą nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui nenutraukiant kredito sutarties, kredito gavėjui gali būti taikomos netesybos, kurios negali būti didesnės kaip 0,015 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, kad nutraukus kredito sutartį netesybos, palūkanos ir jokie kiti mokėjimai už finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymą kredito gavėjui (ieškovui) negalėjo būti taikomi. Prašyme nurodytu valstybės institucijos individualaus pobūdžio aktu, kuris buvo taikytas civilinėje byloje Nr. e2-5288-807/2016, tačiau vėliau panaikintas, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punktą pareiškėjas prašo vertinti Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą Nr. XII-2769, o Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 12, 16 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1855 nuostatų netaikymą civilinėje byloje Nr. e2-5288-807/2016 prašo vertinti kaip vieną iš teismo padarytų aiškių teisės normos taikymo klaidų, kas, jo manymu, yra pagrindu atnaujinti procesą byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
12. Teismas iš Lietuvos teismų informacijos sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad šiais pagrindais pateiktas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-5822-807/2016 jau buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eA2-9512-937/2018, kuri buvo peržiūrėta apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1059-258/2019. Todėl teismas pareiškėjo prašymą šioje dalyje atmetė CPK 374 straipsnio pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
13. Kita naujai paaiškėjusia aplinkybe, sudarančią pagrindą procesą civilinėje byloje Nr. e2-5822-807/2016 atnaujinti pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pareiškėjas nurodė tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo biudžeto ir finansų komitete 2019 m. spalio 24 d. uždaro posėdžio metu protokolu Nr. 109-P-37(7) buvo nutarta „pritarti komiteto išvadų projektui dėl Seimo pavedimo Biudžeto ir finansų komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009-2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, įskaitant viešojo sektoriaus skolos dydį ir šios skolos valdymo sąnaudas“. Joje nurodoma, kad 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo didelę įtaką Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir jų sprendimai, kad Lietuvos bankas netinkamai vykdė Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų priežiūrą 2005-2008 metais. Tai, pareiškėjo teigimu, patvirtina jo ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-5822-807/2016 teiginius, kad ne ieškovo neatidumas, o tik prieš jį banko panaudota apgaulė ir esminių sutarties sąlygų nutylėjimas gali ir turi būti laikomas sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindu, kad pats bankas nepakankamai bendradarbiavimo su juo bei veikė prieš jį priešiškai, neteisėtai ir nesąžiningai, o pati paskolos sutartis (didžioji jos dalis) buvo neteisėta ir nesąžininga. Be to, šios naujai paaiškėjusios aplinkybės apie banko neteisėtą veikimą ir jo netinkamą priežiūrą po Lietuvos Respublikos Seimo komisijos tyrimo netaikymą ir nevertinimą pareiškėjas prašo vertinti kaip teisės normos taikymo klaidą civilinėje byloje Nr. e2-5822-807/2016, kas sudaro pagrindą atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
14. Teismas sprendė, kad nurodytam prašymui pareiškėjas nėra praleidęs CPK 368 straipsnyje nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.
15. Teismas nurodė, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms.
16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą byloje grindžia iš esmės nauju įrodymu, patvirtinančiu, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Teismas, susipažinęs su Išvada, nesutiko, kad Išvadoje esantys teiginiai, samprotavimai yra kaip nors susiję su prašomoje atnaujinti byloje teismų sprendimuose konstatuotomis šiai bylai teisingai išnagrinėti reikšmingomis aplinkybėmis. Teismas sutiko su pareiškėju, kad civilinei bylai Nr. e2-5822-807/2016 teisingai išnagrinėti esminę reikšmę turėjo faktinė aplinkybė, ar bankas bendradarbiavo su ieškovu jam vykdant prievoles pagal ginčo kredito sutartį, nes ieškovas, ieškinį šioje byloje dėl atleidimo nuo prievolės vykdymo grįsdamas CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, įrodinėjo tokios banko bendradarbiavimo pareigos stygių, jos nevykdymą, nepakankamą vykdymą. Tačiau, priešingai nei nurodo prašyme dėl proceso atnaujinimo, tokį nebendradarbiavimą pareiškėjas civilinėje byloje Nr. e2-5822-807/2016 grindė ne tuo, kad bankas neinformavo jo apie sudaromos kredito sutarties sąlygas, kainą, paslaugų teikimo terminus, galimas pasekmes, nesuteikė kitokios esminės informacijos, turinčios įtaką jo apsisprendimui sudaryti sutartį, tam tikru laikotarpiu padidino maržą, mokėjimo palūkanas ar kt., bet tuo, kad bankas, ieškovui pažeidus prievoles pagal kredito sutartį (neatliekant eilinių įmokų), nedėjo pastangų susitarti dėl kredito sutarties tęsimo ar atnaujinimo pareiškėjo siūlomomis sąlygomis, sumažinant (panaikinant) kredito sutartyje nuo pat jos sudarymo pradžios 2004 metais šalių sulygtas 0,08 procento netesybas ir 11 procentų metines kompensuojamąsias palūkanas. Būtent taip pareiškėjo civilinėje byloje Nr. e2-5822-807/2016 pareikšto ieškinio faktinį pagrindą, išdėstytą raštu, vertino teismai šioje ir kitoje civilinėje byloje. Byloje nėra duomenų, kad šį ieškinio pagrindą pareiškėjas civilinėje byloje Nr. e2-5822-807/2016 būtų keitęs CPK nustatyta tvarka.
17. Be to, pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo, nepaisant teismo nurodymo sukonkretinti prašymą, taip aiškiai ir nenurodė, kokios konkrečiai Išvadoje nurodytos faktinės aplinkybės yra susiję su civilinėje byloje Nr. e2-5822-807/2016 įrodinėtu jo pareikšto ieškinio faktiniu pagrindu – banko nebendradarbiavimu ieškovui prašant sumažinti (panaikinti) šalių kredito sutartimi sulygtus delspinigius, kompensuojamąsias palūkanas. Išvadoje nurodyta, kad tyrimas apsiribojo konkrečiais klausimais, kurie yra nurodyti ir Išvadoje: kokią įtaką viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika; ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais, kai finansų rinkose ir iš komercinių bankų buvo skolinamasi už palūkanas, kurie siekė 5,1-9,4 proc.; kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje (įskaitant viešųjų ir komercinių finansų bei atskirų ekonomikos sektorių būklę) turėjo Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai; ar Lietuvos bankas tinkamai vykdė Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų priežiūrą 2005-2008 metais; ar Lietuvos bankas tinkamai atsižvelgė į Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų įtaką Lietuvos ekonomikai ir finansų sektoriui ir į savo priežiūros veiksmus 2005-2010 m., vertindamas ir priimdamas sprendimus dėl kredito įstaigų mokumo ir jų veiklos tęstinumo 2011-2017 metais ir kt. Taigi, šio tyrimo tikslas buvo įvertinti, be kita ko, komercinių bankų skolinimo politiką ir sprendimus 2009-2010 m. krizei Lietuvoje kilti. Tuo tarpu nors 2009-2010 m. Lietuvoje kilusi krizė ieškovo procesiniuose dokumentuose civilinėje byloje Nr. e2-5288-807/2016 buvo paminėta kaip įtakojusi ieškovo negalėjimą savalaikiai atsiskaityti su banku pagal ginčo kredito sutartį (mokėti eilines įmokas), ji šioje byloje paties ieškovo nebuvo pateikiama kaip reikšminga keliamam ginčui teisingai išnagrinėti. Šioje byloje nebuvo pareikšti ir priimti, o kartu ir nagrinėjami ieškovo reikalavimai dėl ginčo kredito sutarties nutraukimo teisėtumo ar reikalavimai dėl ginčo kredito sutarties negaliojimo, į ką klaidingai apeliuoja pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo. Šios bylos nagrinėjimo dalykas apsiribojo ieškovo pareikštais reikalavimais, tarp jų reikalavimu atleisti jį nuo prievolės pagal kredito sutartį vykdymo CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies pagrindu. Teismas nurodė, kad, nenustačius sąsajos tarp Išvados ir bylos nagrinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių, proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu negalimas.
18. Pagrindu procesui šioje byloje atnaujinti pareiškėjas nurodo ir aiškią teisės normos taikymo klaidą, lėmusią neteisėto sprendimo byloje priėmimą – naujai paaiškėjusios aplinkybės apie banko neteisėtą veikimą ir jo netinkamą priežiūrą po Lietuvos Respublikos Seimo komisijos tyrimo netaikymą ir nevertinimą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
19. Teismų praktikoje nurodyta, kad aiški teisės taikymo klaida pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylą gali būti imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai.
Šalies argumentai
20. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė nei imperatyviosios teisės normos, kurią turėjo taikyti, bet netaikė teismas, nei teisės normos, kurią teismas netinkamai išaiškino, nors jos prasmė vienareikšmiška, nei vertinamojo pobūdžio aplinkybių, kurias žinomas ir vertindamas teismas jų tinkamai neįvertino. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo, iš esmės prieštaraudamas pats sau, nurodo, kad, viena vertus, aplinkybės apie banko neteisėtą veikimą ir jo netinkamą priežiūrą bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo žinomos pareiškėjui, dėl ko jis jas prašo pripažinti naujomis ir dėl to atnaujinti procesą, kita vertus, tuo pačiu teigia, kad net jų nežinodamas, nes apie jų paaiškėjimą pareiškėjas informavo teismą tik 2020-01-24 prašymu dėl proceso atnaujinimo, teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo formuluojamas prašymas ne tik neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto, bet ir akivaizdžiai yra nelogiškas.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismas pastebėjo ir tai, kad proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nagrinėjamu atveju negalimas ir dėl to, kad civilinė byla Nr. e2-5822-807/2016 buvo peržiūrėta apeliacine tvarka. Tuo tarpu pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą pagrindu atnaujinti procesą šiuo pagrindu gali būti tik aiški teisės normos klaida pirmosios instancijos teismo sprendime, kuris nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
22. Kitos pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo, 2020-03-01, 2020-04-14, 2020-05-01 pareiškėjo pateiktuose papildomuose procesiniuose dokumentuose, kurie teismo priimti tik kaip rašytiniai paaiškinimai (ne prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrindo ar dalyko pakeitimai, padidinamai ar sumažinimai), nurodyti motyvai, argumentai, prašymai peržengti bylos nagrinėjimas ribas po proceso civilinėje byloje Nr. e2-5288-807/2016 atnaujinimo ar po šio atnaujinimo kreiptis į valstybės institucijas dėl viešo intereso gynimo ar naujos išvados pateikimo neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam prašymo dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisakė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
23. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymus tenkinti. Atskirojo skundo argumentai:
23.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas pakartotinai teikia prašymą dėl proceso atnaujinimo tuo pačiu pagrindu, koks jau buvo išnagrinėtas teismų. Pareiškėjo tvirtinimu, jo teiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo nebuvo tinkamai išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eA2-9512-937/2018 bei apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje Nr. e2S-1059-258/2019, taip pat byloje Nr. e2S-221-614/2019. Nurodytuose procesiniuose sprendimuose teismai padarė nepagrįstas išvadas. Todėl pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo negalėjo būti atmestas CPK 374 straipsnio pagrindu.
23.2. Teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu konstatavęs, kad byla buvo peržiūrėta apeliacine tvarka. Apelianto tvirtinimu, nors šiuo atveju sprendimas ir buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, tačiau ieškovas naujais pagrindais negalėjo remtis apeliaciniame ir kasaciniame skunde, nes šie pagrindai – naujai paaiškėjusi aplinkybė, kad Seimo biudžeto ir finansų komitete 2019-10-24 uždaro posėdžio metu protokoliniu nutarimu nutarta pritarti komiteto išvadų projektui dėl parlamentinio tyrimo dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009-2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, įskaitant viešojo sektoriaus skolos dydį ir šios skolos valdymo sąnaudas. Šiai aplinkybei paaiškėjus tik 2019 metais, taikant analogiją šiuo atveju buvo numatyti pagrindai atnaujinti procesą dėl padarytos teisės normos ar normų taikymo klaidos.
23.3. Teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad Seimo Išvadoje esantys teiginiai nėra susiję su prašomoje atnaujinti byloje priimtuose sprendimuose konstatuotomis šiai bylai teisingai išnagrinėti reikšmingomis aplinkybėmis. Apelianto tvirtinimu, jis banko nebendradarbiavimą bylos Nr. e2-5822-807/2016 nagrinėjimo metu grindė tuo metu jam žinomomis ir turimomis aplinkybėmis dėl banko neteisėto pirmo sutarties nutraukimo ir nesąžiningai banko priskaičiuotų delspinigių, bankui nedėjus jokių pastangų susitarti dėl kredito sutarties tęsimo ar atnaujinimo abiems pusėms priimtinomis sąlygomis. Apeliantas negalėjo žinoti, kad ateityje išvadomis bus pripažinta, kad bankas krizės metu veikė neteisėtai ir nesąžiningai, kad bankas tinkamai neinformavo jo apie sudaromos kredito sutarties sąlygas, kainą, paslaugų teikimo terminus, galimas pasekmes, nesuteikė jam kitokios esminės informacijos, turinčios įtaką jo apsisprendimui sudaryti sutartį.
23.4. Teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, kad pareiškėjas civilinėje byloje Nr. e2-5822-807/2016 nesirėmė kaip reikšminga ginčui nagrinėti aplinkybe dėl Lietuvoje 2009-2010 m. kilusios krizės. Apelianto tvirtinimu, bylos nagrinėjimo metu turėjo būti atsižvelgiama į tai, kad 2008 metų pasaulinė ekonominė krizė ir bankų nesąžiningas veikimas jos metu buvo ta ypatingai išskirtinė, netoleruotina, išimtinė, neįtikėtina teisinė situacija.
23.5. Pirmosios instancijos teismas atsakė ne į visus pateiktus argumentus, kas sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
23.6. Teismas ignoravo apelianto prašymą peržengti bylos nagrinėjimo ribas bei kreiptis į valstybines institucijas siekiant apginti viešąjį interesą.
23.7. Teismas turėjo priimti papildomus apelianto paaiškinimus dėl naujų jo nurodomų aplinkybių ir vadovautis kasacinio teismo naujai suformuota šių nuostatų aiškinimo ir taikymo praktika (LAT 2018-07-18 nutartis byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 2020-0-17 nutartis byloje Nr. e3K-3-7-4-611/2020, 2020-04-02 nutartis byloje Nr. e3K-3-72-611/2020), tačiau to nepagrįstai nepadarė.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti bylos nagrinėjimo ribas.
25. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-5822-807/2016, teisėtumas.
26. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
Žemesnės instancijos teismas
27. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantas siekia atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5822-807/2016. Šioje byloje ieškovas prašė: atleisti jį (visiškai ar iš dalies, su sąlyga ar besąlygiškai) nuo kredito sutarties prievolės vykdymo pagal CK 6.64 straipsnio 2 dalį, nes pagal CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktą Bankas pažeidė prievolę, kadangi ieškovas negalėjo įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku ir dėl kreditoriaus priešiškų ir nesąžiningų veiksmų prieš ieškovą; panaikinti ne pagal kredito sutarties sąlygas po kredito sutarties vienašališko nutraukimo 2012-06-08 dieną Banko priskaičiuotus neprotingus ir nesąžiningus delspinigius; panaikinti kredito paskolos 25 dalyje ir specialioje dalyje 4 dalyje numatytą ieškovo prievolę mokėti 0,08 procento per dieną netesybas (delspinigius), kadangi ji atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto (nuo 2014-06-13 dienos CK 6.228 straipsnio 2 dalies 5 punkto) sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų ir yra neprotingai ir nesąžiningai didelė arba sumažinti Banko priskaičiuotus delspinigius iki 0,02 procento už kiekvieną praleidimo dieną, ir skaičiuojant delspinigius pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies nuostatas taikyti jiems 6 mėnesių senaties terminą; panaikinti kredito paskolos 53 dalyje numatytą ieškovo prievolę tais atvejais, kai kredito gavėjo prievolės Bankui vykdomos priverstine tvarka, mokėti 11 procentų metinių palūkanų nuo banko naudai išieškomos sumos (už priteistą sumą), skaičiuojant palūkanas nuo pareiškimo dėl išieškojimo pateikimo teismui dienos (nuo 2013-03-29 dienos) iki visiško skolos išieškojimo dienos, kadangi ji atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto (nuo 2014-06-13 dienos CK 6.228 straipsnio 2 dalies 5 punkto) sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų ir yra neprotingai ir nesąžiningai didelė; patvirtinti pagal sutarties sąlygas ir CK nuostatas paskaičiuotą teisingą ir pagrįstą grąžintiną sumą Bankui; nustatyti pagal sutarties sąlygas ir CK nuostatas paskaičiuotos teisingos ir pagrįstos grąžintinos sumos Bankui padengimo terminą ieškovui per protingą laiko tarpą; nustatyti ir priteisti iš banko ieškovo turtinės ir neturtinės žalos nuostolių atlyginimą, jo patirtą žalą/nuostolius dėl patirto streso ir sugaišto laiko, nes bankas elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai, visiškai atmetė ir ignoravo visus ieškovo pasiūlymus dėl kredito sutarties tolesnio vykdymo ir atnaujinimo.
28. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, panaikino Kredito paskolos Nr. BS1133040103 bendrosios dalies 53 punkte numatytą ieškovo prievolę mokėti 11 procentų metines palūkanas nuo banko naudai išieškomos sumos (už priteistą sumą), skaičiuojant palūkanas nuo pareiškimo dėl išieškojimo pateikimo teismui dienos (nuo 2013-03-29) iki visiško skolos išieškojimo dienos; kitoje dalyje ieškinį atmetė.
29. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-25-590/2017, apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovo bei atsakovo banko apeliacinius skundus, nutarė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip: ieškinį tenkinti iš dalies, sumažinti kredito sutartyje Nr. BS1133040103 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais nustatytus 0,08 proc. delspinigius iki 0,05 proc., o 11 proc. palūkanas – iki 5 proc., kitoje dalyje ieškinį atmesti.
30. Ieškovas padavė kasacinį skundą, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegija 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi kasacinį skundą atsisakė priimti.
31. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovas kelis kartus teikė prašymus dėl proceso atnaujinimo, tačiau prašymai dėl proceso atnaujinimo teismų buvo atmesti.
32. Šiuo atveju pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 5 punkto, 9 punkto pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Dėl prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu
33. Kasacinis teismas, aiškindamas naujai paaiškėjusių aplinkybių sąvoką, yra ne kartą konstatavęs, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011, 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011, 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011 ir kt.). Tuo atveju, jei prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš pirmiau nurodytų požymių, tokios aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011).
34. Pareiškėjas kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes nurodo 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seime priimtą Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 12, 16 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1855. Pareiškėjo tvirtinimu, nurodyta aplinkybė turi esminę reikšmę civilinei bylai Nr. e2-5288-807/2016, nes Įstatymo pakeitimas galiojo (ir galioja) taip pat ginčo objektu šioje byloje buvusiai ieškovo sudarytai kredito sutarčiai, pagal Įstatymo pakeitimo nuostatas bankas netinkamai įvertino ieškovo kaip kredito gavėjo kreditingumą, pažeidė Įstatymo pakeitimo nuostatas, kad finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymo atvejais kredito sutartyje nustatyta marža negalėjo būti didinama, kad visais finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymo atvejais netesybos negalėjo būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, kad nutraukus kredito sutartį arba pareikalavus grąžinti visą kreditą nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui nenutraukiant kredito sutarties, kredito gavėjui gali būti taikomos netesybos, kurios negali būti didesnės kaip 0,015 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, kad nutraukus kredito sutartį netesybos, palūkanos ir jokie kiti mokėjimai už finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymą kredito gavėjui (ieškovui) negalėjo būti taikomi.
35. CPK 374 straipsnyje nustatyta, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Įstatymas nedraudžia pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą tuo pačiu teisiniu pagrindu, tačiau skirtingu faktiniu pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
36. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą dėl jau aptartos jo nurodomos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės CPK 374 straipsnio pagrindu konstatavęs, kad analogišku faktiniu pagrindu prašymas dėl proceso atnaujinimo jau buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-9512-937/2018, kuri buvo peržiūrėta apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1059-258/2019.
37. Apeliantas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad jo teikiamas analogiškas prašymas jau išnagrinėtam, tačiau nepagrindžia, kokie nauji faktiniai pagrindai, kokie nebuvo nurodyti nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. eA2-9512-937/2018, nurodyti šiame prašyme. Apelianto tvirtinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eA2-9512-937/2018 bei apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje Nr. e2S-1059-258/2019 teismai padarė nepagrįstas išvadas, kas, jo manymu, neužkerta kelio teikti pakartotinį prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pažymėtina, kad nurodyti teismų procesiniai sprendimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas jų nevertina. Tuo tarpu aplinkybė, kad pareiškėjo analogiškas prašymas tuo pačiu faktiniu pagrindu jau buvo išnagrinėtas teismų, pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui vertinti, kad toks prašymas teismui nebegali būti teikiamas, dėl ko teismas turėjo pagrindą jį atsisakyti tenkinti (CPK 374 str.).
38. Kita naujai paaiškėjusia aplinkybe pareiškėjas nurodė tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo biudžeto ir finansų komitete 2019 m. spalio 24 d. uždaro posėdžio metu protokolu Nr. 109-P-37(7) buvo nutarta pritarti komiteto išvadų projektui dėl Seimo pavedimo Biudžeto ir finansų komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009-2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, įskaitant viešojo sektoriaus skolos dydį ir šios skolos valdymo sąnaudas. Joje nurodoma, kad 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo didelę įtaką Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir jų sprendimai, kad Lietuvos bankas netinkamai vykdė Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų priežiūrą 2005-2008 metais. Tai, pareiškėjo teigimu, patvirtina jo ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-5822-807/2016 teiginius, kad ne ieškovo neatidumas arba nesusivokimas, o tik prieš jį banko panaudota apgaulė ir esminių sutarties sąlygų nutylėjimas gali ir turi būti laikomas sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindu, kad pats bankas nepakankamai bendradarbiavimo su juo bei veikė prieš jį priešiškai, neteisėtai ir nesąžiningai, o pati paskolos sutartis (didžioji jos dalis) buvo neteisėta ir nesąžininga.
Žemesnės instancijos teismas
39. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Seimo Išvados nėra susiję su prašomoje atnaujinti byloje priimtuose sprendimuose konstatuotomis šiai bylai teisingai išnagrinėti reikšmingomis aplinkybėmis. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjui buvo pasiūlyta sukonkretinti, nurodyti, kokios konkrečios Seimo išvados gali būti traktuojamos kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, turinti esminę įtaką prašomam atnaujinti teismo sprendimui, tačiau pareiškėjas savo pareiškimo argumentų nesukonkretino.
40. Apeliantas atskirajame skunde su minėtais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka. Jo tvirtinimu, Seimo Išvadose nurodoma, kad 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo didelę įtaką Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir jų sprendimai, kad Lietuvos bankas netinkamai vykdė Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų priežiūrą 2005-2008 metais. Tai, pareiškėjo teigimu, patvirtina jo ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-5822-807/2016 teiginius, kad ne ieškovo neatidumas arba nesusivokimas, o tik prieš jį banko panaudota apgaulė ir esminių sutarties sąlygų nutylėjimas gali ir turi būti laikomas sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindu, kad pats bankas nepakankamai bendradarbiavimo su juo bei veikė prieš jį priešiškai, neteisėtai ir nesąžiningai, o pati paskolos sutartis (didžioji jos dalis) buvo neteisėta ir nesąžininga. Banko nebendradarbiavimą bylos Nr. e2-5822-807/2016 nagrinėjimo metu pareiškėjas grindė tuo metu jam žinomomis ir turimomis aplinkybėmis dėl nesąžiningai banko priskaičiuotų delspinigių, bankui nedėjus jokių pastangų susitarti dėl kredito sutarties tęsimo ar atnaujinimo abiems pusėms priimtinomis sąlygomis. Apelianto tvirtinimu, jis negalėjo žinoti, kad ateityje išvadomis bus pripažinta, kad bankas krizės metu veikė neteisėtai ir nesąžiningai, kad bankas tinkamai neinformavo jo apie sudaromos kredito sutarties sąlygas, kainą, paslaugų teikimo terminus, galimas pasekmes, nesuteikė jam kitokios esminės informacijos, turinčios įtaką jo apsisprendimui sudaryti sutartį.
41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Seimo Išvados dėl Lietuvos banko galimai netinkamai vykdytos Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų priežiūros 2005-2008 metais, nelaikytina aplinkybe, turinčia lemimamą reikšmę išnagrinėtai bylai, t. y., jei jos būtų buvę žinomos bylos nagrinėjimo metu, būtų priimtas kitoks nei yra priimtas teismo procesinis sprendimas. Seimo tyrimo tikslas buvo įvertinti, be kita ko, komercinių bankų skolinimo politiką ir sprendimus 2009-2010 m. krizei Lietuvoje kilti. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 2009-2010 m. Lietuvoje krizė ieškovo procesiniuose dokumentuose civilinėje byloje Nr. e2-5288-807/2016 nebuvo pagrindiniu argumentu ieškiniui dėl ginčijamų palūkanų ir delspinigių dydžio pagrįsti. Darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių proceso atnaujinimui privalomo požymio, todėl atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Dėl prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu
42. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
43. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės neneigia ir apeliantas, kad, šiuo atveju procesinis sprendimas yra peržiūrėtas apeliacine tvarka, dėl ko jo proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu negalimas. Kartu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas nepagrindė ir aiškios teisės normos taikymo klaidos buvimo fakto.
44. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad terminas „aiški klaida“ yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).
45. Apeliantas iš Seimo Išvadų naujai paaiškėjusias aplinkybes apie banko netinkamą komercinių bankų priežiūrą prašo vertinti kaip teisės normos taikymo klaidą civilinėje byloje Nr. e2-5822-807/2016, kas, jo manymu, sudaro pagrindą atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodo nei imperatyviosios teisės normos, kurią turėjo taikyti, bet netaikė teismas, nei teisės normos, kurią teismas netinkamai išaiškino, nei vertinamojo pobūdžio aplinkybių, kurių teismas tinkamai neįvertino. Todėl pritartina teismo išvadai, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
Dėl prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu
46. Šiuo pagrindu byla gali būti atnaujinama, kai panaikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti.
47. Apelianto tvirtinimu, byloje buvo visi pagrindai proceso atnaujinimui nurodytu pagrindu.
48. Prašyme pareiškėjas kaip individualaus pobūdžio aktą, kuris buvo taikytas civilinėje byloje Nr. e2-5288-807/2016, tačiau vėliau buvo panaikintas, nurodo Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusį kredito įstatymą Nr. XII-2769, kurio normos buvo pakeistos Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 12, 16 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-185.
49. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad norminis administracinis aktas – teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Individualus administracinis aktas apibrėžiamas kaip vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai jų grupei (VAĮ 2 str. 9 d.).
50. Įvertinus norminio bei individualaus aktų apibrėžimus, spręstina, kad pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 pubkto pagrindu, nepagrįstai remiasi ne individualaus pobūdžio aktu, o norminiu aktu (Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusiu kredito įstatymu). Taigi jo prašymas neatitinka šiai prašymo kategorijai keliamų reikalavimų, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 pubkto pagrindu negali būti tenkinamas. Kartu pažymėtina, kad šiuo pagrindu pareiškėjas jau buvo teikęs prašymą teismui, jis teismų buvo išnagrinėtas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-9512-937/2018, kuri buvo peržiūrėta apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1059-258/2019). Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą pagrindą pakartotinio pareiškėjo prašymo nenagrinėti (CPK 374 str.).
Dėl absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (ne)egzistavimo
51. Apelianto tvirtinimu, teismas detaliai neatsakė į visus jo pateiktus argumentus, kas sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
52. CPK 329 straipsnio 2 dalyje išvardyti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, kurie sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Jais pripažįstami esminių proceso teisės nuostatų (nustatančių teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises, pažeidimai, ne visų byloje pareikštų reikalavimų išsprendimas).
53. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas sudarė galimybes pareiškėjui tikslinti procesinį dokumentą, sukonkretinant ir susisteminant jo dėstomas aplinkybes bei prašymus, tačiau pareiškėjas šia galimybe nepasinaudojo tinkamai. Jo procesiniai dokumentai itin didelės apimties, juose dėstymas nenuoseklus, neišskirti pagrindiniai argumentai ir reikalavimai, nėra aiškaus dėstymo kiekvienam iš prašomų proceso atnaujinimo pagrindų. Todėl detaliai atsakyti į absoliučiai visus procesiniame dokumente dėstomus argumentus (juo labiau, nesusijusius su ginčo dalyku) nėra ne tik galimybės, bet ir nėra būtina. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje 3K-3-52/2011 ir kt.).
54. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsakė į visus pareiškėjo reikalavimus dėl proceso atnaujinimo, pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo argumentų. Todėl atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad ginčijama nutartis turėtų būti naikinama dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).
55. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui, todėl teismas dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl apelianto prašymų
56. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo teismo: 1) kreiptis į Prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo, prašant ištirti banko veiksmus šios bylos kontekste; 2) kreiptis į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl naujos išvados pateikimo; 3) įpareigoti Lietuvos banką duoti naują išvadą byloje.
57. CPK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas, įžvelgdamas, kad joje gali būti reikalinga ginti viešąjį interesą, nutartimi apie tai praneša prokurorui. Valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų numatytais atvejais gali būti teismo įtraukiamos proceso dalyviais arba įstoti į procesą savo iniciatyva, kad duotų išvadą byloje, siekiant įvykdyti joms pavestas pareigas, jeigu tai yra susiję su viešojo intereso gynimu.
58. Teismas šiuo atveju nenustatė, kad prašyme atnaujinti procesą apelianto nurodytos aplinkybės leistų spręsti, jog turėtų būti išeinama už privataus ginčo sprendimo ribų bei sudarytų pagrindą viešajam interesui ginti. Todėl apelianto prašymai netenkintini.
Dėl bylos baigties
59. Įvertinęs bylos duomenis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, priimta teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.