Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Vido Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudos Uckienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. C. ir atsakovo „Swedbank“, AB apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovui „Swedbank“, AB, trečiajam asmeniui G. V. C., išvadą teikiančios institucijoms Lietuvos bankui, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, dėl banko būsto kredito sutarties Nr. BS1133040103 vykdymo, skolos pagal sutartį priteisimo bei sutarties sąlygų dėl delspinigių ir procesinių palūkanų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atleisti ieškovą (visiškai ar iš dalies, su sąlyga ar besąlygiškai) nuo kredito sutarties prievolės vykdymo pagal CK 6.64 straipsnio 2 dalį, nes pagal CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktą Bankas pažeidė prievolę, kadangi ieškovas negalėjo įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku ir dėl kreditoriaus priešiškų ir nesąžiningų veiksmų prieš ieškovą; panaikinti ne pagal kredito sutarties sąlygas po kredito sutarties vienašališko nutraukimo 2012-06-08 dieną Banko priskaičiuotus neprotingus ir nesąžiningus delspinigius; panaikinti kredito paskolos 25 dalyje ir specialioje dalyje 4 dalyje numatytą ieškovo prievolę mokėti 0,08 procento per dieną netesybas (delspinigius), kadangi ji atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto (nuo 2014-06-13 dienos CK 6.228 straipsnio 2 dalies 5 punkto) sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų ir yra neprotingai ir nesąžiningai didelė arba sumažinti Banko priskaičiuotus delspinigius iki 0,02 procento už kiekvieną praleidimo dieną, ir skaičiuojant delspinigius pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies nuostatas taikyti jiems 6 mėnesių senaties terminą; panaikinti kredito paskolos 53 dalyje numatytą ieškovo prievolę tais atvejais, kai kredito gavėjo prievolės Bankui vykdomos priverstine tvarka, mokėti 11 procentų metinių palūkanų nuo banko naudai išieškomos sumos (už priteistą sumą), skaičiuojant palūkanas nuo pareiškimo dėl išieškojimo pateikimo teismui dienos (nuo 2013-03-29 dienos) iki visiško skolos išieškojimo dienos, kadangi ji atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto (nuo 2014-06-13 dienos CK 6.228 straipsnio 2 dalies 5 punkto) sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų ir yra neprotingai ir nesąžiningai didelė; patvirtinti pagal sutarties sąlygas ir CK nuostatas paskaičiuotą teisingą ir pagrįstą grąžintiną sumą Bankui; nustatyti pagal sutarties sąlygas ir CK nuostatas paskaičiuotos teisingos ir pagrįstos grąžintinos sumos Bankui padengimo terminą ieškovui per protingą laiko tarpą; nustatyti ir priteisti iš banko ieškovo turtinės ir neturtinės žalos nuostolių atlyginimą, jo patirtą žalą/nuostolius dėl patirto streso ir sugaišto laiko, nes bankas elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai, visiškai atmetė ir ignoravo visus ieškovo pasiūlymus dėl kredito sutarties tolesnio vykdymo ir atnaujinimo.Ieškinyje nurodė, kad 2004-04-19 ieškovas pasirašė su UAB „Sampo banku“ (vėliau pervadintu Danske Bank A/S veikiančiu per Danske Bank A/S Lietuvos filialą) Kredito sutartį Nr. BS1133040103, pagal kurią ieškovas pasiskolino 93 155,00 Eur sumą 33 metams ir įsigijo, bei įkeitė bankui turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir automobilių stovėjimo aikštelės dalį (pažymėtą G-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – turtas). 2005-09-07 ieškovas pasirašė su Banku sutarties dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo susitarimą Nr. BS1133040103-P-1, pagal kurį buvo padidinta bendra kredito suma iki 100 000,00 Eur su papildomai suteikiama 6 845,00 Eur kredito dalimi skirta buto apdailos darbų užbaigimui. 2005-09-23 ieškovas pasirašė su banku sutarties dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo susitarimą Nr. BS1133040103-P-2, pagal kurį buvo pakeisti ir papildyti sutarties specialioje dalyje nustatyti kredito gavėjo prievolių, kylančių iš kreditavimo sutarties, įvykdymo užtikrinimui įkeičiamo statomo būsto draudimo sąlygos. 2006-03-09 ieškovas pasirašė su Banku sutarties dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo susitarimą Nr. BS1133040103-P-3, pagal kurį buvo padidinta bendra kredito suma iki 157 023,00 Eur su papildomai suteikiama 57 023,00 Eur kredito dalimi skirta į būsto apdailos darbus investuotų nuosavų kredito gavėjo lėšų refinansavimui. Tvirtina, kad Bankas visiškai ignoravo visus ieškovo pasiūlymus ir pageidavimus dėl susidariusių vėlavimų panaikinimo, todėl Bankas nesąžiningai ir neteisėtai nutraukė 2010-10-15 sutartį ir bendravimą su ieškovu. Teigia, kad pagal Būsto kredito sutarties sąlygas priskaičiuoti delspinigiai ir numatyta ieškovo prievolė, tais atvejais, kai kredito gavėjo prievolės bankui vykdomos priverstine tvarka, mokėti 11 proc. metinių palūkanų nuo banko naudai išieškomos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo kreipimosi į teismą iki visiško skolos išieškojimo dienos, atitiko CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto (nuo 2014-06-13 dienos CK 6.228 straipsnio 2 dalies 5 punkto) sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų ir buvo neprotingai ir nesąžiningai didelė, nes pagal Valstybines vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – VVTAT) 2011-01-05 Nutarimą Nr. 10-2 dėl Kredito sutarties Nr. BS1133040103 buvo pripažinta, kad sutarties 25, 50, 53 punktų nuostatos bei sutarties specialiosios dalies 4 dalies nuostata „netesybos 0,08 procento per dieną“ atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto (nuo 2014-06-13 dienos CK 6.228 straipsnio 2 dalies 5 punkto) sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų ir buvo neprotingai ir nesąžiningai dideli“. Pažymi, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2010-11-15 iki 2012-03-12 negalėjo toliau mokėti mėnesinių įmokų dėl banko nesąžiningai ir neprotingai ne pagal sutarties sąlygas 2010-11-15 priskaičiuotų delspinigių (23 157,47 Eur) ir areštuotų jo sąskaitų, kaip ir laikotarpiu nuo 2012-06-08 iki dabar ieškovas negalėjo toliau mokėti mėnesinių įmokų dėl banko nesąžiningai ir neprotingai ne pagal sutarties sąlygas 2012-06-08 priskaičiuotų delspinigių (40 659,04 Eur) ir areštuotų jo sąskaitų, nes visas ieškovo sumokėtas įmokas bankas būtų panaudojęs padengti jo nesąžiningai ir neprotingai priskaičiuotus delspinigius, taip padarydamas ieškovui didelę turtinę žalą. Todėl banko nepagrįstai 2012-06-08 dieną priskaičiuoti delspinigiai turi būti teismo panaikinti kaip neteisėti ir nesąžiningi. Paaiškina, kad teismas nagrinėdamas šią bylą turi atsižvelgti į tai, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (LAT 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-392/2012). Tvirtina, kad teismas šioje byloje negali ignoruoti ieškovo pateiktus jo skolos likusios bankui skaičiavimus ir jo pagrįstas abejones dėl banko nesąžiningo ir neteisėto delspinigių (40 659,04 Eur delspinigių suma sudarė apie 28 proc. nuo visos banko skaičiuojamos ieškovo skolos ir buvo paskaičiuota už vieną sutarties nutraukimo dieną) ir likusios ieškovo skolos bankui skaičiavimo. Preliminarus paskolos grąžinimo grafikas parodo, kad Banko iš ieškovo reikalaujama grąžinti suma nėra sąžininga ir pagrįsta, bei tinkamai ir teisingai paskaičiuota, todėl teismas turi patvirtinti ieškovui pagal sutarties sąlygas ir CK nuostatas paskaičiuotą teisingą ir pagrįstą grąžintiną sumą bankui, bei turi nustatyti pagal sutarties sąlygas ir CK nuostatas paskaičiuotos teisingos ir pagrįstos grąžintinos sumos bankui padengimo terminą ieškovui per protingą laiko tarpą. Teismas priimdamas sprendimą šioje byloje turi atsižvelgti ir į tai, kad ieškovo dėl sutarties nutraukimo patirti nepatogumai ir rūpesčiai atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą neturtinę žalą, be to, ieškinyje ieškovo nurodytos faktinės esminės šios bylos aplinkybės, nepateikiant papildomai įrodymų apie patirtus nepatogumus, yra pakankamos neturtinės žalos ieškovui padarymo faktui konstatuoti, nes ieškovas pateikė teismui tinkamus ir pakankamus įrodymus apie visus jo patirtus nepatogumus ir visas šios bylos faktines esmines aplinkybes, kurios yra pakankamos teismui konstatuoti ieškovo patirtą didelę turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl nesąžiningo ir neteisėto paskolos sutarties nutraukimo ir paskolos turto (buto) areštavimo, dėl banko ieškovo sąskaitų banke nepagrįsto ir neteisėto areštavimo ir delspinigių priskaičiavimo, dėl ieškovo patirto didelio psichologinio streso, visų darboviečių ir kitų Lietuvos Respublikos organizacijų informavimo (buvo informuoti visi veikiantys bankai, Sodra, Regitra, Registrų centras, Gyventojų registras, JAR skolininkų registras), dėl ieškovo sveikatos sutrikdymo, dėl patirto streso dėl turto arešto ir galimo pardavimo, dėl ieškovo patirto didelio psichologinio smurto ir moralinio spaudimo iš banko darbuotojų pusės, nes visų susitikimų ir telefoninių pokalbių metu ieškovui banko darbuotojų buvo nepagrįstai grasinama ne tik perimti paskola įkeistą turtą, bet jį parduoti maža arba gerokai mažesne nei rinkos kaina, nors likusi negrąžinta paskolos suma sudaro ne daugiau nei 30 proc. realios buto rinkos vertės, dėl ieškovo patirto streso negautų pajamų ir sugaišto laiko, bei neplanuotų išlaidų kompensavimo, nes ieškovas gindamasis nuo visų priešiškų ir nesąžiningų banko veiksmų buvo priverstas paruošti ir pateikti įvairius raštus ir dokumentus bankui, antstoliams, teismams, kurių tinkamas paruošimas užėmė labai daug ieškovo laiko ir pastangų, todėl prašo teismo banko jam padarytos žalos atlyginimo, įvertinant ieškovo visus patirtus nuostolius ir žalą, ir netgi vien imant 100,00 Lt už valandą minimalų kompensavimo už sugaištą ieškovo laiką tarifą susidaro virš 37 000,00 Lt suma (368 h x 100,00 Lt yra 36 800,00 Lt) vien už ieškovo sugaištą laiką, bei dėl to negautų pajamų kompensavimą, todėl teismas turi nustatyti ir priteisti iš banko ieškovo turtinės ir neturtinės žalos nuostolių atlyginimą, patirtą žalą/nuostolius dėl jo patirto streso ir sugaišto laiko.Pradinis atsakovas Danske Bank A/S atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. 2016-06-07 teismui pranešė, kad Sutartimi dėl verslo dalies perleidimo, sudaryta 2015-12-09, patvirtinta Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro M. K., notarinio registro Nr. MK-10734, ir 2016-06-04 priėmimo-perdavimo aktu, patvirtintu Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro M. K., notarinio registro Nr. 4500 nuo 2016-06-04 (imtinai) perleido kredito įstaigai „Swedbank“, AB visas savo, kaip kreditoriaus, teises ir pareigas, kylančias iš kredito sutarties Nr. BS1133040103, su kuria yra susijęs nagrinėjamas teisminis ginčas civilinėje byloje, sudarytos tarp Danske bank ir ieškovo A. C.. Atsižvelgiant į tai, 2016-06-09 nutartimi teismas pakeitė civilinėje byloje Nr. e2-5822-807/2016 ginčo teisinio santykio šalį Danske Bank, veikiantį per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, jo teisių perėmėju AB „Swedbank“.Išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadas į bylą, kuriose nurodė, kad kredito sutarties bendrosios dalies 50 ir 50.1 punktų sąlygos prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai. Taip pat nagrinėjamu atveju kredito sutarties bendrosios dalies 9 ir 18 punktai atitinkamai nustato 30 proc. dydžio metines palūkanas ir 30 proc. metinių palūkanų dydžio delspinigius už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą, o kredito limito sutarties bendrosios dalies 23 punkte nustatytos 11 proc. dydžio procesinės palūkanos už vykdytus įsipareigojimus, jeigu kredito gavėjo skola yra išieškoma teisminiu būdu. Pažymi, kad minėtos palūkanos (delspinigiai) yra daugiau negu dvigubai didesnės negu Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos, todėl yra neprotingai didelės. Atsižvelgiant į tai, kredito sutarties bendrosios dalies 9, 18 ir 23 punkto sąlygos, įtvirtinančios daugiau negu dvigubai didesnes palūkanas (delspinigius) negu įstatyminės, pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai ir nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą.Išvadą byloje teikianti institucija Lietuvos bankas pateikė išvadą į bylą, kurioje nurodė, kad ieškovo ieškinyje minimos Įsiskolinimų, susidariusių klientams nesilaikant finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartis, valdymo gairės, patvirtintos Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2013-09-03 sprendimu Nr. 241-1 SI, parengtos ir patvirtintos siekiant sukurti bendrus elgesio standartus situacijose, kai kredito sutarties, kurios vykdymas užtikrinamas nekilnojamojo turto įkeitimu, klientai negali laiku ir (arba) tinkamai vykdyti iš tokių sutarčių kylančių finansinių įsipareigojimų, skatinti sąžiningą, teisingą ir bendradarbiavimu bei kooperacija pagrįstą kredito įstaigų veiklos praktiką tokiose situacijose, šios gairės įsigaliojo nuo 2013-11-01, tačiau rekomenduojama jas taikyti ir sutartims, sudarytoms iki šią gairių įsigaliojimo. Šių gairių 12 punkte nustatoma, kad kredito įstaiga neturėtų taikyti klientui neadekvačių ir neprotingai didelių netesybų. Taip pat pažymi, kad šiuo metu yra parengtas ir su atsakingomis institucijomis derinamas Lietuvos Respublikos kredito, susijusio su nekilnojamuoju turtu, įstatymo projektas, kuriuo siekiama perkelti 2014-02-04 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010. Šio įstatymo projekto 16 straipsnio 5 dalyje šiuo metu yra numatyta, kad pavėluoto kredito įmokų mokėjimo atvejais kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,02 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Projekte numatoma, kad jokios kitos netesybos ir mokėjimai už įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymą kredito gavėjui negali būti taikomi.