- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- e2S-1059-258/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30130-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- A. C.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-5822-807/2016.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas A. C. kreipėsi į teismą, 2019-02-21 patikslintu prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-5822-807/2016 pagal CPK 365 str., CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 5 p., peržiūrėti įsiteisėjusius sprendimus dėl atsiradusių CPK 366 str. numatytų pagrindų, pagal CPK 371 str. pakeisti arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-26 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5822-807/2016 ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo ieškinį visa apimtimi.
2. Ieškovas nurodo šias naujai paaiškėjusias aplinkybes:
2.1. 2018-12-20 LR Seime buvo priimtas šio įstatymo 12, 16 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1855, kuris galiojo (ir galioja) ieškovo sudarytai kredito sutarčiai;
2.2. teismas rėmėsi LR Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769, kurį LR Seimas patvirtino 2016-11-10 dieną, nuostatomis („Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 16 straipsnio 6 dalis nustato, kad pavėluoto kredito įmokų mokėjimo atvejais kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokėjimai už įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymą kredito gavėjui negali būti taikomi“ – 2017-09-07 dienos nutarties c.b. Nr. e2A-25-590/2017, 21 dalis 14 lapas), tačiau jos yra neteisėtos, nes LR Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 12, 16 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1855 nuostatos pakeitė LR Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 nuostatas, kurios galiojo (ir galioja) ir ieškovo sudarytai kredito sutarčiai;
2.3. Pagal Pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1855 nuostatas bankas netinkamai įvertino kredito gavėjo (ieškovo) kreditingumą, ir kad Finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymo atvejais kredito sutartyje nustatyta marža negalėjo būti didinama, ir kad visais finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymo atvejais netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, ir kad nutraukus kredito sutartį arba pareikalavus grąžinti visą kreditą nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui nenutraukiant kredito sutarties, kredito gavėjui gali būti taikomos netesybos, kurios negali būti didesnės kaip 0,015 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, ir kad nutraukus kredito sutartį netesybos, palūkanos ir jokie kiti mokėjimai už finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymą kredito gavėjui (ieškovui) negalėjo būti taikomi.
3. Ieškovas teigia šias naujai paaiškėjusias aplinkybes sužinojęs iš Lietuvos banko 2019-01-23 išvados, kurią gavo 2019-01-24, tad terminas prašymui paduoti nėra praleistas.
4. Nurodo, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės ir įstatymai buvo nežinomi (dar nebuvo priimti ir negaliojo, tačiau dabar galioja ir galiojo) ieškovui pateikus ankstesnius prašymus dėl proceso šioje byloje atnaujinimo, todėl byla turi ir gali būti teismo atnaujinta.
5. Taip pat ieškovas laiko, kad LR Seimo priimti įstatymai (jų priėmimas ir kaita) yra ir gali būti laikomi ir individualaus pobūdžio aktais, kad LR Seimo įstatymų priėmimas ir jų kaita yra numatyta kaip pagrindas procesui atnaujinti, nes LR Seimo priimtas įstatymas yra aukščiausiosios valstybės institucijos nustatyta tvarka priimtas norminis teises aktas, turintis kitų norminių teisės aktų atžvilgiu viršenybę, kuris reguliuoja ir tvarko visuomeninį gyvenimą.
Šalies argumentai
6. Ieškovas mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-26 sprendime buvo padaryta aiški teisės normos ar normų taikymo klaida, nes naujai paaiškėjo esminės aplinkybės ir ieškovas gavo esminius įrodymus (priedus), kurie patvirtino ieškinio argumentus, kad bankas pateikė melagingus ir klaidinančius duomenis, ir kad prieš jį jau 2 kartus buvo panaudota neteisėto ir apgaulingo veikimo schema.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.
8. Teismas, įvertinęs, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui yra pateiktas 2019-02-08 (Liteko duomenys), teismas sprendė, kad, terminą skaičiuojant nuo ieškovo nurodytos Lietuvos banko išvados, terminas prašymui paduoti formaliai nėra praleistas. Trijų mėnesių terminą prašymui paduoti skaičiuojant nuo 2018-12-20 priimto Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 12, 16 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo, šis terminas taip pat nėra praleistas.
9. Teismas, padarė išvadą, kad įstatymas negali būti laikomas individualiu teisės aktu. Dėl šios priežasties nėra pagrindo atnaujinti proceso pagal ieškovo nurodytas aplinkybes ir pagal CPK 366 str. 1 d. 5 p., be kita ko, numatančio valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio akto, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti, panaikinimą. Be to, CPK 366 str. 1 d. 5 p. gali būti taikomas tik tuo atveju, jei toks individualus teisės aktas yra panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju ieškovas remiasi teisės akto (įstatymo) priėmimu, pakeitimu, kas nepatenka į CPK 366 str. 1 d. 5 p. taikymo sritį.
Šalies argumentai
10. Teismas pažymėjo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimą priėmė 2016-10-26, o apeliacinės instancijos teismas – 2017-09-07. Pats ieškovas patikslintame pareiškime nurodo, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės ir įstatymai buvo nežinomi (dar nebuvo priimti ir negaliojo). Atsižvelgiant į tai, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą, teismas, įvertinęs, kad įstatymas, kuriuo ieškovas remiasi kaip naujai paaiškėjusia aplinkybe, buvo priimtas po sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, teismas neturi pagrindo spręsti, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą. Dėl šios priežasties teismas nurodė, jog neturi pagrindo atnaujinti proceso CPK 366 straipsnio 1 d. 2 p. pagrindu dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Atskiruoju skundu apeliantas (ieškovas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti.
12. Atskirajame skunde nurodo, kad teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybės, netinkamai įvertino jas, ignoravo svarbias faktines aplinkybes, netinkamai vadovavosi teisės normomis. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, pareiškėjas iš esmės nesutinka visais Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties atsisakyti atnaujinti procesą motyvais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
14. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).
15. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.
16. Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).
17. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi apeliantas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau apibrėžtus kriterijus.
18. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, neteisingai vertino naujos aplinkybės paaiškėjimo klausimą, nes naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri turi esminę reikšmę byloje, yra ne Lietuvos banko pateikta 2019-01-23 išvada, o tai, kad iš jos ieškovas sužinojo, kad 2018-12-20 dieną Lietuvos Seime buvo priimtas šio įstatymo (Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo12, 16 ir 58 straipsnių) pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1855, kuris galiojo (ir galioja) ir ieškovo sudarytai kredito sutarčiai.
19. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimą civ. b. Nr. e2-5822-807/2016, kurią apeliantas siekia atnaujinti, priėmė 2016-10-26, apeliacine tvarka byla Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta 2017-09-07 (civ. byla Nr. e2A-25-590/2017). Kaip jau minėta, naujai paaiškėjusia aplinkybe gali būti tokia aplinkybė, kuri egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau pareiškėjui negalėjo būti žinoma. Todėl naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios naujos aplinkybės, kurių nagrinėjant bylą nebuvo, o jos atsirado jau po sprendimo priėmimo. Šiuo atveju, akivaizdu, jog šiame nutarties punkte aptariama apelianto nurodoma nauja aplinkybė atsirado tik 2018-12-20, o siekiamas atnaujinti procesinis sprendimas buvo priimtas 2016-10-26 (įsiteisėjo 2017-09-07 Vilniaus apygardos teismui minėtą sprendimą palikus nepakeistą). Taigi, aplinkybės, kurias apeliantas laiko naujai paaiškėjusiomis, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-5822-807/2016 ir priimant sprendimą neegzistavo, o tai reiškia, kad jos neatitinka vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, dėl ko negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali tapti teisiniai faktai, faktinio pobūdžio aplinkybės, t. y gyvenimo faktai, sudarantys įrodinėjimo dalyką byloje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog po bylos išnagrinėjimo priimti įstatymo pakeitimai nėra faktinė aplinkybė, todėl ji negali būti laikoma CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu nepriklausomai nuo to, ar egzistavo ir ar galėjo būti žinoma teismo sprendimo priėmimo metu, ar paaiškėjo tik po to.
21. Dėl civilinės bylos Nr. e2-5822-807/2016 atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu taip pat nepagrįsta, nes Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas nėra individualaus pobūdžio aktas. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, pagal Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 2 straipsnį individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei (9 p.), norminis administracinis aktas – teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei (10 p.). Be to, CPK 366 str. 1 d. 5 p. gali būti taikomas tik tuo atveju, jei toks individualus teisės aktas yra panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju ieškovas remiasi teisės akto (įstatymo) priėmimu, pakeitimu, kas nepatenka į CPK 366 str. 1 d. 5 p. taikymo sritį. Lietuvos Respublikos Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 nuostatos, kurios pasak apelianto buvo taikomos civilinėje byloje Nr. e2-5822-807/2016 nebuvo panaikintas kaip neteisėtos ar nepagrįstos, o jos buvo pakeistos 2018-12-20 LR Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 12, 16 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1855.
22. CPK 366 str. 1 d. 9 p. įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Šioje dalyje apeliantas pasisako dėl to, kad teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, tačiau jokios aiškios taikymo klaidos taip ir nenurodo. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl šio proceso atnaujinimo pagrindo pirmiausia pažymėtina tai, kad CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta ne tik aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), bet ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nagrinėjamu atveju sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl proceso atnaujinimas šiuo pagrindu nėra galimas.
23. Kiti atskirojo skundo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam klausimo dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.