Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2020 m. lapkričio 4 d. gautu pareiškėjo A. C. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymais sustabdyti teismo nutarties vykdymą bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. C. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis, kuria netenkintas jo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėjo A. C. paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai esmingai pažeidė proceso teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, ir dėl to nepagrįstai netenkino jo prašymo atnaujinti procesą byloje; be to, yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus pareiškėjo reikalavimus ir prašymus, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai to nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjo nuomone, teismai taip pat pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes iš esmės neanalizavo jo pateiktų naujų argumentų, įrodymų, prašymų ir reikalavimų ir nemotyvuotai juos atmetė (CPK 185 straipsnis, 265 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 4 dalis). Teismai nepagrįstai sprendė, kad dėl dalies reikalavimų pareiškėjas pateikė pakartotiną prašymą dėl proceso atnaujinimo (CPK 374 straipsnis). Pareiškėjo teigimu, prašymą dėl proceso atnaujinimo jis pateikė kitu faktiniu pagrindu, nurodęs naujai paaiškėjusias aplinkybes dėl banko neteisėtų veiksmų pasaulinės ekonominės krizės metu, taip pat nurodęs teisės normas, kurias teismai turėjo taikyti, bet netaikė (Bankų įstatymo 56 straipsnį, CK 6.719 straipsnį, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 5 ir 3 straipsnius), bei vertinamojo pobūdžio aplinkybes, kurių teismai tinkamai neįvertino.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai pažeidė skunde nurodytas proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtoms teismų nutartims priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, nenagrinėtinas pareiškėjo prašymas sustabdyti teismo nutarties vykdymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.