- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-10
- Bylos Nr.
- e2S-925-431/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30130-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- A. C.
- Ieškovas
- A. C.
- Trečiasis asmuo
- G. V. C.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei bankui „Swedbank“ dėl banko būsto kredito sutarties vykdymo, skolos pagal sutartį priteisimo bei sutarties sąlygų dėl delspinigių ir procesinių palūkanų panaikinimo, trečiasis asmuo byloje – G. V. C., išvadą teikiančios institucijos – Lietuvos bankas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5822-807/2016 išnagrinėjo ieškovo A. C. ieškinį atsakovei AB „Swedbank“ dėl banko būsto kredito sutarties Nr. BS1133040103 vykdymo, skolos pagal sutartį priteisimo bei sutarties sąlygų dėl delspinigių ir procesinių palūkanų panaikinimo ir ieškinį tenkino iš dalies – panaikino kredito paskolos Nr. BS1133040103 bendrosios dalies 53 punkte numatytą ieškovo prievolę mokėti 11 procentų metines palūkanas nuo banko naudai išieškomos sumos (už priteistą sumą), skaičiuojant palūkanas nuo pareiškimo dėl išieškojimo pateikimo teismui dienos (2013 m. kovo 29 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos, kitą ieškinio dalį atmetė.
2. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-25-590/2017 ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundu tenkino iš dalies ir pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies ir sumažino kredito sutartyje Nr. BS1133040103 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais nustatytus 0,08 proc. delspinigius iki 0,05 proc., o 11 proc. palūkanas – iki 5 proc., kitą ieškinio dalį atmetė.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktus, nes paaiškėjo naujos esminės aplinkybės ir buvo priimti (pakeisti) nauji įstatymai. Pareiškėjas taip pat prašė sustabdyti sprendimo vykdymą ir pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktą sustabdyti visus išieškojimo veiksmus (išieškojimo, perdavimo, iškraustymo) vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 bei pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam sutarties turtui – butui ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai.
4. Nurodė, kad šiame teisiniame procese priimti procesiniai sprendimai byloje gali turėti esminę prejudicinę galią ir kitose ginčo bylose, nes turto pardavimo iš varžytynių aktas (varžytynės) ir pareiškėjo iškeldinimas iš buto yra išvestiniai iš neteisėtos sutarties vykdymo ir nutraukimo (neteisėta sutartis yra priežastis, o varžytynės, pardavimo aktas ir pareiškėjo iškeldinimas yra tik neteisėtos sutarties vykdymo pasekmė) ir neteisėtų atsakovės veiksmų (apgaulingo veikimo) ir tolesnių neteisėtų banko veiksmų (išieškojimo vykdymo).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 27 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
6. Teismas nustatė, jog pagal antstolių informacinės sistemos registro duomenis pareiškėjo nurodyta vykdomoji byla Nr. 0240/14/03883 yra vykdoma pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-17182-558/2013. Teismų informacinė sistema LITEKO patvirtina, jog šioje byloje buvo išnagrinėtas pareiškėjos (kreditorės) Danske Bank A/S pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo ir nutarta išieškoti pareiškėjai iš A. C. 146 259,68 Eur negrąžinto kredito, 8 089,66 Eur nesumokėtų palūkanų, 40 659,04 Eur delspinigių, iš viso – 195 008,38 Eur, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Teismas nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių A. C. ir G. V. C. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą – butą ir 2484/317866 dalis automobilių stovėjimo aikštelės.
7. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo atnaujinti procesą kitoje civilinėje byloje Nr. e2-5822-807/2016 pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovei AB „Swedbank“ dėl banko būsto kredito sutarties Nr. BS1133040103 vykdymo, skolos pagal sutartį priteisimo bei sutarties sąlygų dėl delspinigių ir procesinių palūkanų panaikinimo. Kadangi pareiškėjas pateikė prašymą stabdyti visus išieškojimo veiksmus (išieškojimo, perdavimo, iškraustymo) vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883, kuri yra pradėta pagal teismo nutartį kitoje civilinėje byloje, o ne nagrinėjamoje byloje, teismas atmetė pareiškėjo prašymą. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo prašymą pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktą sustabdyti išieškojimą iš hipoteka įkeisto sutarties turto – buto ir automobilių stovėjimo aikštelės dalies – vykdymo procese, kadangi prašomoje atnaujinti civilinėje byloje ieškinys buvo atmestas, jokie vykdymo veiksmai nėra pradėti.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Pareiškėjas A. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdomąsias bylas, taip pat sustabdyti arba atidėti atnaujintos bylos nagrinėjimą iki 2019 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimo komisijos išvados pateikimo arba iki kitų civilinių bylų Nr. e2-4300-803/2018 ir e2-3460-864/2018 išnagrinėjimo iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines esmines bylos aplinkybes. Pareiškėjas pateikė prašymą pagal CPK 372 straipsnį sustabdyti sprendimo vykdymą ir pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktą sustabdyti visus išieškojimo veiksmus (išieškojimo, perdavimo, iškraustymo) vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883, bei pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam sutarties turtui. Tik banko neteisėti ir nesąžiningi veiksmai buvo esminė kredito sutarties vienašališko nutraukimo priežastis. Todėl kitoje civilinėje byloje buvo pradėtas neteisėtas išieškojimas ir pradėta vykdomoji byla Nr. 0240/14/0388. Pareiškėjas ieškiniu prašė atleisti ieškovą nuo kredito sutarties prievolės vykdymo pagal CK 6.64 straipsnio 2 dalį, kadangi atsakovė pažeidė prievolę, nepakankamai bendradarbiavo su skolininku ir dėl atsakovės priešiškų ir nesąžiningų veiksmų pareiškėjas negalėjo įvykdyti savo prievolių.
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-37639-807/2015 sustabdė visus priverstinio išieškojimo veiksmus iš hipoteka įkeisto pareiškėjui priklausančio turto iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Teismas šioje nutartyje nustatė, kad ginčas tarp šalių kilęs dėl kredito įstaigos reikalaujamų išieškoti sumų pagrįstumo, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje, tai yra leidus vykdyti priverstinį išieškojimą, ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali žymiai pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu.
8.3. Teismas neatsižvelgė į naujas prašymo pateikimo aplinkybes. Prašomoje atnaujinti byloje priteistos procesinės palūkanos turėjo būti skaičiuojamos ne nuo 2013 m. kovo 29 d., bet nuo 2012 m. birželio 8 d., taip pat turėjo būti skaičiuojamos tik 5 proc. dydžio metinės palūkanos, o ne delspinigiai ir dar paskolos palūkanos. Todėl tai buvo dar vienas tinkamas įrodymas apie banko neteisėtus veiksmus, neteisėto veikimo schemos panaudojimą prieš ieškovą. Teismas nagrinėjamoje byloje turėjo vertinti ir naują teismų praktiką analogiškose bylose, kadangi ieškiniams dėl netesybų turėjo būti taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas.
8.4. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus naujus prašymus. Šiuo metu hipoteka užtikrintas pareiškėjo turtas jau yra parduotas iš antrųjų varžytynių už dvigubai mažesnę, nei reali jo rinkos, kainą, o jo naujas įgijėjas yra pateikęs teismui ieškinį dėl pareiškėjo iškeldinimo. Todėl pareiškėjas yra pateikęs ieškinį dėl buto pardavimo iš varžytynių akto (varžytynių) neteisėtumo. Vilniaus apygardos teismui patenkinus šį pareiškėjo ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-3460-864/2018, visi antstolio vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje pagal neteisėtai išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-17182-558/2013 taps neteisėti (naikintini), todėl neliks jokio teisinio pagrindo toliau vykdyti išieškojimą.
8.5. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negali jos nagrinėti iki tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline tvarka. Nors prašomoje atnaujinti ir kitose civilinėse bylose Nr. e2-15076-816/2018, Nr. e2-3460-864/2018 ir Nr. e2-4300-803/2018 skiriasi pareikštų ieškinių dalykai, tačiau jose nustatytinos ir vertintinos faktinės aplinkybės iš dalies sutampa (paskolos sutarties neteisėtumas, banko veiksmų neteisėtumas, išieškojimo ir varžytynių neteisėtumas, pardavimo iš varžytynių akto neteisėtumas), todėl buvo privalomas pagrindas sustabdyti šios atnaujintos bylos nagrinėjimą iki įsiteisės galutinis sprendimas civilinėse bylose Nr. e2-4300-803/2018 ir Nr. e2-3460-864/2018.
9. Suinteresuotasis asmuo G. V. C. atsiliepimu sutinka su pareiškėjo A. C. atskiruoju skundu, prašo jį tenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pareiškėjas pagrįstai prašo sustabdyti vykdymo veiksmus. Prašymas sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties vykdymą savo paskirtimi nėra tapatus prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Skirtingai nei taikant laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) vykdymo sustabdymu siekiama išvengti poreikio taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą (CPK 373 straipsnis), jei pakartotinai išnagrinėjus bylą atnaujintame procese būtų priimtas priešingas teismo sprendimas. Todėl teismas, spręsdamas dėl tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės, turi vadovautis ir sprendimo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) bei vertinti sprendimo atgręžimo vykdymo perspektyvas.
9.2. Pažymėtina, kad CPK 145 straipsnio, įtvirtinančio laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą, 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, todėl pareiškėjo reikalavimas sustabdyti vykdymo procesą yra pagrįstas ir tenkintinas. Suinteresuotasis asmuo, kaip laiduotojas, niekada nebuvo informuotas apie tai, jog antstolis jau yra pradėjęs vykdymo veiksmus ir iš varžytynių parduoda ginčo nekilnojamą turtą. Sužinojęs apie šiuos veiksmus, suinteresuotasis asmuo iš karto kreipėsi į antstolį, tačiau jokios informacijos negavo. Ši aplinkybė patvirtina, jog nagrinėjamoje byloje galimai nesąžiningai buvo pradėtas ir vykdomas išieškojimas. Pareiškėjas pagrįstai teigia, jog nekilnojamas turtas buvo parduotas už pernelyg mažą kainą, visiškai neatitinkančią rinkos kainos. Tokiais veiksmais neabejotinai buvo pažeisti pareiškėjo teisėti interesai ir lūkesčiai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
10. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio vykdomą vykdomąją bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
12. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
13. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekia proceso atnaujinimo. Pagal CPK 372 straipsnio 2 dalį prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Ši nuostata reiškia, jog sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, gali būti stabdomas tik vykdymas to teismo sprendimo, kuris yra priimtas toje pačioje byloje, kurią yra prašoma atnaujinti. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, jog pareiškėjo prašoma stabdyti vykdomoji byla Nr. 0240/14/03883 vykdoma pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-17182-558/2013, tuo tarpu prašomoje atnaujinti civilinėje byloje nėra pradėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimo, iš dalies pakeisto Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, vykdymo veiksmai. Taigi pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė stabdyti vykdomąją bylą Nr. 0240/14/03883 pagal CPK 372 straipsnio nuostatas.
14. Iš dalies sutiktina su pareiškėjo atskirojo skundo argumentu, jog proceso atnaujinimo atveju, priėmus jam galimai palankų teismo sprendimą, jis gali daryti įtakos ir išieškojimui pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-17182-558/2013. Tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-5822-807/2016. Nors minėta teismo nutartis šiuo metu dar nėra įsiteisėjusi, tačiau jos priėmimo faktas yra pakankamas konstatuoti pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo preliminarų nepagrįstumą CPK 144 straipsnio taikymo tikslais, tuo pačiu paneigiant pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kuriais įrodinėjamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas.
15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
16. Kadangi nagrinėjamoje byloje buvo vertinama tik pirmos instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl pareiškėjo atskirajame skunde pareikšto prašymo stabdyti prašomą atnaujinti civilinę bylą iki 2019 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimo komisijos išvados pateikimo ar iki tol, kol bus išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-4300-803/2018 ir Nr. e2-3460-864/2018.
17. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.