Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. C. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-5822-807/2016.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas laiko, kad LR Seimo priimti įstatymai (jų priėmimas ir kaita) yra ir gali būti laikomi ir individualaus pobūdžio aktais, kad LR Seimo įstatymų priėmimas ir jų kaita yra numatyta kaip pagrindas procesui atnaujinti, nes LR Seimo priimtas įstatymas yra aukščiausiosios valstybės institucijos nustatyta tvarka priimtas norminis teises aktas, turintis kitų norminių teisės aktų atžvilgiu viršenybę, kuris reguliuoja ir tvarko visuomeninį gyvenimą, ir nes aukščiausią teisinę galią turintys teisės aktai yra įstatymai priimti LR Seimo arba tautos referendumu, formuluojantys bendrąsias teises normas, skirtas svarbiausiems žmonių santykiams reguliuoti, turintys aukščiausią juridinę galią, todėl LR Seimo nustatyta tvarka priimtas naujas norminis teises aktas (įstatymas) turi viršenybę kitų norminių teisės aktų atžvilgiu (tame tarpe ir individualaus pobūdžio aktams), ir turi aukščiausią juridinę galią (tame tarpe ir individualaus pobūdžio aktams), todėl LR Seimo įstatymo priėmimas (pakeitimas) yra tinkamas ir pakankamas pagrindas procesui atnaujinti iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

CPK 370 straipsnio 3 dalis numato, kad išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Dėl teismo nutarties, kuria procesą atnaujinti atsisakyta, gali būti paduotas atskirasis skundas, išskyrus atvejus, kai atnaujinti procesą atsisakyta apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme.

Ieškovas patikslintame prašyme atnaujinti procesą nurodo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktus kaip pagrindą atnaujinti procesą. Patikslintame pareiškime dar papildomai nurodo, kad sprendime buvo padaryta aiški teisės normos ar normų taikymo klaida.

Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant ne formaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje S. H. v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02)). Taigi teismas, spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK3 str. 1 d., CK1.5 str.).

CPK 368 straipsnis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus.

Ieškovas teigia, kad apie naujai paaiškėjusias aplinkybes jis sužinojo 2019-01-24 iš Lietuvos banko 2019-01-23 išvados. Įvertinus, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui yra pateiktas 2019-02-08 (Liteko duomenys), teismas laiko, kad, terminą skaičiuojant nuo ieškovo nurodytos Lietuvos banko išvados, terminas prašymui paduoti formaliai nėra praleistas. Trijų mėnesių terminą prašymui paduoti skaičiuojant nuo 2018-12-20 priimto Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 12, 16 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo, šis terminas taip pat nėra praleistas.

Ieškovas patikslintame prašyme atnaujinti procesą nurodo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktus kaip pagrindą atnaujinti procesą, taip pat įvardina, kad sprendime buvo padaryta aiški teisės normos ar normų taikymo klaida.

Procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 str. 1 d. 9 p.).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimą civ. b. Nr. e2-5822-807/2016 priėmė 2016-10-26, apeliacine tvarka byla Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta 2017-09-07 (civ. byla Nr. e2A-25-590/2017).

Nors ieškovas ir teigia, kad sprendime yra padaryta teisės normos ar normų taikymo klaida, tačiau įvertinus, kad CPK 366 str. 1 d. 9 p. imperatyviai numato, kad procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, jei sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, o šiuo atveju sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, nėra numatyto pagrindo atnaujinti procesą (CPK 366 str. 1 d. 9 p.).

Procesas gali būti atnaujinamas, jeigu panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti (CPK 366 str. 1 d. 5 p.).

Patikslintame prašyme ieškovas teigia, kad neteikia jokio nuosprendžio, tačiau laiko, kad LR Seimo priimti įstatymai (jų priėmimas ir kaita) yra ir gali būti laikomi ir individualaus pobūdžio aktais.

Kaip žinia, bendrųjų teisės normų aktas, kitaip dar vadinamas norminiu teisės aktu – tai kompetentingų valstybės institucijų (teisėkūros subjektų) specialia tvarka išleistas oficialus rašytinis dokumentas, kurio turinį sudaro teisės normos, skirtos daugkartiniam naudojimui ir neribotam teisės subjektų skaičiui. Individualių teisės normų aktai formuluoja vienkartinę, nors laiko atžvilgiu ir tęstinę elgesio taisyklę. Tai dažniausiai teisės normų taikymo aktai (sutrumpintai — individualūs teisės aktai).

Norminis teisės aktas neturi konkrečiai įvardyto adresato, nes dažniausiai formuluoja bendrąją elgesio taisyklę. Jame nenurodoma, kokiam konkrečiam asmeniui ar institucijai skiriama teisės norma. Tuo tarpu individualūs teisės aktai skiriami konkretiems subjektams: konkrečiam asmeniui, pareigūnui, valstybės institucijai. Norminiai teisės aktai turi griežtai apibrėžtą dokumento formą (įstatymas, nutarimas, potvarkis, instrukcija ir kt.) ir tuo skiriasi nuo individualių teisės aktų formos (sprendimas, nuosprendis, nutartis, protokolas, testamentas, įsakymas ir kt.). Norminiai teisės aktai skirti reguliuoti tipiškiausius, visuotinius santykius, o individualūs teisės aktai – konkrečius gyvenimo atvejus, situacijas. Norminis teisės aktas yra nuolatinis paliepimas, o individualus teisės aktas – vienkartinis paliepimas.

Pažymėtina, kad pagal LR Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnį individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei (9 p.), norminis administracinis aktas – teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei (10 p.).

Teismas, įvertinęs nurodytus apibrėžimus, daro išvadą, kad įstatymas negali būti laikomas individualiu teisės aktu. Dėl šios priežasties nėra pagrindo atnaujinti proceso pagal ieškovo nurodytas aplinkybes ir pagal CPK 366 str. 1 d. 5 p., be kita ko, numatančio valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio akto, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti, panaikinimą. Be to, CPK 366 str. 1 d. 5 p. gali būti taikomas tik tuo atveju, jei toks individualus teisės aktas yra panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju ieškovas remiasi teisės akto (įstatymo) priėmimu, pakeitimu, kas nepatenka į CPK 366 str. 1 d. 5 p. taikymo sritį.

Procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2009-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2009; 2011-05-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2011-07-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2011-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011; kt.). Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010).

Kaip matyti iš ieškovo pateikto patikslinto prašymo, jis kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes nurodo konkretaus įstatymo (2018-12-20 LR kredito įstatymo 12, 16 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1855) priėmimą.

Ieškovas remiasi LR Seimo 2018-12-20 priimtu Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 12, 16 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymu, kuris įsigalios nuo 2019-05-01.

Kaip jau minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimą priėmė 2016-10-26, o apeliacinės instancijos teismas – 2017-09-07. Pats ieškovas patikslintame pareiškime nurodo, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės ir įstatymai buvo nežinomi (dar nebuvo priimti ir negaliojo).

Atsižvelgiant į tai, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą, teismas, įvertinęs, kad įstatymas, kuriuo ieškovas remiasi kaip naujai paaiškėjusia aplinkybe, buvo priimtas po sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, teismas neturi pagrindo spręsti, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą. Dėl šios priežasties teismas neturi pagrindo atnaujinti proceso CPK 366 straipsnio 1 d. 2 p. pagrindu dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Dėl nurodytų priežasčių ieškovo A. C. prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.

Teismo nuomone, kiti ieškovo argumentai neturi esminės reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370, 290-291 straipsniais,

nutaria:

Netenkinti ieškovo A. C. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-5822-807/2016.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.