Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovui AB Swedbank dėl pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo G. V. C., išvadą teikianti institucija Lietuvos bankas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas, patikslinęs prašymą, prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-5822-807/2016 ir priimti naują sprendimą pakeisti ar panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-5822-807/2016, ir patenkinti ieškovo ieškinį pilna apimtimi.

2. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pagal CPK 372 straipsnio nuostatas sustabdyti sprendimo vykdymą ir pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas sustabdyti visus išieškojimo veiksmus (išieškojimo, perdavimo, iškraustymo) vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883, bei pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam sutarties turtui (butui adresu (duomenys neskelbtini) ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai (duomenys neskelbtini), t. y. sustabdyti 2013 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties Nr. 40V-2012 vykdymą ir antstolio 2015 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymo dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytinių 2015 m. rugpjūčio 7 d. Nr. 0240/14/03883, reg. N. S2-51633, vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 vykdymą ir sustabdyti jų vykdymo pasekmes, taip pat sustabdyti 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties vykdymą ir sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0178/19/02656 ir jos vykdymą iki šio prašymo išnagrinėjimo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartimi netenkintas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

4. Teismas nurodė, kad nėra vienos iš sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą sprendė, kad jis yra nepagrįstas. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo sieja su vienomis aplinkybėmis, kurios, jo teigimu, buvo bylos nagrinėjimo teisme metu, tuo tarpu prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių sieja su aplinkybėmis, kurių net nebuvo bylos nagrinėjimo teisme metu. Preliminariai vertinant pareiškėjo teikiamo prašymo pagrįstumą, teigti, kad proceso atnaujinimo instituto pagalba pareiškėjas siekia ne ištaisyti galimas proceso klaidas, o siekia bylos pernagrinėjimo iš esmės pagal aplinkybes, atsiradusias po sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5822-807/2016 priėmimo, ko įstatymas nenumato.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo.

6. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: nors šioje ir kitose civilinėse bylose (c.b. Nr. e2-15076-816/2018, c.b. Nr. e2-3460-864/2018, bei c.b. Nr. e2-4300-803/2018) skiriasi pareikštų ieškinių reikalavimai, bet faktinės aplinkybės iš dalies sutampa (paskolos sutarties neteisėtumas, banko veiksmų neteisėtumas, išieškojimo ir varžytinių neteisėtumas, pardavimo iš varžytinių akto neteisėtumas), todėl atsižvelgiant į tai, kad kitose civilinėse bylose Nr. e2-4300-803/2018 ir kitoje civilinėje byloje Nr. e2-3460-864/2018 bus nagrinėjamos aplinkybės, kurios bus svarbios vertinant ir šioje civilinėje byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumą, darytina išvada, kad tarp šių bylų egzistuoja tiesioginis teisinis ryšys. Taigi, ieškovo pakartotinis prašymas sustabdyti visus priverstinio išieškojimo veiksmus (tolesnio vykdymo, turto perdavimo, jo iškeldinimo) jam pateikus naujus esminius motyvus ir argumentus (įrodymus) šioje byloje turėjo būti tenkinamas iki įsiteisės galutinis sprendimas civilinėje byloje e2-4300-803/2018 ir civilinėje byloje Nr. e2-3460-864/2018. Pareiškėjas pažymėjo, kad analogiškai sprendė Vilniaus apygardos teismas, kuris 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi c. b. Nr. e2-3460-864/2018, sustabdė civilinę bylą Nr. e2-3460-864/2018 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00517-2018-9) iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4300-803/2018 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01277-2018-3). Kadangi pareiškėjas tinkamai ir pakankamai įrodė būtinas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas - grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui, todėl buvo tinkamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo teiginiais nesutinka.

9. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra būtinos dvi sąlygos: 1) ieškinio tikėtinas pagrindimas; 2) būsimo teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizika (grėsmė). Asmuo, reikalaujantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalo pagrįsti šias sąlygas (Civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsniai). Bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju nebuvo nei vienos iš šių sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

10. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais, o tai reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių neturi būti taikoma daugiau nei reikia būsimo ieškovui (šiuo atveju – pareiškėjui) palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymo užtikrinimui, jos neturi nepagrįstai varžyti kitos šalies, o juo labiau byloje nedalyvaujančių asmenų teisių, laikinosios apsaugos priemonės neturi vienai šaliai suteikti nepagrįsto pranašumo prieš kitą šalį.

11. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad teismas neturi pagrindo pareiškėjo pateiktą prašymą preliminariai vertinti kaip tikėtinai pagrįstą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo motyvu sutinka.

12. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-5288-807/2016 pareiškėjas į Vilniaus miesto apylinkės teismą buvo kreipęsis ne vieną kartą ir buvo užvestos civilinės bylos Nr. e2A-4753-534/2018, Nr. eA2-29699-466/2018, eA2-9512-937/2018. Visais atvejais buvo atsisakyta atnaujinti procesą, o apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti atnaujinti procesą palikdavo nepakeistas. Taigi, vien iš šių aplinkybių, buvo pagrindas daryti išvadą, jog pakartotinis prašymas dėl proceso atnaujinimo tikėtinai gali būti nepagrįstas.

13. Pažymėtina, kad šiuo metu t. y. 2020 m. birželio 18 d. nagrinėjant šį atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teisme, byla pirmosios instancijos teisme jau yra baigta – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartimi buvo atmestas pareiškėjo A. C. prašymas dėl proceso atnaujinimo. Nors minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis dar nėra įsiteisėjusi, nes buvo apskųsta, tačiau jau vienas iš teismų nusprendė, kad pareiškėjo pareiškimas yra nepagrįstas. Taigi, vien dėl šios priežasties nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

14. Kaip minėta, tam kad būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti ir kita sąlyga jų taikymui: laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kad jos užtikrintų būsimo ieškovui (pareiškėjui) palankaus teismo sprendimo įvykdymą, t. y. jos turi būti susijusios su nagrinėjama byla, be to, jos turi būti proporcingos siekiamam tikslui ir negali neadekvačiai varžyti kitos šalies teisių, neturi vienai šaliai suteikti nepagrįsto pranašumo prieš kitą šalį.

15. Šiuo atveju pareiškėjas siekė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-5822-807/2016 pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovui Swedbank, AB, trečiajam asmeniui G. V. C., dėl banko būsto kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo, skolos pagal sutartį priteisimo bei sutarties sąlygų dėl delspinigių ir procesinių palūkanų panaikinimo. Taigi, ieškinio dalykas buvo labai aiškiai apibrėžtas ir jeigu būtų buvęs tenkintas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo, tai byla būtų nagrinėjama tik joje pateikto ieškinio ribose. Tačiau prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių minėto ieškinio ribas peržengia, nes pareiškėjas prašė ne tik laikinųjų apsaugos priemonių susijusių su kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) modifikavimu ir kt., bet ir sustabdyti vykdymo veiksmus kitose bylose, įskaitant vykdymo veiksmus susijusius, su butu esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pažymėtina, kad pagal dabartinę situaciją pareiškėjui butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebepriklauso, jo savininkas yra trečiasis asmuo V. G., t. y. iš esmės pareiškėjas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl jam nepriklausančio turto, todėl tokios laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai varžytų V. G. teises.

16. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo ne tik šios, bet ir kitų bylų aplinkybes. Pažymėtina, kad daugelyje pareiškėjo nurodomų bylų jam nepalankūs teismų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję ir turi būti vykdomi. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas vertina realią, šiuo metu esančią situaciją, o ne tą, kuri būtų, jeigu visi pareiškėjo nurodomi kitų teismų sprendimai būtų panaikinti ir visi klausimai būtų iš naujo išspręsti pareiškėjo naudai. Be to, kaip minėta, kitų bylų aplinkybės nėra susijusios su ieškinio dalyku šioje byloje.

17. Taigi, pareiškėjas neįrodė kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui: tai kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo šioje byloje įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas. Todėl ir dėl šios priežasties nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl procesinės bylos baigties

18. Iš to, kas išdėstyta darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias, klausimų, susijusių su laikinosiomis apsaugos priemonėmis sprendimą, todėl pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

19. Kiti apelianto skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.