Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovui „Swedbank“, AB, trečiajam asmeniui G. V. C., išvadą teikiančios institucijoms Lietuvos bankui, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, dėl banko būsto kredito sutarties Nr. BS1133040103 vykdymo, skolos pagal sutartį priteisimo bei sutarties sąlygų dėl delspinigių ir procesinių palūkanų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą. 2018 m. vasario 19 d. byla dėl ginčo esmės persiųsta apeliacinės instancijos teismui. 2018 m. kovo 1 d. ieškovas A. C. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė priimti, nes byla su atskiruoju skundu dėl 2018 m. vasario 1 d. nutarties perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, buvo nurodyta kreiptis į apeliacinės instancijos teismą. Ieškovas A. C. pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad apie aplinkybę, jog byla perduota Vilniaus apygardos teismui nežinojo, nežino bylos numerio, todėl atskirajame skunde prašė įpareigoti pirmos instancijos teismą persiųsti 2018 m. kovo 1 d. jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių apeliacinės instancijos teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą ir skyrė A. C. 2000 Eur baudą valstybės naudai.Teismas nustatė, kad A. C. yra e-teismai sistemos vartotojas ir turi visą informaciją apie teismo atliekamus veiksmus byloje, todėl pareiškėjo paaiškinimus, kad jis negavo ir neturėjo šios bylos, esančios apeliacinės instancijos teismo žinioje numerio, laikė neatitinkančius tikrovės. Pasak teismo, pareiškėjo procesiniai dokumentai, jų tarpe dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, elektroninėmis ryšio priemonėmis vieno mygtuko paspaudimu gali būti persiųsti neribotam kiekiui teismų. Teismui atsisakius priimti procesinį dokumentą, pareiškėjas A. C. kreipėsi į teismą atskiruoju skundu ir rezoliucinėje dalyje nurodo: persiųsti Vilniaus apygardos teismui jam grąžintą prašymą.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad CPK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys prašymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, turi teisę paduoti spręsti apeliacinės instancijos ir kasaciniam teismui, kai šių teismų žinioje yra byla dėl ginčo esmės, taip pat į tai, kad CPK nėra numatyta teismo pareiga dėl pareiškėjo nurodytų priežasčių persiųsti procesinį dokumentą kitam teismui, pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakė priimti, išaiškinant, kad pareiškėjas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi teisę paduoti tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Naudojantis elektroninėmis ryšio technologijomis, pareiškėjas A. C., kaip asmuo, prisijungęs prie e-teismai sistemos, turi visą informaciją apie procesinių dokumentų nagrinėjimo eigą, teismo priimtus procesinius sprendimus. Pareiškėjo veiksmus teismas vertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, laikė, kad jis yra peržengęs savo teisės įgyvendinimo ribas. Teismas, vadovaudamasis CPK 95 str. 2 d., pareiškėjui A. C. skyrė 2000 Eur baudą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. C. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį dalyje dėl baudos skyrimo. Ieškovas nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nes tuo metu neturėjo jokios informacijos apie elektroninės bylos eigą ir priimamus procesinius sprendimus apeliacinėje instancijoje. Teismas turėjo atsižvelgti į aplinkybių visumą ir į tai, kad ieškovo ginčas su banku tęsiasi jau beveik 8 metus (nuo 2010 m.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors CPK nenumato galimybės skųsti teismo nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 95 straipsniu, paskyrė proceso dalyviui baudą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad skundžiamoje nutartyje apeliantui nebuvo išaiškinta CPK 107 straipsnyje numatyta teisė prašyti pirmosios instancijos teismo baudą panaikinti arba sumažinti, taip pat remdamasis ekonomiškumo ir proceso koncentruotumo principais, pasisako dėl apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 14 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjui paskirta 2000 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.Civilinio proceso kodekso 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad naudojantis elektroninėmis ryšio technologijomis, pareiškėjas, kaip asmuo, prisijungęs prie e-teismai sistemos, turi visą informaciją apie procesinių dokumentų nagrinėjimo eigą, teismo priimtus procesinius sprendimus, pareiškėjo veiksmus, pateikiant atskirąjį skundą, vertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, laikė, kad jis yra peržengęs savo teisės įgyvendinimo ribas, todėl skyrė 2000 Eur baudą.Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).Iš bylos duomenų matyti, kad 2018 m. kovo 1 d. A. C. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė priimti, nes byla su atskiruoju skundu dėl 2018 m. vasario 1 d. nutarties perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, buvo nurodyta kreiptis į apeliacinės instancijos teismą. A. C. pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad apie aplinkybę, jog byla perduota Vilniaus apygardos teismui nežinojo, nežino bylos numerio, todėl atskirajame skunde prašė įpareigoti pirmos instancijos teismą persiųsti 2018 m. kovo 1 d. jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių apeliacinės instancijos teismui.Asmens teisių gynyba, naudojant įstatymo leidžiamas procesines priemones, visiškai atitinka sąžiningo proceso principus. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį (atskirąjį) skundą, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 15 punkte nurodytus apelianto veiksmus, nenustatė aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad paduodamas atskirąjį skundą pareiškėjas šia teise naudojosi ne pagal jos paskirtį ar elgėsi nesąžiningai. Išdėstytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjui paskirtą baudą panaikinti, todėl pirmosios instancijos nutarties dalis, kuria atsakovui skirta bauda, naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nutarties dalį dėl 2000 Eur baudos skyrimo panaikinti.