Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Lino Šiukštos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. G. (J. G.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria tenkintas Alytaus pataisos namų teikimas ir iš dalies tenkintas nuteistojo J. G. prašymas dėl nuteistajam J. G. atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

2. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-851/2017 J. G. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį 11 metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas J. G. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. vasario 3 d. Bausmės pradžia J. G. skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka (baudžiamoji byla Nr. 1A-275-518/2017), 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi nuteistųjų gynėjų apeliacinius skundus atmetė.

3. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-487/2017 J. G. nuteistas pagal: BK 249 straipsnio 1 dalį 5 metų laisvės atėmimo bausme; BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2011 m. rugpjūčio 8 d. nusikalstamos veikos) 3 metų laisvės atėmimo bausme; BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2011 m. rugsėjo 13 d. nusikalstamos veikos) 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2011 m. spalio 5 d. nusikalstamos veikos) 4 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir J. G. paskirta subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas J. G. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. spalio 5 d. iki 2014 m. gruodžio 17 d. Bausmės pradžia J. G. skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka (baudžiamoji byla Nr. 1A-1-318/2021), 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendį pakeitė, be kita ko, J. G., pripažintam kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 3 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, pagal BK 249 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su už atskirus nusikaltimus Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, ir J. G. paskirta galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

II. Skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nuteistojo J. G. skundas atmetamas.

7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, jog apygardos teismas Alytaus pataisos namų teikimą ir nuteistojo J. G. prašymą išnagrinėjo laikydamasis įstatymo, aktualių teisės principų reikalavimų ir teismų praktikos, todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

9. Atkreiptinas dėmesys, kad priimant Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendį, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, todėl apygardos teismas neturėjo pagrindo bendrinti minėtais nuosprendžiais paskirtų bausmių. Atitinkamai Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir priimdamas 2021 m. spalio 28 d. sprendimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžio, klausimo dėl minėtų bausmių subendrinimo taip pat nesprendė, nes pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą apeliacine tvarka patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Be to, minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai, ko šiuo atveju nebuvo. Taigi nagrinėjamoje situacijoje susidarė situacija, kai nuteistajam skirtingais nuosprendžiais yra paskirtos kelios nesubendrintos bausmės. Priešingai nei teigia nuteistasis, tokiais atvejais skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrintinos laikantis BPK 347, 362 straipsniuose nustatytos tvarkos, t. y. skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes savo iniciatyva, pataisos namų arba nuteistojo prašymu subendrina vėliausią nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas. Būtent tokios praktikos dėl atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo, nagrinėjamu atveju ir buvo laikomasi.

10. Taip pat teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nemato pagrindo kaip precedentu remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10-976/2016 padarytomis išvadomis. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra iš esmės skirtingos, t. y. nutartyje pasisakyta dėl būtinybės pirmosios instancijos teismui priimant nuosprendį ir paskiriant galutinę bausmę, subendrinti ją su jau įsiteisėjusiais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bei aukštesnės instancijos teismo pareigą ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą dėl atskirais jau pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu buvusiais įsiteisėjusiais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo.

11. Iš skundo nagrinėjimui pateiktų bei teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad nusikalstamos veikos, už kurias J. G. buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, buvo padarytos iki pirmojo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nuosprendžio priėmimo. Taigi, apygardos teismas minėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes, pagrįstai bendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, kurios būtų taikomos vienu nuosprendžiu skiriant subendrintą bausmę už padarytas kelias nusikalstamas veikas.

12. Teismų praktikoje, aiškinant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytą bausmių apėmimo taikymo pagrindą, pažymima, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą tais atvejais, kai jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, Nr. 2K-9/2010, Nr. 2K-474/2010, Nr. 2K-70/2011). Kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, kad tuo atveju, kai nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – nesunkus nusikaltimas, spręsdami, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių veikų pavojingumą, palygindami veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus, sukeltus padarinius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2005, Nr. 2K-380/2013, Nr. 2A-7-3-489/2019, Nr. 2K-162-719/2020).

13. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su nuteistojo skundo argumentu, kad jam atskirais nuosprendžiais paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas. Pažymėtina, kad nuteistojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 249 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 ir 3 dalyse, negali būti laikomos itin besiskiriančiomis savo pavojingumu, nes priskiriamos toms pačioms arba gretimoms nusikalstamų veikų kategorijoms (sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai). Taip pat nustatyta, kad nuteistojo J. G. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 ir 3 dalyse, yra susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, o BK 249 straipsnio 1 dalyje numatyta veika būtent buvo skirta daryti BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, t. y. J. G., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo ir platino narkotinę medžiagą. Be to, kaip teisingai pažymėjo ir apygardos teismas, nuteistasis nei prašyme dėl bausmių bendrinimo, nei skunde nenurodė jokių aplinkybių, kodėl jo padarytos nusikalstamos veikos turėtų būti vertinamos kaip labai besiskiriančios savo pavojingumu. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo J. G. skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinti pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą.

14. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nenumato išskirtinių kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina bendrinant bausmę visiško ar dalinio sudėjimo būdu. Todėl BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai taikytini tiek skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, tiek parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę. Skundžiama nutartimi J. G. atskirais nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo subendrintos švelnesniu – dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).

15. Nuteistojo nuomone, bendrinant skirtingais nuosprendžiais J. G. paskirtas bausmes nepagrįstai prie griežtesnės bausmės buvo pridėta pusė (3 metai) Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis, nors kitiems nuteistiesiems bendrinant bausmes buvo pridėta tik trečdalis bausmės. Be to, nuteistojo teigimu, jis didelę dalį bausmės jau yra atlikęs, taip pat atlikdamas bausmę nuteistasis elgėsi nepriekaištingai, charakterizuojamas išimtinai teigiamai, turi šeimą.

16. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmių skyrimo taisykles, negalima daryti išvados, kad apygardos teismo pridėta bausmės dalis – 3 metai iš paskirtos 6 metų laisvės atėmimo bausmės – ir atitinkamai paskirta galutinė subendrinta – 14 metų laisvės atėmimo bausmė, nagrinėjamu atveju yra neteisinga. Pirmiausia pažymėtina, kad kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo yra vertinamos individualios aplinkybės, susijusios tik su tam tikru nuteistuoju. Nagrinėjamu atveju priimant skundžiamą nutartį apygardos teismas įvertino, kad atskirais nuosprendžiais J. G. buvo pripažintas kaltu už sunkių ir labai sunkių nusikalstamų veikų padarymą. Be to, tiek Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendyje, tiek jį pakeitusiame Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendyje buvo įvertinta pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė (procesas truko 10 metų) ir konstatuotas nuteistojo teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos apeliacinis teismas J. G. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirtą griežčiausią laisvės atėmimo bausmę sumažino dvejais metais, t. y. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį paskyrė minimalią 3 metų laisvės atėmimo bausmę, kartu sumažindamas ir galutinę subendrintą bausmę.

17. Taip pat iš skundžiamos nutarties matyti, jog apygardos teismas, nustatydamas pridedamos bausmės dalį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų skaičių, jų pobūdį ir pavojingumą, nuteistojo asmenybę, ankstesnius teistumus ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nurodytas įsiteisėjusiuose nuosprendžiuose. Matyti, kad priimant Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nuosprendį įvertintas J. G. padaryto nusikaltimo sunkumas, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, t. y. nusikalstamą veiką suplanavo ir įvykdė kitos baudžiamosios bylos, kurioje buvo kaltinamasis, nagrinėjimo teisme metu. Be to įvertinti ankstesni teistumai, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimas bei tai, kad policijos pareigūnams nurodė dalies psichotropinės medžiagos buvimo vietą. Taip pat įvertinta ir nuteistojo asmenybė – iki suėmimo dirbo, vedęs, turi mažamečių vaikų, Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo administracijos charakterizuojamas teigiamai. Taip pat matyti, kad priimant Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, įvertinta tai, jog J. G. padarė keturias nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau teistas, be kita ko, ir už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, baustas administracine tvarka, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2016 metais J. G. padarė analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis dėl ko buvo pripažintas kaltu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuteistajam bausmių dydžiai nustatyti artimi sankcijų minimumams. Taigi, apygardos teismas subendrindamas J. G. atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas aptartas bausmių bendrinimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą. Pažymėtina, kad skundžiamos nutarties 12 punkte padaryta klaida nurodant nusikalstamas veikas, numatytas BK 262 straipsnio 1 dalyje ir 265 straipsnio 1 dalyje, už kurias Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, buvo nuteistas ne J. G., o kiti bendrininkai, neturėjo įtakos sprendžiant dėl nuteistajam J. G. skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo.

18. Aukštesniojo teismo vertinimu, visos aptartos aplinkybės rodo pakankamai intensyvų ir sistemingą J. G. nusikalstamą elgesį. Tokių aplinkybių kontekste apygardos teismo pridėtos bausmės dalis buvo pakankamai nedidelė ir atitiko BK 249 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą minimalią trejų metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. sunkiausios nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, J. G. buvo pripažintas kaltu. Pažymėtina, jog paskirtų bausmių bendrinimo praktika negali formuoti įspūdžio, jog dėl formalių bausmių bendrinimo taisyklių asmuo gali išvengti bausmių už atskiras nusikalstamas veikas, ar kad bausmės už atskiras nusikalstamas veikas dėl bausmių subendrinimo gali būti tik minimalios. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad visais atvejais paskirta bausmė turi būti teisinga, o bendrinant bausmes iš dalies jas sudedant, bausmės negali būti mažesnės nei sankcijose nustatytas minimalus atitinkamų bausmių rūšių dydis, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-628/2021 ir kt.).

19. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad apygardos teismas įvertinęs tiek bausmės paskirtį, tiek ir bausmės skyrimo pagrindus J. G. paskyrė teisingą subendrintą bausmę. Taigi, skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. G. (J. G.) skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.