- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-21
- Bylos Nr.
- 1S-97-926/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00150-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Lina Lesinskienė, Aurelijus Rauckis
- Nuteistasis
- E. R.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. sausio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (buvęs pavadinimas Laisvės atėmimo vietų ligoninė) (toliau – Komisija) 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimą Nr. 67-52 taikyti nuteistajam E. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. R. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), galutine subendrinta laisvės atėmimo 4 metams 6 mėnesiams bausme.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2021 m. lapkričio 23 d., bausmės pabaiga – 2024 m. rugpjūčio 25 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 67-52 nutarta taikyti nuteistajam E. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.).
4. Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimą motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis E. R. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, eilė kriminogeninių veiksnių, bausmės atlikimo metu jis skatintas tik vieną kartą. Atsižvelgta ir į tai, kad jis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau teistas, daug kartų baustas administracine tvarka, kas rodo, kad vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis E. R. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama formaliais ir šabloninio pobūdžio argumentais. Informacija vertinta selektyviai, teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės išvis nevertintos. Teismas tinkamai nevertino nuteistojo asmenybės, jo elgesio dinamikos bausmės atlikimo metu.
5.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Komisija, spręsdama lygtinio paleidimo klausimą, padarė išvadą, kad nuteistasis E. R. atitinka ne tik formaliuosius, bet ir materialiuosius kriterijus. Nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis stengiasi keistis tinkama linkme, požiūris į taikomas socialinės reabilitacijos priemones, apribojimus ir priežiūrą teigiamas, numatytas resocializacijos priemones ir Komisijos teikiamas rekomendacijas vykdo, nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė bei rodo pažangą ją mažindamas. Bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidė, nebaustas, skatintas vieną kartą. Nuteistajam buvo suteiktas leidimas vykti į namus trumpalaikei trijų parų išvykai. Teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija ir teigiamas požiūris į darbą (nuo 2022 m. liepos 14 d. nuteistasis pradėjo užsiimti individualia darbine veikla - dokumentų vertimas iš lietuvių į rusų kalbą), visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir jų palaikymas, šių ryšių vertinimas patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra kartu skiriant auklėjamojo ir (ar) baudžiamojo poveikio priemones. O teismo išvados, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomos neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti, rodo teismo nusistatymą nuteistojo atžvilgiu ir prieštarauja pagrindiniams bausmių vykdymo teisės principams.
5.3. Skundžiamoje nutartyje neaptarta ir tai, kad nuteistasis palaiko emociškai visaverčius, pozityvius santykius su sutuoktine, kuriai reikalinga jo pagalba dviejų mažamečių vaikų auklėjime.
5.4. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad jam pagal „OASys“ metodiką nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra akivaizdžiai žemėjanti, t. y. nuo pirminio nusikalstamo elgesio vertinimo metu buvusių 76 balų sumažėjo iki 43 balų, kas rodo akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. O kriminogeninių veiksnių nustatymas, nuteistojo įsitikinimu, savaime lygtinio paleidimo taikymo galimybės nepaneigia. Kaip ir aplinkybė, kad bausmę jis atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą.
5.5. Nuteistasis nesutinka su teismo išvadomis dėl baustumų administracine tvarka. Pažymi, kad per pastaruosius 5 metus jo atžvilgiu buvo suformuoti 39 teisės pažeidimo protokolai, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad daugiau nei pusė šių nutarimų buvo apskųsti, skundai buvo tenkinti ir administracinė teisena nepradėta. Todėl teismo argumentas, kad administracinius nusižengimus E. R. yra linkęs kiek sumenkinti, kas turi įtakos stebimam tų pačių klaidų pakartojimui, yra tik teismo samprotavimai, kurie neatitinka administracinių nusižengimų registro duomenų.
Atsiliepimas
6. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Vytautas Nacikūnas atsiliepime į nuteistojo E. R. skundą prašo skundą atmesti.
6.1. Atsiliepime tvirtinama, kad nuteistajam E. R. nėra pagrindo taikyti lygtinio paleidimo. Nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir išlieka kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (2-3 teistumai); nusikaltimų sunkėjimas; neturi profesinės kvalifikacijos; elgesio problemos vaikystėje; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; kriminalinių nuostatų palaikymas; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Nuteistasis jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti.
6.2. Nuteistasis E. R. anksčiau teistas du kartus, šis teistumas trečias. Pirmą kartą teistas buvo vos penkiolikos metų. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus ir sunkių nusikaltimų padarymą, siekiant finansinės naudos, kaip ir prieš tai buvę, todėl galima teigti, kad motyvas tas pats ir galima laikyti nusikalstamo elgesio modeliu. Nors aplinkybės, susijusios su veika, už kurios padarymą E. R. šiuo metu atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, ką apylinkės teismas ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys.
6.3. Socialinio tyrimo išvados duomenimis E. R. mąstymas abstraktus. Analizuojant nusikaltimų istoriją, išryškėjo impulsyvumo, kaip asmenybės bruožo veiksnys, kuomet pirmenybė teikiama skubotam veiksmui, o ne planavimui ar apmąstymui. Stebima, jog administracinius nusižengimus yra linkęs kiek sumenkinti, kas turi įtakos stebimam tų pačių klaidų pakartojimui. Savo kaltę nusikaltimuose pripažino, teigia sutinkantis su teismo nuomone, tačiau stebimi prieštaravimai kaltės sau priskyrimo veikose, kuriose buvo nuteistas (susivienijimo atžvilgiu). Taigi duomenys apie nuteistojo požiūrį į savo veiksmus neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis yra padaręs tinkamas išvadas dėl savo neteisėto elgesio.
6.4. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus E. R. elgesio pokyčius, prokuroro nuomone, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei jo paties noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. R. skundas atmetamas.
7. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja BVK redakcija, tačiau lygtinį paleidimą reglamentuojančios nuostatos iš esmės nepasikeitė, todėl nagrinėjant nuteistojo E. R. skundą vadovaujamasi įstatymo nuostatomis, galiojusiomis Komisijos nutarimo priėmimo metu, t. y. iki 2022 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1196 redakcijos, kuri įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d. (šiomis nuostatomis vadovavosi ir apylinkės teismas, spręsdamas Komijos nutarimo patvirtinimo klausimą). BVK 157 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, kadangi šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.
8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam E. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėju atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nutarta netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą E. R., yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
9. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje perteklinį dėmesį teikė praeities įvykiams, atmesdamas nuteistojo pažangą koreguojant savo elgesį. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas įvertino byloje esančių duomenų visumą– nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, padarytą pažangą, socialinius ryšius, kriminogeninius veiksnius, teistumus ir kt. Priešingai, nei teigiama skunde, teismas įvertino ne tik E. R. asmenybę nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau ir jo asmenybės bruožus, elgesį šiuo metu, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose.
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog E. R. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų E. R., kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, šiuo metu vis dar neatitinka.
11. Įvertinus E. R. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir skunde, į kuriuos dėmesį atkreipė Komisija, teisėjų kolegijai nekyla. Nuteistasis vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, mokosi 12 klasėje, užsiima individualia veikla, pagal savo sveikatos būklę nevengia prisidėti prie būrio gerbūvio darbų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Drausmine tvarka nebaustas, skatintas vieną kartą, jam buvo suteiktas leidimas vykti į namus trumpalaikei išvykai. Nuo 2022 m. rugpjūčio 12 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja. Teisėjų kolegija sutinka, kad šie faktai rodo E. R. elgesio pokyčius teigiama linkme, šią aplinkybę konstatavo ir apylinkės teismas, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į paprastąją ar net drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes.
12. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad vien šios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam E. R. taikyti lygtinį paleidimą išlaisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima ir teigiamų aspektų, tačiau Socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių.
13. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už vieno labai sunkaus nusikaltimo (dalyvavimas nusikalstamo susivienijo veikloje) ir dviejų sunkių nusikaltimų (psichotropinių medžiagų platinimą) padarymą. Šis teistumas jam ne pirmas. Anksčiau teistas du kartus. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, nuteistajam anksčiau skirtos bausmės teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, jo veiksmų pavojingumas didėjo, kas sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Be to, jis eilę kartų baustas administracine tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad administracinių nusižengimų registro duomenimis dalis jo atžvilgiu pradėtų administracinių nusižengimų teisenų išties yra nutraukta (nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių, arba iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui). Nežiūrint to, administracinių nusižengimų skaičius vien per paskutinių penkerių metų laikotarpį yra gana didelis, dominuoja Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Pastebėtina, kad administraciniai nusižengimai vykdyti ir tuo metu, kada buvo nagrinėjama nuteistojo baudžiamoji byla (tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose). Šios aplinkybės leido apylinkės teismui daryti pagrįstą išvadą dėl E. R. didesnio pavojingumo visuomenei, polinkio nepaisyti teisės aktų reikalavimų, nusikalsti. Nors šios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, ką nagrinėjamu atveju ir padarė, t. y. buvo įvertinti ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys ir buvo padaryta motyvuota išvada, kad nuteistojo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Juolab, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis pakartotinis nusikalstamumas rodo nuteistojo asmenybės neigiamos orientacijos pastovumą, taip pat tokios orientacijos ir nusikalstamo elgesio ryšį. Be to, jis yra linkęs kiek sumenkinti administracinius nusižengimus, kas turi įtakos stebimam tų pačių klaidų pakartojimui, jis nepasimoko iš ankstesnių klaidų.
14. Kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga yra žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. 2022 m. gruodžio 1 d. socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam E. R. nustatyta ne žema, o vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta, nors ir yra sumažėjusi nuo pirminio vertinimo metu nustatytos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos.
15. Abejonių dėl akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia nuteistajam E. R. vis dar išskiriamas pakankamai reikšmingas dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam E. R. išskiriami dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: neturi profesinės kvalifikacijos; elgesio problemos vaikystėje; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; kriminalinių nuostatų palaikymas; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu. Minėti kriminogeninės rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, tačiau tam tikros probleminės sritys nėra pakankamai efektyviai koreguojamos teigiama linkme. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, įvertinus pakankamai didelį nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, yra pakankamas pagrindas spręsti, jog nuteistojo pastangų sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, eliminuoti jam nustatomus kriminogeninius veiksnius dar nepakanka, kaip ir nepakanka išvadai, kad jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju itin svarbi būtent nuteistojo motyvacija ir toliau dalyvauti vykdomose programose, keičiančiose nuteistųjų elgesį, mąstymą, nuostatas.
16. Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis šiuo metu jau sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų.
17. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis E. R. jau padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kolegija konstatuoja, kad skundžiamoje nutartyje buvo padaryta pagrįsta išvada, jog visų nustatytų ir šioje nutartyje aukščiau aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo E. R. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 17 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.