Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau - Komisija) 2024 m. balandžio 19 d. nutarimą taikyti nuteistajam G. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. J. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, jam paskirta galutinė subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendis pakeistas: pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (2010 m. rugpjūčio 4 d. psichotropinių medžiagų išplatinimas V. S.) paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams; pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl 2011 m. spalio 5 d. gyvenamojoje vietoje rastų psichotropinių medžiagų) – laisvės atėmimas 6 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta galutinė 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2021 m. lapkričio 17 d., bausmės pabaiga – 2027 m. vasario 17 d.

2. Komisija 2024 m. balandžio 19 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė taikyti nuteistajam G. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis G. J. savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau to nepakanka neabejotinai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo G. J. skundas atmetamas.

5. BVK 82 straipsnyje yra išdėstyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindai. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

6. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, kad lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad G. J. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo G. J. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal „OASys“ metodiką, yra priskiriama žemai. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Taigi, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. J. už gerą elgesį bausmės atlikimo metu buvo skatintas vieną kartą, bausmės atlikimo metu mokosi dailidės mokymo programą, nuo 2022 m. gruodžio 13 d. vykdo individualią veiklą (duomenys neskelbtini). Nuteistasis dėl galimybės įsidarbinti raštu kreipėsi į VĮ ,,M. A.“, tačiau gavo atsakymą, kad nebus įdarbintas dėl darbo vietų stokos. Siekdamas realizuoti individualios veiklos pagamintą produkciją, nuteistasis 2023 m. sausio 20 d. pasirašė pardavimų tarpininkavimo sutartį su VšĮ ,,R. S.“. Laisvės atėmimo vietų įstaigoje vykdoma individuali veikla 2023 m. balandžio 3 d., 2023 m. liepos 19 d., 2024 m. sausio 16 d. buvo prilyginta darbinei veiklai. 2023 m. lapkričio 29 d. gauta Kaišiadorių suaugusiųjų mokyklos padėka už aktyvų dalyvavimą suaugusiųjų mokymosi savaitės ,,Mokymosi tinklai“ renginyje. Be to, nuteistasis aktyviai dalyvauja psichologų ir pozityvaus užimtumo specialistų organizuojamuose renginiuose ir užsiėmimuose, sėkmingai baigė AA/AN užsiėmimų programą, išklausė Teisinio – socialinio švietimo užsiėmimų programą, vykdė individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, geba atsiriboti nuo rizikingų situacijų, negatyvios aplinkos įtakos, prasmingai išnaudoti bausmės atlikimo laiką, užsiimdamas pozityvia veikla, asmeniniu tobulėjimu, darbu. Vis dėlto, vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi nagrinėjamu atveju turi būti vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.

8. Nors nuteistojo G. J. elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi duomenys kelia abejonių išimtinai tik teigiama nuteistojo elgesio korekcija ir sėkminga probacijos taikymo galimybe. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis vieną kartą pažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles, drausmine tvarka nebaustas, kaltės nepripažįsta ir pateikia savo įvykių versiją, t. y. buvo nuteistas už tai, kad atsisakė vykdyti pareigūnų nurodymus ir pateikti jiems reikiamą informaciją. Pažymėtina, kad šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi kaltės pripažinimas, gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, pripažįstantis kaltę tik iš dalies, nesigailintis, negali suvokti nusikalstamo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Be to, tai kartu rodo ir tai, kad nuteistasis negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, neapgalvoja kilusių padarinių nukentėjusiesiems, todėl, būdamas laisvėje, taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų ir nesielgti tinkamai. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamos veikos, už kurių padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo planuojamos, o ne vykdomos spontaniškai. Be to, nors nuteistasis yra linkęs planuoti, apgalvoti savo elgesio pasekmes, tačiau yra linkęs susikoncentruoti į teigiamas, ignoruodamas galimas neigiamas. G. J. geba atpažinti tam tikras problemas, su kuriomis susiduria, tačiau nėra linkęs analizuoti vidinių priežasčių, kurios gali būti susijusios su nusikalstamo elgesio raiška, ne visada tinkamai sprendžia turimas problemas, pasirinkdamas netinkamus sprendimo būdus. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis linkęs vadovautis ir pritarti tam tikroms nuteistųjų neformalioms tradicijoms, mano, kad nenusipelno būti įkalintas ir iš to jam jokios naudos nebus. Šios aplinkybės parodo itin cinišką požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas, savo veiksmų pasekmių nesuvokimą ir tai, kad nuteistasis aukščiau iškelia savo interesus, ignoruodamas visuomenės interesą į saugią aplinką, taisyklių laikymąsi ir nusikaltimų netoleravimą, bei tai, kad nuteistasis iš esmės nesigaili, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamą elgesį. Kartu šios aplinkybės liudija, kad nuteistasis kritiškai nevertina savo asmenybės, nesupranta savo elgesio priešiškumo visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, įstatymams, todėl, būdamas laisvėje, taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų ir nesielgti tinkamai. Sėkminga probacijos taikymo galimybe abejoti verčia ir vis dar egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai: atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, lėšų valdymo sunkumai, buvo ar šiuo metu yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas nelankstus mąstymas. Pažymėtina, kad iš nurodytų veiksnių net trys kriminogeniniai veiksniai yra dinaminiai, todėl, tęsdamas bausmės atlikimą, nuteistasis juos gali eliminuoti savo kryptingu teigiamu elgesiu. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteistojo reikalauja maksimalios elgesio korekcijos, kuri leistų daryti neabejotiną išvadą dėl tolimesnio vien tik teigiamo, teisėto nuteistojo elgesio laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Šiuo atveju egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai sudaro pagrindą manyti, kad, nors nuteistasis ir deda pastangas keisti savo elgesį teigiama linkme, tačiau jo pataisos procesas dar nėra baigtas.

9. Nuteistasis G. J. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, dalyvaujant nusikalstamame susivienijime. Tai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Sutiktina su nuteistuoju, kad padarytų nusikalstamų veikų sunkumas jau buvo įvertinti nuosprendį priėmusio teismo, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas. Nors skunde akcentuoja, kad praeityje nebuvo teistas, tačiau šiuo metu jis atlieka bausmę už dviejų sunkių ir vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Be to, pirmą kartą su ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradėtas 2004 m., kuris buvo nutrauktas, susitaikius su nukentėjusiuoju. Taigi, nuteistasis G. J. praeityje jau buvo patekęs į teisėsaugos akiratį dėl nusikalstamos veikos (plėšimo) padarymo.

10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvu, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 2 metai 9 mėnesiai 29 dienos, paskirta bausmė – 7 metai laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam jau padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

11. Nagrinėjamu atveju pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nesudaro ir jo turimi socialiniai ryšiai su šeima, pastovios gyvenamosios vietos turėjimas ir aukšta motyvacija darbui. Akivaizdu, kad šios aplinkybės egzistavo ir iki nusikalstamų veikų padarymo, tačiau vis tiek nesulaikė nuo nusikalstamo elgesio, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju, taikant G. J. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tai gali būti apsauginis faktorius nuo galimo pasikartojančio nusikalstamo elgesio. Be to, tai, kad laisvėje asmuo turės darbą, nesudaro pakankamo pagrindo jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam G. J. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo G. J. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.