Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam G. J. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. balandžio 19 d. priimtu nutarimu Nr. RV-23-3664 nutarta taikyti nuteistajam G. J. gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metai 9 mėnesių 29 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2024 m. balandžio 18 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nutarime nurodė, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ nustatyta žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nuteistasis rodo pastangas koreguoti savo elgesį pozityvia linkme, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, užsiima individualia darbine veikla, įsitraukia ir aktyviai dalyvauja įstaigos organizuojamuose užsiėmimuose. Nuteistasis supranta, kad norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei galiojančių įstatymų ir stengiasi koreguoti savo elgesį. Nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai – dirba, patvirtino darbo ir gyvenamąją vietą, palaiko socialinius ryšius su šeima, išreiškia palankias nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės metu individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

G. J. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos, skiriant galutinę 9 metų laisvės atėmimo bausmę. 2021 m. spalio 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nuosprendis pakeistas, pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos su 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu skirta bausme pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė 7 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2021 m. lapkričio 17 d., pabaiga – 2027 m. vasario 17 d.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti G. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina patvirtinti.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų taikymo pagrindai įtvirtinti BVK 82 straipsnyje, kurio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Aptariamo straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas nutartimi dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo. Šiuo straipsniu yra įtvirtina nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismo diskreciją, įvertinus visus aktualius duomenis dėl lygtinio paleidimo taikymo/netaikymo, spręsti ar yra visos sąlygos leidžiančios tvirtinti komisijos priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

Teismas spręsdamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, įvertina Socialinio tyrimo išvadoje (toliau ir – Išvada), pagal „OASys“ metodiką nustatytą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, t. y vertinamas nuteistojo asmenybės ypatumus, jo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. J. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Bausmę nuteistasis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo laikotarpiu skatintas už gerą elgesį 1 kartą, vykdo individualią darbinę veiklą, stebima jo aukšta darbinė motyvacija, turi patvirtintą darbo vietą lygtinio paleidimo atveju, turės ir gyvenamą vietą, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais. Nurodytos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau, teismo nuomone, šiuo metu jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, šios aplinkybės nelaikytinos absoliučiu pagrindu spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismas spręsdamas dėl galimo lygtinio paleidimo taikymo turi vertinti visumą duomenų, susijusių su nuteistojo asmenybe, nuostatomis, jo elgesio korekcija viso laisvės atėmimo laikotarpio metu.

Pagal „OASys“ metodiką G. J. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, stebimos mažėjimo tendencijos „išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti“, „Gyvenimo stiliaus ir draugų“ srityse, tačiau vis dar egzistuoja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – „lėšų valdymo sunkumai; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas konkretus/nelankstus mąstymas“, kurie gali turėti įtakos nuteistojo elgesiui laisvėje. Teismo nuomone, nuteistasis vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti.

Nors veikų, dėl kurių nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, aplinkybės jau buvo įvertintos teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau jos negali būti neįvertinamos vertinant nuteistojo asmenybės pokytį bausmės atlikimo laikotarpiu. Nuteistasis G. J. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už vieno sunkaus ir dviejų labai sunkių nusikaltimų įvykdymą. Socialinio tyrimo išvadoje pateikiami duomenys, kad nuteistasis iki šiol kategoriškai savo kaltę neigia, neigia įvykdęs nusikalstamas veikas, kaltę perkeldamas kitiems asmenimis, pateikia savo įvykių versiją teigdamas, kad „pareigūnai jam mainais už laisvę siūlė įvardinti nusikaltimo organizatorius, tačiau jam atsisakius tai daryti pagrasino, jog „pasodins“ ir tai padarė, nors jo teigimu jis nieko bendro su šiomis nusikalstamomis veikomis neturėjo“. Kita vertus pakartotinio vertinimo metu prieštarauja savo nurodomiems teiginiams, kadangi teigia suvokiantis savo nusikalstamo elgesio pasekmes, kas rodo, kad nuteistasis tik formaliai pripažįsta veikęs prieš įstatymus. Iš šių duomenų matyti, kad nuteistasis visiškai nėra linkęs pripažinti savo kaltės, stebimas savo atsakomybės neutralizavimas, siekis ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių, kas priimto, įsiteisėjusio ir nekvestionuojamo teismo nuosprendžio kontekste, itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir neleidžia teismui spręsti, kad nuteistasis pasitaisė ir bausmės tikslai šioje pataisos proceso stadijoje jau pasiekti. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad analizuojant nuteistojo nusikalstamo elgesio istoriją, galima daryti prielaidą, jog jo nusikaltimo motyvas buvo finansinis, t. y. siekiant greitu ir lengvu būdu pasipelnyti. Šį motyvą nuteistasis taip pat neigia, tačiau teismo nuosprendyje išsamiai ir objektyviai ištyrus byloje buvusius įrodymus, teismas nepaneigiamai nustatė, kad G. J. disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir už tai gavo atlygį. Todėl teismas kritiškai vertina Komisijos nurodytas aplinkybes dėl darbinės veiklos vykdymo ir patvirtintos darbo vietos turėjimo lygtinio paleidimo atveju, kaip apsauginį veiksnį. Nuteistasis pripažino, kad turi gana reikšmingo dydžio skolą (40 000 Eur), ir nors jis laisvės atėmimo vietų įstaigoje dirba, gauna pajamas, tačiau pats Komijai nurodo, kad šią skolą dengia jo žmona. Šie nuteistojo teiginiai rodo, kad jo pajamos šiuo metu dar nėra stabilios ir pakankamos, kad jo darbinę veiklą būtų galimą vertinti, kaip reikšmingą apsauginį veiksnį, padėsiantį nuteistajam sėkmingai integruotis visuomenėje ir siekiant finansinio stabilumo save realizuoti vien teisėtais būdais. Šias teismo abejones sustiprina ir aplinkybė, kad nusikalstamų veikų darymo metu jis dirbo, turėjo stabilias pajamas, tačiau tai nesulaikė juo nuo nusikalstamo elgesio siekiant užsidirbti papildomai neteisėtais būdais. Nuteistojo nuostatos jo padarytų nusikaltimų atžvilgiu, rodo, kad jis vis dar negeba iki galo įvertinti ir pripažinti savo veiksmų pavojingumo ir nesiekia atpažinti priežasčių dėl kurių veikė nusikalstamai, todėl teismui kyla pagrįsta abejonė ar asmuo paleistas lygtinai gebės pasirinkti tinkamus savo elgesio modelius, atsiriboti nuo rizikingų situacijų ir asmenų dariusių įtaką praeityje, laikysis įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralinių nuostatų.

Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad Lygtinio paleidimo Komisijos nurodyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai (patvirtinta pastovi gyvenamoji vieta, ryšių su artimaisiais palaikymas), taip pat negali būti laikomi išimtinai apsauginiais veiksniais, kadangi G. J. ir iki minėtų nusikalstamų veikų įvykdymo turėjo pastovią gyvenamąją vietą, turėjo šeimą, su kuria palaikė artimus palaikančius ir šiltus santykius, tačiau tai vis vien neapsaugojo jo nuo nusikaltimų įvykdymo, juo teismo nuosprendžiu nustatyta, kad vieną iš nusikalstamų veikų ji padarė savo gyvenamojoje aplinkoje. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad aplinkybės susijusios su darbine veikla, turima gyvenamąją vieta bei santykiais su artimaisiais, šiuo konkrečiu atveju, neturi įtakos lygtinio paleidimo taikymui.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Lygtinio paleidimo komisijos posėdžio metu G. J. neatliktos bausmės dalis buvo 2 metai 9 mėnesių 29 dienos, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kaip jau buvo minėta, teismas negali daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių vis dar nepakanka daryti išvadai, kad G. J. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis G. J. savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau to nepakanka neabejotinai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. balandžio 19 d. nutarimą Nr. RV-23-3664.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. balandžio 19 d. nutarimą Nr. RV-23-3664 taikyti nuteistajam G. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.