Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam G. J. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. rugsėjo 22 d. priimtu nutarimu Nr. RV-23-8010 nutarta taikyti nuteistajam G. J., gimusiam (duomenys neskeltini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 4 mėnesių 26 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. rugsėjo 21 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra nustatyta žema. Nuteistasis rodo pastangas savo elgesį koreguoti pozityvia linkme. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, skatintas. Dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualią veiklą, įsitraukia į įkalinimo įstaigos psichologų vedamus užsiėmimus. Vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, todėl nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

G. J. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos, skiriant galutinę 9 metų laisvės atėmimo bausmę. 2021 m. spalio 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nuosprendis pakeistas, pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos su 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu skirta bausme pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė 7 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2021 m. lapkričio 17 d., pabaiga – 2027 m. vasario 17 d.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Antano Baranausko atsiliepimas, kuriuo yra prašoma, atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyti, netvirtinti Komisijos priimto nutarimo.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam G. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Aptariamo straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas nutartimi dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo. Toks teisinis reguliavimas įtvirtina nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismo diskreciją, įvertinus visus aktualius duomenis dėl lygtinio paleidimo taikymo/netaikymo, spręsti ar yra visos sąlygos leidžiančios tvirtinti komisijos priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. J. iš tiesų yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, skatintas, vykdo individualią veiklą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir tokiais būdais valdo riziką pakartotinai nusikalsti. Vis tik teismas pažymi, jog šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, jos tik patvirtina, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmė atliekantis nuteistasis. Pažymėtina ir tai, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas, leidžiantis spręsti, jog asmuo jau yra pasitaisęs, bausmės specialiosios prevencijos tikslai jau pasiekti ir nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismas spręsdamas dėl galimo lygtinio paleidimo taikymo turi vertinti visumą duomenų, susijusių su nuteistojo elgesio korekcija viso laisvės atėmimo laikotarpio metu, nesuteikdamas prioriteto atskiriems bausmės atlikimo laikotarpiams.

Nors pagal „OASys“ metodiką G. J. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar egzistuoja kriminogenini veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių (pasižymi maža motyvacija darbui; lėšų valdymo sunkumai; užsiima veikla skatinančia nusikalsti; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi labai nekonkrečius tikslus; būdingas konkretus/nelankstus mąstymas; kriminalių nuostatų palaikymas) šiuo metu vis dar yra daugiau nei nustatyta apsauginių, kas neleidžia teismui spręsti apie pilnavertišką nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcija, net ir stebimų teigiamų pokyčių kontekste. Akcentuotina ir tai, jog žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika kol kas dar stebimą itin trumpą laiką ir atsižvelgiant į tai, dar negalima daryti vienareikšmių išvadų, kad nuteistasis yra pasiruošęs savo tikslų siekti vien teisėtais būdais.

Teismas vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytį visu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atkreipia dėmesį, jog toks pokytis nebuvo nuoseklus. Padaryta išvada grindžiama tuo, jog G. J. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę yra padaręs vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą ir nors drausminė nuobauda už tai neskirta, o tik apsiribota svarstymu drausmės komisijoje, ši aplinkybė vis viena atskleidžia nuteistojo dviprasmišką požiūrį į o atžvilgiu taikomus ribojimus, juo labiau, kad ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis neturi teigiamo nusistatymo priežiūros atžvilgiu, nėra linkęs bendradarbiauti su pareigūnais, man, jog bausmės atlikimas pataisos įstaigoje jam neduos naudos. Taigi, toks nuteistojo nusistatymas dar neleidžia spręsti, jog esminiai bausmės tikslai, atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, jau yra pasiekti, tokiu būdu negalima daryti išvados ir dėl to, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas jau būtų pagrįstas ir efektyvus. Sutiktina su tuo, jog nuteistasis yra vieną kartą skatintas (2023 m. liepos 18 d.), tačiau įvertinus tai nuo kada nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, tok pozityvus nuteistojo elgesio pokytis dar negali būti vertinamas kaip įtikinantis.

Kartu atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis vis dar kategoriškai neigia savo kaltę nusikalstamų veikų įvykdyme, atsakomybę už tai yra linkęs perkelti kitiems asmenims, pats neigia elgęsis nusikalstamai. Įvertinus tai, kad nuteistojo kaltė, jo atžvilgiu priėmus apkaltinamąjį teismo nuosprendį, kuris yra įsiteisėjęs, nebekvestionuojama, toks nuteistojo atsakomybės vengimas atskleidžia jo neigiamų vertybių orientaciją bei racionalaus savivaizdžio stoką. Taip pat tai neleidžia teismui spręsti, jog nuteistasis jau yra pasimokęs iš savo ankstesnio patyrimo ir pakeitęs savo nusikalstamo elgesio raišką vien teigiamai, juo labiau, kad Socialinio tyrimo duomenimis nustatyta, kad asmuo tam tikrose gyvenimo srityse yra linkęs pateisinti galimą nusikalstamą elgesys, o tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir neleidžia daryti išvados, jog jo nusikalstamas elgesys yra tiek pakitęs, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Aptartų duomenų kontekste, spręstina, kad nors šiuo atveju nuteistojo pakartotinio elgesio rizika ir yra žema, tačiau itin teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų nustatyta nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama, juo labiau nenustačius vien teigiamo nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyčio. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, o pataisos procesą vykdant įkalinimo įstaigoje nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas, kurios patvirtintų, jog ankstesnės nusikalstamos nuostatos nebėra vyraujančios nuteistojo asmens elgesyje. Tuo tarpu , sprendžiant G. J. lygtinio paleidimo klausimą, teismo vertinimu, nuteistojo neatliktos bausmės dalis (3 metai 4 mėnesiai26 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas pataisos įstaigoje jau yra baigtas. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad G. J. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, juo labiau, kad jo elgesys įkalinimo įstaigoje nebuvo nuoseklus, pozityvus poslinkis stebimas dar trumpą laiko tarpą, o priešingas teisei elgesys dar ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis G. J. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugsėjo 22 d. nutarimą Nr. RV-23-8010.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugsėjo 22 d. nutarimą Nr. RV-23-8010 taikyti nuteistajam G. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.