Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. J. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam G. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka G. J., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį (2 veikos), ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinus paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 metai laisvės atėmimo.

Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pakeistas 2017 m. spalio 30 d. nuosprendis: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį (2 veikos), pritaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos su 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2021 m. lapkričio 17 d., bausmės pabaiga – 2027 m. vasario 17 d.

Anksčiau teismo neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. kovo 27 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam G. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalį. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui. Nors nuteistasis per šį bausmės atlikimo laikotarpį drausminių nuobaudų neturi, tačiau bausmės atlikimo metu buvo užfiksuotas vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas, nors drausmine nuobauda neskirta, apsiribota svarstymu patariamosios komisijos, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Bausmės atlikimo metu skatintas nebuvo. Taip pat sprendžiant laisvės atėmimo bausme atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmes dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Neatliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai - pasiekti. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija, atsižvelgusi į visas aplinkybes, padarė išvadą, jog teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintu tik teisėtą jo elgesį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam G. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra, Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus bei pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. kovo 27 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam G. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. J. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, neskatintas, verčiasi individualia veikla, paleistas lygtinai turės darbą ir gyvenamą vietą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, finansinių įsipareigojimų neturi. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, G. J. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad G. J. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu vieną kartą pažeidė nustatytus pataisos įstaigos tvarkos ir režimo reikalavimus, tačiau drausmine tvarka nebaustas, o apsiribota svarstymu drausmės komisijoje. Nors drausmine tvarka nebaustas, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas laisvės atėmimo vietų įstaigos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką G. J. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau taip pat egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; pasižymi maža motyvacija darbui; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi labai nekonkrečius tikslus; būdingas konkretus/nelankstus mąstymas; kriminalinių nuostatų palaikymas. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek G. J. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad G. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau už sunkaus nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu psichotropinėmis medžiagomis, padarymą, dalyvaujant nusikalstamam susivienijime, kas, teismo vertinimu, visa tai neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad analizuojant asmens gyvenimo stiliaus ypatumus atkreipiamas dėmesys, jog nors jis ankstesniu gyvenimo laikotarpiu ir įsitraukė į tam tikras veiklas bei bendravimą su tam tikrais asmenimis, kurie galėjo įtakoti, ne tik jo pasirinkimus, bet ir nusikalstamą elgesį, tačiau pastaraisiais metais šio savo elgesio nekartojo, stengėsi rinktis socialiai priimtiną gyvenimo būdą. Taip pat, atkreipiamas dėmesys, jog asmuo bausmę atlieka už nusikaltimus atliktus nusikalstamo susivienijimo sudėtyje, tai rodo, jog praeityje jo gyvenimo būdas bei laisvalaikis buvo susijęs su kriminalinį elgesį palaikančiais ar net propaguojančiais asmenimis. Pats nuteistasis neigia vykdęs nusikalstamas veikas už kurias šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Šiuo metu nurodo ryšių su buvusiais bendrininkais nepalaikantis, tačiau stebint tam tikrus nuteistojo pasirinkimus jau atliekant laisvės atėmimo bausmę, galima daryti prielaidą, jog kitų asmenų nuomonė jam yra svarbi, stebimas polinkis pritarti neformaliosioms nuteistųjų tradicijoms bei kai kurių iš jų laikytis. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad šiuo metu nuteistojo vertybių sistemoje dominuoja šeimos svarba, tačiau ne mažiau jam svarbus jis pats bei materialinis gerbūvis. Stebima, jog nuteistasis vertindamas save ne visuomet remiasi socialiai priimtinomis normomis, o taip pat jam trūksta gilesnių savianalizės įgūdžių, kritiškumo sau pačiam. Pokalbio metu stebima racionalizacija, kaip gynybos mechanizmas. Pats nuteistasis nurodo, jog yra linkęs planuoti, apgalvoti savo elgesio pasekmes, nelinkęs elgtis spontaniškai. Visgi, pokalbio metu pripažįsta, jog apgalvodamas elgesio pasekmes yra linkęs susikoncentruoti į teigiamas, pageidaujamas, ignoruodamas galimas neigiamas. Nors geba atpažinti tam tikras problemas su kuriomis susiduria, tačiau nėra linkęs analizuoti vidinių priežasčių, kurios gali būti susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška. Taip pat, pokalbio metu pripažįsta, jog ne visuomet tinkamai sprendžia turimas problemas, kadangi pasirenka netinkamus jų sprendimo būdus. Šiuo metu geba pateikti kelias alternatyvas, kitus problemų sprendimo būdus, tačiau išlieka klausimas ar gebės juos panaudoti, pritaikyti asmeninėse situacijose. Nuteistajam yra būdingas užsispyrimas, lankstumo trūkumas, o tam tikrose situacijose ir pernelyg didelis pasitikėjimas savo asmeniniu patyrimu. Nuteistasis neigia įvykdęs nusikalstamas veikas už kurias šiuo metu atlieka bausmę, racionalizuoja, pateikia savo įvykių versiją. Be to, stebima, jog jis linkęs vadovautis bei pritarti tam tikroms nuteistųjų neformaliosios taisyklėms. Pokalbio metu teisės pažeidėjas neigia, jog kada nors priklausė ar priklauso kriminalinio pasaulio atstovams, grupuotei. Visgi, pokalbio metu išryškėja asmens nuostata, jog gali „atsitikti“ situacija, kurioje jis galimai pasielgtų nusikalstamai. Pokalbio metu išryškėja, dviprasmiškas asmens požiūris į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą - mano, jog nenusipelno būti įkalintas ir iš to jam jokios naudos nebus, ir nors įkalinimo įstaigose priešiškumo administracijos ar nustatytos tvarkos atžvilgiu nereiškia, tačiau nėra linkęs bendradarbiauti su teisėsaugos atstovais. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, G. J. neatliktos bausmės dalis (3 metai 10 mėnesių 24 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad G. J. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo G. J. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Nuteistojo G. J. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.