Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. J. gynėjo advokato Pavel Borkovski skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 26 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2023 m. rugsėjo 22 d. nutarimą Nr. RV-23-80XX taikyti nuteistajam G. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. J. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) galutine 9 metų laisvės atėmimo bausme.

3. Bausmės pradžia – 2021 m. lapkričio 17 d., bausmės pabaiga – 2027 m. vasario 17 d. Neatlikta laisvės atėmimo dalis – 3 metai 4 mėnesiai 26 dienos.

4. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. RV-23-80XX, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 85 straipsnio 2 dalimi, nutarė taikyti nuteistajam G. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, lygtinai paleidžiant nuteistąjį nuo neatliktos 3 metų 4 mėnesių 26 dienų laisvės atėmimo bausmės, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nuteistasis rodo pastangas koreguoti savo elgesį pozityvia linkme, bausmės atlikimo metu skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, užsiima individualia darbine veikla, kuri prilygsta darbinei veiklai, įsitraukia į įkalinimo įstaigos psichologų vedamus užsiėmimus, aktyviai dalyvauja užimtumo užsiėmimuose. Asmuo supranta, kad norėdamas prisitaikyti visuomenėje, privalo laikytis nustatytų taisyklių bei galiojančių įstatymų, šiuo metu stengiasi koreguoti savo elgesį atsižvelgdamas į tai. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, Komisijos rekomendacijas, jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. J. gynėjo skundas atmestinas.

8. Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Vis tik įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Teismas, įvertinęs nuteistojo G. J. gynėjo skundo argumentus bei skundžiamos nutarties motyvus, susipažinęs su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenimis kitaip, nei juos įvertino apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo skundo motyvai. Nors skunde tvirtinama, kad nuteistasis apgalvojo savo nusikalstamą elgesį, jį įvertino ir turi konkrečius su pakartotiniu nusikalstamumu nesusijusius tikslus, svarbu tai, kad apie pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką (ar jos nebuvimą) yra sprendžiama ne iš deklaratyvių bausmę atliekančio nuteistojo, ar jo gynėjo, teiginių, o iš faktiniais duomenimis pagrįstų aplinkybių visumos. Vien tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu bei savaime nereiškia, kad nepagrįstai buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistojo atžvilgiu.

10. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog G. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas, kaip tai minima ir skunde, yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Šiuo konkrečiu atveju iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad G. J. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vien šio formalaus pagrindo nepakanka, kad nuteistasis galėtų būti išleistas į laisvę ankščiau laiko. Būtina nustatyti akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius laisvės atėmimo vietų įstaigoje, kurie turi būti įtikinantys, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūruotoje aplinkoje G. J. sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

12. Įvertinus G. J. gynėjo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais nekyla, kadangi nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, drausminių nuobaudų neturi, vieną kartą skatintas, nuo 2022 m. gruodžio 13 d. vykdo individualią veiklą – papuošalų gamybą, dalyvauja pozityvaus užimtumo renginiuose ir užsiėmimuose, įsitraukia į įstaigos psichologų organizuojamus renginius, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, ir tokiais būdais valdo riziką pakartotinai nusikalsti. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo taikymo atveju turės nuolatinę gyvenamąją vietą bei darbą. Nėra pagrindo nepritarti skundžiamos nutarties argumentams, kad šios paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja G. J. ir patvirtina, kad jis stengiasi savo elgesį koreguoti teigiama linkme bei užsiimti prasminga veikla, tačiau šios nuteistojo pastangos jokiu būdu neatsveria žemesnės instancijos teismo nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo motyvuojamas atsisakymas jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Teismo vertinimu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad jam taikoma bausmė yra veiksminga, kadangi vienas iš bausmės tikslų yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo atsainų požiūrį į įstatymų laikymąsi. Vis tik, nors nuteistojo gynėjas bando įrodyti priešingai, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

13. Pritariant apylinkės teismo argumentams, aukštesniajam teismui abejonių dėl pakankamo nuteistojo mąstymo, elgesio ir požiūrio pasikeitimo kelia tai, kad, kaip nurodyta 2023 m. rugsėjo 7 d. Socialinio tyrimo išvadoje, G. J. nustatyta visa eilė kriminogeninių veiksnių, iš kurių statiniai - atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, bei dinaminiai – maža motyvacija darbui, lėšų valdymo sunkumai, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, turi labai nekonkrečius tikslus, būdingas konkretus / nelankstus mąstymas, kriminalinių nuostatų palaikymas. Atsižvelgiant į skundo argumentus reikia pastebėti, kad kiekvienas kriminogeninis rizikos veiksnys nustatytas vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistu išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

14. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Nors skunde teigiama, kad savo elgesį G. J. užtektinai pakeitė teigiama linkme, atkreiptinas dėmesys į nuteistojo mąstymo bei elgesio problemas. Kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, stebint tam tikrus teisės pažeidėjo pasirinkimus jau atliekant laisvės atėmimo bausmę, galima daryti prielaidą, jog kitų asmenų nuomonė jam yra svarbi, stebimas polinkis pritarti neformaliosioms nuteistųjų tradicijoms bei kai kurių iš jų laikytis. Stebima, kad teisės pažeidėjas, vertindamas save, ne visuomet remiasi socialiai priimtinomis normomis, o taip pat jam trūksta gilesnių savianalizės įgūdžių, kritiškumo sau pačiam. Siekiant pakartotinių teisės pažeidimų prevencijos, yra svarbus nuteistojo gebėjimų atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos ir savęs pažinimo įgūdžių išlaikymas bei stiprinimas. Pats teisės pažeidėjas nurodo, jog yra linkęs planuoti, apgalvoti savo elgesio pasekmes, nelinkęs elgtis spontaniškai. Visgi, pokalbio metu pripažįsta, jog apgalvodamas elgesio pasekmes yra linkęs susikoncentruoti į teigiamas, pageidaujamas, ignoruodamas galimas neigiamas. Asmuo geba atpažinti tam tikras problemas su kuriomis susiduria, tačiau nėra linkęs analizuoti vidinių priežasčių, kurios gali būti susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška. Taip pat pokalbio metu pripažįsta, jog ne visuomet tinkamai sprendžia turimas problemas, kadangi pasirenka netinkamus jų sprendimo būdus (motyvuoja tuo, jog tuo metu jie atrodo tinkami). Šiuo metu geba pateikti kelias alternatyvas, kitus problemų sprendimo būdus, tačiau išlieka klausimas ar gebės juos panaudoti, pritaikyti asmeninėse situacijose. Pokalbio metu išryškėja, kad asmeniui yra būdingas užsispyrimas, lankstumo trūkumas, o tam tikrose situacijose ir pernelyg didelis pasitikėjimas savo asmeniniu patyrimu. Šiek tiek pasiduoda diskusijoms, įsiklauso į oponento nuomonę, jei mano, jog ji vertinga, patikima. Nuteistasis pakartotinio vertinimo metu įvardija kelis ateities tikslus - išeiti į laisvę, rūpintis šeima, dirbti - toliau kurti savo veiklą, tačiau, kaip ir pirminio vertinimo metu, negeba įvardinti, kokių žingsnių prireiks, kad įgyvendintų šiuos planus. Pokalbio metu išryškėja dviprasmiškas asmens požiūris į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą - mano, jog nenusipelno būti įkalintas ir iš to jam jokios naudos nebus, ir nors įkalinimo įstaigose priešiškumo administracijos ar nustatytos tvarkos atžvilgiu nereiškia, tačiau nėra linkęs bendradarbiauti su teisėsaugos atstovais. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas, ypatingai juos vertinant nusikalstamų veikų, už kurių padarymą skirtą bausmę nuteistasis šiuo metu atlieka, kontekste, rodo, kad pataisos procesas nuteistajam, priešingai nei teigiama skunde apygardos teismui, dar nėra baigtas ir turėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu dar turi būti aktyviai koreguojamos, išlaikant bei didinant nuteistojo motyvaciją įsitraukti į Resocializacijos skyriaus psichologų rengiamus užsiėmimus, tokiu būdu reikšmingai mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teismo vertinimu, trumpalaikis dalyvavimas psichologų užsiėmimuose šiuo metu negali būti vertinamas kaip pakankama pastanga valdant intervencijos reikalingas asmenybės sritis, kadangi mąstymo keitimas yra ilgas ir sudėtingas procesas.

15. Priešingos išvados daryti neleidžia ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti nuteistajam nustatyti apsauginiai veiksniai - individuali darbinė veikla įkalinimo įstaigoje, patvirtinta darbo bei gyvenamoji vieta po laisvės atėmimo bausmės atlikimo ar galimo lygtinio paleidimo atveju, palaikantis šeimos ryšys, šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais. Teigiamai vertintinos nuteistojo pastangos užsiimti darbine veikla, tokiu būdu siekiant užsitikrinti teisėtų ir stabilių pajamų gavimą, kas, tikėtina, gali palengvinti asmens integraciją visuomenėje bei motyvuoti nenusikalsti ateityje, vis tik, įvertinus G. J. dar išlikusius kriminogeninius rizikos veiksnius, apygardos teismas abejoja, jog bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad, būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, G. J. sugebės juos tinkamai valdyti ir pakartotinai nenusikals.

16. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino, ar apskritai nevertino nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas atsižvelgus į aktualią nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygų, jo asmenybės korekcija nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, o paties nuteistojo, jo gynėjo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. J. gynėjo advokato Pavel Borkovski skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 26 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.