Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. Ž. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžio.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 12 d. nuosprendžiu Ž. Ž. nuteistas:

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendį dėl Ž. Ž. paskirtų bausmių subendrinimo ir šiam paskirtas laisvės atėmimo bausmes pagal BK 286 straipsnį ir 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą, vadovaudamasi BK 63 straipsnio 5 dalis 1 punktu, subendrino jas apimant ir paskyrė laisvės atėmimą dešimčiai metų; šią bausmę, vadovaudamasi BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu subendrino su pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 245 straipsnį, 302 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis; šią subendrintą bausmę, vadovaudamasi BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrino su pagal BK 253 straipsnio 2 dalį paskirta bausme ir Ž. Ž. paskyrė galutinę subendrintą – laisvės atėmimo dvylikai metų bausmę.

Šiuo nuosprendžiu taip pat panaikinta dalis apygardos teismo nuosprendžio, kuriuo A. A. buvo išteisintas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir šiuo klausimu priimtas naujas teismo nuosprendis: A. A. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme; pakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių nuteistajam M. R. subendrinimo; tačiau dėl šių nurodytų asmenų ir nuosprendžių dalių kasacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Viktoro Aiduko pranešimo, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. Ž. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo fizinio asmens dokumentu, t. y. neturėdamas teisėto pagrindo, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laikė fizinių asmenų, Lietuvos Respublikos piliečių, dokumentus: A. Ž. pasą Nr. (duomenys neskelbtini)7, R. B. pasą Nr. (duomenys neskelbtini), R. Ž. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. kelių transporto priemonių vairuotojo pasirengimo vežti pavojingus krovinius pagal ADR pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), iki kol 2011 m. gegužės 1 d. 5.20 val. kratos metu juos paėmė policijos pareigūnai.

Be to, Ž. Ž. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, neturėdamas leidimo, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), įrengtose sporto patalpose ir po jų grindimis paslėptame aliumininiame bidone iki 2011 m. gegužės 1 d. neteisėtai laikė pistoletą „TT“, Nr. (duomenys neskelbtini), pramoninės gamybos, graižtvinį, tinkamą šaudyti, 7,62 mm kalibro, pusiau automatinį, B kategorijos šaunamąjį ginklą, skirtą šaudyti 7,62x25 mm kalibro TT šoviniais, ir didelį kiekį – ne mažiau kaip 364 vnt. įvairių šaudmenų; tęsdamas nusikalstamą veiką, Ž. Ž., 2011 m. gegužės 1 d., apie 2 val., iš paslėpto aliumininio bidono išsitraukęs nurodytą pistoletą ir ne mažiau kaip 19 vnt. 7,62 mm kalibro TT (7,62x25 mm) šovinių, nešiojosi juos prie (duomenys neskelbtini) esančio namo, kur ne mažiau kaip dešimt šovinių iššovė, vieną šovinį ir pistoletą su jame likusiais septyniais šoviniais numetė prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), o vieną šovinį nešiojosi savo kelnių priekinėje kišenėje, kol 2011 m. gegužės 1 d. 4.10 val. jis asmens kratos metu buvo rastas bei paimtas policijos pareigūnų.

Be to, Ž. Ž. 2011 m. gegužės 1 d. (duomenys neskelbtini) gatvėje ir savo namuose, tiesiogiai bendraudamas su M. R. ir 2011 m. gegužės 1 d., nuo 23.00 val., nebūdamas savo namuose (duomenys neskelbtini), nevykdė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi laikotarpiui nuo 2010 m. gruodžio 22 d. iki 2011 m. birželio 22 d. pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą jam skirto įpareigojimo – nepalaikyti ryšio tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis ar kitomis priemonėmis su M. R. ir įpareigojimo būti namuose nuo 23.00 iki 7.00 val.

Taip pat Ž. Ž. ir M. R. nuteisti už tai, kad, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų, veikdami bendrininkų grupe, 2011 m. gegužės 1 d., apie 2 val., viešoje vietoje – prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), vadino necenzūriniais žodžiais S. U. ir A. P. ; M. R. smogus kumščiu A. P. vieną kartą į veidą, o S. U. smogus tiksliai nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas ir šiam pargriuvus ant žemės, Ž. Ž. įrėmė S. U. į galvą pistoletą TT Nr. (duomenys neskelbtini) ir pistoletu smogė vieną kartą S. U. į galvą; po to, S. U. ir A. P. parbėgus į savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kiemą, Ž. Ž. ir M. R., tęsdami nusikalstamą veiką, vijosi juos iki kiemo, kur, siekdami įsibrauti į kiemą, sugadino tvorą ir padarė S. U. 55 Lt turtinės žalos; po to M. R. smogė kumščiu, o Ž. Ž. pistoletu TT Nr. (duomenys neskelbtini) tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip keturis smūgius, S. U. į veidą, galvą, taip šiam padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą; po to S. U. ir A. P. pasislėpus savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), M. R. šaudant tyrimo metu nenustatytu ginklu, užtaisytu guminėmis kulkomis, į namo sienas bei langus, Ž. Ž. pistoletu TT Nr. (duomenys neskelbtini) ne mažiau kaip šešis kartus šovė į namo sienas ir langus, taip buvo išdaužtas lango stiklas, sugadintas lango rėmas, dėl to S. U. buvo padaryta 500 Lt turtinės žalos; taip įžūliu elgesiu Ž. Ž. ir M. R. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Be to, Ž. Ž. ir M. R. 2011 m. gegužės 1 d., apie 2.15 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų, veikdami bendrininkų grupe, nevykdė Šiaulių apskrities VPK Mobiliojo būrio vyriausiojo patrulio R. K. ir patrulio L. B., atvykusių pagal J. P. pranešimą dėl neteisėtų Ž. Ž. ir M. R. veiksmų, reikalavimų nejudėti, vengdami sulaikymo, Ž. Ž. šaudė į policijos pareigūnus šaunamuoju ginklu – pistoletu TT Nr. (duomenys neskelbtini), paleisdamas į patrulį L. B. ir vyriausiąjį patrulį R. K. ne mažiau kaip keturis šūvius, o M. R. šaudė į policijos pareigūnus tyrimo metu tiksliai nenustatytu ginklu, užtaisytu šoviniais guminėmis kulkomis, paleisdamas į vyriausiąjį patrulį R. K. ir patrulį L. B. ne mažiau kaip 6 šūvius; taip panaudodami fizinį smurtą jie pasipriešino valstybės tarnautojams.

Be to, Ž. Ž. nuteistas už tai, kad 2011 m. gegužės 1 d., apie 2.15 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų, šaunamuoju ginklu – pistoletu TT Nr. BA1319 – maždaug iš penkiolikos metrų atstumo šovė į (duomenys neskelbtini) gatvės praėjime tarp 23 ir 24-ojo namų stovinčius J. P. ir pagal jos iškvietimą atvykusius policijos pareigūnus – Šiaulių apskrities VPK Mobiliojo būrio vyriausiąjį patrulį R. K. ir Šiaulių apskrities VPK Mobiliojo būrio patrulį L. B. – ne mažiau kaip keturis šūvius, iš kurių trys kulkos pataikė į J. P.; taip šiai padarė sunkų sveikatos sutrikdymą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu.

Kasatorius prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nuosprendį ir skirti jam švelnesnę subendrintą galutinę bausmę.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu bausmių apėmimas taikytinas tada, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi savo pavojingumu ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, t. y., pavyzdžiui, kai veikos priskiriamos kategorijoms per vieną ar kelias kategorijas (nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus, labai sunkus nusikaltimas. Jei nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (nesunkus ir apysunkis nusikaltimas), teismas paprastai bausmes subendrina sudėjimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, kt.). Nagrinėjamu atveju, anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, bendrindamas bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 286 straipsnyje ir 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte, taikė bausmių apėmimą dėl idealios sutapties buvimo; už veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 245 straipsnyje, 302 straipsnio 1 dalyje, – bausmių apėmimą dėl veikų pavojingumo skirtingumo; veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, priskyrė prie realios sutapties ir už ją paskirtą bausmę iš dalies pridėjo prie bausmių, subendrintų apėmimo būdu, o tai neatitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimų dėl bausmių bendrinimo taisyklių, nes veikai, numatytai BK 253 straipsnio 2 dalyje, pagal jos turinį ir už ją numatytą atsakomybę turi būti taikoma BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostata. Tiek pavojingumo, tiek veikų kategorijų požiūriu veika, numatyta BK 253 straipsnio 2 dalyje (sunkus tyčinis nusikaltimas), skiriasi nuo veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje, 245 straipsnyje, 302 straipsnio 1 dalyje, kurios priskiriamos prie nesunkių veikų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Be to, kasatorius nuteistas už veikas, numatytas BK 253 straipsnio 2 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte, kurių rūšinis objektas ir dalykas visiškai skiriasi. Kasatoriaus teigimu, BK nenurodyta, koks konkretus šaudmenų ar šaunamųjų ginklų kiekis turi būti nustatytas, kad būtų aišku, pagal kurią BK 253 straipsnio dalį reiktų kvalifikuoti nusikalstamus veiksmus, nes tai vertinamasis kriterijus, kurį turi konstatuoti teismas. Remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl veikos, numatytos BK 253 straipsnyje, pavojingumo, kurį lemia šaudmenų ir šaunamųjų ginklų kiekis, (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2011, 2K-P-178/2012, kt.), Ž. Ž. teigia, kad nors baudžiamajame įstatyme nurodytų sankcijų už veikas, numatytas BK 253 straipsnio 2 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte, santykis yra toks, jog šios veikos pagal pavojingumą nėra iš esmės skirtingos, tačiau teismas turi įvertinti tai, kad kasatorius laikė neturėdamas leidimo, nešiojo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, t. y. pavojinga veika, tačiau savo pobūdžiu ji iš esmės skiriasi nuo veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte, pavojingumo, todėl dėl už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas.

Taip pat kasatorius nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad jam netaikytina švelninanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimasis. Kasatoriaus nuomone, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai be jokio pagrindo suabsoliutino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą lengvinančią aplinkybę. Teisės taikymo aspektu nesutiktina su tuo, kad kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis laikytinas lengvinančia aplinkybe, jeigu kaltininkas tai daro pradinėse stadijose, iš esmės detaliai nupasakoja visas nusikalstamo elgesio aplinkybes, pateikia savo neteisėtų veiksmų juridinį vertinimą, savo parodymais turi prisideda prie esminių bylos aplinkybių atskleidimo ir pan. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas neįsigilino į tai, dėl kokių būtent nusikalstamų veikų jis prisipažino teisme ir gailėjosi, nepagrįstai sureikšmindamas tai, kad kasatorius nepripažino jam inkriminuotos nusikalstamos veikos juridinio vertinimo, t. y. kad nepripažino, jog sveikatos sutrikdymas buvo padarytas kitų asmenų gyvybei pavojingu būdu. Teismas, anot kasatoriaus, turėjo spręsti ir vertinti, ar laikyti prisipažinimu tokį faktą, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs atitinkamus veiksmus, dėl jų gailisi, tačiau yra įsitikinęs, kad jų teisinis įvertinimas yra kitoks nei kaltinimuose, perduotuose teismui.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ž. Ž. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir Ž. Ž. paskirtų bausmių dydžio

Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nepripažino esant jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Anot kasatoriaus, teismai nepagrįstai sureikšmino tai, kad jis prisipažino tik teisminio bylos nagrinėjimo metu ir ne dėl visų nusikalstamų veikų, taip pat, kad nesutiko su jam inkriminuotos nusikalstamos veikos teisine kvalifikacija, t. y. dėl sveikatos sutrikdymo kvalifikuojančios aplinkybės jam inkriminavimo (BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Pagal teismų praktiką prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis konstatuojamas tik tada, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Konstatuojant nuoširdų gailėjimąsi vertinamas kaltininko elgesys po nusikalstamos veikos padarymo ir vėliau. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus, jos nustatymas turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-491/2012, kt.).

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs kaltinamojo Ž. Ž. duotų parodymų keitimo reikšmę, spręsdamas dėl pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi fakto nustatymo, nurodė, kad Ž. Ž. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu nepadėjo atskleisti jo padarytų nusikalstamų veikų, prisipažinimas dėl kai kurių veikų padarymo buvo nulemtas iš esmės vien ikiteisminio tyrimo metu surinktų jo kaltę patvirtinančių įrodymų.

Apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas pripažinti egzistuojant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą Ž. Ž. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, išsamiai pagrindė tokį savo sprendimą, nes Ž. Ž. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino tik iš dalies (dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu ir dideliu kiekiu šaudmenų, teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo, neteisėto disponavimo kitų asmenų asmens dokumentai ir viešosios tvarkos pažeidimo), o dėl kitų nusikalstamų veikų (sunkaus sveikatos sutrikdymo, pasipriešinimo policijos pareigūnams) neprisipažino, t. y. jo prisipažinimas buvo ne visiškas, o sąlyginis. Be to, Ž. Ž. pats nurodė, kad veikų, dėl kurių prisipažįsta, nėra pagrindo neigti, nes rasti daiktai (ginklai, šaudmenys, dokumentai). Taip pat teismas konstatavo, kad Ž. Ž. dėl padarytų nusikalstamų veikų visiškai nesigailėjo, nepadėjo veikų atskleisti (ikiteisminio tyrimo metu net kelis kartus atsisakė duoti parodymus, neatsiprašė nukentėjusiosios ir kt.).

Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pagrįstai konstatuota, jog Ž. Ž. atžvilgiu nebuvo nustatyti abu atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi dėl nusikalstamos veikos – elementai, nenustatyta kasatoriaus neigiamo savo poelgių vertinimo apraiškų ir išgyvenimo dėl atsiradusių jo padarytų nusikalstamų veikų padarinių, todėl Ž. Ž. prisipažinimas vertintinas ne kaip nuoširdus, o kaip nulemtas ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu surinktų bei ištirtų, neabejotinų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pasisakė dėl kitų Ž. Ž. nurodomų jo asmeninio (šeimos) gyvenimo aplinkybių (nepilnamečių vaikų, ligotos sutuoktinės dukters, duomenų dėl Ž. Ž. išlaikytinių nebuvimą ir pan.), nuteistojo nuomone, reikšmingų BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymui, ir pagrįstai konstatavo, kad jos yra nepagrįstos byloje surinktais bei paties kaltinamojo pateiktais duomenimis.

Pirmosios instancijos teismas, nuosprendžiu skirdamas Ž. Ž. už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 56 straipsnio 1 dalį bausmes, susijusias su laisvės atėmimu ir didesnes nei BK specialiosios dalies konkrečiuose straipsniuose ar jų dalyse nurodytų bausmių vidurkis, išsamiai tokį savo sprendimą argumentavo (BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Šios instancijos teismas įvertino visas reikšmingas bausmėms skirti aplinkybes pagal BK 54 straipsnio nuostatas: jo padarytų nusikalstamų veikų rūšis (BK 10 straipsnis), jų pavojingumo laipsnį (BK 11 straipsnis), kaltės formą, kaltinamojo asmenybę (anksčiau teistas, baustas administracine tvarka), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat tai, kad Ž. Ž. BK 27 straipsnio prasme yra recidyvistas

Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į tokį patį, kaip ir Ž. Ž. kasaciniame skunde nurodytą argumentą dėl per griežtų bausmių skyrimo už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką, pagrįstai konstatavo, kad bausmės buvo paskirtos tinkamai įvertinus bausmės paskirtį ir tikslus (BK 41 straipsnis).

Kasacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas skirdamas bausmes Ž. Ž. vadovavosi protingumo, teisingumo ir proporcingumo principais, o nuosprendžiu paskirtos bausmės už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką iš esmės nedaug skiriasi nuo konkrečiose BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose nurodytų bausmių vidurkių, t. y. paskirtos bausmės atitinka baudžiamojo įstatymo teisinį reglamentavimą ir nėra aiškiai per griežtos.

Dėl Ž. Ž. paskirtų bausmių subendrinimo

Kasaciniame skunde Ž. Ž. nurodo, kad bendrindamas jam paskirtas bausmes apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas.

Pirma, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad BK 286 straipsnyje numatyta nusikalstama veika su BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta veika sudaro idealią sutaptį, tačiau neišaiškino pirmosios nurodytos veikos (BK 286 straipsnio) santykio su kitomis jo padarytomis nusikalstamomis veikomis. Antra, kasatoriaus nuomone, paskutiniame bausmių bendrinimo etape nusikalstama veika, numatyta BK 253 straipsnio 2 dalyje, buvo priskirta prie realios sutapties su kitomis veikomis, ir už ją paskirta bausmė buvo iš dalies pridėta prie bausmių, subendrintų apėmimo būdu (už veikas, numatytas BK 286 straipsnyje, 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje, 245 straipsnyje, 302 straipsnio 1 dalyje), o tai neatitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimų. Kasatoriaus manymu, veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte, labai skiriasi savo pavojingumu, todėl paskutiniame bausmių bendrinimo etape turėjo būti taikoma BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostata, didesne subendrinta apėmimo būdu dešimties metų laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę šešerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas, pagrįstai sprendė, kad Ž. Ž. nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 286 straipsnyje, buvo padarytos viena veika, t. y. pasipriešinant policijos pareigūnams sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios J. P. sveikata. Tuo tarpu dokumento pagrobimas, teismo sprendimo nevykdymas, neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, viešosios tvarkos pažeidimas bei sunkus sveikatos sutrikdymas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu buvo padaryti penkiomis atskiromis pavojingomis veikomis. Teismas pagrįstai įvertino tai, kad viena veika padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 286 straipsnyje, pavojingumas (vertinant sunkesnio ta pačia veika padaryto nusikaltimo, t. y. labai sunkaus pagal BK 11 straipsnio 5 dalį nusikaltimo – kvalifikuoto kito asmens sunkaus sveikatos sutrikdymo), palyginus su kitomis trimis Ž. Ž. padarytomis nusikalstamomis veikomis: BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytu – nesunkiu nusikaltimu, 302 straipsnio 1 dalyje – apysunkiu nusikaltimu, 245 straipsnyje – baudžiamuoju nusižengimu, labai skiriasi pagal pavojingumą, todėl pagrįstai taikė bausmių apėmimą pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, griežtesne bausme (dešimties metų laisvės atėmimo) apimant švelnesnes, paskirtas už kitas tris nurodytas nusikalstamas veikas. Taigi, teisinis nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, santykis su kitomis Ž. Ž. padarytomis veikomis buvo tinkamai įvertintas. Teisėjų kolegija netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo šiuo aspektu nenustatė.

Taip pat teisėjų kolegija nurodo, kad galutiniame bausmių bendrinimo etape subendrintas apėmimo būdu bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 286 straipsnyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 245 straipsnyje, 302 straipsnio 1 dalyje (dešimties metų laisvės atėmimą), bendrinant su bausme, paskirta pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (šešerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimas), apeliacinės instancijos teismas tinkamai iš dalies jas sudėjo, nes tokią bausmių už nusikalstamas veikas, esančias realiojoje sutaptyje, subendrinimo tvarką numato BK 63 straipsnio 4 dalis. Kasatoriaus prašymas vertinti šiame bendrinimo etape nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 253 straipsnio 2 dalyje, pavojingumą, kaip iš esmės skirtingą, dėl ko turėtų būti taikomas bausmių apėmimas (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas), nepagrįstas.

Pažymėtina, kad BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant teismas taiko bausmių apėmimą, būtent: padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir jos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos, kurias įstatymų leidėjas priskyrė greta esančioms nusikaltimų kategorijoms, pagal savo pavojingumą gali būti laikomos ir labai skirtingomis. Tokiais atvejais sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina vadovautis ne tik nurodytu formaliu kriterijumi – kad nusikaltimai priskiriami ne tai pačiai kategorijai pagal BK 11 straipsnį, bet ir įvertinti konkrečių nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2005, kt.).

Šiuo atveju, palyginus sunkiausias kasatoriaus padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą – labai sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir BK 253 straipsnio 2 dalį – sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis), akivaizdu, kad jos priskiriamos tai pačiai nusikalstamų veikų rūšiai (BK 10 straipsnis) ir gretimoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Be to, vertinant abiejų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, akivaizdu, kad jie labai nesiskiria. Ž. Ž. buvo nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą ir didelį kiekį šaudmenų; tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodytą pistoletą ir dalį šovinių, nešiojosi, juo iššovė, o būtent, šaudant iš neteisėtai laikyto šaunamojo ginklo ir šaudmenų, buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios J. P. sveikata, tai padarant visuotinai pavojingu būdu. Taigi, nepriklausomai nuo to, kaip nurodo kasatorius, ar šių dviejų nusikalstamų veikų objektai skyrėsi, jos pagal savo pavojingumą, sprendžiant iš Ž. Ž. veiksmų iki veikų padarymo bei jų padarymo metu, vertinant atsiradusius šių nusikalstamų veikų padarinius, labai nesiskiria, todėl nėra pagrindo bausmėms, paskirtoms už realia sutaptimi padarytas nusikalstamas veikas, taikyti bausmių apėmimo pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, bendrindamas Ž. Ž. už kelias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes pagal BK 63 straipsnio 4 dalį nuostatas, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, todėl keisti ar naikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžio kasaciniame skunde nurodytais pagrindais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo Ž. Ž. kasacinį skundą.