- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-24
- Bylos Nr.
- 1A-275-518/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Jucys, Linas Žukauskas, Sigita Bieliauskienė
- Nuteistasis
- E. D., J. G.
- Advokatai
- Aidas Mažeika, Auksanas Čiupaila, Saulius Zakarevičius
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Sigitos Bieliauskienės, Kęstučio Jucio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. D. ir J. G. gynėjų apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:
E. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
J. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. E. D. ir J. G. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, 2015 metų rugsėjo-spalio mėnesį, tiksliau nenustatytą dieną, miško masyve, esančiame prie (duomenys neskelbtini) gatvių, Vilniuje, iš nenustatyto asmens nusipirkdami, už dalį psichotropinių medžiagų sumokėdami 1 400 Eur, o kitą dalį įgydami į skolą, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 1 7542,58 g supresuotos medžiagos (174 vnt. briketų), kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų – sintetinių kanabinoidų: 19,583 g – MDMB-CHMICA (metil (S)-2-(1-(cikloheksilmetil)-1H-indol-3-karboksamido)-3,3-dimetilbutanoato), 235,85 g – AB-CHMINACA (N-[(1S)-1-(aminokarbonil)-2-metilpropil]-1-(cikloheksilmetil)-1H-indazol-3-karboksamido), 53,30 g – 5F-ADB (metil(S)-2-(1-(5-fluorpentil)-1H-indazol-3-karboksamido)-3,3-dimetilbutanoato), ADB-CHMINACA (N-(1-amino-3,3-dimetil-1-oksobutan-2-il)-1-(cikloheksilmetil)-1H-indazol-3-karboksamido) ir 5F-AKB48 (1-(5-fluorpentil)-N-(1-adamantil)-1H-indazol-3karboksamido) pėdsakų bei narkotinių medžiagų – kanapių dervos ir kanapių produkto (kanapių antžeminių dalių, kanapių dervos arba kt.) pėdsakų, kurių dalį – 3 919,41 g supresuotos medžiagos (39 vnt. briketų), kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų: 6,523 g MDMB-CHMICA, 66,63 g AB-CHMINACA ir narkotinės medžiagos – kanapių dervos pėdsakų paslėpė ir neteisėtai laikė iki 2015 m. gruodžio 16 d. slėptuvėje, esančioje miško masyve (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, kai 10 val. įvykio vietos apžiūros metu minėtą dalį psichotropinių medžiagų paėmė policijos pareigūnai, kitą dalį – 10 086,47 g supresuotos medžiagos (100 vnt. briketų), kurios sudėtyje yra psichotropinių medžiagų: 9,34 g MDMB-CHMICA, 134,71 g AB-CHMINACA, 36,25 g 5F-ADB, 5F-AKB48 pėdsakų ir narkotinės medžiagos – kanapių produkto paslėpė ir neteisėtai laikė iki 2016 m. gegužės 18 d. slėptuvėje, esančioje miško masyve (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, kurią 09.15 val. J. G. parodė parodymų patikrinimo vietoje metu, o likusią dalį – 3 536,70 g supresuotos medžiagos (35 vnt. briketų), kurios sudėtyje yra psichotropinių medžiagų: 3,72 g MDMB-CHMICA, 34,51 g AB-CHMINACA, 17,05 g 5F-ADB, 5F-AKB48 pėdsakų ir narkotinės medžiagos – kanapių produkto paslėpė ir neteisėtai laikė iki 2016 m. gegužės 18 d. slėptuvėje, esančioje miško masyve (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, kurią 14.05 val. E. D. parodė parodymų patikrinimo vietoje metu.
Šalies argumentai
2. Nuteistojo E. D. gynėjas advokatas Aidas Mažeika apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nuosprendį ir:
1) E. D. dėl 39 vnt. briketų su narkotine medžiaga laikymo iki 2015 m. gruodžio 16 d. išteisinti;
2) pritaikyti BK 259 straipsnio 3 dalį ir E. D. atleisti nuo baudžiamosios dėl 135 vnt. briketų su narkotine medžiaga laikymo iki 2016 m. gegužės 18 d.;
arba netenkinus ankstesnio prašymo
3) pripažinti E. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte;
4) pritaikyti BK 62 straipsnio 1 dalį arba BK 54 straipsnio 3 dalį ir E. D. paskirti švelnesnę bausmės rūšį arba mažesnę bausmę nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta veika gali būti padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, jog gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir nori taip veikti. Anot gynėjo, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kad E. D. veikė tiesiogine tyčia. Apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme E. D. parodė, kad su J. G. naršydami internete pamatė informaciją apie parduodamus legalius tabako mišinius, abu nusprendė, kad galima tokius mišinius perparduoti Lietuvoje ir taip užsidirbti, paskambinus nurodytu telefonu, jiems buvo pasakyta, kad tai yra ne narkotinės medžiagos ir tai legalu, tai taip pat buvo patvirtinta susitikimo metu, jiems taip pat buvo parodyti dokumentai, kad sėklos buvo įsigytos legaliai ir kad tabake esantis medžiagos kiekis neviršija leistinos normos, 1 kg medžiagos kainavo 190 Eur, akivaizdu, kad narkotikai tiek nekainuoja.
2.2. E. D. parodymus patvirtina jo namuose kratos metu rasti dokumentai: 2015 m. spalio 1 d. raštas estų kalba, kuriame nurodyta, kad ištyrus kanapių mėginį, jame rasta 0,084 proc. tetrahidrakanabinolio (THC) ir 0,66 proc. cannabidiol medžiagos (CBD), Kanados maisto inspekcijos agentūros sėklų analizė, kurioje nurodyta, kad tai sėjamoji kanapė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos rekomendacijos, pagal kurias galima nustatyti, ar medžiaga priskiriama narkotinėms ar psichotropinėms. Byloje buvo pateikti internetinės parduotuvės tinklalapio lenkų kalba spausdinti duomenys ir jų vertimas į lietuvių kalbą, iš kurių matyti, kad internetinėje parduotuvėje parduodamas hašišas, nurodant, kad tai legali prekė, t. y. žoliniai aukščiausios kokybės daugialypės paskirties sintetinio hašišo preparatai. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad E. D. buvo įsitikinęs, jog įsigyja tabako mišinį, kuriame narkotinių medžiagų koncentracija neviršija leistinos, ir tokiam įsitikinimui buvo pagrindas, todėl laikytina, kad E. D. nesuvokė įsigyjantis narkotines medžiagas, t. y. nesuvokė savo veikos pavojingo pobūdžio.
2.3. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad narkotines ir psichotropines medžiagas tiriančios laboratorijos 2016 m. pradžioje neturėjo paimtos medžiagos standartinio pavyzdžio, todėl galima manyti, kad tai gali būti nauja medžiaga, kuri jos įsigijimo metu dar nebuvo įtraukta į draudžiamų medžiagų sąrašą.
2.4. Gynėjo nuomone, tai, kad įsigijo narkotinę medžiagą, E. D. galėjo suprasti tik jam įteikus pranešimą apie įtarimą 2016 m. vasario 4 d., todėl atsakomybė už disponavimą narkotinėmis medžiagomis gali kilti tik nuo šio momento. Dėl šios priežasties E. D. negalėjo būti nuteistas už disponavimą 39 vnt. briketų, nes kai sužinojo, kad tai narkotinė medžiaga, šiais briketais, kurie buvo policijos žinioje, jau nebedisponavo.
2.5. Gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl neva įrodytų nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymių. Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės nepatvirtina E. D. kaltės (tyčios) bei tėra tik prielaidos ir spėlionės, kuriomis negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio. Gynėjo teigimu, priešingai nei konstatavo apygardos teismas, ankstesnis E. D. teistumas už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, veikos suplanavimas ir vykdymas vykstant kitos baudžiamosios bylos, kurioje jis buvo kaltinamas neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nagrinėjimui teisme kaip tik patvirtina E. D. siekį šį kartą įsigyti ir prekiauti legaliu produktu. Nesutinkama su teismo teiginiu, kad nuteistųjų susitikimas su pardavėju įvyko nuošalioje vietoje, kadangi iš parodymų patikrinimo vietoje fotonuotraukų matyti, jog tai vieša vieta – autobusų stotelė, aplinkui matyti daugiaaukščiai gyvenamieji namai. Vien medžiagos užkasimas nuošalioje vietoje savaime nepatvirtina suvokimo, kad ji yra uždrausta. Anot gynėjo, užkasami gali būti ir civilinėje apyvartoje nedraudžiami daiktai (pinigai, juvelyriniai dirbiniai ir kt.). Nors parūkęs nusipirkto mišinio J. G. šiek tiek apsvaigo, bet tai nepatvirtina E. D. suvokimo apie narkotinį tabako poveikį. E. D. išgąstis ir pasimetimas kalbant su sutuoktine ir S. V. vertintini kaip adekvati reakcija į tai, kad atkasus užkastus tabako mišinio briketus buvo rasti ūkinio muilo ir medžio gabaliukai.
2.6. Pažymima, kad asmuo, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, turi bent bendrais bruožais suvokti, koks yra draudžiamos medžiagos kiekis. Nagrinėjamoje byloje paimtos medžiagos svoris yra didelis, bet narkotinių medžiagų svoris joje yra itin nedideli ir apygardos teismas nemotyvavo, kodėl jis laikomas labai dideliu kiekiu.
Žemesnės instancijos teismas
2.7. Taip pat skunde nesutinkama su apygardos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje negalimas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 3 dalį. Apklausiamas 2016 m. gegužės 5 d. E. D. nurodė, kad nori duoti parodymus, paaiškino, jog suprato įsigijęs narkotinę medžiagą, o ne legalų tabako mišinį, ir nenori, kad ši medžiaga papultų į rinką, todėl išreiškė pageidavimą parodyti, kur ši medžiaga yra laikoma. 2016 m. gegužės 18 d. E. D. ir J. G. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kur yra užkasta narkotinė medžiaga. Todėl, gynėjo manymu, darytina išvada, kad E. D. savo valia atidavė draudžiamas medžiagas, nors ir turėjo galimybę toliau jomis toliau disponuoti. Draudžiamas medžiagas E. D. atidavė ne dėl kilusios atsakomybės grėsmės, nes tokios grėsmės jau nebuvo – buvo praėję 3 mėnesiai nuo sulaikymo, byloje nėra jokių duomenų, kad policijos pareigūnai būtų turėję informaciją apie šias narkotines medžiagas, tuo labiau apie jų slėpimo vietą. Draudžiamų medžiagų atidavimas atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus tuo metu buvo vienintelis įmanomas būdas šias medžiagas atiduoti ir neturėtų būti vertinamas kaip eliminuojantis laisvą valią, apsisprendimo savanoriškumą. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas E. D. taikyti BK 259 straipsnio 3 dalį ir atliesti jį nuo baudžiamosios atsakomybės už 135 vnt. briketų laikymą nuo 2015 metų rugsėjo-spalio mėnesio iki 2016 m. gegužės 18 d.
Šalies argumentai
2.8. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino E. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaip galima suprasti iš skundžiamo nuosprendžio, apygardos teismo sprendimą lėmė tai, kad E. D. neigė nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius, t. y. suvokimą, kad įgyja ir laiko narkotinę medžiagą. Tačiau E. D. pripažino visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padaryto nusikaltimo aplinkybes ir tai padarė neverčiamas surinktų byloje įrodymų, nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius, aktyviai padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams išaiškinant nusikaltimą.
2.9. Nustačius E. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat yra pagrindas taikyti BK 62 straipsnio 1 dalį bei paskirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę, kadangi E. D. pats savo noru pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką. Nusprendus, kad nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas, prašoma taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Anot apelianto, teismų praktikoje nėra reikalaujama nustatyti kažkokių ypatingų ar ekstraordinarinių aplinkybių, pakanka, jog aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį visumos vertinimo pasėkoje būtų padaryta išvada, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tai, kad sužinojęs, jog laikomos medžiagos yra narkotinės, E. D. nusprendė savanoriškai jas atiduoti policijos pareigūnams yra aplinkybė, apibūdinanti nedidelį nusikalstamos veikos ir šią veiką padariusio asmens pavojingumą.
3. Nuteistojo J. G. gynėjas advokatas Saulius Zakarevičius apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nuosprendį J. G. atžvilgiu ir skirti jam švelnesnę bausmę nei BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytas laisvės atėmimo bausmės minimumas.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės nėra ginčijamos, nuosprendis skundžiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, t. y. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir BK 54 straipsnio 3 dalies netaikymo, skiriant nuteistajam bausmę. Atkreipiamas dėmesys į pirmosios instancijos teismo nurodytus klaidingus bausmės skyrimo motyvus, dėl ko paskirtoji bausmė yra per griežta. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskyrė formaliai teisingą bausmę, tačiau užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą būtina iš naujo įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Skundžiamame nuosprendyje apsiribota tik šių aplinkybių išvardijimu, nenurodant kurios aplinkybės turėjo lemiamą reikšmę bausmės dydžiui. Iš nuosprendžio galima tik spėti, jog esminė aplinkybė buvo tai, kad J. G. nusikaltimą suplanavo ir įvykdė kitos baudžiamosios bylos, kurioje yra kaltinamasis, nagrinėjimo teisme metu, tačiau, gynėjo nuomone, tokia aplinkybė nerodo nuteistojo ypatingo cinizmo ir įstatymų negerbimo.
3.2. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino J. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės taikymui svarbu nustatyti: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme J. G. visiškai pripažino savo kaltę dėl inkriminuotos veikos, davė savo esme faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes atitinkančius parodymus, vertinant J. G. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, neabejotinai galima teigti, kad jis dėl savo nusikalstamo elgesio nuoširdžiai gailėjosi. Be to, ikiteisminio tyrimo metu J. G. savanoriškai parodė vietą, kurioje buvo slepiami 100 vnt. briketų supresuotos medžiagos, turinčios sudėtyje psichotropinių medžiagų. Skunde nesutinkama su apygardos teismo pateiktu vertinimu, jog nuteistasis pripažino tik faktines bylos aplinkybes, bet neigė supratęs įgyjantis ir laikantis psichotropinę medžiagą, apygardos teismas nepagrįstai tokią J. G. poziciją vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta jokių J. G. išsakytai pozicijai prieštaraujančių aplinkybių, todėl nėra aišku, kokias dar veikos aplinkybes turėjo pripažinti J. G.. Vertinant J. G. nurodytas aplinkybes, byloje surinktų įrodymų visumą, matyti, kad J. G. inkriminuojama uždrausta medžiaga išoriškai yra augalinės kilmės, iš medžiagos kiekio ir kainos akivaizdu, jog tai nebuvo „gryna“ narkotinė-psichotropinė medžiaga, o tik galimai neaiškios koncentracijos mišinys. Tai, kad nuteistasis pats pabandė medžiagą, siekdamas įsitikinti, ar yra koks poveikis organizmui, ieškojo galimybės ištirti įsigytą medžiagą, kaip tik patvirtina, jog nuteistojo suvokimas apie šią medžiagą buvo minimalus, todėl negalima teigti, kad neprisipažindamas supratęs, kad įgijo psichotropinę medžiagą, J. G. siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės.
3.3. Taip pat nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams iki J. G. parodymų nebuvo žinoma kur dar slepiama draudžiama medžiaga, todėl nuteistojo sprendimas parodyti slepiamą draudžiamą medžiagą yra išskirtinai pozityvus ir reikšmingas parenkant bausmės dydį. Be to, asmuo, vengdamas atsakomybės, nerodytų, kur paslėpta narkotinė-psichotropinė medžiaga. Vertinant objektyviai, savanoriškas padėjimas iš apyvartos pašalinti didelį kiekį psichotropinės-narkotinės medžiagos yra vertingesnis nei formalus subjektyviojo požymio pripažinimas. Anot gynėjo, akivaizdu, kad nuteistasis J. G. davė nuoširdžius parodymus savo suvokimo ribose, neįvertindamas to, jog teismas perdėtai formaliai vertins jo poziciją. Išdėstytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad J. G. iš tiesų kritiškai vertino savo nusikalstamą elgesį, stengėsi pašalinti nusikalstamos veikos padarinius.
3.4. Nustatyta, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis tik gana nežymiai viršijo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintose rekomendacijose numatytą didelį kiekį. Vertinant rastos medžiagos ir veikliosios narkotinės-psichotropinės medžiagos santykį, veiklioji medžiaga sudaro apie 1,8 proc. rastos medžiagos kiekio.
3.5. BK 54 straipsnio 3 d. įtvirtinta, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų E. D. ir J. G. gynėjai prašė tenkinti apeliacinius skundus juose išdėstytais motyvais, prokuroras prašė skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistųjų E. D. ir J. G. gynėjų apeliaciniai skundai atmetami.
6. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, kolegijos nuomone, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o taip pat nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų kaltės ir jų padarytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistojo kaltės pagrindė ne samprotavimais ar prielaidomis, o byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Byloje esantys faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, kolegijos nuomone, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Įrodymai, kuriais teismas pagrindė nuteistųjų E. D. ir J. G. kaltę, įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
7. Nuteistojo J. G. gynėjo apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir nuosprendis skundžiamas tik dalyje dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, dėl ko apelianto nuomone, buvo paskirta per griežta bausmė. Šioje bylos dalyje teisėjų kolegija esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatė, todėl apeliacine tvarka baudžiamoji byla tikrinama tiek, kiek to prašoma nuteistojo J. G. gynėjo apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
8. Nuteistojo E. D. gynėjas apeliaciniame skunde prašo keisti nuosprendį dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms ir siaurinti kaltinimo E. D. apimtį – išteisinti jį dėl 39 vnt. briketų su narkotine medžiaga laikymo iki 2015 m. gruodžio 16 d. bei, pritaikius BK 259 straipsnio 3 dalį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl 135 vnt. briketų su narkotine medžiaga laikymo iki 2016 m. gegužės 18 d. Taip pat skunde alternatyviai prašoma pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir pritaikius BK Bendrojoje dalyje numatytas normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, paskirti nuteistajam švelnesnę bausmės rūšį arba mažesnę bausmę, numatytą straipsnio sankcijos minimume už padarytą nusikaltimą.
9. Nuteistojo E. D. gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta tai, jog E. D. veikė tiesiogine tyčia, nes pastarasis buvo įsitikinęs, jog su J. G. įsigyja legaliai leidžiamus disponuoti tabako mišinius. Šiuos teiginius apeliantas grindžia nagrinėjamoje byloje nustatytais faktiniais duomenimis – paties nuteistojo E. D. parodymais, kratos metu rastais dokumentais, internetinės parduotuvės tinklalapio lenkų kalba spausdintais duomenimis apie legaliai parduodamą hašišą.
9.1. Argumentai, kuriais apeliantas neigia E. D. kaltę dėl disponavimo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, iš esmės yra vienodi ir nėra nauji. Kaip matyti iš E. D. gynėjo apeliacinio skundo bei pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo turinio, šie argumentai buvo išsakyti jau ir pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, su apeliacinio skundo argumentais susijusios bylos aplinkybės teisme buvo visapusiškai ištirtos, nuteistojo E. D. argumentai motyvuotai atmesti įvertinus byloje surinktus ir teismo betarpiškai ištirtus įrodymus, kuriuos nuosprendyje išsamiai išanalizavęs teismas ir padarė išvadas dėl pastarojo nuteistojo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Vien tai, kad apeliantas iš dalies neigia savo kaltę dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, nėra pagrindas pripažinti nuosprendį neteisėtu ir jį panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje E. D. parodė, kad kartu su J. G. viename iš interneto tinklalapių rado skelbimą, jog parduodami legalūs „tabako mišiniai“, todėl nutarė jų įsigyti. Tuo tikslu susitiko su skelbime nurodytu asmeniu, kuris juos įtikino, jog taip vadinamame „tabake“ esančių pašalinių medžiagų kiekis neviršija legaliai leidžiamos disponuoti normos. Pastarasis asmuo miške parodė jiems vietą, kur tas tabako mišinys buvo paslėptas, todėl už sutartą pinigų sumą jie nupirko pas jį 4 kg „tabako“, be to, dar sumokėjo kiekvienas jam papildomai po 500 eurų, kad kitą dalį šios medžiagos jiems rezervuotų. Po to kelis kartus su J. G. buvo atvykęs prie slėptuvės, kur buvo laikoma įsigyta medžiaga ir vieną kartą pastebėjo, jog slėptuvėje yra muilas ir iš medienos lentelių padaryti gabaliukai. Po 2-2 mėnesių jį su J. G. sulaiką policijos pareigūnai ir tuo metu suprato, kad pirko narkotines medžiagas. Visą šią medžiagą įsigijo tam, kad galėtų brangiau parduoti ir tokiu būdu užsidirbti pinigų.
9.3. Analogiškus parodymus pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje davė ir nuteistasis J. G..
9.4. Pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje liudytojas S. P., kuris nagrinėjamos nusikalstamos veikos metu buvo policijos pareigūnas parodė, kad atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, 2015 m. vasario mėnesį buvo nustatyta, kad E. D. ir J. G. disponuoja dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir tuo tikslu du kartus lankėsi miško masyve, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje. Šioje vietoje buvo atlikta slėptuvė, kurioje rasti du paketai su augalinės kilmės medžiaga, panašia į hašišą. Dalis šios medžiagos 2015 m. gruodžio 16 d. buvo paimta, vietoje jos į slėptuvę buvo patalpinta rastą medžiagą imituojantys daiktai.
9.5. Liudytojo S. P. parodymus patvirtina 2015-12-16 apžiūros metu miško masyve, esančiame Netoli (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos, Vilniuje rasti, 39 vnt. tamsios spalvos presuotos medžiagos briketai. Specialisto tyrimų metu buvo nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros metu slėptuvėje rastų briketų, kurių bendra masė 3919,41 g, sudėtyje yra 66,63 g grynos psichotropinės medžiagos – AB-CMINACA.
9.6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai sprendė, kad nuteistieji E. D. bei J. G. suvokė, jog įsigijo draudžiamą disponuoti narkotinę ar psichotropinę medžiagą, kurių kiekis, remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintais narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais bei rekomendacijomis, yra labai didelis.
9.7. Nuteistojo E. D. gynėjo apeliacinio skundo motyvus apie tai, jog E. D. galėjo suprasti įsigijęs narkotinę medžiagą tik po pranešimo apie įtarimą 2016 m. vasario 4 d. jam paskelbimo ir todėl jis negalėjo būti nuteistas už disponavimą 39 vnt. briketų, rastų slėptuvėje miške, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus ir juos atmeta. Nuteistieji E. D. ir J. G. pilnai suprato, kad neteisėtai įgijo ir laikė labai didelį kiekį apyvartoje draudžiamos psichotropinės medžiagos, o nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 3 dalį pakanka, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvoktų, kad medžiagos, kuriomis jis disponuoja, yra narkotinės arba psichotropinės ir tai, kad jis disponuoja labai dideliu šių medžiagų kiekiu.
9.8. Šią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi tai, kad E. D. ir J. G. neteisėtai nupirktą ir tokiu būdu įgytą psichotropinę medžiagą pas nepažįstamą asmenį laikė paslėptą miške, specialiai tam pritaikytoje slėptuvėje, susitikimas su pardavėju vyko nuošalioje vietoje, t.y. konspiratyviai, dalį medžiagos J. G. parnešė namo ir norėdamas išmėginti poveikį, surūkė, dėl ko apsvaigo. Tai, kad E. D. su J. G. įsigijo ne legaliai leidžiamą naudoti jų įvardintą „tabako mišinį“, o draudžiamą psichotropinę medžiagą, sprendžiama ir iš tos aplinkybės, kad jie planavo prekę pelningai parduoti.
9.9. Nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 3 dalį neturi reikšmės bendras rastos medžiagos svoris ją lyginant su rastos psichotropinės medžiagos kiekiu, nes pagal jau minėtas sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintas rekomendacijas dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio nustatymo, paimtuose augalinės masės briketuose psichotropinės medžiagos kiekis atitiko labai didelio kiekio požymį.
9.10. Baudžiamosios atsakomybės nešalina ir E. D. gynėjo skunde paminėta aplinkybė, jog internetinės parduotuvės tinklalapyje buvo informacija apie legaliai parduodamą hašišą. Įsigydami reklamuojamas medžiagas nuteistieji rizikavo ir prieš pirkimą privalėjo įsitikinti, kad tai nėra apyvartoje draudžiamos medžiagos.
9.11. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistieji E. D. ir J. G. neteisėtai įsigydami ir laikydami psichotropinę medžiagą, veikė tiesiogine tyčia.
10. E. D. gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos išvadomis dėl galimumo taikyti BK 259 straipsnio 3 dalį ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. gegužės 18 d. įtariamojo J. G. parodymų patikrinimo vietoje metu jis parodė keturias vietas, kuriose buvo paimtos dvi plastikinės dėžės, dešimt paketų su tamsios spalvos presuotos medžiagos briketais ir dar 25 paketai su tamsios spalvos presuotos medžiagos briketais. Analogiškai parodė ir įtariamasis E. D. ir jo parodytose dvejose vietose buvo paimta 12 paketų su tamsios spalvos presuotos medžiagos briketais. Specialistai tyrimų metu nustatė, kad paimtų medžiagų sudėtyje yra psichotropinių medžiagų, kurių tiksli koncentracija ir kiekis yra nurodytas išvadose ir atitinka labai didelio kiekio požymį. Nuteistojo E. D. gynėjo nuomone, toks draudžiamų medžiagų atidavimas savo valia, nors ir turint galimybę toliau jomis disponuoti, sudaro pagrindą atleisti E. D. nuo baudžiamosios atsakomybės už 135 vnt. briketų laikymą nuo jų įgijimo - 2015 m. rugsėjo-spalio mėnesio iki 2016 m. gegužės 18 d.
10.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo motyvais ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas BK 259 straipsnio ir neatleisdamas E. D. ir J. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
10.2. Pagal BK 259 straipsnio 3 dalį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei savo noru kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ir psichotropines medžiagas. Kreipimasis savanorišku laikomas tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į valstybės instituciją savo valia ir savo iniciatyva, o ne žinodamas, kad kompetentingoms valstybės institucijoms yra žinoma apie jo neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, taip pat, kai jau pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nagrinėjamu atveju E. D. ir J. G. parodė vietas kuriose buvo paslėpti augalinės masės briketai su psichotropinėmis medžiagomis jau vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų. Toks kreipimasis į valstybės instituciją negali būti laikomas savanorišku.
10.3. Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje E. D. ir J. G. parodė, kad tikslu parduoti papildomai įsigijo didelį kiekį psichotropinės medžiagos ir ją laikė slėptuvėje iki 2016-05-18, kol parodymų patikrinimo vietoje metu parodė kur tos medžiagos buvo paslėptos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 3 dalį galima tik tuo atveju, kai asmuo narkotines ar psichotropines medžiagas pasigamino, įgijo ar laikė neturėdamas tikslo platinti, t.y. disponavo jomis savo poreikiams. Nustačius tikslą šias medžiagas platinti, kaltininkui atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 3 dalį negali būti taikomas. Nagrinėjamoje byloje, papildomai atsižvelgiant į įsigytos psichotropinės medžiagos kiekį, platinimo tikslas yra įrodytas, todėl E. D. ir J. G. negalima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 3 dalį.
11. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino E. D. ir J. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t.y., tai, kad jie visiškai pripažino savo kaltę, davė savo esme faktines nusikalstamos veikos aplinkybes atitinkančius parodymus, kritiškai vertino savo elgesį ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Remdamiesi šiais motyvais, apeliantai prašo taikyti jų atžvilgiu BK 62 straipsnio 1 dalį arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę.
11.1. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kaltinamųjų E. D. ir J. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pilnai sutinka su nuosprendžio išvadomis dėl bausmės skyrimo ir šioje dalyje apeliantų skundus atmeta kaip nepagrįstus.
11.2. Teismų praktikoje, kurią yra aprobavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse ( 2K-276-2006 )laikoma, kad kaltininko nuoširdus galėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi būtina įvertinti jo elgesį po įvykio ir vėliau. Taip pat teismų praktika kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir padėjimą ją išaiškinti ar veikoje dalyvavusius asmenis yra tada, kai kaltininkas savo valia padeda išaiškinti esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.
11.3. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad E. D. ir J. G. pripažino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes tiek, kiek tai buvo nustatyta ikiteisminį bylos tyrimą atlikusių pareigūnų. Abiejų nuteistųjų teiginius apie įsigyjamą „legalų tabako mišinį“ ir jo slėpimo miške aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ar argumentuotai vertino kaip negyvenimiškas ir absurdiškas. Tiek pirmosios instancijos teisme tiek ir apeliaciniuose skunduose nuteistieji neigė padarytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius, o būtent tai, kad suprato jog neteisėtai įgyja laiko psichotropines medžiagas. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, E. D. ir J. G. prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką negalima laikyti nuoširdžiu nei, tuo labiau, kad jie savo aktyviais veiksmais padėjo šią veiką išsiaiškinti ir nustatyti joje dalyvavusius asmenis, kuriuo buvo asmuo, pardavęs jiems labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos.
11.4. Nenustačius nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nėra pagrindo skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ( BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalys ).
11.5. Bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo taikymo galimybė – tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurioms esant, išimtiniu atveju, galima būtų motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.
11.6. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę.
11.7. Taigi, pirmosios instancijos teismas įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo skundžiamame nuosprendyje išdėstytų aplinkybių vertinti kitaip ir tokiu būdu sušvelninti E. D. bei J. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuri, teisėjų kolegijos nuomone, neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, padės įgyvendinti bausmės tikslus bei negali būti vertinama kaip aiškiai per griežta.
12. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistųjų E. D. ir J. G. gynėjų apeliacinius skundus atmesti.