Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.7; 1.1.2.1; 1.2.14.6.2.2; 1.2.14.7.1; 1.2.19.1.2.1; 1.2.19.3.1; 1.2.19.4.2; 1.2.29.1.1; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.5.1; 2.4.6.5.2

2023 m. lapkričio 16 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernesto Rimšelio,

nuteistojo juridinio asmens, uždarosios akcinės bendrovės „G.“ atstovui advokatui Viktorui Muravskiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka ir nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės D. M., nuteistųjų G. G., A. K., M. B. ir juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės „G.“ atstovo advokato Viktoro Muravskio apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį 500 MGL (18 830 eurų) dydžio bauda;

- pagal BK 228 straipsnio 2 dalį 500 MGL (18 830 eurų) dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir M. B. paskirta galutinė bausmė – 700 MGL (26 362 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d. (8 dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, iš viso 16 MGL (602,56 eurų), laikant, kad M. B. neatliktos bausmės dalis yra 684 MGL (25 759,44 eurų) dydžio piniginė bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 68 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, M. B. atimta teisė dirbti vadovaujantį darbą valstybiniame, viešajame ar privačiame sektoriuje 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, iš M. B. konfiskuota gautos naudos vertė pinigais – 2 906,71 eurų, valstybės nuosavybėn.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios.

M. B. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 225 straipsnio 1 dalyje (dėl turto iššvaistymo, dėl kurstymo apgaulingai tvarkyti uždarosios akcinės bendrovės „G.“ (toliau – ir UAB „G.“) buhalterinę apskaitą ir 6 607 eurų dydžio kyšio priėmimo), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

M. B. turtui taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1.4335 ha, adresas (duomenys neskelbtini); pastatui – gyvenamajam namui, neturinčiam unikalaus numerio (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); pastatui – tvartui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir baudžiamosios poveikio priemonė – turto konfiskavimo įvykdymo.

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (prekių nurašymo akto Nr. 2011.05/17Ten klastojimas) 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda;

- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (pranešimo, paskolos sutarties, darbų atlikimo akto, pranešimo M. B. klastojimas) 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei visiško sudėjimo būdais ir A. K. paskirta galutinė 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė ir 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi ir 5 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant A. K. po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose ir jos pradžią skaičiuojant nuo A. K. sulaikymo dienos. Likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams. A. K. paskirta intensyvi priežiūra 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; pradėjus vykdyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą per 2 (du) mėnesius pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, iš A. K. konfiskuota gautos naudos vertė pinigais – 20 010,56 eurų valstybės nuosavybėn.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios.

A. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

- pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (prekių nurašymo akto Nr. 2011.05/17Ten klastojimas) 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda;

- pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį 500 MGL (18 830 eurų) dydžio bauda;

- pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (pranešimo, paskolos sutarties, darbų atlikimo akto, pranešimo M. B. klastojimas) 300 MGL (11 298 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir UAB „G.“ paskirta galutinė bausmė – 500 MGL (18 830 eurų) dydžio bauda.

Juridinis asmuo UAB „G.“ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

G. G. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimą neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios.

M. B. , A. K., juridiniam asmeniui UAB „G.“ ir G. G. nustatytas 1 (vienerių) metų jiems paskirtų baudų sumokėjimo terminas.

Iš M. B., A. K. ir juridinio asmens UAB „G.“ priteistos proceso išlaidos – iš viso 53,35 eurų, t. y. po 17,78 eurų iš kiekvieno, valstybės naudai.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. B. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, o būtent:

1.1. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį jis nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2017 m. birželio 28 d., pagal 2008 m. rugsėjo 8 d. Nr. 28 darbo sutartį dirbdamas UAB ,,URATC“ direktoriumi – valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, jam priklausančiame statomame name, adresu (duomenys neskelbtini), bute, adresu (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei ,,M.“ (toliau – ir UAB „M.“) priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), savo ir sūnaus M. B. naudai tiesiogiai susitarė priimti ir priėmė bendros, ne mažesnės nei 1 MGL vertės, kyšį iš UAB ,,M.“ direktoriaus V. Š. (V. Š.) ir UAB ,,M.“ gamybos skyriaus vadovo V. M. už neteisėtą veikimą, vykdant jo kaip uždarosios akcinės bendrovės ,,URATC“ (toliau – ir UAB „URATC“) direktoriaus, perkančiosios organizacijos vadovo ir pirkimo komisijos pirmininko įgaliojimus, už V. Š. ir V. M. atstovaujamos bendrovės interesų patenkinimą bei išimtinę padėtį, palankumą V. Š. bei bendrovei ,,M.“, gerų santykių palaikymą ir palankių sprendimų priėmimą ateityje, o būtent: pagal 2015 m. lapkričio 10 d. Nr. 2015-020-TH/73 sutartį bendrovei ,,M.“ atliekant elektros įrenginių eksploatacijos paslaugas UAB ,,URATC“ mišrių komunalinių atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginių komplekse, esančiame (duomenys neskelbtini); pagal 2015 m. lapkričio 13 d. Nr. 2015-022-TH/84 sutartį UAB ,,M.“ atliekant šilumos įrenginių eksploatacijos paslaugas UAB ,,URATC“ mišrių komunalinių atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginių komplekse (duomenys neskelbtini), pagal 2015 m. gruodžio 22 d. Nr. 2015-027-TH/80 sutartį UAB ,,M.“ atliekant biologinio apdorojimo įrenginių techninės priežiūros paslaugas UAB ,,URATC“ mišrių komunalinių atliekų biologinio apdorojimo įrenginių komplekse, esančiame (duomenys neskelbtini), ir už suteiktas techninės priežiūros paslaugas bei su jomis susijusiomis susijusias paslaugas, pateikus apmokėjimui UAB ,,URATC“ PVM sąskaitas faktūras: 2016 m. liepos 29 d. MAN Nr. 00523 – 484 eurų, 2016 m. liepos 29 d. MAN Nr. 00524 – 484 eurų, 2016 m. rugpjūčio 31 d. MAN Nr. 00541 – 484 eurų, 2016 m. rugpjūčio 31 d. MAN Nr. 00543 – 484 eurų, 2016 m. rugpjūčio 31 d. MAN Nr. 00548 – 363 eurų, 2016 m. rugsėjo 30 d. MAN Nr. 00574 – 1 346,73 eurų, 2016 m. rugsėjo 30 d. MAN Nr. 00578 – 484 eurų, 2016 m. rugsėjo 30 d. MAN Nr. 00579 – 484 eurų, 2016 m. rugsėjo 30 d. MAN Nr. 00580 – 363 eurų, 2016 m. spalio 20 d. MAN Nr. 00597 – 1 560,95 eurų, 2016 m. spalio 20 d. MAN Nr. 00598 – 2 409,84 eurų, 2016 m. spalio 31 d. MAN Nr. 00621 – 484 eurų, 2016 m. spalio 31 d. MAN Nr. 00622 – 484 eurų, viso – 9 915,52 eurų sumai, M. B. pagal 2004 m. gruodžio 23 d. bendrovės valdybos posėdžio protokolu Nr. 3 patvirtintos pareiginės instrukcijos 2.2 punktą privalėdamas savarankiškai tvarkyti operatyvius ūkinės – gamybinės ir komercinės veiklos reikalus, pagal 3.2 punktą turėdamas teisę duoti nurodymus privalomus visiems bendrovės darbuotojams, pagal 3.6 punktą disponuoti bendrovės piniginėmis lėšomis, pagal 3.7 punktą vykdyti pareigines operacijas bankų įstaigose, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, 2016 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais, nenustatytoje vietoje susitarė su V. Š., jo (V. Š.) ir UAB ,,M.“ naudai neapmokėti šių sąskaitų iki atskiro susitarimo, siekiant išvengti UAB ,,M.“ atžvilgiu taikomų antstolių priemonių dėl išieškojimo pagal vykdomąsias bylas. Po to, UAB ,,M.“ už suteiktas techninės priežiūros paslaugas bei su jomis susijusiomis paslaugomis pateikus apmokėjimui UAB ,,URATC“ PVM sąskaitas faktūras: 2017 m. gegužės 16 d. MAN Nr. 00816 – 363 eurų, 2017 m. gegužės 16 d. MAN Nr. 00817 – 484 eurų, 2017 m. gegužės 16 d. MAN Nr. 00818 – 484 eurų, 2017 m. birželio 7 d. MAN Nr. 00841 – 2 156,70 eurų, viso – 3 487,70 eurų sumai, M. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. birželio 9 d., nenustatytoje vietoje susitarė su V. Š., jo (V. Š.) ir UAB ,,M.“ naudai, siekiant išvengti UAB ,,M.“ atžvilgiu taikomų antstolių priemonių dėl išieškojimo pagal vykdomąsias bylas, sudaryti trišalį susitarimą dėl tarpusavio įsiskolinimų užskaitymų ir 2017 m. birželio 9 d. pasirašė trišalį susitarimą tarp UAB ,,URATC“, UAB ,,M.“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,E.“ (toliau – ir UAB „E.“), kurios direktorius nuo 2017 m. gegužės 11 d. yra V. Š., kurio pagrindu UAB ,,URATC“ buhalterė A. P. M. B. nurodymu pervedė į UAB ,,E.“ banko sąskaitą 3 487,70 eurų, kaip UAB ,,M.“ skolą, taip išvengiant antstolių taikomų priemonių, taikomų UAB ,,M.“ atžvilgiu. Po to, UAB ,,M.“ už suteiktas techninės priežiūros paslaugas bei su jomis susijusiomis paslaugomis pateikus apmokėjimui UAB ,,URATC“ PVM sąskaitas faktūras: 2017 m. birželio 21 d. MAN Nr. 00849 – 484 eurų, 2017 m. birželio 21 d. MAN Nr. 00850 – 484 eurų ir 2017 m. birželio 21 d. MAN Nr. 00848 – 363 eurų, viso – 1 331 eurų sumai, M. B. tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 21 d. iki 2017 m. birželio 28 d., nenustatytoje vietoje susitarė su V. Š. jo (V. Š.) ir UAB ,,M.“ naudai, siekiant išvengti UAB ,,M.“ atžvilgiu taikomų antstolių priemonių dėl išieškojimo pagal vykdomąsias bylas, sudaryti trišalį susitarimą dėl tarpusavio įsiskolinimų užskaitymų ir 2017 m. birželio 28 d. pasirašė trišalį susitarimą tarp UAB ,,URATC“, UAB ,,M.“ ir UAB ,,E.“, kurios direktorius nuo 2017 m. gegužės 11 d. yra V. Š., kurio pagrindu UAB ,,URATC“ buhalterė A. P. M. B. nurodymu pervedė į UAB ,,E.“ banko sąskaitą 1 331 eurų, kaip UAB ,,M.“ skolą, taip išvengiant antstolių taikomų priemonių UAB ,,M.“ atžvilgiu. Be to, M. B., laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. gegužės 19 d., juridiniam asmeniui UAB ,,URATC“ vykdant supaprastinto atviro konkurso „Mišrių komunalinių atliekų mechaninis rūšiavimas ir biologinis apdorojimas su energijos gamyba ir galutinių po apdorojimo gautų produktų/atliekų sutvarkymo paslaugų pirkimas“ viešojo pirkimo procedūroms, pagal 2016 m. rugsėjo 14 d. Nr. VK-145 UAB ,,URATC“ direktoriaus įsakymą būdamas Viešojo pirkimo komisijos pirmininku, perkančiosios organizacijos vadovu, pasinaudodamas jam suteiktais įgaliojimais, pagal 2011 m. gruodžio 30 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymą Nr. 1S-204 „Dėl viešųjų pirkimų gairių perkančiosios organizacijos vadovui patvirtinimo“, būdamas atsakingas už Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi perkančiojoje organizacijoje, būdamas atsakingas už jo sudarytos Viešojo pirkimo komisijos veiksmus, turėdamas būti įžvalgus ir griežtas darbuotojų atžvilgiu korupcijos pasireiškimo, netinkamo pareigų atlikimo, kompetencijos viršijimo atvejais, o kilus įtarimų dėl korupcijos apraiškų, nedelsdamas kreiptis į kompetentingas institucijas, siekdamas asmeninės turtinės naudos, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyti pagrindiniai pirkimų principai: kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, 16 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad komisijos nariai negali teikti jokios informacijos tretiesiems asmenims apie tiekėjų pateiktų pasiūlymų turinį, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus atvejus, 17 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad perkančioji organizacija ir tiekėjai gali bendrauti tarpusavyje bei keistis informacija paštu arba per kurjerį, faksu, elektroninėmis priemonėmis pagal šio straipsnio 4–6 dalių nuostatas, telefonu – esant 8 dalyje nurodytoms aplinkybėms, arba nurodytų būdų deriniu, 17 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad bendraujant tarpusavyje ir keičiantis informacija duomenys perduodami taip, kad būtų užtikrinamas jų vientisumas, išsaugomas pasiūlymų konfidencialumas, sudarydamas bendrovei ,,M.“ ir V. Š. išimtinę padėtį, rodydamas jiems palankumą ir palaikydamas gerus santykius: 2016 m. spalio 20 d., 11.16 val. telefoninio pokalbio su V. Š. metu teikė jam informaciją apie pirkimo procedūrų eigą, apie potencialų dalyvį UAB ,,E.“; 2016 m. lapkričio 23 d., 13.40 – 14.26 val. (duomenys neskelbtini), laiptinėje, teikė informaciją V. Š. apie pirkimo procedūrų eigą, apie potencialius dalyvius, jų paklausimus, aptarinėjo pirkimo sąlygas, pažadėjo su konsultantu K. B. spręsti dėl pasiūlymų pateikimo termino vykdant pirkimo procedūras nukėlimo; 2016 m. lapkričio 25 d., 13.56 val. telefoninio pokalbio su V. Š. metu teikė jam informaciją apie pirkimo procedūrų eigą, apie potencialius dalyvius ir atsisakiusius dalyvauti pirkime; 2016 m. gruodžio 21 d., 09.23 val. ir 2016 m. gruodžio 22 d. 14.33 val. telefoninių pokalbių metu su V. Š. metu ragino pateikti pasiūlymą pirkimui; 2017 m. gegužės 5 d., 13.21 val., telefoninio pokalbio su V. Š. metu pasiūlė sustabdyti konkursą ir jį atidėti; 2017 m. gegužės 9 d., 15.00 – 15.09 val., (duomenys neskelbtini)laiptinėje, teikė informaciją V. Š. apie pirkimo procedūrų eigą; laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 20 d. iki 2017 m. gegužės 9 d. jis (M. B.) už šį neteisėtą sistemingą veikimą, vykdant jo, kaip UAB ,,URATC“ direktoriaus, perkančiosios organizacijos vadovo ir Viešojo pirkimo komisijos pirmininko įgaliojimus bei išimtinę padėtį ir palankumą V. Š. bei bendrovei ,,M.“, gerų santykių palaikymą ir palankių sprendimų priėmimą, savo ir sūnaus M. B. naudai susitarė priimti ir priėmė iš V. Š. ir V. M. bendrą didesnės nei 1 MGL vertės kyšį – 2016 m. spalio 20 d., 14:51 val. V. M. ir V. Š. telefoninio pokalbio metu susitarus duoti M. B. kyšį už gerų santykių palaikymą, jis (M. B.) 2016 m. spalio 20 d., apie 15-16 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai priėmė iš V. M., veikiančio bendrais veiksmais su V. Š., kyšį – alkoholinio gėrimo butelį ,,Metaxa“, ne mažesnės nei 12,29 eurų vertės. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. sausio 4 d., apie 14-15 val., (duomenys neskelbtini), jis (M. B.) tiesiogiai susitarė su V. Š. priimti iš jo ir V. M., veikiančių bendrais veiksmais, kyšį – ikiteisminio tyrimo nenustatytos, tačiau ne mažesnės nei 1 MGL vertės elektros bei grindinio šildymo darbus ir medžiagas darbams M. B. priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Po to, vykdydamas nusikalstamą sumanymą ir susitarimą, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2017 m. gegužės 9 d. jam priklausančiame statomame name (duomenys neskelbtini), ir UAB ,,URATC“ patalpose, (duomenys neskelbtini), tiesiogiai iš V. Š. ir V. M., veikiančių bendrais veiksmais, pagal 2017 m. sausio 20 d. UAB ,,F.“ PVM sąskaitą faktūrą FKP Nr. 10137327, pagal 2017 m. sausio 24 d. UAB ,,MV“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2558515, pagal 2017 m. sausio 24 d. UAB ,,K. S. L.“ PVM sąskaitą faktūrą SS Nr. 09316700264, 2017 m. sausio 30 d. UAB ,,F.“ PVM sąskaitą faktūrą FKP Nr. 10137722, pagal 2017 m. vasario 1 d. UAB ,,MV“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2558813, pagal 2017 m. kovo 14 d. UAB ,,K. S. L.“ PVM sąskaitą faktūrą SS Nr. 08324400267, priėmė prekių elektros instaliacijai, bendros ne mažesnės nei 513,19 eurų vertės, kurias V. M. ir V. Š. nurodymu UAB ,,M.“ darbuotojas – elektrikas J. G. sumontavo jam (M. B.) priklausančiame statomame name (duomenys neskelbtini), išskyrus – pagal 2017 m. sausio 20 d. UAB ,,F.“ PVM sąskaitą faktūrą FKP Nr. 10137327 nupirktą VU48NE elektros skydelį, kurį 2017 m. gegužės 9 d. V. Š. perdavė M. B. UAB ,,URATC“ patalpose, (duomenys neskelbtini), bei priėmė, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 23 d. iki 2017 m. kovo 16 d., atliktus ikiteisminio tyrimo nenustatytos, bet ne mažesnės nei 1 MGL vertės, J. G. darbus. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. B. 2017 m. vasario 21 d., 07:42 val. telefoninio pokalbio su V. Š. metu, tiesiogiai susitarė priimti iš V. Š. kyšį – leisti neatlygintinai M. B. naudotis UAB ,,M.“ priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir priėmė ne mažesnės nei 735 eurų vertės kyšį – laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 26 d. iki 2017 m. kovo 18 d. neatlygintiną naudojimąsi UAB ,,M.“ priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais M. B. savo ir sūnaus M. B. naudai priėmė kyšius – alkoholinio gėrimo butelį ,,Metaxa“, elektros prekes ir neatlygintiną naudojimąsi butu ne mažesnės nei bendros 1 260,48 eurų vertės, ikiteisminio tyrimo nenustatytos, bet ne mažesnės nei 1 MGL vertės elektriko J. G. darbus ir susitarė priimti ikiteisminio tyrimo nenustatytos, bet ne mažesnės nei 1 MGL vertės grindinio šildymo montavimo darbus bei medžiagas, už neteisėtą veikimą vykdant jo, kaip UAB ,,URATC“ direktoriaus, perkančiosios organizacijos vadovo ir Viešojo pirkimo komisijos pirmininko įgaliojimus bei išimtinę padėtį, palankumą V. Š. bei bendrovei ,,M.“, gerų santykių palaikymą ir palankių sprendimų priėmimą ateityje.

1.2. Be to, M. B. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 8 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d., pagal 2008 m. rugsėjo 8 d. Nr. 28 darbo sutartį dirbdamas UAB ,,URATC“ direktoriumi – valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, tyčia piktnaudžiavo tarnyba, siekdamas turtinės asmeninės naudos sau, sistemingai neteisėtai naudodamasis jam, kaip UAB ,,URATC“ vadovui, suteiktais įgaliojimais, duodamas neteisėtus nurodymus jam pavaldiems asmenims ir pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką: neatlygintinai naudojosi UAB ,,URATC“ priklausančiu turtu – buldozeriu KOMATSU ir jam pavaldžiu buldozerio vairuotoju, sistemingai neatlygintinai mainė UAB ,,URATC“ priklausantį turtą – kompostą į AB ,,U. M.“ priklausantį turtą – žvyrą, tralo ir ekskavatoriaus paslaugas, kuriuos naudojo savo poreikiams, neužtikrino jo asmeniniais tikslais išvežamo UAB ,,URATC“ priklausančio turto – komposto apskaitos, dėl ko didelės neturtinės ir turtinės žalos patyrė UAB ,,URATC“, o būtent: 2016 m. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2016 m. balandžio 8 d., (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą gauti sau neatlygintinai žvyro statomo namo (duomenys neskelbtini) statyboms, suvokdamas, kad jis, kaip bendrovės direktorius, yra atsakingas už bendrovės turtą, žinodamas, kad 2011 m. kovo 25 d. Nr. VK-24 URATC direktoriaus M. B. įsakymu patvirtinta komposto pardavimo kaina – 13,03 eurų be PVM ir dėl sandorio su kitu juridiniu asmeniu dėl turto – komposto perleidimo turi būti sudaryta sutartis teisės aktų nustatyta tvarka, jis (M. B.) žodžiu susitarė su akcinės bendrovės ,,U. M.“ (toliau – ir AB „U. M.“) generaliniu direktoriumi L. P., kad jis duos UAB ,,URATC“ priklausančio turto – komposto AB ,,U. M.“ reikmėms, o mainais AB ,,U. M.“ už suteiktą kompostą UAB ,,URATC“ duos žvyro ir tralo sunkiajai technikai vežti bei ekskavatoriaus paslaugas. Vykdydamas nusikalstamą sumanymą, jis (M. B.) nuo 2016 m. balandžio 8 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d. davė neteisėtus nurodymus jam pavaldiems UAB ,,URATC“ sąvartyno, esančio (duomenys neskelbtini), darbuotojams, nežinantiems apie jo daromą nusikalstamą veiką, duoti komposto ir jį pakrauti į AB ,,U. M.“ transportą. Privalėdamas tvarkyti inventorizacijos ir kitus vertybių apskaitos duomenis, jis (M. B.) neužtikrino išvežamo komposto tinkamo apskaitos vedimo, dėl ko, iš UAB ,,URATC“ priklausančio sąvartyno AB ,,U. M.“ neatlygintinai M. B. leidimu 2016 m. balandžio 8 d., 2016 m. birželio 14 d., 2016 m. rugsėjo 13 d., 2017 m. kovo 20 d., 2017 m. rugpjūčio 29 d. išvežė savo reikmėms tiksliai nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip 10 sunkvežimių, ne mažiau kaip 97 m³, ne mažesnės kaip 1 263,91 eurų vertės UAB ,,URATC“ priklausančio turto – komposto. Vykdydamas savo nusikalstamą sumanymą ir pasinaudodamas susitarimu su AB ,,U. M.“ generaliniu direktoriumi L. P. dėl UAB ,,URATC“ turto – komposto ir AB ,,U. M.“ turto – žvyro bei tralo ir ekskavatoriaus paslaugų mainų, siekdamas asmeninės naudos sau, M. B. 2016 m. birželio 7 d., 2016 m. liepos 7 d., 2016 m. rugpjūčio 26 d., 2016 m. spalio 4 d., 2016 m. spalio 11 d., 2017 m. gegužės 12 d., 2017 m. rugpjūčio 29 d., mainais į UAB ,,URATC“ turtą – kompostą, priėmė iš AB ,,U. M.“ nenustatytą kiekį žvyro, tačiau ne mažiau kaip 15 sunkvežimių, ne mažesnės kaip 1 MGL vertės, kuris buvo nuvežtas prie jam priklausančio statomo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vykdydamas savo nusikalstamą sumanymą, tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir pasinaudodamas susitarimu su AB ,,U. M.“ generaliniu direktoriumi L. P. dėl UAB ,,URATC“ turto – komposto ir AB ,,U. M.“ turto – žvyro, tralo bei ekskavatoriaus paslaugos mainų, jis (M. B.) 2016 m. gegužės 23 d. mainais į UAB ,,URATC“ turtą – kompostą, priėmė iš AB ,,U. M.“ nenustatytos, bet ne mažesnės nei 1 MGL vertės, tralo paslaugas nuvežti UAB ,,URATC“ turtą – buldozerį KOMATSU iš UAB ,,URATC“ sąvartyno, esančio (duomenys neskelbtini), prie jam priklausančio statomo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir atgal. Be to, jis, neteisėtai, nesudaręs sutarties teisės aktų nustatyta tvarka dėl technikos nuomos, 2016 m. gegužės 23 d. nurodė jam pavaldžiam darbuotojui L. S. darbo metu dirbti su atvežtu UAB ,,URATC“ priklausančiu turtu – buldozeriu prie jam priklausančio statomo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neatlygintinai, ne mažiau kaip 4 valandas, naudojo UAB ,,URATC“ priklausantį turtą – buldozerį KOMATSU, padarydamas UAB ,,URATC“ ne mažesnę kaip 127,44 eurų turtinę žalą. Vykdydamas savo nusikalstamą sumanymą, tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir pasinaudodamas susitarimu su AB ,,U. M.“ generaliniu direktoriumi L. P., 2016 m. spalio 4 d. mainais į UAB ,,URATC“ turtą – kompostą, jis (M. B.) priėmė iš AB ,,U. M.“ ikiteisminio tyrimo nenustatytos, bet ne mažesnės nei 1 MGL vertės, ekskavatoriaus paslaugas prie jam priklausančio statomo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tvenkinio šlaitų lyginimui. Vykdydamas savo nusikalstamą sumanymą, tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir pasinaudodamas susitarimu su AB ,,U. M.“ generaliniu direktoriumi L. P., 2016 m. spalio 5 d. mainais į UAB ,,URATC“ turtą – kompostą, priėmė iš AB ,,U. M.“ ikiteisminio tyrimo nenustatytos, bet ne mažesnės nei 1 MGL vertės, tralo paslaugas nuvežti UAB ,,URATC“ turtą – buldozerį KOMATSU iš UAB ,,URATC“ sąvartyno, esančio (duomenys neskelbtini), prie jam priklausančio statomo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2016 m. spalio 6 d. ir atgal. Be to, jis, neteisėtai, nesudaręs sutarties teisės aktų nustatyta tvarka dėl technikos nuomos, 2016 m. spalio 5 d. nurodė jam pavaldžiam darbuotojui L. S. darbo metu dirbti su atvežtu UAB ,,URATC“ priklausančiu turtu – buldozeriu prie jam (M. B.) priklausančio statomo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, neatlygintinai, ne mažiau kaip 8 valandas, naudojo UAB ,,URATC“ priklausantį turtą – buldozerį KOMATSU, padarydamas UAB ,,URATC“ ne mažesnę kaip 254,88 eurų turtinę žalą. Atlikęs nurodytus veiksmus M. B. pažeidė: Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 4, 9, 11 punktus, kuriuose nustatyti įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia, lygiateisiškumo, atsakomybės už priimtus sprendimus principai; 2004 m. gruodžio 23 d. bendrovės valdybos posėdžio protokolu Nr. 3 patvirtintos pareiginės instrukcijos 1.1, 2.2, 2.10, 2.13, 2.14, 2.15, 4.1, 4.2, 4.6, punktus, kuriuose numatyta pagrindinė užduotis vadovauti bendrovės administracijai, tvarkyti bendrovės reikalus ir organizuoti jos veiklą, pareiga savarankiškai tvarkyti operatyvius ūkinės – gamybinės ir komercinės veiklos reikalus, tvarkyti inventorizacijos ir kitus vertybių apskaitos duomenis, tvarkyti bendrovės turtą, sudaryti sandorius, pagal savo kompetenciją be atskiro įgaliojimo atstovauti bendrovę, sudaryti sutartis, įvairius sandorius, bei pasirašyti bendrovės interesus užtikrinančius dokumentus, būti atsakingam už Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nutarimų, bei kitų teisinių, norminių aktų laikymąsi ir savalaikį įgyvendinimą, įmonės gamybinę – ūkinę - socialinę veiklą, jos ritmingą ir pelningą darbą, už dėl jo kaltės padarytus nuostolius bendrovei; 2015 m. liepos 3 d. juridinių asmenų registre įregistruotų UAB ,,URATC“ įstatų 9, 63 ir 66.1 punktus, kuriuose numatyta, kad bendrovės tikslai yra vykdyti atliekų tvarkymo užduotis, vadovo pareiga organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą, būti atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; Projekto ,,(duomenys neskelbtini) regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ (projekto kodas Nr. VP3-3.2-AM-01-V-02-006) 2010 m. gruodžio 30 d. Nr. VP3-3.2-AM-01-V-02-006 finansavimo ir administravimo sutarties 5.1.9 punktą, kuriame numatyta, kad M. B. atstovaujamos UAB ,,URATC“ pareiga užtikrinti, kad įgyvendinus projektą, bus laikomasi teisės aktuose nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų ir užduočių įgyvendinimo, atliekų tvarkymo metu pagaminamų produktų naudojimo. Dėl nurodytų M. B. veiksmų turtinės žalos, t. y. ne mažiau kaip – 1 646,23 eurų be PVM dėl neatlygintino naudojimosi buldozeriu, dėl komposto neatlygintino davimo patyrė UAB ,,URATC“ bei didelės neturtinės žalos patyrė valstybė ir UAB ,,URATC“, nes M. B., vykdydamas sistemingą nusikalstamą veiką, naudojosi savo, kaip UAB ,,URATC“ direktoriaus įtaka jam pavaldiems darbuotojams (kurie nėra kalti dėl nusikalstamos veikos padarymo), kurių padedamas atliko nusikalstamus veiksmus, savavališkai naudojosi svetimu UAB ,,URATC“ priklausančiu turtu ir jam pavaldžiais darbuotojais savo asmeniniams poreikiams tenkinti, tokiais susijusiais su valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigų atlikimu tyčiniais veiksmais buvo diskredituotas valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardas, parodyta nepagarba Lietuvos Respublikos įstatymams, tokiais veiksmais buvo sumenkintas UAB ,,URATC“ prestižas, sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistema.

1.3. Be to, M. B. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2017 m. liepos 10 d. VĮ ,,Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) filiale, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia suklastojo tikrą dokumentą – 2017 m. liepos 10 d. Nr. 1 deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą/statinio paskirties keitimą, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jam priklausantį statomą namą (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), t. y.: tyčia neteisingai nurodė statybos rūšį – atliktas statinio rekonstravimas, pakeista statinio paskirtis, nors faktiškai buvo atlikta naujo namo statyba vietoje rekonstrukcijos, šį dokumentą patvirtino savo parašu ir 2017 m. liepos 10 d. pateikdamas VĮ ,,Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) filialo darbuotojams prašymą Nr. 14993791 tvarkyti kadastrinius duomenis kartu su šiuo žinomai suklastotu dokumentu, jį panaudojo, dėl ko, 2017 m. liepos 18 d. VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke buvo įregistruota namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcija ir įvesti duomenys apie 2017 m. liepos 10 d. Nr. 1 deklaraciją, apie statinio statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą.

2. A. K. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), o būtent:

2.1. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį jis nuteistas už tai, kad, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., pagal 2005 m. balandžio 14 d. Nr. 1 darbo sutartį dirbdamas UAB ,,G.“ direktoriumi, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 14 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų surašymo teisingumą, už juose esančių duomenų tikrumą bei pagal 21 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu), 13 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų (vienas iš privalomų rekvizitų – ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys, apskaitos dokumentų rekvizitai (ūkinės operacijos turinys ir jos rezultatai pinigine ir kiekybine išraiška) turi patvirtinti, kad ūkinė operacija įvyko tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose) reikalavimus ir 12 straipsnio 1 dalies (visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais) reikalavimus, 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3, 4 ir 16 punktų reikalavimus (pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas. Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą), tyčia apgaulingai tvarkė UAB ,,G.“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų ir struktūros, t. y., jis tyčia suklastojo tikrą dokumentą – 2017 m. gegužės 31 d. Nr. 2011.05/17Ten prekių nurašymo aktą ir tyčia pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB ,,G.“ priklausantį turtą – pinigus 38 070,06 eurų, o būtent: 2016 m. gegužės mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, jis UAB ,,G.“ naudojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), paprašytas M. B. atlikti jam namo statybos darbus, adresu (duomenys neskelbtini), nesudarant su UAB ,,G.“ sutarties dėl namo statybos darbų, bendrovei oficialiai neapskaitant statybos darbų, dalies statybinių medžiagų ir paslaugų bei išvengiant mokesčių valstybei, jis (A. K.), neapskaitė ir neįtraukė į 2016-2017 m. bendrovės apskaitą pinigų, gautų iš M. B. ir M. B., statybos darbų, dalies statybinių medžiagų ir paslaugų. UAB ,,G.“, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėn. tiksliai nenustatytos dienos iki 2017 m. balandžio 21 d., atliko statybos darbus M. B. priklausančiame statomame name adresu (duomenys neskelbtini): pamatų, sienų, juodgrindžių, stogo statybos, fasado apšiltinimo ir armavimo darbus, lietaus nutekėjimo sistemos įrengimo, kabelio tiesimo ir kitus susijusius su šio namo statyba darbus, nupirko ir panaudojo 23.1 m³ polistireninio putplasčio plokščių bei dalį tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų statybinių medžiagų, reikalingų šiems darbams atlikti bei suteikė krano paslaugą, už kuriuos M. B. ir M. B. dalimis – ne mažiau kaip 38 070,06 eurų sumokėjo jam (A. K.) UAB ,,G.“ atstovui – direktoriui, kuris, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 10 dienos iki 2017 m. balandžio 21 dienos, UAB ,,G.“ naudojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), priimdamas dalimis iš M. B. ir M. B. ne mažiau kaip 38 070,06 eurų už UAB ,,G.“ atliktus statybos darbus, 23.1 m³ polistireninio putplasčio plokščių bei dalį tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų statybinių medžiagų reikalingų šiems darbams atlikti, krano paslaugas, neįtraukė į bendrovės apskaitą pinigų – 38 070.06 eurų ir tyčia pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB ,,G.“ priklausantį turtą – 38 070,06 eurų. Be to, jis (A. K.) 2017 m. gegužės 31 dieną, UAB ,,G.“ naudojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia suklastojo tikrą dokumentą – 2017 m. gegužės 31 d. Nr. 2011.05/17Ten prekių nurašymo aktą, tyčia nurodydamas UAB ,,G.“ buhalterei D. K., nežinančiai apie nusikalstamą veiką, dokumente įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis apie 23.1 m³ polistireninio putplasčio plokščių – 785,40 eurų be PVM (950,33 eurų su PVM) sunaudojimą VšĮ ,,T. K.“ statybos objekte, nors tikrovėje polistireninio putplasčio plokštės buvo nuvežtos ir panaudotos M. B. priklausančiame statomame name adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, šį dokumentą patvirtino savo parašu ir panaudojo jį pateikdamas D. K. įtraukti šį dokumentą į UAB ,,G.“ buhalterinę apskaitą bei pateikdamas 2018 m. gegužės 16 d. Nr. 11 raštu Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (duomenys neskelbtini) valdybai. Tokiais veiksmais A. K., būdamas UAB ,,G.“ direktoriumi, apgaulingai tvarkė UAB ,,G.“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „G.“ veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų ir struktūros laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., bendrovei buvo padarytas 38 070,06 eurų nuostolis, tyčia suklastojo tikrą dokumentą, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB ,,G.“ priklausantį turtą – pinigus 38 070,06 eurų, nes UAB „G.“ neapskaitė statybos darbų, dalies statybinių medžiagų ir paslaugų, ir išvengė ne mažiau kaip 6 607 eurų PVM mokesčio bei 3 159 eurų pelno mokesčio valstybei.

2.2. Be to, A. K. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. liepos 31 d., pagal 2005 m. balandžio 14 d. Nr. 1 darbo sutartį dirbdamas UAB ,,G.“ direktoriumi, adresu (duomenys neskelbtini), siekdamas nuslėpti apgaulingą UAB ,,G.“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, tikro dokumento suklastojimą, jo žinioje buvusio didelės vertės svetimo UAB ,,G.“ priklausančio turto – pinigų 38 070,06 eurų pasisavinimą, tyčia suklastojo tikrus dokumentus: 2016 m. kovo 2 d. prašymą UAB ,,G.“ akcininkams, 2016 m. kovo 9 d. UAB ,,G.“ paskolos sutartį, 2017 m. rugsėjo 29 d. paaiškinimą UAB ,,G.“ buhalterei, 2017 m. spalio 2 d. UAB ,,G.“ buhalterinę pažymą, 2017 m. spalio 2 d. serija GB Nr. ST1483 UAB ,,G.“ PVM sąskaitą faktūrą, 2017 m. spalio 2 d. UAB ,,G.“ kasos pajamų orderį, 2019 m. liepos 22 d. UAB ,,G.“ atliktų darbų aktą, 2019 m. liepos 22 d. UAB ,,G.“ PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. ST1706 pirkėjui M. B., 2019 m. liepos 23 d. UAB ,,G.“ pranešimą M. B. ir tyčia veikdamas bendrininkų grupe su G. G., suklastojo tikrą dokumentą – 2016 m. kovo 7 d. pranešimą UAB ,,G.“ direktoriui A. K., bei juos panaudojo, o būtent: 1) ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. ir ne vėliau nei iki 2017 m. spalio 2 d., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia suklastojo tikrą dokumentą – 2016 m. kovo 2 d. UAB ,,G.“ direktoriaus A. K. prašymą UAB ,,G.“ akcininkams, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis: prašymo datą „2016-03-02“, prašymą duoti sutikimą pasiskolinti iš UAB ,,G.“ 17 200 eurų ir leisti paskolai panaudoti lėšas, gautas iš užsakovo M. B. už atliekamus mūro darbus, nes tikrovėje jis dokumentą surašė atgaline 2016 m. kovo 2 d. data, kadangi pagal A. K. susitarimą su M. B., o ne užsakovu M. B., UAB ,,G.“, adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 2 d. jau buvo atlikusi: pamatų, sienų, juodgrindžių, stogo statybos, fasado apšiltinimo ir armavimo darbus, lietaus nutekėjimo sistemos įrengimo, kabelio tiesimo ir kitus susijusius su šio namo statyba darbus, nupirkusi ir panaudojusi 23.1 m³ polistireninio putplasčio plokščių bei dalį tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų statybinių medžiagų, reikalingų šiems darbams atlikti bei suteikusi krano paslaugą, o pagal jo (A. K.) ir M. B. susitarimą šie darbai, dalis statybinių medžiagų, paslaugos ir faktiškai gauti pinigai – 38 070,06 eurų nebuvo apskaityti UAB ,,G.“ apskaitoje. A. K. šį žinomai suklastotą dokumentą patvirtino savo parašu ir jį panaudojo, pateikdamas akcininkų vardu veikiančiam G. G.; 2) tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. ir ne vėliau nei iki 2017 m. spalio 2 d., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, veikdamas bendrininkų grupe su G. G., suklastojo tikrą dokumentą: 2016 m. kovo 7 d. pranešimą UAB ,,G.“ direktoriui A. K. UAB ,,G.“ akcininkų vardu, jame įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis: pranešimo datą „2016-03-07“, duomenis apie teisės suteikimą sudaryti su UAB ,,G.“ paskolos sutartį dėl 17 200 eurų sumos, gautos iš užsakovo M. B. už atliktus darbus ir paskolą grąžinti įmonei iki 2017 m. spalio 31 d., G. G. šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtino savo parašu, nes G. G. tikrovėje dokumentą pasirašė atgaline 2016 m. kovo 7 d. data ir 2016 m. kovo 7 d. nedavė sutikimo akcininkų vardu, nes pagal jo (A. K.) susitarimą su M. B., o ne užsakovu M. B., UAB ,,G.“, adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 2 d. jau buvo atlikusi: pamatų, sienų, juodgrindžių, stogo statybos, fasado apšiltinimo ir armavimo darbus, lietaus nutekėjimo sistemos įrengimo, kabelio tiesimo ir kitus susijusius su šio namo statyba darbus, nupirkusi ir panaudojusi 23.1 m³ polistireninio putplasčio plokščių bei dalį tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų statybinių medžiagų, reikalingų šiems darbams atlikti bei suteikusi krano paslaugą, o pagal jo (A. K.) ir M. B. susitarimą šie darbai, dalis statybinių medžiagų, paslaugos ir faktiškai gauti pinigai – 38 070,06 eurų nebuvo apskaityti UAB ,,G.“ apskaitoje ir šį žinomai suklastotą dokumentą G. G. patvirtino savo parašu; 3) tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. ir ne vėliau nei iki 2017 m. spalio 2 d., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia suklastojo tikrą dokumentą – 2016 m. kovo 9 d. paskolos sutartį tarp UAB ,,G.“ direktoriaus – atstovo A. K. ir A. K., kaip fizinio asmens, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis: sutarties datą „2016-03-09“, duomenis apie UAB ,,G.“ paskolos – 17 200 eurų suteikimą A. K. ir kad A. K. įsipareigoja paskolą grąžinti iki 2017 m. spalio 31 d., nes tikrovėje dokumentą jis surašė atgaline 2016 m. kovo 9 d. data ir nebuvo pasiskolinęs iš UAB ,,G.“ 17 200 eurų, pagal A. K. susitarimą su M. B., o ne užsakovu M. B., UAB ,,G.“, adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 2 d. jau buvo atlikusi: pamatų, sienų, juodgrindžių, stogo statybos, fasado apšiltinimo ir armavimo darbus, lietaus nutekėjimo sistemos įrengimo, kabelio tiesimo ir kitus susijusius su šio namo statyba darbus, nupirko ir panaudojo 23.1 m³ polistireninio putplasčio plokščių bei dalį tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų statybinių medžiagų, reikalingų šiems darbams atlikti bei suteikė krano paslaugą, o pagal jo (A. K.) ir M. B. susitarimą šie darbai, dalis statybinių medžiagų, paslaugos ir faktiškai gauti pinigai – 38 070,06 eurų nebuvo apskaityti UAB ,,G.“ apskaitoje ir šį žinomai suklastotą dokumentą A. K. patvirtino savo parašu; 4) tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. ir ne vėliau nei iki 2017 m. spalio 2 d., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia suklastojo tikrą dokumentą – 2017 m. rugsėjo 29 d. UAB ,,G.“ direktoriaus paaiškinimą UAB ,,G.“ buhalterei, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis: kad 2016 m. buvo sudaryta rangos sutartis su M. B. dėl mūro darbų už 17 200 eurų, kad jis pinigus iš užsakovo M. B. gavo kovo, liepos ir rugpjūčio mėnesiais, kad darbai atlikti 2016 m. birželio mėnesį, kad jis 17 200 eurų yra gavęs iš užsakovo M. B., kad su akcininko sutikimu 17 200 eurų jis buvo pasiskolinęs iš įmonės iki 2017 m. spalio 10 d., nes tikrovėje 2016 m. rangos sutartis su užsakovu M. B. nebuvo sudaryta, o jis (A. K.) susitarė su M. B., kad UAB ,,G.“, adresu (duomenys neskelbtini), atliks ne tik mūro darbus, bet ir kitus statybos darbus ir nupirks dalį statybinių medžiagų, jų neapskaitant UAB ,,G.“ apskaitoje. A. K. pinigus – 38 070,06 eurų gavo iš M. B. ir M. B. dalimis, laikotarpiu 2016 m. birželio 10 dienos iki 2017 m. balandžio 21 d. Statybos darbai, dalis statybinių medžiagų ir paslauga buvo suteikti laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos iki 2017 m. balandžio 21 d. Pinigų – 17 200 eurų A. K. nebuvo pasiskolinęs iš UAB ,,G.“. Šį žinomai suklastotą dokumentą A. K. patvirtino savo parašu ir kartu su žinomai suklastotais dokumentais: 2016 m. kovo 2 d. UAB ,,G.“ direktoriaus A. K. prašymu UAB ,,G.“ akcininkams, 2016 m. kovo 7 d. pranešimu UAB ,,G.“ direktoriui A. K. UAB ,,G.“ akcininkų vardu bei 2016 m. kovo 9 d. paskolos sutartimi tarp UAB ,,G.“ direktoriaus – atstovo A. K. ir A. K. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. ir ne vėliau nei iki 2017 m. spalio 2 d., pateikdamas UAB ,,G.“ buhalterei D. K., nežinančiai apie nusikalstamą veiką, UAB ,,G.“ buhalterinei apskaitai tvarkyti, bei 2018 m. birželio 15 d. Nr. 11 raštu Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (duomenys neskelbtini) valdybai, panaudojo šiuos žinomai suklastotus dokumentus; 5) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. spalio 2 d., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia suklastojo tikrą dokumentą – UAB ,,G.“ 2017 m. spalio 2 d. serija GB Nr. ST1483 PVM sąskaitą faktūrą, nes jis UAB ,,G.“ buhalterei D. K., nežinančiai apie nusikalstamą veiką, nurodė šiame dokumente įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis apie pirkėją M. B., apie prekes ir paslaugas – kad sąskaita yra už bendrastatybinius darbus už 2016 m. rugpjūčio mėn., bendra suma 17 229,62 eurų, nes tikrovėje pirkėjas buvo M. B. ir su juo A. K. buvo sudaręs susitarimą, kad UAB ,,G.“, adresu (duomenys neskelbtini), atliks ne tik mūro darbus, bet ir kitus statybos darbus ir nupirks dalį statybinių medžiagų, jų neapskaitant UAB ,,G.“ apskaitoje. A. K. pinigus – 38 070,06 eurų gavo iš M. B. ir M. B. laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2017 m. balandžio 21 d. Statybos darbai, dalis statybinių medžiagų ir paslauga buvo suteikti laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos iki 2017 m. balandžio 21 d. A. K. šį žinomai suklastotą dokumentą patvirtino savo parašu ir panaudojo, 2017 m. spalio 2 d. pateikdamas UAB ,,G.“ buhalterei D. K., nežinančiai apie nusikalstamą veiką, UAB ,,G.“ buhalterinei apskaitai tvarkyti bei pateikdamas 2018 m. birželio 15 d. Nr. 11 raštu Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (duomenys neskelbtini) valdybai; 6) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. spalio 2 d., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia suklastojo tikrą dokumentą – UAB ,,G.“ 2017 m. spalio 2 d. Kasos pajamų orderį ir jo kvitą (vienas bendras lapas), UAB ,,G.“ buhalterei D. K., nežinančiai apie A. K. nusikalstamą veiką, užpildžius šį dokumentą A. K. suklastotų dokumentų: 2016 m. kovo 9 d. paskolos sutarties, 2017 m. rugsėjo 29 d. UAB ,,G.“ direktoriaus paaiškinimo, 2017 m. spalio 2 d. serija GB Nr. ST1483 PVM sąskaitos faktūros pagrindu, apie tariamą A. K. paskolos su palūkanomis – 18 059,50 eurų (iš jų – paskola 17 229,62 eurų ir palūkanos 829,88 eurų) grąžinimą UAB ,,G.“, nes tikrovėje A. K. paskolos sutartį surašė atgaline 2016 m. kovo 9 d. data ir nebuvo pasiskolinęs iš UAB ,,G.“ 17 200 eurų. Jis, žinodamas, kad dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad kasos pajamų orderyje įrašytos ūkinės operacijos pagal dokumente nurodytą turinį neįvyko, šį dokumentą patvirtino savo parašu ir panaudojo 2017 m. spalio 2 d., pateikdamas UAB ,,G.“ buhalterei D. K., nežinančiai apie nusikalstamą veiką, UAB ,,G.“ buhalterinei apskaitai tvarkyti bei pateikdamas 2018 m. birželio 15 d. Nr. 11 raštu Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (duomenys neskelbtini) valdybai; 7) tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2019 m. liepos 24 d., adresu (duomenys neskelbtini), jis tyčia suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. liepos 22 d. UAB ,,G.“ atliktų darbų aktą, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad atlikti darbai ,,(duomenys neskelbtini)“: stogo statybos su apdaila, sienų šiltinimas, apšiltintų sienų armavimas su užsakovo medžiagomis, o atliktų darbų suma – 7 697,45 eurų su PVM, nes tikrovėje pagal jo susitarimą su M. B., UAB ,,G.“, adresu (duomenys neskelbtini), suteikė M. B. ne tik akte nurodytus statybos darbus, bet ir kitus statybos darbus: lietaus nutekėjimo sistemos, palangių montavimo, kabelio tiesimo darbus bei statybines medžiagas, reikalingas šiems darbams atlikti, kurie nebuvo apskaityti UAB ,,G.“ apskaitoje. Statybinės medžiagos, panaudotos statybai, buvo ne užsakovo M. B., o UAB ,,G.“, kurių dalį – apie 23.1 m³ polistireninio putplasčio plokščių A. K. nurašė, suklastodamas tikrą dokumentą – 2017 m. gegužės 31 d. Nr. 2011.05/17Ten prekių nurašymo aktą, o už šiuos bei kitus statybos darbus ir statybines medžiagas 2017 m. sausio 27 d. ir 2017 m. balandžio 21 d. M. B. ir M. B. A. K. sumokėjo ne mažiau, kaip 18 000 eurų (iš 38 070,06 eurų) grynais pinigais, kurių A. K. neįtraukė į UAB ,,G.“ apskaitą ir šį dokumentą patvirtino savo parašu; 8) tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2019 m. liepos 24 d., adresu (duomenys neskelbtini), jis (A. K.) tyčia suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. liepos 22 d. UAB ,,G.“ PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. ST1706 pirkėjui M. B., kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad atliktų bendrastatybinių darbų suma 7 697,45 eurų, nes tikrovėje pagal jo susitarimą su M. B., UAB ,,G.“, adresu (duomenys neskelbtini), suteikė M. B. ne tik 2019 m. liepos 22 d. akte nurodytus statybos darbus, bet ir kitus statybos darbus: lietaus nutekėjimo sistemos, palangių montavimo, kabelio tiesimo darbus bei statybines medžiagas, reikalingas šiems darbams atlikti, kurie nebuvo apskaityti UAB ,,G.“ apskaitoje. Statybinės medžiagos, panaudotos statybai, buvo UAB ,,G.“, o ne užsakovo M. B., kurių dalį – apie 23.1 m³ polistireninio putplasčio plokščių A. K. nurašė, suklastodamas tikrą dokumentą – 2017 m. gegužės 31 d. Nr. 2011.05/17Ten prekių nurašymo aktą, o už šiuos bei kitus statybos darbus ir statybines medžiagas 2017 m. sausio 27 d. ir 2017 m. balandžio 21 d. M. B. ir M. B. A. K. sumokėjo ne mažiau, kaip 18 000 eurų (iš 38 070,06 eurų) grynais pinigais, kurių A. K. neįtraukė į UAB ,,G.“ apskaitą ir šį žinomai suklastotą dokumentą patvirtino savo parašu; 9) tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2019 m. liepos 24 d., adresu (duomenys neskelbtini), jis (A. K.) tyčia suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. liepos 23 d. UAB ,,G.“ pranešimą M. B., kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad M. B. nesumokėjo UAB ,,G.“ už atliktus statybos darbus: stogo statyba su apdaila, sienų šiltinimas, apšiltinų sienų armavimas – 7 697,45 eurų, nes, tikrovėje pagal jo susitarimą su M. B., UAB ,,G.“, adresu (duomenys neskelbtini), suteikė M. B. ne tik pranešime nurodytus statybos darbus, bet ir kitus statybos darbus: lietaus nutekėjimo sistemos, palangių montavimo, kabelio tiesimo darbus bei statybines medžiagas, reikalingas šiems darbams atlikti, kurie nebuvo apskaityti UAB ,,G.“ apskaitoje. Statybinės medžiagos panaudotos statybai, buvo ne užsakovo M. B., o UAB ,,G.“, kurių dalį – apie 23.1 m³ polistireninio putplasčio plokščių A. K. nurašė suklastodamas tikrą dokumentą – 2017 m. gegužės 31 d. Nr. 2011.05/17Ten prekių nurašymo aktą, o už šiuos bei kitus statybos darbus ir statybines medžiagas 2017 m. sausio 27 d. ir 2017 m. balandžio 21 d. M. B. ir M. B. A. K. sumokėjo ne mažiau, kaip 18 000 eurų (iš 38 070,06 eurų) grynais pinigais, kurių A. K. neįtraukė į UAB ,,G.“ apskaitą. A. K. šį žinomai suklastotą dokumentą patvirtino savo parašu ir panaudojo jį kartu su kitais žinomai suklastotais dokumentais: 2019 m. liepos 22 d. UAB ,,G.“ atliktų darbų aktu bei 2019 m. liepos 22 d. UAB ,,G.“ PVM sąskaita faktūra, serija GB Nr. ST1706, 2019 m. liepos 24 d. išsiųsdamas šiuos žinomai suklastotus dokumentus M. B. adresu (duomenys neskelbtini) ir pateikdamas juos 2019 m. liepos 31 d. 09.00 – 09.05 val. Specialiųjų tyrimų tarnybos (duomenys neskelbtini) valdybos vyriausiojo specialisto E. B. atliekamos įtariamojo apklausos metu (duomenys neskelbtini).

3. Juridinis asmuo UAB ,,G.“ nuteistas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), o būtent:

3.1. pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, jis nuteistas už tai, kad jis, kaip juridinis asmuo, atstovaujamas direktoriaus A. K., užimančio vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje – UAB ,,G.“, kuris laikotarpyje nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., pagal 2005 m. balandžio 14 d. Nr. 1 darbo sutartį dirbdamas UAB ,,G.“ direktoriumi, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 14 straipsnį būdamas atsakingu už apskaitos dokumentų surašymo teisingumą, už juose esančių duomenų tikrumą bei pagal 21 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu), 13 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų (vienas iš privalomų rekvizitų – ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys, apskaitos dokumentų rekvizitai (ūkinės operacijos turinys ir jos rezultatai pinigine ir kiekybine išraiška) turi patvirtinti, kad ūkinė operacija įvyko tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose) reikalavimus ir 12 straipsnio 1 dalies (visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais) reikalavimus, 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3, 4 ir 16 punktų reikalavimus (pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas. Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą), tyčia apgaulingai tvarkė UAB ,,G.“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų ir struktūros, A. K. tyčia suklastojo tikrą UAB ,,G.“ dokumentą – 2017 m. gegužės 31 d. Nr. 2011.05/17Ten prekių nurašymo aktą, o būtent: 2016 m. gegužės mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, A. K. UAB ,,G.“ naudojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), paprašytas M. B. atlikti jam (M. B.) namo statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini), nesudarant su UAB ,,G.“ sutarties dėl namo statybos darbų, bendrovei oficialiai neapskaitant statybos darbų, dalies statybinių medžiagų ir paslaugų bei išvengiant mokesčių valstybei, A. K. neapskaitė ir neįtraukė į 2016-2017 m. bendrovės apskaitą pinigų, gautų iš M. B. ir M. B., statybos darbų, dalies statybinių medžiagų ir paslaugų. UAB ,,G.“, kaip juridinis asmuo, atstovaujamas A. K., laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėn. tiksliai nenustatytos dienos iki 2017 m. balandžio 21 d., atliko statybos darbus M. B. priklausančiame statomame name adresu (duomenys neskelbtini): pamatų, sienų, juodgrindžių, stogo statybos, fasado apšiltinimo ir armavimo darbus, lietaus nutekėjimo sistemos įrengimo, kabelio tiesimo ir kitus susijusius su šio namo statyba darbus, nupirko ir panaudojo 23.1 m³ polistireninio putplasčio plokščių bei dalį tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų statybinių medžiagų, reikalingų šiems darbams atlikti bei suteikė krano paslaugą, už kuriuos M. B. ir M. B. dalimis – ne mažiau kaip 38 070,06 eurų sumokėjo UAB ,,G.“ atstovui veikiančiam bendrovės vardu, direktoriui A. K., kuris, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2017 m. balandžio 21 d., UAB ,,G.“ naudojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), priimdamas dalimis iš M. B. ir M. B. ne mažiau kaip 38 070,06 eurų už UAB ,,G.“ atliktus statybos darbus, 23.1 m³ polistireninio putplasčio plokščių bei dalį tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų statybinių medžiagų, reikalingų šiems darbams atlikti, krano paslaugas, pagal susitarimą su M. B. tyčia neįtraukė į bendrovės apskaitą UAB ,,G.“ priklausančių pinigų – 38 070,06 eurų. Be to, A. K. 2017 m. gegužės 31 dieną, UAB ,,G.“ naudojamose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia suklastojo tikrą juridinio asmens UAB ,,G.“ dokumentą – 2017 m. gegužės 31 d. Nr. 2011.05/17Ten prekių nurašymo aktą, tyčia nurodydamas UAB ,,G.“ buhalterei D. K., nežinančiai apie nusikalstamą veiką, dokumente įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis apie 23.1 m³ polistireninio putplasčio plokščių – 785,40 eurų be PVM (950,33 eurų su PVM) sunaudojimą VšĮ ,,T. K.“ statybos objekte, nors tikrovėje polistireninio putplasčio plokštės buvo nuvežtos ir panaudotos M. B. priklausančiame statomame name adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, šį dokumentą patvirtino savo parašu ir panaudojo jį pateikdamas D. K. įtraukti šį dokumentą į UAB ,,G.“ buhalterinę apskaitą bei pateikdamas 2018 m. gegužės 16 d. Nr. 11 raštu Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (duomenys neskelbtini) valdybai. Tokiais veiksmais A. K., būdamas juridinio asmens UAB ,,G.“ atstovu – direktoriumi, veikdamas bendrovės vardu, apgaulingai tvarkė UAB ,,G.“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės „G.“ veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų ir struktūros laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., tyčia suklastojo tikrą dokumentą, nes UAB „G.“ neapskaitė statybos darbų, dalies statybinių medžiagų ir paslaugų, bei išvengė ne mažiau kaip 6 607 eurų PVM mokesčio bei 3 159 eurų pelno mokesčio valstybei.

3.2. Be to, UAB „G.“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, kaip juridinis asmuo, atstovaujamas direktoriaus A. K., užimančio vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje – UAB ,,G.“, kuris ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. liepos 31 d., pagal 2005 m. balandžio 14 d. Nr. 1 darbo sutartį dirbdamas UAB ,,G.“ direktoriumi, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas juridinio asmens UAB ,,G.“ naudai ir interesais, siekdamas nuslėpti apgaulingą UAB ,,G.“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, tikro dokumento suklastojimą, A. K. žinioje buvusio didelės vertės svetimo UAB ,,G.“ priklausančio turto – pinigų 38 070,06 eurų pasisavinimą, tyčia suklastojo tikrus dokumentus: 2016 m. kovo 2 d. prašymą UAB ,,G.“ akcininkams, 2016 m. kovo 9 d. UAB ,,G.“ paskolos sutartį, 2017 m. rugsėjo 29 d. paaiškinimą UAB ,,G.“ buhalterei, 2017 m. spalio 2 d. UAB ,,G.“ buhalterinę pažymą, 2017 m. spalio 2 d. serija GB Nr. ST1483 UAB ,,G.“ PVM sąskaitą faktūrą, 2017 m. spalio 2 d. UAB ,,G.“ kasos pajamų orderį, 2019 m. liepos 22 d. UAB ,,G.“ atliktų darbų aktą, 2019 m. liepos 22 d. UAB ,,G.“ PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. ST1706 pirkėjui M. B., 2019 m. liepos 23 d. UAB ,,G.“ pranešimą M. B. ir tyčia veikdamas bendrininkų grupe su G. G., suklastojo tikrą dokumentą 2016 m. kovo 7 d. pranešimą UAB ,,G.“ direktoriui A. K., bei juos panaudojo, o būtent: 1) ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. ir ne vėliau nei iki 2017 m. spalio 2 d., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia suklastojo tikrą dokumentą – 2016 m. kovo 2 d. UAB ,,G.“ direktoriaus A. K. prašymą UAB ,,G.“ akcininkams, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis: prašymo datą „2016-03-02“, prašymą duoti sutikimą pasiskolinti iš UAB ,,G.“ 17 200 eurų ir leisti paskolai panaudoti lėšas, gautas iš užsakovo M. B. už atliekamus mūro darbus, nes tikrovėje jis dokumentą surašė atgaline 2016 m. kovo 2 d. data, kadangi pagal A. K. susitarimą su M. B., o ne užsakovu M. B., UAB ,,G.“ adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 2 d. jau buvo atlikusi: pamatų, sienų, juodgrindžių, stogo statybos, fasado apšiltinimo ir armavimo darbus, lietaus nutekėjimo sistemos įrengimo, kabelio tiesimo ir kitus susijusius su šio namo statyba darbus, nupirkusi ir panaudojusi 23.1 m³ polistireninio putplasčio plokščių bei dalį tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų statybinių medžiagų, reikalingų šiems darbams atlikti bei suteikusi krano paslaugą, o pagal A. K. ir M. B. susitarimą šie darbai, dalis statybinių medžiagų, paslaugos ir faktiškai gauti pinigai – 38 070,06 eurų nebuvo apskaityti UAB ,,G.“ apskaitoje. A. K. šį žinomai suklastotą dokumentą patvirtino savo parašu ir jį panaudojo, pateikdamas akcininkų vardu veikiančiam G. G.; 2) ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. ir ne vėliau nei iki 2017 m. spalio 2 d., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, veikdamas bendrininkų grupe su G. G., suklastojo tikrą dokumentą: 2016 m. kovo 7 d. pranešimą UAB ,,G.“ direktoriui A. K. UAB ,,G.“ akcininkų vardu, jame įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis: pranešimo datą „2016-03-07“, duomenis apie teisės suteikimą sudaryti su UAB ,,G.“ paskolos sutartį dėl 17 200 eurų sumos, gautos iš užsakovo M. B. už atliktus darbus ir paskolą grąžinti įmonei iki 2017 m. spalio 31 d., G. G. šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtino savo parašu, nes G. G. tikrovėje dokumentą pasirašė atgaline 2016 m. kovo 7 d. data ir 2016 m. kovo 7 d. nedavė sutikimo akcininkų vardu, nes pagal A. K. susitarimą su M. B., o ne užsakovu M. B., UAB ,,G.“ adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 2 d. jau buvo atlikusi: pamatų, sienų, juodgrindžių, stogo statybos, fasado apšiltinimo ir armavimo darbus, lietaus nutekėjimo sistemos įrengimo, kabelio tiesimo ir kitus susijusius su šio namo statyba darbus, nupirkusi ir panaudojusi 23.1 m³ polistireninio putplasčio plokščių bei dalį tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų statybinių medžiagų, reikalingų šiems darbams atlikti bei suteikusi krano paslaugą, o pagal A. K. ir M. B. susitarimą šie darbai, dalis statybinių medžiagų, paslaugos ir faktiškai gauti pinigai – 38 070,06 eurų nebuvo apskaityti UAB ,,G.“ apskaitoje ir šį žinomai suklastotą dokumentą G. G. patvirtino savo parašu; 3) ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. ir ne vėliau nei iki 2017 m. spalio 2 d., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia suklastojo tikrą dokumentą – 2016 m. kovo 9 d. paskolos sutartį tarp UAB ,,G.“ direktoriaus – atstovo A. K. ir A. K. kaip fizinio asmens, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis: sutarties datą „2016-03-09“, duomenis apie UAB ,,G.“ paskolos – 17 200 eurų suteikimą A. K. ir kad A. K. įsipareigoja paskolą grąžinti iki 2017 m. spalio 31 d., nes tikrovėje dokumentą jis surašė atgaline 2016 m. kovo 9 d. data ir nebuvo pasiskolinęs iš UAB ,,G.“ 17 200 eurų, pagal A. K. susitarimą su M. B., o ne užsakovu M. B., UAB ,,G.“ adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 2 d. jau buvo atlikusi: pamatų, sienų, juodgrindžių, stogo statybos, fasado apšiltinimo ir armavimo darbus, lietaus nutekėjimo sistemos įrengimo, kabelio tiesimo ir kitus susijusius su šio namo statyba darbus, nupirko ir panaudojo 23.1 m³ polistireninio putplasčio plokščių bei dalį tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų statybinių medžiagų, reikalingų šiems darbams atlikti bei suteikė krano paslaugą, o pagal A. K. ir M. B. susitarimą šie darbai, dalis statybinių medžiagų, paslaugos ir faktiškai gauti pinigai – 38 070,06 eurų nebuvo apskaityti UAB ,,G.“ apskaitoje ir šį žinomai suklastotą dokumentą A. K. patvirtino savo parašu; 4) ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. ir ne vėliau nei iki 2017 m. spalio 2 d., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia suklastojo tikrą dokumentą – 2017 m. rugsėjo 29 d. UAB ,,G.“ direktoriaus paaiškinimą UAB ,,G.“ buhalterei, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis: kad 2016 m. buvo sudaryta rangos sutartis su M. B. dėl mūro darbų už 17 200 eurų, kad A. K. pinigus iš užsakovo M. B. gavo kovo, liepos ir rugpjūčio mėnesiais, kad darbai atlikti 2016 m. birželio mėnesį, kad A. K. 17 200 eurų yra gavęs iš užsakovo M. B., kad su akcininko sutikimu 17 200 eurų A. K. buvo pasiskolinęs iš įmonės iki 2017 m. spalio 10 d., nes tikrovėje 2016 m. rangos sutartis su užsakovu M. B. nebuvo sudaryta, o A. K. susitarė su M. B., kad UAB ,,G.“ adresu (duomenys neskelbtini), atliks ne tik mūro darbus, bet ir kitus statybos darbus ir nupirks dalį statybinių medžiagų, jų neapskaitant UAB ,,G.“ apskaitoje. A. K. pinigus – 38 070,06 eurų gavo iš M. B. ir M. B. dalimis, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2017 m. balandžio 21 d. Statybos darbai, dalis statybinių medžiagų ir paslauga buvo suteikti laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos iki 2017 m. balandžio 21 d. Pinigų – 17 200 eurų A. K. nebuvo pasiskolinęs iš UAB ,,G.“. Šį žinomai suklastotą dokumentą A. K. patvirtino savo parašu ir kartu su žinomai suklastotais dokumentais: 2016 m. kovo 2 d. UAB ,,G.“ direktoriaus A. K. prašymu UAB ,,G.“ akcininkams, 2016 m. kovo 7 d. pranešimu UAB ,,G.“ direktoriui A. K. UAB ,,G.“ akcininkų vardu bei 2016 m. kovo 9 d. paskolos sutartimi tarp UAB ,,G.“ direktoriaus – atstovo A. K. ir A. K. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 26 d., bet ne vėliau nei iki 2017 m. spalio 2 d., pateikdamas UAB ,,G.“ buhalterei D. K., nežinančiai apie nusikalstamą veiką UAB ,,G.“ buhalterinei apskaitai tvarkyti bei 2018 m. birželio 15 d. Nr. 11 raštu Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (duomenys neskelbtini) valdybai, panaudojo šiuos žinomai suklastotus dokumentus; 5) 2017 m. spalio 2 d. adresu (duomenys neskelbtini), tyčia suklastojo tikrą dokumentą – UAB ,,G.“ 2017 m. spalio 2 d. serija GB Nr. ST1483 PVM sąskaitą faktūrą, nes UAB ,,G.“ buhalterei D. K., nežinančiai apie nusikalstamą veiką, nurodė šiame dokumente įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis apie pirkėją M. B., apie prekes ir paslaugas – kad sąskaita yra už bendrastatybinius darbus už 2016 m. rugpjūčio mėn., bendra suma 17 229,62 eurų, nes tikrovėje pirkėjas buvo M. B. ir su juo A. K. buvo sudaręs susitarimą, kad UAB ,,G.“, adresu (duomenys neskelbtini), atliks ne tik mūro darbus, bet ir kitus statybos darbus ir nupirks dalį statybinių medžiagų, jų neapskaitant UAB ,,G.“ apskaitoje. A. K. pinigus – 38 070,06 eurų gavo iš M. B. ir M. B. laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2017 m. balandžio 21 d. Statybos darbai, dalis statybinių medžiagų ir paslauga buvo suteikti laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos iki 2017 m. balandžio 21 d. A. K. šį žinomai suklastotą dokumentą patvirtino savo parašu ir panaudojo, 2017 m. spalio 2 d. pateikdamas UAB ,,G.“ buhalterei D. K., nežinančiai apie nusikalstamą veiką, UAB ,,G.“ buhalterinei apskaitai tvarkyti bei pateikdamas 2018 m. birželio 15 d. Nr. 11 raštu Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (duomenys neskelbtini) valdybai; 6) 2017 m. spalio 2 d., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia suklastojo tikrą dokumentą – UAB ,,G.“ 2017 m. spalio 2 d. Kasos pajamų orderį ir jo kvitą (vienas bendras lapas), UAB ,,G.“ buhalterei D. K., nežinančiai apie A. K. nusikalstamą veiką, užpildžius šį dokumentą A. K. suklastotų dokumentų: 2016 m. kovo 9 d. paskolos sutarties, 2017 m. rugsėjo 29 d. UAB ,,G.“ direktoriaus paaiškinimo ir 2017 m. spalio 2 d. serija GB Nr. ST1483 PVM sąskaitos faktūros pagrindu, apie tariamą A. K. paskolos su palūkanomis – 18 059,50 eurų (iš jų – paskola 17 229,62 eurų ir palūkanos 829,88 eurų) grąžinimą UAB ,,G.“, nes tikrovėje A. K. paskolos sutartį surašė atgaline 2016 m. kovo 9 d. data ir nebuvo pasiskolinęs iš UAB ,,G.“ 17 200 eurų. A. K. žinodamas, kad dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad kasos pajamų orderyje įrašytos ūkinės operacijos pagal dokumente nurodytą turinį neįvyko, šį dokumentą patvirtino savo parašu ir panaudojo, 2017 m. spalio 2 d. pateikdamas UAB ,,G.“ buhalterei D. K., nežinančiai apie nusikalstamą veiką, UAB ,,G.“ buhalterinei apskaitai tvarkyti bei pateikdamas 2018 m. birželio 15 d. Nr. 11 raštu Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (duomenys neskelbtini) valdybai; 7) tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2019 m. liepos 24 d., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. liepos 22 d. UAB ,,G.“ atliktų darbų aktą, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad atlikti darbai ,,(duomenys neskelbtini)“: stogo statybos su apdaila, sienų šiltinimas, apšiltintų sienų armavimas su užsakovo medžiagomis, o atliktų darbų suma – 7 697,45 eurų su PVM, nes, tikrovėje pagal jo susitarimą su M. B., UAB ,,G.“ adresu (duomenys neskelbtini) suteikė M. B. ne tik akte nurodytus statybos darbus, bet ir kitus statybos darbus: lietaus nutekėjimo sistemos, palangių montavimo, kabelio tiesimo darbus bei statybines medžiagas, reikalingas šiems darbams atlikti, kurie nebuvo apskaityti UAB ,,G.“ apskaitoje. Statybinės medžiagos, panaudotos statybai, buvo ne užsakovo M. B., o UAB ,,G.“, kurių dalį – apie 23.1 m³ polistireninio putplasčio plokščių A. K. nurašė, suklastodamas tikrą dokumentą – 2017 m. gegužės 31 d. Nr. 2011.05/17Ten prekių nurašymo aktą, o už šiuos bei kitus statybos darbus ir statybines medžiagas 2017 m. sausio 27 d. ir 2017 m. balandžio 21 d. M. B. ir M. B. A. K. sumokėjo ne mažiau, kaip 18 000 eurų (iš 38 070,06 eurų) grynais pinigais, kurių A. K. neįtraukė į UAB ,,G.“ apskaitą ir šį dokumentą patvirtino savo parašu; 8) tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2019 m. liepos 24 d., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. liepos 22 d. UAB ,,G.“ PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. ST1706 pirkėjui M. B., kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad atliktų bendrastatybinių darbų suma 7 697,45 eurų, nes, tikrovėje pagal jo susitarimą su M. B., UAB ,,G.“, adresu (duomenys neskelbtini), suteikė M. B. ne tik 2019 m. liepos 22 d. akte nurodytus statybos darbus, bet ir kitus statybos darbus: lietaus nutekėjimo sistemos, palangių montavimo, kabelio tiesimo darbus bei statybines medžiagas, reikalingas šiems darbams atlikti, kurie nebuvo apskaityti UAB ,,G.“ apskaitoje. Statybinės medžiagos, panaudotos statybai, buvo UAB ,,G.“, o ne užsakovo M. B., kurių dalį – apie 23,1 m³ polistireninio putplasčio plokščių A. K. nurašė, suklastodamas tikrą dokumentą – 2017 m. gegužės 31 d. Nr. 2011.05/17Ten prekių nurašymo aktą, o už šiuos bei kitus statybos darbus ir statybines medžiagas 2017 m. sausio 27 d. ir 2017 m. balandžio 21 d. M. B. ir M. B. A. K. sumokėjo ne mažiau, kaip 18 000 eurų (iš 38 070,06 eurų) grynais pinigais, kurių A. K. neįtraukė į UAB ,,G.“ apskaitą, ir šį žinomai suklastotą dokumentą patvirtino savo parašu; 9) tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2019 m. liepos 24 d., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. liepos 23 d. UAB ,,G.“ pranešimą M. B., kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad M. B. nesumokėjo UAB ,,G.“ už atliktus statybos darbus: stogo statyba su apdaila, sienų šiltinimas, apšiltinų sienų armavimas – 7 697,45 eurų, nes, tikrovėje pagal A. K. susitarimą su M. B., UAB ,,G.“, adresu (duomenys neskelbtini), suteikė M. B. ne tik pranešime nurodytus statybos darbus, bet ir kitus statybos darbus: lietaus nutekėjimo sistemos, palangių montavimo, kabelio tiesimo darbus bei statybines medžiagas, reikalingas šiems darbams atlikti, kurie nebuvo apskaityti UAB ,,G.“ apskaitoje. Statybinės medžiagos panaudotos statybai, buvo ne užsakovo M. B., o UAB ,,G.“, kurių dalį – apie 23.1 m³ polistireninio putplasčio plokščių A. K. nurašė suklastodamas tikrą dokumentą – 2017 m. gegužės 31 d. Nr. 2011.05/17Ten prekių nurašymo aktą, o už šiuos bei kitus statybos darbus ir statybines medžiagas 2017 m. sausio 27 d. ir 2017 m. balandžio 21 d. M. B. ir M. B. A. K. sumokėjo ne mažiau, kaip 18 000 eurų (iš 38 070,06 eurų) grynais pinigais, kurių A. K. neįtraukė į UAB ,,G.“ apskaitą. A. K. šį žinomai suklastotą dokumentą patvirtino savo parašu ir panaudojo jį kartu su kitais žinomai suklastotais dokumentais: 2019 m. liepos 22 d. UAB ,,G.“ atliktų darbų aktu bei 2019 m. liepos 22 d. UAB ,,G.“ PVM sąskaita faktūra, serija GB Nr. ST1706, 2019 m. liepos 24 d. išsiųsdamas šiuos žinomai suklastotus dokumentus M. B., adresu (duomenys neskelbtini), ir pateikdamas juos 2019 m. liepos 31 d. 9.00 – 9.05 val. STT (duomenys neskelbtini) valdybos vyriausiojo specialisto E. B. atliekamos įtariamojo apklausos metu (duomenys neskelbtini).

4. G. G. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. ir ne vėliau nei iki 2017 m. spalio 2 d., adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su UAB „G.“ direktoriumi A. K., kuris jam pateikė žinomai suklastotus tikrus dokumentus – 2016 m. kovo 2 d. UAB ,,G.“ direktoriaus prašymą UAB ,,G.“ akcininkams bei 2016 m. kovo 7 d. pranešimą UAB „G.“ direktoriui A. K. UAB „G.“ akcininkų vardu, jis (G. G.), kaip UAB ,,G.“ akcininkų vardu veikiantis asmuo, savo parašu patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis: pranešimo datą „2016-03-07“, duomenis apie teisės suteikimą A. K. sudaryti su UAB ,,G.“ paskolos sutartį dėl 17 200 eurų sumos, gautos iš užsakovo M. B. už atliktus darbus ir paskolą grąžinti įmonei iki 2017 m. spalio 31 d., tyčia suklastojo tikrą dokumentą – 2016 m. kovo 7 d. pranešimą UAB „G.“ direktoriui A. K. UAB „G.“ akcininkų vardu, nes tikrovėje dokumentas buvo surašytas atgaline 2016 m. kovo 7 d. data ir G. G. 2016 m. kovo 7 d. nedavė sutikimo akcininkų vardu, nes pagal A. K. susitarimą su M. B., o ne užsakovu M. B., UAB ,,G.“, adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 2 d. jau buvo atlikusi: pamatų, sienų, juodgrindžių, stogo statybos, fasado apšiltinimo ir armavimo darbus, lietaus nutekėjimo sistemos įrengimo, kabelio tiesimo ir kitus susijusius su šio namo statyba darbus, nupirkusi ir panaudojusi 23.1 m³ polistireninio putplasčio plokščių bei dalį tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų statybinių medžiagų, reikalingų šiems darbams atlikti bei suteikusi krano paslaugą. Pagal susitarimą šie darbai, dalis statybinių medžiagų, paslaugos bei faktiškai gauti pinigai – 38 070,06 eurų nebuvo apskaityti UAB ,,G.“ apskaitoje. Po to, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. ir ne vėliau nei iki 2017 m. spalio 2 d., A. K. šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo pateikdamas UAB ,,G.“ buhalterei D. K., nežinančiai apie nusikalstamą veiką, UAB ,,G.“ buhalterinei apskaitai tvarkyti bei 2018 m. birželio 15 d. Nr. 11 raštu Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (duomenys neskelbtini) valdybai.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai, proceso dalyvių prašymai

5. Nuteistasis G. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio dalį, pagal kurią jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir dėl to priimti išteisinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių modifikuotu perkėlimu į nuosprendį bei selektyvia bylos duomenų atranka kaltinimo aspektu, pasinaudodamas tik prokurorės baigiamojoje kalboje išsakytais samprotavimais, vertinimais ir apibendrinimais, nieko bendro neturinčiais su BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiais. G. G. kaltę pirmosios instancijos teismas grindžia savo samprotavimu, kad G. G. sutikimas direktoriui pasiskolinti iš bendrovės pinigų 2016 m. kovo 7 d. negalėjo būti duodamas, nes tuo metu bendrovė dar nebuvo gavusi pinigų iš M. B. už šiam atliekamas statybas ir buvo padaryta tik pirminė darbų atlikimo sąmata. Toks teismo samprotavimas yra nelogiškas, nes iš anksto duodamam sutikimui pasiskolinti pinigų iš bendrovės, nėra būtinas faktas, kad UAB „G.“ jau būtų gavusi pinigus už atliktus darbus. Tam užtenka fakto, kad pinigus bus galima pasiimti realiai, kad jie bus gauti iš M. B.. Jokie teisės aktai nedraudžia civilines teisines sutartis sudaryti iš anksto.

5.2. Skundžiamame nuosprendyje neaptarti G. G. gynybos argumentai, kad 2016 m. kovo 7 d. pranešimas UAB „G.“ direktoriui A. K. nėra dokumentas BK 300 straipsnio prasme. Tai ne bendrovės akcininkų nustatytas sprendimas, jame nėra įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Pagal byloje esančius UAB „G.“ įstatus bei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus, norint sudaryti paskolos sutartį su bendrove, nėra reikalingas nei bendrovės akcininkų leidimas, nei pritarimas, nei sutikimas ar pranešimas. Iš aptartų duomenų seka, kad vertinamu atveju nebuvo teisinės prievolės teikti tokį pranešimą, jis nebuvo įformintas kaip juridinę reikšmę turintis dokumentas. Tuo tarpu BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicija reikalauja, kad klastojamas būtų dokumentas, o ne bet koks raštas, kuris niekam nesukūrė jokių teisių ar pareigų. Reikšminga šiuo atveju galėtų būti tik pati paskolos sutartis, bet ją surašė ir pasirašė A. K., o ne G. G.. Pirmosios instancijos teismui nekilo klausimų, ar G. G. pasirašant minimą sutikimą, galėjo būti padaryta kokia nors žala, ar ta veika buvo pavojinga.

5.3. Jokiais bylos duomenimis nepaneigta apelianto ir A. K. nurodyta aplinkybė, kad 2015 m. pabaigoje – 2016 m. pradžioje A. K. kreipėsi dėl paskolos iš bendrovės gavimo į G. G., o šis tokį sutikimą davė. Šį faktą patvirtina ne tik nuteistųjų bei liudytojų parodymai, bet ir bylos rašytiniai dokumentai – pranešimas, paskolos sutartis, buhalteriniai dokumentai, VMI deklaracijos ir kita medžiaga. Ne G. G. kaltė, kad bendrovės direktorius šiuo klausimu tinkamai ir laiku nesugebėjo sutvarkyti bendrovės buhalterinės apskaitos ar atliko kokius nors kitokius veiksmus. Pirmosios instancijos teismas negalėjo paneigti G. G. ir A. K. parodymų dėl akcininkų sutikimo suteikti direktoriui paskolą fakto bei 2016 m. kovo 7 d. akcininkų sutikimo surašymo aplinkybių, dėl to teigti, kad dokumentas buvo surašytas atgaline data, negalima. Priešingai, byloje esantys rašytiniai dokumentai, A. K. žmonos ir kitų liudytojų parodymai būtinybė būtent tuo metu A. K. gauti paskolą nekilnojamojo turto įsigijimui, liudija priešingai.

5.4. Net ir manant priešingai, lieka nepaneigta aplinkybė, kad šio pranešimo galimas surašymas atgaline data nepaneigia paties bendrovės akcininkų sutikimo suteikti bendrovės direktoriui paskolą fakto. Tokiu atveju kyla abejonės, ar vien tik atgalinės datos įrašymas yra pakankamas pagrindas G. G. veiksmus vertinti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Juo labiau, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė tikslios G. G. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo datos. Tuo tarpu nenustačius tikslios datos, teigti, kad bendrovės akcininkų sutikimas paimti bendrovės vadovui paskolą buvo surašytas ne 2016 m. kovo 7 d., o atgaline data, šios aplinkybės neįrodžius ir byloje esančiais įrodymais, negalima. Tai, kad ši aplinkybė byloje liko neįrodyta, patvirtina ir tai, kad tik po G. G. į bylą pateikiamų įrodymų apie jo komandiruotę į užsienį, prokurorė teisme tikslino kaltinimą, jame nurodydama kitą galimą veikos padarymo datą. Dėl šių aplinkybių skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepasisakyta.

5.5. Teismas nevertino, kad G. G. tikslas suteikti bendrovės direktoriui sutikimą skolintis bendrovės pinigus buvo vidinių bendrovės santykių tinkamas sutvarkymas, siekiant formalizuoti bendrovės ir jos direktoriaus teisinius paskolos santykius, po kurių bendrovė ne tik nepatyrė jokios žalos, bet ir gavo pelną jai sumokėtų palūkanų pavidalu. Iš 2016 m. kovo 7 d. pranešimo turinio matyti, kad jis nebuvo skirtas Specialiajai tyrimų tarnybai ar kitoms teisėsaugos institucijoms. Jokie bylos įrodymai nepatvirtina, kad G. G. būtų žinojęs, jog pranešimas galės būti pateiktas trečiajam asmeniui. Be to, 2016 m. kovo 7 d. pranešimo tekstą surašė ne pats G. G., bet A. K. žmona, o A. K. jį pateikė pasirašyti G. G., pasitikėjusiam bendrovės direktoriumi. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad G. G. veika padaryta tyčia, kad tokia veika padarė realią žalą bendrovės teisėms ir pareigoms. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas net nesvarstė G. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo klausimo.

5.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad G. G. davė nenuoseklius ir prieštaringus parodymus, tai grindžiant tik ta aplinkybe, kad jis nedavė parodymų ikiteisminio tyrimo metu, kad ilgą laiką teisme G. G. nepateikė naujų paaiškinimų. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad viso ikiteisminio tyrimo metu G. G. nebuvo kviečiamas duoti parodymus, o jam pateikti įtarimai buvo beveik tuo pat metu, kai buvo paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą, dėl to pateikti savo nekaltumą patvirtinančių dokumentų nebuvo laiko. Be to, pati prokurorė teisminio nagrinėjimo pabaigoje pakeitė kaltinime nurodytą dokumento suklastojimo laikotarpį. G. G. savo parodymus davė teisminio nagrinėjimo pradžioje prieš kelis metus, bet prokurorė nesiėmė jokių priemonių kaltinimo patikslinimui. Visi kiti po to sekę G. G. parodymai buvo susiję būtent su prokurorės patikslintame kaltinime nurodytu naujo nusikalstamos veikos laikotarpio aplinkybių paaiškinimu. Dėl to teigti, kad jo parodymai buvo nenuoseklūs, o jo kaltė įrodyta, nes ikiteisminio tyrimo metu jis nedavė parodymų, nėra jokio pagrindo.

5.7. Be to, teismas visiškai nevertino A. K. gynybos pateiktų rašytinių dokumentų, liudytojų D. T., I. K. parodymų apie A. K. poreikį pasiskolinti pinigų nekilnojamojo turto įsigijimui aktualiu laikotarpiu, teisme apklaustų specialistų, atlikusių UAB „G.“ finansinį patikrinimą, ir bendrovės buhalterės duotų parodymų dėl akcininkų sutikimo gauti iš bendrovės paskolą reikšmės. Šie įrodymai iš esmės patvirtina G. G. nekaltumą. Aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo objektyvus ir nešališkas, patvirtina tai, kad byloje esantį įrašytą, bet neturintį jokios įrodomosios reikšmės telefoninį pokalbį tarp A. K. ir G. G., kuris teiraujasi, kaip sekasi vykdyti M. B. namo statybos darbus, teismas vertino kaip įrodymą, patvirtinantį, kad apeliantas žinojo apie daromas A. K. nusikalstamas veikas. Kyla pagrįstas klausimas, nuo kada teisėtas akcininko domėjimasis įmonės veikla yra nusikaltimas ir kaip to pokalbio turinys įrodo, kad G. G. žinojo apie daromas nusikalstamas veikas, kai pokalbyje nieko nekalbama nei apie dokumentų klastojimą, nei apie kitas neteisėtas veikas. G. G. žinojimas, kad UAB „G.“ stato namą M. B., savaime nieko neįrodo.

6. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 222 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį ir dėl to priimti išteisinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, juos vertino atsietai vienus nuo kitų, fragmentiškai, atskirų įrodymų iš viso neįvertino, kategoriškai laikė įrodytomis aplinkybes, dėl kurių byloje nėra jokių duomenų, nuosprendį grindė prielaidomis, A. K. veiksmus kvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį apsiribodamas tik formaliu nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių konstatavimu, jų perrašymu iš kaltinamojo akto, visiškai nedetalizuojant ir nepateikiant jų vertinimo ar teisiškai motyvuotų išvadų, kaip konkrečiu atveju pasireiškė nuteistojo dokumentų klastojimas ir svetimo – UAB „G.“ priklausiusio, turto pasisavinimas, nepagrįstai kriminalizavo civilinius teisinius santykius.

6.2. Teismo išvada, kad A. K. suklastojo 2016 m. kovo 2 d. UAB „G.“ direktoriaus A. K. prašymą UAB „G.“ akcininkams, nėra pagrįsta. Priešingai nei nustatyta skundžiamame nuosprendyje, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šis prašymas buvo surašytas kita, nei dokumente nurodyta, data. Darydamas šią išvadą pirmosios instancijos teismas rėmėsi vien tik prokurorės jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta nuomone. Tuo tarpu nors dokumentuose oficialiai namo statytoju buvo nurodytas M. B., tačiau statybos procese atliekant darbus ir vykdant atsiskaitymus už juos, A. K. aktyviai bendravo tiek su M. B., tiek su M. B., todėl teikiant 2016 m. kovo 2 d. prašymą A. K. nebuvo žinoma, kuris iš šių asmenų ateityje su juo atsiskaitinės už UAB „G.“ atliktus statybos darbus. Vėliau paaiškėjusi aplinkybė, kad oficialiai dokumentuose namo statytoju buvo nurodytas M. B., o prašyme akcininkui buvo nurodyta M. B. pavardė, nesukuria pagrindo prašymą akcininkui laikyti suklastotu dokumentu. Juo labiau, kad už statybos darbus su A. K. iš tikrųjų atsiskaitė M. B. ir būtent jo sumokėtus pinigus įmonei A. K. pasiskolino paskolos sutarties pagrindu.

6.3. Remiantis A. K., G. G., I. K. ir D. T. parodymais bei G. G. pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad G. G. nurodytu laiku buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos ir pranešimą A. K., kad jam leidžiama pasiskolinti iš įmonės pinigų su nustatytu paskolos grąžinimo terminu ir palūkanomis, jis tikrai pasirašė 2016 metų kovo mėnesį. I. K. teisme parodė, kad ji pati, turėdama teisinį išsilavinimą, rengė nurodytą dokumentą būtent 2016 metų kovo mėnesio pradžioje. Liudytojas D. T., parodė, kad A. K., rezervuodamas jo parduodamą butą, buvo pasakęs, kad dėl pradinio mokesčio perkant butą įnešimo jis turi kalbėtis su akcininku, kad šis jam leistų pasiskolinti šią sumą iš įmonės. Liudytojas nurodė, kad tokia kalba su A. K. buvo 2016 metų vasario-kovo mėnesį.

6.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad A. K. tyčia suklastojo 2016 m. kovo 9 d. paskolos sutartį tarp UAB ,,G.“ direktoriaus – atstovo A. K. ir A. K., kaip fizinio asmens, kurioje neva nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis: sutarties datą ,,2016-03-09“, duomenis apie UAB „G.“ paskolos – 17 200 eurų suteikimą A. K. ir kad A. K. įsipareigoja paskolą grąžinti iki 2017 m. spalio 31 d. Ši teismo išvada paneigta A. K. parodymais, jo paaiškinimu įmonės buhalterei D. K., liudytojų I. K., D. T., D. K. bei M. B. parodymais apie jo sumokėtą UAB „G.“ 17 000 – 18 000 eurų sumą už atliktus statybos darbus, Kriminalinės žvalgybos pokalbių įrašų protokolais, kurie patvirtina M. B. minėtos sumos mokėjimus UAB „G.“ per A. K., Kasos pajamų orderiu, kuris patvirtina A. K. grąžintą įmonei paskolą, kartu su palūkanomis. Svarbi aplinkybė, kad A. K. paskolos sutartis buvo sudaryta su UAB „G.“, bet ne su M. B.. Ne iš M. B. A. K. pasiskolino 17 200 eurų, o iš UAB „G.“.

6.5. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. K. suklastojo 2017 m. rugsėjo 29 d. UAB ,,G.“ direktoriaus paaiškinimą UAB ,,G.“ buhalterei. Ši teismo išvada paneigta A. K. ir įmonės buhalterės D. K. parodymais. Teismas dėl liudytojos parodymų nepasisakė, jų nepaneigė, atsakomybėn už melagingų parodymų davimą jos nepatraukė, todėl nėra pagrindo netikėti D. K. parodymais, kad paaiškinimas dėl paskolos sutarties aplinkybių finansininkei buvo pateiktas nurodyta rašte data. Nors teismas sprendė, kad tikrovėje 2016 m. rangos sutartis su užsakovu M. B. nebuvo sudaryta, o A. K. susitarė su M. B., kad UAB „G.“ (duomenys neskelbtini) atliks ne tik mūro darbus, bet ir kitus statybos darbus ir nupirks dalį statybinių medžiagų, jų neapskaitant UAB „G.“ apskaitoje, tačiau rangos sutartis dėl statybos darbų A. K. buvo surašyta ir pasirašyta, tik užsakovas šios sutarties nepasirašė. Sutartis buvo rasta pas M. B. kratos metu. Be to, aplinkybė, su kuo buvo susitarta atlikti statybos darbus, vertinant A. K. paaiškinimo buhalterei teisėtumo klausimą, yra nereikšminga, nes A. K. paaiškinime nurodė faktines aplinkybes, t. y. iš kokio asmens perduotus pinigus UAB „G.“ bei kokią sumą jis pasiskolino iš įmonės ir būtent šios faktinės aplinkybės vėliau buvo patvirtintos M. B. parodymais, todėl tai negali būti pagrindu vertinti šį dokumentą kaip suklastotą.

6.6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad A. K. suklastojo UAB „G.“ 2017 m. spalio 2 d., serija GB Nr. ST1483, P VM sąskaitą faktūrą, nes jis UAB „G.“ buhalterei D. K., nežinančiai apie nusikalstamą veiką, nurodė šiame dokumente įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis apie pirkėją M. B., apie prekes ir paslaugas – kad sąskaita yra už bendrastatybinius darbus už 2016 m. rugpjūčio mėn. Tačiau, ši teismo išvada paneigta A. K. ir M. B. parodymais bei rašytiniais įrodymais: 2016 metų lokaline statybos darbų sąskaita, sudaryta pagal 2016 m. kovo mėnesio kainas 20 159,56 eurų sumai, UAB „G.“ kasos pajamų orderiu 2 929 eurų sumai, gautai iš M. B. už pirktas gelžbetonio plokštes, likusi pagal sąmata mokėtina suma 17 229 eurų, kurią patvirtino M. B., taip pat šių dokumentų neginčijo ir įtraukė savo išvadoje į UAB „G.“ apskaitos dokumentus ir FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyrius ir UAB „V. A.“ auditorius.

6.7. Be to, pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, A. K. suklastojo 2019 m. liepos 22 d. UAB ,,G.“ atliktų darbų aktą, kuriame neva nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad atlikti darbai „(duomenys neskelbtini)“: stogo statybos su apdaila, sienų šiltinimas, apšiltintų sienų armavimas su užsakovo medžiagomis, o atliktų darbų suma – 7 697,45 eurų su PVM. Tačiau dėl šių darbų atlikimo ir apmokėjimo už juos, tarp UAB „G.“ ir M. B. vyksta civilinis ginčas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme, bylos Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pareikštą UAB „G.“ ieškinį M. B. dėl 7 697,45 eurų su PVM priteisimo už atliktus statybos darbus. M. B. savo atsiliepime į ieškinį neginčija atliktų darbų sąrašo, neginčija ir nurodytos ieškinyje prašomos priteisti skolos už atliktus darbus, nesutikdamas tik su bendrovės ieškinio finansiniu reikalavimu, argumentuodamas tuo, kad už nurodytus darbus bendrovei jis jau yra atsiskaitęs. Taigi abi sandorio šalys dokumento – atliktų darbų akto, kurį teismas vertino, kaip suklastotą, neginčija, taip pat neginčija ir atliktų darbų sąrašo bei kainos. Todėl, civiliniam ginčui dėl nurodytų dokumente faktinių aplinkybių nepasibaigus, šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad dokumentas yra suklastotas ir nurodytos jame aplinkybės neatitinka tikrovės.

6.8. Pirmosios instancijos teismas laikė įrodyta ir tai, kad A. K. tyčia suklastojo UAB „G.“ dokumentą – 2017 m. gegužės 31 d. Nr. 2011.05/17Ten prekių nurašymo aktą, nurodydamas UAB ,,G.“ buhalterei D. K., nežinančiai apie nusikalstamą veiką, dokumente įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis apie 23,1 m³ polistireninio putplasčio plokščių 785,40 eurų be PVM (950,33 eurų su PVM) sunaudojimą VšĮ „T. K.“ statybos objekte, nors tikrovėje polistireninio putplasčio plokštės buvo nuvežtos ir panaudotos M. B. priklausančiame statomame name. Tačiau, bylos duomenimis nustatyta, kad M. B. atsisakė UAB „G.“ pirktų 23,1 m³ putplasčio plokščių. Kitų duomenų, kurie įrodytų, kad B. mokėjo UAB „G.“ už šias plokštes, byloje nėra. Šios polistirolo plokštės buvo panaudotos atliekant darbus objekte „T. K.“ ir yra įtrauktos į medžiagų nurašymo aktus būtent šio objekto dokumentų apyvartoje. Teismas savo išvadas grindžia tuo, kad byloje yra važtaraštis, patvirtinantis putplasčio atvežimą į statybos objektą, bet nėra dokumento, patvirtinančiojo išvežimą, tuo atveju, jeigu jo M. B. atsisakė. Tačiau, putplasčio atvežimas buvo fiksuotas todėl, kad jis buvo pirktas prekybos centre, todėl buvo išrašoma sąskaita faktūra ir joje nurodytas prekės nuvežimo adresas. Kai B. neįtikusį putplastį UAB „G.“ savo transportu pervežė į kitą objektą, įmonei nereikėjo fiksuoti tos medžiagos pervežimo iš vieno objekto į kitą, todėl toks fakto fiksavimas nebuvo atliktas. Be to, putplasčio panaudojimas objekte „T. K.“ buvo fiksuotas įmonės dokumentuose ir medžiagų naudotų objekte „T. K.“ nurašymo akte, todėl darytina neabejotina išvada, kad 2017 m. gegužės 31 d. prekių nurašymo aktas dėl putplasčio plokščių nurašymo yra nesuklastotas dokumentas. Neginčytinų įrodymų teigti priešingai, teismas nuosprendyje nepateikė. Šie A. K. parodymai patvirtinti ir FNTT specialisto tyrimo išvados duomenimis.

6.9. Vertindamas A. K. veiksmus, sudarant paskolos sutartį su UAB „G.“, siekiant palenkti G. G. duoti sutikimą pasiskolinti iš įmonės pinigus, pirmosios instancijos teismas nenustatė tyčios. Tyčios bendrininkavimo turinį turėjo sudaryti A. K. suvokimas, kad jis su G. G. dalyvauja bendrai daromoje nusikalstamoje veikoje. Negalima laikyti bendrininkavimu tokių veiksmų, kai A. K. nesuvokė, kad savo veiksmais, t. y. prašymu akcininkui duoti sutikimą pasiskolinti iš įmonės lėšų, jis kursto, lenkia G. G. daryti nusikaltimą, nes paties A. K. veiksmų motyvai ir tikslai atliekant nurodytus veiksmus, nebuvo nusikalstami. Byloje nėra duomenų, kad A. K. žinojo ar bent suvokė, kad pasirašius su UAB „G.“ paskolos sutartį, vėliau už šio veiksmo atlikimą jis bus apkaltintas padaręs nusikaltimą. Juo labiau, apie A. K. ketinimus, išskyrus tai, kad direktorius nori pasiskolinti iš įmonės, palyginti nedidelę sumą – 17 200 eurų, nežinojo ir negalėjo žinoti akcininkas G. G.. Toks akcininko sutikimas pagal įstatymą net nebuvo būtinas, A. K. galėjo su įmone sudaryti paskolos sutartį ir neinformavęs savo įmonės akcininko. Nagrinėjamu atveju jis pasielgė priešingai, norėdamas būti lojaliu įmonei, vengdamas ateityje galimų akcininko priekaištų dėl paskolos sutarties sudarymo. Skundžiamame nuosprendyje A. K. bendrininkavimas su G. G. konstatuojamas formaliai, nepateikiant jokių tai patvirtinančių įrodymų.

6.10. Konstatuodamas, kad už atliktus statybos darbus ir statybines medžiagas M. ir M. B. A. K. per UAB „G.“ sumokėjo 41 0000 eurų, pirmosios instancijos teismas remiasi išimtinai kriminalinės žvalgybos duomenimis – pateiktais pokalbių įrašų protokolais bei FNTT (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apygardos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvada „Dėl UAB „G.“ ūkinės finansinės veiklos“. Tačiau, remdamasis kriminalinės žvalgybos pateiktais pokalbių įrašų protokolais, teismas nevertina juos patvirtinančių įrodymų atskirai ir jų viseto – kiek ir kurio iš nuteistųjų duoti parodymai atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, neindividualizuoja kiekvieno nuteistojo atliktų veiksmų. M. B. kiekvienos apklausos metu nurodė skirtingas prielaidas, kiek jis sumokėjo UAB „G.“ už atliktus darbus ir statybines medžiagas. Be to, M. B. parodymai neatitinka ir jo sūnaus M. B. nurodytų faktinių aplinkybių, kad iš pradžių jam padėjo tėtis, sumokėjęs savais pinigais apie 20 000 eurų, o likusią dalį – 18 000 eurų dalimis po 11 000 eurų ir 7000 eurų jis pats grynaisiais pinigais sumokėjo A. K.. Be to, susumavus A. K. dokumentais pagrįstas su B. namo statyba susijusias gautas pinigų sumas, gaunama iš viso 40 475,11 eurų. Pagal A. K. pateiktus dokumentus, UAB „G.“ statybos darbų, kartu su medžiagomis, turėjo būti atlikta už 20 159,66 eurų (pagal vieną lokalinę sąskaitą) ir 12 500,41 eurų (pagal kitą lokalinę sąskaitą), iš viso už 32 660,07 eurų. Kadangi M. B. pagal pirmąją lokalinę sąskaitą pats nusipirko gelžbetonių plokštes už 2 928,94 eurų, UAB „G.” liko pagal šią sąmatą atlikti darbų už 17 229,72 eurų, už kuriuos atsiskaitė M. B.. Pagal antrąją papildomą sąmatą UAB „G.” atliko statybos darbų už 7 697,45 eurų. Taigi bendra UAB „G.” atliktų statybos darbų suma yra 24 927,17 eurų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad A. K. pasisavino gautus iš M. B. 17 200 eurų, nors ikiteisminio tyrimo metu A. K. pateikė dokumentus, įrodančius, kad gavęs iš M. B. pinigus, jis turėjo įstatyminį pagrindą šiais pinigais disponuoti – pasiskolinti pagal paskolos su įmone sutartį ir pagal paskolos sutartį pinigus grąžino įmonei sutartyje nustatytu terminu kartu su palūkanomis. Teismas prie pasisavintos A. K. pinigų sumos priskaičiuoja ir 7 697,45 eurų, kurių UAB „G.” iki šiol nėra gavusi iš skolininko ir dėl šios sumos vyksta ginčas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme.

6.11. Pirmosios instancijos teismas prie A. K. pasisavintų pinigų priskaičiuoja ir 12 619,94 eurų, kurie, remiantis M. B. ir A. K. parodymais, buvo perduoti M. B. asmeniškai A. K., kaip fiziniam asmeniui, medžiagoms pirkti. M. B. patvirtino, kad visas statybines medžiagas, kurias jis buvo prašęs nupirkti jo vardu, A. K. jam nupirko už perduotus jam pinigus ir visas prekes iš A. K., kaip fizinio asmens, gavo, pretenzijų dėl šių prekių įsigijimo A. K. neturi. Ar rasti pas M. B. kratos metu čekiai buvo būtent dėl tų pačių prekių, kurias A. K., kaip fizinis asmuo, padėjo įsigyti M. B., teismas bylos nagrinėjimo metu netyrė. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad kriminalinės žvalgybos pokalbių įrašų protokolais galima remtis, teigiant, kad B. sumokėjo UAB „G.“ per A. K. 41 000 eurų, tėra tik teismo padarytų pokalbių įrašų interpretacijos, kadangi iš tikrųjų kriminalinės žvalgybos įrašyti pokalbiai niekaip negali patvirtinti nei A. K. pasisavintų įmonės pinigų fakto, nei pinigų kiekio. Iš pateiktų pokalbių nėra jokios galimybės nustatyti apie kokius atsiskaitymus, už kokius statybos darbus ar medžiagas ir pagal kurias lokalines sąmatas yra kalbama užfiksuotuose telefoniniuose pokalbiuose. M. B. ir M. B. kiekvienoje apklausoje minėjo skirtingas pinigų sumas, kurias jie buvo sumokėję už namo statybą. Toliau apeliaciniame skunde analizuojami M. B. ir M. B. parodymai ir daroma išvada, kad tikint M. B. ir M. B. duotais parodymais, iš viso namo be apdailos, kiek jo dabar yra pastatyta, statyba B. kainavo 74 647,33 eurų. Bet tiek M. B., tiek M. B. savo parodymuose teigia, kad namo statyba tiek, kiek jo yra šiuo metu pastatyta, kainavo jiems apie 35 000 – 40 000 eurų. Toliau apeliaciniame skunde kritikuojamos specialistų išvados, jas cituojant ir vertinant M. ir M. B. parodymų kontekste.

6.12. Bylos nagrinėjimo metu buvo nepagrįstai neatlikta pastato statybinės vertės ekspertizė. Jos neatlikus, pirmosios instancijos teismas nesiėmė aiškintis ir tirti duomenų, kurie galėtų neginčijamai pagrįsti nors vieną byloje pateiktą atliktų darbų sąrašą, jų kainas ar apmokėjimus už atliktus darbus. Byloje pateikti duomenys prieštarauja vieni kitiems, pokalbių įrašuose minimos sumos nurodomos skirtingos, elementarios visų statybos darbų ir medžiagų paskaičiavimų sumos nesutampa nei su dokumentuose pateiktomis sumomis, nei su proceso dalyvių nurodytomis sumomis, šie duomenys tiesiogiai prieštarauja elementariai logikai. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kodėl atmetė auditoriaus Č. M. atlikto tyrimo išvadas. Galima prielaida, kad teismas bando pagrįsti A. K. kaltumą bet kokiomis prielaidomis, remiasi išimtinai M. B. ir jo sūnaus M. B. parodymais, kurie akivaizdžiai yra prieštaraujantys nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

6.13. Teismas nepagrįstai sprendė, kad A. K. apgaulingai tvarkė UAB „G.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko, iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų ir struktūros. UAB „G.“ buhalterė D. K. 2020 m. gegužės 28 d. atsakyme į auditoriaus 2020 m. gegužės 27 d. paklausimą Nr. 20/05/27-1 nurodė, jog pagal buhalterinės apskaitos duomenis UAB „G.“ iš objekto (duomenys neskelbtini) gavo minimalų pelną, bet bendrovė nuostolių nepatyrė, UAB „G.“ deklaravo visas 2016-2017 metais gautas pajamas ir sumokėjo visus mokesčius į valstybės biudžetą. UAB „G.“ akcininkai pretenzijų dėl įmonės patirtų nuotolių A. K. nėra pateikę. Visi įrodymai dėl apgaulingos finansinės apskaitos tvarkymo remiasi tik hipotetinėmis prielaidomis, kad B. A. K. sumokėjo ne mažiau kaip 41 000 eurų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje taip pat teigia, kad iš šios 20 840 eurų nebuvo užpajamuotos bendrovės kasoje. Tokie duomenys, teismo vertinimu, nustatyti Kriminalinės žvalgybos duomenimis, M. B., M. B. parodymais, banko sąskaitų išrašais, FNTT specialisto atlikto tyrimo išvada. Tačiau, tai tik teismo prielaidos. Duomenų, kurie patvirtintų, kad UAB „G.“ gavo iš B. 41 000 eurų už atliktus statybos darbus, byloje nėra.

6.14. A. K. pripažįsta, kad gavęs iš M. B. 17 200 eurų, prieš realizuodamas savo teises pagal 2016 m. kovo 9 d. paskolos sutartį, jis turėjo gautus pinigus įnešti į įmonės kasą, įforminant šią operaciją kasos pajamų orderiu, o vėliau ši suma paskolos sutarties pagrindu galėjo būti jam išmokėta, įforminant šią operaciją kasos išlaidų orderiu. Tačiau jis, nors ir būdamas statybinės įmonės vadovu, bet neturėdamas pakankamai teisinių žinių, neįsigilinęs į Kasos operacijų teisinį reglamentavimą, suklydo ir neatliko veiksmų, kurių reikalaujama pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles. Todėl tokiais veiksmais A. K. pažeidė nustatytas taisykles, bet tai nebuvo padaryta tyčia. Abejotina, kad toks teisės pažeidimas suponuoja įmonės direktoriui baudžiamąją atsakomybę, kai dėl šių normų pažeidimo numatyta administracinė atsakomybė. Paskolą įmonei jis grąžino laiku, sumokėjo beveik 1 000 eurų palūkanų, pateikė įmonės buhalterei pasiaiškinimą, todėl jo veikoje nebuvo tyčios.

6.15. Skirdamas A. K. bausmę pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pirmosios instancijos teismas formaliai ir tik bendrais bruožais vertino jo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus. Tokios griežtos bausmės padariniai tiek pačiam nuteistajam, tiek jo šeimai iš esmės nebuvo analizuojami ir vertinami. Nuteistojo šeimos santykiai ir socialiniai ryšiai nuosprendyje nebuvo paminėti, taip pat nebuvo vertinta nuteistojo asmenybė, nors, sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, reikšmingas ir nuteistojo asmenybės vertinimas. Toliau apeliaciniame skunde analizuojama teismų praktika panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, kai asmenims pagal BK 183 straipsnio 2 dalies nuostatas paskiriamos švelnesnės bausmės nei skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta A. K.. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, A. K. prašo, taikant jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

7. Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį ir dėl to priimti išteisinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. M. B. nuosekliai paaiškino visas faktines bylos aplinkybes ir savo parodymų nekeitė. Jis dirbo (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Apie UAB „M.” laikinus finansinius sunkumus ir antstolių taikomas priemones dėl skolų išieškojimo jis buvo girdėjęs, tačiau detalių nežinojo, kadangi tai neturėjo įtakos jų kokybiškai teikiamoms (duomenys neskelbtini) paslaugoms. Oficialiai M. B. niekas nebuvo informavęs apie UAB „M.“ turimus finansinius sunkumus. Jei UAB „M.” ir būtų norėjusi išvengti mokėjimų antstoliams, tai būtų jos vadovo V. Š., galimai vengiančio prievolės antstoliams, bet ne M. B. atsakomybė. Tuo tarpu V. Š. baudžiamojoje byloje yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybė pagal laidavimą, todėl jo parodymai yra subjektyvaus pobūdžio. Juo labiau, kad apklausiamas įtariamuoju V. Š. nenurodė, jog būtų informavęs M. B. apie siekimą išvengti antstolių, nurodė tik laikinus finansinius sunkumus.

7.2. Trišalių sutarčių tarp (duomenys neskelbtini), UAB „M.“ ir UAB „E.“ iniciatorius buvo ne UAB „URATC“, bet UAB „M.“, t. y., jos direktorius V. Š., kuris ir turėjo teisę nurodyti kaip, kada ir kam sumokėti bendrovei priklausančias pinigines lėšas. M. B. neturėjo teisinio pagrindo nevykdyti pinigų savininko nurodymo ir savo nuožiūra ar iniciatyva pervesti pinigus kitur. Iš kontroliuojančių valstybinių institucijų ar antstolių įmonė nebuvo gavusi jokių tiesioginių nurodymų. Trišalės sutartys buvo sudarytos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, tokio pobūdžio sutartims keliami reikalavimai nebuvo pažeisti. Jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad UAB „URATC“, atlikdamas mokėjimus UAB „M.”, būtų pažeidęs įstatymus ar poįstatyminius teisės aklus, reglamentuojančius įmonių tarpusavio atsiskaitymus, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. UAB „M.“ 2015 metais ir 2016 metais pasirašytų susitarimų pagrindu UAB „URATC“ vykdė elektros, šilumos biologinio apdorojimo įrenginių eksploatacijos paslaugas. Už šias paslaugas UAB „M.“ juridiniam asmeniui UAB „URATC“ pateikė apmokėti PVM sąskaitas faktūras 9 915 eurų sumai, kurias URATC apmokėjo M. B. nurodymu. Tokiu būdu, mokėjimai UAB „M.“ buvo atlikti nepažeidžiant įstatyminio pagrindo, t. y. UAB „M.” atliko paslaugą, už kurią jai buvo atlyginta.

7.3. M. B. neneigė, jog nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. gegužės 19 d. juridiniame asmenyje UAB „URATC“ vyko supaprastinto atviro konkurso „Mišrių komunalinių atliekų mechaninis rūšiavimas ir biologinis apdorojimas su energijos gamyba ir galutinių po apdorojimo gautų produktų/atliekų sutvarkymo paslaugų pirkimas“ viešojo pirkimo procedūros. Apeliantas buvo perkančiosios organizacijos vadovas bei Viešojo pirkimo komisijos pirmininkas. Jis neneigė, jog palaikė gerus santykius su V. Š., taip pat norėjo, kad UAB „M.“ dalyvautų konkurse, tačiau motyvuotai paaiškino tokią savo poziciją – dėl garantinio įrenginių remonto. Ir vis tik, neatsižvelgdamas į esamą norą, M. B. veikė taip, kaip numatė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas, ir savo noro nematerializavo, t. y. konkurso sąlygų neatitiko niekas iš dalyvių, todėl laimėtojų nebuvo. Pirmosios instancijos teismas tokį M. B. norą nepagrįstai kriminalizuoja.

7.4. Pirmosios instancijos teismas teisiškai neargumentavo, kokia informacija Viešojo pirkimo metu yra laikoma konfidencialia. To nenustačius, M. B. vis tiek kaltinamas informacijos konfidencialumo neišsaugojimu. Informacijos apie pasiūlymo turinį M. B. UAB „M.“ neteikė. Byloje yra užfiksuoti pokalbiai tarp M. B. ir UAB „M.” darbuotojų ir nors pokalbio metu kalbama apie konkursą, tačiau iš jo turinio negalima teigti, jog atskleidžiamas kitų tiekėjų pasiūlymų teikiamas turinys. M. B. užfiksuotų pokalbių metu neminima, kokias konkrečias sąlygas pateikė kitos bendrovės, kalbama tik abstrakčiomis sąvokomis apie galimus konkurso dalyvius, neįvardijant jų konkrečių pasiūlymų. Tai, kad viešojo konkurso niekas nelaimėjo, nes nė vienas iš dalyvių neatitiko nustatytų reikalavimų, patvirtina, kad M. B. veikė sąžiningai ir principingai, gerus tarpusavio darbinius santykius su UAB „M.” vadovybe palikdamas nuošalyje. Juo labiau, kad dėl dalyvavimo konkurse M. B. kalbėjosi ne tik su V. Š., bet ir su kitų įmonių atstovais. Svarbu ir tai, kad UAB „URATC“ viešuosius pirkimus organizuoja atskiras skyrius ir tam yra paskirti atsakingi asmenys. M. B. tokios funkcijos nebuvo pavestos, tai buvo deleguota kitiems įmonės darbuotojams. Tuo tarpu nei vienas iš teisme liudijusių darbuotojų nenurodė, kad M. B. būtų daręs kokią nors įtaką, siekdamas pakeisti viešojo pirkimo rezultatus UAB „M.” naudai.

7.5. Pirmosios instancijos teismo motyvai dėl alkoholinio gėrimo „Metaxa” epizodo taip pat nepagrįsti. UAB „M.” atstovas nupirko alkoholinio gėrimo „Metaxa“ butelį ir jį atvežė į M. B. namus, ką pirmosios instancijos teismas traktuoja kaip kyšį. Tačiau „Metaxa” pripažinus kyšiu, baudžiamoji atsakomybė turėtų būti taikoma tiek kyšio davėjui, tiek ir kyšio gavėjui. Analizuojamu atveju V. M., t. y. asmeniui, atnešusiam tariamą kyšį, baudžiamoji atsakomybė nebuvo taikoma. Teismas nesiaiškino nei kokia tiksli perduoto alkoholinio gėrimo kaina, nei kokios talpos buvo perduotas ,,Metaxa” butelis. Tuo tarpu teisiniu vertinimu menkaverčio daikto priėmimas negali būti vertinamas per baudžiamosios teisės prizmę kaip kyšio objektas. M. B. žodžiai, šnekant su V. M., buvo išsakyti humoro formoje, nieko neįpareigojant, tiesiog pokalbio palaikymui. V. M. nieko neįtakojamas nupirko ,.Metaxa” butelį ir nunešė jį M. B., kuris tuo metu buvo nedarbingume ir savo tiesioginių pareigų neatlikinėjo. Tai būtų galima vertinti ir kaip dviejų privačių asmenų, kurie tuo metu tiesiogiai nebuvo siejami jokiais darbiniais santykiais, pokalbį. Neabejotina, jog nuvykęs į M. B. namus be gėrimo „Metaxa”, V. M. būtų pasiekęs tą patį rezultatą.

7.6. Dėl susitarimo su V. Š. atlikti elektros bei grindinio šildymo darbus UAB „M.” medžiagomis ir darbais bei dėl prekių elektros instaliacijai ir elektriko J. G. darbų M. B. name pažymima, kad liudytojas V. Š. nurodė, jog sužinojęs, kad M. B. ketina statyti namą, pasisiūlė jį pakonsultuoti, kaip įrengti šildymo ir elektros instaliacijos sistemas, padėti M. B. su medžiagomis ir darbais, pažadėjo duoti žmogų, kuris savo medžiagomis padarys elektros instaliacijos darbus. M. B. sutiko. Jis neneigia, kad konsultavosi su V. Š. dėl namo statybos, neneigė, kad elektros darbams atlikti jam buvo rekomenduotas tuo metu UAB „M.“ dirbęs elektrikas J. G.. Tačiau medžiagos elektros instaliacijos darbams atlikti, priešingai nei tai sprendė teismas, buvo perkamos už M. B. pinigus, išskyrus kabelio likučius, kurie pas V. Š. buvo likę nuo jo asmeninio namo statybos. V. Š. taip pat nurodė V. M., kad jis skirtų žmogų įrengti elektros instaliaciją M. B. statomame name (duomenys neskelbtini) rajone. V. M. paskyrė įmonės elektriką J. G.. V. Š. V. M. pasakė, kad tai yra M. B. namas, davė kelis ritinius laidų ir nurodė, kad nupirktų trūkstamas medžiagas šiems darbams atlikti. Jis organizavo tuos darbus, o V. M. juos vykdė. Nors teismas teigia, kad V. M. užtikrino medžiagų pirkimą šiems darbams įmonės sąskaita, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų, t. y. sąskaitų, jog medžiagos buvo perkamos M. B. namui. Iš pateiktų sąskaitų aišku, kad minimos prekės buvo pirktos UAB „M.” įmonės vardu, o UAB „M.” minėtas medžiagas, kaip ir jų panaudojimą, turėjo parodyti savo apskaitoje. Teismas nenustatė, kad UAB „M.” būtų netinkamai panaudojusi nupirktas medžiagas, t. y. panaudojusi jas M. B. namo statybai. Todėl šiuo atveju V. M. ir V. Š. parodymai, kad UAB „M.” vardu įsigytos medžiagos buvo panaudotos M. B. namui įrengti, yra nepagrįsti.

7.7. Nuosprendyje nurodyta, kad elektros skydelio dėžutę V. Š. pats perdavė M. B. (duomenys neskelbtini). V. Š. pasiūlė ir pažadėjo M. B. įrengti grindinį šildymą ir duoti reikalingas medžiagas tame pačiame name. Jis tai pažadėjo kartu su pasiūlymu atlikti elektros instaliacijos darbus. M. B. sutiko. Tačiau tie darbai nebuvo padaryti, o medžiagos nebuvo nupirktos, nes UAB „M.” nebebuvo pinigų. Kaltinimas šiuo atveju prieštarauja pats sau. Prieš tai minėta, kad V. M. užtikrino medžiagų pirkimą šiems darbams atlikti įmonės sąskaita. V. Š. nurodymu šios sąskaitos buvo apmokėtos įmonės pinigais, tačiau tie darbai nebuvo padaryti, o medžiagos nebuvo nupirktos, nes įmonėje UAB „M.“ nebebuvo pinigų. Taigi teismas turėjo remtis vieninteliu ir patikimu įrodymų šaltiniu, t. y. UAB „M.” buhalterine medžiagų pirkimo dokumentacija, kurioje nėra duomenų patvirtinančių, kad buvo perkamos medžiagos M. B. namui.

7.8. Pirmosios instancijos teismo teiginiai iš esmės suponuoja nuomonę, kad V. Š. ir V. M. M. B. suteikė elektros medžiagas bei elektriko darbus neatlygintinai. Tačiau išsamiai susipažinus su byloje esančiais įrodymais, tokie kaltinimo teiginiai kelia pagristų abejonių. Iš M. B., M. B. ir J. G. parodymų yra aišku, kad UAB „M.“ tik parekomendavo M. B. J. G. kaip gerą specialistą. Tačiau visus darbus su J. G. derino M. B.. M. B. visus namo įrengimo ir statybos darbus buvo perdavęs M. B., kuris tiesiogiai ir bendravo su J. G.. Šią faktinę aplinkybę patvirtino J. G., nurodęs, kad realiai projekto nebuvo ir derino viską lik su M. B.. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad M. B. užsakinėjo J. G. viešbutį gyventi, todėl negalima teigti, kad elektriko darbai buvo atlikti neatlygintinai. Nors J. G. teigia, kad jam nesumokėjo, tačiau, jeigu taip ir buvo, tai yra jo ir M. B. darbiniai santykiai. Tiek J. G., tiek ir M. B. parodymai patvirtina, kad dėl namo elektros instaliacijos įrengimo M. B. nedalyvavo, todėl preziumuoti jo kaltę vien todėl, kad jis paprašė UAB „M.” parekomenduoti žmogų, kuris galėtų įrengti name elektros instaliaciją, nėra pakankamo pagrindo.

7.9. Dėl buto (duomenys neskelbtini) pabrėžiama, kad V. Š. nurodė, jog M. B. jo paprašė leisti sūnui pagyventi UAB „M.“ priklausančiame bute. Už butą M. B. nemokėjo, davė alkoholinio gėrimo butelį ir išvalė langus. Liudytoju apklaustas M. B. parodė, kad jis 2 savaites pagyveno minėtame bute. V. Š. leidimu, M. B. bute gyveno nemokamai. Nuosprendyje klaidingai teigiama, kad M. B. paprašė V. Š. leisti jo sūnui M. B. pagyventi UAB „M.“ priklausančiame bute. To prašė ne M. B., o pats V. Š. tai pasiūlė. Apie tai, kad butas priklauso UAB „M.”, buvo sužinota tik ikiteisminio tyrimo metu.

7.10. M. B. nuosekliai paaiškino, kad su AB „U. M.“ glaudžiai bendradarbiavo, kadangi UAB „URATC“ yra savivaldybių įmonė, o AB „U. M.“ vykdo (duomenys neskelbtini) savivaldybės aplinkos gerinimo darbus. Teismas išreikalavo iš 6 savivaldybių paaiškinimus dėl komposto naudojimosi, gaunamo iš UAB „URATC“, ir visi vieningai patvirtino, kad kompostas buvo gaunamas nemokamai. Tuo metu (duomenys neskelbtini) mieste buvo atliekami hipodromo, stadiono ir mieste esančio ežero aplinkos gerinimo darbai, kuriems buvo naudojamas UAB „URATC“ kompostas. Nors M. B. nuo pat pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kompostas dalinamas nemokamai, ikiteisminio tyrimo pareigūnai šios jo versijos netikrino ir neteikė užklausų nei (duomenys neskelbtini) savivaldybei, nei kitoms savivaldybėms. Pirmosios instancijos teismui užklausus savivaldybes, šis klausimas tapo visiškai aiškus, t. y., kad kompostas buvo dalinamas nemokamai. Tačiau nebuvo aiškinamasi, kiek komposto paėmė kiekviena savivaldybė. Taigi teiginiai, jog dėl komposto neatlygintino davimo didelės neturtinės žalos patyrė valstybė ir UAB „URATC“, yra niekuo nepagrįsti.

7.11. Apeliantas taip pat buvo nuteistas už tai, kad UAB „URATC“ techniką – buldozerį su jo vairuotojo paslaugomis naudojo neatlygintinai, o AB „U. M.“ jam suteikė paslaugą tralu nuvežti buldozerį ir žvyrą. Apeliantas neneigė fakto, kad jo sklype dirbo buldozeris, priklausantis UAB „URATC“, ir nurodė, kad įmonės darbuotojai turi teisę išsinuomoti bendrovės techniką už tai susimokėdami pagal nustatytus nuomos įkainius. Už buldozerio nuomą jis buvo davęs nurodymą buhalterei A. P. išskaityti priklausančią sumą iš jo atlyginimo, tačiau, ar buhalterė tai padarė, jis negalintis prisiminti. A. P. patvirtino, kad įmonėje technikos nuomos įkainiai buvo patvirtinti. Ji taip pat negalėjo prisiminti, ar M. B. nuomojosi buldozerį. Ši versija pirmosios instancijos teismo patikrinta nebuvo. Be to, už tralo paslaugas, būtinas buldozerio gabenimui, M. B. sumokėjo vairuotojui, nes taip buvo sutarta su AB „U. M.“ dispečeriu. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, nebuvo apklaustas AB „U. M.“ dispečeris.

7.12. Nors teismas sprendė, kad M. B. sistemingai neatlygintinai mainė UAB „URATC“ priklausantį turtą – kompostą į AB „U. M.“ priklausantį turtą – žvyrą, tačiau dėl žvyro atvežimo prie statomo namo M. B. tarėsi su AB „(duomenys neskelbtini) melioracijos“ darbuotoju Vaidu. Už suteiktą paslaugą jis atsiskaitydavo su vairuotojais. Visus tuo metu dirbusius ir žvyrą veždavusius vairuotojus buvo galima nesunkiai nustatyti, tačiau tai nebuvo padaryta – vairuotojai M. B. vežę žvyrą nebuvo apklausti.

7.13. Teismo išvada dėl M. B. veiksmų suklastojus dokumentą, taip pat nepagrįsta. Iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad M. B. 2017 m. liepos 10 d. deklaracijoje apie statinio statybos užbaigimą nenurodė tikrovės neatitinkančių duomenų apie jam priklausantį namą: statybos rūšį, jog atliktas rekonstravimas, nors faktiškai buvo atlikta naujo namo statyba vietoj rekonstrukcijos. Architektų įmonė „(duomenys neskelbtini)” 2015 m. rugsėjo mėn. parengė architektūrinį rekonstruojamo namo projektą, pagal kurį namas buvo rekonstruotas. Namo projektuotojai suderino projektą su visomis institucijomis, būtinomis projektui įteisinti. Apeliantas gavo Savivaldybės rašytinį pritarimą Nr. RPSP-95-160512-00012 statybos projektui (pagal tuo metu galiojantį STR 1.07.01:2010. 2017-07-10), jog statyba yra baigta ir VĮ Registrų centrui pateikiama deklaracija apie statybos baigtį. Gyvenamojo namo statybos užbaigimo deklaracija buvo patvirtinta įgalioto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūno, o jos pagrindu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistravo nekilnojamąjį turtą. Pastato paskirtis buvo keičiama tik esant (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos rašytiniam statinio projekto pritarimui. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo” 98.2 papunktyje nurodyta, kad pastatų kadastrinių matavimų metu nustatoma pagrindinė naudojimo paskirtis – pagal statybą leidžiančius, statybos užbaigimą patvirtinančius ar kitus dokumentus. Jeigu dokumentų, kuriuose būtų patvirtinta pastato pagrindinė naudojimo paskirtis, nėra, nustatoma faktinė naudojimo paskirtis. Lietuvos statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017, 3 priede nurodyti atvejai, kai pastatui statyti nereikalingas leidimas. Remiantis šių teisės aktų nuostatomis, tais atvejais, kai pastatui statyti nereikalingas leidimas ir nėra dokumentų, kuriuose būtų patvirtinta pastato pagrindinė naudojimo paskirtis, nustatoma faktinė naudojimo paskirtis. Nagrinėjamu atveju pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybai nebuvo reikalingas leidimas ir nėra jokių dokumentų, kuriuose būtų patvirtinta pastato pagrindinė naudojimo paskirtis. Tokiu atveju turi būti nustatoma faktinė pastato naudojimo paskirtis, todėl VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registro centriniame duomenų banke buvo įregistruota namo rekonstrukcija ir įvesti duomenys apie šią deklaraciją dėl statinio statybos užbaigimo.

7.14. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas M. B. kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nenustatė jo veiksmuose tiesioginės tyčios. Bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino aplinkybė, kad M. B. suprato, jog VĮ Registrų centrui teikia suklastotą dokumentą ir norėjo taip veikti. Todėl nėra pagrindo teigti, kad M. B. 2017 m. liepos 10 d. gyvenamojo namo statybos užbaigimo deklaraciją suklastojo ir pateikė VĮ Registrų centrui, sąmoningai suprasdamas, jog teikia suklastotą dokumentą.

7.15. Dalis M. B. pareikšto kaltinimo yra grindžiama duomenimis, kurie gauti atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus. Tačiau tokiu būdu gauti duomenys privalo atitikti tolimesnius aspektus, t. y. 1) teisinį ir faktinį pagrindą atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus; 2) tyrimo veiksmai turi būti atlikti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytos tvarkos; 3) duomenys gauti atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus yra gauti Lietuvos Respublikos BPK nustatytais veiksmais. Faktinį tyrimo pagrindą šioje baudžiamojoje byloje patvirtina įslaptinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio vadybos prašymai, prokuroro teikimai dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir teismų nutartys, kuriomis buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai ir jų pratęsimas. Šiuo atveju yra aktualu, kad baudžiamajame procese įrodymais taip pat laikytini tokie duomenys, kurie gauti ir apie asmens, dėl kurio buvo atliekami kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai, nusikalstamos veikos bendrininkus ir kitus su tokia daroma nusikalstama veika susijusius asmenis. Visa tai minima dėl to, jog nuteistajam M. B. pateikto kaltinimo kontekste būtų galima įvertinti kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. ar pradedant operatyvinį tyrimą ir sankcionuojant operatyvinius veiksmus bei priemones nebuvo pažeistos operatyvinės veiklos įstatymo nuostatos.

7.16. Analizuojamu atveju operatyvinių veiksmų vykdymas nebuvo tinkamas nei teismų nutartyse, nei kituose tokio pobūdžio dokumentuose, kuriais buvo sankcionuotas slaptas patekimas į M. B. ir kitiems asmenims priklausančius darbo kabinetus, kadangi nebuvo nurodyta, kokie konkretūs ir kokios apimties veiksmai bei priemonės gali būti vykdomi, todėl garso ir vaizdo įrašai, padaryti šiuose kabinetuose, yra gauti pažeidžiant Įstatymą ir neturi įrodomosios galios. Šiuo atveju nepakanka, kad veiksmai ir priemonės sankcionuoti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatų. Teisėtai sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus daro teisėtais ne tik sankcionavimo pagrindai, bet ir jų atlikimo teisėtumas. Sankcionuojant kriminalinės žvalgybos veiksmus, nutartyse turi būti ne lakoniškai, bet konkrečiai nurodomi planuojami atlikti veiksmai, kur tai bus daroma, kas šiuo nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta t. y. teismai nutarties rezoliucinėje dalyje tik perrašė prokuroro teikimo rezoliucinę dalį ir atitinkamą Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo straipsnį, nenurodant, kokie konkretūs veiksmai, priemonės ir kokia apimtimi gali būti vykdomi prieš M. B..

8. Nuteistojo juridinio asmens UAB „G.“ atstovo advokato Viktoro Muravskio apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio dalį dėl UAB „G.“ nuteisimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

8.1. A. K. parodė, kad UAB „G.“ 2017 metais dirbo objekte VšĮ „T. K.“. 2017 m. gegužės 31 d. buvo surašytas prekių nurašymo aktas 23,21 m³ polistireninio putplasčio plokštėms. Putplastis buvo nurašytas pagal aktą VšĮ „T. K.“. Kadangi tuo metu jie vykdė statybas per kelis objektus, buvo nupirktas visas vilkikas polistireno putplokščių, o M. B. putplasčio kaina pasirodė per didelė ir tą putplastį jie panaudojo jų vykdomame objekte VšĮ „T. K.“, o M. B. buvo nupirkta kita polistireno plokštė pigesne kaina. FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė N. Š. paaiškino, kad jeigu putplasčio plokštės buvo panaudotos objekte (duomenys neskelbtini) kaime, tai ten turėjo būti surašytas medžiagų nurašymo aktas, o jeigu buvo panaudotos objekte VšĮ „T. K.“, tai turėjo būti ten nurašytos. UAB „V. A.” auditoriaus Č. M. 2020 m. birželio 10 d. išvadoje Nr. 20/06/10 nurodyta, kad atliekant tyrimą UAB „V. A.“ specialistui pateikus paklausimą UAB „G.“ direktoriui A. K. dėl papildomos informacijos pateikimo ir jam pateikus detalią lokalinę sąmatą objektui (duomenys neskelbtini), tarp įvardijamų medžiagų nėra nurodytų putplasčio plokščių, dėl to konstatuotina, jog UAB „G.“ objekte (duomenys neskelbtini) jų nenaudojo, todėl negalėjo jų nurašyti nurodytam objektui. Krovinio važtaraštis KR-G Nr.51892 (prie 2017 m. kovo 20 d. PVM sąskaitos faktūros BPA Nr. 672687) patvirtina, kad 23,1 m³ putplasčio plokštės buvo atvežtos adresu (duomenys neskelbtini), bet nepatvirtina jų panaudojimo nurodytame objekte. A. K. pateikė dalį sąskaitų ir atliktų darbų aktų kituose objektuose, kur tuo pačiu laikotarpiu vykdė statybas taip pat VŠĮ „T. V.“, bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Teismas padarė išvadą, kad putplastis buvo panaudotas M. B. namo statybai, kadangi jis buvo ten atvežtas ir nėra fiksuotas jo išvežimas bei pigesnio putplasčio pirkimas. Taip pat teismas rėmėsi kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotais pokalbiais tarp M. B., A. K. bei M. B. apie tai, kad reikia pirkti polistirolą, nes brangs; kad reikia sumokėti už polistirolą 940 eurų, kuris jau yra atvežtas, angare stovi; kad 2017 m. kovo 30 d. pokalbyje tarp A. K. ir M. B. kalbama apie klijuojamą name polistirolą. Bet faktiniai duomenys nepaneigia putplasčio panaudojimo VšĮ „T. K.“ objekte, nes A. K. prašė sumokėti 940 eurų 2017 m. kovo 21 d., kai polistirolas dar nebuvo nuvežtas B., o stovėjo UAB „G.” patalpose.

8.2. Be to, iš byloje esančių įrodymų seka, kad A. K. su žmona I. K. 2016 m. pradžioje ketino pirkti dviejų kambarių naujos statybos butą ir kreipėsi į „N. N.” įmonę, kur jiems buvo rezervuoti du butai. Buto pirkimui buvo reikalinga paskola avansui ir A. K. kreipėsi su 2016 m. kovo 2 d. prašymu į UAB „G.“ akcininkus dėl 17 200 eurų paskolos suteikimo bei leidimo panaudoti lėšas, gautas iš užsakovo už atliekamus darbus (duomenys neskelbtini) rajone. 2016 m. kovo 7 d. pranešimu A. K. buvo suteikta teisė sudaryti su įmone paskolos sutartį dėl 17 200 eurų sumos, gautos iš užsakovo M. B. už įmonės atliktus darbus bei grąžinant paskolą su 3% metinėmis palūkanomis iki 2017 m. spalio 31 d.. Tam tikslui buvo sudaryta 2016 m. kovo 9 d. paskolos sutartis. 2017 m. spalio 2 d. A. K. grąžino UAB „G.“ 17 229,62 eurų paskolos ir 829,88 eurų palūkanų, tokiu būdu pilnai įvykdė savo įsipareigojimus prieš įmonę. Tai, kad UAB „G.“ patalpose kratos metu nebuvo išimti paskolos ir su ja susiję dokumentai, neduoda pagrindo teigti, kad jų nebuvo, kadangi STT pareigūnai nereikalavo jų pateikti. A. K. ir D. K. parodė, kad pareigūnams buvo pateikti visi dokumentai pagal jų sąrašą, jokia kratos nebuvo daroma ir visi reikalaujami dokumentai buvo išimti.

8.3. Nurodytuose dokumentuose surašymo data yra teisinga ir byloje nėra jokių įrodymų priešingai išvadai. Rašysenos ekspertizė dokumentų surašymo laikui nustatyti nebuvo atlikta. M. B. kreipėsi dėl namo statybos į UAB „G.” 2016 m. vasario-kovo mėn., derino sąmatų kainą ir susitarė dėl galutinės kainos. Tokiu būdu, A. K. dar prieš pradedant statybos darbus buvo žinoma jų kaina, todėl nurodyta dokumentuose 17 200 eurų suma visiškai nepriklausė nuo to, ar darbai jau pradėti ar ne, nes ši suma jau buvo suderinta ir šalims žinoma. A. K. buvo žinoma iš M. B., kad namas bus statomas jo sūnui M., kuris mokėjo pinigus už atliktus darbus. A. K. turėjo pagrindo laikyti užsakovu M. B., nes statybos darbų rezultatas buvo sukurtas būtent jam ir tai tapo jo nuosavybės objektu. 2017 m. rugsėjo 29 d. A. K. pateikė buhalterei D. K. paaiškinimą apie paskolos sudarymą, pinigų gavimą ir grąžinimą. Paaiškinime nurodyti duomenys nėra suklastoti. Už statybos darbus UAB „G.” sumokėjo M. B., todėl 2017 m. spalio 2 d. PVM sąskaita faktūra yra tikras nesuklastotas dokumentas, kaip ir 2017 m. spalio 2 d. kasos pajamų orderis, pagal kurį A. K. grąžino paskolą su palūkanomis. 2019 m. liepos 22 d. atliktų darbų akte buvo nurodyti faktiškai atlikti darbai ir jų atlikimo neneigia M. ir M. B.. Remiantis šiuo aktu, pirkėjui M. B. 2019 m. liepos 22 d. buvo išrašyta UAB „G.“ PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. ST1706 7697,45 eurų sumai. Dėl M. B. įsipareigojimų nevykdymo už UAB „G.” atliktus statybos darbus 7 697,45 eurų sumoje, 2019 m. liepos 23 d. jam buvo pateiktas pranešimas dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo su raginimu sumokėti įsiskolinimą. Šiuo metu ginčas nagrinėjamas (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose.

8.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad G. G. tyčia suklastojo tikrą dokumentą 2016 m. kovo 7 d. pranešimą UAB „G.” direktoriui A. K. UAB „G.” akcininkų vardu, nes tikrovėje dokumentas buvo surašytas atgaline 2016 m. kovo 7 d. data ir G. G. 2016 m. kovo 7 d. nedavė sutikimo akcininkų vardu. G. G. ir A. K. parodė, kad dokumentas nebuvo surašytas atgaline data. Tai paneigiančių įrodymų byloje nėra. Specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „G.“ buhalterinėje apskaitoje 17 229,62 eurų grynieji pinigai neužpajamuoti kasoje, nefiksuota suteikta 17 200 eurų paskola A. K., bet pats faktas kad ūkinė operacija buvo įtraukta į apskaitą nesudaro pagrindo kalbėti apie dokumento klastojimą, nes A. K. paskolą UAB „G.“ grąžino pagal 2017 m. spalio 2 d. kasos pajamų orderį ir sumokėjo palūkanas, t. y. paskolos grąžinimas realiai įvyko ir yra suformintas tinkamais dokumentais. Be to, paskola buvo suteikta gavus akcininkų sutikimą bei UAB „G.“ akcininkai pretenzijų A. K. nėra pareiškę.

8.5. Taip pat specialisto išvadoje nurodyta, kad kaltinamasis aktas prieštarauja pats sau, kadangi 7 697,45 eurų suma neviršija bendros pagal kaltinamajame akte atliktos statybos darbų sumos, nurodytina, jog pagal kaltinamąjį aktą statybos darbai atlikti už 38 070,60 eurus su PVM (41 000,00 eurų atėmus 2 929,94 eurų plokščių įsigijimą) ir priešingai pagal pateiktus specialistui – auditoriui UAB „G.“ dokumentus UAB „G.“ apskaičiuota objektui (duomenys neskelbtini), suma viso: 20 159,56 eurų (- 2 929,94 eurų) + 7 697,45 eurų = 24 927,07 eurų su PVM). Todėl pateiktas kaltinimas UAB „G.“ ir A. K. dalyje dėl 2019 m. liepos 22 d. atliktų darbų akto (sumai 7 697,45 eurų su PVM) ir su jo susijusių dokumentų klastojimo, yra ekonomiškai nepagrįstas. 2016 m. kovo 2 d. prašymas UAB „G.“ akcininkams, 2017 m. rugsėjo 29 d. UAB „G.“ direktoriaus A. K. paaiškinimas UAB „G.“ buhalterei, 2019 m. liepos 23 d. UAB „G.“ pranešimas M. B. ir 2016 m. kovo 7 d. pranešimas UAB „G.“ direktoriui negali būti BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas, kadangi juose nurodyta informacija negali sukelti jokių teisinių pasekmių, negali sukelti asmenims teisių ir (ar) pareigų, negali jiems padaryti žalos. Tokias pasekmes gali sukelti paskolos sutartis, kur numatytos šalių teisės ir pareigos, PVM sąskaitos faktūros; kasos pajamų orderis ir atliktų darbų aktas, nes jiems esant atsiranda teisės ir pareigos įvykdyti bei patvirtinti sutarties sąlygas.

8.6. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo taip pat nepagrįsta. Ją paneigia 2019 m. rugsėjo 25 d. specialisto išvadoje Nr. 04/14-2-12-9890 išdėstytos aplinkybės, kurios toliau analizuojamos apeliaciniame skunde. Be to, pagal M. B. parodymus, iš M. ir M. B. sumokėtų 38 070,06 eurų, dalis pinigų buvo sumokėta A. K., kuris padėjo surasti ir įsigyti statybines medžiagas, o ne UAB „G.“. Iš M. B. parodymų seka, kad šios medžiagos buvo pirktos ne iš UAB „G.“ lėšų – jos buvo įgytos padedant A. K., kaip fiziniam asmeniui. Tokiu atveju M. B. pirktos statybinės medžiagos nepriklausė nuosavybės teise UAB „G.“ ir nebuvo pirktos už bendrovės lėšas, t. y. nebuvo atlikta su UAB „G.“ ūkinė operacija, todėl UAB „G.“ neturėjo įtraukti į bendrovės apskaitą M. B. sumokėtų už statybines medžiagas 12 619,94 eurų.

9. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė D. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio dalį dėl M. B. išteisinimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį 222 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 1 dalį, A. K. išteisinimo pagal BK 227 straipsnio 1 dalį ir juridinio asmens UAB „G.“ išteisinimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį 227 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti apkaltinamąjį nuosprendį: M. B. pripažinti kaltu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 100 MGL dydžio (3 766 eurų) baudą; M. B. pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 150 MGL dydžio (5 649 eurų) baudą; M. B. pripažinti kaltu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 400 MGL dydžio (15 064 eurų) baudą; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, ir 5 dalimis, šias bausmes subendrinti su Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, jas dalinai sudedant bei apimant ir paskirti M. B. galutinę bausmę 800 MGL dydžio (30 128 eurų) baudą; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, konfiskuoti kyšio – gautos turtinės naudos vertę 6 607 eurų; A. K. pripažinti kaltu pagal BK 227 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 400 MGL dydžio (15 064 eurų) baudą; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, šias bausmes subendrinti su Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, jas dalinai sudedant bei apimant, ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 500 MGL (18 830 eurų ) dydžio baudą; juridinį asmenį UAB „G.“ pripažinti kaltu pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 500 MGL dydžio (18 830 eurų) baudą; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, subendrinti šias bausmes su Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, jas dalinai sudedant bei apimant, ir paskirti galutinę bausmę 700 MGL dydžio (26 362 eurų) baudą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais motyvais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 2016 m. spalio 12 d. nešiojamasis kompiuteris DELL VOSTRO buvo nupirktas direktoriaus M. B. prašymu, jo reikmėms, tą pačią dieną buvo perduotas naudotis M. B.. Kompiuteris nuosavybės teise priklausė UAB „URATC“, už jį materialiai atsakingas M. B.. Byloje nustatyta, kad M. B. kompiuterį nuvežė draugei O. B.. Šios aplinkybės neginčijo ir M. B.. Nors teismas, išteisindamas M. B., nurodė, kad jis neperleido neatlygintinai kompiuterio, o tik leido juo pasinaudoti, tačiau šis teismo argumentas yra paneigiamas bylos medžiaga. Kaip matyti iš Kriminalinės žvalgybos metu surinktų duomenų, M. B., 2016 m. spalio 7 d. bendraudamas su buvusia klasės drauge O. B., sužinojo, kad ji neturi kompiuterio ir pažadėjo kitą savaitę jai atvežti kompiuterį, kurio jai užteks 5-6 metams. Šią aplinkybę patvirtino liudytoja O. B.. Jos teigimu, ji naudojosi kompiuteriu, kol jį iš jos paėmė STT pareigūnai. Faktą, kad kompiuteris buvo pirktas su tikslu neatlygintinai perleisti jį būtent O. B., parodo po trijų dienų, 2016 m. spalio 10 d. vykęs pokalbis tarp M. B. ir V. B. (kompiuterinių paslaugų įmonės darbuotojo), kurio metu M. B. sako, kad jam reikia naujesnio kompiuterio, su visomis programomis; 2016 m. spalio 11 d. pokalbis tarp M. B. ir O. B., kurio metu M. B. praneša, jog programuoja kompiuterį, ketvirtadienį atveš. Iš 2016 m. spalio 14 d. pokalbio tarp M. B. ir O. B. matyti, kad O. B. jau naudojasi M. B. atvežtu kompiuteriu. Faktiniai duomenys rodo, kad M. B., sužinojęs, kad O. B. neturi kompiuterio, inicijavo naujo tarnybinio kompiuterio pirkimą, nurodydamas V. B., kad jam reikalingas naujesnis kompiuteris su visomis programomis. Kaip matyti iš 2016 m. spalio 10 d. M. B. ir V. B. pokalbio turinio, M. B. užsakė kompiuterio programas, pritaikytas būtent asmeniniams O. B. poreikiams. Gavęs kompiuterį, M. B. jį perleido O. B.. 2017 m. rugsėjo 26 d., t. y. praėjus beveik metams, kompiuteris iš O. B. buvo paimtas STT pareigūnų poėmio metu, o ne savanoriškai grąžintas teisėtam savininkui.

9.2. M. B. tyčią perleisti neatlygintinai svetimą turtą – UAB „URATC“ priklausantį kompiuterį O. B., rodo ir 2016 m. spalio 7 d. pokalbis, kurio metu M. B. pažada, kad kompiuterio užteks 5-6 metams. Atsižvelgiant į tokios technikos nusidėvėjimą, akivaizdu, kad praėjus tokiam laikotarpiui, kompiuteris būtų bevertis ir nurašytas, nes UAB „URATC“ kompiuterių naudojimo ir nurašymo laikas, kai likutinė vertė yra 1 euras, yra 3 metai. Teismas nevertino objektyvių duomenų, kad UAB „URATC“ pateiktoje ilgalaikio turto apskaitos kortelėje nurodyta, jog 2016 m. kompiuteris nusidėvėjo 36,22 eurų. 2017 m. nusidėvėjo 181,10 eurų. O. B. už naudojimąsi kompiuteriu UAB „URATC“ nemokėjo jokių įmokų, kompiuteriu naudojosi visiškai neatlygintinai. Neabejotina, kad M. B. tyčiniais veiksmais kompiuterio nenaudojant įmonės poreikiams, skaičiuojant jo nusidėvėjimą, UAB „URATC“ patyrė turtinę žalą.

9.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktinę aplinkybę, kad UAB „G.“ direktorius A. K., jo atstovaujamas juridinis asmuo UAB „G.“, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą: neapskaitė statybos darbų ir nupirktų statybinių medžiagų statant M. B. namą (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, neapskaitė ir neįtraukė į 2016-2017 m. bendrovės apskaitą pinigų, gautų iš M. B. ir M. B., suklastojo statybinės medžiagos putplasčio nurašymo aktą, dėl ko atsirado pasekmės: iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų ir struktūros. Tačiau, vertindamas M. B. veiksmus, konstatuodamas, kad nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad M. B. sukurstė A. K. apgaulingai tvarkyti UAB „G.“ apskaitą, teismas neatsižvelgė į A. K. motyvus padaryti šią nusikalstamą veiką bei paties M. B. vaidmenį. Bylos duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu M. B. užėmė vadovaujančias UAB „URATC“ direktoriaus pareigas. Kaip įmonės vadovui, jam buvo labai gerai žinomi Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimai. Teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad A. K. ir M. B. tarėsi dėl statybos darbų atlikimo už mažesnę kainą, o UAB „G.“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo jokių dokumentų, rodančių, kad UAB „G.“ dirba M. B. name ir naudoja įmonės statybines medžiagas. Tačiau teismas nevertino aplinkybės, kad būtent M. B. buvo namo statybos iniciatorius ir jis kreipėsi į UAB „G.“ direktorių A. K. dėl statybos darbų atlikimo. M. B. suprato, jog statybos darbus jam priklausančiame objekte atliks įmonė, kuri privalo laikytis buhalterinės apskaitos reikalavimų, tačiau statybos rangos sutartis M. B. iniciatyva sudaryta nebuvo, M. B. darbų sąmatos bei kitų dokumentų dėl darbų atlikimo ir medžiagų pirkimo, patvirtinančių apmokėjimą už atliktus darbus neėmė ir nereikalavo, kad A. K. juos pateiktų, nurodydamas „man popierių nereikia“, nevedė sumokėtų pinigų A. K. apskaitos. M. B. pasakė A. K., kad už atliktus darbus mokės grynaisiais pinigais ir atsiskaitymas už atliktus darbus ir statybines medžiagas vyko grynaisiais pinigais.

9.4. Teismas neatsižvelgė į 2019 m. liepos 31 d. A. K. parodymus (rašytinius paaiškinimus), kad M. B. užsakė atlikti statybos darbus jo namo statyboje (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) rajone. Pranešus M. B., kad darbų kaina bus apie 27 000 eurų, jis ėmė derėtis, prašė atlikti tuos pačius darbus už maždaug 17 000 eurų. M. B. prašė neįtraukti į darbų sąmatą sumų, kurias įmonė turėtų sumokėti mokesčių administratoriui, ir atlikti darbus už savikainą. M. B., kaip įmonės vadovas, gerai suprato, kad savikaina reiškia tiesiogines išlaidas be mokesčių. Kaip matyti iš prie A. K. parodymų pridėtų dokumentų, pirmojoje sąmatoje nurodytų darbų vertė 27 293,91 eurų, o antrojoje, sudarytoje pagal M. B. prašomas sumažintas kainas, nurodyta 20 159,56 eurų darbų vertė. Abiejose sąmatose darbai, jų kiekiai yra lygiai tie patys, skiriasi tik jų kaina. Specialistė, atlikusi UAB „G.” ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nustatė, kad M. B. ir M. B. už aptariamo namo statybos darbus, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. balandžio 21 d. A. K. sumokėjo ne mažiau kaip 41 000 eurų. Bendrovėje 2017 m. rugsėjo 26 d. atlikus kratą, 2017 m. spalio 2 d. buvo surašyta PVM sąskaita faktūra GB Nr. ST1483, kurioje įformintas bendrastatybinių darbų atlikimas 2016 metais už 17 229,62 eurų. Jei bendrovė nebūtų surašiusi minėtos sąskaitos ir joje fiksuotų duomenų nebūtų įtraukusi į apskaitą, tuomet iki 2017 m. rugsėjo 26 d. atliktiems darbams būtų nesurašytos sąskaitos faktūros ir neįforminta 31 462,85 eurų pardavimo pajamų ir 6 607,21 eurų pardavimo PVM, jos neįtrauktos į apskaitą ir neteisingai apskaičiuoti mokesčiai.

9.5. Teismas teisingai nustatė faktinę aplinkybę, kad 2017 m. spalio 2 d. surašyta PVM sąskaita faktūra GB Nr. ST1483 yra suklastota, joje nurodyti žinomai neteisingi faktiniai duomenys. Taigi pasiūlius M. B., jis ir A. K. susitarė dėl mokesčių valstybei, kurių suma yra ne mažiau kaip 6 607,21 eurų nemokėjimo – darbų atlikimo „savikaina“. Teismo tvirtinimas, kad nenustatyta, jog M. B. tiesiogiai pasiūlė ar kurstė A. K. nesumokėti mokesčių į biudžetą, apgaulingai tvarkyti UAB „G.“ apskaitą, neatitinka tikrovės. Iš bylos faktinių duomenų matyti, kad būtent M. B. pasiūlė UAB „G.“ direktoriui A. K. atlikti statybos darbus „savikaina“, nesumokant mokesčių, tai yra, neįtraukiant į įmonės buhalterinę apskaitą atliekamų darbų M. B. statomame name, panaudotų statybinių medžiagų, gautų už atliktus darbus pinigų. M. B. suprato, kad neapskaitant darbų ir medžiagų, už juos apmokant grynaisiais pinigais, statybos darbų atlikimas ir statybinės medžiagos jam kainuos žymiai pigiau ir to siekė.

9.6. Teismas, konstatavęs, kad nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad M. B. iš A. K. priėmė kyšį, ne mažesnei nei 6 607 eurų sumai, o A. K. bei juridinis asmuo UAB „G.“ davė M. B. kyšį – turtinę naudą, ne mažiau kaip 6 607 eurų dydžio, netinkamai vertino įrodymus ir padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. A. K. savo rašytiniuose paaiškinimuose parodė, kad M. B. užsakė atlikti statybos darbus jo namo statyboje. Pranešus M. B., kad darbų kaina bus apie 27 000 eurų, jis ėmė derėtis, prašė atlikti tuos pačius darbus už maždaug 17 000 eurų, prašė neįtraukti į darbų sąmatą sumų, kurias įmonė turėtų sumokėti mokesčių administratoriui, ir atlikti darbus už savikainą. M. B. už sumažintą darbų kainą iki maždaug 17 000 eurų pažadėjo A. K. vadovaujamai įmonei, panaudojus jo turimas pažintis su verslininkais (duomenys neskelbtini) regione, ateityje, jam tarpininkaujant, sudaryti galimybes dalyvauti kitų statybos objektų darbuose kaip subrangovams. Nors teismas sprendė, kad A. K. rašytinių paaiškinimų nepatvirtina kiti bylos įrodymai, tačiau ši teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nusikalstamų veikų padarymo metu M. B. užėmė UAB „URATC“ direktoriaus pareigas. Iš M. B. parodymų, duotų teisminio nagrinėjimo metu, matyti, kad jis patvirtino, jog tuo metu, kai tarėsi dėl statybos darbų atlikimo, A. K. žinojo apie jo pareigas. 2017 m. rugsėjo 26 d. A. K. pareiškime STT pareigūnams nurodyta, kad 2016 m. pradžioje UAB „G.“ buvo sudariusi sutartį su UAB „R.“ atlikti mūro darbus UAB „URATC“. Pabaigus darbus, į įmonę atvažiavo ir į jį kreipėsi M. B., UAB „URATC“ direktorius. Aplinkybę, kad UAB „G.“ dirbo M. B. vadovaujamoje įmonėje, parodo ir sutartis tarp UAB „R.“ ir UAB „G.“, pagal kurią subrangovas UAB „G.“ įsipareigoja atlikti statybos ir kitus darbus (duomenys neskelbtini) užsakovui UAB „M.“. Prie sutarties pridėta lokalinė sąmata dėl darbų UAB „URATC“, PVM sąskaita faktūra dėl 13 116,98 eurų sumos. Taigi A. K., kurio vadovaujama įmonė atliko subrangos darbus UAB „URATC“, buvo gerai žinoma, kad M. B. yra UAB „URATC“ direktorius ir teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog jis žinojo, kad M. B. gali būti valstybės tarnautoju arba jam prilygintu asmeniu, yra nepagrįsta.

9.7. A. K., kaip jis nurodo aukščiau minėtame 2017 m. rugsėjo 26 d. pareiškime, buvo pakankamas pagrindas manyti ir tikėti M. B. pažadais, kad „jo draugai yra didelės įmonės, kad ruošiami projektai, dalyvauja konkursuose, nesinervinti, bus tų darbų, UAB „G.“ eis kaip subrangovas, kad įmonės, kurios laimi konkursus, pasiūlys UAB „G.“ dalyvauti kaip subrangovus“. A. K. teisme parodė, kad M. B. žadėjo rekomenduoti A. K. ir UAB „G.“ kaip gerai dirbančius. Kiekvienos įmonės vadovas yra suinteresuotas, kad įmonė turėtų darbų, ją užsakovai samdytų ir įmonė gautų pelną. Todėl, viską apgalvojęs, A. K. sutiko su M. B. pasiūlymu, gerai suvokdamas, kad neįtraukus į apskaitą aukščiau minėtų darbų, medžiagų, UAB „G.“ nemokės valstybei mokesčių, kuriuos įmonei turėjo sumokėti M. B.. Taigi M. B. nesumokėjo sumos, kuri turėjo būti mokama kaip mokesčiai, ir taip iš A. K. bei juridinio asmens UAB „G.“ gavo turtinę naudą už tai, kad ateityje bus patenkinti UAB „G.“ interesai, šiai įmonei bei įmonės direktoriui bus parodytas palankumas, sudaryta išimtinė padėtis, palaikyti geri santykiai ir priimti palankūs sprendimai. Turtinė nauda M. B. pasireiškė tuo, kad jam nereikėjo mokėti mokesčių už atliktus statybos darbus, atitinkamai suma už namo statybą buvo mažesnė. M. B. ėjo įtakingas aukštas pareigas įmonėje, kurios akcininkai buvo šešios savivaldybės, todėl A. K. buvo svarus pagrindas būti įsitikinusiam, kad M. B., pasinaudodamas savo pažintimis, įtaka, parūpins UAB „G.“ subrangos darbų. Šiuo atveju įvyko korupciniai mainai: M. B., vykdydamas jo, kaip UAB „URATC“ direktoriaus, perkančiosios organizacijos vadovo įgaliojimus, pažadėjo A. K. patenkinti jo atstovaujamos bendrovės interesus, pasinaudoti savo įgaliojimais, turimomis pažintimis su verslininkais ir įtaka (duomenys neskelbtini) regione, ateityje tarpininkauti bei sudaryti galimybę UAB „G.“ dalyvauti kitų statybos objektų darbuose bei gauti subrangos darbus. A. K., siekdamas turtinės naudos juridiniam asmeniui UAB „G.”. veikdamas jos naudai ir interesais, siekdamas išimtinės padėties, palankumo jam ir UAB „G.“, gerų santykių palaikymo ir palankių sprendimų priėmimo ateityje, A. K. atstovaujamos bendrovės interesų patenkinimo, susitarė su M. B. duoti ir davė kyšį – ne mažiau kaip 6 607 eurų kaip turtinę naudą M. B.. Kadangi nusikalstamą veiką – papirkimą padarė UAB „G.“ vadovas – direktorius A. K., siekiant UAB „G.“ turtinės naudos ir jos interesais, kaltinimas juridiniam asmeniui UAB „G.“ dėl papirkimo yra pagrįstas ir įrodytas.

9.8. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo remtis A. K. protokolu-pareiškimu, jo liudytojo apklausos protokolu bei jo apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nes A. K. buvo apklausiamas kaip liudytojas, jam neišaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, neišaiškinta ir nesuteikta galimybė pasinaudoti gynėjo pagalba. Toks teismo tvirtinimas nėra pagrįstas. 2017 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjas A. K. pareiškė apie įvykį UAB „URATC“ direktoriaus M. B. galimą papirkimą, patvirtino, kad protokolas pareiškimas yra surašytas teisingai, pastabų neturi, viską nurodė savanoriškai. Šio pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ir tęsiamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį M. B. atžvilgiu ir pagal BK 227 straipsnio 1 dalį A. K. atžvilgiu. A. K. pagrįstai buvo apklaustas kaip asmuo savanoriškai apie reikalaujamą kyšį pranešęs teisėsaugos institucijai. Pareiškimo apie nusikalstamą veiką davimo bei liudytojo apklausų metu gynėjo dalyvavimas nėra privalomas. Teismas nuosprendyje galėjo remtis A. K. protokolu-pareiškimu, kaip įrodymų šaltiniu, kadangi jis buvo gautas teisėtai, A. K. išreiškus valią pranešti apie nusikalstamą veiką. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jis patvirtino aplinkybes, nurodytas protokole-pareiškime. Tai, kad tolesnio ikiteisminio tyrimo metu jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl kitų nusikalstamų veikų, savaime nepanaikina A. K. parodymų, duotų pareiškime – protokole, liudytojo apklausos metu ar pas ikiteisminio tyrimo teisėją atliktos liudytojo apklausos metu įrodomosios reikšmės.

10. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Teismo posėdyje nuteistasis M. B. ir jo gynėjas advokatas G. Vainius prašė nuteistojo M. B. apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės apeliacinį skundą – atmesti. Nuteistasis A. K. ir jo gynėjas advokatas G. Trakšelis prašė nuteistojo A. K. apeliacinį skundą patenkinti, prokurorės apeliacinį skundą – atmesti. Nuteistasis G. G. ir jo gynėjas advokatas K. Ragaišis prašė nuteistojo G. G. apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės apeliacinį skundą – atmesti. Juridinio asmens UAB „G.“ atstovas advokatas V. Muravskis prašė jo apeliacinį skundą dėl juridinio asmens UAB „G.“ tenkinti, prokurorės apeliacinį skundą – atmesti. Prokuroras prašė Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės D. M. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų apeliacinius skundus – atmesti, taip pat įvertinti 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus ir jų įtaką nuteistųjų, teisinei padėčiai, kam pritarė tiek nuteistieji, tiek ir jų gynėjai.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės D. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuteisto juridinio asmens UAB „G.“ atstovo V. Muravskio apeliacinis skundas tenkinamas. Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuteistųjų M. B. ir G. G. apeliaciniai skundai atmetami.

11. Teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą, įvertinusi byloje surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu M. B. buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Tačiau teismas M. B. nepagrįstai išteisino pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, todėl ši nuosprendžio dalis naikinama, ir M. B. priimamas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 punktas). Skundžiamu nuosprendžiu A. K. buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad jis padarė dvi savarankiškas BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas. Ši skundžiamo nuosprendžio dalis keičiama, pripažįstant, kad A. K. padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas). Be to, skundžiamu nuosprendžiu juridinis asmuo UAB „G.“ buvo nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. Todėl ši nuosprendžio dalis naikinama, ir juridinis asmuo UAB „G.“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį išteisinamas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikalstamų veikų požymių (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas). M. B. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir A. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį inkriminuotos nusikalstamos veikos perkvalifikuojamos atsižvelgiant į 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925) pakeitimus, A. K. paskiriant bausmę pagal naujos redakcijos BK 183 straipsnio 3 dalį.

Dėl M. B. atsakomybės pagal BK 225 straipsnio 2 dalį

12. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. B. buvo pripažintas kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už tai, kad savo ir savo sūnaus M. B. naudai, iš UAB „M.“ direktoriaus V. Š. ir šios įmonės gamybos vadovo V. M. susitarė priimti kyšį – ne mažesnės nei 1 MGL vertės grindinio šildymo montavimo darbus bei medžiagas; taip pat susitarė priimti ir priėmė kyšį – alkoholinio gėrimo butelį ,,Metaxa“, ne mažesnės nei 513,19 eurų vertės elektros prekes ir ne mažesnės nei 1 MGL vertės elektriko J. G. darbus bei ne mažesnės nei 735 eurų vertės neatlygintiną naudojimąsi butu (duomenys neskelbtini), už neteisėtą veikimą, vykdant savo, kaip UAB „URATC“ direktoriaus, perkančiosios organizacijos vadovo, viešojo pirkimo komisijos pirmininko įgaliojimus, už V. Š. ir V. M. atstovaujamos UAB „M.“ interesų patenkinimą bei išimtinę padėtį, palankumą V. Š. bei bendrovei ,,M.“, gerų santykių palaikymą ir palankių sprendimų priėmimą ateityje.

13. Pagal BK 225 straipsnio 2 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. BK 225 straipsnio 2 dalyje nurodyto kyšininkavimo nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai – pažadas priimti kyšį, susitarimas jį priimti, reikalavimas jį duoti, provokavimas jį duoti bei kyšio priėmimas – yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šių veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2014, 2K-415-697/2015, 2K-486-693/2015, 2K-241-693/2015, 2K-7-414-303/2015, 2K-211-489/2016, 2K-288-696/2016, 2K-96-697/2016, 2K-148-788/2017, 2K-218-222/2017 ir kt.). Kyšininkavimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš pirmiau nurodytų alternatyvių veikų padarymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148-788/2017, 2K-288-696/2016, 2K-96-697/2016, 2K-341-942/2016, 2K-241-693/2015, 2K-486-693/2015, 2K-415-697/2015, 2K-387-677/2015, 2K-7-414-303/2015, 2K-390/2014). Kyšininkavimo kvalifikavimui neturi reikšmės tai, tiesiogiai ar netiesiogiai, pats ar per tarpininką, savo ar kitų naudai kaltininkas gauna arba siekia gauti neteisėtą ar nepagrįstą atlygį. Tam reikšmės neturi ir tai, ar kyšis priimamas (žadamas, susitariamas priimti, reikalaujamas, provokuojamas) prieš pageidaujamą valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) veikimą (neveikimą), ar po jo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148-788/2017, 2K-218-222/2017). Susitarimas priimti kyšį yra kyšio gavėjo ir kyšio davėjo sutarimas dėl kyšio priėmimo laiko, būdo, vietos, bendrų veiksmų, siekiant susitarimo suderinimo ir įgyvendinimo arba kitų reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-241-693/2015, 2K-486-693/2015).

14. Byloje nėra ginčo, kad nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. gegužės 19 d. juridiniame asmenyje UAB „URATC“ buvo organizuojamas ir vykdomas supaprastintas atviras konkursas „Mišrių komunalinių atliekų mechaninis rūšiavimas ir biologinis apdorojimas su energijos gamyba ir galutinių po apdorojimo gautų produktų/atliekų sutvarkymo paslaugų pirkimas“, kuriame, be kitų dalyvių, dalyvavo ir UAB „M.“ (4 t., b. l. 47–49), o M. B., kaip UAB „URATC“ direktorius, buvo perkančiosios organizacijos vadovas ir turėjo visus viešojo pirkimo komisijos pirmininko įgaliojimus. Šių aplinkybių nei apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde M. B. neginčijo, jas patvirtina ir rašytinė nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga. Tačiau, M. B. teigimu, priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, jokių tarpusavio susitarimų su UAB „M.“ ar šios įmonės direktoriumi V. Š. dėl bendrovėje „URATC“ vykdyto supaprastinto atvirojo konkurso nebuvo. Anot M. B., su V. Š., kaip ir su kitų įmonių, su kuriomis jam, kaip UAB „URATC“ direktoriui, tenka bendradarbiauti, direktoriais jis palaikė draugiškus santykius ir jokio išskirtinio palankumo savo veiksmais nei V. Š., nei jo valdomai UAB „M.“ jis nerodė; už visus jo name atliktus darbus jis atsiskaitė pats arba tai už jį atliko jo sūnus M. B.; jokie darbai ir medžiagos UAB „M.“ lėšomis jo name nebuvo atliekami; UAB „M.“ priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) jo sūnus M. B. buvo apsistojęs pasinaudojęs draugišku V. Š. pasiūlymu, šiam siekiant padėti M. B. po jį ištikusios nelaimės – autoįvykio; alkoholinio gėrimo „Metaxa“ butelis V. M. veiksmais jam buvo perduotas tik iš draugiškumo. Atsižvelgdamas į šiuos savo teiginius M. B. sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino netinkamai, nesujungė jų į vientisą logišką grandinę, visiškai ignoravo jo paties paaiškinimus ir kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį jį pripažino nepagrįstai. Tačiau, įvertinus šiuos M. B. argumentus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų kontekste, sutikti su jais ir jų visumoje panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, nėra pagrindo. M. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, įrodyta byloje surinktais ir tinkamai pirmosios instancijos teismo įvertintais įrodymais, paneigiančiais M. B. paaiškinimuose keliamas versijas.

15. Iš bylos duomenų matyti, kad bendrovę „M.“ ir juridinį asmenį UAB „URATC“ bei atsakingus šių įmonių darbuotojus – M. B. ir V. Š. siejo ilgalaikiai darbiniai tarpusavio santykiai. V. Š. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jo, kaip UAB „M.“ direktoriaus, bendradarbiavimas su UAB „URATC“ prasidėjo dar 2013 ar 2014 metais, kai bendrovei „M.“ laimėjus konkursą (duomenys neskelbtini), su UAB „URATC“ buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią UAB „M.“ įsipareigojo juridiniame asmenyje UAB „URATC“ suprojektuoti ir pastatyti mišrių komunalinių atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginius, juos paleisti ir suderinti. 2015 ar 2016 metais darbai buvo baigti ir objektas buvo priduotas UAB „URATC“ (42 t., b. l. 68–73). Šios aplinkybės atitinka rašytinius byloje esančius įrodymus (8 t., b. l. 157–180, 9 t., b. l. 1–39), jų apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu neneigė ir M. B. (44 t., b. l. 150–157). Todėl abejonių ilgalaikiu UAB „M.“ ir UAB „URATC“ bendradarbiavimu, teisėjų kolegijai nekyla.

16. Pažymėtina, kad bendrovei „M.“ atlikus mišrių komunalinių atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginių projektavimo, tiekimo ir statybos darbus UAB „URATC“ naudai, UAB „M.“ ir UAB „URATC“ tarpusavio bendradarbiavimas nenutrūko. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 10 d. tarp UAB „M.“ ir UAB „URATC“ buvo pasirašyta sutartis Nr. 2015-020-TH/73 dėl elektros įrenginių eksploatavimo paslaugų; 2015 m. lapkričio 13 d. – sutartis Nr. 2015-022-TH/84 dėl šilumos įrenginių eksploatavimo paslaugų bei 2015 m. gruodžio 22 d. – sutartis Nr. 2015-027-TH/80 dėl biologinio apdorojimo įrenginių techninės priežiūros. Šiomis sutartimis UAB „M.“ įsipareigojo juridiniam asmeniui UAB „URATC“ teikti nepertraukiamas elektros, biologinio apdorojimo ir šilumos įrenginių eksploatavimo, t. y. technologinio valdymo, techninės priežiūros, matavimų, bandymų bei remonto (pagal pareikalavimą) paslaugas (4 t., b. l. 160–180, 5 t., b. l. 1–5). Nors tiek 2015 m. lapkričio 13 d. sutartimi Nr. 2015-022-TH/84 dėl šilumos įrenginių eksploatavimo paslaugų, tiek 2015 m. gruodžio 22 d. sutartimi Nr. 2015-027-TH/80 dėl biologinio apdorojimo įrenginių techninės priežiūros buvo numatytas šių sutarčių galiojimo terminas, t. y. atitinkamai iki 2016 m. lapkričio 13 d. (12 mėnesių, sutartis Nr. 2015-022-TH/84) ir iki 2016 m. birželio 24 d. (sutartis Nr. 2015-027-TH/80), tačiau abejose sutartyse buvo numatyta ir papildoma sąlyga, numatanti, kad tuo atveju, jei iki sutartyse sulygto galiojimo laiko pabaigos „Mišrių komunalinių atliekų mechaninis rūšiavimas ir biologinis apdorojimas su energijos gamyba ir galutinių po apdorojimo gautų produktų/atliekų sutvarkymo paslaugų pirkimas“ konkurso būdu nebus išrinktas už įrenginių priežiūrą atsakingas operatorius, sutarčių galiojimo terminą bus galima pratęsti, kas ir buvo daroma analizuojamu atveju. 2016 m. rugpjūčio 1 d. UAB „M.“ ir UAB „URATC“ pasirašė susitarimą Nr. 1, kuriuo buvo atnaujintas techninės priežiūros sutarties Nr. 2015-027-TH/80 teikimas iki 2016 m. rugsėjo 30 d.; 2016 m. rugsėjo 30 d. buvo pasirašytas papildomas susitarimas Nr. 2/92, kuriuo buvo pratęstas sutartyje Nr. 2015-027-TH/80 numatytas paslaugų teikimas ne ilgiau nei iki 2017 m. gegužės 31 d.; 2016 m. lapkričio 10 d. buvo pasirašytas papildomas susitarimas Nr. 1/90, kuriuo buvo pratęstas sutartyje Nr. 2015-022-TH/84 numatytas paslaugų teikimas ne ilgiau nei iki 2017 m. gegužės 31 d.; 2017 m. gegužės 31 d. (jau po supaprastinto atviro konkurso „Mišrių komunalinių atliekų mechaninis rūšiavimas ir biologinis apdorojimas su energijos gamyba ir galutinių po apdorojimo gautų produktų/atliekų sutvarkymo paslaugų pirkimas“, kurio niekas nelaimėjo) buvo pasirašyti papildomi susitarimai Nr. 3 (prie sutarties Nr. 2015-027-TH/80) ir Nr. 2 (prie sutarties Nr. 2015-022-TH/84), kuriais sutartyse Nr. 2015-027-TH/80 ir 2015-022-TH/84 numatytas UAB „M.“ paslaugų teikimas juridiniam asmeniui UAB „URATC“ buvo pratęstas iki 2017 m. gruodžio 23 d. (4 t., b. l. 160–180, 5 t., b. l. 1–5).

17. Iš aptartų UAB „M.“ ir UAB „URATC“ pasirašytų tarpusavio bendradarbiavimo sutarčių bei papildomų susitarimų turinio analizės seka, kad supaprastintas atviras konkursas „Mišrių komunalinių atliekų mechaninis rūšiavimas ir biologinis apdorojimas su energijos gamyba ir galutinių po apdorojimo gautų produktų/atliekų sutvarkymo paslaugų pirkimas“ buvo skirtas naujo operatoriaus, atsakingo už aptartų įrenginių techninę priežiūrą juridiniame asmenyje UAB „URATC“ paieškoms. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros pateiktus duomenis. Jais nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 30 d. tarp UAB „URATC“ direktoriaus M. B. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus K. T. buvo pasirašyta „(duomenys neskelbtini) regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtros“ finansavimo ir administravimo sutartis. Analizuojant šios sutarties turinį matyti, kad pagal šį susitarimą už projekto veiklų tęstinumą buvo atsakingas UAB „URATC“; projekto įgyvendinimo metu įsigyti įrenginiai ir sukurtas turtas priklauso UAB „URATC“, kuris, be kita ko, bus atsakingas ir už įrenginių eksploatavimą ar operatoriaus samdymą; planuojama, kad operatorius bus parinktas iki infrastruktūros eksploatavimo pradžios, skelbiant atskirą viešąjį pirkimą operatoriaus paslaugoms (21 t., b. l. 101–162). Taigi UAB „URATC“, vadovaujamas direktoriaus M. B., 2010 m. gruodžio 30 d. pasirašyta „(duomenys neskelbtini) regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtros“ finansavimo ir administravimo sutartimi buvo įpareigota organizuoti viešuosius pirkimus įrenginių operatoriaus paslaugoms.

18. Šios aplinkybės teisiamojo posėdžio metu iš esmės neneigė ir M. B.. Tačiau, jo teigimu, priešingai nei tai konstatuota skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, organizuodamas supaprastintą atvirą konkursą „Mišrių komunalinių atliekų mechaninis rūšiavimas ir biologinis apdorojimas su energijos gamyba ir galutinių po apdorojimo gautų produktų/atliekų sutvarkymo paslaugų pirkimas“ UAB „URATC“ jis nebuvo suinteresuotas, kad jį laimėtų UAB „M.“ ar koks nors kitas konkurso dalyvis. Jo siekis buvo tas, kad nė vienas iš dalyvių konkurso nelaimėtų ir juridiniame asmenyje UAB „URATC“ nebūtų išrinktas joks operatorius, tokiu būdu taupant mokesčių mokėtojų pinigus. Tačiau nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų analizė teisėjų kolegija leidžia daryti priešingą išvadą, o būtent kad M. B. buvo suinteresuotas, jog jo įstaigoje organizuojamą supaprastintą konkursą laimėtų ne kas kitas, o UAB „M.“, ir būtent ji vykdytų tolesnę UAB „URATC“ įrenginių techninę priežiūrą bei aptarnavimą. Byloje surinktais duomenimis įrodyta, kad savo elgesiu M. B. demonstravo išskirtinį palankumą bendrovei „M.“. Net ir tais atvejais, kai UAB „M.“ įrenginių priežiūros ir techninio aptarnavimo pareigas juridiniame asmenyje UAB „URATC“ vykdydavo netinkamai, M. B. UAB „M.“ paslaugų neatsisakė, priešingai – net ir prieštaraujant kitiems UAB „URATC“ darbuotojams, būtent M. B. iniciatyva, UAB „URATC“ vis pratęsdavo įrenginių priežiūros techninio aptarnavimo sutartis su UAB „M.“, tokiais savo veiksmais iš esmės prieštaraudamas savo darbuotojų pozicijai ir visais įmanomais būdais siekdamas reabilituoti UAB „M.“ savo darbuotojų akyse.

19. Aplinkybę, kad savo pareigas UAB „M.“ juridiniame asmenyje UAB „URATC“ ne visuomet atlikdavo tinkamai, visų pirma patvirtina faktas, kad, laikotarpiu nuo 2016 metų balandžio mėnesio iki 2017 metų rugpjūčio mėnesio, UAB „URATC“ surašė net 30 UAB „M.“ adresuotų raštų dėl UAB „URATC“ teritorijoje esančių įrenginių defektų ir gedimų (4 t., b. l. 102–159). Be to, kaip nustatyta liudytojo D. V., dirbusio UAB „URATC“ sąvartyno eksploatacijos vadovu, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jis patvirtino ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, UAB „M.“ delsė atlikti garantinius įrenginių remonto darbus, dėl to kildavo problemų (1 t., b. l. 93–97, 42 t., b. l. 14–24). Šiam liudytojui pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu paantrino ir R. J., UAB „URATC“ vykdęs direktoriaus pavaduotojo plėtrai pareigas. Jo teigimu, atlikdama techninę įrenginių priežiūrą UAB „M.“ nebuvo pavyzdinga – darbus ji ne visada atlikdavo laiku, dalį defektų ištaisydavo, dalies ne, su šia įmone nuolat buvo tam tikrų problemų, dėl kurių, M. B. ligos atveju, pavaduodamas UAB „URATC“ direktorių, dėl neatliktų UAB „M.“ darbų jis net buvo liepęs buhalterei nemokėti UAB „M.“ pagal sutartis. Anot R. J., M. B. buvo ne kartą pasakęs, kad UAB „URATC“ sumontuotus įrenginius turėtų prižiūrėti tas, kas juos įrengė (teisėjų kolegijos pastaba – UAB „M.“) (42 t., b. l. 14–24).

20. Analogiškas aplinkybes teisiamojo posėdžio metu iš esmės patvirtino ir liudytoja V. A.-Š., UAB „URATC“ ėjusi projektų vadovės pareigas. Jos teigimu, pasitaikydavo atvejų, kai R. J. jai liepdavo surašyti tam tikrą raštą bendrovei „M.“ dėl jų sumontuotų ir prižiūrimų įrenginių, ką ji ir padarydavo, tačiau po to pas ją apsilankydavo M. B., reikšdamas pretenzijas dėl bendrovei „M.“ surašytų raštų. Liudytojos teigimu, kartais pasitaikydavo atvejų, kai V. Š. apsilankydavo M. B. kabinete, tuomet ją pasikviesdavo M. B. ir pretenzijas dėl bendrovei „M.“ surašytų raštų reikšdavo girdint V. Š.. Sprendžiant darbines situacijas su UAB „M.“, M. B., liudytojos teigimu, labiau palaikydavo V. Š. nei savo paties darbuotojus R. J. ir D. V. (42 t., b. l. 14–24). M. B. rodytą palankumą bendrovei „M.“, jo norą, kad konkursą laimėtų būtent jie, nepaisant nuolatinių UAB „URATC“ darbuotojų skundų dėl UAB „M.“ veiksmų, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja A. P. (UAB „URATC“ buhalterė). Jos teigimu, skelbiant konkursą, M. B. sakė, kad UAB „M.“ statė gamyklą, būtent ji dirbo su UAB „URATC“ esančiais įrenginiais (teisėjų kolegijos pastaba – atliko įrenginių techninę priežiūrą ir remontą), ji viską žino, todėl būtų gerai, jei konkursą laimėtų būtent ši įmonė (42 t., b. l. 30–33).

21. Pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais teisėjų kolegija neįžvelgia. Asmeniniai konfliktai su M. B. ar kitos aplinkybės, galinčios lemti liudytojų suinteresuotumą bylos baigtimi, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytos, tokių nenurodė ir M. B.. Liudytojų D. V., R. J., V. A.-Š. ir A. P. parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, be to, jie atitiko ir kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų visumą.

22. Apeliaciniame skunde M. B. ginčija kriminalinės žvalgybos metu surinktos informacijos teisėtumą, teigdamas, kad sankcionuodami kriminalinės žvalgybos veiksmus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismai tik perrašydavo prokuroro teikimo rezoliucinę dalį, nenurodant, kokie konkretūs veiksmai, priemonės ir kokia apimtimi gali būti vykdomi jo atžvilgiu. Teisėjų kolegija su šiais nuteistojo motyvais nesutinka. Leidimas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus turi būti kiek įmanoma tikslesnis, kad proceso dalyviai ir bylą nagrinėjantys teismai galėtų įvertinti tokių veiksmų teisėtumą (teisinį pagrindą) ir pagrįstumą (faktinį pagrindą). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nutarties dėl neviešo pobūdžio veiksmų sankcionavimo rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai nurodytas sankcionuojamų veiksmų pavadinimas, turinys, apimtis, laikas ir asmuo ar asmenys, prieš kuriuos leidžiama atlikti operatyvinius (kriminalinės žvalgybos) veiksmus. Leidimas atlikti operatyvinius (kriminalinės žvalgybos) veiksmus turi būti kiek įmanoma tikslesnis, kad proceso dalyviai ir bylą nagrinėjantys teismai galėtų įvertinti tų veiksmų teisėtumą (teisinį pagrindą) ir pagrįstumą (faktinį pagrindą), būtent kad būtų aišku, kokie veiksmai, kur, prieš kokius asmenis, kiek laiko galėjo būti vykdomi. Visgi, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, toks reikalavimas negali būti suprantamas kaip perteklinių duomenų nurodymas teismo nutartyse. Teismo sprendimuose turi būti nurodyti duomenys, kurie būtini teisiniam ir faktiniam operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų ar neviešo pobūdžio procesinių prievartos priemonių (slaptų tyrimo veiksmų) pagrindui įvertinti; taip pat būtini teismo sprendimu leidžiamoms atlikti veiksmų apimtims (riboms) nustatyti, t. y. susiję su slaptai kontroliuojamo susižinojimo objektu (asmeniu, asmenimis), vieta, laiku (terminu) ir būdu (garso, vaizdo, kitokiu kontroliavimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-1073/2020).

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. B. atžvilgiu buvo taikoma jo mobiliųjų telefonų (Nr. 620 63471, 8659 18444) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir fiksavimas, jam priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., sekimas, slaptas patekimas į jo UAB „URATC“ naudojamą kabinetą, adresu (duomenys neskelbtini), bei veiksmų atlikimas jame ir slaptas patekimas į M. B. UAB „URATC“ lankomas bendrojo naudojimo patalpas – trečio aukšto laiptinę, esančią (duomenys neskelbtini), bei veiksmų atlikimas joje (23 t., b. l. 149–170, 171–176, 24 t., b. l. 1–22, 23–29, 30–32, 33–45, 46–51, 52–59, 60–66, 67–71, 72–79, 25 t., b. l. 103–108, 109–112, 113–130, 131–146, 147–150, 32 t., b. l. 39–50, 51–58, 59–66, 67–68, 69–74, 75–80, 177–181). Iš nutarčių, kuriomis šios priemonės buvo sankcionuotos, įvertinus tiek jų turinį, tiek rezoliucines dalis, yra aišku, kokie veiksmai, kur, prieš kokį asmenį, kiek laiko galėjo būti atliekami, kas galėjo tuos veiksmus atlikti ir kokiu būdu tie veiksmai ir jų rezultatai turėjo būti užfiksuoti. Kokie tikslesni duomenys turėjo būti nurodyti teismų nutartyse, sankcionuojant kriminalinės žvalgybos veiksmus M. B. atžvilgiu, skunde nenurodo ir pats nuteistasis. Paminėtų aplinkybių įvardijimas kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo nutartyse, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamas, atitinka jų turiniui keliamus reikalavimus, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai M. B. atžvilgiu buvo sankcionuoti tinkamai, motyvuotomis nutartimis, laikantis proporcingumo principo. Šiuos duomenis taip pat patvirtina ir kitais BPK nustatytais veiksmai surinkti duomenys, t. y. liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga. Todėl kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pripažintini leistinais, jais grįstina nuteistojo M. B. kaltė nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

24. Kaip matyti iš 2016 m. liepos 26 d., 8.41 val. tarp R. J. ir D. V. vykusio telefoninio pokalbio (įrašo Nr. 1459), D. V. skundžiasi R. J. M. B. elgesiu, teigia, kad M. B. dėl įrenginių gedimų UAB „URATC“ juos pakišinėja, jų parengtų raštų, patikrinimo aktų bei atsakymų neskaito, skundžiasi pasibaigusia techninės priežiūros sutartimi, teigia, kad gal jie (teisėjų kolegijos pastaba – M. B. ir UAB „M.“) yra kažką sutarę iš anksto, prieidami išvadą, kad M. B. eina prieš juos abu, o ne su jais (25 t., b. l. 47–49). Kito R. J. ir D. V. telefoninio pokalbio, vykusio 2016 m. rugpjūčio 17 d., 15.26 val. (įrašas Nr. 1588), metu R. J. skundžiasi D. V., kad tie (teisėjų kolegijos pastaba – UAB „M.“) atsiuntė sąskaitą už „platą“. Pasak R. J., M. B. skambino V. Š. ir šis įtikino M. B., jog jie patys (teisėjų kolegijos pastaba – UAB „URATC“) turi nusipirkti „platą“. R. J. su tuo nesutiko, prašė M. B. pasikviesti buvusį darbuotoją ir nustatyti, kas kaltas dėl jo gedimo, tačiau M. B. nurodė, jog jeigu tokiu atveju paaiškės, kad dėl gedimo kalti jie patys (teisėjų kolegijos pastaba – R. J. ir D. V.), už gedimo remontą UAB „URATC“ sumokėti pinigai bus išskaičiuoti jiems iš atlyginimo. Pokalbio metu R. J. keikė M. B. už tokį jo elgesį, į ką D. V. atsakė, kad M. B. jiems kažko nepasako, nurodydamas, kad „jam ten gal nuo kiekvieno rublio“, kam R. J. pritarė. Pokalbio metu D. V. R. J. išreiškė savo nuogąstavimus, kad šitos įmonės (teisėjų kolegijos pastaba – UAB „URATC“) iš UAB „M.“ rankų jau nebeištrauksi – „melžia ir melš, mato, kad lengvai melžiasi“. Toliau asmenys kalbasi apie tai, kad jie negali pasirašyti ant akto dėl nustatyto gedimo, tačiau čia pat nurodo, kad jeigu nepasirašys jie, tai už juos padarys M. B. ir kol jis dirbs, kitaip nebus (25 t., b. l. 54–58). 2016 m. lapkričio 16 d., 14.49 val. užfiksuotas V. Š. ir M. B. telefoninis pokalbis (įrašas Nr. 1760), kurio metu asmenys kalbasi apie UAB „M.“ ir UAB „URATC“ sutarčių dėl įrenginių priežiūros ir techninio aptarnavimo pratęsimo. M. B. nurodo, kad reikia pasirašyti naujas sutartis, nes neturi, kaip bendrovei „M.“ mokėti pinigų. Kalba apie tai, kad M. B. neturės, kaip pasiaiškinti valdybai dėl gedimo, dėl kurio žmonės visą savaitę negali dirbti. V. Š. žada viską sutvarkyti (24 t., b. l. 164–166).

25. Iš aptartų duomenų visumos seka, kad tiek D. V., tiek R. J., atsižvelgdami į M. B. elgesį, bendrauja apie glaudžius M. B. ir UAB „M.“ santykius, baiminasi dėl tolesnės UAB „URATC“ veiklos, teigdami, kad jeigu jie kažko nesutiks padaryti (pvz. pasirašyti ant aktų dėl netinkamai atliktų UAB „M.“ darbų), tai už juos atliks M. B., aiškiai ir nedviprasmiškai spėlioja, kad galimai M. B. gauna piniginę naudą iš UAB „M.“. Tuo tarpu iš aukščiau aptarto M. B. ir V. Š. telefoninio pokalbio turinio seka, kad M. B. rūpinosi ne tik jo vadovaujamos įmonės, bet ir UAB „M.“ interesais, taip ir finansiniais, sutarčių su šia įmone pratęsimu, teigdamas, kad neturėdamas sutarčių, negali jiems toliau mokėti už įrenginių priežiūrą ir techninį aptarnavimą. Be to, telefoninio pokalbio metu M. B. baiminasi dėl valdybos reakcijos į tai, kad dėl įrenginių gedimo, už kurių remontą yra tiesiogiai atsakinga UAB „M.“, UAB „URATC“ negali tinkamai tęsti savo veiklos, tačiau jokių oficialių priemonių, sprendžiant iš bylos medžiagos, UAB „M.“ atžvilgiu nesiima, taip rodydamas išskirtinį palankumą šiai įmonei, dėl ko piktinosi kiti UAB „URATC“ darbuotojai (pvz., R. J. ir D. V. jų tarpusavio pokalbių metu).

26. Nors vien tik šių pokalbio turinio savaime nepakanka pagrįstai spręsti apie M. B. ir UAB „M.“ direktorių V. Š. siejusius neteisėtus sandorius, tačiau šie duomenys, juos sugretinus su kitais byloje surinktais įrodymais, patvirtina teismo vidinį įsitikinimą dėl M. B. nusikalstamo elgesio.

27. Toliau analizuojant kriminalinės žvalgybos metu gautą informaciją matyti, kad 2016 m. liepos 28 d., 7.52 val. vykusio M. B. ir D. V. telefoninio pokalbio metu (įrašas Nr. 569), D. V. informuoja M. B. apie eilinį įrenginių gedimą UAB „URATC“, nurodydamas, kad po kiekvieno UAB „M.“ darbuotojų pasirodymo vyksta „cirkai“, teigia, kad reikia juos išmesti (teisėjų kolegijos pastaba – atsisakyti jų paslaugų), į ką M. B. atsako, jog juos išmetus viskas bus dar blogiau (24 t., b. l. 16–17). Iš 2016 m. rugpjūčio 8 d., 11.37 val. vykusio V. Š. ir V. M. (teisėjų kolegijos pastaba – abu dirba UAB „M.“) telefoninio pokalbio (įrašo Nr. 1588) turinio aišku, kad jis yra susijęs su UAB „URATC“ esančių UAB „M.“ prižiūrimų įrenginių gedimais. V. M. sako, kad jie (teisėjų kolegijos pastaba – UAB „URATC“) nepasirašo (teisėjų kolegijos pastaba – akto dėl įrenginio gedimo), R. J. ir D. V. „skersai gula“, M. B. – nesiryžta. R. J. ir D. V. vienas kitą remia. Jei būtų jų vienas, tai su M. B. kaip nors būtų susitarę. V. M. prašo V. Š., kad šis paskambintų M. B., tačiau V. Š. nenori jam skambinti ir jo spausti, nes įtaria, kad gali būti dar blogiau (24 t., b. l. 155–157).

28. Atsižvelgiant į aptartus liudytojų parodymus bei kriminalinės žvalgybos metu surinktos informacijos analizę darytina abejonių nekelianti išvada, kad UAB „URATC“ darbuotojai nuolat skundėsi M. B. dėl UAB „M.“ atliekamų remonto ir priežiūros darbų, teigė, kad savo pareigas jie vykdo netinkamai, dėl ko, juos reikia kažkuo pakeisti. Tačiau M. B. su savo darbuotojų pozicija nesutikdavo, vietoje jų palaikymo, jis išreikšdavo išskirtinį „pasitikėjimą“ UAB „M.“, be kita ko, stengdamasis reabilituoti juos savo darbuotojų R. J. ir D. V. akyse. Štai pavyzdžiui 2016 m. rugpjūčio 8 d., 10.42 val., po eilinio UAB „M.“ įrenginių remonto, M. B. skambina R. J. ir prašo jo atvažiuoti ir patikrinti, kaip UAB „M.“ atliko jiems priskirtus darbus, pažymėdamas, kad, jo akimis, viskas atlikta neblogai (24 t., b. l. 24).

29. M. B. palankumą bendrovei „M.“ patvirtina ne tik nuolatiniai M. B. ir jam pavaldžių darbuotojų ginčai dėl UAB „M.“ neveiklumo bei M. B. veiksmai siekiant reabilituoti šią įmonę jam pavaldžių darbuotojų akyse, bet ir tai, kad bendrovei „M.“ susidūrus su finansiniais sunkumais, t. y. antstoliams areštavus UAB „M.“ banko sąskaitas, UAB „URATC“ piniginės lėšos už jos įrenginių techninę priežiūrą ir aptarnavimą pagal trišalius UAB „M.“, UAB „E.“ ir UAB „URATC“ susitarimus buvo pervedamos ne į UAB „M.“, bet į UAB „E.“ banko sąskaitas. Nors apklausiami pirmosios instancijos teisme tiek V. Š., tiek M. B. tvirtino, kad tai įprasta praktika ir ši situacija niekuo neišsiskyrė iš kitų trišalių susitarimų, tačiau su tokia jų pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

30. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „M.“ 2017 m. gegužės 16 d. išrašė 3 PVM sąskaitas faktūras juridiniam asmeniui UAB „URATC“, pagal kurias UAB „URATC“ bendrovei „M.“ turėjo sumokėti 484 eurus už elektros įrenginių techninę priežiūrą, 484 eurus už šilumos įrenginių techninę priežiūrą ir 363 eurus už biologinio apdorojimo įrenginių techninę priežiūrą. 2017 m. birželio 7 d. juridiniam asmeniui UAB „URATC“ buvo išrašyta dar viena PVM sąskaita faktūra, pagal kurią UAB „URATC“ bendrovei „M.“ turėjo sumokėti 2 156,70 eurų už kogeneracinės jėgainės aptarnavimą. Viso pagal paminėtas PVM sąskaitas faktūras UAB „URATC“ bendrovei „M.“ turėjo sumokėti 3 487,70 eurų. 2017 m. birželio 8 d. UAB „URATC“ buvo gautas UAB „M.“ prašymas Nr. SR-2017-066 dėl mokėjimo UAB „E.“. 2017 m. birželio 9 d. tarp UAB „URATC“, UAB „M.“ ir UAB „E.“ buvo pasirašytas trišalis susitarimas, kurio pagrindu UAB „URATC“ sumokėjo UAB „E.“ 3 487,70 eurų, tokiu būdu neva sumažindama UAB „M.“ skolą bendrovei „E.“ ir UAB „URATC“ skolą bendrovei „M.“. Analogišku būdu buvo apmokėtos ir 2017 m. birželio 21 d. UAB „M.“ juridiniam asmeniui UAB „URATC“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias UAB „URATC“ bendrovei „M.“ turėjo sumokėti dar 1 331 eurą, t. y. 484 eurus už elektros įrenginių techninę priežiūrą, 484 eurus už šilumos įrenginių techninę priežiūrą ir 363 eurus už biologinio apdorojimo įrenginių techninę priežiūrą. Šių PVM sąskaitų faktūrų pagrindu 2017 m. birželio 28 d. buvo pasirašytas dar vienas trišalis UAB „URATC“, UAB „M.“ ir UAB „E.“ susitarimas, kurio pagrindu UAB „URATC“ sumokėjo UAB „E.“ 3 487,70 eurų, tokiu būdu vėlgi neva sumažindama UAB „M.“ skolą bendrovei „E.“ ir UAB „URATC“ skolą bendrovei „M.“ (5 t., b. l. 97, 98, 99).

31. Analizuojant šiuos duomenis svarbu pastebėti, kad tokio pobūdžio UAB „URATC“ suteiktų paslaugų apmokėjimas bendrovei „M.“ nebuvo įprastas. Nors paslaugas juridiniam asmeniui UAB „URATC“ UAB „M.“ teikė ne vienerius metus, tačiau UAB „M.“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros juridiniam asmeniui UAB „URATC“ visuomet buvo apmokamos vienu ir tuo pačiu būdu, t. y. pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras priklausančias pinigines lėšas pervedant tiesiogiai į UAB „M.“ banko sąskaitas. Tai betarpiškai patvirtino ir UAB „URATC“ buhalterė A. P., paaiškinusi, kad UAB „URATC“ piniginės lėšos visuomet buvo pervedamos į UAB „M.“ banko sąskaitą, nurodytą ant konkrečios jai pateiktos PVM sąskaitos faktūros (2 t. b. l. 90–94).

32. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos analizė teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad pasikeitusi juridiniam asmeniui UAB „URATC“ UAB „M.“ suteiktų paslaugų apmokėjimo tvarka iš esmės siejama su V. Š. vaidmeniu UAB „E.“ bei UAB „M.“ atžvilgiu taikomomis antstolių priemonėmis. Bylos duomenimis, nuo 2017 m. gegužės 11 d. (trišaliai UAB „URATC“, UAB „M.“ ir UAB „E.“ susitarimai buvo pasirašyti 2017 m. birželio 6 ir 28 dienomis); V. Š., tuo pačiu metu būdamas UAB „M.“ direktoriumi, tapo ir UAB „E.“ direktoriumi, o nuo 2017 m. liepos 4 d. – ir vieninteliu šios įmonės akcininku (23 t., b. l. 15–18). Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, iki V. Š. skyrimo UAB „E.“ direktoriumi, juo buvo A. R. (teisėjų kolegijos pastaba – tuo metu ji dirbo UAB „M.“ teisininke) (23 t., b. l. 15–18). Kaip nustatyta A. R. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, UAB „M.“ ji dirbo apie 10 metų, tuo tarpu UAB „E.“ direktore ji buvo vos kelias valandas, kadangi to jos prašė V. Š.. A. R. teigimu, nė vieno trišalio UAB „URATC“, UAB „M.“ ir UAB „E.“ susitarimo ji, kaip UAB „E.“ direktorė, nepasirašė, kadangi tuo metu jos, kaip direktorės, įgaliojimai jau buvo pasibaigę (42 t., b. l. 111–116). Kaip nustatyta V. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jis patvirtino ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme, 2017 m. birželio 9 d. trišalį susitarimą A. R. vardu pasirašė jis pats, nes manė, kad bus negražu, jei šį susitarimą jis pasirašys ir kaip UAB „M.“, ir kaip UAB „E.“ direktorius. V. Š. patvirtino, kad trišalius susitarimus prašė pasirašyti dėl UAB „M.“ finansinių sunkumų bei dėl antstolių taikomų priemonių UAB „M.“ atžvilgiu, apie ką buvo sakęs ir M. B. (37 t., b. l. 149–154). Šių duomenų kontekste paminėtina ir tai, kad 2017 m. balandžio 18 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme UAB „M.“ atžvilgiu buvo priimtas galutinis ir neskundžiamas procesinis sprendimas, kuriuo 2015 m. vasario 11 d. Konkurencijos tarybos nutarimas Nr. 2S-2/2015 dėl jame konstatuotų konkurencijos pažeidimų, kuriuo UAB „M.“ buvo paskirta net 333 900 eurų bauda, buvo paliktas nepakeistas (23 t., b. l. 52–66).

33. Nors M. B. nuosekliai neigė 2017 m. birželio 6 ir 28 d. trišalių UAB „URATC“, UAB „M.“ ir UAB „E.“ susitarimų pasirašymo metu žinojęs apie sunkią UAB „M.“ finansinę padėtį, tačiau šiuos M. B. teiginius paneigia ne tik V. Š. parodymai, bet ir kriminalinės žvalgybos metu surinkta informacija. 2017 m. gegužės 2 d., 14.41 val. telefoninio pokalbio (įrašas Nr. 324) metu R. J. informuoja M. B. apie tai, kad UAB „M.“ bankrutuoja, gavo 333 000 eurų baudą, kad jie (teisėjų kolegijos pastaba – UAB „URATC“) gavo antstolių raštą (24 t., b. l. 74–75). Kitos dienos rytą M. B. susiskambina su V. Š. ir perpasakoja šiam jo ir R. J. pokalbio turinį, nurodo, kad teisininkai ištraukė su UAB „M.“ susijusius straipsnius dėl konkurencijos (24 t., b. l. 177–178).

34. Įvertinus tai, kas aptarta, nekyla abejonių, kad trišalių UAB „M.“, UAB „URATC“ ir UAB „E.“ susitarimų pasirašymo metu UAB „M.“ jau turėjo finansinių sunkumų, apie kuriuos žinojo ir M. B., tuo metu UAB „M.“ direktorius V. Š. jau buvo spėjęs tapti ir UAB „E.“ direktoriumi. Visa tai suponuoja išvadą, kad trišaliai susitarimai buvo sąlygoti ne siekio sumažinti tariamą UAB „M.“ skolą bendrovei „E.“, kaip įprasta panašaus pobūdžio susitarimams, bet siekiant išvengti antstolių taikomų priemonių UAB „M.“ atžvilgiu. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių tariamą UAB „M.“ skolą bendrovei „E.“; jokie šių įmonių tarpusavio susitarimai dėl paslaugų teikimo viena kitai, byloje taip pat nenustatyti. Priešingu atveju taip pat nebūtų paaiškinama, kodėl A. Š. turėjo pasirašyti UAB „E.“ jau nebedirbusios A. R. vardu. Be to, remiantis UAB „URATC“ buhalterės A. P. parodymais, bylai aktualiu laikotarpiu UAB „URATC“ buvo gavęs ne vieną antstolio raštą, pagal kurį UAB „M.“ uždirbtos piniginės lėšos juridiniame asmenyje UAB „URATC“ turėjo būti pervedamos į antstolio banko sąskaitą. Lietuvos antstolių rūmų 2017 m. lapkričio 15 d. rašte pateiktais duomenimis nustatytos analogiškos aplinkybės, o būtent tai, kad 2016–2017 metais UAB „M.“ atžvilgiu buvo nuolat taikomos įvairių antstolių priemonės dėl išieškojimo pagal vykdomąsias bylas (21 t., b. l. 175–183).

35. Atsižvelgiant į išdėstytų duomenų visumą, pagrįstai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šie susitarimai buvo naudingi tik bendrovei „M.“ ir jos direktoriui V. Š., ne UAB „URATC“, todėl tokių susitarimų pasirašymas, bei piniginių lėšų pervedimas trečiajai įmonei, žinant sunkią UAB „M.“ finansinę padėtį, buvo dar viena M. B. palankumo bendrovei „M.“ išraiškos forma, šiuo atveju padedant apeiti antstolių vykdomus išieškojimus.

36. Konstatuojant šią išvadą svarbu pažymėti ir tai, kad, siekdamas UAB „M.“ laimėjimo UAB „URATC“ organizuojamame konkurse „Mišrių komunalinių atliekų mechaninis rūšiavimas ir biologinis apdorojimas su energijos gamyba ir galutinių po apdorojimo gautų produktų/atliekų sutvarkymo paslaugų pirkimas“, M. B. nuolat teikė informaciją apie konkurso procedūrų eigą ir dalyvius V. Š., nuosekliai vykdė jo su konkursu susijusius prašymus, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį (2016 m. rugsėjo 20 d. įstatymo Nr. XII-2624 redakcija), pagal kurią, perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, bei 16 straipsnio 4 dalį, numatančią, kad Komisijos nariai ir Komisiją sudariusios organizacijos pakviesti ekspertai negali teikti jokios informacijos tretiesiems asmenims apie tiekėjų pateiktų pasiūlymų turinį, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus atvejus, ką visiškai pagrįstai skundžiamame nuosprendyje konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Pagrindo abejoti šia apygardos teismo išvada teisėjų kolegija neįžvelgia.

37. Nors apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu M. B. tvirtino, kad jo elgesys su V. Š., kalbant apie konkurso procedūras ir eigą, nebuvo niekuo ypatingas, jis V. Š. teikė tik tokią informaciją, kurios šis paprašydavo, analogiškai elgėsi ir su kitais konkurso dalyviais, tačiau, sutikti su tokia M. B. pozicija, be kita ko, išreikštą ir apeliaciniame skunde, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visumą, nėra pagrindo.

38. Kaip matyti iš liudytojo V. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, M. B. jį nuolat informavo apie konkurso procedūrų eigą ir dalyvius. Tokį M. B. elgesį, anot V. Š., lėmė M. B. įsitikinimas, kad tik UAB „M.“ gali vykdyti konkurse nurodytus darbus. Jis prašė M. B. nukelti pasiūlymų pateikimo terminą, nes nebuvo surinkęs visos informacijos, būtinos pasiūlymui pateikti, be to, jam reikėjo laiko pasiskolinti pinigų padengti įmonės skoloms. M. B. jam pažadėjo spręsti dėl pasiūlymų pateikimo termino nukėlimo. V. Š. teigimu, jis davė M. B. alkoholinio gėrimo butelį, elektros darbus, medžiagas, leido pasinaudoti butu ir pažadėjo jo statomame name įrengti grindinį šildymą su medžiagomis už gerų santykių su juo palaikymą, už palankių sprendimų priėmimą ateityje (37 t., b. l. 149–154). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme šiuos savo parodymus V. Š. bandė sumenkinti, nurodydamas, kad tuo metu, kai jis buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, jis buvo neadekvačios būsenos dėl įmonės bankroto bei tėvo mirties, be to, jis serga cukralige, dėl ko, jam kartais sutrinka atmintis, tačiau savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų jis neatsisakė, nurodydamas, kad nuo įvykio praėjo 4-5 metai, todėl šiuo metu ne viską pamena gerai (42 t., b. l. 68–73). Teisėjų kolegija, taip pat atsižvelgdama ir į kitus bylos duomenis, nemato pagrindo nesivadovauti ikiteisminio tyrimo metu duotais V. Š. parodymais, juo labiau, kad liudytojas buvo apklaustas betarpiškai po UAB „M.“ patalpose atliktos kratos, taigi tuo metu galėjo geriau prisiminti įvykius. Be to, ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagrindu, V. Š. iš esmės pripažinus savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir BK 40 straipsnio pagrindais. Ir vis tik, siekdama pašalinti bet kokias abejones, kaip ir vertindama kitus įrodymus, V. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais teisėjų kolegija remiasi tiek, kiek juos patvirtina kiti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai.

39. Aptartus ikiteisminio tyrimo metu duotus V. Š. parodymus patvirtina ir kriminalinės žvalgybos metu surinkta informacija. Remiantis 2016 m. rugsėjo 19 d., 11.48 val. M. B. ir V. Š. telefoninio pokalbio (įrašas Nr. 1967) analize, M. B. informuoja V. Š. apie UAB „URATC“ paskelbtą operatoriaus konkursą, liepia pasižiūrėti (24 t., b. l. 25–26). 2016 m. spalio 20 d., 10.38 val. (įrašas Nr. 368) V. A.-Š. telefonu informuoja M. B., kad yra gautos UAB „E.“ (teisėjų kolegijos pastaba – viena iš konkurso dalyvių) ir UAB „M.“ pretenzijos dėl konkurso, į ką M. B. atsako, jog viskas čia gerai, UAB „M.“ žino, kaip ir ką reikia rašyti (24 t., b. l. 34–37). Netrukus po šio pokalbio, 11.16 val. (įrašo Nr. 369), M. B. telefonu iš esmės perpasakoja V. Š. savo ir V. A.-Š. telefoninį pokalbį, nurodo, kad yra gautas UAB „M.“ užklausimas, į kurį bus atsakyta. M. B. pažymi, kad dar kreipėsi kažkokia EKO.... (teisėjų kolegijos pastaba – UAB „E.“), tačiau jiems trūksta sąlygų (24 t., b. l. 37–39). Iš šių pokalbių turinio aišku, kad M. B. ne tik informavo V. Š. apie UAB „URATC“ paskelbtą konkursą, bet ir diskutavo su juo apie kitus konkurso dalyvius, o būtent UAB „E.“, pateikdamas informaciją apie šią konkrečią įmonę, nurodydamas, kad jiems trūksta sąlygų ir kad jie teikia užklausimus pirkimų organizatoriui, t. y. UAB „URATC“.

40. Toliau analizuojant kriminalinės žvalgybos metu surinktą informaciją matyti, kad 2016 m. lapkričio 23 d., 13.40 val. V. Š. susitinka su M. B. (duomenys neskelbtini), trečio aukšto laiptinėje. V. Š. prašo M. B. nukelti pasiūlymų konkursui pateikimą porai savaičių ar 10 dienų, klausia, ar nieko baisaus, į ką M. B. atsako, kad jam daug klausimų uždavė UAB „E.“, dėl ko jis planuoja rytoj su Karoliu (teisėjų kolegijos pastaba – K. B., kuris, bylos duomenimis, atliko kainos skaičiavimus UAB „URATC“ paskelbtam konkursui) pašnekėti, gali būti, kad pasiūlymų konkursui paskelbimą nukels gruodžio 20-23 d. V. Š. toliau kalba apie konkursą, apie jo sąlygas, nurodo, kad būtų gerai, jei degios frakcijos kiekis būtų didesnis. M. B. nurodo, kad konkurse dar dalyvauja UAB „E.“, UAB „E.“, dar draugas jo. V. Š. paprašo nukelti terminą, į ką M. B. atsako, kad gal atidės 20 dienų. Abiem susitikimo dalyviams išėjus ir sugrįžus į tą pačią vietą po maždaug 20 minučių, M. B. informuoja V. Š., kad vokų plėšimą atideda (25 t., b. l. 151–154). Vertinant šio pokalbio turinį, akivaizdu, kad šio susitikimo metu, V. Š. prašymu, ką V. Š. patvirtino ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, M. B. priėmė sprendimą atidėti pasiūlymų pateikimo konkursui datą, kadangi bendrovei „M.“ reikėjo laiko tinkamam pasiūlymo parengimui. To paties pokalbio metu M. B. informavo V. Š. apie likusius konkurso dalyvius, nurodydamas, kad konkurse be UAB „M.“ ir UAB „E.“ dalyvauja dar ir UAB „E.“, UAB „E.“ ir dar viena V. Š. draugo įmonė.

41. Praėjus kelioms dienoms po aptarto V. Š. ir M. B. susitikimo, 2016 m. lapkričio 25 d., 13.56 val. telefoninio pokalbio (įrašas Nr. 2378) metu M. B. informuoja V. Š., kad jo draugo įmonė UAB „A.“ dalyvauti konkurse atsisakė, dar liko UAB „E.“, UAB „E.“ ir UAB „E.“ (24 t., b. l. 168–169). 2016 m. lapkričio 28 d., 9.28 val. telefoninio pokalbio (įrašo Nr. 1226) metu M. B. informuoja V. M., kad dalyviai prirašė daug klausimų, nurodo, kad „kai Virgis (teisėjų kolegijos pastaba – V. Š.) buvo, matė, kad klausimų „more“ (teisėjų kolegijos pastaba – rusiškas žodis, reiškiantis „jūra“) ten“ (25 t., b. l. 3–4). 2016 m. gruodžio 21 d., 9.23 val. (įrašo Nr. 1962) M. B. telefonu informuoja V. Š., kad laiškų dėl konkurso laukiama iki 23 dienos, į ką V. Š. atsako, kad bus (24 t., b. l. 43–44). Iš 2016 m. gruodžio 22 d., 14.33 val. vykusio V. Š. ir M. B. telefoninio pokalbio (įrašo Nr. 4086) turinio matyti, kad M. B. informuoja V. Š., jog jis viską turi pateikti elektroniniu būdu (teisėjų kolegijos pastaba – būtent tokiu būdu pateikiami dokumentai konkursui). M. B. prašo viską pateikti šiandien, nes jie rūpinasi jais. V. Š. liepia nesinervuoti ir teigia, kad viską pateiks (24 t., b. l. 169–170). Šių duomenų visuma vėlgi patvirtina V. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, o būtent tai, kad M. B. jį nuolat informuodavo apie kitus konkurso dalyvius bei konkursui būtinus atlikti veiksmus – pateikti laiškus elektroniniu būdu.

42. Šių asmenų bendravimas, kiek jis susijęs su UAB „URATC“ organizuotu konkursu, kriminalinės žvalgybos duomenimis, toliau buvo tęsiamas likus kiek mažiau nei vienam mėnesiui iki konkurso pabaigos. 2017 m. gegužės 2 d., 14.41 val. telefoninio pokalbio (įrašo Nr. 324) metu R. J. klausia M. B., ką daryti su UAB „M.“, į ką M. B. atsako „jeigu valdyba liepia, tai bandyti kalbėti su konsultantais, ar galima, nutraukiam, jeigu valdyba...“. Tačiau R. J. jį sustabdo ir nurodo, kad jis kalba ne apie konkursą, o apie įrenginių gedimus, kurių UAB „M.“ nebetvarko, informuoja M. B., jog girdėjo, kad UAB „M.“ bankrutuoja, gavo 330 000 eurų baudą. R. J. skundžiasi, kad UAB „M.“ nieko nebetvarko, telefonu neatsiliepia ir į raštus nebeatsako. M. B. keikiasi (24 t., b. l. 74–75). Kitą dieną, t. y. 2017 m. gegužės 3 d., 7.53 val., M. B. paskambina V. Š. (įrašo Nr. 1140). Pokalbio metu M. B. informuoja, kad jis žino apie straipsnius dėl UAB „M.“ bėdų, susijusių su konkurencijos tarybos jiems paskirta bauda, skundžiasi, kad R. J. vis šūkauja, nori kreiptis į draudimą, niekas nedirba, siautėja, į raštus jiems niekas neatsako, kviečia atvažiuoti V. Š. ir aptarti tolesnius veiksmus, nurodo, kad jis pats važiuos dabar į darbą ir bandys visus apraminti (24 t., b. l. 177–178). 2017 m. gegužės 5 d., 13.18 val. telefonu (įrašo Nr. 370) R. J. klausia M. B., ar siųsti paruoštus dokumentus draudimui (teisėjų kolegijos pastaba – dėl UAB „M.“ prižiūrimų įrenginių gedimo juridiniame asmenyje UAB „URATC“), tačiau M. B. paprašo duoti jam pusvalandį, per kurį jis bandys susiskambinti (teisėjų kolegijos pastaba – su V. Š.) (24 t., b. l. 76). Iš karto po to, t. y. 2017 m. gegužės 5 d., 13.18 val. (įrašo Nr. 370), M. B. telefonu susisiekia su V. Š.. M. B. išreiškia savo pasipiktinimą dėl to, kad V. Š. nepaskambino R. J., teigia, kad R. J. pasiruošęs viską perduoti draudimui, nurodo, kad valdyba juos užmuš. Pasakoja V. Š. apie tai, kad jis sustabdė R. J. dėl kreipimosi į draudimą ir paprašė leisti jam pasikalbėti su V. Š., prašo paskambinti R. J., informuodamas, kad jei nepaskambins, jie (teisėjų kolegijos pastaba – UAB „M.“) lieka be darbo ir viską perduoda draudimui. M. B. teiraujasi, gal jam leisti „mechanizmą“, konkursus, kur darė, sustabdyti ir laukti geresnių laikų (24 t., b. l. 179–180). Tą pačią dieną, t. y. 2017 m. gegužės 5 d., 13.41 val., V. Š., iš esmės vykdydamas M. B. prašymą, telefonu susisiekia su R. J. (įrašo Nr. 1358). R. J. priekaištauja V. Š., kad šis nekėlė telefono ragelio, V. Š. skundžiasi, kad jam buvo sunku, gavo baudą, nurodydamas, kad šiuo metu problema yra hidrovariklis, kurio suremontuoti UAB „M.“ neturi galimybių. Susitaria susitikti ir viską aptarti (24 t., b. l. 180–181).

43. Remiantis kriminalinės žvalgybos duomenimis, 2017 m. gegužės 9 d. 14.00–14.50 val., M. B. kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyksta M. B. ir jo darbuotojų, atsakingų už konkurso organizavimą UAB „URATC“ – V. A.-Š., R. J., L. S. ir D. V., susitikimas. Susitikimo metu aptariami galimi konkurso pabaigos scenarijai. R. J. mano, jog konkursas turėtų būti nutrauktas, tačiau su tuo nesutinka L. S., nurodydamas, kad tokiu atveju bus trys ieškiniai. Kalba apie tai, kad UAB „M.“ yra trečioje vietoje pagal kainą, klausia, ar jie turi susitarimą su UAB „URATC“, į ką V. A.-Š. atsako teigiamai. Tuomet L. S. išreiškia savo abejones dėl tokio pasiūlymo pripažinimo tinkamu, nurodydamas, kad jie (teisėjų kolegijos pastaba – UAB „M.“) atrodo silpnai. L. S. siūlo visus konkurso dalyvius diskvalifikuoti dėl techninių neatitikimų minimaliems reikalavimams, kalba apie UAB „M.“ finansinę padėtį, nurodydamas, kad su jais negali būti pasirašoma sutartis, nes jie kelia abejonių dėl savo finansinės padėties, nuslėpė 350 000 eurų baudą. Visi nusprendžia, kad reikia atmesti visus konkurso dalyvių pasiūlymus (25 t., b. l. 131–146).

44. Netrukus po šio susitikimo, 2017 m. gegužės 9 d., 15.00 val., M. B. kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyksta jo, V. Š. ir R. J. pokalbis. M. B. prašo V. Š. pasakyti „ką nors gero“, tačiau V. Š. nurodo, kad viskas yra blogai, kad jo įmonė eis į restruktūrizaciją. Pasakoja apie sunkią UAB „M.“ finansinę padėtį. M. B. informuoja, kad konkursas bus nutrauktas ir kitais metais jis bus vykdomas iš naujo, pažymėdamas, kad jeigu reikia, galima konkursą skelbti ir po pusės metų, nes dabar, kai UAB „M.“ sąskaitos areštuotos, jiems net pinigų pervesti negalima. V. Š. patikina, kad pradėjus UAB „M.“ restruktūrizavimo procesą, pinigai iš įmonės sąskaitos nebus nurašomi, į ką M. B. atsako, kad yra toks politinis sprendimas. Toliau M. B. kalba tyliai apie konsultantą, kad visiems atsakys, nevykdys, „praeis ten pusmetis, jeigu lieps, tai mes vėl tada iš naujo viską darom... gal tada viskas... taip, kad dabar šita situacija pusiau dėkinga tokioje vietoje, kad viskas sustojo ir laukiam geresnių laikų“ (25 t., b. l. 147–150).

45. Iš šio pokalbio turinio aišku, kad M. B. su V. Š. aptaria UAB „M.“ finansinę padėtį bei galimybę skelbti pakartotinį konkursą, kai ji pagerės. Būtent apie tokią situaciją M. B. 2017 m. gegužės 9 d. 14.00–14.50 val. vykusio susitikimo metu informavo ir teisininkas L. S., nurodydamas, kad su UAB „M.“ negali būti pasirašoma sutartis, nes ji kelia abejonių dėl savo finansinės padėties, nuslėpė 350 000 eurų baudą. Toks L. S. aiškinimas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnyje (2016 m. rugsėjo 20 d. įstatymo Nr. XII-2624 redakcija) numatytas sąlygas, draudžiančios ir ribojančios tiekėjų dalyvavimą pirkime. Viena iš sąlygų, ribojančių tiekėjų dalyvavimą pirkime yra susijusi su tiekėjo finansine padėtimi: perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas: 1) yra bankrutavęs, likviduojamas, su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), sustabdęs ar apribojęs savo veiklą arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus yra tokia pati ar panaši; 2) jam iškelta restruktūrizavimo, bankroto byla arba bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, inicijuotos priverstinio likvidavimo ar susitarimo su kreditoriais procedūros arba jam vykdomos analogiškos procedūros pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus.

46. Esant šių duomenų visumai akivaizdu, kad vertinamu atveju būtent nepalanki UAB „M.“ finansinė padėtis dėl planuojamo UAB „M.“ restruktūrizavimo proceso, bet ne faktas, kad visos įmonės neatitiko keliamų viešojo pirkimo reikalavimų, lėmė konkurso paskelbimą neįvykusiu, konstatuojant, kad nė vienas iš dalyvių, taip pat UAB „M.“, neatitiko viešajame konkurse keliamų reikalavimų.

47. Įvertinus pirmiau išdėstytų duomenų visumą, darytina išvada, kad UAB „URATC“ paskelbtas konkursas nevyko skaidriai. Su konkursu susijusi informacija buvo perduodama UAB „M.“ direktoriui V. Š., M. B. nuolat ragino V. Š. atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su konkurso eiga, nuosekliai vykdė su konkursu susijusius V. Š. prašymus (pvz., atidėti pasiūlymų pateikimo laiką), informavo apie konkurso vykdymo eigą ir galimus konkurentus. UAB „M.“ susidūrus su finansiniais sunkumais, dėl kurių UAB „M.“ dalyvavimas konkurse buvo negalimas, M. B. konsultavosi su savo darbuotojais, nuolat su jais pykosi, jei šie būdavo nepatenkinti UAB „M.“ veikla juridiniame asmenyje UAB „URATC“, ieškojo išeičių, padėti UAB „M.“. Antstoliams areštavus UAB „M.“ banko sąskaitas, už paslaugas su jais, M. B. nurodymu, buvo atsiskaitoma trišalių susitarimų pagrindu, kol galiausiai, t. y. V. Š. patvirtinus, jog UAB „M.“ nepavyks išsispręsti savo finansinių problemų iki konkurso pabaigos, M. B. nusprendė paskelbti konkursą neįvykusiu, konstatuojant, kad nei vienas iš konkurso dalyvių neatitiko keliamų reikalavimų, tokiu būdu, suteikdamas galimybę UAB „M.“ išspręsti savo finansines problemas ir po to konkursą organizuoti dar kartą. Savo poziciją dėl pakartotinio konkurso paskelbimo bendrovei „M.“ išsisprendus finansinius sunkumus, M. B. aiškiai išreiškė 2017 m. gegužės 9 d., 15.00 val. jo kabinete vykusio susitikimo metu, todėl abejonių tuo, kad M. B. ir toliau planavo palaikyti UAB „M.“ bei būtent šiai įmonei sudaryti palankias sąlygas dalyvauti dar kartą paskelbtame konkurse, teisėjų kolegijai nekyla.

48. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad aptarti M. B., kaip perkančiosios organizacijos vadovo bei viešojo pirkimo komisijos pirmininko, veiksmai, kuriuos jis atliko siekdamas išskirtinai bendrovės „M.“ interesų patenkinimo – trišalis sandoris, apeinant išieškojimo procesą, išskirtinės padėties UAB „M.“ viešojo pirkimo metu suteikimas, buvo neteisėti. Įvertinus pirmiau išdėstytų duomenų visumą, M. B. teiginiai, kad tokią pačią informaciją, kurią jis suteikė V. Š., jis teikė ir kitiems konkurso dalyviams, atmestini kaip deklaratyvūs, nes nėra pagrįsti jokiais bylos duomenimis, tokios aplinkybės nebuvo užfiksuotos ir kriminalinės žvalgybos metu.

49. Apeliaciniame skunde M. B. taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo, kokia atskleista informacija viešojo pirkimo metu yra laikoma konfidencialia, tačiau tai nepaneigia M. B. veiksmų neteisėtumo pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą. Pagal nusikalstamos veikos metu galiojusios Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos 16 straipsnio 4 dalį (2012 m. birželio 29 d. įstatymas Nr. XI-2177) Komisijos nariai ir Komisiją sudariusios organizacijos pakviesti ekspertai negali teikti jokios informacijos tretiesiems asmenims apie tiekėjų pateiktų pasiūlymų turinį, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus atvejus. Taigi konfidencialios informacijos perdavimas nuteistajam inkriminuotas nebuvo. Nors šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija (2017 m. gegužės 2 d. įstatymas Nr. XIII-327) pagal 20 straipsnio 1 dalį numato siauresnį reguliavimą, jog Perkančioji organizacija, Komisija, jos nariai ar ekspertai ir kiti asmenys negali tretiesiems asmenims atskleisti iš tiekėjų gautos informacijos, kurią jie nurodė kaip konfidencialią, tai M. B. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį nekeičia: kyšininkavimo nusikalstamos sudėties tikslas yra neiškreipti valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų priimamų sprendimų teisėtumo bei apsisprendimo, ir pagal veikos metu galiojančią viešųjų pirkimų tvarką kaip tik tai ir buvo padaryta. Todėl minėtas Viešųjų pirkimo įstatymo pakeitimas nelaikytinas švelninančiu įstatymu, kuris pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turėtų įtakos sprendžiant dėl nuteistojo atsakomybės. Be to, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. B. įkaltintas neteisėtas elgesys visų pirma pasireiškė neskaidriu, UAB „M.“ išskirtines sąlygas sudarančiu bendravimu bei sandoriais.

50. Iš bylos duomenų analizės akivaizdu, kad M. B. elgesį, ypatingą jo palankumą bendrovei „M.“ ir jos direktoriui V. Š., lėmė ne tariamas jo draugiškumas, bet asmeninės naudos siekimas, pasireiškęs UAB „M.“ pagalba M. B. statomame name, M. B. sūnaus M. B. neatlygintinu apgyvendinimu UAB „M.“ priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) bei alkoholinio gėrimo „Metaxa“ butelio priėmimu iš V. M.. Nors tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme, tiek ir savo apeliaciniame skunde M. B. šias aplinkybes iš esmės neigia, teigdamas, kad už visas UAB „M.“ jam suteiktas paslaugas jis atsiskaitė, alkoholinio gėrimo „Metaxa“ butelis jam buvo perduotas ir jo sūnui buvo leista neatlygintinai pagyventi UAB „M.“ priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) tik dėl V. Š. mandagumo ir draugiškumo jam, tačiau, įvertinus M. B., kaip perkančiosios organizacijos ir viešojo pirkimo komisijos pirmininko, elgesį UAB „URATC“ organizuoto konkurso metu, M. B. rodant išskirtinį palankumą vienam konkurso dalyviui – bendrovei „M.“, sutikti su tokiais apelianto teiginiais ir jų pagrindu panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šioje dalyje, nėra pagrindo.

Dėl elektros instaliacijos įrengimo darbų ir medžiagų priėmimo

51. Bylos medžiaga patvirtina, kad M. B. ir jo sūnaus M. B. statomame name UAB „M.“ darbuotojas J. G. atliko elektros instaliacijos įrengimo darbus. Šios aplinkybės neneigia nei M. B., nei M. B., J. G. ar V. Š.. Tačiau jų pozicija dėl to, kas J. G. apmokėjo už jo atliktus darbus ir kas pirko elektros instaliacijos įrengimui būtinas medžiagas, nesutapo.

52. M. B. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio parodė, kad jis pats asmeniškai klausė J. G., ar šis galėtų jo statomame name įrengti elektros instaliaciją. Kadangi J. G. tuo metu jau buvo beišeinantis į pensiją, sutiko padėti. Sakė J. G., kad viską susiderintų su savo „valdžia“ (teisėjų kolegijos pastaba – UAB „M.“, kurioje J. G. tuo metu dirbo, direktoriumi V. Š.). Jokios sutarties dėl šių darbų atlikimo nepasirašė. Kai pradėjo namo statybas, konsultavosi su V. M. ir V. Š.. Kaip profesionalai jie davė gerų patarimų. V. Š. užsiminė, kad po savo namo statybų turi likusių elektros laidų, kuriuos gali atiduoti, todėl jam teko pirkti tik dalį elektros instaliacijos įrengimui būtinų medžiagų. Jas pirko M. B. arba pats J. G., tačiau šiam visuomet duodavo pinigų, reikalingų medžiagų įsigijimui. Nežino, ar medžiagos buvo perkamos per UAB „M.“. Už darbus su J. G. atsiskaitė M. B., būtent jis J. G. užsakė viešbutį, kuriame šis gyveno, kol atlikinėjo darbus statomame name (44 t., b. l. 150–157). Šiems parodymams iš esmės neprieštarauja ir V. Š. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų visuma. Jo teigimu, apie tai, kad UAB „M.“ darbuotojas M. B. statomame name atlikinėjo elektros instaliacijos darbus, jam nėra žinoma, tačiau tokia galimybė neatmestina. Jis pats tokio nurodymo nei vienam UAB „M.“ darbuotojui nėra davęs. V. Š. neneigia bendravęs su V. M. dėl elektros laidų, prašęs jo, kad nuvežtų juos M. B., tačiau šie laidai buvo likę nuo jo statomo namo, todėl už juos niekas nemokėjo (42 t., b. l. 68–73). Tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. Š. pateikė kiek kitokią įvykių versiją. Jo teigimu, sužinojęs, kad M. B. ketina statyti namą, siekdamas palaikyti gerus santykius su juo, pasisiūlė jį pakonsultuoti, kaip įrengti šildymo ir elektros instaliacijos sistemas, padėti M. B. su medžiagomis ir darbais, pažadėjo duoti žmogų, kuris savo medžiagomis padarys elektros instaliacijos darbus. M. B. su pasiūlymu sutiko, todėl jis (V. Š.) nurodė V. M., kad šis skirtų žmogų elektros instaliacijos įrengimui M. B. statomame name. V. M. šių darbų atlikimą paskyrė įmonės elektrikui J. G.. Sakė V. M., kad tai yra M. B. namas, davė kelis ritinius laidų ir nurodė, kad nupirktų trūkstamas medžiagas. Jis organizavo tuos darbus, o V. M. juos vykdė. V. M. užtikrino medžiagų pirkimą šiems darbams UAB „M.“ sąskaita (37 t., b. l. 149–154). Šiuos savo parodymus pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu V. Š. siekė sumenkinti, teigdamas, kad ikiteisminio tyrimo apklausos metu jis jautėsi prastai, todėl galėjo ne viską nurodyti taip, kaip buvo iš tiesų, tačiau paklaustas apie šių parodymų patikimumą, V. Š. patikino, kad savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų jis neatsisako. Tuo tarpu įvertinus tai, kad būtent ikiteisminio tyrimo metu duotus V. Š. parodymus patvirtina tiek V. M., tiek J. G. bei V. L. teisiamojo posėdžio metu nurodytos komentuojamo įvykio faktinės aplinkybės, jos detaliai sutampa ir su rašytiniais bylos įrodymais, V. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais šioje dalyje teisėjų kolegija jais gali remtis.

53. Būtent ikiteisminio tyrimo metu duotus V. Š. parodymus patvirtino V. M. teisiamojo posėdžio metu pateikta įvykių versija. Jo teigimu, UAB „M.“ atliko elektros instaliacijos įrengimo darbus M. B. statomame name. V. Š. nurodė, kad dėl šių darbų atlikimo bus pasirašoma sutartis, todėl liepė organizuoti darbų atlikimą. Kokius darbus reikės atlikti, derino su M. B.. Apžiūrėjęs namą ir nustatęs, kiek reikės medžiagų elektros instaliacijos atlikimui, darbų vadovui V. L. nurodė nupirkti medžiagas ir į objektą pasiųsti žmogų. V. L. išsiuntė UAB „M.“ elektriką J. G.. Dėl apmokėjimo su juo tariamasi nebuvo, nes jis buvo įmonės elektrikas ir į objektą važiavo kaip įmonės darbuotojas. Visas reikalingas medžiagas užsakinėjo V. L., jos buvo įsigyjamos UAB „M.“ vardu ir sąskaita (42 t., b. l. 14–24). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas V. L.. Jo teigimu, atsiradus naujam objektui (teisėjų kolegijos pastaba – M. B. statomam namui), V. M. jam nurodė supirkti darbų atlikimui reikalingas medžiagas ir skirti asmenį, kuris tuos darbus atliks. Visos medžiagos buvo perkamos iš UAB „M.“ piniginių lėšų, UAB „M.“ elektrikui J. G. transporto ir pragyvenimo išlaidas taip pat apmokėjo UAB „M.“. Dėl šio objekto jis pats asmeniškai yra nunešęs sąskaitas faktūras apmokėjimui UAB „M.“ buhalterei. Aplinkybė, kad kažkas tam objektui būtų davęs savo elektros instaliacijos medžiagas, jam nežinoma (42 t., b. l. 88–91). Šiai įvykių sekai neprieštarauja ir J. G. parodymų visuma. Jo teigimu, V. L. nurodė, kad reikia atlikti elektros instaliacijos darbus gyvenamajame name, ką jis ir padarė. Visas reikalingas medžiagas jam davė ir jas, jo prašymu, nupirko UAB „M.“. Jeigu prireikdavo kokios smulkmenos, jis pats nusipirkdavo ją parduotuvėje ir pateikdavo pirkimo čekius apmokėjimui bendrovei „M.“. UAB „M.“ jo darbas komentuojamame gyvenamajame name buvo fiksuojamas kaip komandiruotė ir už darbus jam turėjo apmokėti UAB „M.“. Į objektą važiavo UAB „M.“ transportu, gyveno viešbutyje. Kas už jį mokėjo, nežino. Už atliktus darbus namo šeimininkas jam nieko nemokėjo. Iš UAB „M.“ į pensiją išėjo grįžęs iš objekto, daugiau jame nesilankė ir jokių darbų jame neatliko (42 t., b. l. 14–24).

54. Pagrindo netikėti šių asmenų parodymais, iš esmės paneigiančiais tiek M. B., tiek ir V. Š. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų visumą, teisėjų kolegija neįžvelgia. Esminiai prieštaravimai jų parodymuose nenustatyti, jų nurodytos komentuojamo įvykio faktinės aplinkybės sutapo tarpusavyje, buvo nuoseklios ir neprieštaringos. Jokie asmeniniai konfliktai su M. B., galėję lemti šių liudytojų suinteresuotumą bylos baigtimi, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taip pat nenustatyti.

55. Ne mažiau svarbu ir tai, kad būtent V. M., V. L. ir J. G. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, tuo pačiu ir V. Š. ikiteisminio tyrimo metu pateiktą įvykių versiją, patvirtina baudžiamojoje byloje surinkti ir tinkamai pirmosios instancijos teismo įvertinti rašytiniai įrodymai. Kaip nustatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, teikiančios apgyvendinimo paslaugas (duomenys neskelbtini), pateiktais duomenimis, M. B. užsakė apgyvendinimo paslaugas šioje įstaigoje tris kartus, t. y. nuo 2017 m. sausio 23 d. iki 2017 m. sausio 27 d., nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. vasario 3 d. ir nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. kovo 16 d. Už apgyvendinimo paslaugas buvo apmokėta iš UAB „M. B.“, kurios direktorius buvo M. B., banko sąskaitos (10 t., b. l. 39–48). Atlikus kratą UAB „M.“ patalpose, buvo aptikti trys UAB „M.“ direktoriaus V. Š. įsakymai 2017 m. sausio 23 d., 2017 m. sausio 27 d. ir 2017 m. kovo 13 d. įsakymai Nr. 05-17K, 06-17K ir 14-17K, kuriais UAB „M.“ darbuotojas J. G. 2017 m. sausio 23–27, sausio 30 – vasario 3 ir kovo 14–16 dienomis buvo komandiruotas į UAB „URATC“, už ką su J. G. buvo atsiskaityta 2017 m. sausio 27 d. (28,50 eurų), 2017 m. sausio 30 d. (28,50 eurų) ir 2017 m. vasario 6 d. (28,50 eurų) (8 t., b. l. 78–90). Įvertinus šių duomenų visumą J. G., V. L. ir V. M. parodymų visumoje, nekyla abejonių, kad nurodytais laikotarpiais, t. y. 2017 m. sausio 23–27, sausio 30 – vasario 3 ir kovo 14–16 dienomis, J. G. atliko elektros instaliacijos įrengimo darbus M. B. statomame name (duomenys neskelbtini) rajone.

56. Be to, remiantis 2017 m. lapkričio 23 d. V. M. kompiuterio standžiojo disko apžiūros metu užfiksuotais duomenimis, 2017 m. sausio 19 d. V. L. siuntė elektroninį laišką V. M. (tema – „namas elektra“). Elektroniniame laiške parašytas tekstas „pradžiai medžiagų“, pasirašytas V. L.. Laiškas buvo siunčiamas su priedu „M. 01, 19-1“. Atidarius priedą „M. 01, 19-1“ matyti, kad jame pateikta 2017 m. sausio 19 d. pardavėjo UAB „F.“ PVM sąskaita faktūra bendrovei „M.“ dėl įvairaus pobūdžio elektros instaliacijos prekių įsigijimo už 353,19 eurus (19 t., b. l. 108, 109). Įvertinus J. G. buvimo M. B. name laikotarpius, atsižvelgiant į V. L. parodymus, pagal kuriuos V. M. jam davė M. B. statomo namo projektą, pagal kurį jis supirko pirmines elektros instaliacijos įrengimui būtinas medžiagas, akivaizdu, kad ši PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta dar prieš J. G. atvykimą į M. B. statomą namą, kadangi vėliau visos medžiagos, remiantis tiek J. G., tiek V. L. parodymais, UAB „M.“ piniginėmis lėšomis buvo perkamos J. G. prašymu arba jas, pritrūkęs, įsigydavo pats J. G., jų apmokėjimą vėlgi pateikdamas bendrovei UAB „M.“. V. M. kompiuterio standžiajame diske buvo rastas ir mokėjimo nurodymas Nr. 103, kurio duomenimis, iš UAB „M.“ banko sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, buvo apmokėta 2017 m. sausio 19 d. UAB „F.“ PVM sąskaita faktūra 353,19 eurų sumoje (9 t., b. l. 77–147). Šią 2017 m. sausio 19 d. UAB „F.“ PVM sąskaitą faktūrą ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, pateikė ir V. L., nurodydamas, kad joje išvardintos prekės buvo perkamos būtent M. B. statomam namui (19 t., b. l. 108–109). 2017 m. rugsėjo 20 d. V. L. pateikė dar vieną UAB „F.“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2017, išrašytą 2017 m. sausio 27 d., nurodydamas, kad joje išvardintos elektros instaliacijos prekės buvo įsigyjamos J. G. prašymu, šiam jau atliekant elektros instaliacijos įrengimo darbus M. B. statomame name. Pagal šią PVM sąskaitą faktūrą, UAB „M.“ įsipareigojo bendrovei „F.“ sumokėti 112,29 eurus (19 t., b. l. 110–113). Pagrindo netikėti šiais V. L. teiginiais, įvertinus tai, kad UAB „F.“ PVM sąskaitos faktūros data – 2017 m. sausio 27 d. sutampa su J. G. darbo M. B. statomame name diena, nėra. Juo labiau, jog apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu V. L. patvirtino, kad pagrindinė UAB „M.“ darbų specifika buvo susijusi su pramonine automatika, tuo tarpu individualaus namo elektros instaliacija šiek tiek skiriasi nuo pramoninės automatikos, todėl, matydamas PVM sąskaitas faktūras bei joje išvardintas elektros instaliacijos prekes, jis gali spręsti, kurios šių medžiagų yra skirtos būtent individualiam namui (42 t., b. l. 88–91).

57. Toliau analizuojant UAB „M.“ patalpose atliktos kratos metu rastus dokumentus, UAB „M.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei V. L. avanso apyskaitas matyti ir tai, kad dalis su elektros instaliacija susijusių prekių UAB „M.“ vardu buvo įsigyjamos ne UAB „M.“ buveinės vietoje – (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini) – UAB „MV“ ((duomenys neskelbtini)), UAB „K. S. L.“ ((duomenys neskelbtini)) (7 t., b. l. 144–170). Šiose prekybos vietose UAB „M.“ vardu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų data vėlgi sutapo su dienomis, kai J. G. atlikinėjo darbus M. B. statomame name, todėl teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad pagal paminėtas PVM sąskaitas faktūras UAB „M.“ vardu įsigytos ir iš UAB „M.“ banko sąskaitos apmokėtos elektros instaliacijos prekės vėlgi buvo skirtos M. B. statomam namui. Juo labiau, jog tokių prekių įsigijimą (duomenys neskelbtini) UAB „M.“ vardu patvirtino ir elektros instaliacijos darbus M. B. name atlikęs UAB „M.“ darbuotojas J. G.. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog jokių duomenų, patvirtinančių, kad šių PVM sąskaitų faktūrų išrašymo metu (duomenys neskelbtini) UAB „M.“ atliko elektros instaliacijos įrengimo darbus kitiems užsakovams, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, o apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. L., be kita ko, patvirtino, kad visos PVM sąskaitos faktūros, išrašytos UAB „M.“ vardu (duomenys neskelbtini) mieste, yra susijusios su M. B. namu bei jo statyboms būtinų medžiagų įsigijimu (1 t., b. l. 174–201).

58. Faktą, kad elektros instaliacijos įrengimo darbus J. G. M. B. name atlikinėjo UAB „M.“ nurodymu ir šios įmonės medžiagomis, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina ir kriminalinės žvalgybos metu surinkta informacija. 2017 m. sausio 18 d., 10.36 val. V. M. ir V. L. telefoninio pokalbio metu (įrašo Nr. 214) asmenys bendrauja apie elektros darbų atlikimą, jų organizavimą ir medžiagų poreikį M. B. namui. Kalba apie elektriko kelionę į objektą, teigia, jog geriau jam duoti automobilį be rekvizitų. V. L. informuoja V. M., kad sužiūrės, kokių medžiagų reikia ir jas užsakys. V. M. patvirtina, kad atliks medžiagų užsakymų apmokėjimus (25 t., b. l. 10–12). Tą pačią dieną, 10.41 val. fiksuojamas M. B. ir V. M. telefoninis pokalbis (įrašo Nr. 319), kurio metu V. M. klausia M. B., ar apgyvendins elektriką (teisėjų kolegijos pastaba – būtent M. B., sprendžiant iš pirmiau aptartų duomenų visumos, buvo atsakingas už elektriko J. G. apgyvendinimą, M. B. įmonė apmokėjo J. G. viešnagę viešbutyje), sako, kad duos elektrikui nežymėtą automobilį, aptarinėja elektriko darbo sąlygas bei jo darbų atlikimui būtinas medžiagas (24 t., b. l. 91–93). 2017 m. sausio 19 d., 16.10 val. telefoninio pokalbio (įrašo Nr. 274) metu V. M. informuoja V. Š., kad jam reikia 350 eurų ten, kur J. G. važiuos pirmadienį (teisėjų kolegijos pastaba – minėta, kad 2017 m. sausio 19 d. UAB „F.“ PVM sąskaita faktūra 353,19 eurų sumoje iš UAB „M.“ sąskaitos buvo apmokėta būtent 2017 m. sausio 19 d.). Pažymi, kad rytoj reikia parsivežti medžiagas ir jas susikomplektuoti, į ką V. Š. suabejoja, ar buhalterė turės tiek pinigų UAB „M.“ banko sąskaitoje, tačiau liepia daryti, nes reikia (25 t., b. l. 13–14). Vėliau fiksuojami V. M., V. Š., M. B. ir M. B., J. G., V. L. telefoniniai pokalbiai, susiję su elektros darbų atlikimu M. B. name, J. G. apgyvendinimu, jo darbo laiku, J. G. reikalingomis medžiagomis, besiplečiančiomis J. G. darbų apimtimis (įvadai rekuperatoriams) bei jo darbų pabaiga, kas visiškai atitinka V. M., V. L. ir J. G. teisiamojo posėdžio metu bei V. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų visumą (24 t., b. l. 62–64, 97–98, 99, 140–141, 141–143, 143–145, 25 t., b. l. 15, 17–19, 21–22, 23–27, 69, 72–74, 74–75, 78, 82, 83–84).

59. Esant šių duomenų visumai, pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl UAB „M.“ medžiagomis ir priemonėmis atliktų elektros instaliacijos darbų M. B. statomame name, V. Š. siekiant M. B. palankumo, teisėjų kolegija neįžvelgia. Akivaizdu, kad už M. B. suteiktas UAB „M.“ paslaugas, t. y. elektros instaliacijos įrengimo darbus su medžiagomis, nei M. B., nei M. B., priešingai nei jie teigė apklausiami pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, nemokėjo, šios paslaugos jiems buvo suteiktos neatlygintinai, tiek už medžiagas, tiek už darbus mokant bendrovei „M.“, akivaizdžiai tikintis M. B., kaip UAB „URATC“ direktoriaus, perkančiosios organizacijos vadovo ir viešojo pirkimo komisijos pirmininko, palankumo tiek aktualiu metu organizuotame viešajame konkurse, tiek ir tolesnėje UAB „URATC“ veikloje.

60. Vertinti V. Š., V. M., M. B. ir M. B. tarpusavio bendravimą dėl elektros instaliacijos darbų atlikimo kaip konsultaciją, ką savo apeliaciniame skunde nurodo M. B., nėra pagrindo. Jeigu V. Š. ir V. M. viso labo būtų konsultavę M. B. ir M. B., t. y. padėdami jiems patarimais, kaip turėtų būti įrengta elektros instaliacija jų statomame name, tuomet elektros instaliacijos įrengimui būtinomis medžiagomis ir darbais būtų pasirūpinęs namo statytojas, o ne konsultantai, kaip nagrinėjamu atveju. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad visi elektros instaliacijos įrengimo darbai, išskyrus elektriko J. G. apgyvendinimą, buvo apmokėti UAB „M.“ piniginėmis lėšomis, todėl toks UAB „M.“ ir jos atsakingų asmenų V. Š. ir V. M. vaidmuo, akivaizdžiai peržengė konsultavimo ribas.

Dėl susitarimo priimti grindinio šildymo montavimo darbus ir medžiagas

61. Iš esmės analogiškai vertintinas ir M. B. susitarimas su UAB „M.“ direktoriumi V. Š. priimti iš UAB „M.“ grindinio šildymo montavimo darbus bei šių darbų atlikimui reikalingas medžiagas. Nors byloje nėra ginčo, kad šie darbai galutiniame rezultate buvo atlikti kito fizinio ar juridinio asmens, tačiau, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir tinkamai pirmosios instancijos teismo šioje dalyje ištirtų įrodymų visumą, neabejotina, kad pagal pirminį susitarimą šiuos darbus UAB „M.“ medžiagomis turėjo atlikti UAB „M.“ darbuotojai, tačiau to padaryti nebepajėgė dėl bendrovėje kilusių finansinių sunkumų, dėl kurių galų gale įmonė bankrutavo.

62. Šios išvados kontekste visų pirma pažymėtina, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. Š. nurodė, jog jis pats pasiūlė ir pažadėjo M. B. įrengti grindinį šildymą ir duoti tam reikalingas medžiagas jo statomame name. Tokį pažadą M. B. jis davė kartu su pasiūlymu atlikti elektros instaliacijos darbus. M. B. sutiko. Tačiau darbai nebuvo padaryti ir medžiagos nebuvo nupirktos, nes UAB „M.“ tam nebeturėjo pinigų (37 t., b. l. 149–154). Analogiškai šias aplinkybes pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu aiškino ir V. M.. Jo teigimu, buvo kalba, kad M. B. statomame name reikės įrengti ir grindinį šildymą, tačiau šių darbų UAB „M.“ neatliko. Dėl grindinio šildymo buvo daromi eskizai, buvo šioks toks tų darbų planavimas. Eskizus, jo nurodymu, darė UAB „M.“ projektuotoja L. N.. Eskizas buvo reikalingas dėl medžiagų pirkimo (42 t., b. l. 14–24). Tai, kad UAB „M.“ M. B. statomame name turėjo atlikinėti kažkokius darbus, susijusius su grindimis, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas V. L. (42 t., b. l. 88–91).

63. Nesant pagrindo netikėti šiais liudytojų parodymais, atkreiptinas dėmesys ir į juos patvirtinančius kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotus duomenis. Iš 2017 m. sausio 4 d., 15.44 val. tarp A. K. ir M. B. vykusio telefoninio pokalbio (įrašo Nr. 2181) matyti, kad M. B. domisi apie grindų betonavimą ir šildymą, klausia, kaip ką reikia daryti, nurodydamas, jog nenori, kad jį apgautų tie, kas darys šildymą (32 t., b. l. 149–151). Šiam pokalbiui pasibaigus, 15.51 val. fiksuojamas M. B. ir V. M. telefoninis pokalbis (įrašo Nr. 2319), kurio metu M. B. teigia, kad su draugu apsitarė, kaip reikia daryti grindinį šildymą, todėl prašo V. M. su tuo draugu pašnekėti. Toliau pokalbio dalyviai tariasi dėl šildymo montavimo. V. M. nurodo, kad „nu tai pradėt jau mes čia rasim kaip“ (24 t., b. l. 44–45). 2017 m. sausio 18 d., 10.19 val. buvo užfiksuotas bylai reikšmingas M. B. ir E. Ž. telefoninis pokalbis (įrašas Nr. 318). Jo metu M. B. giriasi E. Ž., kad grindinį šildymą name darys tėvo pažįstami, teigia, kad viską padarys labai pigiai, medžiagos grindiniam šildymui jam nieko nekainuos, nes yra skolinių tėvo reikalų, nurodo, kad nenori apie tai kalbėti telefonu (24 t., b. l. 85–90). 2017 m. sausio 23 d., 8.40 val. telefoninio pokalbio (įrašo Nr. 501) metu V. M. prašo M. B. elektroninės projekto versijos, nes jos reikia šilumininkams, kad nereikėtų dar kartą braižyti (24 t., b. l. 94–95). 2017 m. sausio 26 d., 2017 m. sausio 27 d. ir 2017 m. sausio 30 d. fiksuojami V. M. ir L. N., atlikusios grindinio šildymo M. B. statomame name eskizus, telefoniniai pokalbiai, kurių metu L. N. skundžiasi nesuprantanti jai atsiųsto projekto, prašo V. M. paaiškinti (25 t., b. l. 19); domisi, kokia objekte bus grindų danga, į ką V. M. atsako, jog visur bus plytelės (25 t., b. l. 22–23); teiraujasi, kokie bus vamzdžiai, V. M. atsako, kad skaičiuotų daugiasluoksnį (25 t., b. l. 27). Iš 2017 m. sausio 31 d., 9.45 val. telefoninio pokalbio (įrašo Nr. 86) matyti, kad V. M. kalbasi su M. B. apie šilumos siurblį (25 t., b. l. 28–30). Tą pačią dieną, 14.15 val. V. M. telefonu susisiekia su Ž. S., kurio įmonė UAB „E.“, bylos duomenimis, prekiauja šilumos siurbliais. Ž. S. nurodo, kad iš M. B. gavo užklausą, jie susirašinėjo, išsiuntė jam pasiūlymą. V. M. nurodo, kad jie (teisėjų kolegijos pastaba – UAB „M.“) M. B. darys grindinį šildymą, žiūri namo planą ir šilumos siurblį. Pokalbio metu V. M. prasitaria, kad yra galimybė, jog M. B. už šilumos siurblį teks susimokėti pačiam, todėl nori pasidomėti dėl kainos, nes kol kas jie sutarę tik dėl grindinio šildymo, todėl jo įrengimo kaštus priskiria savo (teisėjų kolegijos pastaba – UAB „M.“) išlaidomis. Ž. S. nurodo, kad su montavimo darbais šilumos siurblio kaina siekia 6300 eurų, į ką V. M. atsako, jog su atsiskaitymais jie (kolegijos pastaba: UAB „M.“) yra pusiau labdaros organizacija (25 t., b. l. 30–34). Praėjus kuriam laikui, t. y. 2017 m. vasario 22 d., 10.06 val., telefoninio pokalbio (įrašo Nr. 1162) metu V. M. teiraujasi M. B. apie stogo izoliaciją, nurodydamas, kad nori pasiplanuoti savo žmones, nes kitaip susitryps grindinio šildymo vamzdeliai, į ką M. B. atsako, kad balandžio mėnesio viduryje šis klausimas bus išspręstas (25 t., b. l. 35).

64. Iš tolesnės kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų duomenų analizės seka, kad nuo 2017 metų kovo mėnesio jokie telefoniniai pokalbiai, susiję su grindinio šildymo įrengimu M. B. name nebefiksuojami, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, paaiškinama tuo, kad jau 2017 m. balandžio 18 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme UAB „M.“ atžvilgiu buvo priimtas galutinis ir neskundžiamas procesinis sprendimas, kuriuo UAB „M.“ paskirta 333 900 eurų bauda, buvo palikta galioti, kas iš esmės lėmė UAB „M.“ finansinius sunkumus, dėl kurių, M. B. pažadėti grindinio šildymo įrengimo darbai UAB „M.“ lėšomis nebegalėjo būti vykdomi ir jie buvo atlikti kitų fizinių ar juridinių asmenų.

65. Aplinkybė, kad grindinio šildymo įrengimo darbai M. B. name buvo atlikti kitų asmenų, nepaneigia M. B. ir UAB „M.“ direktoriaus V. Š. pirminio susitarimo dėl šių darbų atlikimo UAB „M.“ lėšomis. Tai iliustruoja pirmiau aptartas 2017 m. sausio 18 d., 10.19 val. M. B. ir E. Ž. telefoninio pokalbio (įrašas Nr. 318), kurio metu M. B. giriasi E. Ž., kad grindinį šildymą name darys tėvo pažįstami, teigia, kad viską padarys labai pigiai, medžiagos grindiniam šildymui jam nieko nekainuos, nes yra skolinių tėvo reikalų, nurodo, kad nenori apie tai kalbėti telefonu, turinys (24 t., b. l. 85–90). Be to, kaip nustatyta bylos duomenimis, darbai nutrūko UAB „M.“ pritrūkus apyvartinių lėšų. Tokiu būdu, nėra pagrindo abejoti, kad M. B. susitarė su UAB „M.“ direktoriumi V. Š. priimti ne mažesnės nei 1 MGL dydžio vertės grindinio šildymo montavimo darbus bei šių darbų atlikimui reikalingas medžiagas už neteisėtą M. B. veikimą, vykdant jo, kaip UAB „URATC“ direktoriaus, perkančiosios organizacijos vadovo ir viešojo pirkimo komisijos pirmininko, pareigas.

Dėl alkoholinio gėrimo „Metaxa“ butelio priėmimo

66. Skundžiamame nuosprendyje nustatyta ir tai, kad M. B., UAB „M.“ atsakingiems asmenims – V. M. ir V. Š. susitarus duoti kyšį, iš V. M. priėmė alkoholinio gėrimo butelį „Metaxa“, ne mažesnės nei 12,29 eurų vertės. Nors apeliaciniame skunde M. B. teigia, kad tai nebuvo kyšis, o viso labo V. M. draugiškumas, atvykstant į jo namus nedarbingumo laikotarpiu, tačiau, įvertinus nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekstą, V. M., V. Š. ir M. B. tarpusavio ryšius, jų bendravimą, susijusį su UAB „URATC“ vykdytu konkursu, sutikti su tokiais jo teiginiais, nėra pagrindo.

67. Kaip nustatyta V. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jis nurodė V. M. duoti alkoholinio gėrimo butelį M. B., ką V. M. ir padarė. Alkoholinis gėrimas buvo perduotas siekiant palaikyti gerus santykius su M. B. (37 t., b. l. 149–154). Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu V. M. pripažino vežęs alkoholinio gėrimo butelį M. B. į namus, tačiau teigė, kad į svečius jis niekada nevažiuoja tuščiomis, todėl tą dieną prireikus, jog M. B. pasirašytų vis dar nepasirašytus dokumentus, susijusius su UAB „M.“ atliktais darbais juridiniame asmenyje UAB „URATC“, tačiau M. B. būnant savo namuose dėl nedarbingumo, jis atvyko pas jį į svečius su alkoholinio gėrimo „Metaxa“ buteliu, kurį pirko iš savo asmeninių lėšų (42 t., b. l. 14–24). Tačiau šioje vietoje būtina pažymėti, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. Š. nurodė, jog V. M. tiesiog vykdė jo nurodymus (37 t., b. l. 149–154), kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad visų M. B. ir V. Š. siejusių susitarimų, jų turinio ir esmės, tuo pačiu ir tikrųjų alkoholinio gėrimo perdavimą M. B. sąlygojusių aplinkybių, V. M. galėjo ir nežinoti.

68. Tuo tarpu abejonių tuo, kad būtent V. Š. V. M. liepė nupirkti alkoholinio gėrimo „Metaxa“ butelį ir perduoti jį M. B., siekdamas palaikyti gerus santykius su juo dėl galimybės UAB „M.“ laimėti UAB „URATC“ organizuotą konkursą, teisėjų kolegijai nekyla. Tai betarpiškai patvirtina ir kriminalinės žvalgybos metu užfiksuoti duomenys, kuriuos skundžiamame nuosprendyje nuosekliai išanalizavo pirmosios instancijos teismas. Bylos duomenimis, 2016 m. spalio 20 d., 11.16 val. vykusio telefoninio pokalbio (įrašo Nr. 369) metu M. B. informuoja V. Š., kad UAB „M.“ užklausimus gavo ir į juos atsakys, be kita ko, aptardamas ir „kažkokią EKO...“, pažymėdamas, kad jiems trūksta sąlygų (24 t., b. l. 37–39). Tą pačią dieną, 14.46 val., V. M. informuoja M. B., kad nėra pasirašyti aktai ir jis nori atvažiuoti pas M. B.. Šis pasiūlo atvykti pas jį į namus, tačiau pažymi, kas „čerez zavzklad, čerez magazin, čerez zadniuju dver, rašysis per atostogas“ (vertimas iš rusų kalbos – per sandėlį, per parduotuvę, per užpakalines duris rašysis per atostogas) (25 t., b. l. 2–3). Lingvistiškai aiškinant šį M. B. pasakymą, galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad tai buvo užuomina į tai, jog V. M., norėdamas per jo (M. B.) atostogas išspręsti tam tikras darbines problemas, pas jį nevažiuotų „tuščiomis“, t. y. ką nors už tai atvežtų. Toliau analizuojant kriminalinės žvalgybos duomenis matyti, kad netrukus po V. M. pokalbio su M. B., 14.51 val. V. M. telefonu kalbasi su V. Š. (įrašo Nr. 545). Pokalbio metu V. M. nurodo, kad turi paimti aktus už praeitą mėnesį iš UAB „URATC“, paaiškindamas, kad M. B. atostogauja, todėl jam teks vykti „per gastronomą“ (teisėjų kolegijos pastaba – „per parduotuvę“). V. M. teiraujasi V. Š., gal reikėtų M. B. kažką nupirkti. V. Š. liepia nupirkti METAXA butelį, nurodydamas, kad būtina su M. B. „gerinti“ santykius, nes panašu, kad jie (teisėjų kolegijos pastaba – UAB „M.“) gali gauti tą aptarnavimą (teisėjų kolegijos pastaba – laimėti UAB „URATC“ organizuojamą viešąjį konkursą) (24 t., b. l. 159–160). Tuo tarpu kaip matyti iš 2016 m. spalio 20, 15.24 val. V. M. ir M. B. telefoninio pokalbio (įrašo Nr. 352), V. M. klausia M. B., koks yra jo įėjimo kodas, M. B. pasako savo kodą ir patikslina, kur randasi jo butas (25 t., b. l. 3), kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog būtent po šio pokalbio, V. M. patekus į M. B. namus, šiam buvo perduotas V. Š. nurodymu V. M. nupirktas alkoholinio gėrimo „Metaxa“ butelis, o M. B. jį priėmė, ko apklausiami pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu neneigė nei V. M., nei M. B..

69. Esant šiems duomenims, jų kontekste įvertinus dar ir tai, kad alkoholinio gėrimo „Metaxa“ butelis M. B. buvo atvežtas būtent tuo metu, kai UAB „URATC“ buvo vykdomas viešasis konkursas, kurį V. Š. tikėjosi laimėti su M. B. pagalba, darytina išvada, kad tokius V. M. veiksmus, be kita ko, atliktus V. Š. nurodymu, t. y. alkoholinio gėrimo „Metaxa“ butelio nuvežimą M. B., lėmė ne asmeninis V. M. ir M. B. draugiškumas vienas kitam, bet M. B. užimamos pareigos UAB „URATC“, gerų tarpusavio santykių palaikymas bei M. B. įtaka UAB „URATC“ organizuojamam viešajam konkursui, ką visiškai pagrįstai skundžiamame nuosprendyje konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

70. Nors apeliaciniame skunde M. B. teigia, kad toks menkavertis daiktas, kaip alkoholinio gėrimo „Metaxa“ butelis, negali būti vertinamas kaip kyšio objektas, tačiau su tokiu apelianto teiginiu nesutiktina. Kaip nustatyta BK 230 straipsnio 4 dalyje, kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšis, turintis ekonominę vertę rinkoje, gali būti bet koks turtas – pinigai, vertybiniai popieriai, akcijos, meno kūriniai, drabužiai, kitoks kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, turtinės teisės, kurias patvirtina dokumentai, ir kt., taip pat ir turtinę vertę turinčios paslaugos (nemokamai suteikiamos mokamos paslaugos, nemokamas buto, automobilio remontas ir kt.) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-260-303/2016). Iš aptartų duomenų visumos seka, kad net ir menkavertis daiktas, turintis bet kokią ekonominę vertę, priešingai nei teigiama M. B. apeliaciniame skunde, gali būti pripažįstamas kyšiu, todėl vien tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantui kaip kyšis buvo perduotas ne mažesnės nei 12,29 eurų vertės alkoholinio gėrimo „Metaxa“ butelis, jo baudžiamosios atsakomybės nešalina. Baudžiamoji atsakomybė už kyšininkavimą kyla nepriklausomai nuo kyšio vertės. Nors tam tikrais atvejais alkoholinių gėrimų atsinešimas nebūtinai reiškia kyšį, jeigu tarp partnerių yra tiesiog įprasta, kad reikalų tvarkymą ar sandorius lydėtų alkoholis. Tačiau iš jau aptarto konteksto seka, jog butelis turėjo būti M. B. perduotas būtent už kitai pusei reikalingų verslo santykių palaikymą; be to, butelio perdavimas nebuvo vienetinis atvejis, bet, kaip rodo šiame procesiniame sprendime kiti aptarti epizodai, dalis sistemingo kyšininkavimo.

71. Tačiau, nepaisant to, ekonominę vertę turinčio kyšio piniginė išraiška turi reikšmę taikant atitinkamas BK 225 straipsnio dalis, todėl kiekvienu atveju kyšio piniginė vertė, kaip teisingai tvirtina ir M. B., turi būti nustatoma, tai, priešingai nei teigiama M. B. apeliaciniame skunde, buvo padaryta ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu V. M., neneigdamas, kad M. B. pirko alkoholinio gėrimo „Metaxa“ butelį, be kita ko, nurodė ir apytikrę jo kainą – apie 12 eurų (42 t., b. l. 14–24). Šie V. M. teiginiai, o būtent jo nurodyta M. B. perduoto alkoholinio gėrimo „Metaxa“ butelio kaina iš esmės atitiko ir rašytinius bylos duomenis. Kaip nustatyta 2019 m. spalio 25 d. UAB ,,R. L.“ pateiktais duomenimis, alkoholinio gėrimo ,,Metaxa“ 0,5 l talpos butelis 2016 m. spalio 20 d. UAB ,,R. L.“ prekybos centruose kainavo 13,99 eurų (22 t., b. l. 109–110). Kiek panašesnę į V. M. nurodytąją alkoholinio gėrimo „Metaxa“ butelio kainą nurodė UAB ,,P.“. Pagal šios bendrovės pateiktus duomenis alkoholinio gėrimo ,,Metaxa“ 0,5 l talpos butelis 2016 m. spalio 20 d. UAB ,,P.“ prekybos centruose kainavo 12,29 eurų (22 t., b. l. 111–114). Atsižvelgiant į šių duomenų visumą, įvertinus juos V. M. parodymų kontekste, neabejotina, kad nagrinėjamu atveju M. B. perduoto 0,5 l talpos alkoholinio gėrimo „Metaxa“ gėrimo kaina (ne mažesnė, nei 12,29 eurų) atitiko tiek V. M. nurodytąją, tiek ir tuo metu mažiausią parduotuvėje buvusią tokio gėrimo ir tokios talpos butelio kainą. Tokiu būdu, kyšio, t. y. alkoholinio gėrimo „Metaxa“ butelio, ekonominė vertė nagrinėjamu atveju buvo nustatyta tinkamai, abejonių ja teisėjų kolegijai nekyla.

72. Pagrindo panaikinti šią skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį nesudaro ir M. B. apeliacinio skundo teiginiai, jog vertinamu atveju V. M., perdavęs jam kyšį – alkoholinio gėrimo „Metaxa“ butelį nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už kyšio davimą. Minėta, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. Š. nurodė, jog V. M. tiesiog vykdė jo nurodymus (37 t., b. l. 149–154), todėl akivaizdu, kad visų M. B. ir V. Š. siejusių susitarimų, jų turinio ir esmės, tuo pačiu ir tikrųjų alkoholinio gėrimo perdavimą M. B. sąlygojusių aplinkybių, V. M. galėjo nežinoti. Be to, kaip nustatyta BPK 255 straipsnio 1 dalyje, baudžiamoji byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl šiuo atveju, kai V. M. jokie kaltinimai nebuvo pareikšti, analizuoti jo veiksmų teisėtumą/neteisėtumą, priešingai nei iš esmės to prašoma M. B. apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Dėl M. B. neatlygintino naudojimosi UAB „M.“ priklausančiu butu

73. Pagal BK 225 straipsnio 2 dalį M. B. buvo pripažintas kaltu ir už tai, kad jis tiesiogiai susitarė iš UAB „M.“ direktoriaus V. Š. priimti kyšį – leisti neatlygintinai M. B. naudotis UAB „M.“ priklausančiu butu (duomenys neskelbtini) ir priėmė ne mažesnės nei 735 eurų vertės kyšį, t. y. neatlygintiną naudojimąsi UAB „M.“ priklausančiu butu, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 26 d. iki 2017 m. kovo 18 d.

74. M. B. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po operacijos jis turėjo vykti į (duomenys neskelbtini) reabilitacijai. Susiskambino su V. Š., kuris, sužinojęs, kad dėl pagalbos jam į reabilitaciją kartu vyksta ir M. B., pasiūlė savo butą (duomenys neskelbtini). Visas detales dėl naudojimosi butu su V. Š. aptarinėjo ne jis, bet M. B.. Nežino, ar jie buvo sutarę kokį nors atlygį už naudojimąsi butu (44 t., b. l. 150–157). Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu M. B. patvirtino, kad M. B. susitarė su V. Š., kad jis (M. B.) galėtų pagyventi bute (duomenys neskelbtini), kol jo tėtis bus reabilitacijoje, tačiau pažymėjo, kad visas detales dėl jo gyvenimo bute su V. Š. aptarinėjo ne jis, bet M. B.. M. B. teigimu, jis klausė savo tėvo, kaip turėtų atsiskaityti su V. Š., tačiau šis atsakė, kad pinigų V. Š. neėmė. Dėl šios priežasties, už leidimą pagyventi bute M. B. sutvarkė butą (duomenys neskelbtini), nes jis buvo apleistas, tačiau nieko nemokėjo (42 t., b. l. 111–116). Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklaustas V. Š. taip pat neneigė, kad M. B. buvo apsistojęs UAB „M.“ priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) ir nurodė, jog už tai M. B. išvalė buto langus ir gavo iš jo alkoholinio gėrimo „Metaxa“ butelį, tokiu būdu atsilygindamas už leidimą pagyventi bute (42 t., b. l. 68–73).

75. Atkreiptinas dėmesys, kad M. B. ir M. B. parodymai dėl to, kas tarėsi su V. Š. dėl atlygio, yra prieštaringi. Tačiau iš kriminalinės žvalgybos tyrimo metu užfiksuotų pokalbių matyti, kad, pirma, versija apie buto sutvarkymą kaip atlygį nėra įtikinama, ir, antra, kad buto perleidimas iš esmės buvo sandoris tarp V. Š. ir M. B..

76. Remiantis 2017 m. vasario 26 d., 12.06 val. M. B. ir M. B. telefoninio pokalbio (įrašo Nr. 2355) turiniu, M. B. giriasi M. B., kad butas (teisėjų kolegijos pastaba – UAB „M.“ priklausantis butas (duomenys neskelbtini)) yra labai geras, planuoja, kiek laiko pagyvens bute (24 t., b. l. 132). Tos pačios dienos vakarą, t. y. 19.33 val., fiksuojamas M. B. ir M. B. tarpusavio telefoninis pokalbis (įrašo Nr. 421), kurio metu M. B. giriasi savo tėvui, jog „įsikūrė kaip bajorai“, teigia, kad bute yra trys kambariai, viskas tvarkinga, nurodo, kad yra labai nustebintas, per gerai viskas, nepatogu, nejauku, nurodydamas, kad jį apgyvendino kaip poną (24 t., b. l. 69). Būtent šis M. B. ir M. B. telefoninis pokalbis iš esmės paneigia M. B. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodytą aplinkybę, kad už tai, jog galėjo pagyventi UAB „M.“ priklausančiame bute, M. B. jį sutvarkė, kadangi butas buvo labai apleistas. Iš komentuojamo telefoninio pokalbio turinio aišku, kad UAB „M.“ priklausantis butas, perduotas M. B. laikinai naudotis, buvo tvarkingas ir patogus, apie ką pats M. B. pasakojo savo tėvui netrukus po atvykimo į butą, pažymėdamas, kad „apgyvendino kaip poną“, kas toli gražu neatitinka apleisto buto, reikalaujančio tvarkymosi, apibūdinimo.

77. Toliau analizuojant kriminalinės žvalgybos metu surinktą informaciją matyti, kad 2017 m. vasario 28 d., 20.13 val. M. B. telefonu bendrauja su savo sutuoktine V. B. (įrašo Nr. 901). Iš pokalbio turinio aišku, kad asmenys kalba apie UAB „M.“ priklausantį butą (duomenys neskelbtini) ir jame apgyvendintą savo sūnų M. B.. Pokalbio metu M. B. nurodo, kad M. B. gyvena kaip tikrame kurorte, į ką V. B. sureaguoja, sakydama, jog reikia kažkaip atsiskaityti. M. B. nuramina savo sutuoktinę, nurodydamas, kad jau atsiskaityta, jis atsiskaitys, ras, kaip atsiskaityti (24 t., b. l. 58–59). Šio pokalbio turinys ir jame išsakyti M. B. teiginiai teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog kalbėdamas apie atsiskaitymą už M. B. V. Š. suteiktą apgyvendinimo paslaugą, M. B. turi galvoje ne piniginį atlygį, alkoholinio gėrimo butelį ar langų išvalymą, bet tam tikrą V. Š. suteiktiną paslaugą, kas, turint galvoje, jog būtent tuo metu UAB „URATC“ vyko viešasis konkursas, kuriame dalyvavo ir UAB „M.“, neabejotina, jog M. B. atlygis šiuo atveju buvo siejamas būtent su šiuo konkursu ir UAB „M.“ vaidmeniu jame, kas buvo pagrįstai konstatuota ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

78. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytų duomenų visumą, pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl M. B. kaltės padarius BK 225 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija neįžvelgia. Pirmiau aptartų duomenų visuma patvirtina išskirtinį M. B. elgesį tiek bendrovės „M.“, tiek ir jos direktoriaus V. Š. atžvilgiu, kurį, sprendžiant iš pirmiau aptartų duomenų visumos, sąlygojo M. B., kaip UAB „URATC“ direktoriaus, perkančiosios organizacijos vadovo ir Viešojo pirkimo komisijos pirmininko, susitarimas su UAB „M.“ direktoriumi V. Š.. Šio susitarimo pagrindu M. B. bendrovei „M.“ sudarė išskirtines sąlygas dalyvaujant UAB „URATC“ organizuotame viešajame konkurse, o būtent: bendrovės „M.“ direktoriui sistemingai teikė visokeriopą pagalbą; palaikė šią įmonę net ir tuo metu, kai ji netinkamai atliko savo pareigas juridiniame asmenyje UAB „URATC“; teikė jai būtiną informaciją, susijusią su viešuoju konkursu; su UAB „M.“ direktoriumi derino vokų atplėšimo datą, konkurso pabaigą ir galimą jo pakartotinį organizavimą; kai tuo tarpu UAB „M.“ direktorius, veikdamas savo įmonės naudai ir siekdamas pergalės UAB „URATC“ organizuotame viešajame konkurse, vykdydamas susitarimą su M. B., UAB „M.“ piniginėmis lėšomis ir žmogiškaisiais ištekliais teikė M. B. būtinas paslaugas, susijusias su jo namo statyba, atliko elektros instaliacijos darbus su medžiagomis, tarėsi dėl grindinio šildymo įrengimo, leido M. B. sūnui M. B. neatlygintinai pagyventi UAB „M.“ priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) bei už gerų santykių palaikymą per V. M. V. B. perdavė alkoholinio gėrimo „Metaxa“ butelį. Šią išvadą patvirtina ir šiame nuosprendyje jau pacituoto 2016 m. spalio 20 d. V. Š. ir M. B. telefoninio pokalbio turinys, kurio metu V. Š. liepia V. M. nupirkti M. B. alkoholinio gėrimo „Metaxa“ butelį, nurodydamas, kad būtina su M. B. gerinti santykius, nes panašu, kad jie (teisėjų kolegijos pastaba – UAB „M.“) gali gauti tą aptarnavimą (teisėjų kolegijos pastaba – laimėti UAB „URATC“ organizuojamą viešąjį konkursą) (24 t., b. l. 159–160).

79. Teisėjų kolegija taip pat nemato pagrindo abejoti, kad M. B. buvo tinkamas BK 225 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas. BK 225 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas yra specialusis, t. y. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį atsako tik valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. Pagal BK 230 straipsnio 3 dalį valstybės tarnautojui prilyginamas ir asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme nustatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad M. B. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, taip pat BK 225 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo, padarymo metu ėjo UAB „URATC“ direktoriaus pareigas ir turėjo teisę veikti UAB „URATC“ vardu. Ši teisė, be kita ko, pasireiškė ir viešųjų pirkimų procedūrų organizavimu. Vadinasi, M. B. atitiko BK 230 straipsnio 3 dalyje nustatytus valstybės tarnautojui prilyginto asmens statusui pripažinti būtinus formaliuosius požymius. Tačiau vien tik formaliųjų požymių tam, kad asmuo būtų pripažintas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu BK 230 straipsnio 3 dalies prasme, nepakanka. Taip pat turi būti įvertinama ir tai, kad asmens veikla yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu ir šios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas reikštų viešojo intereso pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus kaip visumą, M. B. kompetencijos ribas vykdant viešuosius pirkimus, pagrįstai sprendė, kad viešasis pirkimas, kurį organizavo UAB „URATC“, buvo finansuojamas tiek iš Europos Sąjungos, tiek iš Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, todėl suteikdamas išskirtinę padėtį viešajame pirkime vienam iš jo dalyvių – UAB „M.“, už tai gaunant asmeninį atlygį paslaugų pavidalu, buvo akivaizdžiai iškreipti tiek nacionalinio, tiek Europos Sąjungos biudžeto panaudojimo principai, tokiu būdu, pažeidžiant viešąjį interesą.

Dėl M. B. atsakomybės pagal BK 228 straipsnio 2 dalį

80. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. B. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį buvo pripažintas kaltu už tai, kad jis, kaip UAB „URATC“ direktorius, siekdamas turtinės asmeninės naudos sau, sistemingai neteisėtai naudodamasis jam, kaip UAB „URATC“ direktoriui, suteiktais įgaliojimais, duodamas neteisėtus nurodymus jam pavaldiems asmenims ir pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką: 1) neatlygintinai naudojosi UAB „URATC“ priklausančiu buldozeriu KOMATSU ir jam pavaldžiu buldozerio vairuotoju; 2) sistemingai neatlygintinai mainė UAB „URATC“ priklausantį kompostą į AB „U. M.“ priklausantį žvyrą, tralo ir ekskavatoriaus paslaugas, jas naudojo savo asmeniniams poreikiams; 3) neužtikrino jo asmeniniais tikslais išvežamo UAB „URATC“ priklausančio komposto apskaitos, dėl ko didelės neturtinės ir turtinės žalos patyrė UAB „URATC“.

81. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už piktnaudžiavimą atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Antroji šio straipsnio dalis numato kvalifikuotą piktnaudžiavimo sudėtį, pagal kurią baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jei nebuvo kyšininkavimo požymių. Taigi, piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – didele žala valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui; priežastiniu ryšiu tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių. BK 228 straipsnyje įtvirtintas piktnaudžiavimas pasireiškia tuo, kad nors valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16-489/2021, 2K-68-788/2021, 2K-127-689/2020, 2K-23-1073/2020, 2K-187-976/2019, 2K-241-303/2018, 2K-263-696/2016, 2K-P-1-2014).

82. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69-648/2021, 2K-68-788/2021, 2K-186-689/2020, 2K-189-1073/2019, 2K-22-628/2019, 2K-7-84-489/2018, 2K-7-64-139/2016, 2K-249-895/2015, 2K-297/2014). Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais (pavyzdžiui, turtines vertybes naudojant ne pagal paskirtį, sudarant neteisėtus, nepagrįstus sandorius, panaudojant pavaldinių darbą savo interesais, neteisėtai suteikiant sau ar kitiems asmenims lengvatų ar privilegijų) arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai vykdant įgaliojimus, buvo būtini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226-976/2020, 2K-23-1073/2020, 2K-161-693/2019, 2K-319-693/2016, 2K-7-64-139/2016).

83. Piktnaudžiavimo dispozicija reikalauja atskleisti ne tik tai, kuo objektyviai pasireiškė kaltininko veika, bet ir tai, kokius teisės aktų reikalavimus asmuo tokia veika pažeidė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20-697/2019, 2K-288-696/2016). Teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų įgaliojimus, jų teises ir pareigas, paprastai neįtvirtintas tiesioginis draudimas neduoti sau pavaldiems ar kontroliuojamiems asmenims neteisėtų nurodymų. Toks draudimas kyla iš bendrųjų teisės principų, be kita ko, iš teisėtumo principo, o tokio draudimo pažeidimas yra pagrindas taikyti teisinę (taip pat ir baudžiamąją) atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69-648/2021, 2K-127-689/2020, 2K-76/2007).

84. Nesutikdamas su savo veiksmų teisiniu vertinimu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, teigdamas, kad jokios nusikalstamos veikos savo veiksmais jis nepadarė, M. B. apeliaciniame skunde teigia, kad už visas jam suteiktas paslaugas jis atsiskaitė įstatymų nustatyta tvarka, o kompostas bendrovei „U. M.“ buvo teikiamas neatlygintinai ir apskaitomas pagal UAB „URATC“ patvirtintą tvarką. Tačiau sutikti su tokiais M. B. teiginiais ir jų visumoje panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, nėra pagrindo.

Dėl UAB „URATC“ priklausančio žvyro mainų į AB „U. M.“ priklausantį kompostą

85. Nuteistasis M. B. parodė, kad juridiniame asmenyje UAB „URATC“ pagaminamas kompostas kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims buvo parduodamas už UAB „URATC“ direktoriaus įsakymu patvirtintą kainą. Tačiau asmeniniu jo sprendimu visiems savivaldybių darbams, aplinkos tvarkymui kompostas pagal jo įsakymą buvo duodamas nemokamai. Anot M. B., bylai aktualiu metu AB „U. M.“ vykdė miesto stadiono aplinkos tvarkymo darbus, todėl kompostas jiems buvo duodamas nemokamai. Išvežto komposto apskaita buvo vedama. Jokių konkrečių susitarimų su AB „U. M.“ dėl komposto keitimo į žvyrą nebuvo, tačiau žvyro AB „U. M.“ duodavo būtiniems UAB „URATC“ darbams. Žvyras jo vykdomoms privataus namo statyboms buvo vežamas iš AB „U. M.“, tačiau už jį jis visuomet atsiskaitydavo su žvyrą jam pristatydavusiais vairuotojais (44 t., b. l. 150–157). Tai, kad M. B. prašymu žvyras buvo duodamas UAB „URATC“ mainais už kompostą, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir AB „U. M.“ generalinis direktorius L. P., tačiau jis pažymėjo nežinantis, kur, M. B. prašymu UAB „URATC“ duodamas žvyras buvo naudojamas. Negana to, priešingai nei teigė M. B., liudytojas L. P. patvirtino, jog jokių duomenų apie tai, kad AB „U. M.“ tiekė žvyrą asmeniškai M. B., jis neturintis; M. B., jo sūnus ar žmona asmeniškai žvyro iš AB „U. M.“ nepirko, sutarties su įmone dėl žvyro tiekimo nebuvo sudarę. Anot liudytojo, M. B. žvyro iš AB „U. M.“ prašė tik savo vadovaujamai UAB „URATC“ ir mainais už žvyrą žadėjo duoti komposto bei pasirašyti šių objektų mainų sutartį, tačiau sutartis taip ir nebuvo pasirašyta. Visas žvyro mainų į kompostą aplinkybes, jo nurodymu, M. B. išsamiau aptarinėjo su V. K.. (2 t., b. l. 119–121, 42 t., b. l. 30–33). Vertinant šiuos liudytojo parodymus atkreiptinas dėmesys į 2017 m. rugsėjo 27 d. AB „U. M.“ pateiktą raštą, kurio duomenimis, AB „U. M.“ patvirtintų žvyro pardavimo tarifų 2016–2017 metais nebuvo; produkcijos pardavimo atveju yra deramasi su konkrečiu užsakovu; su juo sudaroma sutartis (11 t., b. l. 130–134), kas teisėjų kolegijai leidžia atmesti M. B. versija, jog už AB „U. M.“ jo asmeninėms reikmėms tiekiamą žvyrą jis galėjo atsiskaityti su žvyrą jam atveždavusiais vairuotojais. Sprendžiant tiek iš liudytojo L. P. parodymų, tiek ir iš AB „U. M.“ pateiktame rašte išdėstytų aplinkybių, neabejotina, kad žvyro pardavimas bendrovėje „U. M.“ privalėjo būti derinamas ne tiesiogiai su vairuotojais, bet su įmonės vadovybe, todėl apie M. B. asmeninėms reikmėms įsigyjamą žvyrą iš AB „U. M.“ L. P. turėjo būti žinoma.

86. Nors M. B. versiją apie tai, kad bendrovei „U. M.“ jis duodavo komposto iš sąvartyno, o mainais už jį AB „U. M.“ juridiniam asmeniui UAB „URATC“ duodavo žvyro, pavirtino ir AB „U. M.“ gamybos direktorius V. K., be kita ko, atsakingas ir už žvyro išvežimą iš AB „U. M.“ teritorijos, tačiau pažymėjo nežinantis, kur žvyras buvo panaudotas. Jokių aplinkybių apie tai, kad žvyras galėjo būti vežamas prie M. B. statomo namo, už tai M. B. atsiskaitant su vairuotojais, liudytojas nurodyti negalėjo (2 t., b. l. 127–129, 42 t., b. l. 30–33). Tuo tarpu kaip nustatyta liudytojo D. V. parodymais, M. B. turėjo minčių mainyti UAB „URATC“ pagaminamą kompostą į AB „U. M.“ turimą žvyrą, nes žvyras buvo reikalingas sąvartyno reikmėms, tačiau, liudytojo teigimu, AB „U. M.“ iš AB „URATC“ paėmė kompostą, bet žvyro taip ir nepristatė, mainų sutartis tarp AB „U. M.“ ir UAB „URATC“ nebuvo pasirašyta. Liudytojas taip pat pažymėjo, kad 2018 metais UAB „URATC“ pirko žvyrą iš AB „U. M.“, konkrečiai, apie 300 m³, ir tai nebuvo mainai (1 t., b. l. 117–125, 42 t., b. l. 14–24).

87. Iš aptartų duomenų visumos seka, kad nors M. B. teigė, jog žvyro iš AB „U. M.“ jis gavo ne tik UAB „URATC“ reikmėms, bet buvo jo įsigijęs ir savo statomam namui, už žvyrą atsiskaitydamas tiesiogiai su vairuotojais, tačiau tokios žvyro įsigijimo galimybės nei vienas AB „U. M.“ darbuotojas nepatvirtino. Tuo tarpu D. V. iš esmės paneigė M. B. versiją apie tai, kad žvyras buvo mainomas į kompostą UAB „URATC“ naudai, pažymėdamas, kad nors kompostas iš UAB „URATC“ teritorijos buvo išvežtas bendrovei „U. M.“, tačiau AB „U. M.“ žvyras UAB „URATC“ teritorijos taip ir nepasiekė, jį UAB „URATC“ iš AB „U. M.“ įsigijo tik 2018 metais, ir tai nebuvo mainai.

88. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal 2017 m. rugsėjo 20 d. AB „U. M.“ pateiktus buhalterinius dokumentus, laikotarpyje nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d., jokie AB „U. M.“ produkcijos, taip pat žvyro, pardavimai nei M. B., nei jo šeimos nariams ar UAB „URATC“ fiksuoti nebuvo, o visi AB „U. M.“ pirkimai iš UAB „URATC“ 2016–2017 metų žurnale fiksuoti tik kaip statybos, mišrių ir kitokių atliekų deponavimas, t. y. atidavimas saugoti, bet ne komposto įsigijimas (10 t., b. l. 50–181, 11 t., b. l. 1–126). Nors šią aplinkybę galima būtų paaiškinti tuo, kad, pasak M. B., kompostas AB „U. M.“, kaip, be kita ko, ir kitoms savivaldybės įstaigoms, aplinkos tvarkymui buvo duodamas nemokamai, tačiau 2017 m. rugsėjo 20 d. UAB „URATC“ patalpose atliktos kratos metu rastų ir paimtų dokumentų analizė šios M. B. versijos, kiek ji susijusi su nemokamo komposto tiekimu bendrovei „U. M.“ nepatvirtina, priešingai, ją paneigia. Svarbu paminėti, kad M. B. kategoriškai teigė, jog įvairioms savivaldybių įmonėms nemokamai atiduodamo komposto apskaita jo vadovaujamoje UAB „URATC“ buvo vedama. Šiuos M. B. teiginius patvirtino ir kiti UAB „URATC“ darbuotojai – D. V. ir R. J.. Tačiau tokiu atveju bendrovei „U. M.“ nemokamai išduotas kompostas turėjo aiškiai ir nedviprasmiškai atsispindėti UAB „URATC“ apskaitoje, tačiau taip nėra.

89. Kaip matyti iš UAB „URATC“ patalpose paimto „Dirvožemio gerinimo priemonės (komposto) išdavimo žurnalo savivaldybių įmonėms bei gyventojams nemokamai“ analizės, šio žurnalo šeštajame lape matoma lentelė, kurioje pateikti duomenys apie komposto apskaitą. Žurnale užfiksuotais duomenimis, 2016 m. balandžio 22 d. (po šiuo įrašu užtušuota data – 2016 m. balandžio (skaičius 4 sunkiai matomas) 8 d.), (duomenys neskelbtini) seniūnija (po šiuo įrašu užtušuotas AB „U. M.“ pavadinimas), adreso nėra (tačiau matomas užtušuotas įrašas AB „U. M.“), įmonės kodo nėra (tačiau matomas užtušuotas įrašas (duomenys neskelbtini), t. y. AB „U. M.“ kodas), paėmė dirvožemio gerinimo priemonės 30 m³ (po šiuo skaičiaus matomas užtušuotas, tačiau neįskaitomas skaičius), grafoje „atsakingas asmuo“ įrašo nėra, tačiau vėlgi matomas užtušuotas įrašas „S. R.“ (šis asmuo, bylos duomenimis, dirbo AB „U. M.“). Daugiau jokių, t. y. nei tiesioginių, nei netiesioginių (koreguotų), įrašų apie bendrovei „U. M.“ UAB „URATC“ nemokamai perduotą kompostą, šiame žurnale nėra (6 t., b. l. 117–143). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. V. paaiškino, kad „Dirvožemio gerinimo priemonės (komposto) išdavimo žurnalas savivaldybių įmonėms bei gyventojams nemokamai“ buvo pildomas, kai kompostas būdavo nemokamai išduodamas savivaldybės įmonėms. Jo teigimu, iš UAB „URATC“ išvežamas kompostas, net ir tais atvejais, kai jis buvo duodamas nemokamai, visuomet buvo registruojamas žurnale, o komposto pardavimą buhalteris visada matydavo pagal išrašytas sąskaitas faktūras. Analizuodamas jam parodyto „Dirvožemio gerinimo priemonės (komposto) išdavimo žurnalo savivaldybių įmonėms bei gyventojams nemokamai“ turinį, liudytojas patvirtino, kad nors iš jam pateiktų įrašų matyti, kad kompostas buvo išduotas (duomenys neskelbtini) seniūnijai, tačiau atsižvelgiant į matomas šių įrašų korekcijas akivaizdu, kad kompostas vis tik buvo išvežtas į AB „U. M.“ (1 t., b. l. 117–125).

90. Esant šiems duomenims, įvertinus tai, kad tiek M. B., tiek AB „U. M.“ direktorius L. P. patvirtino, jog kompostas AB „U. M.“ nemokamai buvo išduotas ne kartą, tačiau tokie duomenys „Dirvožemio gerinimo priemonės (komposto) išdavimo žurnale savivaldybių įmonėms bei gyventojams nemokamai“ nefiksuoti, arba užfiksuoti juos slepiant, nesant jokios AB „U. M.“ ir UAB „URATC“ komposto ir žvyro mainų sutarties, tiek AB „U. M.“, tiek UAB „URATC“ darbuotojams patvirtinus, jog apie tokios sutarties planuojamą pasirašymą jie girdėjo, tačiau ji taip ir nebuvo pasirašyta, akivaizdu, kad kompostas bendrovei „U. M.“ buvo duodamas ne vykdant M. B. įsakymą visoms savivaldybės įmonėms kompostą tiekti nemokamai, kaip M. B. teigia savo apeliaciniame skunde, bet dėl kitų priežasčių, o būtent, siekiant patenkinti asmeninius UAB „URATC“ direktoriaus poreikius – iš AB „U. M.“ gauti žvyro bei pasinaudoti kitomis šios įmonės paslaugomis savo statomame name.

91. Šią išvadą patvirtina ir kriminalinės žvalgybos metu nustatytų duomenų visuma. Kaip matyti iš proceso dalyvių telefoninių pokalbių, 2016 m. balandžio 8 d., 15.04 val. (įrašo Nr. 1) M. B. telefonu informuoja UAB „URATC“ darbuotoją D. L., kad „melerokai“ (teisėjų kolegijos pastaba – AB „U. M.“), L. prašė komposto, liepia jo duoti (26 t., b. l. 2). Šis komposto išdavimas AB „U. M.“ nei mainų sutartimi, nei „Dirvožemio gerinimo priemonės (komposto) išdavimo žurnale savivaldybių įmonėms bei gyventojams nemokamai“, sprendžiant iš pirmiau aptartų duomenų visumos, nebuvo užfiksuotas. Analogiška situacija įžvelgtina ir po 2016 m. rugsėjo 13 d., 7.39 val. vykusio D. V. ir M. B. telefoninio pokalbio (įrašo Nr. 1766), kai D. V. teiraujasi M. B., ar melioracija su juo šnekėjo dėl komposto, nurodydamas, kad atvažiavo penkios mašinos po 18 kubų, klausia, ar jiems duoti tokį kiekį, į ką M. B. atsako teigiamai (26 t., b. l. 16). Šis komposto išdavimas AB „U. M.“ nei mainų sutartimi, nei „Dirvožemio gerinimo priemonės (komposto) išdavimo žurnale savivaldybių įmonėms bei gyventojams nemokamai“ vėlgi nefiksuotas.

92. Sprendžiant iš 2016 m. birželio 7 d., 10.24 val., vykusio M. B. ir L. P. telefoninio pokalbio (įrašo Nr. 1508) turinio, M. B. atvažiuoja pas L. P. (26 t., b. l. 6). Netrukus po šio pokalbio, 10.41 val., M. B. telefonu bendrauja su A. K. (teisėjų kolegijos pastaba – UAB „G.“, atlikusios M. B. namo statybos darbus, direktoriumi). A. K. informuoja M. B., kad jiems reikalingas žvyras. M. B. jį patikina, kad bus trys mašinos žvyro (26 t., b. l. 6–7). Įvertinus tai, kad M. B. su A. K. bendravo netrukus po M. B. ir AB „U. M.“ direktoriaus L. P. susitikimo arba šio susitikimo metu, akivaizdu, jog aptaręs žvyro gavimo iš AB „U. M.“ aplinkybes, jis apie tai informavo A. K., atsakingą už jo namo statybas. Tuo tarpu įvertinus tai, kad, L. P. teigimu, nei M. B., nei jo šeimos nariai iš AB „U. M.“ nėra pirkę žvyro savo asmeninėms reikmėms, tokios sutartys nei su M. B., nei su jo šeimos nariais bendrovėje „U. M.“ nebuvo sudarytos, akivaizdu, kad žvyrą iš AB „U. M.“ M. B. gavo kaip UAB „URATC“ direktoriaus.

93. Praėjus kelioms dienoms po 2016 m. birželio 7 d. vykusio M. B. ir L. P. susitikimo bei M. B. ir A. K. telefoninio pokalbio, 2016 m. birželio 14 d., 7.49 val., L. P. telefonu (įrašo Nr. 1686) informuoja M. B., kad pas juos šiandien atvažiuos mašina (26 t., b. l. 8). Atsižvelgiant į tai, kad iš AB „U. M.“, M. B. prašymu jam buvo vežamas tik žvyras, neabejotina, kad ir šio pokalbio metu L. P., informuodamas M. B. apie pas jį atvažiuojančią mašiną, turėjo galvoje mašiną su žvyru. Tą pačią dieną, 8.20 val., M. B. informuoja L. P., kad jam reikia dar trijų mašinų (26 t., b. l. 8–9). Netrukus po to, 15.59 val. M. B. telefonu teiraujasi V. K., ar jiems užteks komposto, patikindamas, kad prireikus, komposto jis duos daugiau (26 t., b. l. 9–10). 2016 m. liepos 4 d., 15.02 val., telefoninio pokalbio (įrašo Nr. 2139) metu M. B. V. K. vėl prašo žvyro, mainais siūlydamas kompostą (26 t., b. l. 10). Netrukus po šio pokalbio, t. y. 15.02 val., A. K. informuoja M. B. apie žvyro poreikį, į ką M. B. atsako, jog žvyras bus rytoj (26 t., b. l. 10–11). 2016 m. liepos 5 d., 13.54 val., telefoninio pokalbio (įrašo Nr. 2174) metu V. K. informuoja M. B., kad dvi žvyro mašinos bus po „mindauginių“ (teisėjų kolegijos pastaba – po Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos, vykstančios kasmet liepos 6 dieną) (26 t., b. l. 11–12). Šių duomenų visuma vėlgi betarpiškai patvirtina faktą, kad vertinamu atveju komposto ir žvyro mainai buvo vykdomi, to nefiksuojant nei UAB „URATC“, nei AB „U. M.“ apskaitoje.

94. Toliau analizuojant kriminalinės žvalgybos metu surinktą informaciją matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 25 d. fiksuojamas dar vienas M. B. žvyro prašymas. 2016 m. rugpjūčio 25 d., 10.07 val. (įrašo Nr. 1344) M. B. telefonu prašo žvyro V. K., nurodydamas, kad šiuo klausimu su juo jam liepė kalbėti L. P.. Sutaria rytoj (26 t., b. l. 14). Tą pačią dieną, 10.51 val. vykusio telefoninio pokalbio (įrašo Nr. 1346) metu M. B. nurodo V. K., kad žvyrą išpiltų prie iškasto šulinio (26 t., b. l. 14–15). Šių telefoninių pokalbių turinys, sprendžiant iš kriminalinės žvalgybos metu surinktos informacijos, buvo įgyvendintas 2016 m. rugpjūčio 26 d., kadangi būtent tą dieną, 8.26 val., į M. B. priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, atvažiavo vilkikas DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, priklausantis AB „U. M.“, ir išpylė žvyrą; 10.19 val. vilkikas sugrįžo atgal ir išpylė dar vieną krūvą žvyro (25 t., b. l. 109–112). 2016 m. spalio 4 d., 8.59 val. M. B. žemės sklype vėl užfiksuojamas AB „U. M.“ priklausantis vilkikas, atvežęs ir išpylęs žvyrą jame (26 t., b. l. 50–51).

95. Tiek iš M. B., L. P. ir V. K. telefoninių pokalbių, tiek ir slapto sekimo metu užfiksuotų duomenų visumos seka, kad žvyro atvežimas į M. B. žemės sklypą buvo organizuojamas ne per AB „U. M.“ vairuotojus, kaip kad savo apeliaciniame skunde teigia M. B., bet per šios įmonės direktorių. Įvertinus aptartų telefoninių pokalbių turinį akivaizdu ir tai, kad žvyro vežimas į M. B. priklausantį žemės sklypą buvo įprastas, kadangi, kalbėdamas su M. B. apie žvyro atvežimo į jam priklausantį žemės sklypą aplinkybes, AB „U. M.“ gamybos vadovas V. K. neprašė M. B. žemės sklypo adreso, pasiteiraudamas tik to, kur AB „U. M.“ atvežtas žvyras turėtų būti išpiltas, į ką M. B. atsako, jog prie iškasto šulinio. Tokie M. B. abstraktūs nurodymai teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad V. K. su M. B. žemės sklypu buvo susipažinęs pakankamai, todėl detalesnio paaiškinimo nei „prie iškasto šulinio“, jam neprireikė.

96. Iš tolesnės kriminalinės žvalgybos metu surinktos informacijos matyti, kad 2017 m. gegužės 11 d., 11.39 val. vykusio telefoninio pokalbio (įrašo Nr. 476) metu M. B. klausia D. V., ar jie turi komposto, nurodydamas, kad jo reikia „melerokams“ (teisėjų kolegijos pastaba – AB „U. M.“). Kitą dieną, t. y. 2017 m. gegužės 12 d., 15.50 val. M. B. žemės sklype vėl užfiksuojamas AB „U. M.“ priklausantis vilkikas DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvežantis ir išpilantis apie 30 kubinių metrų žvyro (25 t., b. l. 103–108). Netrukus po to, 18.18 val. fiksuojamas M. B. ir jo sūnaus M. B. telefoninis pokalbis (įrašo Nr. 513), kurio metu M. B. klausia savo tėvo, ar šis matė nuotraukas, į ką M. B. atsako, jog matė. Toliau jie abu kalba apie tai, kad niekas žvyro neprašė, nurodydami, kad jis lyg iš dangaus nukrito, pažymėdami ir tai, kad „Dievas yra“ (26 t., b. l. 24–25). Kitą dieną, t. y. 2017 m. gegužės 13 d., 9.43 val. V. K. informuoja M. B., kad vakar jam turėjo atvežti žvyro, pasiteiraudamas, ar žvyras buvo tinkamai išpiltas. M. B. dėkoja V. K. (26 t., b. l. 25–26). Pastarieji M. B., M. B. ir V. K. telefoniniai pokalbiai patvirtina, kad tam tikrais atvejais žvyrą į M. B. žemės sklypą AB „U. M.“ atveždavo net ir neprašyti, o tiesiog vykdydami ankstesnius jų susitarimus su M. B. už AB „U. M.“ M. B. duodamą UAB „URATC“ kompostą atsilyginti žvyru, atvežant jį ne į UAB „URATC“ teritoriją, bet į privatų M. B. priklausantį žemės sklypą. Būtent tokia žvyro keitimo į kompostą praktika atsispindi aptartuose kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotuose pokalbiuose.

97. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į 2017 m. rugpjūčio 29 d. vykusį komposto mainų į žvyrą epizodą, užfiksuotą kriminalinės žvalgybos duomenimis. 2017 m. rugpjūčio 21 d., 8.22 val., V. K. telefonu (įrašo Nr. 1011) prašo M. B. komposto. M. B. nurodo, kad kompostą duos ir paruoš sutartį (teisėjų kolegijos pastaba – buvo planuojama parengti UAB „URATC“ ir AB „U. M.“ komposto mainų į žvyrą sutartį, tačiau, bylos duomenimis, ji nebuvo pasirašyta). V. K. sako, kad ir jam nuveš, pažymėdamas, kad nauji vairuotojai nežino jo vietos (26 t., b. l. 68–69). Netrukus po to, M. B. telefonu bendrauja su D. V. (įrašo Nr. 1014). Šis teigia, kad pakraus, užvedė žurnaliuką, paskui „susirokuos“ su žvyru (26 t., b. l. 70–71). 10.21 val. M. B. telefonu (įrašo Nr. 1022) informuoja savo tėvą M. B., kad atvežė dvi krūvas, į ką M. B. atsako, kad atveš dar keturias (26 t., b. l. 72–73). Iš šių duomenų akivaizdu, kad nors AB „U. M.“ kompostą atvykdavo pasiimti iš UAB „URATC“, tačiau žvyrą mainais už kompostą pristatydavo ne į UAB „URATC“ teritoriją, kaip kad teigia M. B., bet į jam priklausantį žemės sklypą, kuriame buvo vykdomos namo statybos.

98. Atsižvelgiant į pirmiau aptartų duomenų visumą, pagrįstai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad M. B. susitarė su AB ,,U. M.“ darbuotojais ir to susitarimo pagrindu į jo žemės sklypą buvo atgabentas žvyras, už kurį M. B. su AB ,,U. M.“ atsiskaitė ne asmeniškai, bet, kaip UAB „URATC“ direktorius, o būtent, tiekdamas UAB „URATC“ pagamintą kompostą bendrovei „U. M.“ neatlygintinai, to nefiksuojant UAB „URATC“ apskaitoje. Tokiu būdu tarp UAB „URATC“ ir AB ,,U. M.“ įvyko barteriniai mainai, iš kurių asmeninę turtinę naudą gavo M. B.. Jis, susitaręs dėl barterinių komposto – žvyro mainų su L. P., davė nurodymus sau pavaldiems UAB „URATC“ darbuotojams duoti bendrovei ,,U. M.“ komposto, kuris per 5 kartus, ne mažiau kaip 10 sunkvežimių, buvo išvežtas iš UAB „URATC“ teritorijos, už ką mainais AB ,,U. M.“ davė M. B. ne mažiau kaip 15 sunkvežimių žvyro, kuris, kaip nustatyta kriminalinės žvalgybos metu, per 7 kartus buvo nuvežtas prie M. B. priklausančio namo.

99. Šių duomenų kontekste atsakant į M. B. apeliacinio skundo argumentus, atkreiptinas jo dėmesys, kad vertinamu atveju nei teisėjų kolegija, nei pirmosios instancijos teismas neabejojo tuo, kad kitoms savivaldybės įmonėms kompostas buvo duodamas nemokamai, ką betarpiškai patvirtina ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esantys duomenys, todėl atlikti apeliaciniame skunde prašomus veiksmus – užklausti (duomenys neskelbtini) ir kitas savivaldybes dėl jiems nemokamai išduoto UAB „URATC“ komposto, išsiaiškinti, kiek kokiai savivaldybei buvo išduota komposto, nėra pagrindo. Šių veiksmų atlikimas nagrinėjamu atveju būtų perteklinis ir jokios reikšmės M. B. veiksmų teisiniam vertinimui neturėtų. Sprendžiant iš pirmiau aptartų duomenų visumos akivaizdu, kad ne dėl nemokamai išduodamo komposto bendrovei „U. M.“ M. B. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o dėl to, kad būdamas UAB ,,URATC“ direktoriumi piktnaudžiavo tarnyba, t. y. siekdamas turtinės asmeninės naudos sau, sistemingai neteisėtai naudojo UAB ,,URATC“ kompostą savo asmeninėms reikmėms, t. y. jį mainė į kitos bendrovės turtą – žvyrą, kuris buvo tiektas ne UAB ,,URATC“, o asmeninėms M. B. reikmėms (be kita ko, bendrovei „U. M.“ išduodamo komposto nefiksuojant UAB „URATC“ apskaitoje).

Dėl UAB „URATC“ buldozerio KOMATSU, iš AB „U. M.“ M. B. priimtų ekskavatoriaus bei tralo paslaugų

100. Nei apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, nei savo apeliaciniame skunde M. B. neneigė, kad UAB „URATC“ priklausantis buldozeris KOMATSU buvo kelis kartus panaudotas prie jo statomo namo, pažymėdamas ir tai, kad juo darbus atliko UAB „URATC“ darbuotojas. Tačiau, jo teigimu, už buldozerio nuomą jis prašė paskaičiuoti UAB „URATC“ buhalterės ir reikiamą sumą išskaityti iš jo darbo užmokesčio. Ar toks jo nurodymas buvo tinkamai įgyvendintas, jis nežino. Tuo tarpu tralas iš AB „U. M.“, M. B. teigimu, jam buvo reikalingas UAB „URATC“ priklausančio buldozerio KOMATSU pervežimui iki jo statomo namo (44 t., b. l. 150–157). Šias aplinkybes iš dalies patvirtino ir liudytojas D. V.. Jo teigimu, būdavo atvejų, kai M. B. jam duodavo nurodymą parengti UAB „URATC“ priklausantį buldozerį KOMATSU, ką jis ir padarydavo. Tuomet atvažiuodavo M. B. užsakytas tralas ir išsiveždavo buldozerį. Kur jis buvo vežamas, nesigilino. Kartą buldozeris KOMATSU nebuvo grąžintas laiku, todėl jis susisiekė su buldozerio mechanizatoriumi, galimai L. S., kuris informavo, kad buldozeris yra (duomenys neskelbtini) k. M. B. patvirtino, kad buldozeris tą kartą buvo privačiame jam priklausančiame žemės sklype. Nežino, ar už šias paslaugas M. B. atsiskaitė (1 t., b. l. 93–97, 42 t., b. l. 14–24). Jo parodymai, kiek jie susiję su buldozerio KOMATSU nuvežimu pas M. B., sutapo ir su liudytojo R. J. nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurių duomenimis, D. V. jam sakė, jog M. B. liepė suorganizuoti buldozerio KOMATSU nuvežimą į jo privatų žemės sklypą; D. V. tai padarė; pasakojo, kad atvažiavo kažkoks tralas, paėmė buldozerį, jį išvežė ir parvežė tik kitą dieną (2 t., b. l. 12–16, 42 t., b. l. 14–24).

101. Įvertintus tai, kas išdėstyta, pagrindo abejoti, kad M. B. naudojosi UAB „URATC“ priklausančiu buldozeriu KOMATSU savo asmeninėms reikmėms, o būtent, juo buvo atliekami darbai M. B. priklausančiame žemės sklype, teisėjų kolegija neįžvelgia. Šį faktą patvirtina ne tik M. B. ir liudytojų D. V. bei R. J. parodymai, bet ir kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys: 2016 m. gegužės 20 d., 9.26 val. telefoninio pokalbio (įrašo Nr. 1130) metu M. B. prašo AB „U. M.“ darbuotojo V. B. tralo pirmadieniui (t. y. 2016 m. gegužės 23 d.), nurodydamas, kad reikės vežti KOMATSU buldozerį link (duomenys neskelbtini), prie jo tvenkinio (26 t., b. l. 3–4); 2016 m. gegužės 23 d., 12.08 val. telefoninio pokalbio (įrašo Nr. 1185) metu M. B. informuoja A. K., kad buldozeris jau lygina žemes (25 t., b. l. 163–164); 2016 m. spalio 5 d. vykdyto slapto sekimo metu nustatyta, kad 7.54 val. prie M. B. statomo namo atvažiavus M. B., jo kieme buldozeris stumdė žemes aplink namą (26 t., b. l. 51–52); tą pačią dieną, 14.55 val. telefoninio pokalbio (įrašo Nr. 2441) metu M. B. teiraujasi D. V., ar šis parsitempė buldozerį, į ką D. V. atsako teigiamai (24 t., b. l. 20–21).

102. Tačiau M. B. versija, jog už buldozerio KOMATSU nuomą su UAB „URATC“ jis atsiskaitė tinkamai, nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nepasitvirtino. Peržiūrėjus dokumentus, paimtus iš UAB „URATC“, matyti, kad jokios UAB „URATC“ PVM sąskaitos faktūros už jai priklausančios technikos nuomą M. B. ar jo šeimos nariams išrašytos nebuvo. UAB „URATC“ buhalterė A. P. nors ir patvirtino, kad UAB „URATC“ priklausančios technikos nuoma buvo galima, tačiau pažymėjo nežinanti atvejų, jog M. B. ar jo šeimos nariai būtų naudojęsi šiomis paslaugomis, pažymėdama ir tai, kad M. B. technikos nuomos mokestį išskaičiuoti iš jo darbo užmokesčio jos niekada neprašė (2 t., b. l. 90–94, 42 t., b. l. 30–33), kas teisėjų kolegijai leidžia ne tik atmesti M. B. keliamą versiją, bet ir pagrįstai spręsti, kad UAB „URATC“ priklausančiu buldozeriu KOMATSU M. B. naudojosi neatlygintinai.

103. Analogiška išvada darytina ir dėl buldozerio vairuotojo paslaugų. Kaip nustatyta pirmiau aptartais D. V. parodymais, tą kartą, kai, vykdant M. B. nurodymą, buldozeris KOMATSU nebuvo grąžintas laiku, jis susisiekė su to buldozerio mechanizatoriumi L. S., kuris patvirtino tuo metu buldozeriu dirbęs privačiame M. B. žemės sklype (1 t., b. l. 93–97, 42 t., b. l. 14–24). Remiantis liudytojo L. S. parodymais, jis du kartus dirbo prie M. B. namo – buldozeriu KOMATSU stumdė žemes; nurodymą dirbti prie M. B. namo jis gavo iš D. V., tačiau tuo metu šalia buvo ir M. B.; L. S. klausė M. B., ką jam reikėtų sakyti, jei kas nors atvažiuos patikrinti ir pamatys, kad jis ten dirba, į ką M. B. atsakė, kad viskas išpirkta ir viskas čia gerai; už tai asmeniškai su juo M. B. neatsiskaitė (2 t., b. l. 157–158). Jokių duomenų, paneigiančių šiuos L. S. parodymus, kuriais jis patvirtino buldozeriu KOMATSU dirbęs M. B. priklausančiame žemės sklype ir už tai jokio atskiro apmokėjimo, išskyrus apmokėjimą už darbą juridiniame asmenyje UAB „URATC“, negavęs, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia. Juo labiau, jog aplinkybę, kad būtent L. S. dirbo buldozeriu KOMATSU M. B. priklausančiame žemės sklype, patvirtino ir liudytojas D. V..

104. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad UAB „URATC“ priklausančiu buldozeriu KOMATSU ir jo vairuotojo paslaugomis M. B. naudojosi neatlyginai savo asmeninėms reikmėms. Jokių duomenų, patvirtinančių šių paslaugų apmokėjimą juridiniam asmeniui UAB „URATC“, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, šią aplinkybę kategoriškai paneigė tiek buldozerio vairuotojas L. S., tiek ir UAB „URATC“ buhalterė A. P..

105. Tuo tarpu analizuojant M. B. veiksmus iš AB „U. M.“ priėmus tralo ir ekskavatoriaus paslaugas, visų pirma pažymėtina, kad AB „U. M.“ direktorius L. P., apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog jo įmonė nuomoja savo turimą techniką, taip pat tralą ir ekskavatorių, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (2 t., b. l. 119–121, 42 t., b. l. 30–33). Ir nors M. B. pripažino naudojęsis AB „U. M.“ teikiamomis tralo nuomos paslaugomis, teigdamas, kad už šias paslaugas jis atsiskaitė, tačiau L. P. to patvirtinti negalėjo, nurodydamas, jog nežino, ar kada nors M. B. yra naudojęsis AB „U. M.“ priklausančios technikos nuomos paslaugomis. Tokie duomenys neužfiksuoti ir AB „U. M.“ apskaitoje. Peržiūrėjus dokumentus, paimtus iš AB „U. M.“, jokios AB „U. M.“ PVM sąskaitos faktūros už jai priklausančios technikos nuomą M. B. ar jo šeimos nariams išrašytos nebuvo.

106. Visgi, kaip nustatyta AB „U. M.“ darbuotojo V. K. parodymais, AB „U. M.“ savo tralu MIOLER ir vilkiku MAN vežė ekskavatorių KOBELKO SK-210 (2 t., b. l. 127–129, 42 t., b. l. 30–33). Be to, remiantis UAB „U. M.“ technikos panaudojimo žurnale užfiksuotais duomenimis, 2016 m. gegužės 23 d. technika, kurios markė KOMATSU, buvo vežama maršrutu (duomenys neskelbtini); 2016 m. gegužės 23 d. AB „U. M.“ savo transporto priemone DAF 95, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vežė buldozerį KOMATSU ir iškrovė jį Balčių gir. (teisėjų kolegijos pastaba – (duomenys neskelbtini) rajono Balčių girininkija, apimanti net 4 (duomenys neskelbtini) rajone esančius miškus – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miškus); 2016 m. spalio 4 d. technika, kurios markė SK-210 (teisėjų kolegijos pastaba – AB „U. M.“ priklausantis ekskavatorius KOBELKO SK-210), buvo vežama maršrutu (duomenys neskelbtini); (11 t., b. l. 96–110). Įvertinus šiuose dokumentuose nurodytą technikos gabenimo maršrutą, sutampantį su M. B. priklausančio žemės sklypo adresu, nėra pagrindo abejoti, kad AB „U. M.“ technika – konkrečiu atveju tralas ir ekskavatorius KOBELKO SK-210, buvo panaudota asmeninėms M. B. reikmėms, M. B. už šias paslaugas atsiskaitant nemokamai bendrovei „U. M.“ tiekiamu kompostu, jokioje apskaitoje to nefiksuojant.

107. Šią išvadą betarpiškai patvirtina ir kriminalinės žvalgybos metu nustatytų duomenų visuma. 2016 m. gegužės 20 d., 9.22 val. telefoninio pokalbio (įrašo Nr. 1129) metu M. B. prašo AB „U. M.“ direktoriaus L. P. duoti jam tralą buldozeriui nusivežti, paaiškindamas, kad reikia palyginti žemes. L. P. liepia skambinti dispečeriui (26 t., b. l. 2–3). Netrukus po to, 9.26 val. fiksuojamas M. B. ir V. K. (AB „U. M.“ dispečerio) telefoninis pokalbis (įrašo Nr. 1130), kurio metu M. B. prašo V. K. tralo pirmadieniui, pažymėdamas, kad jam iš sąvartyno reikės vežti buldozerį KOMATSU link (duomenys neskelbtini), prie savo tvenkinio (26 t., b. l. 3–4). Po šio pokalbio, 2016 m. gegužės 23 d. (t. y. pirmadienį, kaip telefoninio pokalbio metu M. B. prašė V. K.) 8.25 val., M. B. telefonu (įrašo Nr. 1174) informuoja D. V., kad jis ruoštų buldozerį, nes tuoj atvyks jį paimti turintis tralas (25 t., b. l. 163). Tą pačią dieną, 8.48 val. AB „U. M.“ darbuotojas V. B. informuoja M. B., kad tralas sąvartyne bus už valandos (26 t., b. l. 4). 14.40 val. M. B. telefonu informuoja V. B. (įrašo Nr. 1190), kad atvyktų pasiimti savo tralo (26 t., b. l. 5). Šioje vietoje aktualu tai, kad būtent 2016 m. gegužės 23 d. pagal AB „U. M.“ technikos panaudojimo žurnale užfiksuotus duomenis, technika, kurios markė KOMATSU, buvo vežama maršrutu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); transporto priemone DAF 95, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo vežamas buldozeris KOMATSU (11 t., b. l. 96–110).

108. 2016 m. spalio 4 d. atliekamo slapto sekimo metu M. B. priklausančiame žemės sklype buvo užfiksuotas prie namo kasantis ir lyginantis žemes žalios spalvos ekskavatorius (26 t., b. l. 50–51). Šio ekskavatoriaus spalva atitinka AB „U. M.“ priklausančio ekskavatoriaus KOBELKO SK-210 spalvą, iš UAB „U. M.“ technikos panaudojimo žurnale užfiksuotų duomenų matyti, kad būtent tokio modelio ekskavatorius 2016 m. spalio 4 d. buvo vežamas maršrutu (duomenys neskelbtini), į kurį patenka ir M. B. priklausančio žemės sklypo teritorija.

109. Aptartų duomenų visuma rodo, kad AB ,,U. M.“ M. B. suteikė tralo paslaugas buldozerio nuvežimui ir vienkartinę ekskavatoriaus panaudojimo paslaugą. Atsižvelgiant į surinktus įrodymus, be kita ko ir kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotus M. B. ir AB „U. M.“ darbuotojų telefoninius pokalbius, A. B. teiginys, kad jis AB „U. M.“ už jam suteiktas paslaugas atsiskaitė sumokėdamas vairuotojui, vertintinas kaip deklaratyvus. Byloje aptartais duomenimis nustatyta, kad už mainais už paslaugas buvo neatlygintinai perleidžiamas UAB „URATC“ kompostas.

110. Apeliaciniame M. B. skunde taip pat teigiama, kad jo veiksmais nebuvo padaryta didelės žalos valstybei bei UAB „URATC“. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis nagrinėjamu atveju buvo nustatytas pagrįstai. Bylos duomenimis, dėl M. B. neatlygintino naudojimosi UAB „URATC“ priklausančiu buldozeriu bei neatlygintino komposto davimo bendrovei „U. M.“ UAB „URATC“ patyrė ne mažesnę nei 1 646,23 eurų turtinę žalą bei didelę neturtinę žalą patyrė UAB „URATC“ ir valstybė, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad didelės žalos požymis nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo siejamas tik su neturtine žala, todėl būtent apie šį požymį pasisakytina išsamiau.

111. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad didele žala BK 228 straipsnio prasme gali būti tiek turtinė, tiek neturtinio pobūdžio žala, kurią patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Atitinkamai didelės žalos turinys, be kita ko, priklauso nuo to, kam ši žala buvo padaryta, – kaip antai didelės neturtinės žalos padarymas valstybei gali būti grindžiamas skirtingais argumentais nei tokios žalos padarymas, pavyzdžiui, fiziniam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-640-507/2015, 2K-361-895/2016, 2K-P-59-495/2021). Pažymėtina, kad šio požymio konstatavimas turi būti motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2010, 2K-7-335/2013, 2K-98/2014, 2K-263/2014, 2K-361-895/2016, 2K-104-696/2018, 2K-16-489/2021, 2K-P-59-495/2021), taigi pagrįstas konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, o ne pernelyg bendro pobūdžio, formaliais teiginiais. BK 228 straipsnyje įtvirtintas didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl jis kiekvienu atveju yra nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2014, 2K-361-895/2016, 2K-87-942/2017, 2K-189-1073/2019, 2K-28-222/2020, 2K-7-9-976/2020, 2K-P-59-495/2021). Taigi padarytą veiką kvalifikuojant kaip piktnaudžiavimą, be kita ko, būtina įvertinti, ar iš tiesų pakanka duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, apie pakankamą padarytos veikos pavojingumą. Tik tokia praktika laikytina atitinkančia baudžiamųjų įstatymų paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161/2012, 2K-205/2012, 2K-98/2014, 2K-4-689/2019, 2K-P-59-495/2021).

112. Neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kita neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (pavyzdžiui, asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-361-895/2016, 2K-285-976/2018, 2K-P-59-495/2021). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo, kai kyla esmingai žalingi padariniai valstybei, tarnybai ar asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-699/2015, 2K-361-895/2016, 2K-189-1073/2019, 2K-248-648/2020, 2K-P-59-495/2021). Kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, todėl, be kita ko, vertintinas neigiamų padarinių pobūdis, veiksmai, kuriais piktnaudžiaujama (jų pobūdis, trukmė, ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), kokiais teisės aktais ginami interesai ir vertybės yra pažeidžiami, kaltininko einamų pareigų svarba, padarytos veikos neigiamas poveikis valstybės tarnybos autoritetui ir rezonansas visuomenėje, nukentėjusiųjų skaičius ir kaip jie vertina jų atžvilgiu padarytus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2014, 2K-361-895/2016, 2K-87-942/2017, 2K-189-1073/2019, 2K-4-689/2019, 2K-28-222/2020, 2K-7-9-976/2020, 2K-127-689/2020, 2K-P-59-495/2021). Be to, sprendžiant, ar valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo savo neteisėtais veiksmais padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą, reikia įvertinti ne tik objektyvius veikos padarinius, bet ir kaltininko galimybę šiuos padarinius suvokti. Didelės neturtinės žalos požymis turi būti nustatytas neabejotinų įrodymų visuma, negali būti preziumuojamas ar išvedamas iš kitų piktnaudžiavimo sudėties požymių. Šis požymis negali būti be turinio, vien apibrėžtas abstrakčiomis frazėmis apie valstybės ir juridinių asmenų autoriteto, reputacijos, prestižo menkinimą, kompromitavimą, pagrindinių valstybės principų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16-489/2021, 2K-P-59-495/2021). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2012, 2K-573/2012, 2K-190/2013, 2K-7-335/2013, 2K-7-9-976/2020, 2K-P-59-495/2021).

113. Aptartos teismų praktikos kontekste išanalizavus pirmiau aptartus M. B. veiksmus, akivaizdu, kad vertinamu atveju jis sistemingai naudojosi savo, kaip UAB „URATC“ direktoriaus, įtaka jam pavaldiems darbuotojams, jų padedamas atliko nusikalstamus veiksmus, savavališkai naudojosi svetimu UAB „URATC“ priklausančiu turtu ir jam pavaldžiais darbuotojais asmeniniams savo poreikiams tenkinti. Visi M. B. atlikti pirmiau aptarti veiksmai patvirtina, kad su jo vadovaujamai bendrovei „URATC“ priklausančiu turtu M. B. elgėsi kaip su jam asmenine nuosavybės teise priklausančiu turtu, o būtent: prireikus asmeninėms reikmėms naudojo stambiąją UAB „URATC“ priklausančią techniką; įmonės kompostą sistemingai mainė į žvyrą, kurį vėliau panaudojo savo asmeniniame žemės sklype; duodavo nurodymus savo darbuotojams tiek parengti jo asmeniniams poreikiams naudotiną UAB „URATC“ techniką, tiek ir liepdamas jiems neatlygintinai darbuotis jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, padedant atlikti M. B. būtinus namo statybos ir žemės sklypo išlyginimo darbus. Neabejotina, kad tokius M. B. veiksmus lėmė ne jo siekis įgyvendinti UAB „URATC“ siekiamus tikslus, bet noras savo vykdomus statybos darbus atlikti mažiausiomis išlaidomis, didžiąją jų dalį perkeliant savo vadovaujamam juridiniam asmeniui UAB „URATC“. Esant šiems duomenims, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad M. B. diskreditavo UAB „URATC“ bei jo akcininkų – (duomenys neskelbtini) savivaldybių vardą, mažindamas pasitikėjimą šiomis institucijomis, padarė didelę neturtinę žalą tiek savo vadovaujamam juridiniam asmeniui UAB „URATC“, tiek šios bendrovės akcininkams.

Dėl M. B. atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį

114. BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. Tikro dokumento klastojimas apima veiksmus, kurie pakeičia dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) ir intelektualiai (pvz., melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007, 2K-342/2011, 2K-7-2-895/2017). Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, 2K-7-2-895/2017).

115. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 straipsnio 1 dalis) padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą, klastoja tikrą dokumentą, laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotą ar netikrą dokumentą, ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-210/2014, 2K-7-2-895/2017). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t.

116. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį M. B. buvo pripažintas už tai, kad suklastojo 2017 m. liepos 10 d. Nr. 1 deklaraciją apie statinio užbaigimą/statinio paskirties keitimą, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jam priklausantį statomą namą (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., tyčia neteisingai nurodė statybos rūšį – atliktas statinio rekonstravimas, pakeista statinio paskirtis, nors faktiškai buvo atlikta naujo namo statyba vietoje rekonstrukcijos, ir šį dokumentą panaudojo, pateikdamas jį VĮ Registrų centrui. Nesutikdamas su tokiu savo veiksmų teisiniu vertinimu, apeliaciniame skunde M. B. teigia, kad bylos duomenimis nenustatyta, jog jis suprato VĮ Registrų centrui teikiantis suklastotą dokumentą ir norėjo taip veikti. Jo teigimu, jis turėjo visus būtinus leidimus namo rekonstrukcijai, namą statė pagal patvirtintą rekonstrukcijos projektą, jokių įstatymų nepažeidė. Tačiau, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sutikti su tokia M. B. versija, nėra pagrindo.

117. Byloje nėra ginčo, kad pradėdamas namo rekonstrukcijos darbus M. B. gavo visus reikiamus leidimus, o statybos projektas buvo patvirtintas įstatymo nustatyta tvarka. Bylos duomenimis, 2016 m. gegužės 12 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija išdavė M. B. rašytinį pritarimą projektui Nr. RPSP-95-160512-00012, kuriuo M. B. buvo suteikta teisė rekonstruoti pagalbinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) į gyvenamosios paskirties pastatą (28 t., b. l. 113–157). Tačiau, priešingai nei tai tvirtina M. B., nagrinėjamu atveju leidimas jam buvo išduotas ne naujo statinio statybai, bet seno statinio rekonstrukcijai. Šios dvi sąvokos yra visiškai skirtingos ir negali būti tapatinamos. Jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakyme Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“ (2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymo redakcija Nr. D1-653). Remiantis šiuo įsakymu, naujo antžeminio statinio statyba yra, tada, kai ji vykdoma žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių; naujo statinio statybos tikslai: 1) pastatyti naują statinį, 2) pristatyti prie esamo statinio antžeminį ar požeminį priestatą, dėl priestato statybos neperstatant ir nepertvarkant (nekeičiant, nesilpninant, nestiprinant ir pan.) esamo statinio laikančiųjų konstrukcijų, 3) nutiesti naujus inžinerinius tinklus naujose trasose, neatsižvelgiant į jų paskirties sąsajas su esamais tinklais, 4) nutiesti naujas susisiekimo komunikacijas naujose trasose, neatsižvelgiant į jų paskirties sąsajas su esamomis komunikacijomis, 5) atstatyti buvusį (visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį; statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų). Tuo tarpu statinio rekonstrukcija apibrėžiama kaip esamo statinio laikančiųjų konstrukcijų atstatymas, tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan.; laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: pastatomi nauji aukštai; įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; nugriaunama dalis esamų aukštų; prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad naujo statinio statyba – tai statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį, o statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

118. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialisto išvados duomenimis, 2016 m. gegužės 12 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPSP-95-160512-00012 pagal 2016 metais parengtą Ūkio pastato (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), rekonstravimo ir paskirties keitimo į gyvenamosios paskirties (vieno buto) namą projektą. Įvertinus M. B. 2017 m. liepos 10 d. to paties pastato statybos užbaigimo deklaracijos, tiesiogiai pateiktos VĮ Registrų centrui, teisėtumą, nustatyta, kad deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų – statybos darbai atlikti nukrypstant nuo statinio projekto, dėl ko, daugiau kaip 1 m. neatitinka statinio vieta (5,46 m); pakeistas stogo laikančių konstrukcijų išdėstymas; pakeista stogo forma; po statinio deklaravimo užmūryta ir įstiklinta terasa, atliekant statinio paprastojo remonto darbus, kuriais padidintas bendras plotas virš 80 m2, tuo pakeičiant statinio kategoriją į neypatingą. Tokiu būdu, faktiškai buvo atlikta naujo statinio statyba vietoje rekonstrukcijos, todėl deklaracijoje neteisingai nurodyta statybos rūšis. Statytojo M. B. atlikti statybos darbai pažeidė esminius statinio projekto sprendinius (vietą, stogo konstrukcijų išdėstymą), šių darbų atlikimui buvo būtina atlikti statinio projekto pakeitimus ir įstatymų numatyta tvarka gauti naują statybos leidimą. Pakeitus statinio vietą, statybos rūšis iš rekonstrukcijos tapo nauja statyba. Dėl šių argumentų specialistas sprendė, kad M. B. 2017 m. liepos 10 d. gyvenamojo namo statybos užbaigimo deklaracijoje, kuri buvo tiesiogiai pateikta VĮ Registrų centrui, duomenys neatitinka tikrovės (30 t. b. l.49–74).

119. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys į paties M. B. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus. Jo teigimu, pradėjęs namo statybas jis kreipėsi į Respublikinę paveldo komisiją, kuri patvirtino statybos leidimą. Jis turėjo ir namo rekonstrukcijos projektą. Tačiau, pasak M. B., pradėjus tvarkyti namo pamatus buvo pastebėta, kad po senu pastatu buvo viso kaimo vandentiekio paskirstymas, todėl, nenorėdamas nutraukti vandentiekio visam kaimui, savo kieme buvusį seną pastatą jis patraukė ir pastatė naują namą naujoje vietoje, apie tokius pakeitimus atitinkamų institucijų neinformuodamas ir projekto netikslindamas. Akivaizdu, kad ir specialių žinių neturintis asmuo, žinodamas, jog jam išduotas leidimas tik namo rekonstrukcijai pagal iš anksto parengtą ir suderintą namo rekonstrukcijos projektą, suvokia, kad namo patraukimas į kitą vietą, nei numatyta projekte bei leidime, atitinka naujo statinio statybos, bet ne seno statinio rekonstrukcijos sąvoką.

120. Atsižvelgiant į šių duomenų visumą spręsti, kad M. B. nesuprato, jog vertinamu atveju jis atliko ne namo rekonstrukciją, kurią turėjo atlikti pagal išduotus leidimus ir projektą, bet naujo namo statybą, nesuvokė, kad VĮ Registrų centrui jis pateikia tikrovės neatitinkančią deklaraciją apie statybos užbaigimą, kaip teigiama M. B. apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Net ir žinodamas, kad jo pastatytas namas buvo patrauktas kiek daugiau nei 5 metrus nuo buvusio pastato (kurį rekonstruoti ir buvo išduotas leidimas), 2017 m. liepos 10 d., 12:05 val. M. B. VĮ Registrų centro (duomenys neskelbtini) filialui pateikė prašymą Nr. 14993791 tvarkyti kadastrinius duomenis dėl adreso (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), prie kurio pridėjo ir 2017 m. liepos 10 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą. Suklastojus deklaraciją – į ją įrašant duomenis apie namo rekonstrukciją, bet ne naujo pastato statybą, ir ją su kitais dokumentais pateikus VĮ Registrų centrui, atsirado teisiškai reikšmingi padariniai – VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registro centriniame duomenų banke buvo įregistruota namo rekonstrukcija ir namas buvo įteisintas. Tokie M. B. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pagrindo vertinti juos kaip mažareikšmius ir neužtraukiančius baudžiamosios atsakomybės, teisėjų kolegija neįžvelgia, todėl konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu M. B. buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl M. B. atsakomybės pagal BK 184 straipsnio 1 dalį

121. Pagal BK184 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pvz., yra ir materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi. Turto iššvaistymas objektyviai pasireiškia kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtu, neatlygintinu perleidimu padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-895/2017, 2K-234-699/2017, 2K-221-1073/2022, 2K-138-1073/2023).

122. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. B. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas dėl to, kad jis savo draugei O. B. neteisėtai perleido UAB „URATC“ priklausantį turtą – nešiojamąjį kompiuterį „Dell Vostro 15 3558 Black 15.6“ su priedu – pele ir instaliuotomis programomis, 652,59 eurų vertės be PVM, tokiais savo veiksmais tyčia iššvaistydamas jam patikėtą svetimą UAB „URATC“ priklausantį turtą. Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visumą, vadovavosi M. B. pateikta versija, jog kompiuterį savo buvusiai klasės draugei tikslu padėti sunkioje padėtyje beieškant naujo darbo jis buvo perleidęs tik laikinam naudojimui. Teismas, įvertinęs ir tai, kad žala įmonei nebuvo padaryta, nes kompiuteris buvo grąžintas, sprendė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog M. B. UAB „URATC“ priklausantį nešiojamąjį kompiuterį tyčia perleido O. B., dėl ko, M. B. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį išteisino. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliaciniame skunde prokurorė nesutinka. Teigia, kad M. B. tyčią perleidžiant UAB „URATC“ priklausantį nešiojamąjį kompiuterį patvirtina baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma, taip pat kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų M. B. ir O. B. telefoninių pokalbių turinys. Su prokurorės argumentais iš esmės sutinka ir teisėjų kolegija.

123. Kaip nustatyta 2016 m. spalio 17 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. GBI 100378, UAB „URATC“ iš G. B. kompiuterinių paslaugų įmonės įsigijo nešiojamą kompiuterį „Dell Vostro 15 3558 Black 15.6“. (27 t., b. l. 94–107). Šis kompiuteris buvo perduotas naudoti UAB „URATC“ ūkinėje veikloje, nustatant, kad materialiai už šį daiktą atsakingas asmuo yra M. B. (27 t., b. l. 94–107). Remiantis 2017 m. gruodžio 19 d. G. B. kompiuterinių paslaugų įmonės raštu, dėl kompiuterio įsigijimo į jį M. B. arba V. A.-Š. kreipėsi 2016 m. spalio 9 d. arba 2016 m. spalio 10 d.; pasiūlymas dėl kompiuterio įsigijimo jiems buvo išsiųstas 2016 m. spalio 10 d. (27 t., b. l. 113–119). Iš kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų duomenų visumos seka, kad 2016 m. spalio 7 d. telefoninio pokalbio (įrašo Nr. 13) metu O. B. pasiskundžia M. B., kad jai labai liūdna be kompiuterio; M. B. pažada O. B. kitą savaitę atvežti jai kompiuterį „Dell“, kurio, M. B. teigimu, jai užteks kokiems 5–6 metams (27 t., b. l. 121–124). 2016 m. spalio 10 d., 8.25 val. (įrašo Nr. 34) M. B. telefonu informuoja V. B., kad jam reikalingas naujesnis kompiuteris „Dell“ su visomis programomis, prašo jį paruošti (27 t., b. l. 126–127). Tą pačia dieną V. A.-Š. V. B. pateikia kompiuterio užsakymą (27 t., b. l. 133). 2016 m. spalio 11 d., 21.10 val. (įrašo Nr. 119) M. B. informuoja O. B., kad kompiuteris yra programuojamas, jį jai atveš ketvirtadienį (27 t., b. l. 130–143). 2016 m. spalio 12 d. (įrašo Nr. 132) V. A.-Š. informuoja M. B., kad kompiuterių specialistai jai atnešė „tą daiktą“ (teisėjų kolegijos pastaba – kompiuterį „Dell Vostro 15 3558 Black 15.6“) (27 t., b. l. 143). 2016 m. spalio 14 d. (įrašo Nr. 57) M. B. teiraujasi O. B., ar ji patenkinta, ar apsidžiaugė, turėdama „naują draugą“, pažymėdamas, kad jis dirbs žymiai greičiau (27 t., b. l. 127–128).

124. Iš aptartų duomenų visumos seka, kad M. B., sužinojęs, jog O. B. neturi kompiuterio, inicijavo naujo tarnybinio kompiuterio pirkimą savo vadovaujamoje UAB „URATC“, nurodydamas tiek V. B., tiek V. A.-Š., kad jam reikalingas naujesnis kompiuteris su visomis būtinomis programomis. Kaip matyti iš 2016 m. spalio 10 d. M. B. ir V. B. telefoninio pokalbio turinio, M. B. domėjosi, kokios kompiuterinės programos bus įdiegtos į naująjį kompiuterį, tokiu būdu, neabejotinai siekdamas išsiaiškinti, ar kompiuteris bus tinkamas asmeniniams O. B. poreikiams. Šią išvadą betarpiškai sustiprina ir 2016 m. spalio 14 d. M. B. ir O. B. telefoninio pokalbio turinys. Jo metu asmenys kalba apie naujojo kompiuterio galimybes, M. B. nurodo, kad O. B. „turi naują draugą“, kad kompiuteris dirbs žymiai greičiau – „<...> dabar jau turi draugą, tai dabar kankink jį <...>; tai jis dirba žymiai greičiau <...>; nu padarė kompą chebrą <...>; tai žinai, aš kai paprašiau, sudarykit man kompą, kad nebūtų gėda parodyt nuo firmos, tai sakau kraukit, ką <...>; jie ten prigrūdo visko matyt <...>“, o ankstesnio 2016 m. spalio 7 d. pokalbio metu teigia, kad naujojo kompiuterio O. B. užteks 5–6 metams – „<...> kompas, kurio tau užteks dar kokiems penkiem, šešiem metam“ (27 t., b. l. 121-124; 127-128). Visa tai teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai atmesti M. B. pateiktą versiją, kad kompiuteris O. B. buvo perduotas naudotis tik laikinai. Juo labiau, jog kompiuteris iš O. B. buvo paimtas tik 2017 m. rugsėjo 26 d., t. y. po kompiuterio įsigijimo praėjus beveik vieneriems metams, o remiantis UAB „URATC“ ilgalaikio turto apskaitos kortelės duomenimis, tiek 2016 metais, tiek 2017 metais buvo paskaičiuotas šio kompiuterio nusidėvėjimas: 2016 metais – 36,22 eurų, 2017 metais – 181,10 eurų (27 t., b. l. 94–107). Paskaičiavus nusidėvėjimą, neabejotina, kad per M. B. O. B. telefonu nurodytą kompiuterio naudojimo laikotarpį, atitinkantį 5–6 metus, kompiuteris būtų tiek nusidėvėjęs, jog juridiniame asmenyje UAB „URATC“ jis būtų nurašytas, kaip nebetinkamas naudoti (teisėjų kolegijos pastaba – UAB „URATC“ kompiuterių naudojimo ir nurašymo laikas, kai likutinė turto vertė yra 1 Eur, yra treji metai).

125. Šią išvadą teisėjų kolegijai leidžia daryti ir M. B. bei O. B. parodymų sugretinimas, atskleidžiantis esminius prieštaravimus juose. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu M. B. teigė, kad kompiuterį O. B. jam turėjo grąžinti įsigijusi savo asmeninį kompiuterį, pažymėdamas, kad UAB „URATC“ kompiuterio jis iš O. B. neatsiėmė iki 2017 m. rugsėjo 26 d., nes apie tai, kad ji įsigijo savo kompiuterį, O. B. jį informavo jau po jo avarijos, kai jis sunkiai judėjo, pabrėždamas, kad apie tokią galimybę O. B. jį informavo telefonu. Tačiau tokio turinio telefoninis O. B. ir M. B. pokalbis kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotas nebuvo, nors M. B. telefoninių pokalbių kontrolė ir fiksavimas vyko ir po M. B. ištikusios avarijos. Be to, šios aplinkybės apklausiama teisiamojo posėdžio metu nepatvirtino ir O. B., nurodydama, kad M. B. jai perduotu kompiuteriu ji naudojosi tol, kol pas ją apsilankė Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas ir kompiuterį iš jos paėmė. Nors M. B. teigė, kad O. B. jau buvo įsigijusi savo asmeninį kompiuterį, tačiau O. B. šios aplinkybės vėlgi nepatvirtino. Duomenų apie tai, kad jos namuose buvo rastas dar ir kitas kompiuteris, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taip pat nėra. Svarbu ir tai, kad UAB „URATC“ priklausančiame kompiuteryje, paimtame iš O. B., buvo rasta ir jos asmeninė informacija – sūnaus vestuvių nuotraukos. Neabejotina, kad įsigijusi naują kompiuterį ir informavusi M. B. apie tai, kad savąjį kompiuterį jis jau gali atsiimti, kaip tvirtino M. B., O. B., būtų pasirūpinusi savo asmeninių duomenų apsauga ir jų perkėlimu į naująjį kompiuterį. Tokių veiksmų neatlikimas, O. B., be kita ko, nepatvirtinus ir fakto apie naujojo kompiuterio įsigijimą, akivaizdžiai paneigia M. B. versiją dėl laikino kompiuterio perdavimo O. B..

126. Šios išvados kontekste, įvertintina ir tai, kad nors M. B. tvirtino, jog kompiuterį UAB „URATC“ piniginėmis lėšomis jis įsigijo, nes jo naudojamas darbo kompiuteris jau buvo nusidėvėjęs, tačiau, įvertinus tai, kad perdavęs naująjį kompiuterį O. B. jis savo darbui UAB „URATC“ ir toliau, net iki 2017 m. rugsėjo 26 d., naudojo senąjį savo kompiuterį, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog kompiuterio įsigijimas šiuo atveju buvo nulemtas ne M. B. poreikiu, bet siekiant neatlygintinai perleisti jį savo draugei. M. B. parodymuose esantys esminiai prieštaravimai teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad perduodamas kompiuterį O. B., jo atsiimti M. B. negalvojo.

127. Teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą sustiprina ir kiti aukščiau aptarti M. B. veiksmai. Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek su UAB „URATC“ priklausančiu turtu – kompostu, sunkiąja technika, tiek su savo darbuotojais M. B. iš esmės elgėsi kaip su savo asmeniniu turtu. UAB „URATC“ priklausantį kompostą jis mainė, kad savo asmeninėms reikmėms gautų žvyro bei tam tikrų paslaugų iš AB „U. M.“, UAB „URATC“ priklausančią techniką neatlygintinai naudojo savo namo statyboms, be kita ko, ten dirbti neatlygintinai siųsdamas ir UAB „URATC“ darbuotojus. Toks M. B. elgesys teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad UAB „URATC“ turto panaudojimas kaip savo M. B. buvo įprastas, todėl ir UAB „URATC“ priklausančio kompiuterio perdavimas O. B. buvo įprastas jo elgesys su įmonės turtu kaip su savo asmeniniu.

128. Teisėjų kolegija vertina, kad byloje surinktų duomenų visuma patvirtina M. B. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje naikinamas, ir M. B. pripažįstamas kaltu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, nustatant, kad jis, pagal 2008 m. rugsėjo 8 d. darbo sutartį Nr. 28 dirbdamas UAB „URATC“ direktoriumi, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, pagal 2004 m. gruodžio 23 d. bendrovės valdybos patvirtintos pareiginės instrukcijos 2.10 punktą privalėdamas tvarkyti inventorizacijos ir kitus vertybių apskaitos duomenis, pagal 2.13 punktą tvarkyti bendrovės turtą, pagal 2.15 punktą organizuoti bendrovės turto apsaugą, 2016 m. tiksliai nenustatytu laiku, ne vėliau kaip 2016 m. spalio 7 d., nenustatytoje vietoje pažadėjęs O. B. suteikti kompiuterį, turėdamas sumanymą tyčia iššvaistyti svetimą UAB „URATC“ turtą – kompiuterį, jį neteisėtai perleidžiant O. B., 2016 m. spalio 10 d. nurodė jam pavaldžiai darbuotojai V. A.-Š., nežinančiai apie jo nusikalstamus ketinimus, nupirkti jam naują tarnybinį nešiojamą kompiuterį „Dell“ su instaliuotomis programomis, po to, V. A.-Š. 2016 m. spalio 12 d. nupirkus UAB „URATC“ vardu nešiojamąjį kompiuterį ,,Dell Vostro 15 3558 Black, 15.6“ su priedu – pele ir instaliuotomis programomis, 652,59 eurų be PVM vertės, ir jį 2016 m. spalio 12 d., (duomenys neskelbtini), tarnybiniame kabinete perdavus M. B., jis, tyčia, nepasirašydamas turto įvedimo į eksploataciją akto ir ilgalaikio turto inventorizacinio apyrašo, 2016 m. spalio 13 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai perleido O. B. UAB „URATC“ priklausantį turtą – nešiojamąjį kompiuterį ,,Dell Vostro 15 3558 Black, 15.6“ su priedu – pele ir instaliuotomis programomis, 652,59 eurų be PVM vertės. Tokiais veiksmais M. B. tyčia iššvaistė jam patikėtą svetimą UAB „URATC“ priklausantį turtą – nešiojamą kompiuterį su pele ir instaliuotomis programomis, 652,59 eurų be PVM vertės.

Dėl A. K. atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį

129. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį A. K. buvo pripažintas kaltu už tai, kad tyčia suklastojo tikrus dokumentus: 1) 2016 m. kovo 2 d. prašymą UAB ,,G.“ akcininkams; 2) 2016 m. kovo 9 d. UAB ,,G.“ paskolos sutartį; 3) 2017 m. rugsėjo 29 d. paaiškinimą UAB ,,G.“ buhalterei; 4) 2017 m. spalio 2 d. UAB ,,G.“ PVM sąskaitą faktūrą, serija GB Nr. ST1483; 5) 2017 m. spalio 2 d. UAB ,,G.“ kasos pajamų orderį ir jo kvitą; 6) 2019 m. liepos 22 d. UAB ,,G.“ atliktų darbų aktą; 7) 2019 m. liepos 22 d. UAB ,,G.“ PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. ST1706; 8) 2019 m. liepos 23 d. UAB ,,G.“ pranešimą; 9) tyčia veikdamas bendrininkų grupe su G. G., – 2016 m. kovo 7 d. pranešimą UAB ,,G.“ direktoriui A. K., ir juos panaudojo. Visi šių dokumentų suklastojimo atvejai A. K. buvo kvalifikuoti kaip viena tęstinė nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje.

130. Nesutikdamas su savo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), A. K. teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo kaltės šioje dalyje yra neteisingos, padarytos apsiribojant formaliu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių konstatavimu bei jų perrašymu iš kaltinamojo akto, nepateikiant teisinio jų vertinimo bei motyvuotų išvadų. Tačiau įvertinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus šioje dalyje teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad apygardos teismas ištyrė ir įvertino visus A. K. veiksmų kvalifikavimui pagal BK 300 straipsnio 1 dalį reikšmingus duomenis (liudytojų bei pačių nuteistųjų parodymus, garso įrašus, specialisto išvadas ir parodymus, kitus rašytinius bylos duomenis), ir savo išvadas dėl A. K. kaltės pagrindė tinkamu šių baudžiamosios bylos duomenų visumos vertinimu. Todėl pagrindo panaikinti šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, ir A. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, vadovaujantis jo parodymais, kad visuose pirmiau paminėtuose dokumentuose nurodyti faktai yra tikri, ir atgaline data jie nebuvo sudaryti, teisėjų kolegija neįžvelgia.

131. Byloje nėra ginčo, kad visi pirmiau paminėti dokumentai, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino suklastotais, buvo susiję su M. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) UAB „G.“ atliktais namo statybos darbais. A. K. parodė, kad 2016 m. sausio – vasario mėnesį pas jį atvykęs M. B. paprašė pastatyti namą (duomenys neskelbtini) k. Pateikė namo vizualizacijas ir keletą brėžinių, pagal kuriuos paskaičiavo namo statybos sąmatą 23 000 eurų sumai. Tačiau nurodyta namo statybos kaina M. B. pasirodė per didelė, todėl po kelių savaičių jam buvo pateikta kita sąmata, kurioje buvo nurodyti tie patys darbai už 20 000 eurų. Su šia suma M. B. sutiko, todėl buvo pradėti namo statybos darbai. Nuolaida M. B. buvo suteikta UAB „G.“ pelno ir darbuotojų atlyginimo sąskaita. D. M. B. UAB „G.“ pradėjo apie 2016 m. kovo mėn., baigė apie 2017 m. pabaigą, dirbo žodinio susitarimo pagrindu, pinigus už darbus M. B. sumokėjo per kelis kartus, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių pinigų sumokėjimą, jie nepildė. Kadangi jis (A. K.) ketino nusipirkti pigesnį būstą, kam buvo būtinas apie 20 000 eurų pradinis įnašas, 17 200 eurų, kuriuos dalimis UAB „G.“ turėjo gauti iš M. B. už atliktus statybos darbus, jis pasiskolino iš UAB „G.“. Buvo gautas akcininko G. G. sutikimas ir pasirašyta paskolos sutartis, kurios tekstą surašė jo sutuoktinė. Sutartyje buvo nurodyta paskolą grąžinti su 3 proc. palūkanomis iki 2017 m. spalio pabaigos. Paskolą su palūkanomis jis grąžino. Dokumentai buvo išrašyti tomis datomis, kurios yra nurodytos juose. Informacija, surašyta juose, yra teisinga. Pripažįsta, kad suklydo, nes gautus iš M. B. pinigus jis turėjo įnešti į įmonės kasą, o tik tada skolintis iš UAB „G.“. Taip pat suklydo, kad iškart nepadavė buhalterei šių dokumentų (44 t., b. l. 191–196).

132. Šias aplinkybes iš dalies patvirtino ir M. B., nurodydamas, kad pirmoji UAB „G.“ jam pasiūlyta darbų atlikimo sąmata, atitinkanti 27 000 eurų, jam pasirodė per didelė, todėl paprašė nuolaidos, po ko, buvo suderėta mažesnė suma, apie 17 000 – 20 000 eurų. Su pasiūlyta mažesne sąmatos suma jis sutiko, pasakė, kad jam sutarties nereikia, kad tiek už darbus, tiek už jų atlikimui būtinas statybines medžiagas, jis mokės grynais pinigais. Už UAB „G.“ atliktus darbus sumokėjo apie 20 000 – 23 000 eurų per tris kartus. Jam pasakydavo, kokios sumos reikia, jis paduodavo reikiamą pinigų sumą A. K.. Dėl konkretaus apmokėjimo, t. y. kiek kokie darbai kainuos, su UAB „G.“ jie nesitarė. UAB „G.“ padarydavo vieną darbų etapą, pasakydavo, kiek reikia sumokėti, jis sumokėdavo, po ko, UAB „G.“ pradėdavo kitą darbų etapą. Jokių buhalterinių UAB „G.“ dokumentų dėl atliktų darbų nereikalavo ir jų neėmė, jie nebuvo reikalingi. Kai UAB „G.“ pabaigė darbus, jokio darbų perdavimo-priėmimo akto nebuvo, nes kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas UAB „G.“ dar turėjo apkalti stogines, buvo likę keli nepadaryti darbai (36 t., b. l. 131–138, 44 t., b. l. 150–157).

133. Iš aptartų A. K. ir M. B. parodymų matyti, kad namas M. B. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), buvo statomas M. B. užsakymu; šiuos darbus UAB „G.“ atliko po to, kai jų atlikimas buvo suderintas su A. K., jam ir M. B. pasitvirtinus statybos darbų sąmatą; atsiskaitymai už darbus, bendru A. K. ir M. B. sutarimu, vyko dalimis, pinigus A. K. sumokant po kiekvieno UAB „G.“ atlikto statybos darbų etapo. Tačiau iš 2016 m. kovo 2 d. UAB „G.“ direktoriaus A. K. prašymo UAB „G.“ akcininkams (28 t., b. l. 32), kurio pagrindu vėliau buvo parengti UAB „G.“ akcininkų pranešimas A. K. (28 t., b. l. 33) ir 2016 m. kovo 9 d. tarp UAB „G.“ direktoriaus A. K. ir A. K., kaip fizinio asmens, pasirašyta paskolos sutartis (28 t., b. l. 34), matyti, jog paminėtuose dokumentuose namo statybos darbų užsakovu nurodomas ne M. B., bet jo sūnus M. B..

134. M. B. parodė, kad nors žemės sklypas ir namas buvo registruoti jo vardu, namas buvo statomas jo sūnui M. B., o jis (M. B.) tik padėjo savo sūnui patarimais, organizaciniais klausimais bei šiek tiek finansiškai, apmokant namo statybos darbų pradžią (36 t., b. l. 131–138, 44 t., b. l. 150–157). Šias aplinkybes patvirtino ir M. B.. Jo teigimu, namo statybos pradžią inicijavo ir apmokėjo jo tėvas M. B.. Būtent jis surado UAB „G.“, tarėsi su jais dėl namo statybos darbų atlikimo ir sumokėjo jiems apie 20 000 eurų. Visus likusius pinigus bendrovei „G.“ mokėjo jis pats. Jokių dokumentų su UAB „G.“ dėl namo statybos jis (M. B.) nesirašė ir nepildė. Pradiniame namo statybos etape jis nedalyvavo, tuo rūpinosi M. B.. Jis (M. B.) namo statybos darbų priežiūrą iš M. B. perėmė tik po tėvo avarijos, maždaug 2017 metų pradžioje (42 t., b. l. 111–116). Šių M. B. ir M. B. parodymų visumą atitinka ir kriminalinės žvalgybos metu surinkta informacija, kurios duomenimis, visi namo statybos darbai iki 2017 metų pradžios, kol M. B. telefonu A. K. nurodė, jog yra ligoninėje ir dėl visų statybos darbų jis turėtų kreiptis į M. B. (32 t., b. l. 72–73), buvo derinami išskirtinai tik su M. B., kuris apie namo statybos eigą telefonu sistemingai informuodavo ir savo sūnų M. B.. Ir tik nuo maždaug 2017 metų vasario mėnesio M. B. pradeda aktyviai bendradarbiauti su A. K., su juo tiesiogiai aptarinėja vis dar neatliktų namo statybos darbų eigą bei atlieka atsiskaitymus už UAB „G.“ atliktus statybos darbus su A. K.. Būtent tokias aplinkybes, t. y. tai, kad namo statybos darbus M. B. M. B. perdavė tik po savo avarijos, maždaug 2017 metų vasario mėnesį, M. B. patvirtino ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu.

135. Įvertinus A. K. teisiamojo posėdžio metu nurodytą aplinkybę, kad apie tai, jog M. B. namas buvo statomas šio sūnui, jis sužinojo gerokai vėliau nei buvo pradėtos namo statybos, atsižvelgiant ir į šių statybų pradžios laiką – 2016 metų pradžia, spręstina, kad 2016 m. kovo 7 d., kai buvo parengtas UAB „G.“ direktoriaus A. K. prašymas UAB „G.“ akcininkams (28 t., b. l. 32), kurio pagrindu buvo parengti UAB „G.“ akcininkų pranešimas A. K. (28 t., b. l. 33) bei UAB „G.“ direktoriaus A. K. ir A. K., kaip fizinio asmens, pasirašyta paskolos sutartis (28 t., b. l. 34), A. K. negalėjo būti žinoma, kad M. B. iš UAB „G.“ užsakomi namo statybos darbai bus atliekami M. B. naudai ir jo vardu. Iki pat 2017 metų pradžios tiek patį užsakymą, tiek visus su namo statybomis susijusius klausimus A. K. derino išimtinai tik su M. B., o M. B. į namo statybos procesą tiesiogiai įsitraukė tik po M. B. avarijos, be kita ko, M. B. telefonu informavus A. K. apie tai, kad tolesnius namo statybos darbus jis aptarinėtų su jo sūnumi M. B. (32 t., b. l. 72–73). Visa tai suponuoja pagrįstą išvadą, kad apie M. B. dalyvavimą namo statyboje bei apie tai, kad namas yra statomas ne M. B., bet šio sūnui, A. K. tapo žinoma maždaug 2017 metų pradžioje, t. y. gerokai vėliau nei buvo parengtas A. K. 2016 m. kovo 2 d. prašymas UAB „G.“ akcininkams (28 t., b. l. 32), 2016 m. kovo 7 d. UAB „G.“ akcininkų pranešimas A. K. (28 t., b. l. 33) bei 2016 m. kovo 9 d. UAB „G.“ direktoriaus A. K. ir A. K., kaip fizinio asmens, pasirašyta paskolos sutartis (28 t., b. l. 34), todėl dar 2016 m. pradžioje A. K. minėtuose dokumentuose iš tiesų neturėjo jokio pagrindo nurodyti M. B. kaip statybos darbų užsakovą.

136. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors 2016 m. kovo 2 d. prašyme UAB „G.“ akcininkams (28 t., b. l. 32), kurio esminės faktinės aplinkybės buvo atkartotos tiek UAB „G.“ akcininkų pranešime A. K. (28 t., b. l. 33), tiek ir UAB „G.“ direktoriaus A. K. ir A. K., kaip fizinio asmens, pasirašytos paskolos sutartyje (28 t., b. l. 34), A. K. prašė leisti savo prašomai paskolai panaudoti UAB „G.“ pinigines lėšas, gautas iš užsakovo M. B. už atliekamus mūro darbus adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., atitinkančias 17 200 eurų. Tačiau A. K. ir M. B. pirmiau aptartų parodymų sugretinimas rodo, kad pirmasis A. K. ir M. B. susitikimas bei M. B. namo statybos darbų aptarimas vyko 2016 metų sausio – vasario mėnesį. Po kelių savaičių M. B. sutikus su sumažinta A. K. pasiūlyta namo statybos darbų kaina, maždaug 2016 metų kovo mėnesį buvo pradėti darbai. Tačiau pinigų A. K. pagal jų susitarimą M. B. nei susitarimo dieną, nei netrukus po jos nemokėjo, sutardami, kad pinigai bus mokami po kiekvieno UAB „G.“ atlikto statybos darbų etapo. Tokiu būdu M. B. A. K. iki 2017 metų pradžios per tris kartus sumokėjo apie 17 200 eurų. Tokią apmokėjimo už atliktus darbus tvarką ir tai, kad pradėjus statybos darbus M. B. name jokie pinigai iš anksto bendrovei „G.“ nebuvo sumokėti, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir A. K.. Tačiau, sprendžiant iš UAB „G.“ direktoriaus A. K. prašymo UAB „G.“ akcininkams (28 t., b. l. 32) turinio, akivaizdu, kad šio dokumento sudarymo metu, t. y. 2016 m. kovo 2 d., UAB „G.“ jau būtų turėjusi disponuoti visa iš užsakovo gauta 17 200 eurų suma, kurią A. K. prašė jam paskolinti.

137. Nors šį neatitikimą A. K. aiškino tuo, kad paminėti dokumentai buvo sudaryti „į ateitį“, t. y. A. K. žinant, kad M. B. būtent tokią pinigų sumą turi sumokėti bendrovei „G.“, tačiau ši A. K. versija neįtikina. Visi pinigai, sudarę paskolos sutarties dalyką, t. y. 17 200 eurų, A. K. aktyviais M. B. veiksmais buvo perduoti per kelis kartus, paskutinį kartą – 2017 metų pradžioje, ką teisiamojo posėdžio metu patvirtino tiek M. B., tiek ir jo sūnus M. B.. Jos neneigė ir A. K.. Tai teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad nors paskolos sutartį su UAB „G.“ A. K. neva sudarė dar 2016 m. kovo 9 d., pagal ją, be kita ko, įsipareigodamas mokėti dar ir 3 procentų metines palūkanas, tačiau disponuoti visais jam neva būtinais ir iš UAB „G.“ paskolos sutartimi pasiskolintais pinigais, jis tikrovėje galėjo ne ankščiau nei 2017 metų pradžioje. Visa tai suponuoja pagrįstą išvadą, kad paskolos sudarymas 11 mėnesių iki visų pinigų pagal šią paskolos sutartį gavimo, vertinamu atveju neturėjo jokio tikslo. Kodėl sutarties pasirašymas negalėjo būti atidėtas iki tol, kol UAB „G.“ gaus visus A. K. reikiamus pinigus iš M. B., A. K. paaiškinti negalėjo, savo skubos priežasčių niekaip nepaaiškindamas. Be to, ir iš pačių dokumentų turinio nematyti tokios sąlygos, kad kalbama tik apie ateityje gautinas lėšas.

138. Teisėjų kolegijos neįtikina ir A. K. bei jo sutuoktinės I. K. nurodytos šios paskolos paėmimą nulėmusios priežastys. A. K. ir I. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog jų šeima išgyveno finansinius sunkumus – I. K. įmonėje smarkiai krito apyvarta, praktiškai neliko jokių pajamų, todėl, bijodami itin neigiamų pasekmių, pradėjo svarstyti apie turimos 60 000 eurų banko paskolos padengimą. Įsivertinę savo turimo gyvenamojo namo galimą pardavimo kainą – apie 150 000 eurų, padarė išvadą, kad pardavę savo gyvenamąjį namą, už gautus pinigus jie galėtų ne tik padengti turimą banko paskolą, bet ir įsigyti mažiau išlaidų reikalaujantį dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjo kelis butus, „N. N.“ komplekse, už buto rezervaciją iš jų buvo prašoma 20 procentų nuo 75 000 eurų kainuojančio buto avanso, todėl, norėdami rezervuoti jiems patikusį variantą, jie iš UAB „G.“ pasiskolino 17 200 eurų (44 t., b. l. 117–119).

139. Tačiau vertinant šių A. K. ir I. K. parodymų patikimumą pažymėtina, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad I. K. ir A. K. iš tiesų pardavinėjo savo gyvenamąjį namą, pvz., skelbimų nekilnojamojo turto pardavimo internetiniuose portaluose, sutarties su nekilnojamojo turto agentūra ir pan. Jų nepateikė nei I. K., nei A. K., deklaratyviai nurodydami, kad per vienerius metus parduoti savo gyvenamojo namo jiems taip ir nepavyko. Be to, teisiamojo posėdžio metu jie abu teigė, jog už nusižiūrėtą butą „N. N.“ komplekse jų buvo prašoma 20 procentų nuo 75 000 eurų kainuojančio buto avanso, kas atitiko 15 000 eurų, tačiau, net ir tiksliai žinodami buto rezervacijai jiems reikalingą pinigų sumą (jų teigimu, butus „N. N.“ jie apžiūrėjo dar iki paskolos sutarties pasirašymo su UAB „G.“), iš UAB „G.“ jie kažkodėl pasiskolino lygiai 2 200 eurų daugiau, t. y. 17 200 eurų, kas, be kita ko, atitinka tarp A. K. ir M. B. neva pagal pirminę sąmatą sutartą pinigų sumą. Kodėl, susidurdami su dideliais finansiniais sunkumais, iš UAB „G.“ jie skolinosi didesnę, nei jiems buvo būtina, pinigų sumą, už kurią privalės sumokėti 3 procentų metines palūkanas, nei A. K., nei I. K. paaiškinti negalėjo. Galiausiai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad abu I. K. ir A. K. patikę butai „N. N.“ komplekse buvo parduoti tik 2018 metais, t. y. gerokai vėliau, kai A. K. įgijo realią galimybę disponuoti UAB „G.“ jam neva paskolintais 17 200 eurų. Tačiau, liudytojo D. T. teigimu, nors A. K. 2016 m. žiemą, sausio ar vasario mėn., buvo su juo susisiekęs dėl buto, minėjo, kad jį finansuotų iš banko kredito, namo pardavimo ir susitarimu su akcininku dėl paskolos, bet vėliau, iki I. ir A. K. patikusių „N. N.“ komplekse esančių butų pardavimo, nei I. K., nei A. K. su juo nesusiekė ir avanso nesumokėjo (44 t., b. l. 117–119). Kodėl, surinkus reikiamą 17 200 eurų sumą iš UAB „G.“, nebuvo sumokėtas avansas už I. K. ir A. K. pageidaujamą įsigyti dviejų kambarių butą, vietoje to jau po kelių mėnesių grąžinant neva pasiskolintus pinigus su palūkanomis bendrovei „G.“, nei A. K., nei I. K. nepaaiškino. Pastebėtina ir tai, kad liudytojas D. T. nurodė, kad K. buvo išsirinkę ir rezervavę du butus, ir kad kalba ėjo apie dviejų butų pirkimą (tuo tarpu I. K. šiuo klausimu savo parodymuose painiojosi), kam būtų reikėję didesnių lėšų ir dvigubai didesnio pradinio įnašo, ir tai nepaaiškintų versijos, jog buvo perkama dėl finansinių problemų.

140. Visa tai teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai atmesti I. K. ir A. K. versiją, kad 17 200 eurų pinigų suma jiems buvo reikalinga naujo nekilnojamojo turto įsigijimui, kaip nepagrįstą. Byloje nebuvo nustatyta duomenų, kurie patvirtintų A. K. ir I. K. realų siekį įsigyti nekilnojamąjį turtą, nei veiksmų parduodant gyvenamąjį namą. Atmetus šią versiją ir įvertinus tai, kad A. K. iš UAB „G.“ neva pasiskolinta pinigų suma visiškai atitinka M. B. už UAB „G.“ atliktus statybos darbus jam sumokėtus pinigus, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog šios paskolos sudarymas buvo nulemtas A. K. siekio nuslėpti savo nusikalstamus veiksmus, susijusius su M. B., o vėliau ir M. B. jam už UAB „G.“ statybos darbus sumokėtais pinigais.

141. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. UAB „G.“ patalpose buvo atlikta krata, tačiau nei paminėti dokumentai, nei kiti duomenys apie UAB „G.“ atliktus statybos darbus M. B. name rasti nebuvo. Kaip nustatyta UAB „G.“ buhalterės D. K. parodymais, tik 2017 m. spalio pradžioje A. K. jai atnešė paskolos sutartį ir paprašė įforminti grąžintą paskolą. Kadangi ji neturėjo jokio pagrindo atlikti prašomus veiksmus, pasiūlė A. K. parašyti paaiškinimą. A. K. paaiškino, kad atliko darbus, gavo pinigus grynais ir pasiėmė paskolą akcininkų leidimu. Kodėl UAB „G.“ atlikti darbai ir gauti pinigai už juos į UAB „G.“ buhalterinę apskaitą buvo įtraukti jau po UAB „G.“ patalpose atliktos kratos, ji negalėjo paaiškinti, pažymėdama, kad jokio dokumento, susijusio su šiuo objektu, iki pat 2017 metų spalio mėnesio ji nebuvo gavusi (28 t., b. l. 23–40, 42 t., b. l. 126–131).

142. A. K. teigimu, iš M. B. gautų pinigų neįnešimą į buhalterinę UAB „G.“ apskaitą ir dokumentų perdavimą buhalterei ne jų sudarymo dienomis sąlygojo žmogiška jo klaida, tačiau šia A. K. versija teisėjų kolegija netiki visų pirma dėl to, kad ji neatitinka buhalterei D. K. jo paties pateikto paaiškinimo. Pateikdamas 2017 m. rugsėjo 29 d. paaiškinimą, A. K. nurodė, kad iš M. B. gauti pinigai už UAB „G.“ atliktus statybos darbus nebuvo apskaityti UAB „G.“ buhalterinėje apskaitoje dėl to, kad M. B. jam negrąžino jo pasirašytos rangos sutarties, todėl jis neturėjo pagrindo iš M. B. gautų pinigų apskaityti UAB „G.“ buhalterinėje apskaitoje. Faktą, kad tokią rangos sutartį A. K. buvo davęs M. B., patvirtina M. B. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu rasta ir paimta iš dalies užpildyta 2016 m. gegužės 24 d. statybos rangos sutartis Nr. 06-2016 RD, pagal kurią rangovas UAB „G.“, atstovaujama A. K., įsipareigojo atlikti pamatų įrengimo darbus nuo 2016 m. gegužės mėnesio iki 2016 metų konkrečiai nenurodytos datos; rangos sutartis pasirašyta A. K.; užsakovas nenurodytas; darbų kaina – sutartinė (28 t., b. l. 82–113).

143. Tačiau, apklausiami pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tiek M. B., tiek A. K. neigė bet kokių rašytinių sutarčių sudarymą su UAB „G.“, nurodydami, jog darbų atlikimui vertinamu atveju jiems pakako žodinės sutarties. Nors savaime nėra draudžiama žodžiu susitarti statyti objektą, tačiau liudytoja D. K. pažymėjo, kad žodinių sutarčių, po kurių A. K. privalėjo pateikti paaiškinimą, jos darbo UAB „G.“ praktikoje nebuvo, atvejis su M. B. namu yra vienintelis (42 t., b. l. 126–131), kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad žodinių statybos darbų sutarčių sudarymas bendrovėje „G.“ nebuvo įprasta praktika įmonės veikloje, kaip ir jau savaime tokia nėra įprasta profesionalioms statybų įmonėms. Ją akivaizdžiai paneigia ir UAB „G.“ galiojusi sutarčių registracijos tvarka. D. K. teigimu, visos UAB „G.“ su užsakovais sudaromos sutartys buvo įtraukiamos į UAB „G.“ sutarčių registrą, tačiau, kokiu būdu galėjo būti registruojamos žodinės sutartys, ji nurodyti negalėjo, nes tokių sutarčių sudarymas iki vertinamo atvejo jai nebuvo žinomas. Peržiūrėjus UAB „G.“ 2016-2017 metų gautų sutarčių registrą matyti, jog jokia UAB „G.“ sutartis nei su M. B., nei su jo sūnumi M. B., joje neregistruota (28 t., b. l. 172–184, 29 t., b. l. 1–21).

144. Esant tokioms prieštaringoms A. K. parodymų versijoms, atsižvelgiant ir į tai, kad jo pozicija dėl žmogiškosios klaidos buvo pateikta tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, papildomai pastebėtina, kad VĮ Registrų centro duomenimis, UAB „G.“ direktoriaus pareigas iki nagrinėjamo įvykio A. K. ėjo kiek daugiau nei 11 metų, t. y. nuo 2006 m. gegužės 12 d. (29 t., b. l. 113–124). Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad didelį direktoriaus darbo stažą turintis rangovas, kurio pareigos apėmė ir tinkamą įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, be kita ko, būdamas ir UAB „G.“ kasininkas, žinojo elementariausią buhalterinės apskaitos taisyklę, pagal kurią visos finansinės operacijos privalo būti įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitą laiku. Taigi A. K. elgesį galima paaiškinti tik tuo, kad atlikus kratą UAB „G.“ patalpose, jam tapo žinoma, jog UAB „G.“ atlikti statybos darbai M. B. name sukėlė teisėsaugos pareigūnų susidomėjimą, todėl UAB „G.“ buhalterinėje apskaitoje neradus jokių duomenų, patvirtinančių pinigų gavimą iš M. B., jam, kaip UAB „G.“ direktoriui, gali grėsti baudžiamoji atsakomybė. Būtent dėl šios priežasties, A. K. po kratos atlikimo, o būtent 2017 m. spalio 2 d. UAB „G.“ buhalterei D. K. pateikė paskolos sutartį (28 t., b. l. 34), UAB „G.“ direktoriaus A. K. prašymą UAB „G.“ akcininkams (28 t., b. l. 32), UAB „G.“ akcininkų pranešimas A. K. (28 t., b. l. 33) ir jų pagrindu neva grąžinamą A. K., kaip fizinio asmens, paskolą bendrovei „G.“ su 3 procentų palūkanomis.

145. Atsižvelgdama į aptartų duomenų visumą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tiek UAB „G.“ direktoriaus A. K. prašymas UAB „G.“ akcininkams (28 t., b. l. 32), tiek ir jo pagrindu parengti UAB „G.“ akcininkų pranešimas A. K. (28 t., b. l. 33) bei A. K. paskolos sutartis (28 t., b. l. 34) buvo suklastoti. Pirmiau aptartų duomenų analizė patvirtina, kad 17 200 eurų paskolos sutartis tarp UAB „G.“ direktoriaus A. K. ir jo, kaip fizinio asmens, sudaryta nebuvo, sutartyje nurodytų pinigų UAB „G.“ A. K. neskolino, tiek paskolos sutartimi, tiek ir jos tariamą pasirašymą sąlygojusių dokumentų sudarymu buvo siekiama nuslėpti A. K. neteisėtus veiksmus.

146. Pirmiau aptartais duomenimis nustatyta, kad UAB „G.“ buhalterei D. K. paprašius A. K. parašyti paaiškinimą, kodėl 17 200 eurų, kuriuos jis neva pasiskolino iš UAB „G.“, nebuvo apskaityti UAB „G.“ buhalterinėje apskaitoje, A. K., vykdydamas buhalterės nurodymą, surašė 2017 m. rugsėjo 29 d. paaiškinimą ir jį pateikė buhalterei. Nesant pagrindo abejoti, kad 17 200 eurų, priklausę bendrovei „G.“, A. K. nebuvo paskolinti, o A. K., kaip UAB „G.“ direktoriaus, ir jo, kaip fizinio asmens, 2016 m. kovo 9 d. paskolos sutartis buvo sudaryta tik po UAB „G.“ patalpose atliktos kratos ir tik siekiant pateisinti UAB „G.“ buhalterinės apskaitos neatitikimus, neabejotina, kad ir A. K. 2017 m. rugsėjo 29 d. paaiškinimas buhalterei, jame nurodant tikrovės neatitinkančias aplinkybes, buvo suklastotas, ką skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas.

147. Be to, kaip nustatyta UAB „G.“ buhalterės D. K. parodymais, po to, kai 2017 m. spalio 2 d. A. K. jai atnešė paskolos sutartį ir jos sudarymą sąlygojusius dokumentus, paaiškinimą bei pinigus, kuriais buvo neva grąžinama A. K. paskola bendrovei „G.“, ji surašė 2017 m. spalio 2 d. UAB „G.“ PVM sąskaitą faktūrą, serija GB ST1483 M. B.. Kam išrašyti sąskaitą, jai pasakė A. K. ir nurodė viską, ko jai reikėjo sąskaitos išrašymui. A. K. jai buvo pateikęs sąmatą M. B. objektui, iš sąmatos reikėjo išminusuoti kažkokias plokštes, kurias pirko M. B., ir jas išminusavus, gavosi sąskaitoje faktūroje nurodyta suma. A. K. jai pateiktos paskolos sutarties ir PVM sąskaitos faktūros serija GB ST1483 pagrindu ji išrašė ir 2017 m. spalio 2 d. UAB „G.“ kasos pajamų orderį bei kvitą dėl 18 059,50 eurų priėmimo iš A. K. (28 t., b. l. 23–40, 42 t., b. l. 126–131). Įvertinus UAB „G.“ buhalterės parodymus, kuriais netikėti kolegija nemato pagrindo ir bylos duomenimis nustačius, kad paskola A. K. nebuvo suteikta, o paskolos sutartis suklastota, spręstina, kad ir minėtos paskolos sutarties pagrindu UAB „G.“ buhalterės D. K. išrašyta 2017 m. spalio 2 d. PVM sąskaita faktūra, serija GB ST1483 bei 2017 m. spalio 2 d. UAB „G.“ kasos pajamų orderis ir jo kvitas dėl 18 059,50 eurų priėmimo iš A. K. buvo suklastoti – išrašyti ne tomis aplinkybėmis, kokios atsispindi paminėtuose dokumentuose.

148. Nors, A. K. teigimu, 2017 m. spalio 2 d. PVM sąskaitos faktūros, serija GB ST1483 bei 2017 m. spalio 2 d. UAB „G.“ kasos pajamų orderio ir jo kvito dėl 18 059,50 eurų priėmimo iš A. K. tikrumą patvirtina tai, kad jie buvo įtraukti į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos specialisto išvadas, tačiau su šiuo A. K. teiginiu nesutiktina. Tiek 2017 m. spalio 2 d. PVM sąskaita faktūra, serija GB ST1483, tiek ir 2017 m. spalio 2 d. UAB „G.“ kasos pajamų orderis bei jo kvitas dėl 18 059,50 eurų priėmimo iš A. K. specialisto išvadoje buvo vertinami tik tiek, kiek tai buvo būtina siekiant objektyviai nustatyti iš M. B. ir M. B. už UAB „G.“ atliktus statybos darbus A. K. paimtų pinigų sumą, tačiau iš to neišplaukia, kad šie dokumentai buvo tikri.

149. Kita dokumentų, dėl kurių suklastojimo skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas A. K., grupė apima 1) 2019 m. liepos 22 d. UAB ,,G.“ atliktų darbų aktą; 2) 2019 m. liepos 22 d. UAB ,,G.“ PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. ST1706; ir 3) 2019 m. liepos 23 d. UAB ,,G.“ pranešimą.

150. 2019 m. liepos 22 d. UAB „G.“ atliktų darbų akte užfiksuoti duomenys apie tai, kad atlikti darbai „(duomenys neskelbtini)“: stogo statyba su apdaila, sienų šiltinimas, apšiltintų sienų armavimas su užsakovo medžiagomis, nurodant, kad atliktų darbų suma 7 697,45 eurai su PVM; dokumentą pasirašė A. K., šalia uždėtas UAB „G.“ antspaudas. 2019 m. liepos 22 d. UAB ,,G.“ PVM sąskaitoje faktūroje serija Nr. ST1706 nurodyta bendrastatybinių darbų suma už 7 697,45 eurus; sąskaita išrašyta M. B.; ji pasirašyta A. K., šalia uždėtas UAB „G.“ antspaudas. Tuo tarpu 2019 m. liepos 23 d. UAB ,,G.“ pranešimu M. B. informuojamas, kad jis nesumokėjo bendrovei „G.“ už jų atliktus statybos darbus: stogo statyba su apdaila, sienų šiltinimas, apšiltintų sienų armavimas su užsakovo medžiagomis, nurodant, kad atliktų darbų suma atitinka 7 697,45 eurus su PVM; taip pat nurodyta, kad M. B. iš viso yra sumokėjęs 20 129,94 eurus UAB „G.“ direktoriui už atliktus kitus darbus; pranešime reikalaujama sumokėti 7 697,45 eurų skolą į UAB „G.“ banko sąskaitą arba bendrovės kasą; nurodomos galimos teisinės pasekmės nesumokėjus skolos; pranešimą pasirašė A. K., šalia uždėtas UAB „G.“ antspaudas (29 t., b. l. 39–47).

151. A. K. parodė, kad visi šie dokumentai yra susiję su 12 500,41 eurų lokaline sąmata dėl (duomenys neskelbtini) k. statomo namo stogo darbų su apdaila, sienų šiltinimo, dėl pakalimų montavimo ir sienų aptaisymo plytelėmis, kuri buvo išrašyta M. B. 2016 metų gegužės mėnesį. Pasak A. K., dalis šių darbų – stogo statyba su apdaila, sienų šiltinimas, apšiltintų sienų armavimas su užsakovo medžiagomis buvo atlikti, jų atlikimo suma yra 7 697,45 eurai, kurių M. B. nebuvo sumokėjęs. Kadangi buvo atlikti ne visi darbai pagal lokalinę sąmatą, buvo nuspręsta surašyti darbų atlikimo aktą dėl jau atliktų darbų ir pareikalauti M. B. sumokėti už atliktus darbus 7 697,45 eurus. Tačiau prašomų pinigų UAB „G.“ negavo, todėl dėl šios pinigų sumos kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apylinkės teismą, kur šiuo metu yra nagrinėjama UAB „G.“ ir M. B. civilinė byla (44 t., b. l. 191–196).

152. Tačiau, kaip parodė nuteistasis M. B., iš viso už namo statybos darbus A. K. jis ir jo sūnus M. B. sumokėjo ne mažiau nei 38 070,06 eurų. Į tą sumą įėjo namo pamatai, mūrijimo darbai, perdengimai, juodgrindžių, stogo statybos, fasado apšiltinimo ir armavimo darbai, lietaus sistemos nutekėjimo įrengimo darbai. Visus šiuos darbus atliko UAB „G.“. Jis už statybos darbus sumokėjo 17 000 – 18 000 eurų, likusius pinigus sumokėjo jo sūnus M. B. (44 t., b. l. 150–157). M. B. patvirtino tėvo parodymus ir paaiškino, kad bendrovei „G.“ už jų atliktus namo statybos darbus nei jis, nei jo tėvas nėra skolingi. Jo teigimu, M. B. už namo statybos darbus A. K. sumokėjo pačioje pradžioje, ir tai buvo apie 18 000 eurų, likusius pinigus per du kartus A. K. perdavė jis. 11 000 eurų A. K. jis perdavė (duomenys neskelbtini) miestelyje, kur gyvena A. K., 7 000 eurų – nuvežė į UAB „G.“ būstinę, kur pinigus vėlgi perdavė A. K.. Dėl darbų su A. K. buvo tariamasi žodžiu, jokių sutarčių nebuvo pasirašę, PVM sąskaitų faktūrų iš A. K. neprašė (42 t., b. l. 111–116).

153. Paminėtų dokumentų ir A. K., M. B. bei M. B. parodymų sugretinimas rodo, kad, pagal A. K. versiją, kurią, jo teigimu, patvirtina paminėti dokumentai – 2019 m. liepos 22 d. UAB ,,G.“ atliktų darbų aktas, 2019 m. liepos 22 d. UAB ,,G.“ PVM sąskaita faktūra serija Nr. ST1706 ir 2019 m. liepos 23 d. UAB ,,G.“ pranešimas, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino suklastotais, M. B. ir M. B. UAB „G.“ už darbus sumokėjo 20 129,94 eurus, tačiau liko skolingi 7 697,45 eurus su PVM už stogo statybą su apdaila, sienų šiltinimą bei apšiltintų sienų armavimą. Tačiau M. B. ir M. B. su tokia A. K. pozicija nesutinka ir teigia, kad jie abu už namo statybą bendrai A. K. sumokėjo apie 40 000 eurų, ir skolingi bendrovei „G.“ neliko.

154. Esant priešingoms proceso dalyvių pozicijoms, visų pirma pažymėtina, kad 2019 m. lapkričio 18 d. UAB „G.“ be kitų duomenų pateikė ir 12 500,41 eurų lokalinę sąmatą, pagal kurią M. B. už (duomenys neskelbtini) objekte atliekamus UAB „G.“ darbus – stogo darbai su apdaila, sienų šiltinimą, pakalimų montavimą ir sienų aptaisymą plytelėmis bendrovei „G.“ turėjo sumokėti 12 500,41 eurų (29 t., b. l. 39–47). Šios lokalinės sąmatos pagrindu, pasak A. K., UAB „G.“ atliko ne visus darbus, todėl iš M. B. buvo reikalaujama tik dalis atsiskaitymo pagal ją, t. y. 7 697,45 eurų su PVM. Tačiau iš sąmatos analizės seka, kad ji pasirašyta tik A. K.; nei M. B., nei M. B. parašų joje nėra; tiek M. B., tiek M. B. parodė, jog šios sąmatos jie niekada nematė. Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad, nepaisant A. K. teiginių, jog visi statybos darbai, taip pat dalis darbų, aprašytų lokalinėje sąmatoje, M. B. name buvo baigti 2017 metų pabaigoje, tačiau, į M. B. dėl neapmokėtų darbų buvo kreiptasi tik 2019 m. liepos 23 d., t. y. netrukus po to, kai 2019 m. liepos 2 d. A. K. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje (38 t., b. l. 61–62). Nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. K. teigė, kad niekaip negalėjo rasti M. B., todėl taip ilgai jo neinformavo apie neva neapmokėtus UAB „G.“ darbus, tačiau, įvertinus tai, kad A. K., kaip UAB „G.“ direktoriaus, surašytą 2019 m. liepos 23 d. pranešimą dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo M. B. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams, neabejotina, kad praėjus beveik dvejiems metams nuo tariamos skolos atsiradimo fakto, A. K. vis tik rado būdą surasti M. B. ir supažindinti jį su 2019 m. liepos 23 d. pranešimo turiniu, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad M. B. suradimas didesnių sunkumų A. K., priešingai nei jis tvirtino ikiteisminio tyrimo metu, nesukėlė. Juo labiau, jog A. K. žinojo, kur dirba M. B., žinojo ir jo statomo namo adresą, turėjo ne tik M. B., bet ir šio sūnaus telefono numerį, todėl turėjo visas objektyvias galimybes M. B. surasti ir apie neva jo egzistuojančią skolą UAB „G.“ jį informuoti ankščiau.

155. Šioje vietoje paminėtina ir tai, kad, pasak A. K., M. B. neapmokėjo UAB „G.“ atliktų stogo statybos, sienų šiltinimo ir apšiltintų sienų armavimo darbų, tačiau kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų duomenų visuma leidžia daryti priešingą išvadą. Kaip matyti iš 2016 m. rugsėjo 5 d. A. K. ir G. G. telefoninio pokalbio (įrašo Nr. 1673), A. K. informuoja G. G., kad M. B. prašė paskaičiuoti, kiek bus su stogu (32 t., b. l. 133). 2016 m. rugsėjo 7 d. A. K. prašo M. B. (įrašo Nr. 1749), kad šis atvažiuotų, nes turi sudaryti sąmatą, kas dabar padaryta, paaiškindamas, kad pridėjo stogą (32 t., b. l. 129–130). 2016 m. spalio 3 d. prie M. B. matomi dirbantys vyrai, matoma, kaip atvežamas putplastis (teisėjų kolegijos pastaba – statybose naudojamas kaip termoizoliacija pastatų šiltinimui) (26 t., b. l. 49–50). 2016 m. spalio 12 d. pokalbio (įrašo Nr. 117) metu A. K. informuoja G. G., kad (duomenys neskelbtini) jau pradėjo dėti „šiferį“ (32 t., b. l. 141–142). 2016 m. spalio 13 d. pokalbio (įrašo Nr. 164) metu A. K. informuoja M. B., kad stogo dangos uždėjimui reikės 2–3 dienų (32 t., b. l. 60–61). 2016 m. spalio 16 d. M. B. informuoja sūnų, jog kalbėjo su A. K., kuris patvirtino, jog apšiltins namą ir nutinkuos (32 t., b. l. 85). 2016 m. spalio 25 d. (įrašo Nr. 523) M. B. informuoja A. K., kad šiandien vyrai gerai padirbėjo ir uždengė pusę namo stogo; A. K. teigia, kad stogas bus baigtas kitos savaitės ketvirtadienį – penktadienį (teisėjų kolegijos pastaba – 2016 m. lapkričio 3-4 dienomis) (32 t., b. l. 63–65). 2017 m. kovo 30 d. M. B. ir A. K. telefonu kalba (įrašo Nr. 2137) apie tai, kad klijuojamas polistirolas (teisėjų kolegijos pastaba – termoizoliacinė medžiaga, naudojama pastatų šiltinimui), reikės užsakinėti skardas palangėms (32 t., b. l. 159–161). 2017 m. balandžio 4 d. A. K. kalba su M. B. (įrašo Nr. 2212) apie tai, kad liko tik armavimas ir palangių sudėjimas (32 t., b. l. 161–162). 2017 m. balandžio 13 d. (įrašo Nr. 231) A. K. informuoja M. B., kad baigia armuoti ir palanges dėti, kitą savaitę lietvamzdžius sudės (32 t., b. l. 171–172). 2017 m. balandžio 21 d., 8.03 val. (įrašo Nr. 416) A. K. kviečia M. B. atvykti susiderinti „skaičiukus“ (teisėjų kolegijos pastaba – atsiskaitymą už padarytus darbus) (32 t., b. l. 172–173). Tą pačią dieną, 8.59 val. M. B. telefonu informuoja M. B. (įrašo Nr. 375), kad atsiskaitė su A. K. už namo apšiltinimą su dvigubu armavimu, palangėmis ir lietvamzdžiais (26 t., b. l. 105–106).

156. Iš aptartų duomenų visumos seka, kad iki 2017 m. balandžio 21 d., be kitų darbų, UAB „G.“ M. B. name atliko ir stogo statybos, sienų šiltinimo bei apšiltintų sienų armavimo darbus. 2017 m. balandžio 21 d. M. B. informavo tėvą M. B., kad atsiskaitė su A. K., sumokėdamas jam 7 000 eurų, pažymėdamas, kad pinigai buvo sumokėti už namo apšiltinimą su dvigubu armavimu, palangėmis ir lietvamzdžiais. Tai iš esmės paneigia A. K. teiginius, jog už šiuos darbus nebuvo atsiskaityta.

157. Įvertinus kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų duomenų visumą matyti ir tai, kad paraleliai su aukščiau aptartais namo statybos darbais, taip pat stogo statybos, jo apšiltinimo ir pan., M. B., M. B. ir A. K. ne kartą kalba apie atsiskaitymą už atliktus darbus, iš jų pokalbių turinio galima daryti išvadą, jog už juos buvo atsiskaitoma laiku, A. K. nurodžius, kiek ir kada reikia sumokėti. Štai 2016 m. spalio 14 d. (prie darbų sąmatos pridėjus pinigus, reikalingus stogui), 9.21 val. telefoninio pokalbio (įrašo Nr. 331) metu M. B. informuoja savo tėvą M. B., kad nuiminėja pinigus, turės apie 6 000 eurų; M. B. nurodo, kad šiandien A. K. jis paduos 3 000 eurų; M. B. teigia, kad A. K. kitą savaitę gaus dar 6 000 eurų (32 t., b. l. 84–85). 2016 m. spalio 24 d., 10.44 val. (įrašo Nr. 465) A. K. telefonu informuoja G. G., kad pas jį buvo užsukęs „Kalėdų senelis“ (32 t., b. l. 154). Įvertinus tai, kad 2016 m. spalio 14 d. (penktadienis), 9.21 val. telefoninio pokalbio M. B. informavo savo tėvą M. B., kad kitą savaitę jis duos 6 000 eurų, kuriuos reikės paduoti A. K., 2016 m. spalio 21 d. (penktadienis) M. B. telefonu informavo A. K., kad „Kalėdų senelis“ pas jį atvyks pirmadienį (32 t., b. l. 62–63), o 2016 m. spalio 24 d. (pirmadienį) A. K. G. G. telefonu patvirtino, kad pas jį buvo atvykęs „Kalėdų senelis“, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad 2016 m. spalio 24 d. M. B. A. K. perdavė 6 000 eurų, kuriuos surinkti dar 2016 m. spalio 14 d. žadėjo M. B.. Itin aktualu tai, kad pagal kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų duomenų visumą, stogo statybos darbai tuo metu jau buvo įpusėję, name jau buvo dedama stogo danga. Toliau matyti, kad 2017 m. sausio 27 d. (po stogo apšiltinimo paskaičiavimo ir šių darbų kainos aptarimo su M. B.) telefoninio pokalbio (įrašo Nr. 404) metu M. B. informuoja A. K., kad M. B. nuvažiavo į banką ir po to atvyks pas jį (32 t., b. l. 70–71). Tos pačios dienos pokalbio (įrašo Nr. 827) metu M. B. ir A. K. tariasi susitikti (duomenys neskelbtini) prie „Aibė“ parduotuvės (27 t., b. l. 96–97). Tą pačią dieną M. B. informuoja M. B., kad buvo susitikęs su A. K., sukirto rankomis, pažymėdamas, kad A. K. netikėjo, jog visus (teisėjų kolegijos pastaba – visus pinigus) atveš (27 t., b. l. 97–98). M. B. parodė, kad susitikimo su A. K. (duomenys neskelbtini) metu jis A. K. perdavė 11 000 eurų.

158. Šių duomenų visuma, jų kontekste, taip pat įvertinus A. K., M. B. bei M. B. parodymus, teisėjų kolegijai leidžia spręsti, jog pinigai už UAB „G.“ atliktus darbus – stogo statybą su apdaila, sienų šiltinimą, apšiltintų sienų armavimą, A. K. buvo sumokėti ne vėliau kaip 2017 m. balandžio 21 d., todėl pagrindo iš M. B. reikalauti neva nesumokėtų 7 697,45 eurų, šiuo atveju A. K. neturėjo pagrindo. Taip pat ir atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. liepos 22 d. UAB ,,G.“ atliktų darbų aktas, 2019 m. liepos 22 d. UAB ,,G.“ PVM sąskaita faktūra serija Nr. ST1706 ir 2019 m. liepos 23 d. UAB ,,G.“ pranešimas M. B. buvo parengti netrukus po A. K. pareikštų įtarimų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, darytina išvada, kad šie dokumentai buvo suklastoti, juose nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamą M. B. skolą bendrovei „G.“. Akivaizdu, jog šių dokumentų parengimas buvo reikalingas A. K. siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jų egzistavimas galėjo pagrįsti bendrovei „G.“ sumokėtus, tačiau įmonės buhalterinėje apskaitoje neužfiksuotus pinigus.

159. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir A. K. apeliacinio skundo motyvai, kad šiuo metu dėl neva M. B. už UAB „G.“ atliktus statybos darbus bendrovei „G.“ nesumokėtų 7 697,45 eurų yra nagrinėjamas civilinis ginčas, kuriam nepasibaigus, pasak A. K., nėra pagrindo teigti, kad paminėti dokumentai yra suklastoti. Kaip nustatyta Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenimis, (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme iš tiesų yra nagrinėjamas ieškovės UAB „G.“ ieškinys, kuriuo prašoma iš atsakovo M. B. priteisti 7 697,45 eurų padarytiems nuostoliams atlyginti, tačiau 2020 m. kovo 5 d. nutartimi šios civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla. Taigi UAB „G.“ M. B. pareikštas civilinis ieškinys bus nagrinėjimas toliau tik gavus šios baudžiamosios bylos galutinį procesinį sprendimą dėl neva pagrindžiančių skolą dokumentų tikrumo.

160. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. K. veiksmai jam suklastojus tikrus dokumentus: 1) 2016 m. kovo 2 d. prašymą UAB ,,G.“ akcininkams; 2) 2016 m. kovo 9 d. UAB ,,G.“ paskolos sutartį; 3) 2017 m. rugsėjo 29 d. paaiškinimą UAB ,,G.“ buhalterei; 4) 2017 m. spalio 2 d. UAB ,,G.“ PVM sąskaitą faktūrą, serija GB Nr. ST1483; 5) 2017 m. spalio 2 d. UAB ,,G.“ kasos pajamų orderį ir jo kvitą; 6) 2019 m. liepos 22 d. UAB ,,G.“ atliktų darbų aktą; 7) 2019 m. liepos 22 d. UAB ,,G.“ PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. ST1706; 8) 2019 m. liepos 23 d. UAB ,,G.“ pranešimą; 9) veikiant bendrininkų grupe su G. G., – 2016 m. kovo 7 d. pranešimą UAB ,,G.“ direktoriui A. K., ir juos panaudojus, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. A. K. suvokė, kad dokumentuose nurodo melagingus duomenis apie jų sudarymo datą bei juose išdėstytas aplinkybes, tokius suklastotus dokumentus panaudojo ir to norėjo, siekdamas nuslėpti M. B. ir M. B. jam sumokėtus UAB „G.“ priklausančius pinigus, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Dėl G. G. atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį

161. Pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas aplinkybes 2016 m. kovo 7 d. pranešimas UAB ,,G.“ direktoriui, kuriuo G. G. UAB „G.“ akcininkų vardu tenkino A. K. 2016 m. kovo 2 d. prašymą ir leido A. K. iš UAB „G.“ pasiskolinti 17 200 eurų, su sąlyga, kad už paskolą įmonei bus mokamos 3 procentų metinės palūkanos ir paskola bus grąžinta iki 2017 m. spalio 31 d. (28 t., b. l. 33), buvo suklastotas – parengtas ne jame nurodytą 2016 m. kovo 7 d., bet tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. spalio 2 d., A. K. veikiant bendrininkų grupe su G. G.. Nors su šia pirmosios instancijos teismo išvada tiek A. K., tiek G. G. savo apeliaciniais skundais nesutinka, tačiau pagrindo ja abejoti teisėjų kolegija neįžvelgia.

162. Pirmiau aptartais duomenimis nustatyta, kad 17 200 eurų UAB „G.“ paskola A. K. suteikta nebuvo. Sutartis buvo sudaryta dėl 2017 m. rugsėjo 26 d. UAB „G.“ patalpose atliktos kratos, po kurios A. K. UAB „G.“ buhalterei pateikė suklastotą paskolos sutartį, 2016 m. kovo 2 d. prašymą UAB ,,G.“ akcininkams bei 2016 m. kovo 7 d. pranešimą UAB ,,G.“ direktoriui A. K.. Tokiais savo veiksmais A. K. siekė pateisinti UAB „G.“ buhalterinėje apskaitoje nefiksuotus M. B. ir M. B. jam, kaip UAB „G.“ direktoriui, sumokėtus pinigus už UAB „G.“ atliktus darbus M. B. name. Šios aplinkybės jau buvo išsamiai įvertintos analizuojant A. K. veiksmų kvalifikavimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, todėl teisėjų kolegija apie tai iš naujo nepasisakys.

163. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2016 m. kovo 7 d. pranešimas UAB ,,G.“ direktoriui A. K., pasirašytas G. G., buvo parengtas ne jame nurodytą 2016 m. kovo 7 d., bet tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. spalio 2 d. Šis dokumento suklastojimo laikotarpis sutampa su laikotarpiu nuo UAB „G.“ patalpose 2017 m. rugsėjo 26 d. atliktos kratos iki šio pranešimo pateikimo buhalterei 2017 m. spalio 2 d. Nors kaltinime buvo nurodyta 2017 m. rugsėjo 29 d. šio pranešimo parengimo data, tačiau ši faktinė aplinkybė, įvertinus G. G. teisiamojo posėdžio metu pateiktus dokumentus, patvirtinančius, kad 2017 m. rugsėjo 29 d. jis buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos į Vokietiją, ką G. G. akcentuoja ir savo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai patikslinta, nurodant, kad pranešimas buvo suklastotas tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. spalio 2 d. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad G. G. minėto pranešimo negalėjo pasirašyti nurodytu laikotarpiu, išskyrus 2017 m. rugsėjo 29 d., nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Tokių duomenų savo apeliaciniame skunde nepateikė ir G. G., lakoniškai nurodydamas, kad dokumento atgaline data jis nepasirašinėjo. Tačiau, įvertinus ir kitus A. K. veiksmus, atliktus siekiant pateisinti iš M. B. ir M. B. už UAB „G.“ atliktus statybos darbus paimtų pinigų neįtraukimą į UAB „G.“ buhalterinę apskaitą, pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad pranešimas buvo surašytas kitu nei jame nurodyta laiku, nėra pagrindo.

164. Kaip nepagrįstas atmestinas ir G. G. apeliacinio skundo motyvas, kad 2016 m. kovo 7 d. pranešimas UAB ,,G.“ direktoriui A. K. nelaikytinas dokumentu BK 300 straipsnio prasme. Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas. Dokumentas turi turėti tam tikrus privalomus jo turinio elementus (pavadinimą, datą, sudarytojo vardą, pavardę, parašą, anspaudą ir pan.), be kurių jis negalioja, ir suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Taigi dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015, 2K-7-2-895/2017).

165. Analizuojant 2016 m. kovo 7 d. pranešimo UAB ,,G.“ direktoriui A. K. turinį matyti, kad juo UAB „G.“ akcininkų vardu G. G. suteikė teisę UAB „G.“ direktoriui su UAB „G.“ sudaryti paskolos sutartį dėl 17 200 eurų sumos, gautos iš M. B. už įmonės atliktus darbus adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., su sąlyga, kad už paskolą įmonei bus mokamos 3 procentų metinės palūkanos ir paskola bus grąžinta iki 2017 m. spalio 31 d. (28 t., b. l. 33). Šiuo pranešimu buvo sukurtas teisiškai reikšmingas faktas – sudarytos sąlygos A. K. pasiskolinti pinigus iš UAB „G.“, nustatant šios paskolos dydį, jos grąžinimo sąlygas ir laiką, tokiu būdu neva pagrindžiant paskolos sutarties sudarymą tarp A. K., kaip UAB „G.“ direktoriaus, ir A. K., kaip fizinio asmens. Nors, kaip teisingai pažymėta G. G. ir A. K. apeliaciniuose skunduose, tokio dokumento sudarymas A. K., kaip UAB „G.“ direktoriui siekiant pasiskolinti pinigus iš UAB „G.“ nebuvo būtinas, tačiau nagrinėjamu atveju dokumento esminė teisinė reikšmė buvo ne akcininko sutikimas, bet paties fakto konstatavimas, kad jame nurodyta data buvo teikiamas toks prašymas. Todėl klausimas, ar akcininko sutikimas paskolai gauti buvo teisiškai reikalingas, jo kvalifikavimui pagal BK 300 straipsnio 1 dalį reikšmės neturi.

166. Kolegija sutinka su G. G. argumentu, kad vien dokumento sudarymas atgaline data savaime nepaneigia UAB „G.“ akcininkų sutikimo A. K. suteikti paskolą. Tačiau byloje paneigus A. K. teiginius dėl 17 200 eurų pasiskolinimo iš UAB „G.“, nustačius, kad tokia paskola iš tiesų A. K. nebuvo suteikta, akivaizdu, kad 2016 m. kovo 7 d. pranešimo UAB ,,G.“ direktoriui A. K. parengimas atgaline data šiuo atveju sukėlė teisiškai reikšmingas pasekmes – juo po kratos atlikimo UAB „G.“ patalpose buvo siekiama pateisinti UAB „G.“ buhalterinėje apskaitoje neužfiksuotus UAB „G.“ iš M. B. ir M. B. gautus pinigus, būtent jo egzistavimas sąlygojo UAB „G.“ ir A. K. paskolos sutarties sudarymą, todėl vertinti šį faktą kaip mažareikšmį ir neužtraukiantį baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, priešingai nei teigiama G. G. apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

167. Bylos duomenimis nustatyta, kad neva siekdamas gauti paskolą iš UAB „G.“, A. K. parengė ir pateikė UAB „G.“ akcininkams 2016 m. kovo 2 d. prašymą leisti jam pasiskolinti UAB „G.“ pinigines lėšas. Pirmiau aprašyti duomenys patvirtina, kad šis prašymas buvo parengtas ne jame nurodytą 2016 m. kovo 2 d., bet tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. spalio 2 d. Įvertinus tai, kad 2016 m. kovo 7 d. pranešimas buvo surašytas G. G. atsakant į paminėtą 2016 m. kovo 2 d. datuojamą jo prašymą, ką, be kita ko, patvirtina ir 2016 m. kovo 7 d. pranešimo turinys, o būtent“ „susipažinę su jūsų 2016-03-02 prašymu dėl galimybės <...>“, patvirtinus šį dokumentą savo parašu, akivaizdu, kad surašyti pranešimo jame nurodytą dieną, t. y. 2016 m. kovo 7 d., priešingai nei tai teigiama G. G. ir A. K. apeliaciniame skunde, G. G. negalėjo.

168. Teisėjų kolegija pastebi, jog bylos duomenimis liko nepaneigta, kad G. G. galėjo detaliai nežinoti apie visus A. K. veiksmus bei tikslus surašant dokumentą. Teisiamajame posėdyje G. G. parodė, kad nors jam buvo žinoma, jog UAB „G.“ M. B. statė namą, tačiau jis tiesiog pasirašė A. K. pateiktą dokumentą, sutiko padėti, į detales nesigilino, kaip vyko darbų eiga ir mokėjimai, nesidomėjo, aplinkybės, kad suma gauta iš M. B., nežinojo. Jam buvo svarbu, kad tos lėšos būtų grąžintos įmonei. Vis dėlto minėtame dokumente atsispindi, kad paskola išmokama iš lėšų, gautų iš M. B.. Be to, UAB „G.“ jau atlikus kratą, direktoriaus teikiamas atgaline data surašytas dokumentas, kuriame prašoma gana didelės paskolos, ir įmonėje nedirbančiam akcininkui turėjo užkliūti. Papildomai pastebėtina, jog iš kriminalinės žvalgybos tyrimo metu užfiksuotų pokalbių matyti, jog G. G., kitaip negu parodė teisiamajame posėdyje, labai aktyviai domėjosi minėto namo statyba, su A. K. aptarinėjo iškilusias problemas, atsiskaitymus (32 t., b. l. 113-114; 122-128; 130-131; 133; 136-138; 141-143; 147-148; 153-154; 156; 164), kas reiškia, jog apie visą statybų eigą jis buvo gerai informuotas. Nors G. G. teigė, kad jo kaip akcininko motyvas buvo lėšų susigrąžinimas įmonei, tačiau pasirašydamas tokį dokumentą G. G. suvokė, kad klastoja teisiškai reikšmingą faktą – neva 2016 m. kovo 2 d. buvo pateiktas prašymas iš bendrovės pasiskolinti pinigus.

169. Visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad 2016 m. kovo 7 d. pranešimas UAB ,,G.“ direktoriui A. K. buvo suklastotas – parengtas ne jame nurodytą 2016 m. kovo 7 d., bet tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. spalio 2 d., A. K. veikiant bendrininkų grupe su G. G..

Dėl A. K. atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2017 m. gegužės 31 d. prekių nurašymo aktas Nr. 2011.05/17Ten)

170. Skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį A. K. buvo pripažintas kaltu ir už tai, kad tyčia suklastojo ir panaudojo 2017 m. gegužės 31 d. prekių nurašymo aktą Nr. 2011.05/17Ten, tyčia nurodydamas UAB ,,G.“ buhalterei D. K. dokumente įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis apie 23,1 m³ polistireninio putplasčio plokščių – 785,40 eurų be PVM (950,33 eurų su PVM) sunaudojimą VšĮ ,,T. K.“ statybos objekte, nors iš tiesų polistireninio putplasčio plokštės buvo nuvežtos ir panaudotos M. B. priklausančiame statomame name. Nors A. K. teigia, kad ir šio dokumento jis neklastojo, nurodydamas, kad jame nurodyti faktai yra teisingi, tačiau sutikti su šiais A. K. teiginiais ir jų pagrindu panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį nėra pagrindo.

171. Kaip nustatyta 2017 m. kovo 20 d. UAB „Baltijos polistirenas“ PVM sąskaitos faktūros BPA Nr. 67268 duomenimis, pirkėjas UAB „G.“ įsigijo 23,1 m³ polistireninio putplasčio pl EPS 70F (100x50x15), už kurį sumokėjo 950,33 eurų su PVM; sąskaitos suma be PVM – 785,40 eurų be PVM. Remiantis 2017 m. kovo 20 d. tos pačios UAB „Baltijos polistirenas“ siuntėjo krovinio važtaraščio duomenimis, pirkėjos UAB „G.“ įsigytas 23,1 m³ polistirenininis putplastis pl EPS 70F (100x50x15) buvo iškrautas 2017 m. kovo 20 d., 12.00 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. Tuo tarpu pagal 2017 m. gegužės 31 d. UAB „G.“ aktą Nr. 2011.05/17Ten dėl prekių (medžiagų) nurašymo, patvirtintą A. K. parašu, polistireninio putplasčio plokštė – 23,1 m³ už 785,40 eurų buvo nurašyta ir sunaudota 2017 metų gegužės mėnesį objekte VšĮ „T. K.“ (28 t., b. l. 172–184, 29 t., b. l. 1–21). Iš aptartų duomenų visumos seka, kad 2017 m. kovo 20 d. UAB „G.“ už 950,33 eurų su PVM (785,40 eurų be PVM) įsigijo 23,1 m³ polistireninio putplasčio pl EPS 70F (100x50x15), kuris tą pačią dieną buvo nugabentas prie M. B. namo, kur buvo iškrautas, tačiau šios medžiagos buvo nurašytos kaip panaudotos kitame UAB „G.“ objekte – VšĮ „T. K.“.

172. Aiškindamas šiuos neatitikimus, A. K. nurodė, kad tuo pačiu metu, kai UAB „G.“ atliko namo statybos darbus M. B. name, ji turėjo dar kelis objektas, įskaitant ir VšĮ „T. K.“. Dėl šios priežasties, UAB „G.“ įsigijo visą vilkiką polistireno plokščių. Dalis jų turėjo būti panaudotos ir M. B. statomame name, dėl ko jos ir buvo iškrautos jam priklausančiame žemės sklype. Tačiau M. B. kaina pasirodė per didelė, todėl kitoje parduotuvėje buvo rastos analogiškos plokštės pigesne kaina, jos buvo nupirktos M. B., o tos, kurios jam jau buvo pristatytos, buvo išvežtos į objektą VšĮ „T. K.“ ir ten panaudotos (44 t., b. l. 191–196). Tačiau šių aplinkybių nepatvirtino nei M. B., nei M. B.. M. B. parodymais, UAB „G.“ jo statomam namui pirko putplasčio plokštes 23,1 m³, už jas jis atsiskaitė su UAB „G.“ (44 t., b. l. 150–157). Analogiškas aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir M. B., nurodydamas, kad polistireninio putplasčio plokštės buvo panaudotos M. B. name, jomis buvo apšiltintas namas (42 t., b. l. 111–116). Apie tai, kad UAB „G.“ jiems pristatė pernelyg brangias putplasčio plokštes, dėl ko jos vėliau buvo išgabentos iš M. B. priklausančio žemės sklypo, o jo namo statybai buvo nupirktos pigesnės plokštės, teisiamojo posėdžio metu nei M. B., nei M. B. neužsiminė, nors tokį faktą, kaip vienkartinį (daugiau tokių atveju bendrovei „G.“ atliekant M. B. namo statybos darbus nefiksuota), tiek M. B., tiek M. B. neabejotinai būtų prisiminę. Be to, anot M. B., jis pasitikėjo UAB „G.“, dėl visų statybinių darbų, kokie bus atliekami, kokios medžiagos bus perkamos, jam pasakydavo UAB „G.“ vadovas; A. K. jam paskambindavo, pasakydavo, kokias medžiagas pirks, pažymėdamas, kad jos brangs, ir jis duodavo A. K. reikalingus pinigus būtinų medžiagų įsigijimui (44 t., b. l. 150–157). Šie M. B. parodymui teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad jis nesidomėjo statyboms būtinų medžiagų kainomis, pasitikėjo A. K. teiginiais, todėl, kai jam pasakydavo, kokias medžiagas reikia pirkti, jis be papildomo medžiagų kainų tyrimo, tiesiog sumokėdavo A. K. medžiagų įsigijimui būtinus pinigus. Įvertinus M. B. parodymus, jo pasitikėjimą A. K. nuomone visais su statybos darbais, įskaitant ir būtinų medžiagų įsigijimą, susijusiais klausimais, nėra įtikinami nuteistojo A. K. parodymai, esą M. B. nesutiko su UAB „G.“ nupirktų polistireno plokščių kaina, dėl ko jas teko panaudoti kitame objekte.

173. Šios išvados kontekste įvertintini ir kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys. 2017 m. vasario 22 d., 11.25 val. telefoninio pokalbio (įrašo Nr. 819) metu A. K. M. B. prašo M. B. telefono numerio, nurodydamas, kad brangsta statybinės medžiagos, todėl reikia galvoti apie polistirolo pirkimą (32 t., b. l. 73). M. B. nurodžius M. B. telefono numerį, netrukus po to A. K. telefonu bendrauja su M. B. (įrašo Nr. 2110); A. K. siūlo pirkti statybines medžiagas, kalba apie polistirolo pirkimą, nurodydamas, kad jis brangs; papildomai pažymi, kad ketina polistirolą pirkti kitam objektui, tai prie to paties paimtų ir jų statomam namui; aptaria ir polistirolo klijavimą, sutardami, kad reikia palaukti geresnių orų (32 t., b. l. 98–99). Tą pačią dieną fiksuojamas ir M. B. bei M. B. tarpusavio pokalbis (įrašo Nr. 383), kurio metu M. B. informuoja M. B., kad su A. K. susitarė dėl „putų“ (teisėjų kolegijos pastaba – polistirolas) pirkimo, patikindamas tėvą, jog A. K. tikrai nemeluoja dėl statybinių medžiagų, įskaitant ir polistirolo, pabrangimo, jis tai mato ir pats (32 t., b. l. 98–99). 2017 m. kovo 30 d. pokalbio (įrašo Nr. 2137) metu M. B. su A. K. kalbasi apie polistirolo klijavimą, M. B. informuoja, kad vyrai gražiai klijuoja (32 t., b. l. 159–161).

174. Iš šių duomenų visumos seka, kad 2017 m. vasario 22 d. A. K. informavo M. B. dėl brangstančio polistirolo, nurodydamas, kad jį reikia pirkti dabar. Apie tai netrukus informavo ir M. B., kuris davė sutikimą polistirolo įsigijimui, ir jau 2017 m. kovo 20 d. pokalbio metu M. B. pagiria A. K., kad jo vyrai gražiai klijuoja polistirolą. Jokie kiti A. K., M. B. ir M. B. telefoniniai pokalbiai, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 22 d. (kai buvo kalbama apie polistirolo įsigijimą) iki 2017 m. kovo 30 d. (kai polistirolo klijavimo darbai jau buvo pradėti), kriminalinės žvalgybos metu užfiksuoti nebuvo, be kita ko, ir jokių pokalbių, kurių metu M. B. būtų reiškęs nepasitenkinimą A. K. nupirkto polistirolo kaina. Priešingai, kaip matyti iš 2017 m. balandžio 21 d. tarp A. K. ir M. B. vykusio pokalbio (įrašo Nr. 418) turinio, M. B., kalbėdamas su A. K. apie šio atliktus skaičiavimus už UAB „G.“ atliktus statybos darbus su medžiagomis, M. B. paklausia A. K., ar šis išminusavo „kai putas pirkom ten tuos devynis šimtus dvidešimt ar kiek ten eurų mokėjau“, į ką A. K. atsako teigiamai (32 t., b. l. 173). Įvertinus tai, kad 2017 m. kovo 20 d. UAB „B. P.“ PVM sąskaitoje faktūroje BPA Nr. 67268 nurodyta iš esmės tokia pati polistirolo kaina – 950,33 eurų su PVM, neabejotina, kad šioje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas polistirolas ir jo kiekis, priešingai nei teigia A. K., buvo panaudotas ne VšĮ „T. K.“, bet būtent M. B. statomame name, todėl ir nurašytas šis polistirolas turėjo būti ne VšĮ „T. K.“, bet (duomenys neskelbtini) (M. B. statomas namas) objekte.

175. Esant šių duomenų visumai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad A. K. žinant, jog VšĮ „T. K.“ nepajamuodavo statyboms sunaudotų medžiagų, o pajamavo tik visą objekto vertę, ką teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir specialistė, buvo itin patogu polistirolą nurašyti kaip sunaudotą būtent šiame objekte, tokiu būdu nuslepiant tikrąjį polistirolo panaudojimo objektą. Nors A. K. teigė, kad plokščių išvežimas iš M. B. žemės sklypo nebuvo niekur fiksuojamas, polistirolas tiesiog buvo pervežtas iš vieno objekto į kitą – VšĮ „T. K.“, tačiau įvertinus aukščiau išvardintus bylos duomenis pagrindo tikėti šia versija teisėjų kolegija neįžvelgia. Iš pirmiau aptartų A. K. ir M. B. telefoninių pokalbių aišku, kad 2017 m. kovo 30 d., t. y. po polistirolo atvežimo M. B. praėjus 10 dienų, jo namo apšiltinimo darbai jau buvo atliekami. Per tą laiką jokie pokalbiai, susiję su naujo polistirolo įsigijimu ir/ar senojo išvežimu, tarp A. K., M. B. ir M. B. fiksuoti nebuvo. Jokių duomenų, patvirtinančių naujojo polistirolo įsigijimą, be kita ko, pigesne kaina, baudžiamojoje byloje taip pat nenustatyta.

176. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. K. pripažino kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį suklastojus 2017 m. gegužės 31 d. prekių nurašymo aktą Nr. 2011.05/17Ten.

177. Tačiau, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, kvalifikuoti šiuos A. K. veiksmus kaip atskirą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo pagrindo. Įvertinus bylos duomenis A. K. veiksmai pripažintini kaip vienas tos pačios tęstinės veikos epizodas kartu su kitų A. K. inkriminuotų UAB „G.“ dokumentų klastojimu.

178. Tęstine yra pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (bendros tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, Nr. 2K-7-109/2013, Nr. 2K-51-648/2019). Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2010, Nr. 2K-7-96/2012, Nr. K-258-677/2016, Nr. 2K-178-699/2018), tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, Nr. 2K-258-677/2016). Tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmos veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2010, Nr. 2K-7-109/2013, Nr. 2K-51-648/2019).

179. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tiek suklastodamas 2017 m. gegužės 31 d. prekių nurašymo aktą Nr. 2011.05/17Ten, tiek ir kitus įmonės dokumentus, A. K. siekė to paties tikslo – nuslėpti iš M. B. ir M. B. už UAB „G.“ suteiktas paslaugas, gautus pinigus bei faktą, kad UAB „G.“ atliko statybos darbus M. B. name. A. K. savo tikslą realizavo iš esmės analogiškais, laiko požiūriu vienas nuo kito per daug nenutolusiais veiksmais, bendra tyčia, padarant tą pačią nusikalstamą veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Vien faktas, kad 2017 m. gegužės 31 d. prekių nurašymo aktas Nr. 2011.05/17Ten buvo suklastotas iki 2017 m. rugsėjo 26 d. UAB „G.“ patalpos metu atliktos kratos, tuo tarpu kai kiti dokumentai buvo klastojami po 2017 m. rugsėjo 26 d., nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad šios veikos padarytos skirtinga tyčia ir turi būti kvalifikuojamos kaip atskiros pavienės nusikalstamos veikos. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu A. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos dvi pavienės nusikalstamos perkvalifikuotinos į vienas tęstinį dokumentų klastojimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl A. K. atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį

180. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį yra susiję tarpusavyje, dėl jų apeliacinės instancijos teismas pasisakys bendrai.

181. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz. dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313-696/2017, 2K-356-696/2017, 2K-159-696/2018, 2K-180-489/2022). Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2010, 2K-526/2011, 2K-170/2012, 2K-590/2014, 2K-437-303/2015,2K-138-139/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-123-1073/2020, 2K-180-489/2022).

182. Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje esantį didelės vertės svetimą turtą. Turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje esančio turto pavertimas savo turtu, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas, t. y. kai imama elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaroma žala turto savininkui. Ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai, t. y. suvokiant svetimo turto pavertimo savu turtu aplinkybę, numatant daromą žalą šio turto savininkui netekus turto ir norint šių padarinių. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (esančiu jo žinioje) turtu pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas, ir taip padaroma žala turto savininkui. Turto pasisavinimo sudėtis yra materialioji, todėl veika, kuria pasisavinamas kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas, besąlygiškai sukelia nusikalstamus padarinius – turtinę žalą. Nusikalstami padariniai – tai nukentėjusiojo materialaus turto ar turtinės teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas, tačiau žalai konstatuoti neturi įtakos tai, jog byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-175-1073/2019, 2K-136-489/2023). Sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (esantį jo žinioje) bendrovės turtą, – ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Jeigu bendrovės vadovas tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį. Apie tokio sumanymo buvimą bendrovės vadovo veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas, ar dėl to bendrovei buvo padaryta žala, ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Teismai šiuo atveju turi remtis teisminio nagrinėjimo metu nustatytais duomenimis, patvirtinančiais kaltininko sumanymą bendrovės turtą naudoti (ar ir patį tokio turto naudojimą) bendrovės reikmėms. Tokiu atveju tik išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas sudaro galimybes teismams padaryti teisingas išvadas. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti įmonės turtu jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) šis turtas buvo naudojamas. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamas įmonės turtas, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-197/2012, 2K-378-895/2016, 2K-136-489/2023).

183. Byloje nėra ginčo, kad bylai aktualiu laiku A. K. ėjo UAB „G.“ direktoriaus pareigas ir buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų surašymo teisingumą, už juose esančių duomenų tikrumą bei tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą. Tačiau, sprendžiant iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumos, šios pareigos A. K. tinkamai nevykdė. Kaip teisingai nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, apgaulingas UAB „G.“ buhalterinės apskaitos tvarkymas pasireiškė tyčiniais įmonės direktoriaus A. K. veiksmais, dėl kurių iš M. B. ir M. B. gauti pinigai už UAB „G.“ atliktus statybos darbus M. B. name bei dalį šiame objekte panaudotų statybinių medžiagų, iš viso 38 070,06 eurų, nebuvo įtraukti į UAB „G.“ buhalterinę apskaitą, vėliau, A. K. klastojant šių pinigų gavimą patvirtinančius dokumentus, ir suklastotus dokumentus įtraukiant į UAB „G.“ buhalterinę apskaitą.

184. Tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme A. K. nesutiko, kad jis apgaulingai tvarkė UAB „G.“ buhalterinę apskaitą, nurodydamas, kad vienintelė jo klaida buvo ta, kad visų buhalterinės apskaitos dokumentų, susijusių su M. B. namo statyboms jis UAB „G.“ buhalterei nepateikė laiku. Tačiau pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl A. K. kaltės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, įvertinus tiek pirmiau paminėtų duomenų, patvirtinančių A. K. veiksmus suklastojant iš esmės visus įmonės buhalterinei apskaitai reikšmingus dokumentus, susijusius su M. B. namo statybomis, tiek M. B., M. B. ir A. K. parodymų prieštaringumą, atsižvelgiant į kitus byloje surinktus ir tinkamai pirmosios instancijos teismo šioje dalyje įvertinus įrodymus, teisėjų kolegija neįžvelgia. Neabejotina, kad tiek dokumentų, susijusių su M. B. namo statybomis, klastojimas, tiek ir iš M. B. bei M. B. už namo statybas bendrovei „G.“ sumokėtų pinigų neapskaitymas UAB „G.“ buhalterinėje apskaitoje buvo sąlygotas A. K. siekio pasisavinti bendrovei „G.“ M. B. ir M. B. už namo statybą sumokėtus pinigus, atitinkančius 38 070,06 eurus, ką skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas.

185. Neigdamas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jo neteisėtų veiksmų apgaulingai tvarkius UAB „G.“ buhalterinę apskaitą, A. K. remiasi dokumentais, kuriuos tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir teisėjų kolegija pripažino suklastotais, todėl dėl jų tikrumo ir atitikimo UAB „G.“ buhalterinę apskaitą iš naujo nepasisakytina. Jokių kitų dokumentų, patvirtinančių, jog iš M. B. ir M. B. gautus pinigus už UAB „G.“ atliktus darbus bei šiame objekte panaudotas statybines medžiagas, A. K. apskaitė UAB „G.“ buhalterinėje apskaitoje, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas, A. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme, nepateikė. Šį faktą betarpiškai patvirtina ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2019 m. vasario 13 d. specialisto išvadoje Nr. 04/14-2-12-1626 bei ją iš esmės patvirtinusiose papildomose specialisto išvadose nustatyti duomenys, kad bendrovei „G.“ atlikus statybos darbus M. B. name, nupirkus ir panaudojus šių darbų atlikimui būtinas statybines medžiagas, už kurias M. B. ir M. B. grynais pinigais atsiskaitė su A. K., šių pinigų neapskaičius UAB „G.“ buhalterinėje apskaitoje, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatos ir dėl šių pažeidimų nėra galimybės iš dalies nustatyti įmonės veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų ir struktūros laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (33 t., b. l. 69–199, 34 t., b. l. 1–96, 34 t., b. l. 120–169).

186. Pagrindo abejoti šios išvados pagrįstumu, teisėjų kolegija neįžvelgia. Atlikdama tyrimą specialistė įvertino visą jai pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, joje esančius buhalterinius UAB „G.“ dokumentus, UAB „G.“ patalpose ir M. B. gyvenamojoje vietoje atliktų kratų metu rastus ir paimtus dokumentus, M. B., M. B., A. K. bei liudytojų parodymus, šių duomenų visumoje padarydama pagrįstas bei bylos duomenimis patvirtintas išvadas, su kuriomis iš esmės sutinka ir teisėjų kolegija. Savo išvadas specialistė N. Š. patvirtino apklausta tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Jos paaiškinimais, kai tik A. K. pradėjo gauti pinigus iš M. B. ir M. B., buvo daromi pažeidimai, pinigų gavimas nebuvo forminamas kasos pajamų orderiais, pusantrų metų UAB „G.“ buhalterinėje apskaitoje jokios finansinės operacijos, susijusios su M. B. namu, nebuvo fiksuojamos. Specialistė pažymėjo, kad vienintelis tinkamas buhalterinės apskaitos dokumentas, įtrauktas į UAB „G.“ buhalterinę apskaitą, tai 2016 m. rugpjūčio 9 d. kasos pajamų orderis Nr. 10, pagal kurį M. B. su UAB „G.“ atsiskaitė už gelžbetonines plokštes, bendrovei „G.“ sumokėdamas 2 929,94 eurus. Jokių kitų buhalterinės apskaitos dokumentų, susijusių su M. B. namo statyba ir atitinkančių jiems Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme keliamus reikalavimus, UAB „G.“ buhalterinėje apskaitoje nėra. Pasak specialistės, galimai UAB „G.“ M. B. atliktų darbų suma atitinka 41 000 eurų – 2 929,94 eurų, t. y. 38 070,06 eurus. Ši suma buvo apskaičiuota įvertinus ikiteisminio tyrimo medžiagą, taip pat Kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotus duomenis (44 t., b. l. 83–90). Fakto dėl netinkamo UAB „G.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo teisiamojo posėdžio metu neneigė ir konsultacinę išvadą pateikęs specialistas Č. M., kuris paaiškino, jog buhalterinės apskaitos klaida šiuo atveju buvo ištaisyta A. K. vėliau pateiktais dokumentais (44 t., b. l. 83–90), kuriuos teisėjų kolegija pripažino suklastotais. Dėl šios priežasties specialisto Č. M. paaiškinimai, neturi reikšmės vertinant A. K. veiksmus kaip apgaulingą UAB „G.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą.

187. Pirmiau aptartais bylos duomenimis (nustatytais analizuojant A. K. neteisėtus veiksmus, atitinkančius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymius) nustatyta, kad M. B. tarėsi su A. K. dėl namo (duomenys neskelbtini) statybos, derėjosi dėl statybos kainos ir sakė, jog jokie buhalterinės apskaitos dokumentai jam nereikalingi. Iš pradžių A. K. pateikė jam 27 293 eurų lokalinę sąmatą. Tačiau M. B. nurodžius, jog ji yra per didelė, A. K. pateikė kitą – 20 159 eurų lokalinę sąmatą, kuri M. B. tiko. Su tokiais M. B. teiginiais iš esmės sutiko A. K., juos teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir M. B.. A. K. teigimu, jis M. B. parengė rangos sutartį, tačiau ji liko nepasirašyta, nes M. B. jokių dokumentų nereikėjo.

188. Tokia rangos sutartis, be kita ko, pasirašyta A. K., tačiau nepasirašyta M. B., sutartyje nenurodant UAB „G.“ darbų kainos bei darbų pabaigos datos, buvo rasta M. B. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu (28 t., b. l. 82–113). Tačiau paminėtoje rangos sutartyje buvo numatyti tik UAB „G.“ atliktini pamatų įrengimo darbai, kai bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „G.“ atliko ir kitus M. B. namo statybos darbus – sienų mūrijimą, jų apšiltinimą, stogo uždengimą ir kitus, todėl šia rangos sutartimi teisėjų kolegija nesivadovauja, atmesdama ją, kaip nepatikimą. Nors A. K. teigė, kad darbus M. B. name UAB „G.“ atliko žodinės sutarties pagrindu, tačiau ir šie A. K. teiginiai neatlaiko kritikos. Nors bendrovėje „G.“ veikė sutarčių registras, ką patvirtino tiek UAB „G.“ buhalterė D. K., tiek ir UAB „G.“ patalpose rastas sutarčių registras, tačiau jame nei žodinė, nei kokia nors kita forma sudaryta UAB „G.“ ir M. B. sutartis dėl namo statybos (duomenys neskelbtini), nebuvo užfiksuota (28 t., b. l. 172–184, 29 t., b. l. 1–21). UAB „G.“ buhalterė D. K., be kita ko, atsakinga už UAB „G.“ sutarčių registrą bei UAB „G.“ sudarytų sutarčių su užsakovais įtraukimą į jį, paaiškino, jog apie tai, kad UAB „G.“ atlieka darbus M. B. statomame name, jai tapo žinoma tik po kratos UAB „G.“ patalpose atlikimo, A. K. pateikus UAB „G.“ ir A. K., kaip fizinio asmens, sudarytą paskolos sutartį ir pagal ją A. K. neva grąžintinus pinigus. D. K. teigimu, iki 2017 metų rugsėjo mėnesio jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, susijusių su M. B. namo statybomis (duomenys neskelbtini), ji negaudavo. Buhalterė, be kita ko, pažymėjo ir tai, kad UAB „G.“ paslaugų užsakymas žodinių sutarčių pagrindu bendrovėje „G.“ nebuvo įprastas (42 t., b. l. 126–131).

189. Esant šiems duomenims, akivaizdu, kad M. B. namo statybos darbus UAB „G.“ atliko nesant jokios išankstinės UAB „G.“ ir M. B. sutarties, šio fakto neįtraukiant į buhalterinę UAB „G.“ apskaitą, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės pažeidžia Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies (2017 m. birželio 29 įstatymo Nr. XIII-574 redakcija) nuostatas, pagal kurias į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu. Vien tai, kad darbai M. B. name buvo atliekami nesant tam jokio teisinio pagrindo, t. y. nesudarius jokios sutarties ir jos neįtraukus į buhalterinę UAB „G.“ apskaitą, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti ne tik apgaulingą UAB „G.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet ir tai, kad A. K. siekė nuslėpti UAB „G.“ atliktus darbus M. B. name ir pasisavinti M. B. ir M. B. jam sumokėtus pinigus.

190. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į A. K. parodymus dėl M. B. ir M. B. jam sumokėtos pinigų sumos. Pasak A. K., M. B. ir M. B. bendrovei „G.“ už atliktus darbus iš viso sumokėjo 20 129,94 eurus, tačiau liko skolingi 7 697,45 eurų su PVM už stogo statybą su apdaila, sienų šiltinimą bei apšiltintų sienų armavimą. Nors būtent tokią M. B. ir M. B. už atliktos statybos darbus bendrovei „G.“ sumokėtų pinigų sumą galima pagrįsti byloje esančiais A. K. pateiktais dokumentais – 2019 m. liepos 22 d. UAB ,,G.“ atliktų darbų aktu, 2019 m. liepos 22 d. UAB ,,G.“ PVM sąskaita faktūra serija Nr. ST1706 ir 2019 m. liepos 23 d. UAB ,,G.“ pranešimu, tačiau, juos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino suklastotais. Jokių kitų šį faktą patvirtinančių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Tuo tarpu remiantis M. B. ir M. B. parodymais, jie abu už namo statybą bendroje sumoje UAB „G.“ direktoriui A. K. sumokėjo apie 40 000 eurų, ir skolingi bendrovei „G.“ neliko. Būtent M. B. ir M. B. versiją patvirtina tiek pirmiau paminėti specialistės N. Š. paaiškinimai bei jos pateiktos specialisto išvados, tiek ir kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų duomenų visuma.

191. Kaip matyti iš kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų proceso dalyvių pokalbių turinio, 2016 m. birželio 8 d. (įrašo Nr. 1550) M. B. ir A. K. aptarinėja blokelių įsigijimą statyboms; A. K. nurodo, kad blokeliai kainuos 6 370 eurų; M. B. tvirtina, kad nori be PVM, į ką A. K. atsako, kad tuomet reikia susitikti ir pasikalbėti ne telefonu (32 t., b. l. 45–46). 2016 m. birželio 10 d. telefoninio pokalbio metu (įrašo Nr. 1599) A. K. informuoja M. B., kad užsakė blokelius ir prašo „petiorkos“ (teisėjų kolegijos pastaba – 5 000 eurų); M. B. nurodo, kad galės šiandien paduoti (25 t., b. l. 165–166). 2016 m. liepos 13 d., 13.26 val. (įrašo Nr. 162) M. B. ir A. K. tariasi susitikti; A. K. prašo M. B. su savimi pasiimti „penketuką“ (teisėjų kolegijos pastaba – 5 000 eurų) (32 t., b. l. 112). 2016 m. rugsėjo 7 d. (įrašo Nr. 1750) A. K. informuoja G. G., kad laukia atvykstant M. B., kuris jam turi paduoti „petaką“ (teisėjų kolegijos pastaba – 5 000 eurų) (32 t., b. l. 130–131). 2016 m. spalio 14 d., 9.21 val. (įrašo Nr. 331) M. B. informuoja savo tėvą, kad nuiminėja pinigus, turės apie 6 000 eurų; M. B. teigia, kad šiandien A. K. paduos 3 000 eurų; M. B. nurodo, kad A. K. kitą savaitę gaus dar 6 000 eurų (32 t., b. l. 84–85). 2016 m. spalio 24 d., 10.44 val. (įrašo Nr. 465) A. K. telefonu informuoja G. G., kad pas jį buvo užsukęs „Kalėdų senelis“ (32 t., b. l. 154). Įvertinus tai, kad 2016 m. spalio 14 d. (penktadienis), 9.21 val. telefoninio pokalbio M. B. informavo savo tėvą M. B., kad kitą savaitę jis duos 6 000 eurų, kuriuos reikės paduoti A. K., 2016 m. spalio 21 d. (penktadienis) M. B. informavo A. K., kad „Kalėdų senelis“ pas jį atvyks pirmadienį (32 t., b. l. 62–63), o 2016 m. spalio 24 d. (pirmadienį) A. K. G. G. nurodė, kad pas jį buvo atvykęs „Kalėdų senelis“, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad 2016 m. spalio 24 d. M. B. A. K. perdavė 6 000 eurų, kuriuos surinkti dar 2016 m. spalio 14 d. žadėjo M. B..

192. 2017 m. sausio 16 d. (pirmadienis) A. K. telefonu (įrašo Nr. 156) informuoja M. B., kad iš viso už statybos darbus jis jau yra sumokėjęs 23 (teisėjų kolegijos pastaba – 23 000 eurų); M. B. nurodo, kad kitą savaitę susitiks, atsiskaitys (32 t., b. l. 70). Sprendžiant iš iki 2017 m. sausio 16 d., tarp A. K., M. B. ir M. B. vykusių telefoninių pokalbių turinio, iki šios dienos M. B. A. K. buvo sumokėjęs 19 000 eurų (5 000 eurų už blokelius + 5 000 eurų + 3 000 eurų + 6 000 eurų). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad M. B. telefoninių pokalbių kontrolė ir fiksavimas buvo pradėtas tik 2016 m. balandžio 7 d. (32 t., b. l. 39–50), neabejotina, kad kelių tūkstančių eurų neatitikimas šioje vietoje yra galimas. Juo labiau, jog iš kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų duomenų visumos aišku, kad UAB „G.“ M. B. namo statybos darbus pradėjo gerokai ankščiau nei A. K. telefoninio pokalbio metu paprašė pirmųjų 5 000 eurų iš M. B..

193. Toliau analizuojant kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotus duomenis matyti, kad 2017 m. sausio 25 d. (trečiadienis) (įrašo Nr. 293) A. K. informuoja G. G., kad pas jį buvo atvykęs M. B., jie apsitarė ir viską susiderino (32 t., b. l. 156), tačiau jokių duomenų apie tai, kokia pinigų suma A. K. buvo perduota šio susitikimo metu, ar išvis pinigai buvo perduoti, ar asmenys tiesiog apsitarė tolesnius namo statybos darbus, taip ir lieka neaišku. 2017 m. sausio 27 d. telefoninio pokalbio (įrašo Nr. 404) metu M. B. informuoja A. K., kad M. B. nuvažiavo į banką ir po to atvyks pas jį (32 t., b. l. 70–71). Tos pačios dienos telefoninio pokalbio (įrašo Nr. 827) metu M. B. ir A. K. tariasi susitikti (duomenys neskelbtini) prie „Aibė“ parduotuvės (27 t., b. l. 96–97). Tą pačią dieną M. B. informuoja M. B., kad buvo susitikęs su A. K., sukirto rankomis, pažymėdamas, kad A. K. netikėjo, jog visus (teisėjų kolegijos pastaba – visus pinigus) atveš (27 t., b. l. 97–98). Kaip parodė M. B., susitikimo su A. K. (duomenys neskelbtini) metu jis A. K. perdavė 11 000 eurų. Pagrindo netikėti šia M. B. parodymų dalimi, kurią iš esmės patvirtina ir kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų telefoninių pokalbių turinys, nėra. 2017 m. kovo 16 d. (įrašo Nr. 1813) A. K. prašo M. B. 1 000 eurų atsiskaitymui su elektrikais ir už polistirolą (32 t., b. l. 156–158). 2017 m. balandžio 21 d. (įrašo Nr. 379) M. B. informuoja M. B., kad buvo susitikęs su A. K., su juo atsiskaitė, sumokėjo 7 000 eurų, nes dar elektrą darė, kasė ir viskas į tą kainą įeina (27 t., b. l. 106–107). Būtent tokią atsiskaitymo su A. K. pinigų sumą, t. y. 7 000 eurų, kaip paskutinę, duotą A. K., patvirtino ir M. B. teisiamojo posėdžio metu.

194. Šių duomenų analizė teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad per visą namo statybos procesą, užfiksuotą kriminalinės žvalgybos duomenimis, A. K. M. B. ir M. B. bendrai sumokėjo apie 41 000 eurų. Ši suma yra artima M. B. ir M. B. nurodytai pinigų sumai ir itin skiriasi nuo A. K. nurodytos bendrovei „G.“ M. B. ir M. B. bendrai sumokėtos 20 129,94 eurų sumos, netgi ją sudėjus su A. K. nurodyta 7 697,45 eurų suma, kurią, A. K. teigimu, M. B. ir M. B. liko skolingi bendrovei „G.“.

195. Svarbu ir tai, kad būtent 41 000 eurų, kaip M. B. ir M. B. bendrai bendrovei „G.“ sumokėtą pinigų sumą tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tiek ir apklausiama bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nurodė ir specialistė N. Š.. Jos teigimu, UAB „G.“ M. B. atliktų darbų suma atitinka 41 000 eurų, iš kurių būtina išminusuoti 2 929,94 eurų pagal 2016 m. rugpjūčio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą, patvirtinančią, kad tą dieną M. B. iš UAB „G.“ įsigijo gelžbetonines plokštes už 2 929,94 eurų. Tokiu būdu, bendra pinigų suma, kurią už statybos darbus gavo UAB „G.“, atitinka 38 070,06 eurų. Ši suma buvo apskaičiuota įvertinus ikiteisminio tyrimo medžiagą, taip pat kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotus duomenis (44 t., b. l. 83–90). Analogiška suma gaunama ir apskaičiavus kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų telefoninių pokalbių metu A. K. M. B. ir M. B. sumokėtus pinigus (23 000 eurų + 11 000 eurų + 7 000 eurų).

196. Nors su tokia suma specialistas Č. M. nesutiko, nurodydamas, kad vertinamu atveju nebuvo atlikta ekspertizė, kuri aiškiai pasakytų, kad statybos darbų, atliktų M. B. name, vertė atitinka 41 000 eurų, todėl apie tokią pinigų sumą galima kalbėti tik teoriškai, tačiau įvertinus tai, kad būtent tokia pinigų suma atitinka kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų duomenų visumą bei M. B. ir M. B. parodymus, abejonių jos dydžiu, teisėjų kolegijai nekyla. Ekspertizės skyrimas, siekiant išsiaiškinti konkrečią M. B. jau pastatyto namo vertę, įvertinant, kokie darbai ir už kokią kainą galėjo būti atlikti, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų perteklinis procesinis veiksmais ir jokių naujų objektyvių duomenų nepatvirtintų, juo labiau, kad kainą diktuoja ne tik rinkos būtinybės, bet ir sandorio šalių susitarimas. Neabejotina, kad statybos darbai M. B. name buvo atliekami pagal iš anksto suderintus susitarimus su A. K., tačiau šie susitarimai jokiais dokumentais nebuvo užfiksuoti, todėl nustatyti, kokias pinigų sumas už kokius konkrečiai UAB „G.“ atliktus darbus sumokėjo M. B. ir M. B., nebūtų įmanoma. Ekspertizė patvirtintų tik tai, kiek galėjo kainuoti M. B. name atlikti statybos darbai, pateikiant paskaičiavimus, atitinkančius tuo metu egzistavusias rinkos kainas, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių, kad būtent rinkos kainomis buvo atliekami M. B. namo statybos darbai, byloje nėra. Juo labiau, kad pats A. K. patvirtino, jog darbai M. B. name buvo atliekami susimažinus tiek įmonės pelną, tiek ir darbuotojų atlyginimus, susijusius su darbų šiame objekte atlikimu. Be to, sprendžiat iš kriminalinės žvalgybos užfiksuotų pokalbių, kai kurios statybos prekės buvo perkamos be PVM, kas dar labiau apsunkintų rinkos kainos nustatymą.

197. Nustačius, jog už namo statybos darbus M. B. ir M. B. bendrovei „G.“ sumokėjo ne mažiau nei 38 070,06 eurų, akivaizdu ir tai, kad visi šie pinigai grynaisiais buvo sumokėti UAB „G.“ direktoriui A. K., ką betarpiškai patvirtino tiek M. B., tiek ir M. B., nurodę, kad už UAB „G.“ atliktus darbus jie visuomet atsiskaitydavo su A. K.; jokiems kitiems asmenims pinigų nemokėjo. Šį faktą patvirtina ir kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų aplinkybių visuma, kurių duomenimis, M. B. ir M. B. dėl atsiskaitymo už darbus visuomet bendravo tik su A. K.. UAB „G.“ buhalterinėje apskaitoje nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šių pinigų apskaitymą įmonės kasoje, dalį jų apskaitant A. K. buhalterei pateiktų suklastotų dokumentų pagrindu, nekyla abejonių, kad šių pinigų A. K. UAB „G.“ buhalterei taip ir neperdavė, jų į įmonės kasą neįnešė, kas suponuoja išvadą, kad nors UAB „G.“ atliko statybos darbus M. B. name, jiems iš dalies buvo panaudotos UAB „G.“ statybinės medžiagos, tačiau M. B. ir M. B. sumokėti pinigai, t. y. 38 070,06 eurų, įmonės taip ir nepasiekė.

198. Tik tuomet, kai UAB „G.“ patalpose buvo atlikta krata, kurios metu A. K. tapo aišku, dėl kokio statybos objekto yra atliekamas tyrimas, UAB „G.“ buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityti A. K. paskolos sutarties pagrindu iš UAB „G.“ neva pasiskolinti ir grąžinti pinigai su palūkanomis, 18 059,50 eurai. Kiek vėliau, t. y. netrukus po A. K. pranešimo įteikto apie įtarimą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį, atsirado dokumentai, neva patvirtinantys 12 500,41 eurų sumą atitinkančių statybos darbų užsakymą M. B. name bei su šia lokaline sąmata susiję 2019 m. liepos 22 d. UAB ,,G.“ atliktų darbų aktas, 2019 m. liepos 22 d. UAB ,,G.“ PVM sąskaita faktūra serija Nr. ST1706 ir 2019 m. liepos 23 d. UAB ,,G.“ pranešimas M. B. dėl 7 697,45 eurų skolos bendrovei „G.“.

199. Nors A. K. teigia, kad iš M. B. ir M. B. įvardintos ir bendrovei „G.“ neva sumokėtos pinigų sumos turėtų būti išskaičiuojami pinigai, kurie A. K. buvo perduoti kaip fiziniam asmeniui, statybinių medžiagų, būtinų M. B. namo statyboms, įsigijimui, tokiu būdu iš esmės neigdamas, jog M. B. namo statyboms buvo panaudotos UAB „G.“ statybinės medžiagos, tačiau, šie A. K. teiginiai buvo paneigti objektyviais baudžiamosios bylos duomenimis, kuriuos, be kita ko, aptarė ir pirmosios instancijos teismas.

200. Kaip nustatyta pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklausto UAB „G.“ darbuotojo A. Š., M. B. name atlikusio namo sienų mūrijimo darbus, parodymais, namo sienų mūrijimui būtinus blokelius bei cementą prie M. B. statomo namo jiems atvežė UAB „G.“ vairuotojas. Jei trukdavo kokių nors statybinių medžiagų, apie tai informuodavo UAB „G.“ direktorių A. K., po ko, trūkstamas medžiagas atveždavo UAB „G.“ automobilis. Objekte jis dirbo kaip UAB „G.“ darbuotojas, atlyginimą jam mokėjo UAB „G.“ (42 t., b. l. 111–116). Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir liudytojas, UAB „G.“ darbuotojas K. K.. Jo teigimu, jis su kitais UAB „G.“ statybininkais mūrijo M. B. namą. Namo mūrijimo darbams reikalingus blokelius jiems pristatė UAB „G.“ vairuotojas K. G.. Už darbą su juo atsiskaitė UAB „G.“ įprasta tvarka (42 t., b. l. 111–116). Remiantis UAB „G.“ vairuotojo K. G. parodymais, į (duomenys neskelbtini) UAB „G.“ statomą objektą jam teko vežti žvyrą, cementą, blokelius ir armatūrą. Už prekes buvo arba išrašomos PVM sąskaitos faktūros, arba atsiskaitoma UAB „G.“ kreditine kortele. Kokias medžiagas reikėjo pirkti, jam nurodydavo darbų vadovas A. K. ir A. K. (42 t., b. l. 126–131). Pasak liudytojo A. K., (duomenys neskelbtini) UAB „G.“ atliko tuos darbus, kuriuos jiems nurodė A. K. – mūrijimo darbus, dėjo perdangą, šiltino, dengė stogą, visų darbų nepamena. Kokių medžiagų reikės UAB „G.“ darbininkams, jam pasakydavo A. K.. Statybinės medžiagos šiam objektui buvo perkamos UAB „G.“ vardu. Statybos objektuose sunaudotas medžiagas nurašydavo UAB „G.“ direktorius A. K. (28 t., b. l. 10–14, 42 t., b. l. 126–131).

201. Šių asmenų parodymus patvirtina ir kriminalinės žvalgybos metu užfiksuoti duomenys. Pavyzdžiui, 2016 m. birželio 2 d. (įrašo Nr. 1429) A. K. teiraujasi M. B., ar jam yra skirtumas, iš kur bus atvežamas betonas, į ką M. B. atsako neigiamai (32 t., b. l. 41–42); 2016 m. birželio 3 d. (įrašo Nr. 1447) A. K. informuoja M. B., kad betoną ėmė iš „D.“, nemokėjo (32 t., b. l. 42–43); 2016 m. birželio 6 d. (įrašo Nr. 1488) A. K. klausia M. B., iš kur imti polistirolą, į ką M. B. atsako, kad jam nesvarbu (32 t., b. l. 44–45); 2016 m. liepos 8 d. (įrašo Nr. 45) A. K. informuoja K. G., kad blokeliai „O.“ bus „ant mūsų“ (32 t., b. l. 109); 2016 m. rugpjūčio 2 d. (įrašo Nr. 730) telefoninio pokalbio metu M. B. informuoja A. K., kad už plokštes prašo pavedimo iš UAB „G.“ ir nepriima grynais (32 t., b. l. 55–56); 2016 m. rugpjūčio 12 d. A. K. informuoja A. K., kad užsakė 19 plokščių, nurodydamas, kad bus sunaudota 17 plokščių, kas reiškia, kad 2 plokštės liks nepanaudotos (32 t., b. l. 124).

202. Iš aptartų liudytojų parodymų ir kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų duomenų visumos seka, kad medžiagos, reikalingos UAB „G.“ darbuotojams, prie M. B. statomo namo buvo pristatomos UAB „G.“ transportu, jos buvo įsigyjamos UAB „G.“ vardu, darbo užmokestį už atliktą darbą statant minėtą namą mokėjo taip pat UAB „G.“, negaudama jokių pajamų už tai, todėl bendrovei padaryta žala yra reali ir tikra.

203. Svarbu ir tai, kad pagal paminėtų liudytojų parodymus, visos statybinės medžiagos, panaudotos įvairiuose UAB „G.“ statybos objektuose buvo nurašomos UAB „G.“ direktoriaus A. K. sprendimais. Įvertinus tai, kad UAB „G.“ vienu metu turėjo ne vieną statybos objektą, atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. gegužės 31 d. prekių nurašymo aktas Nr. 2011.05/17Ten A. K. veiksmais buvo suklastotas, jame nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis, jog 23,1 m³ polistireninio putplasčio plokštės – 785,40 eurų be PVM (950,33 eurų su PVM) buvo sunaudotos VšĮ ,,T. K.“ statybos objekte, nors bylos duomenys patvirtino, kad šios medžiagos buvo sunaudotos M. B. name, neabejotina, kad vertinamu atveju A. K. turėjo visas priemones UAB „G.“ vardu įsigyjant statybines medžiagas M. B. statomam namui, jų nurašymą paskirstyti po skirtingus UAB „G.“ statybos objektus, todėl jokie šių medžiagų įsigijimą M. B. statomam namui UAB „G.“ buhalterinėje apskaitoje rasti nebuvo.

204. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek M. B., tiek M. B. teigė, kad medžiagas, būtinas namo statyboms, jiems nupirkdavo A. K., o jie tik sumokėdavo pinigus už jas. Apie tai, kad A. K. šias medžiagas pirko kaip fizinis asmuo, nei M. B., nei M. B. neužsiminė. Negana to, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu M. B. patvirtino, jog su A. K. buvo sutarta, kad namą UAB „G.“ statys įmonės medžiagomis, o jis duos tik kažkokią dalį statyboms būtinų medžiagų (36 t., b. l. 71–78). Įvertinus tai, kad būtent ikiteisminio tyrimo metu duotus M. B. parodymus dėl jo susitarimo su A. K., kiek jis susijęs su namo statyboms būtinų medžiagų įsigijimu, patvirtina ir pirmiau aptartų duomenų visuma, M. B. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtinus, kad tik labai maža statybinių medžiagų dalis buvo nupirkta M. B., iš esmės visos statybinės medžiagos buvo bendrovės „G.“, nėra pagrindo abejoti, jog statybinės medžiagos M. B. namui vis tik buvo perkamos UAB „G.“ vardu, tokiu būdu paneigiant A. K. versiją, jog jas jis pirko kaip fizinis asmuo.

205. Įvertinus A. K., M. B., M. B. bei pirmiau aptartų liudytojų parodymus, atsižvelgiant ir į kriminalinės žvalgybos metu surinktus duomenis, specialisto išvadoje nustatytas faktines aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad UAB „G.“ ne tik atliko statybos darbus M. B. name, bet ir panaudojo įmonės statybines medžiagas šiame objekte, šių duomenų neapskaitant įmonės buhalterinėje apskaitoje. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad UAB „G.“ buhalterinėje apskaitoje buvo užfiksuotas tik dviejų gelžbetonio plokščių pardavimas M. B. ir tai buvo padaryta tik todėl, kad, sprendžiant iš 2016 m. rugpjūčio 2 d. A. K. ir M. B. pokalbio turinio, parduotuvė nepriėmė grynųjų pinigų už plokštes ir reikalavo, kad UAB „G.“ atliktų bankinį pavedimą. Byloje taip pat nebuvo nustatyta jokių duomenų, patvirtinančių, kad A. K. statybines medžiagas, būtinas M. B. namo statyboms, pirko kaip fizinis asmuo – sąskaitų faktūrų, mokėjimo kvitų, mokėjimų nurodymų ar bankinių pavedimų, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Tokių nepateikė ir A. K..

206. Visa tai teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad A. K., laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., dirbdamas UAB „G.“ direktoriumi ir būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų surašymo teisingumą, už juose esančių duomenų tikrumą bei buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „G.“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų ir struktūros. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai konstatavo, kad kad A. K. už UAB „G.“ atliktus statybos darbus M. B. name ir jų atlikimui panaudotas medžiagas, gavęs pinigus iš M. B. ir M. B. ir jų neįtraukdamas į UAB „G.“ buhalterinę apskaitą, tyčia pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, t. y. bendrovei „G.“, priklausantį turtą, atitinkantį 38 070,06 Eur, tokiais savo veiksmais padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Dėl M. B. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 1 dalį, A. K. atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, UAB „G.“ atsakomybės pagal BK 20 straipsnį, 227 straipsnio 1 dalį

207. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. B. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis sukurstė UAB „G.“ atstovą – direktorių A. K. apgaulingai tvarkyti UAB „G.“ buhalterinę apskaitą, joje neapskaitant UAB „G.“ M. B. statomame name atliktų statybos darbų, dalies statybinių medžiagų ir jam suteiktų paslaugų, tokiu būdu tiesiogiai susitarė priimti ir priėmė kyšį iš UAB „G.“ atstovo – direktoriaus A. K. savo ir savo sūnaus M. B. naudai ne mažiau kaip 6 607 Eur valstybei nesumokėtų privalomų mokesčių pavidalu. Analogiškų aplinkybių pagrindu kaltinimai pagal BK 227 straipsnio 1 dalį buvo pareikšti ir A. K., kad jis, siekdamas turtinės naudos juridiniam asmeniui UAB „G.“, veikdamas jos naudai ir interesais, tiesiogiai susitarė duoti ir davė kyšį M. B. – ne mažiau kaip 6 607 Eur valstybei nesumokėtų privalomų mokesčių pavidalu. Atitinkami kaltinimai pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 1 dalį buvo pateikti ir juridiniam asmeniui UAB „G.“. Tačiau skundžiamu nuosprendžiu konstatavęs, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog kyšis M. B. buvo duotas už jo veikimą patenkinant UAB „G.“ interesus, vykdant jo, kaip UAB „URATC“ direktoriaus, perkančiosios organizacijos vadovo įgaliojimus, išimtinę padėtį, palankumą A. K. bei juridiniam asmeniui UAB „G.“, gerų santykių palaikymą ir palankių sprendimų priėmimą ateityje, pirmosios instancijos teismas tiek M. B., tiek A. K. bei juridinį asmenį UAB „G.“ pagal jiems pareikštus kaltinimus išteisino, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies punktas).

208. Apeliaciniame skunde prokurorė su apygardos teismo išvadomis nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į 2019 m. liepos 31 d. A. K. rašytinius paaiškinimus ir 2017 m. rugsėjo 26 d. jo pareiškime išdėstytas faktines aplinkybes. Įvertinus prokurorės paminėtų A. K. tyrimui pateiktų dokumentų turinį, atsižvelgiant į tai, kad juose išdėstytas faktines aplinkybes apklausiamas teisiamojo posėdžio metu A. K. iš esmės paneigė, įvertinus ir A. K. duotuose parodymuose esančius prieštaravimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad prokurorės nurodytų duomenų, A. K., M. B. ir juridinio asmens UAB „G.“ kaltei pagal jiems pareikštus kaltinimus pagrįsti nepakanka.

209. 2017 m. rugsėjo 26 d. A. K. pareiškime nurodyta, kad M. B. kreipėsi į jį, kaip į UAB „G.“ direktorių, prašydamas atlikti namo statybos darbus ir paskaičiuoti šių darbų atlikimo kainą. Pagal pirminę lokalinę sąmatą su visais mokesčiais M. B. namo statybos darbai turėjo kainuoti 27 293,91 Eur. Tačiau supažindinus su šios lokalinės sąmatos duomenimis M. B. paaiškėjo, kad tokia namo statybos kaina jam netinka. Šio susitikimo metu M. B. pasiūlė mokėti tik tiesiogines išlaidas grynaisiais pinigais, už tai pažadėdamas bendrovei „G.“ ateityje suteikti darbų, jei jų bus, dirbti subrangoje pas M. B. pažįstamus, tokiu būdu leidžiant suprasti, kad ateityje įmonė turės naudą. Pokalbio metu M. B. minėjo, kad jo draugai yra didelės įmonės, ruošiami projektai, jos dalyvauja konkursuose, todėl UAB „G.“ jis pasiūlys toms įmonėms kaip subrangovę. A. K. suprato, kad kalbama tiek apie juridiniame asmenyje UAB „URATC“ skelbiamus viešuosius konkursus, tiek ir apie galimybę konkursą laimėjus M. B. pažįstamai įmonei, su ta įmone dirbti kaip subrangovams. Nei konkrečių laikotarpių, nei įmonių ar pavardžių pokalbio metu M. B. neminėjo, tik abstrakčiai nurodė, kad darbai susiję su gamyklos statyba. A. K. žinojo, su kokiomis įmonėmis M. B. dirba, pavyzdžiui UAB „M.“, kuri yra laimėjusi ne vieną konkursą, todėl suprato, kad tolimesnėje ateityje UAB „G.“ bus siūlomi subrangos darbai. Sutartis pasirašyta nebuvo, nes M. B. nereikėjo jokių dokumentų. Atsiskaitymas už statybos darbus – 17 200 Eur buvo sudėliotas į tris dalis. Pinigus jam sumokėjo M. B. ir jo sūnus M. B.. Statybos darbus atliko per tris mėnesius nuo 2016 m. kovo 15 d. iki birželio mėnesio (1 t., b. l. 17–18).

210. Vertinant šiame pareiškime išdėstytų aplinkybių patikimumą ir jų reikšmę veikų kvalifikavimui, visų pirma pažymėtina, kad aptariamas A. K. pareiškimas buvo pateiktas netrukus po UAB „G.“ patalpose atliktos kratos, pareigūnams pareikalavus pateikti visą informaciją apie M. B. name UAB „G.“ atliekamus statybos darbus. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. iš UAB „G.“ pasisavino M. B. ir M. B. UAB „G.“ sumokėtus pinigus, kas A. K. neabejotinai buvo žinoma, akivaizdu, kad rašydamas 2017 m. rugsėjo 26 d. pareiškimą jis buvo suinteresuotas visas aplinkybes pakreipti taip, kad jo kaltė šioje vietoje būtų minimali. Būtent tai, teisėjų kolegijos vertinimu, galėjo paskatinti A. K. savo pareiškime ypatingą dėmesį skirti M. B. užimamoms pareigoms ir jo neva duoto neteisėto pasiūlymo akcentavimui. Tačiau, įvertinus A. K. pareiškimo turinį, jame pasigendama konkrečių duomenų apie M. B. neva jam pateiktą pasiūlymą. A. K. apie jo turinį kalbėjo itin abstrakčiai, teigdamas, kad M. B. ateityje juridiniam asmeniui UAB „G.“ žadėjo kažkokius darbus, neapibrėždamas nei jų pobūdžio, nei laiko, nei aplinkybių, neįvardindamas jokių galimų rangovų, su kuriais UAB „G.“, kaip subrangovei, gali tekti dirbti ateityje. Nepaisydamas tokio neapibrėžtumo, su M. B. pasiūlymu A. K., tikint jo pareiškime pateikta versija, sutiko.

211. Nors apeliaciniame skunde prokurorė argumentuoja, kad A. K. nebuvo jokio pagrindo netikėti M. B. jam pateiktu pasiūlymu ar dėl M. B. užimamų pareigų bei jo pažintimis su (duomenys neskelbtini) regiono verslininkais abejoti šio pasiūlymo įgyvendinimo realumu ateityje, tačiau su tokiais prokurorės teiginiais nesutiktina. Joks UAB „G.“ ir M. B. ar jo vadovaujamos UAB „URATC“ tarpusavio ryšys, grįstas ilgalaikiu bendradarbiavimu (kaip UAB „M.“ atveju), kuris galėtų paaiškinti A. K. elgesį neva reaguojant į M. B. pasiūlymą, byloje nustatytas nebuvo. Vienintelis žinomas M. B. ir UAB „G.“ praeityje buvęs kontaktas, tai UAB „G.“, kaip UAB „R.“ (darbus UAB „URATC“ atlikusios, kaip UAB „M.“ subrangovė) subrangovės, atlikti darbai juridiniame asmenyje UAB „URATC“, ką savo apeliaciniame skunde akcentuoja ir prokurorė. Tačiau tiek A. K., tiek M. B. tvirtino, jog, nepaisant šio fakto, iki statybos darbų M. B. name atlikimo jie vienas kito asmeniškai nepažinojo, tarpusavio santykių nepalaikė. Remiantis M. B. parodymais, su A. K. jį supažindino jo draugas „A.“ direktorius A. S., į kurį dėl namo statybos darbų atlikimo M. B. kreipėsi pirmiausiai. Jokių šią aplinkybę paneigiančių duomenų, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Priešingai, faktą, kad dėl namo statybos iš pradžių M. B. buvo kreipęsis į UAB „A.“, o šios įmonės direktorius parekomendavo bendrovę „G.“ bei jos direktorių A. K., apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino liudytoju apklaustas A. S.. Galiausiai, ir pats A. K. teigė, kad M. B. kreipimosi į jį momentu, asmeniškai jo nepažinojo. Pagrindo spręsti, kad A. K. privalėjo pažinoti M. B., kaip UAB „URATC“ direktorių, dėl UAB „G.“ bendrovėje „URATC“ atliktų subrangos darbų, kaip teigiama prokurorės apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija neįžvelgia. Šiuo atveju UAB „G.“ bendrovėje „URATC“ veikė net per dvi įmones – UAB „R.“ ir UAB „M.“, todėl akivaizdu, kad visus bendrovėje „URATC“ atliekamus darbus UAB „G.“ direktorius A. K. iš esmės privalėjo derinti tik su UAB „R.“ ar UAB „M.“, bet ne su UAB „URATC“.

212. Teisėjų kolegija papildomai pastebi, jog apie tokio susitarimo turinį, jo esmę ir aplinkybes, sprendžiant iš byloje esančių kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų duomenų visumos, nei A. K., nei M. B. telefonu nekalbėjo, apie tai nei vienas asmenų, derindamas apmokėjimą už statybos darbus, kalbėdami apie darbų eigą ir pan., apie tokio pobūdžio susitarimą net neužsiminė, nors M. B. telefoninių pokalbių kontrolė buvo vykdoma pakankamai ilgą laiką, t. y. nuo 2016 m. balandžio 7 d. iki 2017 m. balandžio 6 d.

213. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys ir į nevienareikšmišką prokurorės apeliaciniame skunde pateiktą A. K. parodymų vertinimą. Nors prokurorė, viena vertus, kategoriškai tiki A. K. 2017 m. rugsėjo 26 d. pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis, kiek jos susijusios su M. B. jam neva pateiktu pasiūlymu, tačiau, kita vertus, ignoruoja kitus A. K. pareiškime nurodytus duomenis, iš esmės prieštaraujančius nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. B. ir M. B. bendroje sumoje už UAB „G.“ atliktus darbus su medžiagomis A. K. sumokėjo 38 070,06 Eur, tačiau 2017 m. rugsėjo 26 d. pareiškime A. K. kalba tik apie 17 200 Eur, t. y. tik apie tą pinigų sumą, kurią jis, be kita ko, po UAB „G.“ patalpose atliktos kratos 2017 m. rugsėjo 26 d., sugrąžino į įmonės kasą suklastotų dokumentų pagrindu. Be to, šiame pareiškime teigiama, kad statybos darbus UAB „G.“ M. B. name baigė dar 2016 metų birželio mėnesį, kai nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų analizė teisėjų kolegijai leidžia spręsti, jog iš esmės jie buvo atliekami iki pat 2017 m. rugsėjo 26 d. UAB „G.“ patalpose atliktos kratos.

214. Iš esmės analogiškai pasisakytina ir dėl prokurorės apeliaciniame skunde akcentuojamų 2019 m. liepos 31 d. A. K. rašytinių paaiškinimų. Juose jau įžvelgiami tam tikri A. K. parodymų neatitikimai, lyginant juos su 2017 m. rugsėjo 26 d. jo pareiškime užfiksuotomis aplinkybėmis, apie kuriuos savo apeliaciniame skunde prokurorė nutyli, akcentuodama tik tuos duomenis, kurie naudingi kaltinimui. Rašytiniuose paaiškinimuose A. K. teigė, kad M. B. jo prašė neįtraukti į darbų sąmatą sumų, kurias įmonė turėtų sumokėti mokesčių administratoriui, atlikti darbus už savikainą. Už sumažintą iki maždaug 17 000 Eur kainą M. B. pažadėjo, kad panaudos savo turimas pažintis su verslininkais (duomenys neskelbtini) regione, ateityje, jam tarpininkaujant, sudarys galimybes bendrovei UAB „G.“ dalyvauti kitų statybos objektų darbuose kaip subrangovams. Jis (A. K.) atliko paskaičiavimus, kiek įmonė uždirbtų iš M. B. namo statybos, jeigu sutiktų su siūloma maždaug 17 000 Eur suma, tačiau nuo šios sumos visgi atskaičius mokesčius valstybei. Atlikus paskaičiavimus paaiškėjo, jog tokiu atveju, jei aptartus darbus UAB „G.“ atliks už 20 159,56 Eur, išlaidų ir pajamų balansas nebūtų neigiamas, todėl, vertinant galimas perspektyvas būti subrangovais kituose statybos objektuose, nusprendė sutikti su įmonei pateiktu prašymu atlikti darbus pigiau, t. y. už 20 159,56 Eur. Parengė M. B. rangos sutartį ir lokalinę sąmatą, šiuos dokumentus pasirašė ir perdavė M. B.. Vėliau M. B. jam nurodė, kad jokių dokumentų jam nereikia, prašė susitarti dėl statybos nepasirašant sutarties. Pasitarė su advokatu, sužinojo, kad susitarimas žodžiu yra galimas ir su M. B. pasiūlymu sutiko. Su juo buvo atsiskaityta per tris kartus grynaisiais pinigais. Visus atsiskaitymus jam atvežė M. B. sūnus M. B. (38 t., b. l. 64–99).

215. Sugretinus šios A. K. rašytinius paaiškinimus su 2017 m. rugsėjo 26 d. pareiškime jo nurodytomis aplinkybėmis matyti, kad pirminiame pareiškime A. K. kalba tik apie 17 200 Eur sumą, už kurią sutarė atlikti statybos darbus M. B. name, tačiau, pateikdamas rašytinius paaiškinimus jis jau nurodo 20 159,56 Eur sumą, kurios, be kita ko, jis nuosekliai laikėsi viso bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu. Be to, pradžioje teigęs, kad M. B. jam siūlė sumokėti tik tiesiogines išlaidas už UAB „G.“ atliktinus statybos darbus su kuo jis sutiko, vėliau A. K. jau tvirtino, kad nors M. B. jo prašė nemokėti mokesčių administratoriui, tačiau sumažintą 20 159,56 Eur lokalinę sąmatą jis M. B. vis tik pateikė su privalomais mokėti mokesčiais. Tokia A. K. rašytiniuose paaiškinimuose pateikta pozicija teisėjų kolegijai iš esmės leistų spręsti, jog nors M. B. pasiūlymas nemokėti mokesčių už statybos darbus buvo, tačiau A. K. su juo nesutiko, sumažindamas darbų kainą savo įmonės pelno ir darbuotojų atlyginimų sąskaita, ką A. K. betarpiškai tvirtino ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu. Tačiau, įvertinus tai, kad jokie iš M. B. ir M. B. A. K. gauti UAB „G.“ priklausantys pinigai į UAB „G.“ kasą įnešti nebuvo – kas prieštarauja ir kaltinimo versijai dėl neva UAB „G.“ išvengtų mokesčių, – buhalterinėje apskaitoje jie neužfiksuoti, tai sumenkina A. K. rašytiniuose paaiškinimuose iškeltą versiją ir teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti jos pagrįstumu ir objektyvumu.

216. Įvertintina ir tai, kad pirminiame pranešime perpasakodamas M. B. jam neva pateiktą pasiūlymą A. K. itin daug dėmesio skyrė UAB „URATC“ vykdomiems viešiesiems konkursams, teigdamas, kad būtent su šių konkursų rezultatais buvo susijęs M. B. pasiūlymas (kokia nors įmonė laimės konkursą ir M. B. tai įmonei UAB „G.“ pasiūlys kaip subrangovus), tačiau teikdamas savo rašytinius paaiškinimus apie UAB „URATC“ vykdomus viešuosius konkursus A. K. neužsiminė, nurodydamas, kad M. B. pasiūlymas iš esmės buvo susijęs tik su jo turimomis pažintimis su kitais verslininkais (duomenys neskelbtini) regione, kuriais pasinaudodamas M. B. sudarys galimybes UAB „G.“ dalyvauti kitų statybos objektų darbuose, kaip subrangovams. Tačiau vėlgi, kokiomis priemonėmis toks M. B. pasiūlymas galėjo būti įgyvendintas, kokius veiksmus šio pasiūlymo įgyvendinimui M. B. įsipareigojo atlikti ir ar šie jo veiksmai bus susiję su jo, kaip UAB „URATC“ direktoriaus, pareigomis, netinkamu jų atlikimu, taip ir lieka neaišku. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys į M. B. parodymus. Jis teigė, kad UAB „G.“ jo namo statybos darbus atliko itin gerai, todėl kam nors paklausus, ką galėtų rekomenduoti namo statyboms, jis pasiūlytų ne ką kitą, bet UAB „G.“. Tokia M. B. rekomendacija neabejotinai atitiktų A. K. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytą M. B. pasiūlymo turinį, tačiau vien tik rekomendacijų, kaip tinkamo statytojo, teikimas šiuo atveju nelaikytinas nusikalstamu.

217. Be to, sugretinusi 2019 m. liepos 31 d. A. K. rašytinius paaiškinimus ir 2017 m. rugsėjo 26 d. pareiškimo turinį, teisėjų įžvelgia neatitikimus ir A. K. paaiškinimuose dėl rangos sutarties su M. B. sudarymo. Pirminiame paaiškinime nurodydamas, kad tokia sutartis nebuvo sudaryta, nes M. B. jos nereikėjo, teikdamas savo rašytinius paaiškinimus, šią poziciją A. K. vėlgi nežymiai, tačiau pakeitė. Nurodė, kad M. B. jis buvo parengęs rangos sutartį ir ją pasirašęs, tačiau M. B. paprašius jos nesudarinėti, jis pasikonsultavęs su advokatu nusprendė, kad šiuo atveju tinka ir žodinis susitarimas. Tyrimo metu M. B., kaip minėta, pateikė A. K. parengtą rangos sutartį, tačiau joje nebuvo nei užsakovo tapatybės, nei darbų kainos, nei atsiskaitymo už darbus tvarkos, kas iš esmės neatitinka rangos sutartims keliamų reikalavimų. Be to, sutartyje buvo nurodyti tik namo pamatų statybos darbai, nors savo rašytiniuose paaiškinimuose A. K. teigė, kad susitarimas buvo atlikti namo mūro statybos darbus.

218. Vertinant rašytinių A. K. paaiškinimų objektyvumą pažymėtina ir tai, kad jie buvo pateikti netrukus po 2019 m. liepos 2 d. A. K. įteikto pranešimo apie įtarimą, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje (38 t., b. l. 61–62). Įteikus jam pranešimą apie įtarimą, A. K. savo kaltės nepripažino ir parodymų nedavė. Pakviestas į papildomą jo, kaip įtariamojo, apklausą 2019 m. liepos 31 d. jokių parodymų jis taip pat nedavė, pateikdamas pirmiau aprašytus iš anksto parengtus rašytinius paaiškinimus. Tuo metu A. K. jau buvo aišku ne tik tai, kokių nusikalstamų veikų, be kita ko, nesusijusių su UAB „G.“, padarymu yra įtariamas M. B., bet ir tai, kad baudžiamoji atsakomybė už neteisėtų veiksmų atlikimą gresia ir jam. Jokių kitų parodymų ikiteisminio tyrimo metu A. K., kaip įtariamasis, nedavė, o apklausiamas teisiamojo posėdžio metu tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose, tiek ir pareiškime nurodytas faktines aplinkybes, kiek jos susijusios su M. B. neva jam pateiktu pasiūlymu, jis iš esmės paneigė.

219. Atsižvelgiant į aptartus neatitikimus A. K. 2017 m. rugsėjo 26 d. pareiškime ir 2019 m. liepos 31 d. rašytiniuose paaiškinimuose, nesant jokių objektyvių juos patvirtinančių duomenų, pripažinti A. K. 2019 m. liepos 31 d. rašytinius paaiškinimus ir 2017 m. rugsėjo 26 d. pareiškimą bei juose nurodytas faktines aplinkybes, kaip patikimas, ir remtis jomis sprendžiant M. B., A. K. bei juridinio asmens UAB „G.“ kaltės klausimą, nėra pagrindo. Juo labiau, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. pareiškimą A. K. pateikė kaip informaciją apie jo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką – kyšio davimą; šio pareiškimo pateikimo metu ir vėliau šio pareiškimo pagrindu atliktose jo, kaip liudytojo, apklausose (27 t., b. l. 152–155, 158–160) A. K., nebuvo išaiškinta jo teisė atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, jam neišaiškinta ir nesuteikta galimybė pasinaudoti gynėjo pagalba, nors ikiteisminis tyrimas A. K. atžvilgiu buvo pradėtas ir vykdomas ne tik dėl skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, bet ir dėl M. B. papirkimo, apie kurį jis neva pranešė 2017 m. rugsėjo 26 d. pareiškimu. Todėl 2017 m. rugsėjo 26 d. pareiškimas negali būti vertinamas kaip įrodymas pagal BPK 20 straipsnį.

220. Atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas dėl šių kaltinimų M. B., A. K. ir UAB „G.“ išteisino pagrįstai.

Dėl juridinio asmens UAB „G.“ baudžiamosios atsakomybės

221. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu juridinis asmuo UAB „G.“ buvo pripažintas kaltu pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB „G.“ direktorius A. K. nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos) ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarė siekdamas turtinės naudos juridiniam asmeniui UAB ,,G.“, veikė šios įmonės naudai ir interesais. Su tokia apygardos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka. Apygardos teismas formaliai konstatavo, kad A. K., darydamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, veikė UAB „G.“ naudai ir interesams, tačiau savo išvados nepaaiškino.

222. Pagal BK 20 straipsnio 2 dalį viena sąlygų juridinio asmenis baudžiamajai atsakomybei yra, kad nusikalstamą veiką fizinis asmuo padaro juridinio asmens naudai arba jo interesais. Tai reiškia, kad fizinis asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, siekia materialinės ar kitokios naudos juridiniam asmeniui, kuriam jis dirba, arba veikia juridinio asmens, kuriam jis dirba, interesais. Juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sąlygos, iš kurių bent viena turi būti nustatoma. Teismų praktikoje juridinio asmens nauda paprastai yra aiškinama kaip kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika siekiamas turtinės naudos gavimas, o interesų užtikrinimas – kaip reiškiantis kitų (nebūtinai turtinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, Nr. 2K-620-677/2015). Taigi, intereso sąvoka platesnė nei naudos sąvoka ir gali apimti pastarąją. Konstatuojant šią juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygą turi būti nustatyta, kad iš nusikalstamos fizinio asmens veikos juridinis asmuo turi (turės) naudos ir tą naudą pripažįsta (neteisėtu būdu išgryninti pinigai, naudojami įmonės interesams užtikrinti, ir pan.) arba juridinis asmuo suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais (juridinio asmens panaudojimas darant nusikalstamą veiką buvo realiai naudingas įmonės ūkinės veiklos perspektyvai ir jos konkurencingumui, įmonės įvaizdžiui, suteikė įmonei kokių nors pranašumų prieš kitas įmones, konkuruojant viešųjų pirkimų konkursuose ir pan.).

223. Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šioje srityje, matyti, kad galimos tokios teisinės situacijos, kai fizinis asmuo, siekdamas asmeninės naudos ir turėdamas vieningą sumanymą pasisavinti juridinio asmens turtą, padaro kelias nusikalstamas veikas, taip pat ir tokias, dėl kurių padarymo objektyviai atitinkamą naudą gauna ir jo vadovaujamas juridinis asmuo. Sprendžiant, ar tokios fizinio asmens nusikalstamos veikos BK 20 straipsnio prasme gali būti pripažįstamos veikomis, padarytomis juridinio asmens naudai ar interesais, jas reikia vertinti ne atskirai, o kartu su kitomis veikomis, kurias darant buvo įgyvendintas vieningas fizinio asmens sumanymas pasisavinti juridinio asmens turtą. Iš tiesų, kiekviena atskirai paimta nusikalstama veika gali suponuoti tam tikros turtinės naudos juridiniam asmeniui atsiradimą. Tačiau sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės, turi būti atsižvelgta ir į tai, kad, fiziniam asmeniui įgyvendinus savo sumanymą asmeniniais tikslais pasisavinti juridinio asmens turtą, visų šių nusikalstamų veikų (taip pat ir tokių, iš kurių juridinis asmuo objektyviai gavo tam tikros naudos), galutinis padarinys (rezultatas) gali būti turtinės žalos juridiniam asmeniui padarymas. Būtent juridiniam asmeniui atsiradusi turtinė žala gali paneigti tą naudą, kurią juridinis asmuo gavo iš atskirų nusikalstamų veikų, apjungtų fizinio asmens vieningos tyčios pasisavinti juridinio asmens turtą, padarymo. Taigi tokiu atveju šios nusikalstamos veikos, net jeigu jas padarius juridinis asmuo objektyviai ir gavo tam tikros naudos, BK 20 straipsnio prasme gali būti nelaikomos veikomis, padarytomis juridinio asmens naudai ar interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012).

224. Iš pirmiau aptartų duomenų matyti, kad A. K. nuo 2006 m. gegužės 12 d. buvo UAB „G.“ direktorius (29 t., b. l. 113–124). Jis apgaulingai tvarkė UAB „G.“ buhalterinę apskaitą, klastojo įmonės dokumentus ir pasisavino įmonės pinigines lėšas, kurių dalį, suklastotų dokumentų pagrindu, gražino bendrovei „G.“ po įmonės patalpose atliktos kratos. Pagrindo abejoti, kad A. K., kaip UAB „G.“ direktorius, turėjo teisę veikti ir veikė šio juridinio asmens vardu, individualiai turėjo teisę jam atstovauti ir kontroliuoti jo veiklą, nagrinėjamu atveju nėra. Tačiau byloje nebuvo nustatyta, kad A. K. veikė UAB „G.“ naudai ar interesais.

225. Sprendžiant apie šio požymio buvimą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje visų pirma pažymėtina, kad, be kitų nusikalstamų veikų, A. K. buvo kaltinamas ir BK 227 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu už tai, kad jis, siekdamas turtinės naudos juridiniam asmeniui – UAB „G.“, veikdamas jos naudai ir interesais, tiesiogiai susitarė duoti ir davė kyšį M. B. – turtinę naudą, nes neapskaitė statybos darbų, dalies statybinių medžiagų, paslaugų, M. B. ir M. B. UAB „G.“ sumokėtų pinigų, dėl ko, išvengė ne mažiau kaip 6 607 eurų PVM mokesčio ir 3 159 eurų pelno mokesčio valstybei, o M. B. suteikė darbus, medžiagas ir paslaugas pigiau už jo neteisėtą veikimą vykdant jo, kaip UAB „URATC“ direktoriaus, perkančiosios organizacijos vadovo įgaliojimus bei išimtinę padėtį, palankumą A. K. ir UAB „G.“, gerų santykių palaikymą ir palankių sprendimų priėmimą ateityje, A. K. atstovaujamos įmonės interesų patenkinimą. Analogiškų faktinių aplinkybių pagrindu kaltinimai pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 1 dalį buvo pareikšti UAB „G.“ ir pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 225 straipsnio 1 dalį – M. B.. Pasitvirtinus šioms aplinkybėms ir nustačius, kad A. K. iš tiesų davė kyšį M. B., siekdamas, jog ateityje UAB „G.“ iš M. B. ar jam palankių asmenų gautų rangos darbų užsakymus, abejonių dėl tokių A. K. veiksmų atlikimo būtent juridinio asmens UAB „G.“ naudai ir interesais, teisėjų kolegijai nekiltų. Tačiau skundžiamu nuosprendžiu dėl šių nusikalstamų veikų tiek M. B., tiek A. K., tiek UAB „G.“ buvo išteisinti, konstatuojant, kad vertinamu atveju nebuvo padarytos nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimų požymių. Šiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria ir teisėjų kolegija. Tokiu būdu, paneigus aplinkybę, kad A. K. M. B. davė kyšį UAB „G.“ jam suteiktų paslaugų pavidalu, siekdamas UAB „G.“ gautinos naudos iš M. B. ateityje – naujų rangos užsakymų, neabejotina, kad UAB "G.", neįnešus pinigų į kasą, jokios naudos iš minėtų veiksmų negavo, atvirkščiai dėl A. K. veiksmų savinantis įmonės turtą ji patyrė žalą. Aplinkybės, kad A. K., suklastodamas prekių nurašymo aktą Nr. 2011.05/17Ten, neteisingai įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie 23,1 m³ polistireno putplasčio plokščių – 785,40 eurų be PVM (950,33 eurų su PVM) sunaudojimą VšĮ ,,T. K.“ vietoje M. B. namo statybos, atsižvelgiant į bendrą nusikalstamos veikos kontekstą, nepakanka nustatyti, jog jis veikė juridinio asmens naudai. Pagal specialistės išvadą, dėl nesurašytos PVM sąskaitos faktūros, bendrovės apskaitoje buvo nefiksuota pirkėjo M. B. 950,33 Eur skola, 785,40 Eur suteiktų paslaugų pajamos, 164,93 Eur pardavimo PVM ir 2017 metais neteisingai apskaičiuoti pelno bei PVM mokesčiai, bendrovė patyrė 950,33 Eur nuostolį (t. 33, b. l. 89; 91; 92; 93). Tačiau kadangi bylos duomenimis B. sumokėti pinigai už statybas į bendrovės kasą įnešami nebuvo, lieka abejotina, kad A. K. apskritai turėjo tikslą bendrovės naudai išvengti pardavimo PVM ar pelno mokesčio sumokėjimo valstybei (atsižvelgiant ir į tai, jog PVM savaime sumoka vartotojas). Taip pat ir aplinkybė, jog A. K. suklastotų dokumentų pagrindu 2017 m. spalio 2 d. į UAB „G.“ kasą įnešė 18 059,50 eurų (17 229,62 eurų su tariamomis palūkanomis) pagal suklastotą paskolos sutartį ir susijusius dokumentus, nereiškia, kad jis nusikalstamai veikė bendrovės naudai. A. K. vienintelis tikslas klastojant dokumentus ir atitinkamai UAB „G.“ buhalteriją buvo nuslėpti savo nusikalstamus veiksmus savinantis įmonės turtą. Tačiau pačiai įmonei lėšų įmokėjimas į kasą objektyviai sumažino jai pasisavinimo veiksmais kilusią žalą iki 20 010,56 eurų (38 070,06 eurų – 18 059,50 eurų).

226. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. K. veiksmai, tiek pasisavinant UAB „G.“ turtą, tiek klastojant dokumentus, tiek apgaulingai tvarkant UAB „G.“ apskaitą, buvo daromi ne juridinio asmens UAB „G.“ naudai ar interesais, o individualiais A. K. veiksmais, siekiant jo asmeninių bei M. ir M. B. tikslų. Jau aptartų ir pripažintomis įrodytų nusikalstamų veikų padariniais jis siekė naudos asmeniškai sau ir M. bei M. B., taigi neveikė juridinio asmens UAB „G.“ naudai. Taigi, nuteistasis A. K., siekdamas asmeninės naudos ir turėdamas vieningą sumanymą pasisavinti juridinio asmens turtą, padarė kelias nusikalstamas veikas, tačiau šiuo atveju jo padarytos nusikalstamos veikos BK 20 straipsnio prasme negali būti pripažįstamos veikomis, padarytomis juridinio asmens naudai ar interesais, nes jas darant buvo įgyvendintas vieningas jo sumanymas pasisavinti juridinio asmens turtą. Todėl juridinis asmuo UAB „G.“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl Baudžiamojo kodekso pakeitimų

227. Šiuo nuosprendžiu M. B. buvo pripažintas kaltu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį. Šios nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo BK 184 straipsnio 1 dalies 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija. Tačiau bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu, 2023 m. birželio 1 d., šis straipsnis buvo pakeistas 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925. Analogiška situacija susiklostė ir dėl A. K. skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje. Tiek šių nusikaltimų padarymo, tiek ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojo BK 222 straipsnio 1 dalies 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, 183 straipsnio 2 dalies 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija. Tačiau, 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcijai (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), pasikeitė šių nusikalstamų veikų teisinis vertinimas.

228. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

229. Šiuo nuosprendžiu M. B. buvo pripažintas kaltu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2016 m. spalio 13 d. neteisėtai perleido O. B. UAB „URATC“ priklausantį turtą – nešiojamąjį kompiuterį ,,Dell Vostro 15 3558 Black, 15.6“ su priedu – pele ir instaliuotomis programomis, 652,59 eurų be PVM vertės, tokiais savo veiksmais iššvaistydamas jam patikėtą svetimą UAB „URATC“ priklausantį turtą – nešiojamą kompiuterį su pele ir instaliuotomis programomis, 652,59 eurų be PVM vertės. Sprendžiant 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcijos (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925) įtaką šios M. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos teisiniam vertinimui, aktualios BK 190 straipsnio nuostatos, kurios taip pat buvo pakeistos 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925). Pagal M. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnio 1 dalį buvo numatyta už turto iššvaistymą, kurio vertė viršija 5 MGL ir neviršija 250 MGL dydžio sumos. Pagal naująją, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią šio straipsnio redakciją, pagal BK 184 straipsnio 1 dalį asmuo galėtų būti traukiamas atsakomybėn tik už didesnio nei 10 MGL, bet ne didesnio nei 400 MGL dydžio sumos svetimo turto iššvaistymą. Tuo tarpu turto, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, iššvaistymas būtų traktuojamas kaip nedidelės vertės turto iššvaistymas kvalifikuojamas kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 184 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Taigi, asmens veiksmų kvalifikavimas pagal BK 184 straipsnio nuostatas tiesiogiai priklauso nuo asmens atžvilgiu taikytino MGL dydžio. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ (MGL) yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad MGL yra ekonominis rodiklis, jo dydis nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir jis nėra priskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl visais atvejais taikomas MGL dydis, galiojęs nusikalstamos veikos padarymo metu. Įvertinus tai, kad M. B. inkriminuojamas turto iššvaistymas buvo padarytas 2016 m. spalio 13 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ įsigaliojimo 2018 m. sausio 1 d., sprendžiant M. B. pagal BK 184 straipsnį inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimą taikytinas 37,66 eurų MGL dydis, galiojęs iki 2018 m. sausio 1 d.

230. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus tai, kad M. B. inkriminuojamo iššvaistyto turto vertė atitinka 652,59 eurus, kas viršija 10 MGL dydžio sumą, pagrįstai spręstina, kad pirmiau paminėti BK 184 straipsnio 1 dalies ir 190 straipsnio pakeitimai M. B. veiksmų teisiniam vertinimui reikšmės neturi. Tačiau, lyginant anksčiau galiojusios ir šiuo metu galiojančios naujos redakcijos BK 184 straipsnio 1 dalį, matyti, kad naujos redakcijos BK 184 straipsnio 1 dalies sankcija buvo papildyta dar viena alternatyvia bausme – areštu, taigi įstatymas lyginant su sena redakcija yra švelnesnis. Esant šioms aplinkybėms, M. B. veiksmai kvalifikuoti pagal 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcijos BK 184 straipsnio 1 dalį.

231. A. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą UAB „G.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 222 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje papildomai atsirado naujos alternatyvios veikos (nesaugojo, netvarkė ir neorganizavo) bei naujas požymis – alternatyvūs padariniai – didelė žala. Šioje byloje A. K. inkriminuotas apgaulingas apskaitos tvarkymas pasireiškė apgaulingu UAB „G.“ buhalterinės apskaitos tvarkymu, dėl ko, iš dalies nebuvo galima nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Atsakomybė už tokią veiką numatyta ir naujos redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta ir nauja alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas. Esant šiai teisinei situacijai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas švelnesniu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Taigi, A. K. nusikalstama veika, skundžiamame nuosprendyje kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), perkvalifikuojama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

232. Be to, A. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakciją) už didelės vertės (38 070,06 eurų) svetimo turto pasisavinimą, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2017 m. balandžio 21 d. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą didelės vertės turtu buvo laikomas turtas, kurio vertė viršija 250 MGL. Taikant A. K. inkriminuoto svetimo turto pasisavinimo metu galiojusį 37,66 eurus atitinkantį MGL dydį, turtas, kurio vertė viršijo 9 415 eurų, pagal A. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos metu galiojusią teisės akto redakciją, buvo laikomas didelės vertės turtu.

233. Pagal 2023 m. balandžio 27 d. įstatymą Nr. XIV-1925 turtas yra laikomas labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, kas pagal A. K. taikytiną MGL dydį atitinka 33 894 eurus (BK 182 straipsnio 3 dalis), o didelės vertės turtu laikomas turtas, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą ir pagal A. K. taikytiną MGL dydį atitinka 15 064 eurus, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos (BK 182 straipsnio 2 dalis) (BK 190 straipsnio 1 dalis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Taip pat naujos redakcijos BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje įtvirtinta alternatyvi bausmė – bauda, todėl nauja redakcija nuteistojo atžvilgiu laikytina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančia. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamu atveju A. K. veiksmais iš viso buvo pasisavintas 38 070,06 eurų vertės turtas ir toks turtas pagal šiuo metu galiojančio BK 190 straipsnio nuostatas pripažįstamas labai didelės vertės turtu, A. K. nusikalstami veiksmai, skundžiamu nuosprendžiu kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuojami į BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV 1925 redakcija).

Dėl bausmių

234. Šiuo apeliacinės instancijos teismo sprendimu M. B. pripažinus kaltu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, A. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kvalifikuotas kaip dvi pavienes nusikalstamas veikas kvalifikavus kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, M. B. inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje, ir A. K. inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikavus pagal naują baudžiamojo įstatymo redakciją, iš naujo spręstinas dėl nuteistiesiems pagal šiuos straipsnius paskirtų bausmių, be kita ko, įvertinant ir nuteistajam G. G. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės pagrįstumą ir teisėtumą.

235. BK 184 straipsnio 1 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų; BK 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) – bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų; BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų; BK 300 straipsnio 1 dalyje – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Dėl nuteistajam M. B. skirtinos bausmės

Spręsdama M. B. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) skirtinos bausmės individualizavimo klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, M. B. anksčiau neteistas (37 t., b. l. 83–84), baustas administracine tvarka (37 t., b. l. 87–88), tačiau praeityje padaryti administraciniai nusižengimai savo pobūdžiu skiriasi nuo šioje baudžiamojoje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų. Be to, nuteistasis yra vedęs šiuo metu jau yra sulaukęs pensinio amžiaus, turi sveikatos problemų (41 t., b. l. 118–119, 12, 44 t., b. l. 179). Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistajam pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) skirtina švelniausia šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, jos dydį, atitinkantį 100 MGL, nustatant atsižvelgiant į BK 47 straipsnio 3 dalyje (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija) nustatytus baudos dydžius, taikant nusikalstamos veikos metu galiojusį MGL dydį – 37,66 eurus.

236. Skundžiamu nuosprendžiu M. B. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį buvo paskirtos analogiško pobūdžio bausmės – baudos, atitinkamai 500 MGL (18 830 eurų), 500 MGL (18 830 eurų) ir 100 MGL (3 766 eurų). Nors nuteistojo apeliaciniame skunde plačiau dėl jam paskirtų bausmių nepasisakoma, tačiau įvertinusi tai, kad nuteistasis apeliaciniame skunde prašė jį išteisinti, teisėjų kolegija patikrina, ar ir už šias nusikalstamas veikas M. B. paskirtos bausmės atitinka bendrąsias bausmių skyrimo taisykles ir nėra per griežtos ar neproporcingos jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui. Nekartodama M. B. nusikalstamas veikas bei jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių, teisėjų kolegija pažymi, kad vertinamu atveju M. B. buvo parinktos švelniausios jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose numatytos bausmės, net už sunkių nusikalstamų veikų, už kurias asmeniui gali būti paskirta terminuota iki septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, padarymą pirmosios instancijos teismas M. B. skyrė švelniausios rūšies bausmes. Įvertintina tai, kad M. B. neteisėti veiksmai buvo tęsiami pakankamai ilgą laikotarpį – apie vienerius metus, jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis M. B., pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, siekė asmeninės naudos sau ir savo sūnui M. B., dėdamas visas pastangas, kad jo namo statybos išlaidos būtų kuo mažesnės, šią naštą iš esmės perkeliant savo vadovaujamam juridiniam asmeniui. Toks M. B., kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens, elgesys neabejotinai daro žalą valstybei, jis sumenkino M. B. vadovaujamo juridinio asmens prestižą ir visuomenės pasitikėjimą tokias pareigas užimančiais asmenimis, todėl vertinti M. B. skirtas bausmes kaip per griežtas, nėra pagrindo.

237. Įvertinus tai, kad šiuo nuosprendžiu M. B. buvo pripažintas kaltu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), už ką jam buvo paskirta 100 MGL bauda, iš naujo spręstinas skundžiamu nuosprendžiu išspręstas jam paskirtų bausmių subendrinimo klausimas. Juo labiau, kad subendrindamas M. B. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes, rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas nors ir nurodė, jog bausmės subendrinamos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, tačiau išsamesnių tokį subendrinimą pagrindžiančių motyvų, bei prie griežtesnės bausmės pridėtinos bausmės dalies, nenurodė. Nusikalstama veika, nustatyta BK 225 straipsnio 2 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai ir labai skiriasi pagal pavojingumą nuo nusikalstamų veikų, nustatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 184 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), priskiriamų nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taigi, šios veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl už šių nusikalstamų veikų padarymą paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne pagal BK 225 straipsnio 2 dalį paskirta bausme apimant švelnesnes pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) paskirtas bausmes (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas), skiriant M. B. subendrintą 500 MGL dydžio baudą. Ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinama su M. B. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį paskirta bausme, pridedant dalį šios bausmės, t. y. 200 MGL dydžio baudą. Įvertinus visas šias aplinkybes, M. B. skirtina galutinė subendrinta 700 MGL dydžio, t. y. 26 362 eurų, bauda.

Dėl nuteistajam A. K. skirtinos bausmės

238. Spręsdama A. K. paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į kaltės formą ir padarytų nusikaltimų pavojingumą (veikdamas tiesiogine tyčia jis padarė tris nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių (BK 300 straipsnio 1 dalis), apysunkių (BK 222 straipsnio 1 dalis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija)) ir sunkių (BK 183 straipsnio 3 dalis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija)) nusikaltimų kategorijoms; padaryta žala jo vadovaujamai bendrovei „G.“), nuteistojo vaidmenį ir indėlį darant nusikalstamas veikas (buvo aktyvus nusikalstamų veikų vykdytojas), tikslus (siekį neteisėtu būdu gauti asmeninę turtinę naudą, pasisavinant UAB „G.“ priklausančius pinigus), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę viename BK 300 straipsnio 1 dalies jam inkriminuotame epizode – dokumento suklastojimą padarė veikdamas bendrininkų grupe su G. G. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat teisėjų kolegija įvertina baudžiamojoje byloje pateiktus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Nuteistasis A. K. anksčiau neteistas (38 t., b. l. 128–129), nebaustas administracine tvarka (37 t., b. l. 86), yra vedęs, dirba, toliau eidamas direktoriaus pareigas bendrovėje „G.“.

239. Įvertinusi visas pirmiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, taip pat šiuo sprendimu perkvalifikavus A. K. nusikalstamą veiką kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, jo veiksmus perkvalifikavus pagal naujos redakcijos BK 183 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, kas švelnina nuteistojo teisinę padėtį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam A. K. yra pagrindas pagal BK 183 straipsnio 3 dalį paskirti švelnesnės rūšies bausmę – baudą, jos dydį, atitinkantį 500 MGL nustatant atsižvelgiant į BK 47 straipsnio 3 dalyje (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija) nustatytus baudos dydžius, taikant nusikalstamos veikos metu galiojusį MGL dydį – 37,66 eurus. Priimant šį sprendimą, būtina pažymėti, kad dalį iš UAB „G.“ pasisavintų pinigų A. K., nors ir suklastotų dokumentų pagrindu, tačiau grąžino. Šios piniginės lėšos, bylos duomenimis, buvo panaudotos bendrovės „G.“ veikloje, jų pagalba darbuotojams buvo išmokėti jiems priklausantys darbo užmokesčiai, likusią grąžintų pinigų dalį įnešant į UAB „G.“ kasą.

240. Perkvalifikavus A. K. inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti A. K. už šios nusikalstamos veikos padarymą skiriant švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį, atitinkantį 150 MGL, nustatant atsižvelgiant į BK 47 straipsnio 3 dalyje (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija) nustatytus baudos dydžius, taikant nusikalstamos veikos metu galiojusį MGL dydį – 37,66 eurus. Tokia bausmė, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka A. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, yra ne per griežta ir neprieštarauja proporcingumo principui.

241. Pagrindo švelninti nuteistajam A. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę – baudą, nepaisant jos perkvalifikavimo pagal naująją Baudžiamojo kodekso redakciją, teisėjų kolegija neįžvelgia. Nekartojant A. K. nusikalstamas veikas bei jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių, teisėjų kolegija pažymi, kad A. K. neteisėti veiksmai buvo tęsiami pakankamai ilgą laikotarpį – apie vienerius metus, jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis A. K., pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis bendrovėje „G.“, ir būdamas atsakingas už šios įmonės pelningą veiklą, nepaisė bendrųjų, jam, kaip įmonės direktoriui, keliamų reikalavimų, apgaulingai tvarkė UAB „G.“ buhalterinę apskaitą, tokiais savo veiksmais siekdamas asmeninės turtinės naudos. Savindamasis UAB „G.“ priklausančias pinigines lėšas, dėl to, apgaulingai tvarkydamas UAB „G.“ buhalterinę apskaitą, supratęs, kad jo neteisėti veiksmai gali išaiškėti ir siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, jis darė naujas nusikalstamas veikas – klastojo įvairaus pobūdžio dokumentus, siekdamas įtraukti juos į UAB „G.“ buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu nuslėpti pinigų pasisavinimo faktą.

242. Įvertinus skundžiamo nuosprendžio pakeitimus, susijusius su naujomis A. K. paskirtomis bausmėmis, iš naujo spręstinas jam paskirtų bausmių subendrinimo klausimas. Nusikalstama veika, nustatyta BK 183 straipsnio 3 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai ir labai skiriasi pagal pavojingumą nuo nusikalstamos veikos, nustatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taigi, šios veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl už šių nusikalstamų veikų padarymą paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne pagal BK 183 straipsnio 3 dalį paskirta bausme apimant švelnesnę pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas), skiriant A. K. subendrintą 500 MGL dydžio baudą. Ši subendrinta bausmė pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą apėmimo būdu subendrinama su A. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, ir A. K. skirtina galutinė subendrinta 500 MGL dydžio, t. y. 18 830 eurų, bauda.

Dėl G. G. paskirtos bausmės

243. Skundžiamu nuosprendžiu G. G. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 100 MGL dydžio bauda. Nors nuteistojo apeliaciniame skunde dėl jam paskirtos bausmės nepasisakoma, tačiau įvertinusi tai, kad nuteistasis apeliaciniame skunde prašė jį išteisinti, teisėjų kolegija patikrina, ar jam paskirta bausmė atitinka bendrąsias bausmių skyrimo taisykles ir nėra per griežta ar neproporcinga jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui.

244. Kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, spręsdamas G. G. skirtinos bausmės klausimą, apygardos teismas įvertino nuteistojo kaltės formą ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą – veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Atsižvelgė ir į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, nustatydamas, kad praeityje G. G. nebuvo teistas (38 t., b. l. 160), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (38 t., b. l. 163), dirba, neigiamai jį charakterizuojantys duomenys nenustatyti. Įvertino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstama veika padaryta G. G. veikiant bendrininkų grupe su A. K. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti G. G. paskyrus švelniausią BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Nustatydamas jos dydį apygardos teismas proporcingumo ir teisingumo principų taip pat nepažeidė, todėl jam paskirta bausmė nekeistina.

Dėl proceso išlaidų

245. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, nuspręsta iš M. B., A. K. ir juridinio asmens UAB „G.“ išieškoti proceso išlaidas – liudytojams išmokėtas kelionės į teismo posėdžius išlaidas, sudarančias 53,35 eurus, nustatant kiekvieno nuteistojo mokėtiną proceso išlaidų dalį, t. y. po 17,78 eurus. Šiuo nuosprendžiu išteisinus juridinį asmenį UAB „G.“ dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, šios išlaidos padalintinos ir išieškotinos tik iš M. B. ir A. K., nustatant kiekvienam mokėtinų proceso išlaidų dalį, t. y. po 26,67 eurus.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 1 ir 2 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio dalį dėl M. B. išteisinimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, ir dėl to priimti naują nuosprendį:

M. B. pripažinti kaltu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir paskirti jam 100 MGL dydžio, t. y. 3 766 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų), baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, M. B. Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal BK 225 straipsnio 2 dalį subendrinti apėmimo būdu su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir šiuo nuosprendžiu pagal 184 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir M. B. paskirti subendrintą 700 MGL dydžio, t. y. 26 362 Eur (dvidešimt šešių tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt dviejų eurų), baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d. (8 dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginus 2 MGL dydžio baudai, iš viso 16 MGL (602,56 Eur), ir galutinę bausmę paskirti baudą 684 MGL, t. y. 25 759,44 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt devynis eurus ir keturiasdešimt keturis centus).

Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendį, ir A. K. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), perkvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam 150 MGL dydžio, t. y. 5 649 Eur (penkių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt devynių eurų), baudą.

Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendį, ir A. K. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir paskirti jam 500 MGL dydžio, t. y. 18 830 Eur (aštuoniolikos tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimties eurų), baudą.

Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendį, ir A. K. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), jam paskirtą 200 MGL dydžio, t. y. 7 532 Eur (septynių tūkstančių trisdešimt dviejų eurų), baudą palikti nepakeistą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, A. K. paskirtą bausmę pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) subendrinti apėmimo būdu su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir A. K. paskirti galutinę subendrintą 500 MGL dydžio, t. y. 18 830 Eur (aštuoniolikos tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimties eurų), baudą.

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio dalį dėl juridinio asmens UAB „G.“ pripažinimo kaltu pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (prekių nurašymo akto Nr. 2011.05/17Ten suklastojimas), pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (pranešimo, paskolos sutarties ir kt. suklastojimas) ir pagal 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

juridinį asmenį UAB „G.“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (prekių nurašymo akto Nr. 2011.05/17Ten suklastojimas), pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (pranešimo, paskolos sutarties ir kt. suklastojimas) ir pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio dalį dėl proceso išlaidų, atitinkančių 53,35 Eur (penkiasdešimt tris eurus trisdešimt penkios centus), priteisimo iš M. B., A. K. ir juridinio asmens UAB „G.“ valstybės naudai ir proceso išlaidas, atitinkančias 53,35 Eur (penkiasdešimt tris eurus trisdešimt penkios centus), valstybės naudai priteisti iš M. B. ir A. K., nustatant kiekvienam mokėtinų proceso išlaidų dalį, t. y. po 26,67 Eur (dvidešimt šešis eurus šešiasdešimt septynis centus).

Nuteistųjų M. B. ir G. G. apeliacinius skundus atmesti.

Kitą Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.