Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Audronės Kartanienės ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. ir jo gynėjų advokato Algimanto Kliunkos ir advokato Vytauto Kupcikevičiaus bei nuteistojo A. T. gynėjo advokato Aivaro Raišučio kasacinius skundus dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 2 d. nutarties.

Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio 2007 m. liepos 21 d., redakcija) teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuota 3000 Lt (868,86 Eur) vertės A. K. turto. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio 2007 m. liepos 21 d., redakcija) 150 MGL (19 500 Lt, t. y. 5647,59 Eur) dydžio bauda;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas vieneriems metams ir 150 MGL (19 500 Lt, t. y. 5647,59 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuota 3000 Lt (868,86 Eur) vertės A. K. turto.

Vadovaujantis BK 66, 65 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytos devynios paros išbūtos laikinajame sulaikyme bei suėmime nuo 2010 m. gruodžio 13 d. iki 2010 m. gruodžio 21 d., jas prilyginant 18 MGL (2340 Lt, t. y. 677,71 Eur) dydžio baudai.

A. T. pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007 m. liepos 21 d., redakcija) ir nubaustas 50 MGL (6500 Lt, t. y. 1882, 53 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 66, 65 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytos dvi paros išbūtos laikinajame sulaikyme nuo 2010 m. gruodžio 13 d. iki 2010 m. gruodžio 15 d., jas prilyginant 4 MGL (520 Lt, t. y. 150,60 Eur) dydžio baudai.

Šiuo nuosprendžiu K. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir BK 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472, įsigaliojusio 2011 m. liepos 5 d., redakcija) pagal laidavimą, baudžiamoji byla dėl jo nutraukta.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 2 d. nutartimi nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato V. Kupcikevičiaus, nuteistojo A. T. gynėjo advokato A. Raišučio apeliaciniai skundai atmesti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėju (paskirtu vedėjo pareigoms 2002 m. balandžio 2 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu) ir turėdamas administracinius įgaliojimus žemės ūkio – melioracijos srityje, (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 22 d. iki 2010 m. spalio mėnesio savo ir savo sūnaus A. K. naudai netiesiogiai iš UAB „K“ direktoriaus K. D. , veikusio per UAB „K“ techninį direktorių V. V. , kuris nėra kaltas dėl papirkimo, ir per UAB „K“ per keturis kartus statybinėmis medžiagomis, paslaugomis ir pinigais priėmė kyšį: 92,82 tonos žvyro mišinio 929,02 Lt vertės, transporto (greiderio ir sunkvežimių) paslaugų 1689,16 Lt vertės ir pinigų – 3000 Lt už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už išskirtinių sąlygų sudarymą UAB „K“ laimėti 2010 m. birželio 30 d. Melioracijos statinių naudotojų asociacijos „J“ organizuotą Anykščių rajono Kavarsko seniūnijos Šerių kadastrinės vietovės dalies melioracijos statinių rekonstravimo darbų kartu su techninio darbo projekto parengimu, statinio projekto vykdymo priežiūra ir viešinimo paslaugomis viešąjį pirkimą, dėl to UAB „K“ neteisėtai laimėjo minimą viešąjį pirkimą ir 2010 m. liepos 1 d. Melioracijos statinių naudotojų asociacija „J“ su UAB „K“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. 1 dėl minėtų darbų ir paslaugų atlikimo už 1 099 465,24 Lt (su PVM) sumą, o būtent:

2010 m. balandžio 22 d. Anykščių rajone, Katlėriškių kaime, savo naudai netiesiogiai iš K. D. per UAB „K“ priėmė kyšį statybinėmis medžiagomis ir paslaugomis – 37 tonas žvyro mišinio, kurio vertė 370,45 Lt, ir transporto (greiderio ir sunkvežimio) darbų paslaugas, kurių vertė 498,52 Lt.

2010 m. gegužės 12 d. ir 2010 m. liepos 20 d. Anykščių rajone, Kurklelių kaime, savo sūnaus A. K. naudai netiesiogiai iš K. D. per UAB „K“ priėmė kyšį statybinėmis medžiagomis ir paslaugomis – 55,82 tonos žvyro mišinio, kurio vertė 558,57 Lt, ir transporto (greiderio ir sunkvežimių) darbų paslaugas, kurių vertė 1190,64 Lt.

2010 m. spalio mėnesio nenustatytą dieną darbo metu, savo darbo vietoje – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus kabinete Nr. 101, savo naudai netiesiogiai iš K. D. , veikusio per UAB „K“ techninį direktorių V. V. , priėmė kyšį pinigais – 3000 Lt.

Kyšį A. K. priėmė už veiksmus, kurių neturėjo teisės atlikti vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. birželio 11 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas tiekėjų lygiateisiškumo principą, išimtinai su vieno potencialaus tiekėjo vadovu K. D. suderino reikalavimus, įtrauktinus į rengiamo minėto viešojo pirkimo konkurso sąlygas, kad šie reikalavimai būtų palankūs UAB „K“ laimėti rengiamą konkursą: a) tiekėjams (dalyviams) pateikti nepriklausomos sertifikavimo įstaigos išduotus sekančių standartų sertifikavimo ar lygiaverčius dokumentus – LST EN ISO 9001:2000 standarto sertifikatą, kad tiekėjas laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standarto, bei ISO 14001:2001 standarto sertifikatą, kad tiekėjas laikosi aplinkos apsaugos vadybos standarto, bei OHSAS 18001 standarto sertifikatą, kad tiekėjas laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos standarto; b) tiekėjams (dalyviams) pateikti banko pažymą, kad turi ne mažiau kaip 300 000 Lt sąskaitoje arba turimą kredito liniją trumpalaikį kreditą, suteikiantį galimybę nustatytą laikotarpį naudotis banko sąskaitos minėtu kredito limitu; c) tiekėjams (dalyviams) melioracijos statinių rekonstrukcijos darbus atlikti iki 2010 m. gruodžio 1 d. Laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės mėnesio pradžios iki 2010 birželio 11 d., tyrimo metu nenustatytą dieną, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), savo pavaldiniui A. T. ((duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyresniajam specialistui ir Melioracijos statinių naudotųjų asociacijos „J“ viešojo pirkimo komisijos nariui) davė žodinį nurodymą į viešojo pirkimo konkurso sąlygas įtraukti su K. D. sutartus pirmiau paminėtus reikalavimus konkurso dalyviams (tiekėjams) ir nurodė visais būdais padėti UAB „K“ laimėti minėtą viešąjį melioracijos statinių rekonstrukcijos darbų ir paslaugų pirkimo konkursą. Vykdydamas A. K. nurodymus, A. T. minėtus reikalavimus įtraukė į šio viešojo pirkimo konkurso sąlygas 2010 m. birželio 11 d. ir dar neįvykus minėtam konkursui 2010 m. birželio 11–21 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybėje konkurso dalyvio – UAB „K“ atstovui V. V.atskleidė konfidencialią informaciją apie potencialius viešojo pirkimo konkurso dalyvius – konkursu pasidomėjusias įmones, kurios jau atsisiuntė konkurso sąlygas, pavadinimus, taip sudarant sąlygas UAB „K“ direktoriui K. D. 2010 m. birželio 21–23 d. atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmus – susitarti su minėtu konkursu susidomėjusiomis įmonėmis UAB „N“, UAB „V“ ir Ž. individualia įmone, kad šios nedalyvautų minėtame viešojo pirkimo konkurse ir 2010 m. birželio 30 d. minėto viešojo pirkimo nugalėtoja būtų pripažinta vienintelė konkurse dalyvavusi įmonė – UAB „K“, o 2010 m. liepos 1 d. sudarytų statybos rangos darbų dėl minėtų darbų ir paslaugų atlikimo už 1 099 465,24 Lt (su PVM) sumą sutartį Nr. 1.

Taip A. K. pažeidė: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos 1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 3 straipsnyje įtvirtintus valstybės tarnybos įstatymų viršenybės, teisėtumo ir skaidrumo principus bei valstybės tarnautojo teisingumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo etikos principus; 1999 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymo viršenybės, objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia viešojo administravimo principus; (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus nuostatų (patvirtintas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. AĮP-11) 3 punktą, reikalaujantį skyriui savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Žemės ūkio ministro įsakymais, skyriaus nuostatais ir kitais teisės aktais, bei 17.2 ir 17.3 punktų reikalavimus skyriaus vedėjui kontroliuoti ir užtikrinti, kad skyriaus darbuotojai savo veikloje vadovautųsi Lietuvos Respublikos teisės aktais, rajono savivaldybės sprendimais, administracijos direktoriaus įsakymais, administracijos ir skyriaus nuostatais ir kitais teisės aktais; ir Žemės ūkio skyriaus vedėjo pareigybes (patvirtintas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. AĮ-402).

Taip pat tokiais savo veiksmais A. K. paskatino savo pavaldinį A. T. pažeisti valstybės tarnautojo veiklą ir viešuosius pirkimus reguliuojančių norminių aktų reikalavimus. Įgyvendinant A. K. nurodymą neteisėtai sudaryti išskirtines sąlygas UAB „K“ laimėti minimą viešojo pirkimo konkursą, valstybės tarnautojas A. T. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos 1999 m. liepos 8 d. įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus valstybės tarnybos įstatymų viršenybės, teisėtumo ir skaidrumo principus bei valstybės tarnautojo teisingumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo etikos principus; Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 1999 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. VIII-1234 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymo viršenybės, objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia viešojo administravimo principus, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-471 redakcija) įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei pirkimų tikslą – racionaliai naudoti viešiesiems pirkimams skirtas lėšas; Viešojo pirkimo komisijos Anykščių rajono Kavarsko seniūnijos Šerių vietovės kadastrinės dalies melioracijos statinių rekonstravimo darbams kartu su projekto parengimu, statinio projekto vykdymo priežiūra ir viešinimo paslaugomis pirkti darbo reglamento (patvirtinto Melioracijos statinių naudotojų asociacijos „J“ valdybos pirmininko 2010 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4 10.2 ir 10.3 punktų reikalavimus laikytis Viešųjų pirkimo įstatymo ir kitų teisės aktų vykdant pavestas funkcijas ir neatskleisti informacijos, susijusios su atliktomis pirkimo procedūromis, jeigu tai trukdo užtikrinti sąžiningą konkurenciją; Melioracijos statinių naudotojų asociacijos „J“ viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo tvarkos taisyklių (patvirtintų Melioracijos statinių naudotojų asociacijos „J“ valdybos pirmininko 2010 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 3) 5 punkto reikalavimą laikytis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų ir konfidencialumo bei nešališkumo reikalavimų atliekant supaprastintus viešuosius pirkimus, ir 32 punkto reikalavimą, draudžiantį pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimus, kurie dirbtinai ribotų tiekėjų galimybes dalyvauti supaprastintame pirkime ar sudarytų sąlygas dalyvauti tik konkretiems tiekėjams viešajame pirkime, 2010 m. gegužės 26 d. pasirašytą Viešojo pirkimo komisijos nario konfidencialumo pasižadėjimą, įpareigojantį saugoti ir tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais tikslais naudoti visą su pirkimu susijusią informaciją ir pateiktus dokumentus saugoti tokiu būdu, kad tretieji asmenys neturėtų galimybės su jais susipažinti ar pasinaudoti ir 2010 m. gegužės 26 d. pasirašytą Viešojo pirkimo komisijos nario nešališkumo deklaraciją, reikalaujančią objektyviai, dalykiškai, be išankstinio nusistatymo, vadovaujantis visų tiekėjų (rangovų) lygiateisiškumo principu, atlikti viešojo pirkimo komisijos nario pareigas.

Taip pat A. K. , padėdamas UAB „K“ neteisėtai laimėti minimą viešojo pirkimo konkursą ir konkrečiais veiksmais prisidėdamas prie neteisėto išskirtinių sąlygų UAB „K“ sudarymo viešojo pirkimo konkurso rengimo ir jo vykdymo metu, paskatino K. D. pažeisti Lietuvos Respublikos konkurencijos 1999 m. kovo 23 d. įstatymo 5 straipsnį (2004 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. IX-2126 redakcija), kuriame nurodyta, kad konkurenciją ribojantys susitarimai yra draudžiami; 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio reikalavimus bendrovės vadovui laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, UAB „K“ įstatų 6.9.1 punkto reikalavimą bendrovės vadovui savo veikloje laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų.

Dėl neteisėtų A. K. veiksmų (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija ir valstybė patyrė didelės neturtinės žalos – buvo neteisėtai laimėtas viešasis 1 099 465,24 Lt vertės darbų ir paslaugų pirkimas, paminti viešųjų pirkimų principai, apribotos kitų ūkio subjektų teisės sąžiningai konkuruoti dalyvaujant viešųjų pirkimų konkurse, nebuvo išnaudotos galimybės perkamas paslaugas įsigyti pigiau, sumenkintas valstybės ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos prestižas ir diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, kuriant savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje (2007m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

2. Be to, A. K. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėnesio ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2010 m. birželio 29 d., (duomenys neskelbtini), būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėju (priimtu į šias pareigas 2002 m. balandžio 2 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus), veikdamas bendrininkų grupe su (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyresniuoju specialistu bei R. melioracijos statinių naudotojų asociacijos viešojo pirkimo komisijos nariu A. T. ir AB „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi bei UAB „M“ ((duomenys neskelbtini)) techniniu direktoriumi B. L. (kuris (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal šį nusikaltimą) piktnaudžiavo tarnybine padėtimi neteisėtai sudarant išskirtines sąlygas jungtinei grupei UAB „M“ ir AB „A“ laimėti Anykščių rajono Troškūnų seniūnijos Vašuokėnų kadastrinės vietovės (buvę K. Š. melioracijos projektai Nr. 14, Nr. 16) melioracijos statinių rekonstravimo darbų kartu su techniniu projekto parengimu, statinio projekto vykdymo priežiūra ir viešinimo paslaugomis viešojo pirkimo konkursą ir 2010 m. birželio 29 d. pasirašyti su R. melioracijos statinių naudotojų asociacija darbų atlikimo už 1 085 900 Lt (su PVM) statybos rangos sutartį Nr. S-1, dėl to (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija ir valstybė patyrė didelės neturtinės žalos – buvo neteisėtai laimėtas viešasis 1 085 900 Lt vertės darbų pirkimas, paminti viešųjų pirkimų principai, apribotos kitų ūkio subjektų teisės sąžiningai konkuruoti dalyvaujant viešųjų pirkimų konkurse, nebuvo išnaudotos galimybės perkamas paslaugas įsigyti pigiau, sumenkintas valstybės ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos prestižas ir diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, kuriant savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemą, o būtent, laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėnesio pradžios iki 2010 m. gegužės mėnesio pabaigos (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), A. K. , pažeisdamas tiekėjų lygiateisiškumo principą, išimtinai su vieno potencialaus tiekėjo vadovu B. L. suderino reikalavimus, įtrauktinus į rengiamo minėto viešojo pirkimo konkurso sąlygas, kad šie reikalavimai būtų palankūs jungtinei grupei UAB „M“ ir AB „A“ laimėti rengiamą konkursą: a) tiekėjams (dalyviams) pateikti nepriklausomos sertifikavimo įstaigos išduotus sekančių standartų sertifikavimo ar lygiaverčius dokumentus - LST EN ISO 9001:2000 standarto sertifikatą, kad tiekėjas laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos priemonių standarto; ISO 14001:2001 standarto sertifikatą, kad tiekėjas laikosi aplinkos apsaugos vadybos priemonių standarto; OHSAS 18001 standarto sertifikatą, kad tiekėjas laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos standarto; b) tiekėjams (dalyviams) pateikti banko pažymą, kad turi ne mažiau kaip 200 000 Lt sąskaitoje arba turimą kredito liniją/trumpalaikį kreditą, suteikiantį galimybe nustatytą laikotarpį naudotis banko sąskaitos kredito limitu; c) tiekėjams (dalyviams) melioracijos statinių rekonstrukcijos darbus atlikti iki 2010 m. gruodžio 1 d.

Laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėnesio pradžios iki 2010 m. birželio 4 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), savo pavaldiniui A. T. davė neteisėtus žodinius nurodymus: a) į Anykščių rajono Troškūnų seniūnijos Vašuokėnų kadastrinės vietovės (buvę K. Š. melioracijos projektai Nr. 14, Nr. 16) melioracijos statinių rekonstravimo darbų kartu su techniniu projekto parengimu, statinio projekto vykdymo priežiūra ir viešinimo paslaugomis viešojo pirkimo konkurso sąlygas įtraukti su B. L. sutartus aukščiau paminėtus reikalavimus konkurso dalyviams (tiekėjams) ir nurodė visais būdais padėti jungtinei grupei AB „A“ ir UAB „M“ laimėti minėtą viešąjį melioracijos statinių rekonstrukcijos darbų ir paslaugų pirkimo konkursą.

Vykdydamas A. K. nurodymus, A. T. minėtus reikalavimus įtraukė į šio viešojo pirkimo konkurso sąlygas ir dar neįvykus minėtam konkursui – 2010 m. birželio mėnesio pirmojoje pusėje, laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 4 d. iki 2010 m. birželio 14 d., (duomenys neskelbtini) savivaldybėje A. T. konkurso dalyvio atstovui B. L. atskleidė konfidencialią informaciją apie potencialius viešojo pirkimo konkurso dalyvius – konkursu pasidomėjusias įmones, kurios jau atsisiuntė konkurso sąlygas, pavadinimus, taip sudarydamas sąlygas B. L. atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmus – susitarti su minėtu konkursu susidomėjusiomis įmonėmis UAB „N“, UAB „V“ ir Ž. individualia įmone, kad šios nedalyvautų minėtame viešojo pirkimo konkurse.

Vykdydamas A. K. nurodymus, A. T. tęsdamas nusikalstamą veiką 2010 m. birželio 23 d., apie 9 val. ryto, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje pastebėjęs jungtinės veiklos grupės UAB „M“ ir AB „A“ 2010 m. birželio 21 d. pateiktame pasiūlyme Nr.10-(02)-217 nurodytą neleistinai per didelę viešinimo paslaugų kainą – 3000 Lt, jau pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui (terminas baigėsi 2010 m. birželio 21 d. 10 val. 00 min.), sugrąžino B. L. minėtą pasiūlymą kartu su visa konkursine medžiaga pataisyti ir 2010 m. birželio 23 d. po pietų, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje priėmė iš B. L. jau pataisytą pasiūlymą, kuriame galutinė pasiūlymo kaina 1 085 900 Lt su PVM buvo nepakeista, bet pakeista viešinimo paslaugų kaina – iš 3000 Lt į 1499 Lt (su PVM).

Taip A. K. pažeidė: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos 1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 3 straipsnyje įtvirtintus valstybės tarnybos įstatymų viršenybės, teisėtumo ir skaidrumo principus bei valstybės tarnautojo teisingumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo etikos principus;. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 1999 m. birželio 17 d įstatymo Nr. VIII-1234 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymo viršenybės, objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia viešojo administravimo principus; (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus nuostatų (patvirtintas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. AĮP-11) 3 punktą, reikalaujantį skyriui savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Žemės ūkio ministro įsakymais, skyriaus nuostatais ir kitais teisės aktais, bei 17.2 ir 17.3 punktų reikalavimus skyriaus vedėjui kontroliuoti ir užtikrinti, kad skyriaus darbuotojai savo veikloje vadovautųsi Lietuvos Respublikos teisės aktais, rajono savivaldybės sprendimais, administracijos direktoriaus įsakymais, administracijos ir skyriaus nuostatais ir kitais teisės aktais; ir Žemės ūkio skyriaus vedėjo pareigybes (patvirtintas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. AĮ-402).

Taip pat A. K. savo veiksmais paskatino savo pavaldinį A. T. pažeisti valstybės tarnautojo veiklą ir viešuosius pirkimus reguliuojančių norminių aktų reikalavimus. Įgyvendinant A. K. nurodymą neteisėtai sudaryti išskirtines sąlygas jungtinei grupei UAB „M“ ir AB „A“ laimėti minimą viešojo pirkimo konkursą valstybės tarnautojas A. T. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus valstybės tarnybos įstatymų viršenybės, teisėtumo ir skaidrumo principus bei valstybės tarnautojo teisingumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo etikos principus; Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymo viršenybės, objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia viešojo administravimo principus, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje (2005-12-22 įstatymo Nr. X-471 redakcija) įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei pirkimų tikslą - racionaliai naudoti viešiesiems pirkimams skirtas lėšas; Viešojo pirkimo komisijos Anykščių rajono Troškūnų seniūnijos Vašuokėnų kadastrinės vietovės (buvę K. Š. melioracijos projektai Nr. 14, Nr. 16) melioracijos statinių rekonstravimo darbams kartu su projekto parengimu, statinio projekto vykdymo priežiūra ir viešinimo paslaugomis pirkti darbo reglamento (patvirtinto R. melioracijos statinių naudotojų asociacijos pirmininkės 2010 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. Į-03a) 10.2 ir 10.3 punktų reikalavimus laikytis Viešųjų pirkimo įstatymo ir kitų teisės aktų vykdant pavestas funkcijas ir neatskleisti informacijos, susijusios su atliktomis pirkimo procedūromis, jeigu tai trukdo užtikrinti sąžiningą konkurenciją; nesivadovavo R. melioracijos statinių naudotojų asociacijos viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo taisyklėmis; ir pažeidė 2010 m. gegužės 22 d. pasirašytą Viešojo pirkimo komisijos nario konfidencialumo pasižadėjimą, įpareigojantį saugoti ir tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais tikslais naudoti visą su pirkimu susijusią informaciją ir pateiktus dokumentus saugoti taip, kad tretieji asmenys neturėtų galimybės su jais susipažinti ar pasinaudoti ir 2010 m. gegužės 22 d. pasirašytą Viešojo pirkimo komisijos nario nešališkumo deklaraciją, reikalaujančią objektyviai, dalykiškai, be išankstinio nusistatymo, vadovaujantis visų tiekėjų (rangovų) lygiateisiškumo principu, atlikti viešojo pirkimo komisijos nario pareigas.

Taip pat A. K. , sutikdamas B. L. padėti jo prašomoms įmonėms neteisėtai laimėti minimą viešojo pirkimo konkursą ir konkrečiais veiksmais prisidėdamas prie neteisėto išskirtinių sąlygų šioms įmonėms sudarymo viešojo pirkimo konkurso rengimo ir jo vykdymo metu, paskatino B. L. pažeisti Lietuvos Respublikos konkurencijos 1999 m. kovo 23 d. įstatymo 5 straipsnį (2004 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. IX-2126 redakcija), kuriame nurodyta, kad konkurenciją ribojantys susitarimai yra draudžiami; Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 2000 m. liepos 13 d. įstatymo 19 straipsnio reikalavimus bendrovės vadovui laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, bei UAB „A“ įstatų 14.5 punkto nuostatą vadovui savo veikloje vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio 2007 m. liepos 21 d., redakcija).

A. T. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d., (duomenys neskelbtini), būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyresniuoju specialistu (priimtu į šias pareigas 2009 m. rugsėjo 24 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus) ir Melioracijos statinių naudotojų asociacijos „J“ ((duomenys neskelbtini)) Anykščių rajono Kavarsko seniūnijos Šerių kadastrinės vietovės dalies melioracijos statinių rekonstravimo darbų kartu su techninio darbo projekto parengimu, statinio projekto vykdymo priežiūra ir viešinimo paslaugomis viešojo pirkimo komisijos nariu (deleguotu (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. AĮ-4 ir paskirtu 2010 m. gegužės 26 d. Melioracijos statinių naudotojų asociacijos „J“ pirmininko įsakymu Nr.4), atlikdamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (valdžios) atstovo funkcijas Melioracijos statinių naudotojų asociacijoje „J“ ir turėdamas administracinius įgaliojimus jam nepavaldiems asmenims įgyvendinant projektą dėl Anykščių rajono Kavarsko seniūnijos Šerių kadastrinės vietovės dalies melioracijos statinių rekonstravimo, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, neteisėtai sudarydamas išskirtines sąlygas UAB „K“ ((duomenys neskelbtini)) laimėti 2010 m. birželio 30 d. Melioracijos statinių naudotojų asociacijoje „J“ suorganizuotą Anykščių rajono Kavarsko seniūnijos Šerių kadastrinės vietovės dalies melioracijos statinių rekonstravimo darbų kartu su techninio darbo projekto parengimu, statinio projekto vykdymo priežiūra ir viešinimo paslaugomis viešąjį pirkimo konkursą, dėl to UAB „K“ neteisėtai laimėjo minimą viešąjį pirkimo konkursą 2010 m. birželio 30 d. ir Melioracijos statinių naudotojų asociacija „J“ su UAB „K“ sudarė 2010 m. liepos 1 d. statybos rangos sutartį Nr. 1 dėl minėtų darbų ir paslaugų atlikimo už 1 099 465,24 Lt (su PVM) sumą, o (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija ir valstybė patyrė didelės neturtinės žalos – buvo neteisėtai laimėtas viešasis 1 099 465,24 Lt vertės viešasis pirkimas, paminti viešųjų pirkimų principai, apribotos kitų ūkio subjektų teisės sąžiningai konkuruoti dalyvaujant viešųjų pirkimų konkurse, nebuvo išnaudotos galimybės perkamas paslaugas įsigyti pigiau, sumenkintas valstybės ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos prestižas ir diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, kuriant savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemą, o būtent:

laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. birželio 11 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), pažeidžiant tiekėjų lygiateisiškumo principą A. K. išimtinai su K. D. suderinus reikalavimus, įtrauktinus į rengiamo minėto viešojo pirkimo konkurso sąlygas, kad šie reikalavimai būtų palankūs UAB „K“ laimėti rengiamą konkursą: a) tiekėjams (dalyviams) pateikti nepriklausomos sertifikavimo įstaigos išduotus sekančių standartų sertifikavimo ar lygiaverčius dokumentus - LST EN ISO 9001:2000 standarto sertifikatą, kad tiekėjas laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standarto, bei ISO 14001:2001 standarto sertifikatą, kad tiekėjas laikosi aplinkos apsaugos vadybos standarto, bei OHSAS 18001 standarto sertifikatą, kad tiekėjas laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos standarto; b) tiekėjams (dalyviams) pateikti banko pažymą, kad turi ne mažiau kaip 300 000 Lt sąskaitoje arba apie turimą kredito liniją trumpalaikį kreditą, suteikiantį galimybe nustatytą laikotarpį naudotis banko sąskaitos minėtu kredito limitu; c) tiekėjams (dalyviams) melioracijos statinių rekonstrukcijos darbus atlikti iki 2010 m. gruodžio 1 d., - pagal A. K. žodinį nurodymą A. T. laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės mėnesio pradžios iki 2010 m. birželio 11 d. šiuos reikalavimus įtraukė į minėto viešojo pirkimo konkurso sąlygas.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, dar neįvykus minėtam viešojo pirkimo konkursui, laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 11 d. iki 2010 m. birželio 21 d., (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, pagal A. K. žodinį nurodymą jis konkurso dalyvio – UAB „K“ atstovui V. V. , dirbančiam UAB „K“ techniniu direktoriumi, atskleidė konfidencialią informaciją apie potencialius šio viešojo pirkimo konkurso dalyvius: UAB „N“, UAB „V“ ir Ž. IĮ – konkursu pasidomėjusių įmonių, kurios jau atsisiuntė konkurso sąlygas, pavadinimus, taip sudarydamas sąlygas UAB „K“ direktoriui K. D. (laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 11 d. iki 2010 m. birželio 21 d. per V. V. iš A. T. sužinojusiam minėtą konfidencialią informaciją) 2010 m. birželio 21–23 d. atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmus – susitarti su minėtu konkursu susidomėjusiomis įmonėmis UAB „N“, UAB „V“ ir Ž. individualia įmone, kad šios įmonės nedalyvautų minėtame viešojo pirkimo konkurse ir 2010 m. birželio 30 d. minėto viešojo pirkimo nugalėtoja būtų pripažinta vienintelė konkurse dalyvavusi įmonė UAB „K“ ir kad su ja 2010 m. liepos 1 d. būtų sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 1 už 1 099 465,24 Lt (su PVM) sumą.

Taip A. T. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos 1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 3 straipsnyje įtvirtintus pagrindinius valstybės tarnybos įstatymų viršenybės, teisėtumo ir skaidrumo principus bei valstybės tarnautojų teisingumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo etikos principus; Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 1999 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. VIII-1234 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymo viršenybės, objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia viešojo administravimo principus, 1996 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų 3 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei pirkimų tikslą – racionaliai naudoti viešiesiems pirkimams skirtas lėšas; Viešojo pirkimo komisijos Anykščių rajono Kavarsko seniūnijos Šerių vietovės kadastrinės dalies melioracijos statinių rekonstravimo darbams kartu su projekto parengimu, statinio projekto vykdymo priežiūra ir viešinimo paslaugomis pirkti darbo reglamento (patvirtinto Melioracijos statinių naudotojų asociacijos „J“ valdybos pirmininko 2010 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr.4) 10.2 ir 10.3 punktų reikalavimus laikytis Viešųjų pirkimo įstatymo ir kitų teisės aktų vykdant pavestas funkcijas ir neatskleisti informacijos, susijusios su atliktomis pirkimo procedūromis, jeigu tai trukdo užtikrinti sąžiningą konkurenciją; Melioracijos statinių naudotojų asociacijos „J“ viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo tvarkos taisyklių (patvirtintų 2010 m. gegužės 21 d. Melioracijos statinių naudotojų asociacijos „J“ valdybos pirmininko įsakymu Nr. 3) 5 punkto reikalavimą laikytis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų ir konfidencialumo bei nešališkumo reikalavimų atliekant supaprastintus viešuosius pirkimus, ir 32 punkto reikalavimą, draudžiantį pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimus, kurie dirbtinai ribotų kitų tiekėjų galimybes dalyvauti supaprastintame pirkime ar sudarytų sąlygas dalyvauti tik konkretiems tiekėjams viešajame pirkime; 2010 m. gegužės 26 d. pasirašytą Viešojo pirkimo komisijos nario konfidencialumo pasižadėjimą, įpareigojantį saugoti ir tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais tikslais naudoti visą su pirkimu susijusią informaciją ir pateiktus dokumentus saugoti taip, kad tretieji asmenys neturėtų galimybės su jais susipažinti ar pasinaudoti; 2010 m. gegužės 26 d. pasirašytą Viešojo pirkimo komisijos nario nešališkumo deklaraciją, reikalaujančią objektyviai, dalykiškai, be išankstinio nusistatymo, vadovaujantis visų tiekėjų (rangovų) lygiateisiškumo principu atlikti viešojo pirkimo komisijos nario pareigas; (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyresniojo specialisto pareiginių nuostatų (patvirtintų 2009m. rugsėjo 14 d. administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AĮ-49) 6 punkto reikalavimą – savo darbe vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, rajono savivaldybės tarybos sprendimais, mero potvarkiais, administracijos direktoriaus įsakymais; 6.18 punkto reikalavimą – įvykdyti administratoriaus direktoriaus pavestas užduotis ar nurodymus.

Be to, A. T. laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėnesio pradžios iki 2010 m. birželio 29 d., (duomenys neskelbtini), būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyresniuoju specialistu (priimtu į šias pareigas 2009 m. rugsėjo 24 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu) ir R. melioracijos statinių naudotojų asociacijos (kodas 302431625) viešojo pirkimo komisijos nariu (deleguotu (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. AĮ-3 ir R. melioracijos statinių naudotojų asociacijos valdybos pirmininkės 2010 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. Į-03 įtrauktu į viešojo pirkimo komisiją), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėju A. K. ir AB „A“ (įmonės kodas 154110362) direktoriumi bei UAB „M“ ((duomenys neskelbtini)) techniniu direktoriumi B. L. (kuris Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal šį nusikaltimą) piktnaudžiavo tarnybine padėtimi neteisėtai sudarant išskirtines sąlygas jungtinei grupei UAB „M“ ir AB „A“ laimėti 2010 m. birželio 29 d. Anykščių rajono Troškūnų seniūnijos Vašuokėnų kadastrinės vietovės (buvę K. Š. melioracijos projektai Nr. 14, Nr. 16) melioracijos statinių rekonstravimo darbų kartu su darbo techninio projekto parengimu, statinio projekto vykdymo priežiūra ir viešinimo paslaugomis viešojo pirkimo konkursą ir 2010 m. birželio 29 d. pasirašyti su R. melioracijos statinių naudotojų asociacija darbų atlikimo už 1 085 900 Lt (su PVM) statybos rangos sutartį Nr. S-1, dėl to (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija ir valstybė patyrė didelės neturtinės žalos – buvo neteisėtai laimėtas viešasis 1 085 900 Lt vertės pirkimas, paminti viešųjų pirkimų principai, apribotos kitų ūkio subjektų teisės sąžiningai konkuruoti dalyvaujant viešųjų pirkimų konkurse, nebuvo išnaudotos galimybės perkamas paslaugas įsigyti pigiau, sumenkintas valstybės ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos prestižas ir diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, kuriant savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemą, o būtent: laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėnesio pradžios iki 2010 m. gegužės mėnesio pabaigos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažeidžiant tiekėjų lygiateisiškumo principą A. K. išimtinai su B. L. suderinus reikalavimus, įtrauktinus į rengiamo minėto viešojo pirkimo konkurso sąlygas, kad šie reikalavimai būtų palankūs jungtinei grupei UAB „M“ ir AB „A“ laimėti rengiamą konkursą: a) tiekėjams (dalyviams) pateikti nepriklausomos sertifikavimo įstaigos išduotus sekančių standartų sertifikavimo ar lygiaverčius dokumentus – LST EN ISO 9001:2000 standarto sertifikatą, kad tiekėjas laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos priemonių standarto, ISO 14001:2001 standarto sertifikatą, kad tiekėjas laikosi aplinkos apsaugos vadybos priemonių standarto, OHSAS 18001 standarto sertifikatą, kad tiekėjas laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos standarto; b) tiekėjams (dalyviams) pateikti banko pažymą, kad turi ne mažiau kaip 200 000 Lt sąskaitoje arba turimą kredito liniją/trumpalaikį kreditą, suteikiantį galimybe nustatytą laikotarpį naudotis banko sąskaitos kredito limitu; c) tiekėjams (dalyviams) melioracijos statinių rekonstrukcijos darbus atlikti iki 2010 m. gruodžio 1 d., – pagal A. K. žodinį nurodymą jis šiuos reikalavimus įtraukė į minėto viešojo pirkimo konkurso sąlygas laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėnesio pradžios iki 2010 m. birželio 4 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybėje.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, dar neįvykus minėtam viešojo pirkimo konkursui, laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 4 d. iki 2010 m. birželio 14 d., (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, A. K. nurodymu jis konkurso dalyvio atstovui B. L. atskleidė konfidencialią informaciją apie potencialius viešojo pirkimo konkurso dalyvius – konkursu pasidomėjusių įmonių, kurios jau atsisiuntė konkurso sąlygas, pavadinimus – UAB „N“, UAB „V“ ir Ž. IĮ, taip sudarydamas sąlygas B. L. atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmus – 2010 m. birželio 14–16 d. susitarti su minėtu konkursu susidomėjusiomis įmonėmis UAB „N“, UAB „V“ ir Ž. individualia įmone, kad pastarosios nedalyvautų minėtame viešojo pirkimo konkurse ir 2010 m. birželio 29 d. minėto viešojo pirkimo nugalėtoja būtų pripažinta vienintelė konkurse dalyvavusi jungtinė grupė UAB „M“ ir AB „A“.

Tęsdamas nusikalstamą veiką 2010 m. birželio 23 d., apie 9 val. ryto, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje pastebėjęs jungtinės veiklos grupės UAB „M“ ir AB „A“ 2010 m. birželio 21 d. pateiktame pasiūlyme Nr. 10-(02)-217 nurodytą neleistinai per didelę viešinimo paslaugų kainą – 3000 Lt, jau pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui (terminas baigėsi 2010 m. birželio 21 d. 10 val. 00 min.), sugrąžino B. L. minėtą pasiūlymą kartu su visa konkursine medžiaga pataisyti ir 2010 m. birželio 23 d. po pietų, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje priėmė iš B. L. jau pataisytą pasiūlymą, kuriame galutinė pasiūlymo kaina 1 085 900 Lt (su PVM) buvo nepakeista, bet pakeista viešinimo paslaugų kaina – iš 3000 Lt į 1499 Lt su PVM.

Taip A. T. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos 1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 3 straipsnyje įtvirtintus pagrindinius valstybės tarnybos įstatymų viršenybės, teisėtumo ir skaidrumo principus bei valstybės tarnautojų teisingumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo etikos principus; Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 1999 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. VIII-1234 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymo viršenybės, objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia viešojo administravimo principus, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų 1996 m. rugpjūčio 13 d. įstatymo (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-471, įsigaliojusio 2006 m. sausio 31 d redakcija) 3 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei pirkimų tikslą – racionaliai naudoti viešiesiems pirkimams skirtas lėšas; Viešojo pirkimo komisijos Anykščių rajono Troškūnų seniūnijos Vašuokėnų kadastrinės vietovės (buvę K. Š. melioracijos projektai Nr. 14, Nr. 16) melioracijos statinių rekonstravimo darbams kartu su projekto parengimu, statinio projekto vykdymo priežiūra ir viešinimo paslaugomis pirkti darbo reglamento (patvirtinto R. melioracijos statinių naudotojų asociacijos pirmininkės 2010 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. Į-03a) 10.2 ir 10.3 punktų reikalavimus laikytis Viešųjų pirkimo įstatymo ir kitų teisės aktų vykdant pavestas funkcijas ir neatskleisti informacijos, susijusios su atliktomis pirkimo procedūromis, jeigu tai trukdo užtikrinti sąžiningą konkurenciją; 2010 m. gegužės 22 d. pasirašytą Viešojo pirkimo komisijos nario konfidencialumo pasižadėjimą, įpareigojantį saugoti ir tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais tikslais naudoti visą su pirkimu susijusią informaciją ir pateiktus dokumentus saugoti taip, kad tretieji asmenys neturėtų galimybės su jais susipažinti ar pasinaudoti ir pažeidė 2010 m. gegužės 22 d. pasirašytą Viešojo pirkimo komisijos nario nešališkumo deklaraciją, reikalaujančią objektyviai, dalykiškai, be išankstinio nusistatymo, vadovaujantis visų tiekėjų (rangovų) lygiateisiškumo principu, atlikti viešojo pirkimo komisijos nario pareigas, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje (2007m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio 2007 m. liepos 21 d., redakcija.

Kasaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėjas advokatas A. Kliunka prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 2 d. nutartį ir baudžiamąją bylą A. K. nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodyta, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų.

Kasatoriai teigia, kad teismai nepagrįstai išplėtė A. K. inkriminuotą BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, nes šiame epizode pagal nuosprendį jis tarsi pripažintas kaltu ne tik dėl kyšio priėmimo, bet ir dėl piktnaudžiavimo tarnyba veikiant bendrininkų grupe su A. T. ir K. D. , ir tai galėjo turėti reikšmės skiriant bausmę. Pasak kasatorių, taip sukonstravus nuosprendį, paremtą prieštaringu prokuroro suformuluotu kaltinimu, jį be jokių pakeitimų perkėlus į nuosprendį buvo pažeista A. K. teisė į gynybą. Skunde nurodyta, kad teismas nuosprendžio aprašomosios dalies motyvuojamojoje dalyje (nuosprendžio 23 ps1. 2 ir 3 pastraipos) išdėstė A. K. padarytos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimo motyvus ir išvadas, tačiau nurodė skirtingas teismo nustatytas ir įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų esmines faktines aplinkybes, skirtingą jų apimtį ir pobūdį, negu nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje (nuosprendžio 1–4 ps1.). Be to, teismas nuosprendžio aprašomosios dalies motyvuojamojoje dalyje, dėstydamas A. K. padarytos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo motyvus ir išvadas, taip pat kaip ir nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje nurodė, jog A. K. paskatino pažeisti įstatymų reikalavimus savo pavaldinį A. T. , tačiau nenurodė, skirtingai nuo nuosprendžio aprašomosios dalies pradžios, kad A. K. paskatino teisės aktų reikalavimus pažeisti B. L.. Kasatoriai mano, kad skundžiamame nuosprendyje išdėsčius nustatytas ir įrodytas A. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes, jas nurodžius prieštaringai nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje ir aprašomosios dalies motyvuojamojoje dalyje, buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų nuostatos ir teisė į gynybą. Skunde pažymėta, kad BPK 256 straipsnio 1, 3 dalies nustatyta tvarka teisme pakeistame kaltinime buvo nurodytos faktinės aplinkybės ne tik apibūdinančios konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, būtinus nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, bet buvo nurodytos ir kaip tariamai A. K. padaryto piktnaudžiavimo ir sukurstymo piktnaudžiauti požymiai, tačiau nebuvo papildomo prokuroro prašymo, pateikto BPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, dėl kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių pakeitimo teisme, pašalinus aplinkybes atitinkančias piktnaudžiavimo požymius, ar, priešingai, sprendžiant pakeisti veikos kvalifikavimą, inkriminuojant pirmame epizode ir piktnaudžiavimą tarnyba. Atsižvelgdami į tai, kasatoriai teigia, kad teismas privalėjo patikrinti, ar kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus ir ar nėra pagrindo bylą perduoti prokurorui (BPK 254 straipsnio 3 dalis). Skunde nurodyta, kad teismas to nepadarė, pažeidė BPK 255, 256 straipsnių reikalavimus ir nagrinėjimo ribas, A. K. nuteisė dėl nusikalstamų veikų, kurių faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuosprendžio aprašomosios dalies motyvuojamojoje dalyje nuo kaltinamajame akte ir pakeistame kaltinime išdėstytųjų, apie tai iš anksto nepranešė kaltinamajam, taip neužtikrino ir suvaržė A. K. teisę į gynybą, reglamentuotą BPK 10 straipsnio 2 dalyje, pažeidė BPK 22 straipsnio 3 dalį, 44 straipsnio 7 punktą bei analogiškus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto reikalavimus. Kasatoriai pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, analizuodamas nuteistojo A. K. ir jo gynėjo apeliacinius skundus, dėl pirmiau nurodytų pirmosios instancijos teismo padarytų BPK pažeidimų, iškraipė skundų esmę, prasmę ir padarė klaidingas, neatitinkančias faktinių aplinkybių išvadas. Skunde nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliaciniuose skunduose nurodytų dalies argumentų neišnagrinėjo – teisingai nenurodė apeliantų ginčijamų aplinkybių, skundo esmės, jas iškraipė ir dėl to nepateikė ne tik motyvuotų, bet ir apskritai jokių apeliacinės instancijos teismo išvadų, todėl toks apeliantų ginčytų aplinkybių, skundo esmės iškraipytas išdėstymas, nemotyvuotai teigiant, kad argumentai yra neva deklaratyvūs, leidžia teigti, jog būtent apeliacinės instancijos teismo nutarties išvados yra deklaratyvios, priimtos pažeidus BPK 332 straipsnio 3, 5 dalies reikalavimus. Kasatoriai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punkto reikalavimus, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus duomenis, juos netinkamai išanalizavo, todėl neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas dėl A. K. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o apeliacinės instancijos teismas, pažeidęs BPK 20 straipsnio 5 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalies reikalavimus, padarė nepagrįstas, nemotyvuotas išvadas – ne tik nepripažino padarytų pažeidimų, neištaisė trūkumų, tačiau jų net nekonstatavo ir nepagrįstai pritarė nuosprendžio teisėtumui.

Skunde pažymėta, kad visos abejonės turėjo būti aiškinamos A. K. naudai, o nesilaikant BPK 271–292 straipsnių nuostatų ir teismų praktikos buvo priimti neteisėti ir nepagrįsti teismų sprendimai. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, apibrėždamas A. K. tarnybos įgaliojimus, nurodytus tiek jį kaltinant pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, tiek pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad A. K. turėjo „administracinius įgaliojimus žemės ūkio-melioracijos srityje“. Pasak kasatorių, teismas visiškai nenagrinėjo šios aplinkybės, o tiesiog paprasčiausiai ją perkėlė iš kaltinamojo akto. Tokio žodžių darinio nėra nei patvirtintame (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme, nei skyriaus veiklos nuostatuose, nei Vietos savivaldos įstatyme, nei Melioracijos įstatyme. A. K., kaip Žemės ūkio skyriaus vedėjui, nebuvo suteikti kažkokie specialūs įgaliojimai (žemės ūkio – melioracijos srityje) vykdyti ar kontroliuoti privačių juridinių asmenų vykdomus europinius projektus privačiose valdose. Tuose teisės aktuose nurodyti tokie įgaliojimai, kurių vykdymas negalėjo būti nusikalstamas – žemės ūkio subjektų konsultavimas, informacijos teikimas paramos gavimo pagal kaimo plėtros plano priemones klausimais, konsultavimas šių priemonių įgyvendinimo klausimais – tą A. K. ir darė. Skunde nurodyta, kad nuosprendyje, remiantis kaltinamuoju aktu, nuolat kartojama ,,už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už sudarymą išskirtinių sąlygų UAB ,,K“ ar UAB „M“ ir AB „A“ laimėti <...> viešąjį pirkimą <...>. Tačiau Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad už viešąjį pirkimą atsako perkančioji organizacija ir pirkimo dalyviai, šiuo atveju abi melioracijos statinių naudotojų asociacijos. Minėtos asociacijos kaip vykdančios ir atsakingos už projektus bei viešuosius pirkimus buvo nurodytos ir byloje esančiose Paramos sutartyse, pasirašytose 2009 m. tarp asociacijų ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – NMA) prie ŽŪM, bei tais pačiais metais pasirašytose Bendradarbiavimo sutartyse tarp (duomenys neskelbtini) savivaldybės ir asociacijų. Būtent asociacijos ir jų sudarytos viešųjų pirkimų komisijos ir vykdė viešuosius pirkimus ir savarankiškai, derindamos su NMA prie ŽUM, priėmė sprendimus dėl viešojo pirkimo taisyklių, terminų, būdų ir sąlygų. Tai įrodo byloje esantys pasirašyti protokolai, konfidencialumo pasižadėjimai bei NMA specialistų išvada apie tinkamai atliktus pirkimus. Būtent šių specialistų išvada yra labai svarbus įrodymas, kad pirkimai atitiko reikalavimus. Jie nėra užginčyti ar paneigti. Tai rodo, kad nekilo realūs neigiami padariniai. Dėl šių išvadų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai skundžamuose nuosprendyje ir nutartyje visiškai nepasisakė, o tai parodo, kad surinktų duomenų vertinimas nebuvo pagrįstas išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o sprendimai nemotyvuoti, priimti pažeidus BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų, 332 straipsnio 3, 5 dalies reikalavimus. Pažymėta ir tai, kad viešojo pirkimo sąlygos iki jų patvirtinimo buvo tik sąlygų projektas. Niekur neapibrėžta, kad sąlygų projektas buvo konfidencialus. Kad sąlygų projektas nėra konfidenciali informacija, pirmosios instancijos teisme patvirtino ir kaip liudytoja apklausta Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė A. J. . Todėl, pasak kasatorių, A. T. parodymas sąlygų projekto A. K. , tiek A. K. bendro pobūdžio pokalbiai, vykę 2010 m. balandžio mėn. su K. D. ir B. L., neturėtų užtraukti baudžiamosios atsakomybės nei A. T. , nei A. K. , nes pokalbių metu K. D. ir B. L.nebuvo tiekėjai, o A. T. dar nebuvo viešųjų pirkimų komisijų nariu, nebuvo ir pačių komisijų. Neįmanoma pažeisti viešojo pirkimo konfidencialumo, kai jis dar neprasidėjęs ir nepasirašytos deklaracijos bei pasižadėjimai. Skunde pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje, cituodamas tik dalį Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų apie lygiateisiškumą, konfidencialumą, neatsižvelgė į tai, kad pats įstatymo pavadinimas sako, jog pirkimas yra viešas, kalbėti apie jį nėra uždrausta iki to momento, kol komisija nepaskelbia, kas yra konfidencialu. Pats šio įstatymo 1 straipsnis reglamentuoja ką liečia Viešojo pirkimo įstatymo nuostatos konkrečiame pirkime. Byloje nagrinėtuose pirkimuose (duomenys neskelbtini) savivaldybė nebuvo nei perkančioji, nei parduodančioji, todėl ir atsakomybė jai ir jos atstovams negali kilti. Be to, šiuose pirkimuose nebuvo nustatyta ir patvirtinta jokia konfidenciali informacija. A. K. niekada neneigė, kad neprasidėjus viešajam pirkimui 2010 m. kovo pabaigoje– balandžio mėn. bendravo su K. D. ir B. L., informavo juos, jog rajone vyks du viešųjų pirkimų konkursai, kad jie sektų informaciją ir dalyvautų konkursuose. Iš patirties jis žinojo, kad stambiuose pirkimuose paprastai reikalaujama ISO standartų, turėti piniginių lėšų, privaloma nurodyti ir objekto darbų pabaigą. Nieko konkretaus jis jiems nežadėjo, nes nebuvo Viešųjų pirkimų komisijų narys ir nuo jo niekas nepriklausė. K. D. ir B. L. , duodami parodymus, neigė buvus bet kokius susitarimus dėl viešųjų pirkimų sąlygų su A. K. . Pirmosios instancijos teismas patikėjo K. D. nuoširdumu ir jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad jis nuoširdžiai gailėjosi ir davė teisingus parodymus. Tačiau būtent K. D. pirmosios instancijo teisme ir parodė, kad pokalbio metu A. K. tik informavo apie du rajone vyksiančius projektus, patarė, jog sektų Viešųjų pirkimų tarnybos informaciją bei dalyvautų konkursuose, bet su juo nesitarė dėl viešojo pirkimo sąlygų.Tačiau tuo pačiu nuosprendyje teismas prieštaringai teigė, kad neva nustatyta, jog A. K. su K. D. ir B. L. aptarė viešųjų pirkimų sąlygas. Apie laimėtojus A. K. sužinojo tik sugrįžęs po atostogų, t. y. 2010 m. liepos pradžioje. Viena iš priežasčių, kodėl jis agitavo domėtis ir dalyvauti konkursuose buvo ta, kad Žemės ūkio skyriaus veiklos nuostatuose ir pareiginėse instrukcijose nurodyta pareiga skatinti rajono plėtrą, konsultuoti pavaldžius darbuotojus, klientus, pareiškėjus bei suinteresuotus asmenis, rengti projektus ES paramai gauti. Valstybės tarnybos įstatymas taip pat įpareigoja valstybės tarnautoją kalbėti apie tai kas yra žinoma ir neuždrausta, nieko neslepiant. Tuo tarpu dėl A. K. pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis, kalbėdamas apie viešus projektus, apie kuriuos buvo skelbiama interneto erdvėje, tyčia padarė nusikaltimus. Kasatoriai pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje teigiama, jog A. K. nurodymu A. T. atskleidė potencialų dalyvių sąrašą, o tai paskatino K. D. ir B. L. skambinti telefonu kitiems galimiems konkurso dalyviams ir atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Pasak kasatorių, tokia teismo išvada prieštarauja bylos duomenims, liudytojų parodymams ir dokumentams. Iš Viešųjų pirkimo tarnybos 2013 m. liepos 6 d. rašto Nr. 4S-3147, kuriuo atsakyta į teismo paklausimą, matyti, kad tiek viename, tik kitame pirkime A. T. savo vardu nė karto nebuvo prisijungęs prie IS portalo. Visi įrašai daryti R. Š. bei A. R. vardu, todėl darytina išvada, kad A. T. negalėjo atskleisti informacijos nei A. K. prašymu, nei kieno nors kito. Jei tuos prisijungimų kodus Viešųjų pirkimų komisijų pirmininkai vis tik patikėjo A. T. ir pastarasis veikė jų vardu, tokiu atveju atsakomybė tektų komisijų pirmininkams, kurie ir privalėjo užtikrinti skaidrumą. Kad ne iš A. T. kitiems asmenims buvo paskleistas potencialių dalyvių sąrašas matyti ir iš telefoninių pokalbių tarp B. L. ir UAB „M“ (duomenys neskelbtini) filialo direktoriaus V. P. garso įrašų, kai pastarasis diktuoja B. L. su kuo reikia perkalbėti. Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. liepos 6 d. rašte Nr. 4S-31.47 nurodyta, kad informacija apie CVP IS paskelbtus viešuosius pirkimus yra vieša ir prieinama visiems suinteresuotiems asmenims, t. y. registruotiems ir neregistruotiems CVP IS naudotojams, kurie gali peržiūrėti, parsisiųsti, atsispausdinti perkančios organizacijos CVP IS paskelbtus viešojo pirkimo dokumentus. Be to, byloje minimi viešieji pirkimai privalomai buvo paskelbti ir „Valstybės žinių“ informaciniuose pranešimuose. To paties rašto prieduose yra pateikta informacija ir apie įmones, atsisiuntusias byloje nagrinėtų viešųjų pirkimų medžiagą. Jų buvo daugiau, nei apklausta jų atstovų ikiteisminio tyrimo metu ar teisme, todėl kaltinimų teiginiai, kad buvo sudarytos sąlygos dalyvauti tik vienam dalyviui bei užkirstas kelias sąžiningai konkurencijai, neatitinka tikrovės bei faktinių bylos duomenų. Kasatoriai nurodo, kad jokiame oficialiame dokumente nėra imperatyviai nurodyta, jog pasidomėjusių pirkimais asmenų sąrašas yra konfidencialus. To liudydama teisme nepatvirtino ir liudytoja – Viešųjų pirkimų tarnybos specialistė A. J. . Kaip matyti iš bylos duomenų, šiuose aptariamuose pirkimuose apskritai nebuvo nustatyta, kas yra konfidencialu. Viešųjų pirkimų tarnybos rašte minima, kad konfidencialu yra tai, ką tiekėjai nurodė savo pasiūlymuose, tačiau jokios informacijos apie pasiūlymų duomenų atskleidimą tretiesiems asmenims byloje nėra, todėl teigti, kad buvo pažeisti konfidencialumo pasižadėjimai negalima. Skunde nurodyta, kad nuosprendyje teigiama, jog A. K. skatino nusikalsti, atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmus K. D. ir B. L. , tačiau šia tema niekada nė su vienu iš jų jų nekalbėjo. Apie tai, byloje nėra jokių duomenų. Apie jų pokalbius su kitų įmonių atstovais jis sužinojo tik būdamas sulaikytas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į byloje esančias tiekėjų sąžiningumo deklaracijas, kurių tiekėjai ir privalėjo laikytis. Joks įstatymas nenumatė prievolės ar galimybės A. K. , kaip Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjui juos informuoti ar sulaikyti nuo tariamų ar galimų susitarimų pažeidžiant sąžiningą konkurenciją. Pasak kasatorių, kaip rodo bylos duomenys, tariamai nesąžiningos konkurencijos veiksmai atlikti po 2010 m. birželio 14 d., kai A. K. atostogavo. A. K. teismui pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame matyti, kad darbe jo nebuvo jau nuo 2010 m. birželio 11 d., todėl net ir fiziškai negalėjo duoti neteisėtų nurodymų. Tačiau, pirmosios instancijos teismas nepagrįstais motyvais atmetė ir atsisakė pridėti prie bylos minėtą dokumentą, o apeliacinės instancijos teismas deklaratyviai nurodė, kad A. K. valstybės tarnautojo statuso dėl buvimo atostogose nebuvo netekęs ir tai neleidžia įrodymų visetą vertinti kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Kasatoriai nurodo, kad abiejuose vykdytuose pirkimuose sąlygos nuosprendyje nepagrįstai nurodytos kaip išskirtinės. Liudytojas R. Š. , minėtų sąlygų autorius, teisme patvirtino, kad jokių problemų dėl išskirtinumo nėra, taip pat kad ne A. T. jam, bet jis A. T. davė šį pirkimo sąlygų pavyzdį. Tai nenuginčijamas įrodymas, kad neva išskirtinių sąlygų autorius yra būtent R. Š. , o ne A. K. , kaip nepagrįstai teigiama skundžiamame nuosprendyje. Kad reikalavimas turėti ISO sertifikatus nebuvo išskirtinė sąlyga, patvirtino teisme apklausti liudytojai J. P. , J. B. , R. Ž. , V. V. , B. L. bei abu Viešųjų pirkimų tarnybos specialistai – A. J. ir R. Z. bei kaltinamieji K. D. ir A. T., tačiau teismas į tai visiškai neatsižvelgė ir nuosprendyje tos jų parodymų dalies net neišdėstė. Teismas įgnoravo ir gynybos pateiktą įmonių sąrašą, kuriame yra apie 1500 Lietuvoje sertifikuotų įmonių, atitinkančių minimus byloje ISO standartus. Šiuo atveju nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instacijos teismas niekaip nepaaiškino sąlygų išskirtinumo, t. y. kuo jos buvo palankios laimėjusioms viešuosius pirkimus bendrovėms ir kodėl galėjo būti nepalankios kitoms bendrovėms. Kasatoriai pažymi, kad byloje esamais dokumentais argumentuotai ir nenuginčijamai įrodyta tai, kad minėtos sąlygos nebuvo išskirtinės, o teismo nuosprendyje nurodyti teiginiai ir išvados dėl sąlygų išskirtinumo neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Taip pat kasaciniame skunde nurodyta, kad jokiame įstatyme ar įsakyme A. K. nebuvo nustatyta prievolė kontroliuoti A. T. , kuris vykdė funkcijas privačių organizacijų valdymo organų įsakymais paskirtose Viešųjų pirkimų komisijose, veiksmus. Pažymėta, kad veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, yra tyčinės, padaromos esant tiesioginaim priežastiniam ryšiui tarp neteisėtos veikos ir padarinių, o kaltinimas nekontroliavus A. T. veiklos nurodo į neatsargią veiką, tarnybos pareigų neatlikimą. Be to, kasatoriai pažymi, kad A. K., kaip ir visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, Lietuvos Respublikos Konstitucija suteikia teisę į darbą ir poilsį. Įstatymų nustatyta tvarka atostogaujantis darbuotojas nevykdo savo pareigų, todėl negali savo pavaldinių kontroliuoti fiziškai, negalioja kokie nors jo nurodymai, pavedimai. Todėl kasatoriams nesuprantamas apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad A. K. privalėjo savo pavaldinį A. T. kontroliuoti ir atostogų metu, jog nebūtų atskleista konfidenciali informacija, nes valstybės tarnautojo statuso dėl buvimo atostogose nebuvo netekęs.

Kasaciniame skunde pažymėta, kad bylos duomenys rodo, jog vykstant aptariamiems viešųjų pirkimų konkursams A. K. nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. neteisėtai neveikė vykdydamas įgaliojimus, neatliko neteisėtų veiksmų, kurių neturėjo teisės atlikti vykdydamas įgaliojimus, nepadarė didelės žalos valstybei, todėl jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nutartyje konstatavęs, jog pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes baudžiamasis įstatymas A. K. pritaikytas tinkamai – veika pagal BK 228 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, tiesiog atkartojo pirmosios instancijos teismo teiginius dėl tariamai padarytos veikos, neatsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, ir nepagrindžiant neva padarytos didelės žalos valstybei. Pasak kasatorių, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai suteikė pirmenybę prieš kitus bylos duomenis ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duotiems A. K. parodymams. Skunde teigiama, kad A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais rėmėsi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, buvo sąlygoti suėmimo ir duoti kaip paleidimo iš suėmimo sąlyga, todėl nurodytos aplinkybės dėl priverstinio A. K. parodymų gavimo tūrėtų būti aiškinamos jo naudai. Taip pat skunde pažymėta, kad teismai nepagrįstai rėmėsi B. L. , V. V. ir K. D. parodymais. Kasatoriai teigia, kad jų parodymai buvo neišsamūs, prieštaringi, neatitiko objektyvių bylos duomenų, be to, gauti pažeidus apklausos tvarką. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad V. V. ir K. D. buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl jau vien dėl to negalima jų parodymų vertinti kaip patikimų, nes tai gali būti vertinama kaip pataikavimas kaltinimui siekiant palankumo. Skunde pažymėta, kad ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas buvo neišsamus, apklausos paviršutiniškos, nenuoseklios, nedetalios, todėl teismai A. K. , K. D. ir V. V. parodymų tinkamai neįvertino, nelygino tarpusavyje, o nesant duomenų, gautų iš kitų įrodymų šaltinių, neteisingai juos įvertino. Kasatoriai nurodo, kad nebuvo rastas ir paimtas pats kyšio dalykas – pinigai, ir neužfiksuotas jų buvimas apskritai. Kasatoriai pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, remdamasis kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012, nepagrįstai nurodė, jog kyšio davimo metu perduotų pinigų nesuradimas ir nepaėmimas netrukdo daryti išvadų dėl A. K. kaltumo padarius BK 225 straipsnyje numatytą veiką, nes minėtoje kasacinėje byloje nagrinėtos visiškai skirtingos nusikalstamų veikų aplinkybės ir įrodymų visuma, todėl analogijos taikymas negalimas. Kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad tariamas pinigų perdavimas A. K. neva vyko 2010 m. spalio mėn., t. y. daugiau nei pusę metų aktyviai vykdžius A. K., K. D. ir V. V. galbūt nusikalstamų veikų operatyvinį tyrimą – telefoninių pokalbių kontrolę, slaptą sekimą, tačiau nėra jokių operatyviniais veiksmais gautų duomenų apie pinigų A. K. perdavimą. Skunde pažymėta, kad A. K. teisme neigė neatlygintinai iš UAB „K“ priėmęs kokias nors medžiagas ar paslaugas. Kasatoriai tvirtina, kad už gautas paslaugas ir medžiagas remontuojant keliukus iš anksto ketino apmokėti ir vėliau apmokėjo. Byloje esantys buhalteriniai dokumentai taip pat patvirtina, kad už visas A. K. ir jo sūnui suteiktas medžiagas bei paslaugas UAB „K“ yra apmokėta. Kasatoriai teigia, kad byloje yra duomenys, patvirtinantys, jog A. K. domėjosi dėl pigesnių medžiagų įsigijimo, ieškojo galimybių žvyro gauti pigiau. Tai pagrindžia 2010 m. lapkričio 26 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo duomenys, 2010 m. gegužės 13 d. A. K. ir jo sūnaus A. K. pokalbis telefonu, 2010 m. gegužės 17 d. telefoninis pokalbis tarp A. K. ir Anykščių kelių tarnybos inžinieriaus R. V. (t. 1, b. 1. 29-30). Pasak kasatorių, jei su UAB „K“ būtų buvę sutarta dėl medžiagų gavimo neatlygintinai, tai būtų buvę nelogiška ieškoti tokių medžiagų įsigyti pigiau. Kasatoriai nurodo, kad liudytojas R. V. apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino, jog A. K. domėjosi dėl pigesnių medžiagų (žvyro) įsigijimo. Neatlygintiną medžiagų ir paslaugų suteikimą teisminio bylos nagrinėjimo metu neigė ir kiti byloje apklausti asmenys V. V. ir K. D.. Skunde pažymėta, kad byloje yra UAB „K“ direktoriaus K. D. 2011 m. spalio 12 d. raštas Nr. SD, jog K. atsiskaitė už suteiktas paslaugas, bendrovė civilinio ieškinio nereiškia, bendrovei nežinomi faktai dėl turto iššvaistymo, nepageidauja, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl iššvaistymo (t. 2, b. 1. 7). Taip pat byloje yra 2011 m. spalio 19 d. nutarimas (t. 1, b. 1. 12–13) nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 1 dalyje, nes nėra UAB „K“ teisėto atstovo pareiškimo, nėra prokuroro reikalavimo pradėti tokį ikiteisminį tyrimą, tačiau buvęs šios bendrovės direktorius K. D. buvo kaltinamas ir teisiamas ne tik dėl veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, bet ir dėl veikos, numatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje. Kasatoriai pažymi, kad A. K. parodymai apie išankstinį ketinimą atsiskaityti už gautas iš UAB „K“ medžiagas ir suteiktas paslaugas, apie pigesnių medžiagų paiešką bylos duomenimis ne tik, kad nepaneigti, bet ir patvirtinti. Skunde nurodyta, kad A. K. negalėjo sumokėti pinigų iki ikiteisminio tyrimo pradžios, nes UAB „K“ atstovai operatyviai neišrašė sąskaitų. Teismas visiškai nenagrinėjo ir nevertino gynybos argumento, kad sąskaitos už žvyrą buvo reikalingos A. K. ir jo sūnui kaip įstatymo nustatyta tvarka registruotiems ūkininkams tvarkantiems buhalterinę apskaitą. Be atsiskaitymo dokumentų buvo negalima išlaidų įtraukti į apskaitą, o A. K. sūnui, kaip PVM mokėtojui, susigrąžinti PVM ,todėl kai tik buvo gautos sąskaitos, jos iš karto buvo apmokėtos. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ir išsamiai neatsakė nei į vieną A. K. skundo esminį motyvą, o tiesiog atkartojo abstrakčius apkaltinamojo nuosprendžio teiginius, aptarė atskiras aplinkybes, išskirtas iš bendro jas paneigiančio ar kitaip aiškinančio konteksto, net iškraipė apeliacinių skundų teiginius ir padarė neargumentuotas išvadas, kad A. K. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, neva visiškai įrodyta.

Kasaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėjas advokatas V. Kupcikevičius prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 2 d. nutartį ir baudžiamąją bylą A. K. nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodyta, kad tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminių BPK pažeidimų.

Pasak gynėjo, A. K. elgesys buvo nepagrįstai kvalifikuotas pagal BK 225 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nuteistojo veiksmuose nenustatyti visi šiam nusikaltimui inkriminuoti būtini objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Nusikaltimo sudėties požymiais nepasižymėjo ir A. K. abiejų instancijų teismų pripažintas neva piktnaudžiavimo nusikaltinimą atitinkantis elgesys. Visų šiam nusikaltimui konstatuoti būtinų požymių nebuvimas suponavo būtinybę iš kaltinimo pašalinti A. K. inkriminuotą BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Kasatoriaus įsitikinimu, abiejų instancijų teismų priimti sprendimai taip pat neatitiko visų BPK 305 straipsnyje numatytų reikalavimų – pasižymėjo paviršutiniškumo, ne išsamumo požymiais, iš jų turinio nebuvo negalima nustatyti visų bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, o šių sprendimų motyvuojamoje dalyje pateikti argumentai buvo paremti išimtinai deklaratyvaus turinio išvadomis. Be to, gynėjas nesutinka ir su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis abejotino turinio išvadomis. Kasatorius teigia, kad tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino tendencingai, pirmenybę teikiant nuteistąjį kaltinantiems duomenims.

Kasaciniame skunde pažymėta, kad byloje nėra jokių duomenų, jog A. K. buvo suteiktos paslaugos ar perduoti pinigai už kokius nors konkrečius veiksmus (ar neveikimą) jam vykdant įgaliojimus. Teismo nuosprendyje išdėstytas jokiais faktiniais bylos duomenimis nepagrįstas spėjimas, kad A. K. paslaugas ir pinigus gavo už sudarytas sąlygas UAB „K“ laimėti viešąjį pirkimą. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo K. D. nedavė parodymų, kad teikė A. K., kokias nors paslaugas ar perdavė pinigus už kokius nors konkrečius jo veiksmus (ar neveikimą), juo labiau jam vykdant (duomenys neskelbtini) savivaldybės ŽŪS vedėjo įgaliojimus. K. D. parodė, kad tai, ką jis yra davęs (suteikęs) A. K. , tai padarė siekdamas nekonkretaus palankumo ateityje. Pasak kasatoriaus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritaria tokiai teismų praktikai, kad tokia veika neatitinka kyšininkavimo požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-531/2011, 2K-389/2011, 2K-38/2012). Kasatorius nurodo, kad A. K. neturėjo įgaliojimų vykdyti viešuosius pirkimus ar įtakoti jų vykdymą jam nepavaldžiam juridiniam asmeniui. Tokius įgaliojimus turėjo, kaip tai numato Viešųjų pirkimų įstatymas, minėto juridinio asmens sudaryta viešųjų pirkimų komisija. Nebūdamas viešojo pirkimo organizatoriumi ar komisijos nariu, įgaliojimų vykdyti viešuosius pirkimus A. K. neturėjo, todėl negalima teigti, kad materialinę naudą jis gavo (jei pripažinti, kad ją gavo neatlygintinai, o ne susitaręs atsiskaityti vėliau) už veikimą vykdant įgaliojimus. Tokiu atveju, A. K. nebent galėtų būti taikomas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už piktnaudžiavimą tarnyba paveikiant pavaldų įgaliotą vykdyti viešąjį pirkimą asmenį, tačiau tokio kaltinimo A. K. dėl aptariamos veikos nebuvo pareikšta. Skunde nurodyta, kad klausimas dėl netinkamo A. K. veikos kvalifikavimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį buvo keliamas ir apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus manymu, klaidingai nesutiko su apeliacinio skundo teiginiais apsiribodamas A. K., kaip subjekto, turinčio viešojo administravimo įgalinimus, vertinimu, tačiau iš esmės neatsakė į apeliacinio skundo teiginius, kad Viešojo pirkimo komisijos nariu jo vadovaujamo skyriaus darbuotojas A. T. tapo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. AĮ-3 deleguotas į R. melioracijos statinių naudotojų asociacijos viešojo pirkimo komisiją kaip jungtinės veiklos sutarties tarp (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos ir R. melioracijos statinių naudotojų asociacijos partnerio atstovas. Vykdydamas savo, kaip sutarties partnerio atstovo pareigas, A. T. buvo tiesiogiai pavaldus jį delegavusio ir jo atstovaujamo subjekto –savivaldybės administracijos vadovui, bet ne A. K. , o vykdydamas viešojo pirkimo komisijos nario pareigas A. T. buvo tiesiogiai pavaldus komisijos pirmininkui. Gynėjas pažymi, kad administraciniai įgaliojimai žemės ūkio – melioracijos srityje negali būti siejami su jokia nepavaldaus juridinio asmens veikla vykdant ne žemės ūkio – melioracijos darbus, bet organizuojant viešuosius pirkimus. Skunde teigiama, kad dėl minėtų aplinkybių Melioracijos statinių naudotojų asociacijai „J“ organizuojant (duomenys neskelbtini) Kavarsko seniūnijos Šerių kadastrinės vietovės dalies melioracijos statinių rekonstravimo darbų viešąjį pirkimą, A. K. neturėjo jokių viešojo administravimo įgalinimų, todėl jo veika negalėjo būti kvalifikuota pagal BK 225 straipsnio 2 dalį net ir tuo atveju, jei laikyti įrodyta, kad jis priėmė iš K. D. (tiksliau – UAB „K“ per jo vadovą K. D. ) kokias nors paslaugas ar pinigus.

Kasaciniame skunde pažymėta, kad A. K. taip pat pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, o teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, jog dėl jo tariamai nusikalstamų veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija ir valstybė. Detalizuota, kad žala (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai ir valstybei pasireiškė tuo, jog buvo neteisėtai laimėtas viešasis 1 085 900 Lt vertės darbų pirkimas, paminti viešųjų pirkimų principai, apribotos kitų ūkio subjektų teisės sąžiningai konkuruoti dalyvaujant viešųjų pirkimų konkurse, nebuvo išnaudotos galimybės perkamas paslaugas įsigyti pigiau, sumenkintas valstybės ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos prestižas ir diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, kuriant savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemą. Gynėjas mano, kad toks abstraktus žalos apibūdinimas valstybei ir juridiniam asmeniui bei žalos vertinimas didele, negali būti laikomi teisingais. Pažymėta, kad viešasis pirkimas, dėl kurio organizavimo ir vykdymo buvo nuteistas A. K. , buvo įvykdytas. Paslaugos užsakovui suteiktos kokybiškai ir neviršijant numatytų sąmatų. Teiginys, kad nebuvo išnaudotos galimybės perkamas paslaugas įsigyti pigiau, vertintinas deklaratyviu, nes byloje nėra jokių duomenų, kad kokie nors kiti galimi paslaugų teikėjai būtų siūlę pigesnes, bet tuo pačiu ir ne mažiau kokybiškas paslaugas. Deklaratyvių teiginių, kad buvo paminti viešųjų pirkimų principai, apribotos kitų subjektų teisės sąžiningai konkuruoti ir dėl to sumenkintas juridinio asmens prestižas, diskredituotas valstybės tarnautojo vardas ar, kuriama savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistema, taip pat negalima vertinti teisiškai reikšmingais būtinojo nusikalstamos veikos požymio – žalos vertinimo prasme. Taip pat gynėjas nurodo, kad piktnaudžiavimu pripažįstamas tarnybinės padėties panaudojimas ar pasinaudojimas ja priešingais nei tarnybos interesais. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pasirėmė teismų praktika, kad dažniausiai piktnaudžiavimo faktą patvirtina tai, kad asmuo pažeidžia teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimo tvarką, nesilaiko iš teisės aktų jam kylančių teisių ir pareigų. Tačiau, A. K. , vykdydamas savo pareigas, negalėjo įtakoti jam nepavaldžių juridinių asmenų vykdomų viešųjų pirkimų. Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje nurodyta įstatymo paskirtis nustatyti viešųjų pirkimų tvarką, pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę. Pirkimų subjektais laikomi perkančioji organizacija ir tiekėjai. A. K., dirbdamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėju, nebuvo nei perkančiosios organizacijos, nei tiekėjo darbuotojas, todėl Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos jam vykdant tarnybines pareigas netaikytinos. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad teismo nuosprendyje klaidingai padaryta išvada, jog A. K. turėjo administracinius įgaliojimus žemės ūkio –melioracijos srityje, bei vykdant viešuosius pirkimus. Priešingai, jis negalėjo kištis į šiuos viešuosius pirkimus. Žemės ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nurodoma, kad vedėjas įgyvendina valstybės politiką žemės naudojimo ir apsaugos, žemės ūkio produkcijos gamybos ir jos kokybės gerinimo, melioracijos, žemės ūkio teritorijų planavimo srityje, organizuoja paraiškų surinkimą išmokoms gauti, tačiau visiškai nenurodomos jokios funkcijos jam nepavaldiems asmenims vykdant viešuosius pirkimus. Pasak gynėjo, visiškai nepagrįstai A. K. inkriminuojami (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus nuostatų 17.2, 17.3 punktų tariami pažeidimai, nes jie nurodo skyriaus vedėjo pareigą užtikrinti vidaus kontrolės funkcionavimą skyriuje, bet ne užtikrinti skyriaus darbuotojo veiklos kontrolę už skyriaus veiklos ribų, šiam vykdant atskirus kitų asmenų, kuriems jis taip pat pavaldus, pavedimus. Skunde nurodyta, kad neatskleidus BK 228 straipsnio dispozicijoje aprašytų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, konkrečių kaltininko veikų, nėra prasmės kalbėti apie padarinius. Inkriminuotas pažeistų įstatymų nuostatas teismas turi susieti su kaltininko tarnybos įgaliojimais ir jo padaryta veika. Nuteisimas pagal BK 228 straipsnį reikalauja, kad nuosprendyje būtų ne tik remiamasi teisės aktais, kuriuos tariamai pažeidė kaltininkas, bet būtų tiksliai įvardytos kaltininko veikos, kurios laikytinos piktnaudžiavimu tarnyba (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2012). Kasatorius mano, kad pirmiau minėtos aplinkybės leidžia teigti, jog būtent tai nebuvo padaryta, nes, neatskleistas ir joks A. K. motyvas, skatinęs jį piktnaudžiauti tarnyba. Priešingai, nei teigiama teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos nutartyje, A. K. , išsakydamas nuomonę, kad (duomenys neskelbtini) būtų gerai, jog viešuosius pirkimus laimėtų savos įmonės dėl rajono žmonių užimtumo ir mokesčių surinkimo, teikdamas patarimus įtraukti į konkurso sąlygas tikslingus ir anaiptol ne diskriminuojančius reikalavimus dėl atitinkamų sertifikatų, lėšų turėjimo ar galimybių atlikti darbus per tam tikrą terminą, siekė optimaliai įgyvendinti valstybės politiką žemės naudojimo ir apsaugos, melioracijos srityse ir toks jo motyvas nepatvirtina jo įgaliojimų panaudojimo priešingais tarnybai interesais.

Kasatorius teigia, kad teismo nuosprendžio nustatomoji dalis buvo mechaniškai perkelta iš kaltinamojo akto, o neaiškus ir prieštaringas kaltinamasis aktas suvaržė teises į gynybą, taip buvo pažeistos BPK 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 7 dalies, 219 straipsnio 3 punkto nuostatos. Gynėjas pažymi, kad palyginus abu kaltinimus, kurie pareikšti A. K. , matyti, jog viename iš epizodų jis kaltinamas nusikalstamą veiką padaręs vienas, kitame veikdamas bendrininkų grupe. Kasatoriui nesuprantama, kokiais motyvais remiantis teismas analogiškus kaltinamojo veiksmus nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdėstė skirtingai dėl esminių faktinių veikos aplinkybių (veika bendrininkų grupe ar ne), nes jokie motyvai nuosprendyje dėl to nėra išdėstyti. Atsižvelgiant į tai, kasatorius teigia, kad nuosprendis šioje dalyje apskritai nemotyvuotas. Pasak kasatoriaus, A. K. inkriminuota nusikalstama veika laiko prasme nuosprendžio detalizuojančioje dalyje išplečiama – neaišku, kuriuo laikotarpiu A. K. padarė nusikalstamą veiką, ar nuo 2010 m. balandžio 22 d., kaip nurodyta apibendrintoje nuosprendžio nustatomojoje dalyje, ar nuo balandžio 1 d., kaip nurodoma detalizuojančioje dalyje. Kasatorius pažymi ir tai, kad teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, kad A. K. tariamai pažeidė „ir Žemės ūkio skyriaus vedėjo pareigybes (patvirtintas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. AĮ-402)“. Gynėjas teigia, kad nenurodyta, kokį pareigybių aprašymo straipsnį, dalį ar punktą pažeidė A. K. , kuo konkrečiai tas tariamas pažeidimas pasireiškė, kas nuosprendžio aprašomosios dalies išdėstymą šioje dalyje daro nesuprantamu, ir tai prieštarauja teismų praktikai. Atsižvelgiant į nurodytus pažeidimus, kasatoriui neaišku, ar apeliacinės instancijos teismas nutartyje apskritai pripažino pirmosios instancijos teismo padarytą BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, ar jį vertino neesminiu. Skunde nurodyta, kad apeliacinio skundo motyvų, jog A. K. gynybą suvaržė prieštaringas teismo nuosprendžio surašymas skirtingai aprašant iš esmės vienodas veikas, kuomet viena veika pripažįstama esant padaryta bendrininkų grupe, kita ne, kuomet iš esmės pripažįstama įrodyta, kad A. K. papirko juridinis asmuo UAB „K“, tačiau šis juridinis asmuo netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuosprendžio nustatomoji dalis dėl šios esminės aplinkybės surašoma prieštaringai, apeliacinės instancijos teismas praktiškai nenagrinėjo ir dėl to savo nutartyje motyvuotų išvadų nepateikė (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nesant galimybių pašalinti abejonių dėl nuteistojo A. K. laisvanoriškumo duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu, priešingai nekaltumo prezumpcijos principo ir teismų praktikos reikalavimams apeliacinės instancijos teismo nutartyje buvo išaiškinta ne nuteistojo, bet kaltinimo naudai. Kasatorius nurodo, kad buvo pažeistos ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, nes nuosprendžio motyvuojamoje dalyje visiškai nemotyvuotai buvo atmesta dalis įrodymų: tendencingai išdėstyti liudytojų A. J. ir R. Š. parodymai, nutylint ir visiškai nevertinant parodymų esmės, kad nei viena iš A. K. pasiūlytų įtraukti į konkurso sąlygas sąlygų – nei dėl atitinkamų standartų turėjimo, nei dėl lėšų ar kreditinės linijos, nei dėl darbų atlikimo termino nustatymo – nebuvo išskirtinės, ribojančios kitų tiekėjų galimybes dalyvauti viešajame pirkime. Teismas visiškai nevertino iš Viešųjų pirkimų tarnybos gauto 2012 m. spalio 26 d. rašto Nr. 4S-5186, kuriame aiškiai nurodyta, kad nei reikalavimas turėti sertifikatus LST EN ISO 90001:2000, ISO 140001:2001, OHSAS 18001, nei apyvartinių lėšų, nei galimybes darbus atlikti nurodytu terminu, nelaikytini diskriminuojančiomis kitus tiekėjus sąlygomis, liudytojų A. K., R. K. ir S. Š. parodymai taip pat liko apkritai nevertinti. Kasatorius teigia, kad toks įrodymų vertinimas laikytinas esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimu, nes nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai, taip pat įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus. Pasak gynėjo, apeliacinės instancijos teismo neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo taip pat laikytini esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu, o nepateikimas motyvuotų išvadų dėl esminių apeliacinio skundo teiginių vertintinas esminiu BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimu. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė ir dėl kitų svarbių apeliacinio skundo motyvų dėl įrodymų vertinimo klaidų – dėl nepateiktų visų A. K. ir liudytojo V. V. telefoninių pokalbių įrašų, dėl duomenų apie A. K. vykdytas pigesnių medžiagų paieškas keliukų remontui, dėl operatyvinių duomenų apie tariamą pinigų A. K. perdavimą nebuvimą, neatsižvelgiant į tai, kad tuo laikotarpiu jis buvo aktyviai sekamas. Gynėjas iš dalies sutinka su apeliacinės instancijos teismo teiginiu, kad kai kuriais atvejais tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl kyšininkavimo, kyšio davimo metu perduotų pinigų neradimas ir nepaėmimas netrukdo daryti išvadų dėl asmens kaltumo. Tačiau, kasatoriaus manymu, šiuo atveju ši praktika butų klaidinga, nes yra visiškai prieštaringi tariamai pinigus perdavusių asmenų parodymai apie itin reikšmingas pinigų perdavimo aplinkybes, o tokius parodymus davę asmenys buvo be aiškaus įstatymo pagrindo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jiems buvo taikomos lengvatos taikant procesines prievartos priemones ikiteisminio tyrimo metu, byloje buvo duomenų apie vieno iš tų asmenų neformalų bendravimą prieš duodant parodymus su byloje kaltinimą palaikiusiu prokuroru.

Kasaciniu skundu nuteistojo A. T. gynėjas advokatas A. Raišutis prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria A. T. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Taip pat panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 2 d. nutartį ir A. T. išteisinti.

Kasaciniame skunde nurodyta, kad tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendis, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartis yra priimti netinkamai taikant baudžiamąjį įstatymą bei pažeidžiant pamatines BPK nuostatas. Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra paremti išimtinai prielaidomis ir spėliojimais, jų turinys lakoniškas, be išsamių ir tinkamai motyvuotų jo ginamojo neva padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo teisėtumą patvirtinančių motyvų bei išvadų. Nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde akcentuojamas klaidingai žemesnių instancijų teismų BK 228 straipsnio 1 dalies kontekste atliktas A. T. veiksmų vertinimas. Antai, vykusio baudžiamojo proceso metu nenustatyti jokie objektyvieji ir subjektyvieji piktnaudžiavimo nusikaltimo sudėties požymiai. Objektyvioje tikrovėje pasireiškę nuteistojo veiksmai galėjo būti vertinami išimtinai tik kaip administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 171³ straipsnis) – viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimas, bet ne BK numatytas nusikaltimas. A. T. gynėjas šios bylos nagrinėjimą kasacinėje instancijoje sieja ir su abiejų instancijų teismų netinkamai atliktu įrodymų vertinimu ir ydingu įrodinėjimo procesu. Pasak nuteistojo gynėjo, tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismo priimtų sprendimų turinys suponuoja vienareikšmišką išvadą dėl BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio, 320 straipsnio, 331 straipsnio 1 bei 2 dalies nuostatų, taip pat nekaltumo prezumpcijos pažeidimų ir šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojamos praktikos nesilaikymo.

Kasatorius nurodo, kad piktnaudžiavimo objektyvioji pusė, anot kaltintojo ir teismo, pasireiškė tuo, jog: 1) A. T. abiejų viešųjų pirkimo konkursų atveju įtraukė į rengiamų viešųjų pirkimų konkursų sąlygas reikalavimus, kurie buvo palankūs atitinkamai UAB ,,K“ bei jungtinei grupei UAB ,,M“ ir AB ,,A“; 2) atskleidė konfidencialią informaciją minėtų subjektų atstovams apie potencialius minėtų viešųjų pirkimų konkurso dalyvius, kurie atsisiuntė konkursų sąlygas; 3) pastebėjęs jungtinės grupės UAB ,,M“ ir AB ,,A“ 2010 m. birželio 21 d. pateiktame pasiūlyme nurodytą per didelę viešinimo paslaugų kainą, leido ją ištaisyti iš 3000 Lt į 1499 Lt su PVM nekeičiant galutinės pasiūlymo kainos. Skunde pažymėta, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą bei joje surinkus rašytinius įrodymus, gavus žodinius liudytojų bei specialistų paaiškinimus, nustatyta, kad tokio tipo reikalavimai tiekėjui, kuriuos A. T. įtraukė į sąlygas A. K. nurodymu, kaip antai tiekėjo atitikimas kokybės vadybos sistemos standartui (LST EN ISO 9001:2000 standarto sertifikatas), aplinkos apsaugos vadybos standartui (ISO 14001:2001 standarto sertifikatas), darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos standartui (OHSAS 18001 standarto sertifikatas), reikalavimas tiekėjui turėti startinę lėšų sumą darbų finansavimo pradžiai užtikrinti, nėra niekuo neypatingi, o įprastiniai tokio tipo viešuosiuose pirkimų konkursuose. Atitinkamai reikalavimas tiekėjui atlikti rekonstrukcijos darbus iki 2010 m. gruodžio 1 d. taip pat nebuvo A. K. išgalvotas, o paimtas iš įgyvendintinos programos sąlygų, kurios pagrindu ir buvo skiriamas finansavimas rekonstrukcijos darbams atlikti. Tai reiškia, kad minėti įprastiniai reikalavimai negalėjo būti palankūs išimtinai tik UAB ,,K“ ar jungtinei grupei UAB ,,M“ ir AB ,,A“, o tai jiems neva padėtų laimėti viešuosius pirkimo konkursus, todėl, gynėjo manymu, jų įtraukimas į konkursų sąlygas nėra ir negali būti traktuojamas A. T. piktnaudžiavimu BK 228 straipsnio 1 dalies prasme. Gynėjas teigia, kad byloje nebuvo įrodyta aplinkybė, jog nuteistasis A. K. apskritai kada nors, kokia nors forma tarėsi su UAB ,,K“ ar jungtinės grupės UAB ,,M“ ir AB ,,A“ atstovais dėl reikalavimų tiekėjams, kuriuos nurodė A. T. įtraukti į konkurso sąlygas, ir toks A. K. nurodymas A. T. laikytinas teisėtu, nepažeidžiančiu jokio teisės akto reikalavimų ar kieno nors teisėtų interesų. Teisme apklausti liudytojai – viešųjų pirkimų tarnybos atstovai – ginčo reikalavimų tiekėjams nelaikė diskriminaciniais, o įprastiniais, tokių reikalavimų nediskriminacinį pobūdį įrodo ir rašytinė bylos medžiaga, todėl teigti priešingai teismas neturėjo jokio pagrindo. Atitinkamai nesant A. T. veiksmuose jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių, nėra pagrindo teigti jį padarius nusikaltimą kaip ir dėl to, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodyta ir subjektyvioji inkriminuojamo nusikaltimo pusė – kaltė, kurios forma piktnaudžiavimo atveju privalo būti tiesioginė tyčia, t. y. A. T. , įtraukdamas A. K. nurodytus reikalavimus tiekėjams, negalėjo ir neturėjo suvokti, kad neva piktnaudžiauja tarnyba, to jokia forma nesiekė, neturėjo jokio motyvo ar tikslo. Nagrinėjant baudžiamąją bylą bei joje surinkus rašytinius įrodymus, gavus žodinius liudytojų ir specialistų paaiškinimus, nustatyta, kad nėra vieningos nuomonės klausimu, laikytini ar ne konfidencialia informacija duomenys apie potencialius viešųjų pirkimų konkurso dalyvius, kurie atsisiuntė konkursų sąlygas. Pasak gynėjo, akivaizdu, kad duomenys apie potencialius viešųjų pirkimų konkurso dalyvius, kurie tik atsisiuntė konkursų sąlygas, objektyviai nepatenka į Viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos ribas. Kasatoriui kyla klausimas, kaip ir kokiu būdu A. T. , kuris viešuosius pirkimus organizavo apskritai pirmą kartą savo gyvenime, galėjo ir turėjo suvokti, kad informacija apie pasidomėjusius konkursais asmenis yra konfidenciali.

Kasaciniame skunde nurodyta, kad A. T. taip pat yra kaltinamas tuo, jog pastebėjęs jungtinės grupės UAB ,,M“ ir AB ,,A“ 2010 m. birželio 21 d. pateiktame pasiūlyme nurodytą per didelę viešinimo paslaugų kainą, leido ją ištaisyti iš 3000 Lt į 1499 Lt su PVM. Gynėjas analizuodamas šią kaltinimo dalį akcentuoja, kad 2010 m. birželio 29 d. „R“ melioracijos statinių naudotojų asociacijos suorganizuoto (duomenys neskelbtini) Troškūnų seniūnijos Vašuokėnų kadastrinės vietovės (buvę K. Š. melioracijos projektai Nr. 14, Nr. 16) melioracijos statinių rekonstravimo darbų kartu su techninio darbų projekto parengimu, statinio projekto vykdymo priežiūros ir viešinimo paslaugomis viešajame pirkimo konkurse buvo tik vienas dalyvis – jungtinė grupė UAB ,,M“ ir AB ,,A“, o viešinimo paslaugos maksimalios kainos ribą nustatė nuolat besikeičiantis konkretus teisės aktas. Gynėjas teigia, kad A. T. suprato, jog pasiūlyme dalyvis padarė techninę skaičiavimo klaidą, ir tiesiog leido ją ištaisyti neturėdamas jokių savanaudiškų ar kitų asmeninių motyvų taip elgtis, neturėjo jokio tikslo piktnaudžiauti tarnyba ir taip pasielgė nieko neprašomas ar įkalbinėjamas. Pasak kasatoriaus, suprantama, kad ne tokia tvarka kaip pasielgė A. T. turėjo būti taisomos tiekėjo pasiūlymo klaidos arba apskritai negalėjo būti taisomos, o tokia A. T. veika galėtų būti vertinama tik kaip viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimas, tačiau neužtraukiantis jam pačios griežčiausios atsakomybės, o tik administracinę. Nuteistojo gynėjas teigia, kad jei A. T. nebūtų leidęs vieninteliam konkurso dalyviui keisti pasiūlymo viešinimo paslaugos kainos, t. y. nebūtų leidęs jos ištaisyti iš 3000 Lt į 1499 Lt su PVM, tai jungtinė grupė UAB ,,M“ ir AB ,,A“ vis tiek būtų buvusi pripažinta konkurso laimėtoja, tik jai vietoj jos numatytos 3000 Lt viešinimo paslaugos kainos būtų išmokėta tik maksimali teisės aktų leistina 1499 Lt su PVM dydžio viešinimo paslaugos kaina. Tuo tarpu A. T. pasielgė kitaip, leido pasiūlymą ištaisyti, o tokiam taisymui, kaip įrodo baudžiamosios bylos medžiaga, pritarė ir visa viešojo pirkimo komisija, tačiau likę jos nariai nebuvo teisiami. Iš to išplaukia, kad už nagrinėjamą A. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos epizodą galima tik administracinė atsakomybė. Be to, teismas nepagrindė kiek pagrįsta yra kaltintojo ir kartu teismo išvada, kad ginčo konkurso atveju A. T. neva veikė bendrininkų grupe kartu su A. K. ir B. L. – nepaaiškino, kokiu pagrindu teismas rėmėsi Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. baudžiamuoju įsakymu (priimtu dėl B. L. ), kodėl nevertino B. L. teismui duotų parodymų, kuriais jis prisiekęs sakyti tiesą paneigė buvus kokius nors susitarimus su A. K., neigė kokį nors poveikį A. T. Atitinkamai jokio susitarimo, juo labiau veikimo bendrininkų grupe, nepatvirtina jokie tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai byloje, o nagrinėjama išvada kaip buvo taip ir liko kaltintojo niekuo nepagrįsta prielaida.

Gynėjas, apibendrindamas visus A. T. inkriminuojamos veikos epizodus, daro išvadą, kad kaltintojas kaltinamajame akte, o teismai sprendimuose, analizuodami A. T. veiksmus (objektyviąją veikos išraišką), neįrodė ir net nesistengė pagrįsti svarbiausios subjektyviosios inkriminuojamo nusikaltimo pusės – kaltės, kurios forma piktnaudžiavimo atveju, privalo būti tiesioginė tyčia. Skunde pažymėta, kad piktnaudžiauti tarnybine padėtimi galima tik aiškiai suvokiant, jog tokia tarnybine padėtimi asmuo piktnaudžiauja, o nuteistojo A. T. tyčia piktnaudžiauti tarnybine padėtimi nebuvo įrodyta, ir jokiomis įrodinėjimo priemonėmis nebuvo patvirtintas koks nors A. T. susitarimas su A. K. ir/ar konkursus laimėjusių subjektų atstovais veikti pastarųjų naudai, kurių naudai veikti A. T. neturėjo jokio motyvo ar tikslo, todėl nesant įrodytiems subjektyviesiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymiams – nėra pagrindo konstatuoti esant padarytam nusikaltimui.

Atsiliepimu į nuteistojo A. K. gynėjo advokato A. Kliunkos kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras G. Jasaitis prašo jį atmesti. Prokuroras teigia, kad tiek iš kaltinamojo akto, tiek iš abiejų teismų sprendimų akivaizdu, jog kaltinimo ribos aptariamame epizode dėl BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos A. K. yra apibrėžtos, inkriminuojant tik šios nusikalstamos veikos požymius. Kyšininkavimo požymių buvimas nuteistojo veiksmuose yra pagrįstas teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma. Pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. K. žymiai mažesnę bausmę nei BK 225 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, atsižvelgė į visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės paskyrimui, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismai pažeidė BK 41, 54 straipsnių nuostatas. Atsiliepime nurodyta, kad skunde išdėstyti argumentai dėl teismų atlikto įrodymų tyrimo ir vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams nepagrįsti, prieštarauja bylos medžiagai bei teismų sprendimų turiniui. Prokuroras teigia, kad abiejų instancijų teismai savo sprendimus dėl A. K. kaltės pagrindė išsamiu įrodymų tyrimu, lygindami visus byloje esančius duomenis, todėl nėra pagrindo konstatuoti BPK pažeidimus. Kasatoriaus teiginius dėl to, kad teismas negalėjo remtis A. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, prokuroras laiko deklaratyviais ir niekuom neparemtais, nes byloje nėra jokių duomenų, jog ikiteisminio tyrimo metu nuteistajam buvo daromas spaudimas, ar kitoks neteisėtas poveikis. Atsiliepime pažymėta, kad tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartyje įvertinus poįstatyminius aktus, taikytinus asmeniui, einančiam Anykščių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo pareigas, išsamiai pagrįsta, jog A. K. , tuo metu kai buvo padarytos nusikalstamos veikos, turėjo atitinkamus administracinius įgaliojimus, nes ėjo minėtas pareigas ir tai atitiko BK 225, 228 straipsnyje įtvirtintų nusikalstamų veikų subjektui keliamus reikalavimus. Be to, akivaizdu, kad baudžiamoji atsakomybė A. K. kilo ne už bendro pobūdžio bendravimą su A. T. , K. D. , B. L. , kaip teigia kasatorius, o būtent už tai, jog A. K. prašė A. T. į būsimo konkurso sąlygas įtraukti atitinkamus reikalavimus, pastarajam užsiminė, kad viešąjį konkursą turi laimėti atitinkama rajono įmonė, su UAB „K“ direktoriumi K. D. bei B. L. aptarė organizuojamo konkurso sąlygas. Vykęs bendravimas nulėmė tolimesnius neteisėtus veiksmus dėl viešojo konkurso, o byloje esantys liudytojų parodymai, užfiksuoti B. L. , K. D. , A. K. telefoniniai pokalbiai bei kiti duomenys įrodo, kad teismų sprendimuose aptarti konkurso reikalavimai buvo pakoreguoti atsižvelgiant būtent į jungtinės grupės UAB „M.“ ir AB „A“ interesus. Taip pat atsiliepime nurodyta, kad buvo įrodytas ir didelės neturtinės žalos požymis. Pasak prokuroro, sąlygų išskirtinumą pagrindžia liudytojos R. Ž. ir B. L. parodymai, taip pat ir A. T. , kuris bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu patvirtino, kad norėjo, jog viešąjį pirkimą laimėtų UAB ,,M“. Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. spalio 26 d. raštas Nr. 4S-5186 taip pat patvirtina, kad viešieji pirkimo konkursai buvo organizuojami pažeidžiant nustatytą tvarką. Skundo argumentą, kad B. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismo negalėjo būti pripažinti įrodymais, nes atskirtoje byloje B. L. buvo pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl piktnaudžiavimo bendrininkaujant su A. K. ir A. T. , prokuroras laiko nepagrįstu. Atsiliepime pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymai nenumato draudimo apklausti liudytojais asmenis, kurie baudžiamajame procese yra turėję įtariamojo ar kaltinamojo statusą.

Atsiliepimu į nuteistojo A. K. gynėjo advokato V. Kupcikevičiaus kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras G. Jasaitis prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad sprendžiant iš kasacinio skundo turinio, akivaizdu, jog esminių BPK pažeidimų kategoriją kasatorius sieja su analogiškais apeliaciniam skundui argumentais, kurių detalus aptarimas buvo pateiktas apeliacinės instancijos nutartyje. Prokuroras teigia, kad nuteistojo gynėjas nepateikė jokių aiškių, konkrečių, įtikinamų argumentuotų, suteikiančių galimybę pripažinti, jog bylos nagrinėjimo metu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, sąlygojantys netinkamą įrodymų vertinimą ar ydingą įrodinėjimo procesą. Pasak prokuroro, priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino tiek atskirai, tiek juos sujungdamas į vientisą loginę įrodymų grandinę, bei motyvuotai patvirtino pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir pasisakė dėl visų neva nuteistojo gynėjui abejones keliančių argumentų. Šis teismas taip pat pateikė motyvuotas išvadas, kuriomis remdamasis, atmetė apeliacinių skundų teiginius dėl byloje surinktų įrodymų ir įrodinėjimo proceso neatitikimo BPK 20 straipsnio reikalavimams, tokiu būdu atskleisdamas vieningą visumą aplinkybių, objektyviai atspindinčią įvykio eigą. Atsiliepime nurodyta, kad esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu negalima pripažinti ir tos kasatoriaus nurodytos aplinkybės, jog abiejų instancijų teismų priimti sprendimai neatitiko BPK 305 straipsnyje numatytų reikalavimų. Priešingai nei teigia kasatoriaus, abiejuose skundžiamuose teismų sprendimuose pateiktas išsamus nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymas, atspindintis pagrindines ir bylos nagrinėjimui reikšmingas įvykio aplinkybes. Prokuroras teigia, kad akivaizdu, jog apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad į esminius apelianto A. K. argumentus dėl procesinių pažeidimų ir įrodymų vertinimo yra atsakyta, o tai reiškia, jog baudžiamoji byla išnagrinėta nepažeidžiant BPK 20, 305, 320 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Prokuroras pažymi, kad nuteistojo gynėjas kasaciniame skunde, ginčydamas BK 228 straipsnio 1 dalies taikymo teisėtumą, iš esmės atkartojo apeliacinės instancijos teismui pateikto apeliacinio skundo turinį ir nepateikė jokių naujų, tinkamai ir pagrįstai motyvuotų bei apeliacinės instancijos teismo neatmestų argumentų. Atsiliepime nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, jog dėl A. K. piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija ir valstybė patyrė didelės neturtinės žalos, o visuma nagrinėjamos bylos aplinkybių, kurias įvertino teismai, rodo, kad jų padarytos išvados, nustatant piktnaudžiavimo padarinius, yra argumentuotos ir atitinka minėtus vertinimo kriterijus. Atsiliepime atkreiptas dėmesys į tai, kad kasatorius, nesutikdamas su A. K. veiksmų vertinimu pagal BK 228 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepagrįstai akcentavo ir tai, jog jis, atlikdamas jam tenkančias (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo pareigas negalėjo įtakoti jam nepavaldžių juridinių asmenų vykdomų viešųjų pirkimų. Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismo nutartyje plačiai pasisakyta dėl teisės aktų, reglamentuojančių A. K. tenkančias pareigas bei jų pažeidimo. Bylos nagrinėjimo metu buvo pripažinta, kad nuteistasis dirbo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėju ir pagal Žemės ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą įgyvendino valstybės politiką žemės naudojimo ir apsaugos, žemės ūkio produkcijos gamybos ir jos kokybės gerinimo, melioracijos, žemės ūkio teritorijų planavimo srityse, taip pat organizavo skyriaus darbą, t. y. jo veiksmai buvo tiesiogiai sietini su žemės ūkio klausimais bei turėjo tiesioginę įtaką šio skyriaus darbuotojams. Taip pat jis, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus nuostatais buvo atsakingas už šio skyriaus vidaus kontrolės funkcionavimą ir padalinio darbuotojų veikimą pagal jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Atsiliepime teigiama, kad sprendžiant iš baudžiamojo proceso metu nuteistojo duotų parodymų akivaizdu, jog A. K. norėjo, kad viešąjį pirkimą laimėtų būtent UAB „M“, prašė A. T. į būsimo konkurso sąlygas įtraukti reikalavimus, jog konkurso dalyvė turėtų Europos standartų sertifikatus, pateiktų banko pažymą, kad bankas suteiks jų bendrovei kredito limitą ir reikalavimą melioracijos darbus atlikti iki gruodžio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau, darytina išvada, kad visų šių argumentų pagrindu nuteistojo veiksmų kvalifikavimas pagal 228 straipsnio 1 dalį neprieštarauja šio straipsnio pirmos dalies taikymo pagrindams ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai. Prokuroras pažymi, kad kasatoriaus skunde pateikta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtų sprendimų kritika yra susijusi ir su neva netinkamu BK 225 straipsnio 2 dalies taikymu, tačiau analogiško turinio apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai buvo išsamiai išnagrinėti ir motyvuotai paneigti apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodyta, kad šioje baudžiamojoje byloje A. K. neteisėtai atlikti veiksmai nors ir nebuvo tiesiogiai nurodyti jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, tačiau tiesiogiai priskirti jo kompetencijai. Šiuo atveju konkretumo reikalavimas nėra būtina BK 225 straipsnio 2 dalies taikymo sąlyga – baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrindu laikytinas jo veiksmų atlikimas jam tenkančiose kompetencijos ribose. Todėl akivaizdu, kad abiejų instancijų teismų padaryta išvada, jog A. K. vykdė neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus yra teisinga ir nepaneigta nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde išdėstytais deklaratyviais bei apeliacinėje instancijoje jau aptartais argumentais. Prokuroras, apibendrindamas pirmiau aptartas aplinkybes, teigia, kad kasatoriaus argumentai susiję su jau aptartais ir motyvuotai žemesnės instancijos teismų paneigtais teisės taikymo klausimais, skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje pateiktos motyvuotos ir išsamios išvados, nedviprasmiškai nuteistojo veiksmuose atskleidžiančios BK 225 straipsnio 2 dalyje bei 228 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymius.

Atsiliepimu į nuteistojo A. T. gynėjo advokato A. Raišučio kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras G. Jasaitis prašo jį atmesti. Prokuroras nurodo, kad nuteistojo gynėjas, BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatyto kasacijos pagrindo kontekste, ginčydamas abiejų instancijų teismų priimtus sprendimus, nepateikė jokių svarių, tinkamai motyvuotų ir vienareikšmiškai BPK nuostatų pažeidimus patvirtinančių argumentų. Atsiliepime nurodyta, kad kasatorius apsiribojo išimtinai abstraktaus turinio formuluotėmis neva atskleidžiančiomis kiekvienoje baudžiamojo proceso stadijoje netinkamai taikytas įrodymų vertinimo taisykles bei paviršutiniškai atliktą įrodinėjimo procesą. Pasak prokuroro, priešingai nei teigia kasatorius, tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas priėmė išsamius, motyvuotus ir esminius BPK reikalavimus atitinkančius sprendimus. Atsiliepime pažymėta, kad išanalizavus skundžiamos teismo nutarties turinį bei baudžiamosios bylos medžiagą, akivaizdu, jog analogiški kasaciniam skundui argumentai buvo išsamiai aptarti ir argumentuotai paneigti baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu. Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad A. T. abiejų viešųjų pirkimo konkursų atvejais įtraukė į rengiamų viešųjų pirkimų konkursų sąlygas reikalavimus, kurie buvo palankūs išimtinai UAB ,,K“ bei jungtinei grupei UAB ,,M“ ir AB ,,A“. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad nuteistojo gynėjas pakartotinai apeliuoja į įprastinių viešojo pirkimo konkurse dalyvaujantiems asmenims nustatytų reikalavimų faktą, tačiau ši aplinkybė negali būti pripažinta pagrindu, paneigiančiu BK 228 straipsnio taikymą. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad reikalavimai įtraukti į viešųjų pirkimų konkursus buvo derinti tik su vienu dalyviu ir palankūs tik vienai atitinkamai šiuose konkursuose dalyvaujančiai įmonei. Išskirtinių, vienam iš viešajame konkurse dalyvių palankių, sąlygų reikalavimų nustatymas vertintinas kaip neleistinas, viešojo konkurso tvarkos pažeidimas, suponuojantis šį procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Pats A. T. , vykdydamas jam tenkančias pareigas, nesilaikė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Pasak prokuroro, nors gynėjas tiek apeliaciniame, tiek kasaciniame skunde akcentavo, kad nėra konkrečios konfidencialumo sąvokos, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio A. T. padaryto pažeidimo konstatavimui ir baudžiamosios atsakomybės sąlygų taikymui. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad bylos įrodymai patvirtina, jog nėra būtinas tikslus, įstatymiškai įtvirtintas konfidencialumo kategorijos apibrėžimas. Minėto kasatoriaus argumento kontekste atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios pats nuteistasis A. T. aiškiai nurodė, jog A. K. pasakė, kad konkursą turi laimėti savi ir vėliau kompiuterio monitoriuje leido B. L. pasižiūrėti, kokios įmonės domisi konkursu, parodė, jog pasižiūrėti galima tik turint atitinkamą kodą, o nežinant kodo prie šios informacijos prieiti negalima. Ribota prieiga prie minėtų duomenų, t. y. specifinio, išimtinai A. T. žinomo kodo naudojimas, sąlygoja būtinybę pripažinti, kad net ir nesant įstatyminio reglamentavimo, šios informacijos turinys privalo būti vertinamas kaip konfidencialus ir visiems neviešinamas. Todėl akivaizdu, kad visų šių A. T. atliktų veiksmų pobūdis įtakojo pagrįstą, šio asmens elgesio vertinimą, būtent per BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties prizmę. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad A. T. elgesys nebuvo epizodinis, nevalingas veiksmas, neva nulemtas neigiamai susiklosčiusių faktinių aplinkybių. Pasak prokuroro, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina teisei priešingų nuteistojo veiksmų sistemą ir nuoseklumą. A. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo daromos per gana ilgą laiko tarpą, o būtent: nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d., nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. birželio 11 d. bei nuo 2010 m. birželio 11 d. iki 2010 m. birželio 21 d. Tai reiškia, kad nuteistojo veiksmai pasižymėjo ne vienkartiniu A. T. profesines pareigas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu, bet beveik du mėnesius trukusiu elgesiu, kuris pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas tęstine, iš kelių epizodų susidedančia nusikalstama veika. Nuteistojo suvokimą apie teisei priešingus veiksmus patvirtina ir paties nuteistojo parodymai, bylojantys apie šio asmens baimę prarasti darbą ir siekį elgtis A. K. nurodytu būdu. Tai reiškia, kad A. T. , suvokdamas savo veiksmų priešingumą teisei, pasirinko tą elgesio variantą, kuris neva, jo manymu, privalėjo garantuoti nuolatinę darbo vietą. Apeliacinės instancijos teismas vienareikšmiškai ir neginčijamai, sugretinęs A. T. parodymus su visais kitais įrodymais, pripažino įrodyta subjektyviąją inkriminuojamo nusikaltimo pusę – A. T. tiesioginę tyčią piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Prokuroras nurodo, kad priešingai nei teigia kasatorius, nuteistojo veiksmų pobūdis negalėjo būti vertinamas kaip administracinės atsakomybės taikymo sąlyga. Viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimas, numatytas ATPK 171³ straipsnyje, gali būti pripažintas tik tuo atveju, kai teisei priešingus veiksmus atlikusio asmens elgesys nepasižymėjo pakankamu pavojingumu ar didelės žalos požymiu. Pažymėta, kad šioje baudžiamojoje byloje A. T. atlikti veiksmai ne tik suponavo plataus spektro teisės aktų, viešųjų pirkimų konkursuose dalyvavusių subjektų interesų pažeidimus, bet ir turėjo įtakos ypač didelės žalos atsiradimui. Todėl abiejų instancijų teismų A. T. elgesio vertinimas baudžiamosios teisės kontekste pripažintinas tinkamu ir baudžiamųjų įstatymų paskirtį atitinkančiu teisės taikymu. Atsižvelgdamas į visus pirmiau pateiktus argumentus, prokuroras daro išvadą, kad tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas pagrįstai A. T. inkriminuotus teisei priešingus veiksmus vertino BK 228 straipsnio 1 dalies kontekste.

Kasaciniai skundai atmestini.

Dėl apeliacinio skundo esminių argumentų išnagrinėjimo bei apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo

BPK 320 straipsnio 3 dalis ne tik nustato bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas apibrėždama bylos nagrinėjimo klausimus dėl veikos kvalifikavimo apeliacinių skundų reikalavimais, bet ir skundą nagrinėjančiam teismui nustato pareigą patikrinti, ar nagrinėjant bylą nebuvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas ėmėsi visų įstatymo reikalavimuose nustatytų priemonių patikrinti esminius apeliacinio skundo argumentus ir bylos proceso ikiteisminio tyrimo ir jos nagrinėjimo teisme atliktų procesinių veiksmų teisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas neapsiribojo pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu, bet užėmė aktyvaus teismo poziciją, atliko įrodymų tyrimą pagal apeliaciniame skunde iškeltas abejones, nuteistųjų prašymu apklausdamas liudytojus, prijungdamas bei išnagrinėdamas dokumentų išrašus dėl viešųjų pirkimų konkursų sąlygų ir reikalavimų. Teismas nagrinėjo ir tenkino tiek kaltinimo, tiek ir nuteistųjų bei jų gynėjų pateiktus pagrįstus prašymus dėl naujų bylos duomenų prijungimo bei išnagrinėjimo. Remiantis tuo, yra pagrindas konstatuoti, kad teismo procesas apeliacinės instancijos teisme vyko išsamiai išnagrinėjant visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, laikantis rungimosi principo ir nešališko teismo principo. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad teismai suteikė pirmenybę prieš kitus įrodymus ikiteisminio tyrimo metu duotiems A. K. parodymams ikiteisminio tyrimo teisėjui. Kaip matyti iš teismų baigiamųjų aktų motyvuojamosios dalies, nusikalstamos veikos įrodomasis pagrindas yra paremtas ne vienu kuriuo nors, bet nuosekliais įvairių šaltinių duomenimis, neišskiriant jų ir nesuteikiant pirmenybės prieš kitus. Taigi apeliacinės instancijos teismas ne tik patikrino pirmosios instancijos teismo atliktą bylos aplinkybių išnagrinėjimą bei gautų duomenų vertinimą, bet ir atliko naują įrodymų tyrimą byloje ir iš naujo įvertino bylos proceso metu gautus įrodymus, todėl nėra pagrindo abejoti jų patikimumu ar išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Apeliacinės instancijos teismas atmetė A. K. ir jo gynėjo argumentus dėl teismo nuosprendžio painumo, kad kaltinimas sunkiai suprantamas ir nuo tokio kaltinimo sunku gintis, pagrįstai įvertinęs juos kaip deklaratyvius, ir nurodė, kad nėra pagrindo jų pripažinti esminiais proceso pažeidimais, nes bylos proceso metu nuteistasis palaikė ir vykdė aktyvią gynybą dėl visų kaltinime išdėstytų pozicijų. Ta aplinkybė, jog nuosprendyje nurodyta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, A. K.padarė nuo 2010 m. balandžio 22 d. iki 2010 spalio mėn., o kyšį priėmė nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki birželio 11 d., ir, anot kasatorių, nuosprendžio detalizuojančioje dalyje pagrįstai buvo išplėstas veikos laikas, apeliacinės kolegijos nuomone, nėra reikšmingas prieštaravimas, todėl negali būti pripažinta esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, suvaržiusiu A. K. teises šio teisminio nagrinėjimo metu žinoti, kuo jis kaltinamas, ir jo galimybę gintis.

Nelaikytina nuteistojo A. K. procesinių teisių suvaržymu ir esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu tai, kad nesutampa nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatuotos aplinkybės ir motyvuojamoji dalis dėl A. K. veiksmų B. L. atžvilgiu. Ši aplinkybė neturi reikšmės A. K. veikos kvalifikavimui, jos apimčiai ir bausmės skyrimui pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, todėl bylos kasacinio nagrinėjimo aspektu pagal kasacinio skundo argumentus dėl veikos atitikties BPK 219 straipsnio 3 punkto, 254 straipsnio 3 dalies, 255, 256 straipsnių reikalavimams šis kasacinio skundo teiginys plačiau nenagrinėtinas. Nelaikytini pagrįstais ir A. K. gynėjo kasacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai atlikto bylos duomenų ištyrimo ir vertinimo bei apeliacinės instancijos teismo BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimų neištaisant apeliaciniame skunde nurodytų trūkumų. Kaip jau buvo minėta, BPK 320 straipsnio 3 dalis, nustatanti reikalavimą patikrinti apeliacinio skundo argumentus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka apimtimi, sietina su BPK 369 straipsniu, kuris numato apskundimo ir bylos kasacinio nagrinėjimo pagrindus dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir esminių BPK įstatymo pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, įvertino byloje gautus įrodymus, todėl tai, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas netenkina kasatoriaus pareikštų reikalavimų ir jo gynybinės pozicijos, nesudaro pagrindo pripažinti apeliacinės instancijos teismo proceso neišsamiu ar neatitinkančiu BPK reikalavimų.

Dėl A. K. veikos kvalifikavimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį

BK 225 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, ar priėmė kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė objektyviuosius ir subjektyviuosius A. K. padarytos nusikalstamos veikos požymius ir teisingai jo veiką kvalifikavo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. Kyšininkavimo nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviomis veikomis, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo: 1) priima kyšį; 2) provokuoja jį duoti; 3) pažada jį priimti; 4) susitaria jį priimti; 5) reikalauja jį duoti. Baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnį kilti pakanka bet kurios vienos iš šių veikų padarymo. Kadangi alternatyvios kyšininkavimo veikos provokuojant duoti, pažadant, susitariant priimti bei reikalaujant duoti kyšį yra formalus nusikaltimas, pagal įstatymą jis yra laikomas baigtu nuo bet kurios minėtos alternatyvios veikos padarymo, tai net nėra būtina, kad kaltininkas realiai priimtų (gautų) kyšį.

Kasaciniame skunde teigiama, kad A. K. nebuvo BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos subjektas. Su šiuo teiginiu nėra pagrindo sutikti. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs A. K. pareigybės aktų aprašymą bei kitus su tuo susijusius teisės aktus, pagrįstai konstatavo, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu A. K. dirbo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėju ir pagal Žemės ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą (patvirtintą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. AĮ-402) įgyvendino valstybės politiką žemės naudojimo ir apsaugos, žemės ūkio produkcijos gamybos ir jos kokybės gerinimo, melioracijos, žemės ūkio teritorijų planavimo srityse, organizavo paraiškų surinkimą išmokoms gauti. Skyriaus darbą organizavo pagal patvirtintus (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus nuostatus (patvirtintus (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. AĮP-11), kurių 3 punktas reikalauja skyriui savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Žemės ūkio ministro įsakymais, skyriaus nuostatais ir kitais teisės aktais, o 17.2 ir 17.3 punktai įsakmiai nurodo, kad skyriaus vedėjas turi užtikrinti vidaus kontrolės funkcionavimą skyriuje ir kad skyriaus darbuotojai savo veikloje vadovautųsi Lietuvos Respublikos teisės aktais, rajono savivaldybės sprendimais, administracijos direktoriaus įsakymais, administracijos ir skyriaus nuostatais bei kitais teisės aktais. Šiame kontekste pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyresniojo specialisto melioracijai pareiginiuose nuostatuose (patvirtintuose (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. AĮ-497) numatyta, kad vyresnysis specialistas melioracijai tiesiogiai pavaldus Žemės ūkio skyriaus vedėjui (5 punktas), savo darbe vyresnysis specialistas vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, mero potvarkiais, administracijos direktoriaus įsakymais, Melioracijos įstatymu, Žemės ūkio skyriaus nuostatais, skyriaus vedėjo nurodymais (6 punktas), vykdo administracijos direktoriaus ir vedėjo pavestas užduotis bei nurodymus. Šie teisės aktai, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, neabejotinai patvirtina, jog BK 230 straipsnio 1 dalyje reglamentuotų atitinkamų administracinių įgaliojimų turėjimas šioje byloje nustatytas.

Tai, kad A. K. nebuvo suteikti specialūs įgaliojimai vykdyti ir kontroliuoti privačių ir juridinių asmenų vykdomus melioracijos projektus, panaudojant Europos Sąjungos lėšas, nepaneigia jo bendrųjų įgaliojimų reikšmės darant įtaką ir kontroliuojant šio proceso eigą per Žemės ūkio skyriaus vyresnįjį specialistą melioracijai A. T. Šios teismų nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. K. priėmė kyšį už veiksmus, kurių neturėjo teisės atlikti vykdant įgaliojimus. Tokią teismų išvadą patvirtina teismų baigiamuosiuose aktuose aptarti A. T. , liudytojų V. V. , B. Š. , P. Š. A. T. , A. R. parodymai, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės K. D. parodymai, operatyvių veiksmų atlikimo protokolai, taip pat paties A. K. parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismų padaryta išvada, kad A. K. vykdė neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, teisinga, pagrįstai pripažįstant, jog A. K. priėmė kyšį už veiksmus, kurių neturėjo teisės atlikti vykdant įgaliojimus. Tokia praktika pripažįstama teisinga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose dėl kyšininkavimo, kuriose nurodyta, jog nebūtina, kad veiksmai, už kuriuos duodamas ir paimamas kyšis, būtų tiesiogiai nurodyti norminiame akte, reglamentuojančiame asmens pareigas. Pakanka, kad tokie veiksmai būtų šio asmens tarnybinių galimybių ribose, t. y. kad toks asmuo, nesąžiningai vykdydamas pareigas, galėtų sudaryti palankias sąlygas sprendimui, kuriuo suinteresuotas kyšio davėjas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207/2013, 2K-390/2014. Tai, kad informacija apie konkurso sąlygas bei kitų reikšmingų aplinkybių atskleidimas ir suderinimas vyko nepasirašius deklaracijos ir pasižadėjimo, nekeičia šių neteisėtų veiksmų esmės, nes A. K. suprato, jog vykdo neteisėtą veiklą, pažeisdamas konkursų organizavimo principus, dirbtinai sukurdamas palankias sąlygas vienai iš bendrovių, pretenduojančiai dalyvauti konkurse. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo apeliacinio skundo argumentus dėl kyšio. Nutartyje aptarti įrodymai dėl kyšio perdavimo ir priėmimo, teismų išvados paremtos duomenimis gautais iš įvairių įrodymų šaltinių, teismo proceso metu išnagrinėti įrodymai sugretinti su ikiteisminio tyrimo metu gautais duomenimis, apeliacinės instancijos teismas aptarė ir pašalino neatitikimus ir prieštaravimus, kurie buvo neesminiai, pripažįstant kyšio perdavimo faktą bei jo dydį įrodytu. Tai, kad nebuvo užfiksuotas pinigų perdavimo faktas, nepaneigia įrodymų apie pinigų perdavimą patikimumo. Kasacinio skundo teiginiai, kad A. K. ieškojo pigesnių medžiagų keliui įrengti ir negalėjo iki ikiteisminio tyrimo pradžios apmokėti sąskaitų už medžiagas ir suteiktas paslaugas UAB „K“, yra teismų išnagrinėti ir, pasiremiant byloje ištirtais įrodymais, pagrįstai atmesti, tad plačiau nagrinėti šį klausimą kasacinio proceso tvarka nėra pagrindo. Todėl kasaciniame skunde išdėstyti argumentai ir reiškiamos abejonės dėl šio nusikaltimo padarymo yra teisiškai nepagrįsti.

Dėl A. K. ir A. T. veikos kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio1dalį

Piktnaudžiavimo, numatyto BK 228 straipsnyje, nusikalstamos veikos sudėtį sudaro objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Subjektyviuosius požymius apibūdina: kaltė, tikslas, motyvas Šios nusikalstamos veikos esmė yra tai, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai, iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir valstybės autoritetas. Piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai: pavojinga veika – piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas; pavojingi padariniai – didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui; priežastinis ryšys tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių. Piktnaudžiavimas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

A. K. ir A. T. kasacinių skundų argumentai dėl jų veiksmų organizuojant viešojo pirkimo konkursą melioracijos rekonstrukcijos darbams atlikti kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį grindžiami tuo, kad nebuvo atlikti neteisėti veiksmai, pasireiškę piktnaudžiavimu tarnyba arba tarnybinių įgaliojimų viršijimu. Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad nebuvo perduota konfidenciali informacija ir nebuvo sukurtos išskirtinės sąlygos UAB „K“ ir jungtinei grupei UAB „M“ ir AB „A“. Neteisinga vertinti nuteistųjų veiksmus, kaip siūloma kasaciniuose skunduose, izoliuotai, neatsižvelgiant į jų kryptingumą ir nesusiejant jų tarpusavyje. Visi veiksmai dėl konkurso organizavimo turi būti vertinami bendrame kontekste, įvertinant, kokią jie turėjo suminę reikšmę konkurso skaidrumui, nešališkumui ir atitikimui įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog informacijos apie konkurso sąlygas atsisiuntusias bendroves perdavimas UAB „K“ buvo neteisėti veiksmai, nes A. K. šią informaciją panaudojo perduodamas UAB „K“ ir jungtinei grupei UAB „M“ ir AB „A“, o šios bendrovės, susisiekusios su kitais potencialiais konkurso dalyviais, įtikino juos nedalyvauti konkurse. Nors kasatoriai teigia, kad tokio tipo reikalavimai tiekėjui, kuriuos A. T. įtraukė į sąlygas A. K. nurodymu (tiekėjo atitikimas kokybės vadybos sistemos standartui (LST EN ISO 9001:2000 standarto sertifikatas), tiekėjo atitikimas aplinkos apsaugos vadybos standartui (ISO 14001:2001 standarto sertifikatas), tiekėjo atitikimas darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos standartui (OHSAS 18001 standarto sertifikatas), reikalavimas tiekėjui turėti startinę lėšų sumą darbų finansavimo pradžiai užtikrinti) nėra niekuo ypatingi, o įprastiniai tokio tipo viešuosiuose pirkimų konkursuose, tačiau apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bylos įrodymai patvirtina, jog reikalavimai, kurie buvo įtraukti į viešųjų pirkimų konkurso sąlygas, buvo derinti išimtinai tik su vienu iš dalyvių ir visi reikalavimai buvo palankūs tiek UAB „K“, tiek ir jungtinei grupei UAB „M“ bei AB „A“. Taigi, nors nurodyti reikalavimai buvo įprastiniai tokių konkursų sąlygoms, tačiau atrinkus ir priderinus juos prie UAB „K“ ir jungtinės grupės UAB „M“ ir AB „A“ turimų kokybės standartų jie tapo išskirtiniai kitų bendrovių atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad bylos įrodymų visetas leidžia teigti, jog taip buvo sudarytos sąlygos dalyvauti tik vienam dalyviui ir užkirstas kelias sąžiningai konkurencijai pažeidžiant lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Išskirtinių galimybių sukūrimas UAB „K“ ir jungtinei grupei UAB „M“ ir AB „A“ buvo ne vienkartinis veiksmas, o viso pirkimų konkurso organizavimo veiksmų dalis, į kurią įeina ir UAB „M“ bei AB „A“ sumažinta viešinimo paslaugų kaina, suderinant ją su maksimaliai leistina pagal teisės aktus. Šie pažeidimai ir nulemia viešojo pirkimo konkurso neteisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi bylos duomenimis, kurie patvirtina, kad A. T. savo veiksmus derino su A. K. , kuris davė nurodymus A. T. įtraukti į konkurso sąlygas jau minėtus reikalavimus, todėl nepagrįstas skundo argumentas, jog nėra duomenų, kad A. K. kada nors tarėsi su UAB „K“ ar jungtinės grupės UAB „M“ ir AB „A“ atstovais dėl reikalavimų tiekėjams nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad A. K. , K. D. ir B. L. perdavė konfidencialią informaciją apie rengiamo projekto sąlygas ir kitas reikšmingas detales. Teismai taip pat pagrįstai nurodė, kad formalios aplinkybės – įspėjimų dėl informacijos konfidencialumo nepasirašymas – nešalina atsakomybės, nes A. K. ir A. T. teikdami reikšmingą informaciją vienam iš konkurso dalyvių bei derindami jam palankias sąlygas suprato, kad vykdo neteisėtus veiksmus. Bylos proceso metu ištirti įrodymai – iš kompetentingų institucijų gauti dokumentai ir proceso metu kaip liudytojai apklausti viešųjų pirkimų tarnybos atstovai – patvirtino ir teismai padarė teisingą išvadą, kad perkančiosios organizacijos susitarimai su trečiaisiais asmenimis, būsimais tiekėjais, negalimi ir perkančiosios organizacijos sąlygų derinimas su tiekėjais ribojant konkurenciją, t. y. siekiant, kad kiti tiekėjai negalėtų dalyvauti viešajame pirkime ar kad jų dalyvavimas ir konkuravimas būtų apsunkintas, laikytini įstatymo pažeidimu. Remdamasis tuo, apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino ir konfidencialumo sąvoką, nurodydamas, kad ji išplaukia iš reikalavimo viešųjų pirkimų komisijos nariams nesidalinti informacija su trečiaisiais asmenimis, nesuteikti nenumatytų galimybių prieš kitus potencialius dalyvius. Todėl A. T. susitarimas su A. K. , o per jį ir kartu su konkursus laimėjusių subjektų atstovais veikti pastarųjų naudai, pripažintinas piktnaudžiavimu. Nesutiktina su kasacinių skundų teiginiais, jog už viešąjį pirkimą atsako perkančioji organizacija ir pirkimo dalyviai, nes Melioracijos statinių naudotojų asociacijos sudaryta komisija ir Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos priėmė sprendimus dėl viešojo pirkimo taisyklių, terminų ir sąlygų. Bylos proceso metu išnagrinėjus įrodymus buvo nustatyta, kad viešųjų pirkimų komisija atliko tik formalius veiksmus, visam pirkimo procesui sąlygų nustatymui vadovavo A. T., kuris buvo komisijos nariu ir pagal savo kvalifikaciją žinojo teisės aktų reikalavimus vykdant viešuosius pirkimus. Jam buvo patikėtas visos dokumentacijos parengimas, techninė konkurso organizavimo dalis. Visam šiam procesui įtaką, kaip jau buvo minėta, darė A. K. , kuriam pagal einamas pareigas (duomenys neskelbtini) savivaldybės Žemės ūkio skyriuje buvo pavaldus A. T. A. T. ir A. K. veikos padarymo metu buvo valstybės tarnautojai, A. T. – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyresnysis specialistas ir R. melioracijos statinių naudotojų asociacijos viešojo pirkimo komisijos narys, o A. K. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas. Tai, kad konkursų metu A. K. atostogavo, kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, nešalina jo atsakomybės dėl piktnaudžiavimo tarnyba, nes šie veiksmai buvo pradėti anksčiau, jo nurodymus vykdė A. T. Todėl jie, veikdami kartu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sudarydami išskirtines sąlygas jungtinei grupei UAB „M“ ir AB „A“ laimėti 2010 m. birželio 29 d. (duomenys neskelbtini) Troškūnų seniūnijos Vašuokėnų kadastrinės vietovės melioracijos statinių rekonstravimo darbų kartu su darbo techninio projekto parengimu, statinio projekto vykdymo priežiūra ir viešinimo paslaugomis viešojo pirkimo konkursą ir 2010 m. birželio 29 d. pasirašyti su R. melioracijos statinių naudotojų asociacija darbų atlikimo už 1 085 900 Lt (su PVM) statybos rangos sutartį Nr. S-1, dėl to (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija ir valstybė patyrė didelės neturtinės žalos – buvo neteisėtai laimėtas viešasis 1 085 900 Lt vertės paslaugų pirkimas, paminti viešųjų pirkimų principai, apribotos kitų ūkio subjektų teisės sąžiningai konkuruoti dalyvaujant viešųjų pirkimų konkurse, nebuvo išnaudotos galimybės perkamas paslaugas įsigyti pigiau, sumenkintas valstybės ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos prestižas, diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, kuriant savivalės, įstatymų nepaisymo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi sistemą. Nesutiktina su kasacinių skundų teiginiais, kad paminėti dėl piktnaudžiavimo tarnyba atsiradę padariniai žalos vertinimo prasme yra deklaratyvūs, o ne realūs. BK 228 straipsnyje numatytos veikos sudėtis yra materiali, tačiau didelės žalos požymis, gali būti ir turtinio, ir neturtinio pobūdžio. Ne visais atvejais piktnaudžiavimas tarnyba sukelia konkrečius turtinės žalos padarinius. Dažnai tokie turtinės žalos padariniai yra tik išvestiniai iš neturtinės žalos padarinių, todėl sudėtinga juos išskirti ir apskaičiuoti. Teismų praktikoje kvalifikuojant veikas pagal BK 228 straipsnį, didele žala pripažįstama žala, padaryta valstybei, jos institucijoms dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų vertybių pažeidimo, valstybės tarnybos diskreditavimo, jos autoriteto sumenkinimo ir pan. Vertinant, ar padaryta žala yra didelė, turi būti atsižvelgiama į bylos aplinkybes, susijusias su pažeistų vertybių svarba, konkrečios valstybės tarnybos reikšme, kaltininko einamų pareigų vieta (kuo aukštesnės pareigos, tuo didesnė žala gali būti padaroma), padarytos veikos atgarsiais viešajame visuomenės gyvenime ir pan., tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2012, 2K-7-335/20132K-21/2014). Viešųjų konkursų pagrindu organizuojami pirkimai yra labai svarbi valstybės tarnybos veiklos sritis, kurioje panaudojamos didžiulės mūsų valstybės ir Europos Sąjungos struktūrų lėšos. Todėl piktnaudžiavimai šioje srityje daro milžinišką ekonominę ir moralinę žalą ne tik konkrečiai valstybės gyvenimo sričiai, bet ir bendrai visoms mūsų valstybės galimybėms pritraukiant Europos Sąjungos fondų lėšas tam tikriems projektams įgyvendinti, nes esant neskaidrioms ir nesąžiningos konkurencijos sąlygoms mažėja galimybės gauti Europos Sąjungos lėšų būtiniems projektams įgyvendinti. Dėl to teismai pagrįstai pripažino A. K. ir A. T. piktnaudžiavimą tarnyba didele žala ne tik (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai, bet ir Lietuvos valstybei.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. K. ir jo gynėjų advokato Algimanto Kliunkos ir advokato Vytauto Kupcikevičiaus bei nuteistojo A. T. gynėjo advokato Aivaro Raišučio kasacinius skundus atmesti.