Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, 2K-342/2011

Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-06-28
Bylos Nr.: 2K-342/2011
Teisminio proceso Nr.: 1-94-1-00001-2009-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Rezultatas: Skundas atmestas.

Teisėjai: Valerijus Čiučiulka (pirm.), Viktoras Aidukas (pran.), Aldona Rakauskienė
Nuteistasis: V. B.
Advokatai: Vita Neverauskaitė

Baudžiamoji byla Nr. 2K-342/2011(Proceso Nr. 1-94-1-00001-2009-8)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2; 1.2.29.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 28 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,gynėjui advokatei Vitai Neverauskaitei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. gynėjos advokatės Vitos Neverauskaitės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal 300 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, V. B. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Iš Vytauto B. V. socialinio draudimo fondo valdybos Šilutės skyriui (toliau – VSDFV) priteista 42 640,80 Lt turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu V. B. dėl kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnį 1 dalį išteisintas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 305 straipsnio 5 dalies 1 punktu, jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

V. B. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad apgaule, savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ir turtinę teisę, o būtent:

V. B., būdamas UAB „V“, (duomenys neskelbtini), 2008 metų pradžioje (tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas) žinodamas, kad sutuoktinė I. B. yra nėščia, jau esanti vaiko, gimusio 2007-08-21, priežiūros (motinystės–tėvystės) atostogose, ir dėl to jai ateityje motinystės (tėvystės) pašalpa bus skiriama pagal jos gautą darbo užmokestį iki vaiko priežiūros (motinystės–tėvystės) atostogų suteikimo, siekdamas apgaule savo naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę, t. y. teisę iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti didesnes motinystės (tėvystės) pašalpas, jis panaikino 2007 m. gruodžio 31 d. savo, kaip UAB „V“ vienintelio akcininko, sprendimą, kuriuo UAB „V“ direktoriui V. B. nustatytas 200 Lt pareiginis atlyginimas, ir jį pakeitė 2008 m. vasario 12 d. UAB „V“ vienintelio akcininko – vadovo sprendimu, kad direktoriui V. B. nustatytas 6000 Lt pareiginis atlyginimas, kuris buvo skaičiuojamas už 2008 m. balandžio–birželio mėn., tačiau 2008 m liepos 2 d. savo, kaip UAB „V“ vienintelio akcininko, sprendimu panaikino 2008 m. vasario 12 d. vienintelio akcininko – vadovo sprendimą ir UAB „V“ direktoriui V. B. nustatė 200 Lt pareiginį atlyginimą. 2008 m. liepos 26 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilutės skyriui jis pateikė pranešimą apie UAB „V“ apdraustuosius už 2008 m. II ketvirtį (forma SAM) su priedais: Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansinę ataskaitą (forma SAMF4), pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD), kuriuose tyčia įrašė tik jam – V. B. žinomus tikrovės neatitinkančius duomenis apie 2008 m. II ketvirtyje jo gautas draudžiamąsias pajamas iš UAB ,,V“, o būtent, kad V. B. už 2008 m. II ketvirtį gavo 18 000 Lt draudžiamųjų pajamų, t. y. 17 400 Lt padidintą darbo užmokestį, nuo kurio į VSDFV biudžetą priskaičiuota 5916 Lt įmokų, žinodamas, kad UAB „VBSA“ yra nemoki, nevykdo ūkinės komercinės veiklos, iš kurios gautų pajamų ir neturi kitų realių finansinių ir materialinių resursų išmokėti pagal 2008 m. vasario 12 d. vienintelio akcininko – vadovo sprendimą priskaičiuotą 17 400 Lt padidintą darbo užmokestį, žinodamas ir tai, kad UAB „V“ neketina išmokėti 12 802,80 Lt padidinto darbo užmokesčio, nes UAB „V“ nuo 2007 m. sausio mėn. V. B. darbo užmokestis tik priskaičiuojamas, bet neišmokamas, o nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio nemokamas pajamų mokestis į valstybės biudžetą.

V. B., tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, suprasdamas, kad UAB ,,V“ realiai neturi galimybių mokėti jam padidinto darbo užmokesčio ir jis neturi teisės gauti didesnių išmokų, žinodamas, kad 2008 m. liepos 26 d. UAB ,,V“ VSDFV Šilutės skyriui, esančiam Šilutėje, Tilžės g. 32, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jo draudžiamąsias pajamas už 2008 m. II ketvirtį, t. y. pateikė 2008 m. lapkričio 10 d. prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą (mokamą vaiko, gimusio 2008-08-30, priežiūros atostogų laikotarpiui), kartu pateikdamas 2008 m. lapkričio 10 d. UAB ,,V“ vienintelio akcininko – vadovo V. B. sprendimą išleisti nuo 2008 m. lapkričio 10 d. iki 2010 m. rugpjūčio 30 d. (iki vaikui sukaks dveji metai) vaiko priežiūros atostogų (tėvystės– motinystės), vaiko T. B. gimimo liudijimą AA Nr. (duomenys neskelbtini), santuokos liudijimo kopiją, 2008 m. lapkričio 10 d. UAB „V“ pažymą, kurioje nurodė, kad darbuotojui V. B. nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 9 d. priskaičiuotas 50 Lt atlyginimas, prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo, kartu prašydamas pinigus pervesti į jo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“. Be to, V. B., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2008 m. gruodžio 1 d. VSDFV Šilutės skyriui, esančiam Tilžės g. 32, pateikė prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą (mokamą vaiko, gimusio 2007-08-21, priežiūros atostogų laikotarpiu). Kartu pateikė vaiko R. B. gimimo liudijimą AA Nr. (duomenys neskelbtini), sutuoktinės I. B. prašymą nutraukti motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimą, skirtos vaikui, gimusiam 2007 m. rugpjūčio 21 d. VSDFV Šilutės skyriaus direktorės pavaduotoja B. V., paveikta V. B. apgaulės, manydama, kad V. B. turi teisę gauti didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą, priėmė sprendimus dėl V. B. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą: 2008-11-11 Nr. (7.20)P41-1213 ir 2008-12-10 Nr. (7.20)P41-1278, kuriuose pagal UAB „V“ Pranešimo apie apdraustuosius už 2008 m. II ketvirtį (forma SAM) ir jo priedų (formos SAMF4, SAM3SD) duomenis, kad apdraustojo – UAB „V“ direktoriaus V. B. pajamos už 2008 m. II ketvirtį – 18 000 Lt; VSDFV Šilutės skyriaus darbuotojai nuo V. B. 17 400 Lt (18 000 – 600) padidintų draudžiamųjų pajamų 2008 m. lapkričio 10 d.–2010 m. rugpjūčio 30 d. laikotarpiui apskaičiavo V. B. 164 118,97 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą bei 130 198,44 Lt pašalpos sumą išmokėti, t. y. 148 246,97 Lt nepagrįstai padidintą priskaičiuotiną pašalpą. Šių sprendimų pagrindu VSDFV Šilutės skyrius V. B. nuo 2008 m. lapkričio 10 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. išmokėjo 47424,72 Lt: už 2008 m. lapkričio mėn. – 2008 m. gruodžio 15 d. išmokėjo 3277,32 Lt; už 2008 m. gruodžio mėn. – 2009 m. sausio 20 d. išmokėjo 8804,28 Lt; už 2009 m. sausio mėn. – 2009 m. vasario 18 d. išmokėjo 8835,78 Lt; už 2009 m. vasario mėn. – 2009 m. kovo 17 d. išmokėjo 8835,78 Lt; už 2009 m. kovo mėn. – 2009 m. balandžio 17 d. išmokėjo 8835,78 Lt; už 2009 m. balandžio mėn. – 8835,78 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos, iš jų 42 640,80 (47 424,72 – 4783,92) Lt nepagrįstai padidintos pašalpos.

Taip V. B. apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę į didelės vertės 148 246,97 (164 118,97 – 15 872) Lt svetimą turtą (motinystės (tėvystės) pašalpą), iš jų 2008 m. lapkričio 10 d.–2009 m. gegužės-20 d. laikotarpiu realiai apgaulės būdu V. B. savo naudai įgijo 42 640,80 Lt svetimo turto – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų.

Be to, V. B. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad suklastojo dokumentus, juos panaudojo, o būtent:

V. B., būdamas UAB „V“, (duomenys neskelbtini), direktorius, 2008 metų pradžioje (tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas) žinodamas, kad sutuoktinė I. B. yra nėščia, jau esanti vaiko, gimusio 2007-08-21, priežiūros (motinystės–tėvystės) atostogose, ir dėl to ateityje jai motinystės (tėvystės) pašalpa bus skiriama pagal jos gautą darbo užmokestį iki vaiko priežiūros (motinystės–tėvystės) atostogų suteikimo, siekdamas apgaule savo naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę, t. y. teisę iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti didesnes motinystės (tėvystės) pašalpas, iš anksto žinodamas, kad UAB „V“ neketina išmokėti 12 802,80 Lt darbo užmokesčio, nes UAB „V“ nuo 2007 m. sausio mėn. V. B. darbo užmokestis tik priskaičiuojamas, bet neišmokamas, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, naudodamas kompiuterinę techniką, 2008 m. vasario 12 d. atspausdino UAB „V“ vienintelio akcininko sprendimą, kuriame įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad direktoriui V. B. nustatytas 6000 Lt dydžio pareiginis atlyginimas. Po to šį sprendimą patvirtino savo parašu. Tokiu būdu V. B. pagamino netikrą dokumentą.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. B., žinodamas, kad pagamino netikrą dokumentą – UAB „V“ vienintelio akcininko 2008 m. vasario 12 d. sprendimą, kuriame įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad direktoriui V. B. nustatytas 6000 Lt dydžio pareiginis atlyginimas, taip pat žinodamas, kad UAB „V“ yra nemoki, nevykdo ūkinės finansinės veiklos, iš kurios gautų pajamų, ir neturi kitų realių finansinių ir materialinių resursų išmokėti pagal 2008 m. vasario 12 d. vienintelio akcininko – vadovo sprendimą priskaičiuoto 18 000 Lt darbo užmokesčio ir kad realiai neketina išmokėti 13 384,80 Lt darbo užmokesčio V. B., nes UAB „V“ nuo 2007 m. sausio mėn. V. B. darbo užmokestis tik priskaičiuojamas, bet neišmokamas, bei sumokėti priskaičiuoto pajamų mokesčio nuo šio darbo užmokesčio, 2008 m. balandžio–birželio mėnesiais (tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas) Šilutėje, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pats tvarkydamas UAB „V“ buhalterinę apskaitą, tyčia nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. 2008 m. balandžio–birželio mėn. UAB ,,V“ darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose Nr. 4, 5, 6 priskaitė sau 18 000 Lt, o po to juos patvirtino savo parašu. Tokiu būdu V. B. suklastojo tikrus dokumentus.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. B., žinodamas, kad pagamino netikrą dokumentą – UAB „V“ vienintelio akcininko 2008 m. vasario 12 d. sprendimą, kuriame įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad direktoriui V. B. nustatytas 6000 Lt dydžio pareiginis atlyginimas, taip pat žinodamas, kad UAB „V“ yra nemoki, nevykdo ūkinės finansinės veiklos, iš kurios gautų pajamų, ir neturi kitų realių finansinių bei materialinių resursų išmokėti pagal 2008 m. vasario 12 d. vienintelio akcininko – vadovo sprendimą padidintą 17 400 Lt darbo užmokestį, bei suprasdamas, kad UAB „V“ realiai neketina V. B. išmokėti 12 802,80 Lt darbo užmokesčio, nes UAB „V“ nuo 2007 m. sausio mėn. V. B. darbo užmokestis tik priskaičiuojamas, V. B., pats tvarkydamas UAB „V“ buhalterinę apskaitą, 2008 m. liepos 15 d naudodamas kompiuterinę techniką, užpildė 2008 m. liepos 15 d. pranešimą apie UAB „V“ apdraustuosius už 2008 m. II ketvirtį (forma SAM) su priedais: Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansinę ataskaitą Nr. 2 (forma SAMF4), pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. 2 (forma SAM3SD), kuriuose įrašė tik jam žinomus neteisingus duomenis apie tai, kad V. B. nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. birželio 30 d. gavo 18 000 Lt draudžiamųjų pajamų, t. y. 17 400 Lt padidintas draudžiamąsias pajamas, nuo kurių į VSDFV biudžetą apskaičiuota 5916 Lt įmokų; po to šiuos pranešimus pateikė VSDFV Šilutės skyriui, esančiam Tilžės 32. Tokiu būdu V. B. suklastojo tikrus dokumentus ir šiuos suklastotus dokumentus panaudojo.

Kasaciniu skundu nuteistojo gynėja prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 20 d. nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį (BPK 382 straipsnio 4 punktas).

Šalies argumentai

Kasatorė nurodo, kad BK 300 straipsnio dispozicija numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nepagrindė ir įrodymais neparėmė nė vieno iš būtinųjų šio straipsnio dispozicijoje nurodytų objektyviųjų veikos požymių (nei pagaminimo, nei suklastojimo). 2008 m. vasario 12 d., pasirašydamas UAB ,,V“ akcininko sprendimą dėl darbo užmokesčio padidinimo, V. B. ne tik kad negamino netikro dokumento, bet ir neklastojo esamo. Šiuo sprendimu jis įgyvendino savo teisę nustatyti darbo užmokestį pagal padidėjusį darbo kiekį, numatomą sugaišti darbo laiką ir intensyvumą. 2008 m. liepos 15 d. pateikdamas pranešimą VSDFV apie įmonės apdraustuosius už 2008 m. II ketvirtį V. B. tik pateikė faktinę situaciją atspindintį dokumentą apie 2008 m. II ketvirtį priskaičiuotą darbo užmokestį. Klastojimas gali būti dviejų rūšių: materialinis ir intelektinis. Materialinis suklastojimas – tai netikro dokumento pagaminimas ar neteisėtas tikro dokumento turinio pakeitimas, veikiant materialinę formą, pvz., vienos informacijos ištrynimas ir kitos įrašymas, parašo, antspaudo padirbimas ir pan. Tuo tarpu intelektinis suklastojimas – tai melagingos informacijos įrašymas į tikrą dokumentą. Nors nei kaltinamajame akte, nei apeliacinės instancijos nuosprendyje, inkriminuojant kasatoriui šį straipsnį, nebuvo aiškinta ir motyvuota, kokie būtent klastojimo nusikaltimo sudėties objektyviosios ar subjektyviosios pusės elementai yra pagrįsti ir įrodyti, manytina, kad teismas turėjo galvoje intelektinį dokumento klastojimą. Apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje ne kartą minėdamas, kad V. B. pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrus dokumentus, suklastotus dokumentus panaudojo, jo veiksmų kvalifikavimą pagal BK 300 straipsnį pagrindė tik vieninteliu argumentu, kad nuteistasis surašytame akcininko sprendime įtvirtino objektyvius tikrovės neatitinkančius duomenis. Šiame dokumente buvo pateikta informacija apie būsimą numatomą direktoriaus darbo užmokestį, todėl ši informacija objektyviai negali būti pripažinta neatitinkanti tikrovės.

Žemesnės instancijos teismas

Taigi V. B. veiksmuose nėra, nebuvo ir negalėjo būti nustatyta nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų tikro dokumento klastojimo požymių, todėl pirmosios instancijos teismas jį teisingai išteisino dėl kaltinimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Teismų praktikoje sukčiavimas apibrėžiamas kaip nusikalstama veika, kuria kaltininkas tyčia, neteisėtai, neatlygintinai užvaldo, pasisavina, iššvaisto svetimą turtą arba įgyja teisę į jį. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Vertinant bylos faktinių aplinkybių visumą teisės taikymo aspektu, V. B. veiksmuose nėra būtinojo sukčiavimo sudėčiai požymio – apgaulės.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos, reglamentuojančios apmokėjimą už darbą, darbo užmokesčio dydį sieja su atlikto darbo kiekiu, kokybe, dirbtu laiku, darbo sąlygomis, darbo paklausos ir pasiūlos rinka, kitais darbo kainą lemiančiais faktoriais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata užtikrina, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Tai, kad motinystės (tėvystės) pašalpa mokama iš VSDFV biudžeto, o ne iš darbdavio lėšų, įstatymų leidėjo valia.

V. B. UAB ,,V“ dirbo direktoriumi – bendrovės vadovu. Jam pagal Bendrovės įstatų 104 punktą atlyginimą nustato visuotinis akcininkų susirinkimas. Kadangi Bendrovėje yra vienintelis akcininkas, tai atlyginimas nustatomas vienintelio akcininko sprendimu. V. B., nuo 2008 m. balandžio 1 d. paskirdamas sau 6000 Lt atlyginimą, vadovavosi savo verslo praktika ir galiojančiais teisės aktais, atlyginimo dydį nustatė pagal darbo kiekį ir kokybę (DK 186 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 2000 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu nustatyta kompensuojamo uždarbio, pagal kurį nustatomas motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, apskaičiavimo tvarka. Šiame įstatyme uždarbio dydžio apribojimų pinigine išraiška nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas nusikalstamam sukčiavimui pagrįsti naudoja Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) specialisto išvadoje pateiktą argumentą, kad UAB ,,V“ neturėjo finansinės galimybės padidinti darbo užmokestį, tačiau tai prieštarauja Darbo kodekso nustatytiems kriterijams, kurie turi įtakos darbo užmokesčio dydžiui.

V. B. kaltinamas veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Šios veikos gali būti padaromos tik tiesiogine arba netiesiogine tyčia, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrindė V. B. kaltės, kvalifikuodamas jam inkriminuojamus Baudžiamojo kodekso straipsnius.

Žemesnės instancijos teismas

Visos pirmiau įvardytos įrodymų vertinimo klaidos kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo veikos kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį teisingumo.

Teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis baudžiamajame procese išskirtinės svarbos procesinis dokumentas turi būti teisėtas ir pagrįstas. BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Be to, BPK 331 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, turi nurodyti ne tik apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes, bet ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir nuteisti, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, iš esmės pakeisdamas pirmosios instancijos išvadas, neargumentavo jų pakeitimo motyvų, išsamiai nepagrindė, kokiais įrodymais remiantis nuteistasis pripažįstamas kaltu ir kaip, teismo įsitikinimu, byloje buvo pašalinti prieštaravimai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. B. gynėjos kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

Kasacinės instancijos teismas įsiteisėjusius nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių iš naujo netiria, įrodymų nerenka ir jų nevertina.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį pagrįstumo

Kasatorė nurodo, kad sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Skunde ginčijamas V. B. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį pagrįstumas ir teigiama, kad byloje ištirti faktiniai duomenys nepatvirtina, jog jis, kaip UAB ,,V“ vadovas, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę – teisę iš Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti didesnes motinystės (tėvystės) pašalpas, kurioms apskaičiuoti buvo naudojamos 2008 m. II ketvirtyje UAB ,,V“ priskaičiuotos draudžiamosios pajamos.

Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas ar turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas panaudojant apgaulę. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą ar įgyti turtinę teisę, taip pat išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti.

Apylinkės teismas savo išvadą dėl V. B. išteisinimo grindė tuo, kad UAB „V“, kaip mokesčių mokėtoja, atstovaujama direktoriaus V. B., sudarydama sandorius (2008 m. sausio 10 d. ir 2008 m. gegužės 6 d. komercinio tarpininkavimo sutartis) su juridiniais asmenimis, nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 10 d. vykdė veiklą, kuri iki 2008 m. liepos 1 d. buvo intensyvi, o 2008 m. liepos 2 d. UAB „V“ vienintelio akcininko – direktoriaus V. B. – sprendimas, kuriuo V. B. nustatytas 200 Lt darbo užmokestis, patvirtina, kad aktyvi bendrovės veikla nutrūko dėl V. B. šeiminių priežasčių. Teismas konstatavo, jog nėra faktinių duomenų, kad V. B., kaip UAB „V“ direktorius, nedirbo, priešingai, UAB „V“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. birželio 30 d. direktoriaus V. B. darbo krūvis padidėjo nuo 2 iki 8 val. per dieną. Darbo kodeksas nereguliuoja maksimalių darbo užmokesčio dydžių; Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju; Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme apribojimų uždarbio dydžiui pinigine išraiška nenustatyta. Dėl to V. B. nepadarė veikų, turinčių BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymių.

Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad apylinkės teismo išvados yra nepagrįstos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, bei konstatavo, kad V. B. apgaulė, įgyjant svetimą turtinę teisę ir svetimą turtą, pasireiškė tuo, kad jis suklaidino VSDFV Šilutės skyrių, pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo 2008 m. II ketvirtį gautas draudžiamąsias pajamas iš UAB ,,V“, t. y. kad jis už 2008 m. II ketvirtį gavo 18 000 Lt draudžiamųjų pajamų, t. y. 17 400 Lt padidintą darbo užmokestį. Šis suklaidinimas buvo esminis sprendžiant V. B. mokėtinos motinystės (tėvystės) pašalpos klausimą. Kitaip tariant, V. B. apgaulė lėmė VSDFV Šilutės skyriaus suklydimą ir buvo svetimo turto bei turtinės teisės įgijimo priežastis.

Pagal 2000 m. gruodžio 21 d. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą kompensuojamas uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį (galiojo iki 2009 m. sausio 1 d.) (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis).

Apygardos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad UAB „V“ vienintelis akcininkas – vadovas V. B. pasirašė 2008 m. vasario 12 d. sprendimą, kuriuo nutarė nuo 2008 m. vasario mėnesio suaktyvinus bendrovės veiklą (statybinių medžiagų tarpininkavimo paslaugos Rusijos rinkai) vieninteliam bendrovės darbuotojui – vadovui V. B. – už darbą nuo 2008 m. II ketvirčio, t. y. nuo 2008 m. balandžio 1 d., mokėti 6000 Lt pareiginį atlyginimą (laikotarpiais nuo 2008-01-01 iki 2008-03-31 ir nuo 2008-07-01 iki 2008-11-09 UAB „V“ direktoriui V. B. jo paties 2007-12-31 ir 2008-07-02 sprendimais buvo nustatytas 200 Lt atlyginimas per mėnesį).

V. B. 2008 m. lapkričio 10 d. parašė sprendimą, kuriuo nuo 2008 m. lapkričio 10 d. bendrovės vadovas V. B. buvo išleidžiamas vaiko priežiūros atostogų (motinystės (tėvystės) iki vaikui sukaks dveji metai, t. y. iki 2010 m. rugpjūčio 30 d. (T. 1, b. l. 6). 2008 m. lapkričio 10 d. jis (V. B.) VSDFV Šilutės skyriui pateikė pranešimą apie suteiktas atostogas vaikui prižiūrėti, prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą (mokamą vaiko, gimusio 2008 m. rugpjūčio 30 d., priežiūros atostogų metu), o 2008 m. gruodžio 1 d. pateikė kitą prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą (mokamą vaiko, gimusio 2007 m. rugpjūčio 21 d., priežiūros atostogų metu) bei su prašymais susijusius dokumentus. VSDFV Šilutės skyrius V. B. pateiktų prašymų bei dokumentų pagrindu priėmė sprendimus dėl V. B. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą. Juose V. B. nuo 2008 m. lapkričio 10 d. iki 2010 m. rugpjūčio 30 d. apskaičiavo 164 118,97 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą bei 130 198,44 Lt pašalpos sumą išmokėti pagal 2008 m. liepos 26 d. UAB „V“ pateikto pranešimo apie apdraustuosius už 2008 m. II ketvirtį ir jo priedų duomenis (minėtuose dokumentuose V. B. nurodė savo, kaip apdraustojo, pajamas už 2008 m. II ketvirtį). Nuo V. B. nurodytų draudžiamųjų pajamų už 2008 m. II ketvirtį VSDFV Šilutės skyrius apskaičiavo 148 246,97 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos sumą ir nuo šių pajamų apskaičiavo 115 343,24 Lt pašalpos sumą išmokėti. Taigi V. B. motinystės (tėvystės) pašalpos dydžiui reikšmingos buvo būtent 2008 m. II ketvirčio jo draudžiamosios pajamos. V. B. nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. birželio 30 d. (2008 m. II ketvirtyje) padidino sau atlyginimą 5800 Lt (6000 – 200). Per 2008 m. II ketvirtį padidintas atlyginimas sudarė 17 400 Lt (5800 × 3). VSDFV Šilutės skyrius priėmė sprendimus dėl V. B. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpas ir apskaičiavo 148 246,97 Lt pašalpos sumą. Nuo 2008 m. lapkričio 10 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. VSDFV Šilutės skyrius išmokėjo 47424,72 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos, iš jų 42 640,80 Lt nepagrįstai didesnės pašalpos.

Iš specialisto išvados Nr. 5-3/46 (T. 1, b. l. 142-171) matyti, kad UAB „V“ neturėjo finansinių galimybių 2008 m. II ketvirtyje V. B. padidinti atlyginimo 5800 Lt per mėnesį, iš viso 17 400 Lt per 2008 m. II ketvirtį, nuo padidinto atlyginimo papildomai sumokėti 10 026 Lt mokesčių ir įmokų (4075,20 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 5916 Lt (iš viso 34 proc.) VSD įmokų, 34,80 Lt (0,2 proc.) įmokų į Garantinį fondą) bei papildomai sumokėti 12 802,80 Lt (atskaičius mokesčius) atlyginimo V. B., nes tiriamuoju laikotarpiu (2008-01-01–2008-12-31) neturėjo lėšų banko sąskaitose ir bendrovės kasoje, 2008 m. iš vykdytos veiklos pajamų negavo, buvo nemoki, 2007 m. bendrovės veikla buvo nuostolinga. Minėtoje specialisto išvadoje taip pat nustatyta, kad, remiantis UAB „V“ 2007 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, UAB „V“ įsipareigojimai 2008 m. sausio 1 d. 2,9 karto viršijo turtą, t. y. 290 proc. viršijo į balansą įrašyto turto vertės, remiantis buhalterinės apskaitos dokumentais, kad UAB „V“ tiriamuoju laikotarpiu (2008-01-01–2008-12-31) banko sąskaitose ūkinės operacijos nevyko ir dokumentinis piniginių lėšų likutis šiose sąskaitose buvo 0 Lt, dokumentinis grynųjų pinigų likutis kasoje 2008 m. sausio 1 d. buvo 54,25 Lt, o 2008 m. gruodžio 31 d. – 0 Lt.

Bendrovės direktoriui V. B. atlyginimas buvo skaičiuojamas kiekvieną mėnesį, tačiau nuo 2007 m. sausio mėnesio nebuvo išmokėtas.

V. B. iš 6409,11 Lt, sumokėtų VSDFV Šilutės skyriui, 5916 Lt VSDFV įmokų (34 proc.) nuo savo padidinto 17 400 Lt atlyginimo sumokėjo iš skolintų lėšų, kurias pats, kaip akcininkas, paskolino UAB „V“.

Kolegija, įvertinusi duomenų visumą, daro išvadą, kad V. B. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį pagrįstai nuteistas už tai, kad apgaule įgijo turtinę teisę į didelės – 148 246,97 Lt – vertės VSDFV turtą, o nuo 2008 m. lapkričio 10 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. apgaulės būdu savo naudai įgijo 42 640,80 Lt VSDFV fondo biudžeto lėšų.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pagrįstumo

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai padaroma viena iš alternatyvių veikų: 1) netikro dokumento pagaminimas, 2) tikro arba netikro dokumento suklastojimas, 3) suklastoto dokumento laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas.

Kasatorė teigia, kad V. B. veiksmuose nėra, nebuvo ir negalėjo būti nustatyta nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų tikro dokumento klastojimo požymių, todėl dėl šios dalies apeliacinės instancijos teismas priėmė nepagrįstą nuosprendį.

Teismų praktikoje tikro dokumento klastojimas apima veiksmus, kurie pakeičia dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005) ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007).

Apkaltinamajame nuosprendyje, atskleidžiant BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, turi būti nustatyta, kurios iš dispozicijoje numatytų nusikaltimo sudėties alternatyvių veikų yra inkriminuojamos (tikro dokumento suklastojimas ar netikro dokumento pagaminimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), bei nurodyti konkretūs kaltininko veiksmai, kuriais ta veika buvo padaryta, ir kitos svarbios veikos padarymo aplinkybės (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat būtina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią, kad kaltininkas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes V. B. padarytos veikos (pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrus dokumentus, suklastotus dokumentus panaudojo) teisingai kvalifikuotos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes V. B., siekdamas apgaule savo naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę (teisę iš VSDF biudžeto gauti didesnes motinystės (tėvystės) pašalpas), kaip UAB „V“ vienintelis akcininkas ir vadovas, 2008 m. vasario 12 d. surašė sprendimą, kuriame nurodė, kad nuo 2008 m. balandžio 1 d. jam mokėtinas 6000 Lt pareiginis atlyginimas, t. y. minėtame sprendime įtvirtino objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, jį atspausdino ir patvirtino savo parašu, po to suklastojo tikrus dokumentus – UAB „V“ darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, o 2008 m. liepos 15 d. užpildė pranešimą apie UAB „V“ apdraustuosius už 2008 m. II ketvirtį (forma SAM) su priedais, juose įrašė tik jam žinomus neteisingus duomenis, kad jis nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. birželio 30 d. gavo 18 000 Lt draudžiamųjų pajamų, t. y. 17 400 Lt padidintas draudžiamąsias pajamas, nuo kurių į VSDFV biudžetą priskaičiuota 5916 Lt įmokų, ir šiuos dokumentus pateikė VSDFV Šilutės skyriui. Atlikdamas šiuos veiksmus V. B. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrus dokumentus, suklastotus dokumentus panaudojo, ir norėjo taip veikti.

Dėl kasacinio skundo argumentų apie esminius BPK reikalavimų pažeidimus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka

Kasatorė kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, įvertino tik atskirus įrodymus, o ne jų visumą, ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje suformuluotą reikalavimą, t. y. teisėjams įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina V. B. kaltumą dėl visų jam pareikštų kaltinimų. Šios instancijos teismas dar kartą išanalizavo V. B. parodymus, rašytinius įrodymus ir jų pagrindu padarė išvadą, kad nuteistasis pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrus dokumentus bei suklastotus dokumentus panaudojo.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, vertindamas įrodymus, apeliacinės instancijos teismas BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Be to, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos nuosprendis surašytas nepažeidžiant BPK 331 straipsnio reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. B. gynėjos advokatės V. N. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Valerijus ČiučiulkaAldona RakauskienėViktoras Aidukas