Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-04-10 · Civilinė byla Nr. e2A-321-524/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-12-06Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-04-10Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-10
Bylos Nr.
e2A-321-524/2024
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02044-2023-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Elpekas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-321-524/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02044-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.4; 2.6.8.10; 2.6.8.11.1; 2.6.8.8; 2.8.2.8; 3.1.7.6; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. balandžio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Irma Čuchraj, Aušra Maškevičienė, Erika Misiūnienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elpekas“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elpekas“ dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas pripažinti atsakovės 2022-12-19 pranešimu inicijuotą 2021-01-15 ir 2021-01-22 preliminariųjų nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento. Prašo priteisti iš atsakovės 36 955,54 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė pažeidė preliminariųjų sutarčių nuostatas, nepagrįstai jas nutraukė, dėl to su ieškovu nebuvo sudarytos pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutartys sutartomis sąlygomis.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė ieškovą informavo, kad negali turto parduoti už preliminariosiose sutartyse nustatytas kainas dėl padidėjusių žaliavų kainų rinkoje ir sutrikusio tiekimo, ieškovas nesutiko mokėti didesnės kainos, todėl sutartys buvo nutrauktos. Atsakovės nuomone, ieškovo reikalaujamus priteisti nuostolius lėmė paties ieškovo atsisakymas sudaryti pagrindines sutartis už šiek tiek didesnę (atsakovės 2022-12-08 pranešime nurodytą) kainą.

3. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi buvo nustatyta, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui vyks paruošiamųjų dokumentų būdu.

Atsiliepimas

4. Ieškovas 2023-06-02 pateikė dubliką, kuriame išdėstė atsikirtimus į atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus ir patikslintą ieškinį.

5. Atsakovė pateikė vieną bendrą dokumentą, kuriame išdėstė atsikirtimus į patikslintą ieškinį ir dubliko argumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies. Pripažinti 2022-12-19 atsakovės UAB „Elpekas“ 2021-01-15 ir 2021-01-22 preliminariųjų pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elpekas“ 16 293,38 Eur (šešiolika tūkstančių du šimtus devyniasdešimt tris eurus 38 ct) nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 16 293,38 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. balandžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 988,56 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. S. Priteisti iš ieškovo A. S. 982,52 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elpekas“. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad apie preliminariosios sutarties nutraukimą, t. y. atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį, pareiškė būtent atsakovė. Esminis nesutarimas tarp bylos šalių, kilęs dėl sutarties šalies elgesio ikisutartinių santykių metu ir kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo: atsakovės vertinimu, ji pagrindinę sutartį atsisakė sudaryti pagrįstai, nes ieškovas nesutiko su turto kainos pasikeitimu, o atsakovė preliminariųjų sutarčių nebegalėjo vykdyti dėl trečiųjų asmenų, kurių atsakovė negali kontroliuoti ar jiems daryti įtakos, veiksmų. Ieškovo įsitikinimu, atsakovės atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį buvo neteisėtas, ieškovui nesutikus su padidinta turto kaina.

8. Teismas konstatavo, kad ieškovas yra fizinis asmuo, o atsakovė – verslininkė, profesionaliai užsiimanti nekilnojamojo turto statymu ir vystymu. Atsižvelgiant į teismo sprendime nurodytą teismų praktiką, ieškovo nurodytą apartamentų įsigijimo tikslą (jo ir šeimos poilsiui), siekiamo įsigyti nekilnojamojo turto pobūdis suponuoja, kad ginčo sutartis buvo sudaryta siekiant patenkinti privačius asmens poreikius, t. y. poilsio, gyvenamosios vietos, todėl preliminariųjų sutarčių nuostatos vertintinos ir vartotojų interesus saugančių teisės aktų aspektu.

9. Teismas nurodė, kad 2021-01-15 ir 2021-01-22 preliminariųjų sutarčių 7.2.3 punktuose įtvirtinta, kad: „Sutartis gali būti nutraukta vienašališkai pardavėjo iniciatyva, jeigu pardavėjas nebegali įvykdyti sutarties arba bet kurios esminės sutarties sąlygos dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl trečiųjų asmenų, kurių pardavėjas negali kontroliuoti ar jiems daryti įtakos ir (ar) už kuriuos pardavėjas neatsako, veiksmų ar neveikimo, kitais įstatymuose numatytais pagrindais. Tokiu atveju pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui avansą. Pirkėjas sutinka tokiu atveju nereikalauti jokios papildomos kompensacijos“. Atsakovė rėmėsi šia sutarčių nuostata, kad ji turėjo teisę vienašališkai nutraukti preliminariąsias sutartis, nes negalėjo įvykdyti preliminariųjų sutarčių dėl trečiųjų asmenų, kurių atsakovas negali kontroliuoti ar jiems daryti įtaką ir (ar) už kuriuos atsakovas neatsako, veiksmų ar neveikimo, t. y. dėl COVID-19 pandemijos ir Rusijos karo Ukrainoje sutrikus prekių tiekimui bei pakilus prekių ir paslaugų kainoms.

10. Teismas nustatė, kad šalys 2021-01-15 ir 2021-01-22 preliminariosiomis sutartimis susitarė dėl esminių ir reikšmingų pagrindinių sutarties sąlygų: sutarties dalyko (objekto), kainos, mokėtinos pagal pagrindinę sutartį, termino pagrindinei sutarčiai sudaryti. Preliminariųjų sutarčių 3.1 punkte buvo įtvirtintas pagrindinių sutarčių sudarymo terminas – ne vėliau kaip iki 2022-02-28 dienos. Preliminariosiose sutartyse šalys termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pratęsimo galimybės nenumatė, tačiau nepaisant to, atsakovė 2022-05-05 informavo ieškovą elektroniniu laišku, kad pagrindinės sutarties sudarymo terminas pratęsiamas iki 2022 m. rugpjūčio mėn. 2022-07-27 elektroniniu laišku ir pranešimu atsakovė informavo ieškovą apie tai, kad pratęsia 2021-01-15 ir 2021-01-22 preliminariosiose sutartyse įtvirtintą pagrindinių sutarčių sudarymo terminą iki 2022-09-30 dienos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad rašytinis susitarimas tarp šalių dėl termino pratęsimo nebuvo sudarytas, terminą atsakovė tęsė vienašališkai, atsakovė nei šalių derybų metu, nei nagrinėjant bylą nenurodė aplinkybių, kurios lėmė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta iki 2022-02-28, todėl visos neigiamos pasekmės tenka atsakovei.

11. Teismas nurodė, kad atsakovė, įrodinėdama būtiną kainos pakėlimą, nurodo, kad preliminariosios sutartys buvo sudarytos ir apartamentų statybos buvo vykdomos vykstant pasaulinei COVID-19 pandemijai. Atsakovė remiasi 2020 m. balandžio, gegužės ir lapkričio mėnesiais paskelbtais straipsniais viešojoje erdvėje apie tai, kad pandemija neigiamai paveikė statybos sektorių. Tačiau ši aplinkybė atsakovei turėjo būti, o ir buvo žinoma preliminariųjų sutarčių sudarymo metu, nes Lietuvoje COVID-19 pandemijos pradžia buvo 2020 m. kovo mėn., kai kitose Europos šalyse dar anksčiau. Preliminariosios sutartys sudarytos po metų nuo pandemijos pradžios, todėl atsakovas, kaip profesionalus vystytojas, kuris savarankiškai planuoja tiek medžiagų pirkimo, tiek darbų atlikimo terminus, turėjo ir galėjo numatyti galimą pandemijos įtaką 2021-01-15 ir 2021-01-22 preliminariųjų sutarčių vykdymui.

12. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė duomenų ir neįrodė, kad žymus prekių ir paslaugų kainų kilimas buvo laikotarpiu nuo preliminariųjų sutarčių sudarymo iki 2022-02-28, kai pagrindinės sutartys turėjo būti sudarytos. Kaip minėta, prievolė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį pasibaigė 2022-02-28; termino pratęsimas preliminariosiose sutartyse nebuvo įtvirtintas, o šalys nesudarė kito susitarimo dėl ginčo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nors vis dėlto ketino sandorį sudaryti. Todėl atsakomybė dėl netinkamo sutarčių vykdymo ir termino praleidimo negali būti perkelta ieškovui.

13. Teismas nurodė, kad 2021-05-06 susitarimo I 4 punkte šalys susitarė, kad kaina nebus didinama ar kitaip perskaičiuojama atsakovės iniciatyva dėl statybinių medžiagų ar paslaugų brangimo. Šiame susitarime šalys papildomai įtraukė sąlygą dėl draudimo didinti kainą ar ją perskaičiuoti dėl statybinių medžiagų brangimo.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo dalyje dėl žalos atlyginimo nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, kuria rėmėsi ieškovas, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-421/2023, kuria rėmėsi atsakovė. Taip pat citavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 33–34 punktus; 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022 ir kitas nutartis.

15. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju šalių sudarytose preliminariosiose sutartyse nėra numatyta ieškovo nuostolių atlyginimo galimybė netesybų forma, pardavėjui vienašališkai nutraukus sutartis, todėl ieškovas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, pateikdamas tokių nuostolių realumo įrodymus. Atsakovė, pasiūlydama įsigyti ieškovui abu apartamentus padidintomis kainomis, apartamentų A-3-8 kainą padidino iki 83 590,08 Eur be PVM už apartamentus A-3-8 ir automobilių statymo vietą, o apartamentų A-5-1 kainą padidino iki 82 765,29 Eur be PVM už apartamentus A-5-1, automobilių statymo vietą ir dviračių saugyklą. Ieškovui atsisakius šį turtą pirkti padidintomis kainomis ir atsakovei nutraukus sutartis, ieškovas turi teisę į nuostolių, apskaičiuotų kaip kainos skirtumą tarp preliminariųjų sutarčių kainos ir jam siūlytos sutarčių kainos, atlyginimą. Atsakovei bendrai padidinus abiejų apartamentų kainą 16 293,38 Eur ((83 590,08 Eur – 75 681,82 Eur) + (82 765,29 Eur – 74 380,170 Eur)), ieškovė prarado galimybę įsigyti turtą už būtent jai pasiūlytą kainą.

16. Teismas nurodė, kad, jei ieškovas būtų priėmęs atsakovės pasiūlymą (byloje nėra duomenų, kad jis nebuvo realus) ir įsigijęs ginčo turtą už didesnę kainą, būtų patyręs 16 293,38 Eur nuostolių dėl nepagrįsto atsakovės kainos padidinimo, bet kartu ir įgijęs tokios vertės turtą, t. y. ieškovo 16 293,38 Eur nuostolių dydis pagrindžia jo praradimus. Nagrinėjamu atveju yra nustatytas atsakovės nesąžiningas elgesys, neteisėti veiksmai, sprendžiant klausimą dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, kai atsakovė nepagrįstai padidino kainą, neįvykdė preliminariosios sutarties, t. y. atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį pagal sutartas kainas, preliminariąja sutartimi užfiksuotus toli pažengusius sutartinius santykius, teismas konstatuoja, kad ieškovas turi teisę į pagrindinės sutarties įvykdymo saugomo lūkesčio intereso gynimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2023-12-06 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo civ. byloje Nr. e2-4158-965/2023 dalį dėl atmesto ieškinio reikalavimo dėl 20 662,16 Eur nuostolių priteisimo ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį visa apimtimi; Priteisti iš atsakovo ieškovui visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18. Apeliacinio skundo dalyje dėl nuostolių priteisimo nurodo šiuos motyvus:

18.1. Ieškovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl preliminariųjų sutarčių neteisėto nutraukimo, iš jų dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų ir kaltės, todėl ši teismo sprendimo apimtis nėra kvestionuojama.

Žemesnės instancijos teismas

18.2. Teismas konstatavo, kad ieškovo 16 293,38 Eur nuostolių dydis pagrindžia jo praradimus. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė nurodydamas, kad ieškovas prarado galimybę įsigyti turtą už būtent jam pasiūlytą kainą. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuostolių priteisimo, nusprendė dėl nuostolių, kaip išimtinai dėl prarastos galimybės, piniginės vertės priteisimo. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis negali sutikti, nes jos atskleidžia: i) neteisingą ieškovo reikalavimo dėl nuostolių priteisimo teisinį kvalifikavimą; ii) teisės normų, reglamentuojančių nuostolių priteisimą, neįvykdžius preliminariųjų sutarčių, neteisingą aiškinimą ir taikymą; iii) procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo naštos paskirstymą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, pažeidimą; iv) nukrypimą nuo suformuotos teismų praktikos.

19. Apeliacinio skundo dalyje dėl ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimo nurodo šiuos motyvus :

19.1. Cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-14 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015; 2019-12-19 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019 išaiškinimus dėl teismo pareigos teisingai kvalifikuoti šalių teisinius santykius.

19.2. Iš patikslinto ieškinio 5 ir 6 skyriaus ieškovas pareiškė reikalavimą dėl atsakovo, kaip nesąžiningos šalies, gautos naudos (restitucinių nuostolių) atlyginimo neįvykdžius preliminariųjų sutarčių. Ieškovas, remdamasis restitucinių nuostolių taisykle, kaip lūkesčio intereso pažeidimu sukeliamų nuostolių apskaičiavimo metodu, pareiškė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, kurie yra lygūs kainų skirtumui tarp pirkimo–pardavimo sutarčių, sudarytų su kitais fiziniais asmenimis, kainos ir nutrauktų preliminariųjų sutarčių kainos, atlyginimo. Tokiu būdu ieškovas įrodinėjo jo patirtų nuostolių dydį remdamasis restitucinių nuostolių taisykle, bet ne prarastos galimybės pinigine verte. Kadangi, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas to nepadarė, darytina išvada, kad jis neteisingai taikė anksčiau nurodytas procesines teisės normas, nustatančias pareigą teismui tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį.

20. Apeliacinio skundo dalyje dėl nesąžiningos šalies gautos naudos (restitucinių nuostolių) atlyginimo nurodo šiuos motyvus:

Žemesnės instancijos teismas

20.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-11-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006 yra pripažinęs nesąžiningos šalies gautos naudos priteisimo nukentėjusiai šaliai realią galimybę. Kai nesąžininga ikisutartinių santykių šalis iš savo neteisėto elgesio gauna naudos, sąžininga šių santykių šalis gali reikalauti pripažinti šią naudą jos nuostoliais, nes faktiškai nesąžiningos šalies gauta nauda ir yra sąžiningos šalies patirti nuostoliai.

20.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022-09-12 nutartyje civ. byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022 yra išaiškinęs, kad CK 6.249 straipsnio 2 dalis turinio prasme įtvirtina lyginamojoje sutarčių teisėje žinomus vadinamuosius restitucinius nuostolius – tai yra taikant civilinę atsakomybę priteisiami atlyginti nuostoliai, kurie apskaičiuojami pagal šalies gautą naudą. Restituciniais jie vadinami todėl, kad juos priteisiant neteisėtai nesąžiningos šalies gauta nauda perduodama nukentėjusiai šaliai. CK 6.249 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta restitucinių nuostolių taisyklė tam tikrais atvejais gali būti naudojama kaip lūkesčio intereso pažeidimu sukeliamų nuostolių apskaičiavimo metodas. Tokiu atveju priteistini nuostoliai neturi peržengti kompensacinės sutartinės atsakomybės ginamos ribos.

20.3. Ieškovas, remdamasis lūkesčio intereso pažeidimu sukeliamų nuostolių apskaičiavimo metodu, pareiškė reikalavimą dėl: i) 25 168,59 Eur nuostolių atlyginimo, kurie yra lygūs kainų skirtumui tarp 2023-01-31 Pirkimo– pardavimo sutarties, sudarytos su kitais fiziniais asmenimis, kainos ir nutrauktos 2021-01-15 preliminariosios sutarties kainos; ii) 11 786,95 Eur nuostolių atlyginimo, kurie yra lygūs kainų skirtumui tarp 2023-04-05 Pirkimo– pardavimo sutarties, sudarytos su fiziniais asmenimis, kainos ir nutrauktos 2021-01-22 dienos preliminariosios sutarties kainos. Tačiau pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl nuostolių, apskaičiuotų pagal atsakovo gautą naudą sudarius pirkimo–pardavimo sutartis su trečiaisiais asmenimis atlyginimo, netinkamai taikė anksčiau nurodytas materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą ikisutartinės atsakomybės taikymo atveju.

21. Apeliacinio skundo dalyje dėl civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, nurodo šiuos motyvus:

21.1. Cituoja Lietuvos kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo. Nurodo, kad teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus ( CPK 179 straipsnio 1 dalis), nuspręsti dėl ekspertizės byloje paskyrimo CPK 212 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka.

21.2. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad restituciniai nuostoliai kaip nukentėjusios šalies nuostolių apskaičiavimo būdas yra galimi, jeigu jie neperžengia saugomo lūkesčio intereso ribos. Kasacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo konstatuota, kad akivaizdu, kad, atsakovei pardavus negyvenamąsias patalpas trečiajam asmeniui už tam tikrą kainą, kuri galbūt reiškia ir šio turto rinkos vertę, ieškovas neteko bent jau tokios vertės turto. Kadangi ieškovas už tokios vertės turtą būtų sumokėjęs preliminariojoje sutartyje nustatytą kainą, tai jo reikalaujami atlyginti nuostoliai laikytini pagrįstai tikėtinais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-09-12 dienos nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022).

Žemesnės instancijos teismas

21.3. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje (47 punktas) konstatavo, kad ieškovas teigdamas, jog prarado didesnės vertės turtą, nepateikė duomenų, kad tuo laikotarpiu, kai turėjo galimybę įsigyti ginčo turtą, turto vertė buvo lygi atsakovo su trečiaisiais asmenimis sudarytų sandorių vertei. Atsižvelgiant į tai atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas pareiškė reikalavimą dėl restitucinių nuostolių priteisimo, todėl nustatinėtina atsakovo, kaip nesąžiningos šalies, faktiškai gauta nauda, kuri objektyviai įvertinama pagal pardavimo kainą trečiajam asmeniui. Šią aplinkybę ieškovas įrodinėjo pateikdamas 2023-01-31 Pirkimo–pardavimo sutartį (ieškinio priedas Nr. 20) ir 2023-04-05 Pirkimo–pardavimo sutartį (patikslinto ieškinio priedas Nr. 1). Todėl ne ieškovas, bet atsakovas, siekdamas įrodyti saugomo lūkesčio intereso ribos peržengimą, turėjo įrodinėti, kad turto pardavimo tretiesiems asmenims kaina neatitiko turto rinkos vertės. Tačiau nagrinėjamoje byloje iš atsakovo pusės nebuvo pateikta jokių objektyvių įrodymų (turto vertinimo ataskaitos, etc.), kuriais būtų nuginčytas turto tretiesiems asmenims pardavimo kainos atitikimas rinkos kainai. Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai perkėlė rinkos kainos įrodinėjimo naštą ieškovui.

21.4. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje (44, 49 punktai) konstatavo, kad atsakovas vykdė derybas ir siūlė ieškovui įvairius variantus dėl turto kainos iki 2022 m. gruodžio mėn., kai preliminariosios sutartys buvo nutrauktos, ir nėra duomenų, kad šie atsakovo siūlymai nebuvo realūs. Todėl pirmosios instancijos teismas skaičiuodamas nuostolių dydį remiasi atsakovo pateiktu pasiūlymu dėl turto kainos padidinimo. Atsižvelgiant į tai atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje (38, 40, 49 punktai) konstatuotas neteisėtas preliminariųjų sutarčių nutraukimas iš atsakovo pusės, iš jų atsakovo kaltė ir nesąžiningi veiksmai dėl sutarties pažeidimo. Atsakovo veiksmų neteisėtumas apima ir veiksmus, atliktus iki preliminariųjų sutarčių nutraukimo. Pagal visuotinai pripažįstamus teisės principus niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų.

21.5. Ieškovas patikslintame ieškinyje, dublike (žr. skyrelius „Dėl neteisėto sutarčių nutraukimo“) bei bylos nagrinėjimo iš esmės metu pateikė faktinę ir teisinę argumentaciją, patvirtinančią atsakovo siūlomos padidintos kainos nepagrįstumą – atsakovo teiginiai dėl išaugusios statybinių medžiagų, gaminių ir statybos darbų kainos, tiesiogiai lėmusios išaugusią statybų savikainą, nebuvo pagrįsti jokiais konkrečiais skaičiavimais ir(ar) objektyviomis įrodinėjimo priemonėmis. Taigi darytina objektyvi išvada, kad priimant sprendimą negalėjo būti remiamasi paties atsakovo neteisėtai, iki preliminariųjų sutarčių nutraukimo teiktame 2023-12-08 dienos pasiūlyme vienašališkai įtvirtinta turto kainos pinigine išraiška, kurios atitiktis rinkos vertei nebuvo pagrįsta jokiomis teisėtomis įrodinėjimo priemonėmis. Todėl pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog byloje nėra duomenų, kad 2023-12-08 pasiūlymas nebuvo realus, pažeidė bendruosius teisės principus, tiek atsiribojo nuo visapusiško ir objektyvaus byloje esančių įrodymų vertinimo.

22. Apeliacinio skundo dalyje dėl vienodos teismų praktikos taikymo nurodo šiuos motyvus:

22.1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje (37 punktas) daroma išvada, kad ieškovo nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-09-12 nutartyje civ. byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022 pirmosios instancijos nagrinėtoje byloje iš esmės skiriasi faktinės aplinkybės.

Šalies argumentai

22.2. Ieškovo nurodomojoje Lietuvos kasacinio teismo byloje esant nustatytam nesąžiningam atsakovo elgesiui, jo neteisėtiems veiksmams ir preliminariąja sutartimi užfiksuotiems toli pažengusiems sutartiniams santykiams, buvo konstatuota, kad ieškovas turi teisę į pagrindinės sutarties įvykdymo saugomo lūkesčio intereso gynimą. Kitaip tariant, kasacinis teismas pripažino ieškovo teisę į pagrindinės sutarties įvykdymo saugomo lūkesčio intereso gynimą, jį siedamas su šiais lemiamais kriterijais – išimtinai su atsakovo nesąžiningumu, neteisėtais veiksmais bei toli pažengusiais sutartiniais santykiais.

Žemesnės instancijos teismas

22.3. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje (34, 38, 40, 49 punktai) konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai nutraukė preliminariąsias sutartis, todėl buvo nustatyti atsakovo kaltė ir nesąžiningi veiksmai. Be kita ko, pabrėžtina ir tai, kad ieškovo ir atsakovo derybos dėl pagrindinių pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo buvo baigtos ir pasiekusios aukščiausią derybų pažangos laipsnį (preliminariosiomis sutartimis susitarta dėl sutarties dalyko, kainos, sumokėtas avansas, atlikti nekilnojamojo turto objektų kadastriniai matavimai bei objektai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre). Taigi darytina išvada, kad aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas), turi esminių panašumų su aplinkybėmis, įtvirtintomis civ. byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ieškovo teisės į pagrindinės sutarties įvykdymo saugomo lūkesčio intereso gynimą įgyvendinimo sąlygų aiškinimo taisykles, įtvirtintas civ. byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, siekė paneigti akcentuodamas bylose nustatytus skirtingus pagrindinės sutarties nesudarymo pagrindus bei nurodydamas, kad civ. byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022 ieškovui nebuvo siūlyta įsigyti turtą už didesnę kainą.

Šalies argumentai

23. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023-12-06 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4158-965/2023 dalį, kuria tenkintas ieškovo A. S. 2023-05-29 patikslinto ieškinio dalis dėl atsakovės UAB „Elpekas“ 2022-12-19 Pranešimu „Dėl 2021-01-15 Preliminariosios nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. V45.A-3-8 ir 2021-01-22 Preliminariosios nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. V45.A-5-1 nutraukimo“ inicijuoto 2021-01-15 preliminariosios nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. V45.A-3-8 (su vėlesniais pakeitimais) ir 2021-01-22 preliminariosios nekilnojamųjų daiktų pirkimo– pardavimo sutarties Nr. V45.A-5-1 nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei negaliojančiu ab initio ir 16 293,38 Eur nuostolių sumos bei 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo, ir dėl nurodytos dalies priimti naują sprendimą – ieškovo A. S. 2023-05-29 patikslintą ieškinį atmesti visa apimtimi; Perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, įskaitant bylinėjimosi išlaidas, kurios paskirstytos ir priteistos Klaipėdos apylinkės teismo 2023-12-15 papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4158-965/2023;Priteisti iš ieškovo A. S. atsakovei UAB „Elpekas“ proceso apeliacinėje instancijoje metu patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos proceso eigoje pateiktus šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

24. Atsakovė apeliacinio skundo dalyje dėl pagrindo kvalifikuoti preliminariąsias sutartis vartojimo sutartimis nebuvimo nurodo šiuos motyvus:

Žemesnės instancijos teismas

24.1. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2008 pateiktu išaiškinimu. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2008 pateiktais išaiškinimais, kad būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartis (CK 6.401 str.) yra vartojimo sutartis, bei ir šioje Byloje kvalifikuodamas ginčo Preliminariąsias sutartis vartojimo sutartimis, inter alia privalėjo patikrinti ginčo preliminariosiose sutartyse įtvirtintų sąlygų atitiktį CK 6.401 str. 2 d. 1–7 p. įtvirtintiems būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo– pardavimo sutarties turinio reikalavimams. Tačiau, kaip matyti iš Sprendimo motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas nurodytu aspektu Sprendime nieko nepasisakė, t. y. nurodytos atitikties nevertino ir jos nepagrindė.

24.2. Įvertinus preliminariųjų sutarčių turinį (jų sąlygas), yra akivaizdu, kad preliminariųjų sutarčių turinys (sąlygos) neatitinka CK 6.401 str. 2 d. 1–7 p. įtvirtintų būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties turinio taisyklių (pvz., preliminariosiose sutartyse visiškai nėra įtvirtinta sąlyga dėl Ieškovo teisės per dešimt dienų nuo jų sudarymo dienos atsisakyti šių sutarčių). Taigi preliminariųjų sutarčių sąlygoms neatitinkant CK 6.401 str. 2 d. 1–7 p. įtvirtintų privalomųjų reikalavimų, šios sutartys nelaikytinos būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartimis ir atitinkamai nelaikytinos vartojimo sutartimis.

24.3. Nurodė, nors Atsakovė ir atsiuntė Ieškovui parengtus preliminariųjų sutarčių projektus, Ieškovas nebuvo verčiamas pasirašyti šių sutarčių, taip pat turėjo teisę pasiūlyti korekcijas / papildomas sąlygas, įskaitant dėl preliminariųjų sutarčių sąlygų pasikonsultuoti su profesionaliais teisininkais. Tačiau, kaip 2023-10-27 teismo posėdžio metu aiškiai patvirtino Ieškovo atstovas, preliminariųjų sutarčių sąlygos Ieškovui tiko ir apeliantė cituoja teismo posėdyje padarytą garso įrašą.

24.4. Ieškovas savo Byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose nenurodė, kad jis yra vartotojas, nenurodė preliminariųjų sutarčių sudarymo tikslų, vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančiomis teisės normomis taip pat jokia apimtimi nesirėmė nei Byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nei savo pasisakymuose teismo posėdžių metu. 2023-10-27 teismo posėdžio metu Atsakovės atstovui paklausus Ieškovo atstovo, kokiu gi konkrečiai tikslu Ieškovo buvo ketinta įsigyti Apartamentus bei ar Ieškovas tikrai neturėjo ketinimų vėliau, t. y. įsigijęs Apartamentus savo nuosavybėn, jų perparduoti tretiesiems asmenims, buvo matyti, kad šis klausimas Ieškovo atstovui buvo šiek tiek netikėtas, kadangi Ieškovo atstovas nurodyto teismo posėdžio metu nebuvo visiškai tinkamai pasiruošęs atsakyti į abu šiuos klausimus.

24.5. Atkreipė dėmesį, kad sprendime, nurodant, jog Apartamentus Ieškovo buvo ketinta įsigyti vartojimo tikslais, pirmosios instancijos teismo netgi ir nėra nurodyta, koks konkrečiai Bylos įrodymas (dokumentas ir (ar) aplinkybė) sudaro pagrindą tokiai išvadai.

24.6. Šioje apeliacinio skundo dalyje cituojama Lietuvos kasacinio teismo praktika dėl CPK normų aiškinimo, kurioje nurodyta, kad teismo sprendimas pirmiausia privalo būti pagrįstas konkrečiais įrodymais (duomenimis), o ne spėjimais ir prielaidomis.

24.7. Vien aplinkybė, jog Atsakovė yra juridinis asmuo (ūkio subjektas / verslininkė), o Ieškovas – fizinis asmuo, savaime (per se) nesudaro pagrindo tarp šių asmenų buvusių sudarytų preliminariųjų sutarčių kvalifikavimui vartojimo sutartimis. Esminis kriterijus, pagal kurį galima atskirti, ar sutartis yra vartojimo, ar ne, yra tos sutarties sudarymo tikslas, kuris nustatomas analizuojant ir vertinant daug bylos aplinkybių, susijusių su sutarties sudarymu, turiniu, vykdymu, šalių elgesiu prieš ir po sutarties sudarymo, ir kt. Cituojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-1075/2020, 20 ir 24 punktai.

Žemesnės instancijos teismas

24.8. Pirmosios instancijos teismas Sprendime nepagrįstai ir neteisėtai kvalifikavęs preliminariąsias sutartis vartojimo sutartimis, palankiai ir selektyviai vertino įrodymus išskirtinai Ieškovo naudai.

25. Atsakovė apeliacinio skundo dalyje dėl išvadų, prieštaraujančių Byloje esantiems duomenims, darymo, dalies Byloje esančių įrodymų nevertinimo ir nepagrįstai nustatytų Atsakovės neteisėtų (nesąžiningų) veiksmų, nurodo šiuos motyvus:

Žemesnės instancijos teismas

25.1. Teismas spręsdamas, kad Atsakovė pažeidė preliminariosiose sutartyse nurodytą pagrindinių sutarčių dėl Apartamentų pirkimo–pardavimo terminą (2022-02-28), ir dėl tokio pažeidimo neva jai tenka visos iš to kylančios neigiamos pasekmės, selektyviai, neobjektyviai, nevisapusiškai įvertino Byloje esančius įrodymus, padarė išvadas, prieštaraujančias Byloje esantiems duomenims (CPK 185 str. 1 d.).

25.2. Teismas sprendimo 26 p. visiškai nepagrįstai nurodė, jog preliminariosios sutartys (t. y. jų sąlygos) nenumatė Atsakovei teisės vienašališkai pratęsti pagrindinių sutarčių dėl Apartamentų pirkimo–pardavimo sudarymo termino (2022-02-28) (preliminariųjų sutarčių 3.1. p.).

25.3. Atsakovės teisė pratęsti pagrindinių sutarčių dėl Apartamentų pirkimo– pardavimo sudarymo terminą yra aiškiai įtvirtinta preliminariųjų sutarčių 6.9. p.

Žemesnės instancijos teismas

25.4. Pirmosios instancijos teismas taip pat savo Sprendime pakartojo neteisingus Ieškovo atstovo 2023-10-27 teismo posėdžio metu nurodytus teiginius, kad pirmas Atsakovės pranešimas dėl preliminariųjų sutarčių terminų pratęsimo Ieškovui buvo pateiktas jau po termino pasibaigimo, t. y. tik 2022-05-05. Tuo tarpu atkreiptinas dėmesys, kad Atsakovė prie savo 2023-05-15 atsiliepimo į pradinį Ieškovo 2023-03-22 ieškinį [2023-05-16, DOK-20845] pridėjo du 2022-01-25 Atsakovės atsakingo asmens (G. B.) elektroninius laiškus, adresuotus Ieškovui. Šiuose elektroniniuose laiškuose buvo aiškiai nurodyta, kad dėl COVID-19 nulemtų aplinkybių statybų pradžia vėlavo, todėl atitinkamai pasirašyti pagrindinių sutarčių dėl Apartamentų bus kviečiama taip pat vėliau, t. y. 2022 m. gegužės mėn. (preliminariųjų sutarčių 6.9. p., 8.4. p.) (žr. Atsakovės 2023-05-15 atsiliepimo Priedą Nr. 7).

25.5. Tiek 2022-01-25 pranešimas apie preliminariųjų sutarčių terminų pratęsimus, tiek ir visi vėlesni Atsakovės pranešimai ta pačia tema (t. y. 2022-05-05 ir 2022-07-27 pranešimai) (žr. Ieškovo 2023-03-22 ieškinio Priedus Nr. 10-11) buvo pateikti Atsakovės Ieškovui aiškiai nurodant preliminariųjų sutarčių 6.9. p. nustatytus (t. y. abiejų šalių sulygtus) šių sutarčių pratęsimo pagrindus (t. y. COVID-19 pandemijos nulemtos aplinkybės bei trečiųjų asmenų veiksmai / neveikimas, nepriklausantys nuo Atsakovės valios) bei laikantis preliminariųjų sutarčių 8.4. p. nustatytos tvarkos (t. y. bendraujant su Ieškovu elektroniniu paštu, siunčiant jam visus pranešimus paties Ieškovo 2021-01-22 preliminariojoje sutartyje (jos preambulėje) nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)). Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad Atsakovės atstovui 2023-10-27 teismo posėdžio metu paklausus Ieškovo atstovo, kas yra tas „(duomenys neskelbtini)“, Ieškovo atstovas paaiškino, kad nepaisant to, jog elektroninio pašto adrese nurodomas vardas „(duomenys neskelbtini)“, Ieškovas su Atsakove bendravo be jokių tarpininkų ir neneigė, kad visus Atsakovės pranešimus Ieškovas gavo (klausyti garso įrašo: 01.14.18–01.15.04). Pažymėjo taip pat, kad preliminariųjų sutarčių terminų pratęsimas nepadarė įtakos Ieškovo suinteresuotumui / ketinimams įsigyti Apartamentus, kadangi 2022-12-13 elektroniniu laišku Ieškovas vis tiek reikalavo Atsakovės sudaryti pagrindines sutartis dėl Apartamentų pirkimo–pardavimo pagal preliminariosiose sutartyse nurodytas sąlygas (žr. Ieškovo 2023-03-22 ieškinio Priedą Nr. 17).

Žemesnės instancijos teismas

25.6. Pirmosios instancijos teismas taip pat Sprendime nepagrįstai nurodė, kad Atsakovė niekur nebuvo nurodžiusi priežasčių, dėl kurių pagrindinės sutartys nebuvo sudarytos iki preliminariųjų sutarčių 3.1. p. nurodytos datos, t. y. iki 2022-02-28. Šis terminas Atsakovės buvo tęsiamas remiantis preliminariosiose sutartyse nustatytais pagrindais ir šiose sutartyse nustatyta tvarka, o visos priežastys yra detalizuotos Atsakovės Ieškovui pateiktuose pranešimuose (t. y. 2022-01-25 pranešime ir 2022-05-05 bei 2022-07-27 pranešimuose) (žr. Atsakovės 2023-05-15 atsiliepimo Priedą Nr. 7 ir Ieškovo 2023-03-22 ieškinio Priedus Nr. 10-11).

Motyvuojamoji dalis

26. Atsakovė apeliacinio skundo dalyje dėl pagrįsto ir teisėto vienašališko preliminariųjų sutarčių nutraukimo nurodo šiuos motyvus:

26.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-690/2015 yra išaiškinta, kad šalių teisė susitarti dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų yra grindžiama sutarties laisvės principu. Tai reiškia, kad šalys, pasirašydamos sutartį, gali susitarti dėl konkrečių sutarties nutraukimo pagrindų (atvejų) ir sutarties nutraukimo tvarkos bei toks susitarimas tos sutarties šalims turi įstatymo galią.

26.2. Remiantis preliminariųjų sutarčių 7.2. ir 7.2.3. p., šios preliminariųjų sutarčių sąlygos suteikia Atsakovei teisę vienašališkai nutraukti preliminariąsias sutartis tokiu atveju, jeigu Atsakovė nebegali įvykdyti Preliminariųjų sutarčių arba bet kurios esminės šių sutarčių sąlygos, be kita ko, dėl trečiųjų asmenų, kurių Atsakovė negali kontroliuoti arba jiems daryti įtakos ir (ar) už kuriuos Atsakovė neatsako, veiksmų arba neveikimo.

26.3. Ieškovo prie pradinio 2023-03-22 ieškinio pridėtas Atsakovės 2022-12-08 Pranešimas „Dėl 2021-01-15 Preliminariosios nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. V45.A-3-8 ir 2021-01-22 Preliminariosios nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. V45.A-5-1 vykdymo“ (žr. Ieškovo 2023-03-22 ieškinio Priedą Nr. 16) (toliau – 2022-12-08 Pranešimas) patvirtina, kad Atsakovė su Ieškovu vykusiose derybose nenurodė, kad apskritai nebegali sudaryti su Ieškovu pagrindinių sutarčių dėl Apartamentų pirkimo–pardavimo. Atsakovė Ieškovui nurodė, kad nebegali Apartamentų parduoti už tokią jų kainą, kokia yra numatyta preliminariosiose sutartyse. Ieškovo prie pradinio ieškinio pridėtas 2022-12-13 elektroninis laiškas (žr. Ieškovo 2023-03-22 ieškinio Priedą Nr. 17) patvirtina tai, kad Ieškovas pats atsisakė nupirkti Apartamentus už Atsakovės 2022-12-08 Pranešimu pasiūlytą kiek didesnę Apartamentų kainą.

26.4. Negalėjimą parduoti Apartamentų už preliminariosiose sutartyse nustatytas jų kainas patvirtina šios aplinkybės, kurias aiškiai patvirtina Byloje esantys duomenys:

1.Preliminariosios sutartys buvo sudarytos ir Apartamentų statybos vykdytos vykstant pasaulinei COVID-19 pandemijai, dėl kurios pasaulio šalių vyriausybių pritaikyti suvaržymai, siekiant stabdyti viruso plitimą, palaipsniui sukėlė neigiamas pasekmes ir nekilnojamojo turto vystymo bei statybų sektoriui (t. y. dėl gamybos nutraukimo prasidėjo trikdžiai medžiagų ir įrengimų tiekimo grandinėje; turėjo būti vykdomas darbų perorganizavimas; dėl tiekimo strigimų padidėjo statybos išlaidos; ir kt.). Su nurodytomis neigiamomis pasaulinės pandemijos sukeltomis pasekmėmis susidūrė visas nekilnojamojo turto vystymo (statybos) sektorius bei tai yra visiems (kartu ir Ieškovui) gerai žinoma aplinkybė, kadangi apie tai buvo daug rašoma ir kalbama viešojoje erdvėje (žr. Atsakovės 2023-05-15 atsiliepimo Priedą Nr. 1).

Žemesnės instancijos teismas

2.Pirmosios instancijos teismas Sprendimo motyvuose nurodė, kad Atsakovė yra verslininkė ir neva vien šis statusas lyg savaime turėjo lemti, jog Atsakovė, sudarydama preliminariąsias sutartis, turėjo / galėjo nuspėti, kokias pasekmes statybų / nekilnojamojo turto vystymo sektoriui ilgalaikėje perspektyvoje sukels COVID-19 pandemija. Tačiau tokie pirmosios instancijos teismo teiginiai neturi absoliučiai jokio loginio pagrindimo ir apskritai ryšio. Tai, kad Atsakovė yra verslininkė, statanti ir parduodanti nekilnojamojo turto objektus, savaime dar nereiškia, kad ji iš anksto galėjo numatyti, kokias pasekmes galiausiai sukels COVID-19 pandemija.

3.Apartamentų statybos buvo vykdomos ir Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą fone. 2022 m. vasario 24 d. Rusijos karinės pajėgos įsiveržė į Ukrainos teritoriją, o tuo tarpu Europos Sąjunga, reaguodama į Rusijos karinę agresiją, pradėjo taikyti sankcijas Rusijai ir Rusijos sąjungininkei Baltarusijai. Didelės naftos kainos, pailgėję transportavimo maršrutai (pvz., statybinių medžiagų ir jų gaminių importas iš Azijos), didelė paklausa bei sumažėjusi pasiūla nulėmė stipriai išaugusias statybinių medžiagų ir jų transportavimo kainas (žr. Atsakovės 2023-05-15 atsiliepimo Priedą Nr. 2);

4.Ieškovas Byloje rėmėsi ta aplinkybe, kad, sudarant preliminariąsias sutartis, buvo sutarta, kad Apartamentų statybos bus užbaigtos iki 2022-02-28, o pačios preliminariosios sutartys buvo sudarytos jau prasidėjus COVID-19 pandemijai (t. y. 2021-01-15 ir 2021-01-22). Atsižvelgiant į tai, anot Ieškovo, Atsakovė negali remtis šiomis aplinkybėmis, kaip preliminariųjų sutarčių 7.2. ir 7.2.3. p. taikymo pagrindu. Šiems Ieškovo motyvams Sprendime pritarė ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau šio apeliacinio skundo II.2. dalyje jau yra išsamiai išdėstyti argumentai, kurie paneigia pirmosios instancijos teismo Sprendimo išvadas, kad visa tai, kas įvyko po 2022-02-28 datos, nėra reikšminga bei kad visos to neigiamos pasekmės tenka vien Atsakovei, todėl Atsakovė šioje apeliacinio skundo dalyje detaliai nebesikartoja. Šiuo aspektu Atsakovė tik dar kartą atkreipia dėmesį, kad Apartamentų galutinė statybos data buvo nukeliama (terminas pagrindinėms sutartims sudaryti buvo tęsiamas), o Ieškovas dėl to neprieštaravo, su terminų pratęsimu sutiko, pratęsimai, kaip jau aptarta šiame apeliaciniame skunde, buvo atlikti pagrįstai ir teisėtai. Neigiamos įtakos statybų sektoriui padarė ir rekordinė infliacija (Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 2022 metus statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo beveik 20 proc.) (žr. Atsakovės 2023-05-15 atsiliepimo Priedą Nr. 3);

5.Remiantis oficialiais Lietuvos statistikos departamento pateikiamais duomenimis (žr. Atsakovės 2023-05-15 atsiliepimo Priedą Nr. 4), per 2022 metus nuolatos ir drastiškai augo statybos sąnaudų elementų kainų indeksai (pvz., statybos sąnaudų elementų kainos indeksas 2021 m. sausio mėn., t. y. kai buvo sudarytos abi preliminariosios sutartys, buvo tik 114,3206, o tuo tarpu per visus 2022 metus statybos sąnaudų elementų kainos indeksas palaipsniui kilo nuo 127,7891 (2022 m. sausio mėn.) iki 148,3763 (2022 m. gruodžio mėn.);

6. Įsisiūbavus COVID-19 pandemijai bei karo veiksmams Ukrainoje, sparčiai augant infliacijai (t. y. laikotarpiu nuo 2020 iki 2022 metų) ėmė brangti statybinių medžiagų ir gaminių bei statybos darbų kainos, tai patvirtina ne tik viešai visiems prieinama informacija, bet ir Atsakovės tiekėjų pateikti pranešimai bei pavyzdinės sutartys su tiekėjais ir rangovais (žr. Atsakovės 2023-05-15 atsiliepimo Priedą Nr. 5; 2023-11-15 Rašytinių paaiškinimų Priedus Nr. 1-3 ir šių paaiškinimų 8 pastraipą). Tiekėjų pranešimuose yra nurodyta, kad pagrindinių statybinių medžiagų kainos kilo itin žymiai (pvz., silikatiniai blokai – 51 proc.; gipso kartono produkcija – 116 proc., cementas – 88 proc.; ir kt.);

7.Išaugusios statybinių medžiagų, gaminių ir statybos darbų kainos tiesiogiai lėmė išaugusią statybų savikainą, dėl to Atsakovė, įvertinusi savo galimybes, paprasčiausiai objektyviai jau nebegalėjo parduoti Ieškovui Apartamentų už preliminariosiose sutartyse nustatytas tų Apartamentų kainas;

8.Atsakovė yra ūkio subjektas, kuris iš savo vykdomos veiklos vykdymo tikisi ir siekia gauti naudą (pelną), o ne nuostolius ir praradimus. Be to, vykdomoms nekilnojamojo turto objektų statyboms ir įrengimui finansuoti inter alia Atsakovės yra naudojami bankų bei kitų kredito įstaigų suteikti kreditai (paskolos), kuriuos Atsakovei būtina grąžinti bei taip pat atsiskaityti su kitais savo kreditoriais (tiekėjais, rangovais, ir kt.). Šios aplinkybės lemia, kad nė viena preliminariųjų sutarčių nuostata Atsakovė neprisiėmė ir negalėjo prisiimti įsipareigojimo parduoti Apartamentus Ieškovui už preliminariosiose sutartyse nustatytas kainas net ir tokiu atveju, jeigu toks pardavimas nulemtų Atsakovei nuostolių ir reikšmingų praradimų patyrimą. Priešingai – tokiam atvejui preliminariosios sutarties 7.2. ir 7.2.3. p. itin aiškiai įtvirtino Atsakovės galimybę išeiti iš ikisutartinių santykių, kurie siejo Atsakovę ir Ieškovą. Atsakovė, įvertinusi visą situaciją ir savo galimybes, nesusitarusi su Ieškovu dėl kitų Apartamentų kainų, šia galimybe pasinaudojo, pateikdama Ieškovui 2022-12-19 Pranešimą.

8.Aptariamu aspektu reikšminga, jog Bylai yra pateikti dokumentai, kurie patvirtina nurodytas aplinkybes, susijusias su kreditų naudojimu bei Atsakovės siekiu sąžiningai išvengti nuostolių patyrimo:

26.5. Pirmiau nurodyti duomenys, esantys Byloje, taip pat itin aiškiai patvirtina, kad visi Atsakovės pasiūlymai Ieškovui dėl Apartamentų pirkimo–pardavimo kainos buvo racionalūs ir kompromisiniai (t. y. Ieškovui Atsakovės vis tiek buvo siūloma įsigyti Apartamentus už žemesnę 1 kv. m kainą nei kaina, kuri yra nurodyta Kredito sutartyje Nr. 22-020257-IN, taip pat labai artima savikainai kaina).

26.6. Pirmosios instancijos teismas Sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog 2021-05-06 Susitarimo „Dėl 2021-01-15 Preliminariosios nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. V45.A-3-8 pakeitimo“ (žr. Ieškovo 2023-03-22 ieškinio Priedą Nr. 5) (toliau – 2021-05-06 Susitarimas) 4 punkte numatyta tai, jog: „Šalys susitaria, kad Kaina nebus didinama, ar kitaip perskaičiuojama pardavėjo iniciatyva dėl statybinių medžiagų ar paslaugų brangimo.“. Tačiau ši 2021-05-06 Susitarimo sąlyga nepašalino Atsakovės galimybės taikyti preliminariosios sutarties 7.2. ir 7.2.3. p. bei dėl anksčiau nurodytų priežasčių išeiti iš ikisutartinių santykių su Ieškovu (t. y. nutraukti preliminariąsias sutartis).

26.7. Atkreiptinas dėmesys, kad 2021-05-06 Susitarimo pagrindu buvo keičiama tik 2021-01-15 preliminarioji sutartis, o 2021-01-22 Preliminarioji sutartis keičiama nebuvo, tai reiškia, jog 2021-05-06 Susitarimo 4 p. nedaro absoliučiai jokios įtakos 2021-01-22 preliminariosios sutarties vykdymui ir jos sąlygoms.

26.8. Svarbus aspektas yra tas, kad 2021-05-06 Susitarimo pagrindu 2021-01-15 preliminariosios sutarties sąlygos, numačiusios 2021-01-15 preliminariosios sutarties vienašališko nutraukimo pagrindus (iš jų 2021-01-15 preliminariosios sutarties 7.2. ir 7.2.3. p.), nebuvo keičiamos (koreguojamos). 2021-05-06 Susitarimo pagrindu iš esmės tebuvo pakeistos tik sąlygos, numačiusios Apartamentų A-3-8 kainą. 2021-05-06 Susitarimo 4 p. taip pat nebuvo numatyta, kad, esant statybinių medžiagų ir (arba) paslaugų brangimui, Atsakovė bet kokiu atveju prisiima besąlygišką įsipareigojimą parduoti Apartamentus A-3-8 Ieškovui, nepriklausomai nuo tokio pardavimo (sandorio) pasekmių Atsakovei (t. y. net ir tuo atveju, jeigu Apartamentų A-3-8 pardavimas už 2021-01-15 preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą Atsakovei sąlygotų nuostolius bei praradimus). Kitaip tariant, 2021-05-06 Susitarimo 4 p. nebuvo ribojama 2021-01-15 preliminariosios sutarties 7.2., 7.2.3. p. įtvirtinta Atsakovės teisė išeiti iš ikisutartinių santykių, esant rimtoms, šiuose aptariamos sutarties punktuose nurodytoms, priežastims. Priešingai – 2021-01-15 preliminariosios sutarties 7.2. ir 7.2.3. p. nuo pat 2021-01-15 preliminariosios sutarties sudarymo buvo ir po 2021-05-06 Susitarimo sudarymo taip ir liko įtvirtinta Atsakovės galimybė, esant tokiai situacijai, kai pardavimas nėra galimas dėl nuo Atsakovės nepriklausančių priežasčių (t. y. priežasčių, nulemtų trečiųjų asmenų veiksmų / neveikimo), išeiti iš ikisutartinių santykių. Tuo tarpu, kaip minėta, 2021-05-06 Susitarimo 4 p. kita sutartis, t. y. 2021-01-22 preliminarioji sutartis, apskritai jokiais aspektais net ir nebuvo keičiama.

26.9. Atsakovė šiuo atveju pagrįstai ir teisėtai pasinaudojo preliminariųjų sutarčių 7.2., 7.2.3. p. įtvirtinta savo teisių ir interesų gynybos priemone bei dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių jau nebegalėdama parduoti Apartamentų už preliminariosiose sutartyse nustatytas tų Apartamentų kainas, o Ieškovui atsisakant juos nupirkti už kiek didesnę kainą (t. y. 2022-12-08 Pranešime pasiūlytą kompromisinę arba kokią nors kitą šalių bendrai sutartą kompromisinę kainą), nutraukė su Ieškovu sudarytas preliminariąsias sutartis. Vykdydama preliminariųjų sutarčių 7.2.3. p., Atsakovė grąžino Ieškovui visą Ieškovo pagal preliminariąsias sutartis Atsakovei sumokėtą avansą. Ieškovas savo ruožtu aptariama preliminariųjų sutarčių sąlyga įsipareigojo nereikšti Atsakovei jokių pretenzijų dėl kokių nors papildomų kompensacijų.

27. Atsakovė apeliacinio skundo dalyje Dėl esminės sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (Atsakovės neteisėtų / nesąžiningų veiksmų) nebuvimo nurodo šiuos motyvus:

27.1. CK 6.165 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022 2022-09-12 nutartyje yra išaiškinta, kad šalies nesąžiningas elgesys yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, kai šalis neįvykdo preliminariosios sutarties, t. y. atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Pirmosios instancijos teismas priimtame Sprendime neteisėtus Atsakovės veiksmus pripažino ir iš esmės vertino juos tik per preliminariųjų sutarčių nutraukimo teisėtumo klausimo išsprendimą.

27.2. Atsakovė, nutraukdama Preliminariąsias sutartis, siekė išvengti neigiamų pasekmių kilimo, todėl, įvertinusi susidariusią situaciją (iš jų dėl nuo jos nepriklausančių veiksmų išaugusią Apartamentų statybos savikainą, Preliminariosiose sutartyse nustatytas Apartamentų kainas ir nepavykusį pasiekti susitarimą su Ieškovu), pasinaudojo savo teise nutraukti preliminariąsias sutartis 7.2., 7.2.3. p. įtvirtintu pagrindu, todėl jokių neteisėtų (nesąžiningų) veiksmų Ieškovo atžvilgiu neatliko.

27.3. Vertinant Atsakovės elgesį sąžiningumo Ieškovo atžvilgiu aspektu, svarbu įvertinti ir šiame apeliaciniame skunde jau taip pat minėtą aplinkybę, kad Atsakovė ne iš karto pasinaudojo savo teise nutraukti preliminariąsias sutartis, bet pirmiausia aktyviai stengėsi išsaugoti ikisutartinius santykius, t. y. teikė Ieškovui pasiūlymus susitarti dėl turtinių vienetų kainos, kuri bent kažkiek atkurtų sutartinių santykių balansą. Šioje apeliacinio skundo dalyje cituojamas atsakovės 2022-09-14 pranešimas „Dėl 2021-01-15 Preliminariosios nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. V45.A-3-8 ir 2021-01-15 Rangos sutarties Nr. V45.A-3-8R vykdymo“ (žr. Ieškovo 2023-03-22 ieškinio Priedą Nr. 12), 2022-09-14 Pranešimas „Dėl 2021-01-22 Preliminariosios nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. V45.A-5-1 ir 2021-01-22 Rangos sutarties Nr. V45.A-5-1R vykdymo“ (žr. Ieškovo 2023-03-22 ieškinio Priedą Nr. 12), 2022-12-08 Pranešimas (žr. Ieškovo 2023-03-22 ieškinio Priedą Nr. 16). 57.4. Tuo pačiu 2022-12-08 Pranešimu (žr. Ieškovo 2023-03-22 ieškinio Priedą Nr. 16) buvo siūlomas ir kitas variantas, t. y. Ieškovui nupirkti arba Apartamentus A-3-8, arba Apartamentus A-5-4 už šiame pranešime nurodytas kainas.

27.4. Kaip patvirtina kartu su Ieškovo pradiniu 2023-03-22 ieškiniu pateiktas Ieškovo atsakymas (žr. Ieškovo 2023-03-22 ieškinio Priedą Nr. 17), Ieškovas – net Atsakovei paaiškinus kainų padidinimo priežastis ir netgi nurodžius, kad net ir padidinus kainas, Apartamentus Ieškovas vis tiek įsigytų didesnės vertės nei už juos sumokėtų Atsakovei, kategoriškai atsisakė nupirkti Apartamentus už didesnes kainas, nei jos nurodytos preliminariosiose sutartyse.

27.5. Reikšminga yra ir tai, kad Atsakovė 2022-10-06 elektroniniu laišku netgi kvietė Ieškovą susitikti Apartamentuose, juos apžiūrėti ir gyvai kartu aptarti susidariusią situaciją (žr. Ieškovo 2023-03-22 ieškinio Priedą Nr. 13), tačiau Ieškovas ėmė ir pradingo, t. y. į Atsakovės elektroninius laiškus nereagavo, neatsakė nei elektroniniu paštu, nei telefonu, jokio noro susitikti ir aptarti susidariusią situaciją taip pat neparodė. Šiuo aspektu aptartina, jog Ieškovas dublike yra nurodęs, kad tuo laikotarpiu, kai Atsakovė siūlė kartu susitikti Apartamentuose ir pasikalbėti gyvai, jis buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos, tačiau Ieškovas nepateikė Bylai jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų, taip pat nepaaiškino, kaip išvykimas iš Lietuvos Respublikos galėjo jam sutrukdyti telefonu ar elektroniniu paštu informuoti Atsakovę apie savo išvykimą ir pabandyti susitarti su Atsakove dėl kitos susitikimo datos ir laiko, nurodant Atsakovei negalėjimo susitikti Atsakovės nurodytu laiku priežastis.

27.6. Ieškovas pagaliau atsiliepė tik 2022-11-09, kai parašė elektroninį laišką, jog gali visiškai atsisakyti Apartamentų A-5-1, tačiau Apartamentus A-3-8 Atsakovė vis tiek turėtų parduoti Ieškovui už ne didesnę kainą nei nurodyta 2021-01-15 preliminariojoje sutartyje (žr. Ieškovo 2023-03-22 ieškinio Priedą Nr. 14). Šiuo aspektu yra atkreiptinas dėmesys, kad 2022-12-08 Pranešimu Atsakovė iš esmės beveik visiškai nusileido Ieškovui ir pasiūlė jam Apartamentus A-3-8 įsigyti už 2 500,00 EUR (su PVM) / 1 m2 kainą, nors tuo tarpu 2021-01-15 Preliminariojoje sutartyje nurodyta Apartamentų A-3-8 kaina 2 346,00 EUR (su PVM) / 1 m2 (t. y. nurodė tik 154,00 Eur (su PVM) / 1 m2 didesnę kainą), bet Ieškovas buvo kategoriškas ir nesileido į jokias derybas. Šiuo aspektu itin stebina Ieškovo 2022-12-13 elektroniniame laiške nurodytas teiginys, kad Atsakovė neva nepateikė Ieškovui įrodymų, kad Atsakovė negali parduoti Apartamentų už preliminariosiose sutartyse nurodytas kainas, kai pats Ieškovas neparodė noro susitikti ir gyvai bei išsamiai aptarti visą susidariusią situaciją (žr. Ieškovo 2023-03-22 ieškinio Priedą Nr. 17).

27.7. Tą aplinkybę, jog Atsakovė elgėsi sąžiningai ir stengėsi išsaugoti ikisutartinius santykius su Ieškovu ir galiausiai sudaryti pagrindines sutartis, patvirtina ir tai, kad Atsakovė geranoriškai laukė, kol Ieškovas sumokės visą avanso sumą pagal preliminariąsias sutartis. Ieškovas net keletą kartų prašė Atsakovės, kad ši palauktų viso avanso sumokėjimo, o Atsakovė sutiko palaukti ir laukė (žr. Atsakovės 2023-05-15 atsiliepimo Priedą Nr. 6).

27.8. Atkreiptinas dėmesys, kad Atsakovės sąžiningumą ir siekį išsaugoti ikisutartinius santykius su Ieškovu bei siekį sudaryti pagrindines sutartis patvirtina ir Atsakovės Ieškovui siųstas 2022-09-14 elektroninis laiškas (žr. Ieškovo 2023-03-22 ieškinio Priedą Nr. 12), su kuriuo kartu Ieškovui buvo atsiųsti 2022-09-14 Pranešimas „Dėl 2021-01-22 Preliminariosios nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. V45.A-5-1 ir 2021-01-22 Rangos sutarties Nr. V45.A-5-1R vykdymo“ bei 2022-09-14 Pranešimas „Dėl 2021-01-22 Preliminariosios nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. V45.A-5-1 ir 2021-01-22 Rangos sutarties Nr. V45.A-5-1R vykdymo“ (žr. Ieškovo 2023-03-22 ieškinio Priedą Nr. 12). Atsakovė nurodytame elektroniniame laiške nurodė, kad, siekdama kompromiso, Atsakovė netaikys Ieškovui papildomo įkainio už statybų eigoje nutartą įrengti Apartamentų vėdinimo sistemos įrengimą (t. y. ortakių su slopintuvais įrengimą), kurių kaina Apartamentams yra apie 2 800,00 Eur, ir šią išlaidų sumą padengs savo lėšomis.

27.9. Atsakovė tinkamai informavo ieškovą apie tai, kad iki 2022-02-28 dar nepavyks užbaigti Apartamentų statybų ir pagrindinės sutartys negalės būti sudaromos iki 2022-02-28, Atsakovė informavo dar 2022-01-25 elektroniniais laiškais (žr. Atsakovės 2023-05-15 atsiliepimo Priedą Nr. 7). Kitaip tariant, apie situaciją Ieškovas visada Atsakovės buvo informuojamas laiku, tai taip pat patvirtina visiškai tinkamą Atsakovės elgesį ikisutartiniuose santykiuose.

27.10. Ieškovas vengė ir iš esmės atsisakė ieškoti bet kokio kompromiso ir būtent todėl pagrindinės sutartys ir nebuvo sudarytos, t. y. dėl Ieškovo atsisakymo bendradarbiauti, paisyti ne tik savo paties, bet ir kitos ikisutartinių santykių šalies (t. y. Atsakovės) interesų, nekilnojamojo turto vystymo sektoriuje esant išskirtinėms, ekstraordinarioms aplinkybėms.

27.11. Ieškovas Byloje taip pat visiškai neįrodinėjo, kad dėl nežymiai padidintos turtinių vienetų kainos jis būtų patyręs kokių nors reikšmingų neigiamų pasekmių. Ieškovas dublike tik nurodė, kad būtų patyręs neplanuotų (papildomų) išlaidų, jeigu būtų sutikęs su Atsakovės pasiūlymu mokėti kiek didesnes kainas už Apartamentus nei buvo sutarta preliminariosiose sutartyse. Tačiau, remiantis paties Ieškovo ieškinyje nurodyta ir Byloje užimta pozicija, kad Atsakovės su trečiaisiais asmenimis sudarytų Apartamentų pirkimo –pardavimo kainos yra lygios arba labai artimos Apartamentų rinkos kainai, Ieškovas – jeigu būtų sutikęs su Atsakovės pateiktu pasiūlymu mokėti už Apartamentus kiek didesnes kainas – būtų vis tiek savo nuosavybėn įsigijęs žymiai rinkoje vertesnius nekilnojamojo turto objektus, nei būtų už juos sumokėjęs Atsakovei, o tai reiškia, kad, Ieškovui išnuomojus, o vėliau pardavus, arba iš karto pardavus Apartamentus rinkos kainomis, Ieškovas ne tik būtų tas neplanuotas (papildomas) išlaidas visiškai pasidengęs, bet dargi žymiai uždirbęs. Be to, Ieškovui net ir neturint ketinimų tuoj pat parduoti arba išnuomoti Apartamentus, Ieškovas savo nuosavybėje bet kokiu atveju būtų turėjęs rinkoje vertesnį nekilnojamąjį turtą, nei būtų už jį sumokėjęs Atsakovei. Vertinant vien tai, manytina, nėra pagrindo išvadai, kad Ieškovui sutikus su Atsakovės pasiūlymais ir sudarius pagrindines sutartis už šiek tiek didesnes kainas, Ieškovui būtų kilę kokių nors reikšmingų neigiamų pasekmių. Priešingai, kadangi visi Atsakovės pasiūlymai Ieškovui buvo visiškai racionalūs ir naudingi, Ieškovas, sudaręs pagrindines sutartis, būtų įgijęs didelės turtinės naudos.

28. Atsakovė apeliacinio skundo dalyje dėl nukrypimo nuo naujausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos restitucinių nuostolių priteisimo klausimu nurodo šiuos motyvus:

Žemesnės instancijos teismas

28.1. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės ieškovui 16 293,38 Eur nuostolių sumą, taip pat absoliučiai be jokio pagrindo nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota naujausia praktika, t. y. 2023-10-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-421/2023.

28.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo pačioje naujausioje teisminėje praktikoje aktualiu klausimu išaiškino, kad, sprendžiant dėl preliminariąją sutartį pažeidusios (nesąžiningos) šalies atsakomybės (jeigu nesąžiningumas nustatytas), nukentėjusi preliminariosios sutarties šalis neturėtų būti pastatoma į tokią padėtį, kurioje šalis būtų, jeigu preliminariąją sutartį pažeidusi šalis būtų tinkamai įvykdžiusi preliminariąją sutartį. Kainų skirtumo metodas (principas), priteisiant nuostolius, yra galimas ir tinkamas metodas, tačiau tokiu atveju nukentėjusi preliminariosios sutarties šalis, gindama prarastą galimybę, byloje turi įrodyti, kad, iki sudarydama preliminariąją sutartį su nesąžininga preliminariosios sutarties šalimi, ji turėjo galimybę nusipirkti analogišką objektą už palankią kainą, tačiau dėl pasitikėjimo nesąžininga preliminariosios sutarties šalimi, nukentėjusioji šalis šią galimybę prarado ir galiausiai vis dėlto turėjo sudarytį pagrindinę sutartį dėl to objekto su trečiuoju asmeniu sau blogesnėmis sąlygomis. Tik tokiu atveju, remiantis naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi aktualiu klausimu, nukentėjusiai šaliai galėtų būti priteisiamas kainų skirtumas, t. y. skirtumas ne tarp preliminariosios sutarties kainos ir kainos, už kurią tas daiktas buvo parduotas trečiajam asmeniui, o skirtumas tarp nukentėjusiosios šalies galiausiai su trečiuoju asmeniu sudarytos analogiško objekto pirkimo–pardavimo kainos ir tos kainos, už kurią nukentėjusioji šalis turėjo galimybę nusipirkti analogišką objektą, iki sudarydama preliminariąją sutartį su ja pažeidusia (nesąžininga) šalimi.

28.3. Ieškovas visiškai neįrodinėjo, kad sudarė analogiško buto (butų) pirkimo– pardavimo sutartis bei kad dėl pasitikėjimo Atsakove šiuo atveju jis prarado galimybę nusipirkti analogiškus daiktus (butus) už sau palankesnę kainą. Tuo tarpu tas kainų skirtumo metodas, kuriuo Ieškovas remiasi šioje Byloje, t. y. skirtumas tarp Atsakovės sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių su trečiaisiais asmenimis kainų ir kainų, nustatytų tarp Ieškovo ir Atsakovės buvusiose sudarytose preliminariosiose sutartyje, remiantis naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi prarastos galimybės gynybos klausimu, jokia apimtimi (nei daline, nei visiška) negalėjo būti taikomas. Pirmosios instancijos teismas, nors ir tik iš dalies (t. y. tik 16 293,38 Eur sumos apimtimi), bet iš esmės taikė nurodytą metodą ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuluotą taisyklę, jog nukentėjusi preliminariosios sutarties šalis (su ta sąlyga, jeigu Ieškovas būtų pripažintas nukentėjusia šalimi, o Atsakovė – nesąžininga) negali būti pastatoma į tokią padėtį, kurioje ji būtų atsidūrusi, jeigu preliminariosios sutartys būtų įvykdytos, t. y. į padėtį lyg pagrindinės sutartys būtų buvusios sudarytos, ir, pavyzdžiui, Ieškovas vėliau būtų pats realizavęs iš Atsakovės įsigytus Apartamentus tretiesiems asmenims už tokias ar panašias kainas, už kurias tą padarė Atsakovė.

29. Apeliacinio skundo dalyje dėl papildomo sprendimo įsiteisėjimo ir pakeitimo / panaikinimo tvarkos nurodoma, kad panaikinus pagrindinį sprendimą dėl bylos esmės, papildomas sprendimas taip pat netenka teisinės galios (nebent būtų priešingai pasisakyta aukštesnės instancijos teismo (žr. Vilniaus apygardos teismo 2019-10-08 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1059-933/2019).

30. Atsakovės atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašoma ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus šių išlaidų patyrimą patvirtinančius dokumentus. Nurodoma, kad ieškovo nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-09-12 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022 pateiktas toje byloje spręsto šalių ginčo teisinis kvalifikavimas šioje Byloje, kaip visiškai pagrįstai nusprendė ir pirmosios instancijos teismas, nėra taikytinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022 aplinkybės buvo tokios, kad preliminariojoje sutartyje nurodytas nekilnojamojo turto objektas pardavėjo, pažeidžiant preliminariąją sutartį (įsipareigojimą parduoti objektą), nebuvo parduotas kitai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. šis objektas už didesnę nei preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą buvo perleistas trečiajam asmeniui. Tuo tarpu šioje Byloje Atsakovė ne apskritai atsisakė perleisti Ieškovui ginčo Apartamentus, bet siūlė juos perleisti Ieškovui už kiek didesnę kainą nei nurodyta preliminariosiose sutartyse. Paskutinė Apartamentų kaina, prieš Atsakovei 2022-12-19 Pranešimu nutraukiant preliminariąsias sutartis, buvo nurodyta Atsakovės Ieškovui pateiktame 2022-12-08 Pranešime „Dėl 2021-01-15 Preliminariosios nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. V45.A-3-8 ir 2021-01-22 Preliminariosios nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. V45.A-5-1 vykdymo“ (žr. Ieškovo 2023-03-22 ieškinio Priedą Nr. 16) (toliau – 2022-12-08 Pranešimas). Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovas nesutiko nupirkti Apartamentų už didesnę kainą ir šalims šiuo klausimu susitarti nepavyko, abi preliminariosios sutartys Atsakovės buvo nutrauktos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad skundžiamame Sprendime iš esmės nėra nurodyta, jog Atsakovės neteisėti veiksmai šiuo atveju pasireiškė tuo, kad Atsakovė apskritai atsisakė sudaryti pagrindines Apartamentų sutartis su Ieškovu ir vietoj to perleido Apartamentus kitiems asmenims. Sprendime tik nurodyta, kad Atsakovė atsisakė sudaryti pagrindines sutartis su Ieškovu pagal preliminariosiose sutartyse nurodytas jų kainas.

31. Atsakovės atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą dalyje dėl žalos dydžio nurodoma, kad Ieškovas visiškai neatsižvelgia į tai ir savo apeliaciniame skunde visiškai neaptaria to, jog tam, kad teismo sprendimu būtų priteistas tam tikras žalos (nuostolių) dydis, yra būtina įrodyti (pagrįsti) ne vien tik neteisėtus veiksmus ir žalą (nuostolius), bet ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (nuostolių) (CK 6.247 str.). Priežastinis ryšys yra būtinoji civilinės atsakomybės taikymo sąlyga, t. y. negali būti priteisti nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu nėra susiję su neteisėtais veiksmais. Tuo tarpu šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas Sprendimą, akivaizdžiai būtent ir nenustatė priežastinio ryšio tarp visos Ieškovo ieškinyje nurodomos žalos (nuostolių) sumos, t. y. visos 36 955,54 Eur sumos, bei Atsakovo neteisėtų veiksmų (t. y. Apartamentų nepardavimo už preliminariosiose sutartyse nurodytas kainas). Pirkimo–pardavimo sutarčių nesudarymą su Ieškovu nulėmė ne tai, kad Atsakovė apskritai atsisakė parduoti Apartamentus Ieškovui, bet tai, kad Ieškovas atsisakė nupirkti Apartamentus už Atsakovės Ieškovui pasiūlytą kiek didesnę jų kainą ir dėl to ikisutartiniai santykiai nesitransformavo į sutartinius (pagrindinės sutartys nebuvo sudarytos). Byloje nėra jokių duomenų, kad Atsakovė būtų apskritai atsisakiusi parduoti Apartamentus Ieškovui. To šioje Byloje neįrodinėjo ir Ieškovas. Jeigu Ieškovas vis dėlto būtų sudaręs pagrindines sutartis už Atsakovės jam pasiūlytą Apartamentų kainą, preliminariosios sutartys nebūtų buvusios nutrauktos, o Ieškovas savo nuosavybėn būtų įsigijęs Apartamentus už 83 590,08 Eur be PVM (Apartamentai A-3-8 + automobilio statymo vieta) ir 82 765,29 Eur be PVM Apartamentai A-5-1 + automobilio statymo vieta + dviračių saugykla) kainą bei atitinkamai būtų savo nuosavybėn įgijęs 100 850,41 Eur be PVM (Apartamentai A-3-8 + automobilio statymo vieta) bei 86167,11 Eur be PVM (Apartamentai A-5-1 + automobilio statymo vieta + dviračių saugykla) vertės turtą (remiantis paties Ieškovo pareikštame ieškinyje nurodytomis Apartamentų vertėmis / kainomis ir pateiktu jų apskaičiavimu). Ieškovui sutikus su Atsakovės 2022-12-08 pateiktu pasiūlymu) būtų tik didesnė 16 293,38 Eur suma (7 908,26 Eur + 8 385,12 Eur), o tuo tarpu pačius Apartamentus Ieškovas būtų turėjęs savo nuosavybėje. Nors skundžiamame Sprendime šiuo klausimu pirmosios instancijos teismo ir visiškai nebuvo pasisakyta, tačiau 20 662,16 Eur suma Ieškovo naudai Sprendimu pagrįstai bei teisėtai nepriteista ir vertinant ginčo situaciją atleidimą nuo civilinės atsakomybės reglamentuojančių teisės normų kontekste.

32. Atsakovės atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą nurodoma, kad absoliučia didžiąja dalimi Ieškovas, atsisakydamas sudaryti pagrindines sutartis, pats savo veiksmais sukūrė dabar Byloje reikalaujamus jam priteisti nuostolius, todėl net jeigu šioje Byloje ir būtų konstatuota, jog yra visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (hipotetiškai tariant), Atsakovė didžiąja dalimi yra atleistina civilinės atsakomybės taikymo CK 6.253 str. 5 d. įtvirtintu pagrindu, t. y. dėl to, kad didžiąją dalį Ieškovo ieškinyje nurodomų bei prašomų iš Atsakovės priteisti nuostolių tiesiogiai sukėlė būtent pats Ieškovas, atsisakydamas sudaryti pagrindines sutartis ir įsigyti Apartamentus už Atsakovės pasiūlytą kainą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kuri, beje, yra dar vėlesnė nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-09-12 priimta nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, yra aiškiai nurodyta tai, kad viena iš sąlygų taikyti kainų skirtumo metodą, kuriuo šioje Byloje iš esmės ir remiasi Ieškovas, yra tik nustačius nekilnojamojo turto objekto rinkos kainą, buvusią preliminariosios sutarties pasibaigimo metu. Šią rinkos kainą privalo įrodyti būtent ta šalis, kuri reikalauja priteisti nuostolius. Ieškovo Byloje užimta pozicija turėtų būti vertinama kaip nepagrįsta dar ir todėl, kad yra prieštaringa, nes ieškovas viso Bylos proceso metu įtikinėjo, kad Pirkimo–pardavimo sutartyse, Atsakovės sudarytose su trečiaisiais asmenimis, nurodytos Apartamentų kainos yra labai artimos arba lygios jų rinkos kainai. Tuo tarpu, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo Sprendime padarytas išvadas, jog Atsakovės 2022-12-08 Pasiūlyme nurodytos kiek didesnės Apartamentų kainos buvo realios, nurodo, kad neva Atsakovė Byloje neįrodo, kad 2022-12-08 Pasiūlyme nurodytos Apartamentų kainos atitinka Apartamentų rinkos vertes.

33. Ieškovo atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašoma atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas

34. Ieškovo atsiliepime į atsakovės apeliacinio skundo dalį dėl vartojimo teisinių santykių nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-608/2008 konstatuota, jog, sistemiškai aiškinant CK 6.165 ir 6.401 straipsnių teisės normas, pažymėtina, kad CK 6.165 straipsnis yra CK šeštosios knygos II dalies „Sutarčių teisė“ XII skyriaus „Sutarčių sudarymas“ norma, tuo tarpu CK 6.401 straipsnis yra atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančios CK šeštosios knygos dalies skirsnyje, skirtame nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartims reglamentuoti. Specifinė būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties subjektinė sudėtis (pirkėjas – fizinis asmuo, pardavėjas – juridinis asmuo), sutarties šalių tikslai (pirkėjo – savo ar savo šeimos narių aprūpinimas būstu, pardavėjo – paprastai veiklos vykdymas su verslu susijusiais tikslais) lemia tai, kad ši sutartis laikytina vartojimo sutartimi (CK 1.39 straipsnio 1 dalis) ir jai taikytinos vartotojo (šiuo atveju – pirkėjo) interesus apsaugančios specialiosios teisės normos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką siekiant, kad vartotojas neprarastų jam teisės aktais garantuojamos apsaugos, įrodinėjimo našta negali būti perkeliama silpnesniajai šio santykio šaliai – vartotojui. pažymėtina ir tai, kad sutarties teisinis kvalifikavimas atliekamas pagal sutarties šalis ir sutarties objektą pagal CK 6.401 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties sampratą, bet ne pagal CK 6.401 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas privalomas preliminariosios sutarties sąlygas. Be to, ieškovas ieškinyje nereiškė reikalavimo dėl preliminariųjų sutarčių sąlygų neatitikties CK 6.401 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoms sąlygoms. Todėl priešingai, nei nurodo atsakovas, pirmosios instancijos teismas, neperžengdamas bylos nagrinėjimo ribų, neprivalėjo patikrinti ginčo preliminariosiose sutartyse įtvirtintų sąlygų atitikties CK 6.401 str. 2 d. 1–7 punktuose įtvirtintiems būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties turinio reikalavimams. Atsakovo cituojamoje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad įstatyme įtvirtintas tam tikras būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties reglamentavimo išskirtinumas iš kitų preliminariųjų sutarčių, kuriuo iš esmės siekiama visapusiškiau užtikrinti pirkėjo – fizinio asmens ir kartu vartotojo – interesus, taip pat į aptariamos preliminariosios sutarties paskirtį bei sudarymo specifiką, pirkėjo dalyvavimą finansuojant gyvenamojo namo ar buto statybą, darytina išvada, kad pirkėjas savo pažeistas teises gali ginti ne tik CK 6.165 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta apimtimi, bet ir reikalauti prievolę įvykdyti natūra (t. y. įpareigoti pardavėją sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį) ir naudotis visais kitais civilinių teisių gynimo būdais (CK 1.138 straipsnis). Atsakovas apeliaciniame skunde neteisingai interpretuoja ieškovo atstovo pateiktus paaiškinimus dėl preliminariųjų sutarčių sudarymo tikslo, užfiksuotus 2023-10-27 dienos teismo posėdžio garso įraše (01.13.2 – 01.14.12). Pažymėtina, kad atsakant į atsakovo atstovo užduotus klausimus, koks buvo ieškovo tikslas įsigyjant dvejus apartamentus ir ar ieškovas turėjo tikslą perparduoti tretiesiems asmenims, garso įraše yra užfiksuotas ieškovo atstovo atsakymas: „tikrai nekomercinis. Mano žiniomis, aš jam uždaviau tą patį klausimą, viename iš butų turėjo gyventi pats ieškovas, ne tiek, kad gyventi, daugiau poilsiui, o kitame jo tėvai <...>“. Todėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl ieškovo atstovo neužtikrintumo nurodant ieškovo apartamentų įsigijimo tikslą, visiškai neatitinka realių ieškovo atstovo žodinių paaiškinimų.

35. Ieškovo atsiliepime į atsakovės apeliacinio skundo dalį dėl įrodymų vertinimo nurodoma, kad cituojamas preliminariųjų sutarčių 6.9 punktas. Analizuojant šį punktą darytina išvada, kad termino pratęsimas yra galimas tik įvykdžius šias visas sąlygas: i) išankstinis raštiškas su detaliu paaiškinimu pirkėjo informavimas; ii) pranešimo pateikimo metu egzistuoja trečiųjų asmenų veiksmai, kurių pardavėjas negali kontroliuoti ar jiems daryti įtakos, ar force majeure aplinkybės, ar esminiai nenumatyti pokyčiai statybinių medžiagų ir (ar) statybos darbų rinkoje ar apartamentų projektinių sprendimų pakeitimas. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmas pranešimas dėl preliminariųjų sutarčių terminų pratęsimo, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, buvo pateiktas ne po termino pasibaigimo (2022-05-05 dieną), bet iki termino pasibaigimo (2022-01-25 dieną) ir tokį teiginį grindžia 2022-01-25 dienos el. laiškais (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 7). Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys į 2022-01-25 el. laiškų turinį, kuriame nurodoma, jog „<...> norime iš anksto raštiškai informuoti, jog pagrindinę sutartį notaro biure <...> kviesime sudaryti 2022 m. gegužės mėn. Dėl susidariusios situacijos rinkoje, t.y. dėl COVID-19 nulemtų aplinkybių buvo komplikuotas statybinių medžiagų tiekimas, kas įtakojo vėlesnę statybų pradžią <...>“. Taigi atsakovas pateikė ieškovui informacinio pobūdžio el. laiškus, kuriuose nurodė kvietimo sudaryti pagrindinę sutartį datą bei informaciją apie vėlesnę statybų pradžią. Be kita ko, nurodė, kad vėlesnę statybų pradžią sąlygojo sutrikęs statybinių medžiagų tiekimas, sąlygotas COVID-19. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad COVID-19 pradžia Lietuvoje buvo 2020 m. kovo mėn. (tai pripažintina visuotinai žinoma aplinkybe, LR CPK 182 straipsnio 1) dalis), tuo tarpu preliminariosios sutartys buvo sudarytos 2021-01-15 ir 2021-01-22, todėl atsakovas galimus statybinių medžiagų tiekimo pokyčius rinkoje galėjo numatyti jau preliminariųjų sutarčių sudarymo metu. Vertinant atsakovo pateiktus 2022-01-25 elektroninius laiškus ne ex post, o ex ante momentu, ieškovas neturėjo ir negalėjo jų įvertinti kaip detalių paaiškinimų, t. y. kaip informavimo apie pagrindinės sutarties sudarymo termino pratęsimą, informavus apie tai raštu sutartyje nustatyta tvarka su detaliu paaiškinimu apie aplinkybes (preliminariųjų sutarčių 6.9 p.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad 2022-01-25 el. laiškai neatitinka nė vienos iš Preliminariųjų sutarčių pratęsimo sąlygų, įtvirtintų preliminariųjų sutarčių 6.9 punkte, todėl pirmosios instancijos teismas jų pagrįstai nekvalifikavo kaip pranešimų apie termino pratęsimą ir dėl to nenurodė sprendimo 26 punkte. Atsakovo veiksmai preliminariųjų sutarčių pratęsimo kontekste yra itin svarbūs sprendžiant atsakovo veiksmų nutraukiant preliminariąsias sutartis neteisėtumo klausimą, kadangi atsakovas, tęsdamas statybas ir ikisutartinius santykius po 2022-02-28 ir, be kita ko, 2022-01-25, 2022-05-05, 2022-07-27 pranešimuose net neužsimindamas apie statybos kaštų / apartamentų pardavimo kainos pasikeitimą, pats prisiėmė riziką, susijusią su galimomis iš to kylančiomis neigiamomis pasekmėmis (įskaitant nuostolius, patirtus dėl statybos kaštų išaugimo), dėl kurių atsakovas vėliau vienašališkai inicijavo apartamentų pardavimo kainos pakeitimą ir, nesusitarus dėl pakeitimo, preliminariųjų sutarčių nutraukimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nei šalių derybų metų, nei nagrinėjant bylą nenurodė aplinkybių, kurios lėmė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta iki 2022-02-28, todėl atsakovui vienašališkai tęsus darbus tenka visos neigiamos su tuo susijusios pasekmės.

36. Ieškovo atsiliepime į atsakovės apeliacinio skundo dalį dėl vienašališko preliminariųjų sutarčių nutraukimo nurodoma, kad preliminariųjų sutarčių 7.2.3 punkte nėra įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas – jeigu įvykdyti sutartį pardavėjui tam sudėtingiau nei pirkėjui dėl iš esmės padidėjusios įvykdymo kainos. Pabrėžtina, kad sutarties įvykdymo negalimumas dėl trečiųjų asmenų veiksmų nėra ir negali būti tapatinamas su sutarties įvykdymo negalimumu dėl iš esmės padidėjusios įvykdymo kainos. Todėl nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad LR CK 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia teisę nutraukti sutartį sutartyje įtvirtintu pagrindu, nesikreipiant su ieškiniu dėl sutarties nutraukimo ar sutarties sąlygų pakeitimo nei CK 6.217 straipsnio 4 dalyje, nei CK 6.204 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, pažymėtina, kad preliminariųjų sutarčių 7.2.3 punkte nebuvo įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas, kurį procesiniuose dokumentuose akcentuoja atsakovas. Šioje atsiliepimo dalyje cituojama teismų praktika dėl CK 6.204 str. Atsiliepimo į apeliacinį skundą 4.6 p. nurodomos aplinkybės, dėl kurių negali būti pripažintos preliminariųjų sutarčių vykdymo suvaržymu ar aplinkybėmis, kurių pagrindu būtų taikomi preliminariųjų sutarčių 7.2.3 punkte įtvirtinti nutraukimo pagrindai, t. y. nurodomi motyvai dėl atsakovas apeliacinio skundo 46 punkte nurodomų aplinkybių. Kartu su dubliku teismui buvo pateiktas išrašas iš atsakovo butų pardavimo svetainės (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad patalpos buvo pardavinėjamos po 3 200–3 700 Eur su PVM už vieną kvadratinį metrą. Dargi posėdžio metu atsakovas tvirtino, jog tik du pirkėjai iš visų projekto (duomenys neskelbtini) pirkėjų nesutiko su kainos pakėlimu, todėl, atsižvelgiant į atsakovo deklaruojamas statybos sąnaudas bei gautas bendras pajamas už patalpų pardavimą, darytina pagrįsta išvada, kad įgyvendinti preliminariosiomis sutartimis prisiimtus įsipareigojimus už nurodytą kainą atsakovas neturėjo jokių sunkumų ir kliūčių. preliminariųjų sutarčių 7.2.3 punkte nėra įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas – jeigu įvykdyti sutartį pardavėjui tam sudėtingiau nei pirkėjui dėl iš esmės padidėjusios įvykdymo kainos. Tačiau atsakovas painioja galimus sutarčių nutraukimo pagrindus: i) jeigu įvykdyti sutartį pardavėjui tam sudėtingiau nei pirkėjui dėl iš esmės padidėjusios įvykdymo kainos (šio nutraukimo pagrindo preliminariųjų sutarčių 7.2.3 punkte nebuvo); ii) pardavimo negalimumas dėl trečiųjų asmenų veiksmų / neveikimo (šis nutraukimo pagrindas preliminariųjų sutarčių 7.2.3 punkte buvo). Šie du pagrindai yra skirtingi ir negali būti tapatinami. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo nesutikimas su vienašališku kainos padidinimu nesudarė atsakovui teisėto pagrindo nutraukti sutartis, nes atsakovas neįrodė kito preliminariųjų sutarčių 7.2.3 punkte įtvirtinto nutraukimo pagrindo buvimo (pardavimo negalimumo dėl trečiųjų asmenų veiksmų / neveikimo) pripažintina teisėta ir pagrįsta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad preliminariųjų sutarčių 6.9 p. apibrėžtas trečiųjų asmenų subjektiškumas – tai valstybės ir savivaldybės institucijos). Posėdžio metu paklausus atsakovo atstovo, kuriuo iš 7.2.3 p. minimų pagrindų buvo nutraukta sutartis, atsakovo atstovas atsakyti negalėjo.

37. Ieškovo atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą dėl atsakovo neteisėtų / nesąžiningų veiksmų nebuvimo nurodoma, kad atsakovas neįrodė preliminariųjų sutarčių 7.2.3 punktuose, CK 6.204 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų taikymo sąlygų, be kita ko, nesilaikė CK 6.204 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasikeitus aplinkybėms tvarkos. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jis ne iš karto pasinaudojo savo teise nutraukti preliminariąsias sutartis, bet aktyviai stengėsi išsaugoti ikisutartinius santykius, t. y. teikė ieškovui siūlymus susitarti dėl Apartamentų kainos. Kaip jau buvo nurodyta atsiliepimo į apeliacinį skundą skyrelyje „Dėl vienašališko Preliminariųjų sutarčių nutraukimo“, preliminariosiose sutartyse neįtvirtinus kainos pakeitimo sąlygos esant tam tikriems sutarčių vykdymo suvaržymams, ieškovas neturėjo pareigos sutikti su atsakovo teikiamais siūlymais dėl preliminariųjų sutarčių kainos pakeitimo. Priešingai, jis turėjo teisę reikalauti, kad preliminariosios sutartys būtų vykdomos jose įtvirtintomis sąlygomis, t. y. kad apartamentai būtų parduoti už 2021-01-22 preliminariojoje sutartyje ir 2021-05-06 Susitarime I nurodytą kainą. Be to, nors ieškovas 2022-12-13 el. laišku (ieškinio priedas Nr. 17) prašė atsakovo pateikti įrodymus ir (ar) konkrečius dokumentus, įrodančius, kad atsakovas negali įvykdyti preliminariųjų sutarčių, tačiau dokumentai nebuvo pateikti, o atsakovas apsiribojo tik abstrakčiu, formaliu ir visiškai nepagrįstu pakartotinių pranešimų pateikimu, kuriuose ir toliau teikė tik deklaratyvius viešai skelbiamus teiginius apie statybinių medžiagų, statybos rangos darbų kainos pabrangimą. 2022-12-13 el. laišku (ieškinio priedas Nr. 17) ieškovas nurodė, kad po 2022-12-08 pranešimo gavimo susisiekė su atsakovu telefonu ir papildomai paprašė pateikti įrodymus ir (ar) konkrečius dokumentus, kad atsakovas negali įvykdyti preliminariųjų sutarčių, tačiau dokumentai nebuvo pateikti. Todėl negalima sutikti atsakovo teiginiais dėl ieškovo nepagrįsto kategoriško atsisakymo sutikti su kainos padidinimu. Atsakovas apeliaciniame skunde remiasi 2022-10-06 elektroniniu laišku (ieškinio priedas Nr. 13), kuriuo kvietė ieškovą susitikti apartamentuose, juos apžiūrėti ir gyvai aptarti susidariusią situaciją, ir nurodo, kad ieškovas dingo ir nereagavo į kvietimą. LR CK 6.173 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kad akceptanto pareiškimas ar kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas, laikomas akceptu. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu.

38. Ieškovo atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą dėl atsakovo neteisėtų / nesąžiningų veiksmų, kad ieškovas atsakovo nurodomu laikotarpiu buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Šią aplinkybę patvirtino ir ieškovo atstovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu (2023-10-27 dienos teismo posėdžio garso įrašas 1.18.58–1.19.34). Ieškovas, grįžęs ir būdamas informuotas apie tai, kad atsakovas nori kelti sutarčių kainas, 2022-11-09 el. laišku (ieškinio priedas Nr. 14), atsakydamas į atsakovo 2022-10-06 el. laišką, pateikė atsakovui kompromisinį pasiūlymą taikiam ginčo išsprendimui. Ieškovas neturėjo pareigos sutikti su atsakovo teikiamais siūlymais, kadangi kainos didinimo galimybė preliminariosiose sutartyse nebuvo numatyta. Taip pat nurodė, kad atsakovo apeliaciniame skunde akcentuojamą 2022-12-08 pranešimą (ieškinio priedas Nr. 17) su sumažintu kompromisiniu pasiūlymu ieškovas gavo jau po to, kad atsakovas nutraukė 2021-01-15 Rangos sutartį, t. y. sudarė situaciją, dėl to pačiam ieškovui po beveik 2 metų, pasikeitus rinkos situacijai, būtų tekę ieškotis naujų rangovų visiškos apdailos atlikimui, tai, be abejo, ieškovui būtų sąlygoję didesnę finansinę naštą. Taigi atsakovas 2022-12-08 pranešime (ieškinio priedas Nr. 17) pateikė sumažintą kompromisinį pasiūlymą, kadangi prieš tai atliko ieškovui finansiškai nenaudingą strateginį įėjimą – nutraukė 2021-01-15 Rangos sutartį ir 2021-01-22 Rangos sutartį dėl apartamentų visiškos apdailos atlikimo. Atsakovas nurodo, kad aplinkybę, jog atsakovas elgėsi sąžiningai ir stengėsi išsaugoti ikisutartinius santykius su ieškovu, patvirtina tai, kad atsakovas geranoriškai laukė, kol ieškovas sumokės visą avanso sumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad avanso sumokėjimą patvirtina 2021-01-27, 2021-01-29, 2021-08-24, 2021-10-11 mokėjimo pavedimai (ieškinio priedas Nr. 9), t. y. avansas buvo sumokėtas iki preliminariosiose sutartyse įtvirtinto pagrindinių sutarčių sudarymo termino (2022-02-28 dienos) ir jo sumokėjimo terminai niekaip nepadarė įtakos įvykdymo termino pratęsimui ir (ar) apartamentų kainos padidėjimui. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad 2022-09-14 pranešimuose (ieškinio priedas Nr. 12) nurodė, kad siekdamas kompromiso netaikys ieškovui papildomo įkainio už statybų eigoje nutartą įrengti apartamentų vėdinimo sistemos įrengimą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks atsakovo pasiūlymas /įsipareigojimas nebuvo įtvirtintas šalių rašytiniu susitarimu, todėl neturėjo privalomosios galios šalims. Taip pat atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas, vertinant atsakovo sąžiningumą, tikslingai nepateikė viso elektroninio susirašinėjimo su atsakovu, t. y. 2022-01-25 el. laiško (atsiliepimo priedas Nr. 7). Pažymėtina, kad tokie atsakovo teiginiai yra tik subjektyvūs atsakovo pasvarstymai, kurie paneigti ieškovo argumentais, išdėstytais atsiliepimo į apeliacinį skundą skyrelyje „Dėl įrodymų vertinimo“. Negana to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei 2022-01-25 el. laiške, nei vėlesniuose pranešimuose nebuvo pateikta jokia informacija apie galimą pardavimo kainos pasikeitimą, taip pat nurodyta, kad statybos bus užbaigtos, t. y. atsakovas nuosekliai (kartu su 2022-05-05, 2022-07-27 pranešimais, ieškinio priedai Nr. 10–11) formavo ieškovo, kaip pradinio pirkėjo, teisių ir pareigų perėmėjo, teisėtą lūkestį dėl preliminariųjų sutarčių įvykdymo visa apimtimi. Ieškovas dublike pateikė skaičiavimus, kad jeigu būtų sutikęs su atsakovo 2022-09-14 pasiūlymu dėl kainos padidinimo, jis būtų patyręs didelių, neplanuotų papildomų neplanuotų finansinių išlaidų, iš viso 22 672,76 Eur. Jeigu ieškovas būtų sutikęs su atsakovo 2022-12-08 pasiūlymu dėl kainos padidinimo, jis būtų patyręs papildomų neplanuotų finansinių išlaidų ne tik dėl kainos padidinimo, bet ir ieškant kito rangovo visiškos apdailos atlikimui už didesnę kainą, nei buvo sutarta su atsakovu. Tuo tarpu atsakovo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad ieškovas vis tiek būtų įsigijęs žymiai vertingesnius nekilnojamojo turto objektus, o išnuomojęs, pardavęs ieškovas būtų pasidengęs savo išlaidas ir dar uždirbęs ir pan., yra hipotetinės, nepagrįstos jokiomis teisėtomis įrodinėjimo priemonėmis.

39. Ieškovo atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą dėl nuostolių priteisimo nurodoma, kad preliminariosiomis sutartimis susitarė dėl esminių ir reikšmingų pagrindinės sutarties sąlygų: paties sutarties dalyko (objekto), kainos, mokėtinos pagal pagrindinę sutartį, sumokėtas avansas, atlikti nekilnojamojo turto objektų kadastriniai matavimai bei objektai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tuo tarpu preliminariosiose sutartyse nuostolių, atsiradusių dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo, atlyginimo tvarka nebuvo nenustatyta. Negana to, apartamentai tretiesiems asmenims buvo parduoti už didesnę kainą, nei buvo nustatyta preliminariosiose sutartyse. Taigi šalių derybos dėl pagrindinės sutarties buvo baigtos ir pasiekusios aukščiausią derybų pažangos laipsnį bei pagrįstą šalių tarpusavio pasitikėjimą, todėl ieškovas įgijo teisę į pagrindinės sutarties įvykdymo saugomo lūkesčio intereso gynimą reikšdamas reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, kurie yra lygūs kainų skirtumui tarp pirkimo – pardavimo sutarčių, sudarytų su kitais fiziniais asmenimis, kainos ir nutrauktų preliminariųjų sutarčių kainos, atlyginimo. Ieškovas įrodinėjo jo patirtų nuostolių dydį remdamasis restitucinių nuostolių taisykle, bet ne prarastos galimybės pinigine verte, todėl atsakovo cituojama kasacinio teismo praktika nagrinėjamu atveju netaikytina dėl esminių ratio decidendi skirtumų. 2022-11-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022 kasacinės instancijos teismas išaiškino, jog konkretus metodas (prarastos galimybės piniginės vertės metodas) taikomas, kai per protingą laiką sudaroma nauja pirkimo–pardavimo sutartis, o abstraktus nuostolių apskaičiavimo metodas taikomas tais atvejais, kai nukentėjusi šalis nebesudaro naujos pirkimo–pardavimo sutarties, todėl nuostoliai apskaičiuojami nustatant skirtumą tarp nutrauktoje sutartyje šalių sulygtos kainos ir sutarties nutraukimo momentu buvusios einamosios kainos (nutarties 67 p.). Ieškovas niekada neįrodinėjo savo patirtų nuostolių ir jų apskaičiavimo nesiejo su prarastos galimybės piniginės vertės metodu (taip pat nesudarė naujos pirkimo–pardavimo sutarties), o rėmėsi restitucinių nuostolių apskaičiavimo taisykle . Be to, pačioje atsakovo nurodomoje 2023-10-12 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civ. byloje Nr. e3K-3-260-421/2023 nurodoma, jog šios bylos ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e3K-3-188-1075/2022, kurioje pasisakoma dėl restitucinių nuostolių apskaičiavimo metodo (žr. plačiau ieškovo apeliaciniame skunde), ratio decidendi iš esmės skiriasi.

Teismas konstatuoja:

Apeliaciniai skundai atmestini.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

40. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

41. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

42. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimas, kuriuo teismas nusprendė pripažinti 2022-12-19 atsakovės UAB „Elpekas“ 2021-01-15 ir 2021-01-22 preliminariųjų pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elpekas“ 16 293,38 Eur (šešiolika tūkstančių du šimtus devyniasdešimt tris eurus 38 ct) nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 16 293,38 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. balandžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 988,56 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. S. Priteisti iš ieškovo A. S. 982,52 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elpekas“. Kitą ieškinio dalį atmesti.

43. Be to, apeliacijos objektą sudaro ir Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 15 d. papildomas sprendimas, kuriuo nuspręsta priteisti iš atsakovės UAB „Elpekas“ 1 800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. S.

Žemesnės instancijos teismas

44. Atsakovė skundžia Sprendimo dalį, kuria buvo tenkinta Ieškovo ieškinio dalis dėl 2021-01-15 preliminariosios sutarties ir 2021-01-22 preliminariosios sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ab initio bei iš Atsakovės Ieškovui buvo priteista 16 293,38 Eur dydžio nuostolių suma, o Ieškovas skundžia Sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio turtinio reikalavimo dalis dėl 20 662,16 Eur nuostolių sumos priteisimo.

45. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisdamas tik dalį ieškovo ieškiniu reikalautos priteisti žalos (nuostolių) sumos, t. y. 16 293,38 Eur iš reikalautų priteisti iš viso 36 955,54 Eur, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, nepagrįstai perkėlė rinkos kainos įrodinėjimo naštą ieškovui.

46. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą Sprendimo dalį, pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Padaryti teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai sudarė pagrindą skundžiamoje dalyje neteisingai išspręsti Bylą, o kartu priimti nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimo dalį. Atsakovės pozicija yra ta, kad Atsakovė Ieškovui neatliko jokių neteisėtų (nesąžiningų) veiksmų, o su Ieškovu sudarytos 2021-01-15 preliminarioji sutartis bei 2021-01-22 preliminarioji sutartis Atsakovės buvo nutrauktos visiškai pagrįstai ir teisėtai. Nesant Atsakovės neteisėtų (nesąžiningų) veiksmų, civilinė atsakomybė Atsakovei netaikytina.

Žemesnės instancijos teismas

47. Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl šalių sudarytų preliminariųjų sutarčių nutraukimo teisėtumo, sutarčių kvalifikavimo vartojimo sutartimis, ieškovo nurodomų negautų pajamų priteisimo pagrindo ir dydžio neperžengiant šalių apeliacinių skundų ribų.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

48. 2021-01-15 tarp pirkėjo R. D. ir atsakovės sudaryta preliminarioji nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. V45.A-3-8, pagal kurią šalys įsipareigojo ateityje, ne vėliau kaip iki 2022-02-28, sudaryti pagrindinę sutartį, kurios pagrindu atsakovė parduotų, o pirkėjas pirktų šiuos nekilnojamojo turto objektus: apartamentus Nr. A-3-8, esančius pastate, adresu (duomenys neskelbtini); automobilio statymo vietą; dviračių saugyklą. Sutarties kaina – 85 980 Eur su PVM, avansas – 12 897 Eur.

49. 2021-01-15 tarp R. D. ir atsakovės sudaryta rangos sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti apartamentų A-4-8 įrengimo darbus, o užsakovas įsipareigojo sumokėti atsakovei 11 520 Eur su PVM kainą už atliktus darbus.

Žemesnės instancijos teismas

50. 2021-05-06 R. D. ir atsakovė pasirašė susitarimą I dėl 2021-01-15 preliminariosios sutarties pakeitimo. Šalys susitarė pakeisti 2021-01-15 preliminariosios sutarties 1.1.8 punktą, t. y. pakeisti turto kainą, nustatant, kad bendra turto kaina yra 91 575 Eur su PVM. Taip pat buvo padidintas avansas iki 13 736 Eur, nustatant, kad trūkstama dalis turi būti sumokėta per 20 dienų nuo susitarimo I sudarymo dienos. Minėto susitarimo I 4 punkte šalys susitarė, kad kaina nebus didinama ar kitaip perskaičiuojama atsakovės iniciatyva dėl statybinių medžiagų ar paslaugų brangimo.

51. 2021-05-13 R. D., ieškovas ir atsakovė pasirašė susitarimą II dėl teisių ir pareigų perleidimo, kuriuo R. D. perleido visas iš 2021-01-15 preliminariosios sutarties ir 2021-01-15 rangos sutarties bei susitarimo I kylančias teises ir pareigas ieškovui A. S.

52. 2021-01-22 tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta preliminarioji nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. V45.A-5-1, pagal kurią šalys įsipareigojo ateityje, bet ne vėliau kaip iki 2022-02-28, sudaryti pagrindinę sutartį, kurios pagrindu atsakovas parduotų, o ieškovas pirktų šiuos nekilnojamojo turto objektus: apartamentus Nr. A-5-1, esančius pastate, adresu (duomenys neskelbtini); automobilių statymo vietą; dviračių saugyklą. Sutarties kaina – 90 000 Eur su PVM, avansas – 13 500 Eur. Tą pačią dieną (2022-01-22) ieškovas sudarė su atsakove rangos sutartį Nr. V45.A-5-1R, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti apartamentų A-5-1 įrengimo darbus, o ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovei 10 200 Eur su PVM kainą už atliktus darbus.

53. Preliminariųjų sutarčių 6.9. p. yra nustatyta, kad: „Pirkėjas sutinka, kad Sutarties 3.1. punkte nurodytas terminas gali būti Pardavėjo pratęstas, prieš tai Pirkėją informavus apie tai raštu Sutartyje nustatyta tvarka su detaliu paaiškinimu apie aplinkybes, ir tai nebus laikoma Sutarties pažeidimu šiais atvejais: (i) dėl trečiųjų asmenų veiksmų, kurių Pardavėjas negali kontroliuoti ar jiems daryti įtakos (pvz., valstybės ir/ar savivaldos institucijų netinkamas veikimas/neveikimas; (ii) dėl force majeure aplinkybių (tame tarpe COVID-19 nulemtų aplinkybių, kurios Šalių susitarimu prilyginamos force majeure aplinkybėmis); (iii) dėl esminių pokyčių statybinių medžiagų ir /ar statybos darbų rinkoje, kurių Pardavėjas negalėjo numatyti Sutarties sudarymo metu; (iv) Pardavėjui sutikus pakeisti Apartamentų projektinius sprendinius.“.

54. Preliminariųjų sutarčių 7.2.3. p. nustatyta: „Sutartis gali būti nutraukta vienašališkai Pardavėjo iniciatyva, jeigu Pardavėjas nebegali įvykdyti Sutarties arba bet kurios esminės Sutarties sąlygos dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl trečiųjų asmenų, kurių Pardavėjas negali kontroliuoti ar jiems daryti įtakos ir/ar už kuriuos Pardavėjas neatsako, veiksmų ar neveikimo, kitais įstatymuose numatytais pagrindais. Tokiu atveju Pardavėjas privalo grąžinti Pirkėjui Avansą. Pirkėjas sutinka tokiu atveju nereikalauti jokios papildomos kompensacijos.“.

Žemesnės instancijos teismas

55. Atsakovė prie savo 2023-05-15 atsiliepimo į pradinį Ieškovo 2023-03-22 ieškinį (2023-05-16, DOK-20845) pridėjo du 2022-01-25 elektroninius laiškus, adresuotus Ieškovui. Šiuose elektroniniuose laiškuose buvo nurodyta, kad dėl COVID-19 nulemtų aplinkybių statybų pradžia vėlavo, todėl atitinkamai pasirašyti pagrindinių sutarčių dėl Apartamentų bus kviečiama taip pat vėliau, t. y. 2022 m. gegužės mėn. (žr. Atsakovės 2023-05-15 atsiliepimo Priedą Nr. 7).

56. 2022-05-05 atsakovė informavo ieškovą elektroniniu laišku, kad pagrindinės sutarties sudarymo terminas pratęsiamas iki 2022 m. rugpjūčio mėn. Taip pat el. laiške buvo pateikta nuoroda į objekto nuotraukas apie vykdomus darbus.

57. 2022-07-27 elektroniniu laišku ir pranešimu atsakovė informavo ieškovą apie tai, kad pratęsia 2021-01-15 ir 2021-01-22 preliminariosiose sutartyse įtvirtintą pagrindinių sutarčių sudarymo terminą iki 2022-09-30, o 2021-01-15 ir 2021-01-22 rangos sutartyse nustatytą darbų atlikimo terminą iki 2022-11-30.

58. 2022-09-14 pranešimais atsakovė pasiūlė ieškovui ne vėliau kaip iki 2022-09-20 sudaryti rašytinį susitarimą dėl tolimesnio 2021-01-15 ir 2021-01-22 preliminariųjų bei rangos sutarčių vykdymo, nustatant atnaujintas preliminariųjų sutarčių ir rangos sutarčių kainas, t. y. pakeliant kainas, arba bendru sutarimu nutraukiant sutartis.

59. 2022-10-06 atsakovė elektroniniu laišku informavo ieškovą, jog A-3-8 ir A-5-1 apartamentai Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti kaip atskiri turtiniai vienetai, pateiktos kadastrinės bylos. Ieškovas pakviestas atvykti į objektą ((duomenys neskelbtini)) apartamentų apžiūrai bei susidariusios situacijos aptarimui.

Žemesnės instancijos teismas

60. 2022-11-09 ieškovas elektroniniu laišku pateikė pasiūlymą atsakovui, kuriame nurodė, kad atsisako apartamentų A-5-1 su sąlyga, kad atsakovė grąžintų avansą arba įskaitytų jį kaip apartamentų A-3-8 kainos dalį. Ieškovas taip pat pasiūlė palikti galioti 2021-01-15 preliminariąją ir rangos sutartis, nekeičiant kainų.

61. 2022-11-16 ieškovas atsakovės pranešimu buvo informuotas apie tai, kad atsakovė vienašališkai nutraukia 2021-01-15 ir 2021-01-22 rangos sutartis.

62. 2022-12-08 atsakovė pranešimu siūlė ne vėliau kaip iki 2022-12-12 sudaryti rašytinį susitarimą dėl tolimesnio preliminariųjų sutarčių vykdymo, pasiūlė nustatyti naują kainą, sudarant naują susitarimą.

63. 2022-12-13 el. laišku ieškovas nurodė, kad po 2022-12-08 pranešimo gavimo susisiekė su atsakovu telefonu ir papildomai paprašė pateikti įrodymus ir (ar) konkrečius dokumentus, kad atsakovas negali įvykdyti preliminariųjų sutarčių, tačiau dokumentai nebuvo pateikti. Todėl ieškovas pranešė, kad nesutinka keisti preliminariųjų sutarčių kainos ir paprašė informuoti, kada bus parengtos pagrindinės pirkimo–pardavimo sutartys ir kada ieškovas galės atvykti jas pasirašyti. 2022-12-19 atsakovė pranešimu informavo ieškovą apie tai, kad vienašališkai nutraukia 2021-01-15 ir 2021-01-22 preliminariąsias sutartis (pradinio ieškinio priedas Nr. 17) .

64. 2023-01-31 pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė pardavė daiktus, nurodytus 2021-01-15 preliminariojoje sutartyje, kitiems fiziniams asmenims iš viso už 127 030 Eur.

65. 2023-04-05 pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė pardavė daiktus, nurodytus 2021-01-22 preliminariojoje sutartyje, kitiems fiziniams asmenims iš viso už 101 000 Eur.

66. Ieškovo nuostolių apskaičiavimas pateiktas (ieškinio priedai Nr. 5, 20, 7 ir patikslinto ieškinio priedas Nr. 1).

67. Atsakovė į bylą teikė kredito sutartį Nr. 22-020257-IN, kurioje nustatyti įsipareigojimai, susiję su turtinių vienetų pardavimu tretiesiems asmenims (numatyta minimali objektų, kurių statyba yra finansuojama kreditu, 1 kv. m pardavimo kaina, t. y. 2 700,00 Eur su PVM) ir 2023-10-12 pažymą, patvirtinančią statybos projekto savikainą (t. y. 2 083,00 Eur už 1 kv. m be PVM; 2 520,43 už 1 kv. m su PVM). ( atsakovės pateikto 2023-10-13 lydraščio priedai Nr. 1, Nr.2 ).

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

Dėl preliminariųjų sutarčių pripažinimo vartojimo ir įrodymų vertinimo

68. CK 1.39 straipsnio 1 dalyje vartojimo sutartis yra apibrėžiama kaip sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Kvalifikavus sutartį vartojimo sutartimi, teisiniams santykiams greta bendrųjų sutarčių teisės normų būtina taikyti specialiąsias teisės normas, užtikrinančias vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsaugą.

69. Atsakant į apeliacinio skundo motyvą, kad pirmosios instancijos teismas, sprendime nepagrįstai ir neteisėtai kvalifikavęs preliminariąsias sutartis vartojimo sutartimis, palankiai ir selektyviai vertino įrodymus išskirtinai ieškovo naudai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių preliminariosios sutartys pagrįstai pripažintos vartojimo sutartimis šios bylos nagrinėjimo kontekste, nes byloje nustatyta, kad ieškovas yra fizinis asmuo, atsakovė yra profesionalus verslininkas, besiverčiantis nekilnojamojo turto statyba bei prekyba.

70. Ieškovas planavo įsigyti du apartamentus ir nurodo, kad ginčo patalpas pirko savo ir tėvų asmeniniams poreikiams tenkinti, atsakovė neįrodė, kad ieškovas ginčo patalpas pirko ūkinei komercinei veiklai vykdyti ir įrodymų, kad jos ateityje būtų naudotos ne ieškovo asmeniniams poreikiams tenkinti, byloje nepateikė. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodytas ieškovo atstovo paaiškinimas pirmosios instancijos teisme nėra pakankamas įrodymas jos nurodomai aplinkybei įrodyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018, yra nurodyta, kad nurodytą aplinkybę turi įrodyti atsakovė.

71. Atsakant į atsakovės apeliacinio skundo motyvą, kad ieškovo atstovas nurodyto teismo posėdžio metu negalėjo visiškai užtikrintai patvirtinti to, kad preliminariosios sutartys buvo sudarytos ieškovo išimtinai vien vartojimo tikslais (asmeniniais poilsio ir (ar) gyvenimo Apartamentuose tikslais), teisėjų kolegija konstatuoja, jog 2023-10-27 teismo posėdžio garso įraše (1.13.25) užfiksuota, jog ieškovo atstovas paaiškino, kad apartamentų įsigijimo tikslas ,,tikrai nekomercinis, viename iš butų turėjo gyventi pats, kitame-tėvai“. Į klausimą dėl perpardavimo ieškovo atstovas atsakė, o ką tai keistų.

72. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, pažymėta, kad, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties apibrėžtimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ar paslaugas perka savo asmeniniams (ne verslo ar profesiniams) poreikiams; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais). Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena sutarties šalių – vartotojas.

73. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo, kilusio iš vartojimo sutarties, specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-421/2017, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Be to, teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228- 4 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 28 punktas).

74. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.228-4 straipsnis (buvęs CK 6.188 straipsnis), įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 37, 38 punktai).

75. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, tačiau šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra susijęs su išimtinai atsakovės apeliantės nurodoma vartotojo teisių apsauga.

76. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė taikyti atsakovei sutartinę civilinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovės ieškovui 36 955,54 Eur nuostolių atlyginimą. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovė ieškovo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus (elgėsi nesąžiningai), t. y. pažeidė 2021-01-15 preliminariąją sutartį ir 2021-01-22 preliminariąją sutartį, nepagrįstai ir neteisėtai abi nurodytas sutartis nutraukė, pateikdama Ieškovui 2022-12-19 pranešimą. Todėl šios bylos nagrinėjimo dalyką nesudaro šalių sutarties sąlygos, kurios nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, nes toks ginčas civilinėje byloje neiškeltas.

77. Atsakovės apeliaciniame skunde plačiai išaiškinta vartotojo instituto analizė Lietuvos kasacinio teismo praktikoje nesudaro pagrindo kitaip nei pirmosios instancijos teismas įvertinti šalių preliminariųjų sutarčių, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nebuvo taikyti vartotojų teisių gynimo būdai, teismas neperžengė ieškinio ribų. Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018, 40 punktas).

78. Esminis argumentas, kuriuo yra grindžiama atsakovės pozicija, yra tas, kad atsakovė ieškovo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų (nesąžiningų) veiksmų, o su ieškovu sudarytos 2021-01-15 preliminarioji sutartis bei 2021-01-22 preliminarioji sutartis atsakovės buvo nutrauktos pagrįstai ir teisėtai, byloje nebuvo iškeltas ginčas dėl 7.2.3 punktų pripažinimo negaliojančiais, todėl atsakovo nurodomi sutarčių nutraukimo punktai byloje aiškinti pagal CK 6.195 str. nustatytas ir teismų praktikoje išplėtotas sutarčių aiškinimo taisykles nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; kt.).

79. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje sąžiningumo aspektu kaip pamatiniu civilinės teisės principu aiškintini šalių sutartiniai santykiai dėl atsakovės teisės vienašališkai nutraukti sutartį, tačiau neatliekama šalių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolė pagal CK 6.228- 4 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus, todėl plačiau pasisakyti dėl vartojimo teisinių santykių šios bylos kontekste nėra pagrindo.

80. Atkreiptinas dėmesys, jog šalių sutarčių šalys buvo pirkėjas – fizinis asmuo, pardavėjas – juridinis asmuo – verslininkas. Teismo vertinimu, atsakovė – verslininkė, todėl būtent jai keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai aiškiai ir konkrečiai formuluojant sutarties sąlygas ir jas vykdant (CK 2.4 str. 2d.). Byloje šalių sutarčių nutraukimo bei atsakovo būsimo objekto kainos pakėlimo klausimai aiškintini sąžiningumo aspektu įvertinus paminėtą šalių įstatyme preziumuojamą teisinio išprusimo lygį, net ir nepasisakant dėl paminėtų vartotojo, kaip silpnesniosios sandorių šalies, teisių gynimo būdų.

81. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi atsakovė apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Pirmosios instancijos teismo išvados neprieštarauja byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams, šalių paaiškinimams. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas mano, jog apeliantės argumentai dėl to, jog pirmosios instancijos teismas šalių teiktus įrodymus vertino išskirtai ieškovo naudai, nepagrįsti.

Dėl preliminariųjų sutarčių nutraukimo aplinkybių ir atsakovės kaltės

82. CK 6.165 straipsnio 1 dalis nustato, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nusprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės netesybų arba nuostolių forma, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.).

Žemesnės instancijos teismas

83. Byloje nėra ginčo, kad šalių preliminariosios sutartys buvo nutrauktos atsakovės iniciatyva, jai teigiant ir įrodinėjant, jog tokią teisę ji turėjo pagal sutarčių 7.2.3 punktus, nes ieškovas atsisakė sudaryti pagrindines sutartis dėl pakeltos nekilnojamųjų objektų kainos.

84. Byloje įrodyta, kad 2021-01-15 ir 2021-01-22 preliminariosiose sutartyse buvo susitarta dėl esminių pagrindinių sutarčių sąlygų – sutarčių dalyko (objekto), kainos. Avansai pagal 2021-01-15 preliminariąją sutartį ir 2021-01-22 preliminariąją sutartį buvo sumokėtas (tai patvirtina 2021-01-29, 2021-08-24, 2021-10-11 mokėjimo pavedimai (priedas Nr. 9).

85. Be to, byloje įrodyta, jog šalių 2021 m. gegužės 6 d. pasirašytas Susitarimas I dėl 2021-01-15 dienos preliminariosios sutarties pakeitimo (ieškinio priedas Nr. 5). Ieškovas įvykdė Susitarime I nurodytą prievolę – sumokėjo padidinto avanso sumą (ieškinio priedas Nr. 9). Šio 4 punkte šalys susitarė, kad kaina nebus didinama ar kitaip perskaičiuojama atsakovo iniciatyva dėl statybinių medžiagų ar paslaugų brangimo.

86. 2021-01-15 ir 2021-01-22 preliminariųjų sutarčių 3.1 punkte buvo įtvirtintas pagrindinių sutarčių sudarymo terminas – ne vėliau kaip iki 2022-02-28, tačiau šį terminą atsakovė tęsė siųsdama ieškovui pranešimus 2022-01-25, 2022-02-28, 2022-05-05, 2022-07-27. Byloje įrodyta, jog 2022-12-13 elektroniniu laišku Ieškovas reikalavo Atsakovės sudaryti pagrindines sutartis dėl Apartamentų pirkimo–pardavimo pagal preliminariosiose sutartyse nurodytas sąlygas (žr. ieškovo 2023-03-22 ieškinio priedą Nr. 17).

87. Atsakant į apeliacinio skundo motyvą, kad ieškovas vengė ir iš esmės atsisakė ieškoti bet kokio kompromiso ir būtent todėl pagrindinės sutartys ir nebuvo sudarytos, t. y. dėl Ieškovo atsisakymo bendradarbiauti, paisyti ne tik savo paties, bet ir kitos ikisutartinių santykių šalies (t. y. Atsakovės) interesų, nekilnojamojo turto vystymo sektoriuje esant išskirtinėms, ekstraordinarioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis apeliacinio skundo motyvas yra paneigtas šalių susirašinėjimo medžiaga, sutarčių įvykdymo termino pratęsimo aplinkybe bei ieškovo sutikimu padidinti 2021-01-15 sudarytos preliminariosios sutarties kainą.

88. Byloje nustatyta, kad atsakovė nutraukė preliminariąsias sutartis savo 2022-12-19 pranešimu.

89. Apeliantė atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl preliminariosiose sutartyse nustatyto pagrindinių sutarčių sudarymo termino pažeidimo. Sutiktina su šia apeliacinio skundo dalimi, jog nurodyta atsakovės teisė pratęsti sutarčių įvykdymo terminą buvo įtvirtinta preliminariųjų sutarčių 6.9. p., tačiau net ir konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas suklydo nurodydamas sprendimo 26 p., kad preliminariosiose sutartyse šalys termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pratęsimo galimybės nenumatė, byloje padaryti išvados, jog atsakovė teisėtai nutraukė preliminariąsias sutartis, nėra teisinio pagrindo.

90. Apeliantė apeliacinio skundo 34 punkte nurodo, jog preliminariųjų sutarčių terminų pratęsimas nepadarė įtakos ieškovo suinteresuotumui / ketinimams įsigyti Apartamentus, kadangi 2022-12-13 elektroniniu laišku Ieškovas vis tiek reikalavo Atsakovės sudaryti pagrindines sutartis dėl Apartamentų pirkimo–pardavimo pagal preliminariosiose sutartyse nurodytas sąlygas (žr. ieškovo 2023-03-22 ieškinio priedą Nr. 17). Ieškovas šią aplinkybę patvirtina atsiliepime į apeliacinį skundą, nurodydamas, jog ieškovas pripažįsta, kad preliminariųjų sutarčių terminų pratęsimas nepadarė įtakos ieškovo ketinimui įsigyti apartamentus, todėl apeliacinio skundo motyvais dėl nurodomų apeliantės itin šiurkščių proceso teisės normų pažeidimų, visiškai netinkamo (neobjektyvus, selektyvus, nevisapusiškas, byloje esantiems duomenims prieštaraujantis) byloje esančių įrodymų vertinimo, nėra pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinio skundo, nes byloje nustatyta, jog šalių preliminariosios sutartys buvo nutrauktos ne dėl termino praleidimo aplinkybės.

91. Įvertinus šalių konkliudentinius veiksmus matyti, kad sutartys nebuvo pasibaigusios ar nutrauktos iki nurodyto sutartyse termino, nes šalys tęsė bendradarbiavimą po sutartyse nurodytos pagrindinės sutarties sudarymo datos (CK 6.183 straipsnio 2 dalis), todėl atsakovės veiksmų neteisėtumas šios bylos kontekste siejamas ne su termino praleidimo aplinkybe.

92. Kasacinis teismas tiek, kiek susiję su faktinių aplinkybių, sudarančių civilinės atsakomybės taikymo pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį pagrindą, įrodinėjimo naštos paskirstymu, yra išaiškinęs, jog preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas preliminariosios sutarties šaliai, atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, paaiškintinas tais argumentais, kad vis dėlto ta šalis, kuri pasirinko atitinkamą elgesio modelį, geriausiai žino ir gali paaiškinti priežastis (aplinkybes), nulėmusias tokį pasirinkimą, todėl būtent ji turi geresnes galimybes įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kita preliminariosios sutarties šalis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

93. Pagal paminėtas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles šios kategorijos bylose atsakovė turėjo įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindines sutartis yra pagrįstas, t. y. tai, kad ji pagal jos nurodomų sutarčių 7.2 ir 7.2.3 punktus turėjo teisę padidinti įsipareigotų parduoti ateityje apartamentų kainą.

Dėl atsakovės įrodinėjamos kainos padidinimo

94. Sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties turinio, ji aiškinama pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutartį, turi būti nagrinėjami tikrieji jos šalių ketinimai (valia) sutarties sudarymo metu, atskleidžiami įvertinant sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybų dėl sutarties sudarymo pobūdį, šalių elgesį ir aplinkybes po sutarties sudarymo, ją vykdant, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2014).

95. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.401 straipsnio reglamentavimas skirtas užtikrinti būtent pirkėjo – fizinio asmens, siekiančio įsigyti butą ar namą, t. y. patenkinti savo poreikį turėti gyvenamąjį būstą, interesus, kai jis sudaro preliminariąją sutartį dėl dar statomo (būsimo) gyvenamojo būsto pirkimo ir savo lėšomis finansuoja statybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-219/2015). Preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties išskirtinumas iš kitų preliminariųjų sutarčių yra tas, kad pirkėjas savo pažeistas teises gali ginti ne tik CK 6.165 straipsnio 4 dalimi, bet ir reikalauti prievolę įvykdyti natūra (t. y. įpareigoti pardavėją sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo– pardavimo sutartį) bei naudotis visais kitais civilinių teisių gynimo būdais (CK 1.138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2013; 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018 53 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

96. CK 6.401 straipsnio nuostatos, atsižvelgiant į jų turinį ir taikymo specifiką, netaikomos pirkėjui – juridiniam asmeniui, įsigyjančiam ne gyvenamąsias patalpas, o patalpas savo ūkinei komercinei veiklai vykdyti, sudariusiam preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi svarbus būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties bruožas yra tas, kad viena būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutarties šalis – pirkėjas – visada yra fizinis asmuo, todėl šios bylos nagrinėjimo atveju taikytinas ir CK 6.401 str., nes šalių sutartiniai santykiai dėl sutartos kainos keitimo aiškintini plačiau.

97. Šalių sutarčių 2.3 punktuose buvo nustatyta, jog pardavėjas Apartamentus turi įrengti iki tokio lygmens (dalinės apdailos), kuris yra detalizuotas Sutarties Priede Nr. 4 „Apartamentų dalinės apdailos aprašas“. Jokie papildomi įrengimo reikalavimai nėra taikomi. Šalys gali atskira rangos sutartimi susitarti dėl galutinio Apartamentų įrengimo (įrengimo iki visiškos apdailos), byloje įrodyta, jog ieškovas sumokėjo avansus pagal šias sutartis, t. y. 13 500 Eur ir 13 736 Eur.

98. Įvertinus šalių sutartis ir jų vykdymą, CK 6.401 ir 6.165 straipsnių nuostatas, darytina išvada, jog šalių sutartys kvalifikuotinos ne tik pagal CK 6.165 straipsnį, bet tai yra CK 6.401 str., kuriame reglamentuojama preliminarioji nepastatyto būsto (gyvenamojo namo ar buto) pirkimo–pardavimo sutartis (pirkėjas – fizinis asmuo, pardavėjas – juridinis asmuo, kuris įsipareigojo pastatyti preliminariojoje sutartyje nurodytus objektus ir po to sudaryti su pirkėju buto pirkimo–pardavimo sutartį, o pirkėjas įsipareigojo pastatytą butą nupirkti už preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą), kuri yra specifinė preliminariosios sutarties rūšis, turinti specifinių, išskiriančių ją iš kitų preliminariųjų sutarčių, požymių ir kurios šalių teisės ir pareigos yra daug platesnės nei sutarties, sudarytos pagal CK 6.165 straipsnį. Sudaręs ieškinyje nurodytas sutartis, ieškovas sumokėjo atsakovei turto kainos dalį –13 500 Eur ir 13 736 Eur. Šią sumą atsakovė galėjo naudoti būsimojo namo statybai. Ši aplinkybė reiškia, kad ieškovas sudarė konkretaus turto: būsimų apartamentų pirkimo– pardavimo sutartį (ir sumokėjo šio turto kainos dalį), o ne tik susitarė su atsakovu dėl organizacinių veiksmų, reikalingų pagrindinei sutarčiai sudaryti. Darytina išvada, kad tokiose sutartyse sutarta kaina yra esminė sutarties sąlyga ir ginčas šioje byloje vyksta dėl jos pakeitimo pagrįstumo ne tik ikisutartiniuose santykiuose.

99. Byloje nustatyta, kad 2022-09-14 pranešimais atsakovė pasiūlė ieškovui ne vėliau kaip iki 2022-09-20 sudaryti rašytinį susitarimą dėl tolimesnio 2021-01-15 ir 2021-01-22 preliminariųjų bei rangos sutarčių vykdymo, nustatant atnaujintas preliminariųjų sutarčių ir rangos sutarčių kainas, t. y. pakeliant kainas, arba bendru sutarimu nutraukiant sutartis.

100. Byloje nustatyta, kad atsakovas, tęsdamas statybas ir ikisutartinius santykius po 2022-01-25, 2022-02-28, 2022-05-05, 2022-07-27 pranešimų , juose neužsiminė apie statybos kaštų / apartamentų pardavimo kainos pasikeitimą, nors apeliacinio skundo 46 punkte nurodo aplinkybes, kurios egzistavo šių pranešimų siuntimo metu, t. y. įsisiūbavus COVID-19 pandemijai bei karo veiksmams Ukrainoje, sparčiai augant infliacijai (t. y. laikotarpiu nuo 2020 iki 2022 metų) ėmė brangti statybinių medžiagų ir gaminių bei statybos darbų kainos. Todėl vadovaujantis teisėtų lūkesčių principu vykdant šalių sutartis, ieškovas pagrįstai turėjo pagrindą tikėtis, jog atsakovė tinkamai įgyvendins sutartis ir po termino pratęsimo ir nekeis kainos, kaip buvo susitarta šalių 2021-05-06 susitarimo 4 p.

101. Sutiktina su apeliacinio skundo motyvu, jog 2021-05-06 susitarimas neapėmė 2021-01-22 preliminariosios sutarties, tačiau atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad 2021-05-06 Susitarimo 4 p. nebuvo ribojama 2021-01-15 preliminariosios sutarties 7.2., 7.2.3. p. įtvirtinta Atsakovės teisė išeiti iš ikisutartinių santykių, esant rimtoms, šiuose aptariamos sutarties punktuose nurodytoms priežastims.

102. Sudarytos sutarties pagrindu atsirandantys šalių prievoliniai teisiniai santykiai yra dinamiški – jie atsiranda, keičiasi ir baigiasi. Šalys privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai bet kurioje iš nurodytų sutartinių santykių stadijoje – tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.4 straipsnis). Viena iš sąžiningumo principo išraiškų yra ir sutarties esminės sąlygos – kainos – keitimas.

103. Byloje nustatyta, kad šalys sudarė ne tik preliminariąsias sutartis, bet ir rangos sutartis, kuriose taip pat numatė rangos darbų atlikimo kainas.

104. Kasacinis teismas, aiškindamas rangos sutartimi sutartų darbų kainą reglamentuojančias teisės normas, yra pažymėjęs, kad galimybė šią kainą keisti – išimtinio pobūdžio. Tuo atveju, kai statybos rangos sutartyje kaina apibrėžta konkrečia suma, o ne įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ar nurodant apytikrę sąmatą, įstatyme nenustatyta galimybė jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2005; 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006). Šalys, sudarančios statybos rangos sutartį, kurioje nustatyta konkreti kaina, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius.

105. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodomos neigiamos pasekmės dėl COVID-19 pandemijos, karo veiksmų Ukrainoje, spartaus infliacijos augimo negali būti perkeliamos ieškovui pirkėjui, kuris jau buvo sutikęs padidinti kainą dėl vieno objekto. Būtent atsakovė, kaip profesionali statybos rinkos dalyvė, turi prisiimti riziką dėl atsiradusių neigiamų pasekmių. Ieškovas, kaip fizinis asmuo, siekęs įsigyti nekilnojamąjį turtą savo reikmėms, neturi prisiimti atsakomybės dėl statybos vystymo procese kylančios rizikos. Priešingu atveju susidarytų situacija, kad būsimiems pirkėjams būtų perkeliamos visos statybos eigoje kylančios rizikos, apie kurias nebuvo sulygta preliminariojoje sutartyje. Taigi šiuo atveju siekis visas finansines atsakovės ginčo pasekmes perkelti galutiniams pirkėjams (šiuo atveju – ieškovui) negali būti laikomas sąžiningu elgesiu.

106. Atsakovė nurodo, kad vadovaujasi Preliminariųjų sutarčių 7.2. ir 7.2.3. p., kuriuose nurodyta, jog „sutartis gali būti nutraukta vienašališkai Pardavėjo iniciatyva, jeigu Pardavėjas nebegali įvykdyti Sutarties arba bet kurios esminės Sutarties sąlygos dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl trečiųjų asmenų, kurių Pardavėjas negali kontroliuoti ar jiems daryti įtakos ir/ar už kuriuos Pardavėjas neatsako, veiksmų ar neveikimo, kitais įstatymuose numatytais pagrindais...“, tačiau šalių sutarčių 4.4 p. ir 4.5 p. buvo nustatyta sutartyje numatytos kainos perskaičiavimo pagrindai – Apartamentų kaina ir (ar) Dviračių saugyklos kaina perskaičiuojama tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas faktinis bendras Apartamentų plotas ar Dviračių saugyklos bendras plotas daugiau nei 2 proc. skiriasi nuo Sutarties 1.1.3. punkte ar Sutarties 1.1.5. punkte nurodyto Apartamentų ar Dviračių saugyklos bendro ploto.

107. Atsakovė, būdama turto vystytoja ir savo srities profesionalė, turėjo įsivertinti ir numatyti kainą, todėl vien jos noras padidinti kainą negali būti vertinamas pagrįstu ir sąžiningu elgesiu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, kad preliminariosios sutartys buvo sudaromos jau tuo metu, kai buvo prasidėjusi ir tęsėsi pandemija, karantinai, todėl galimas kainų pasikeitimas ar darbo jėgos trūkumas dėl šių priežasčių galėjo ir turėjo būti atsakovės įvertintas nustatant ir susitariant dėl maksimalios turto kainos.

108. Atsakant į apeliacinio skundo motyvą, kad didelės naftos kainos, pailgėję transportavimo maršrutai (pvz., statybinių medžiagų ir jų gaminių importas iš Azijos) bei didelė paklausa ir sumažėjusi pasiūla nulėmė stipriai išaugusias statybinių medžiagų ir jų transportavimo kainas (žr. atsakovės 2023-05-15 atsiliepimo Priedą Nr. 2), teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė, kaip verslininkė, galėjo ir turėjo statybos darbų ir medžiagų kainos pasikeitimus protingai numatyti ir buvo prisiėmusi tokių aplinkybių atsiradimo riziką. Jau vien tai, kad atsakovė pasirašė sutartis, kuriose numatyta konkreti ieškovų įsigyjamo turto kaina, į kurią yra įtrauktos visos statybos darbų išlaidos, papildomai sudarytos rangos sutartys, patvirtina, kad atsakovė įsivertino statybos darbų kainą su galimais rinkos svyravimais. Todėl atsakovė negali remtis statybos kainų svyravimu norėdama vienašališkai nutraukti Preliminarias sutartis, kurios buvo teisėtos, galiojančios, turinčios šalims įstatymo galią, todėl ieškovas turėjo pagrįstą lūkestį, jog jos bus vykdomos ir įvykdytos tomis sąlygomis, kuriomis buvo pasirašytos.

109. Apeliantės nurodomi 2023 m. spalio 12 d. pateikti jos kreditavimo dokumentai neįrodo, jog buvo atsakovei pagrindas keisti su ieškovu sudarytose sutartyse numatytas kainas, nes atsakovės finasavimo / refinasavimo dokumentai įrodo, jog atsakovė sudarė kredito sutartį trumpam laikotarpiui nuo 2023 m. birželio 3 d. iki 2023 metų gruodžio 3 dienos, o 1 kv. m kaina ginčo objekte – 2 082 Eur – nustatyta 2023 m. spalio mėnesį, t. y. praėjus metams, kada 2022-10-06 atsakovė elektroniniu laišku informavo ieškovą, jog A-3-8 ir A-5-1 apartamentai Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti kaip atskiri turtiniai vienetai, pateiktos kadastrinės bylos. Ieškovas pakviestas atvykti į objektą ((duomenys neskelbtini)) apartamentų apžiūrai bei susidariusios situacijos aptarimui.

110. Atkreiptinas dėmesys, kad Prievolė baigiasi, kai jos įvykdyti neįmanoma dėl nenugalimos jėgos, už kurią skolininkas neatsako. Šiuo pagrindu prievolė baigiasi tik tuo atveju, jeigu nenugalima jėga atsirado iki tol, kol skolininkas nepažeidė prievolės. Byloje neįrodyta, jog pats atsakovas, tęsdama sutarčių vykdymo terminą, informavo ieškovą ir dėl kainos pakėlimo dėl karo Ukrainoje sutrikusio tiekimo, dėl nurodomo aukšto infliacijos lygio, tik 2022-09-14 pranešimais atsakovė pasiūlė ieškovui ne vėliau kaip iki 2022-09-20 sudaryti rašytinį susitarimą dėl kainų pakėlimo, o 2022-10-06 atsakovė elektroniniu laišku informavo ieškovą, jog A-3-8 ir A-5-1 apartamentai Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti kaip atskiri turtiniai vienetai, todėl darytina išvada, kad atsakovas įvykdė savo prievolę – pastatė apartamentus 2022 metais iki rugsėjo mėnesio, todėl neįrodyta, kad jos nurodomų susidariusių aplinkybių sutarčių objektyviai nebuvo negalima įvykdyti.

111. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2022 ir jos 43 punkte nurodyta praktika).

112. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad nuspręsdamas dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo, bylą nagrinėjantis teismas visų pirma turi įvertinti, ar sutartis buvo nutraukta laikantis joje nustatytos tvarkos. Tai turi būti daroma aiškinant šalių sudarytos sutarties sąlygas, nustatančias vienašalio sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką, pagal CK 6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles ir jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką. Net ir tuo atveju, kai vienašalis sutarties nutraukimas formaliai atitinka sutarties sąlygas, turi būti įvertinta, ar sutartį vienašališkai nutraukusi šalis, naudodamasi jai suteikta sutarties nutraukimo teise, veikė pagal sąžiningumo principo reikalavimus. Sąžiningumas versle reiškia laikymąsi tiek bendrųjų elgesio standartų, taikomų bet kuriam žmogui, tiek specifinių elgesio standartų, susiklosčiusių tam tikroje verslo srityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-823/2021, 38 punktas).

113. Atsakant į apeliacinio skundo motyvus dėl atsakovės sąžiningumo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos medžiaga paneigia atsakovės motyvus dėl jos sąžiningumo, nes atsakovė, ne vienkartiniais pranešimais pratęsusi sutarčių įvykdymo terminus, padidinusi 2021 m. sausio 15 d. sutarties kainą, tik 2022-09-14 pranešimais pasiūlė ieškovui ne vėliau kaip iki 2022-09-20 sudaryti rašytinį susitarimą dėl tolimesnio 2021-01-15 ir 2021-01-22 preliminariųjų bei rangos sutarčių vykdymo, nustatant atnaujintas preliminariųjų sutarčių ir rangos sutarčių kainas, t. y. pakeliant kainas, arba bendru sutarimu nutraukiant sutartis. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių sutartyje nebuvo nustatyti terminai sutarčių pakeitimui pateikti ir priimti, ieškovui buvo nustatytas 6 dienų terminas susitarimui dėl kainų pakėlimo priimti, toks terminas nelaikytinas protingu CK 6.53 str.2 d. prasme. Be to, šioje byloje būtina įvertinti, kad atsakovė objektus statė, gavusi ir dalinį ieškovo finansavimą, todėl nurodytus atsakovės veiksmus dėl kainų pakėlimo negalima laikyti sąžiningais.

114. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumą nusako asmens psichikos būklė konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). Sąžiningumo turinio reikalavimai gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Be to, šalies sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, todėl jis turi būti nustatinėjamas pagal kiekvienos bylos medžiagą. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad sąžiningas asmuo vykdo įstatyme imperatyviai įtvirtintus teisinius reikalavimus ir sąmoningai nesiekia jų išvengti. Jeigu asmuo sąmoningai atlieka veiksmus, kuriais yra siekiama išvengti įstatyme įtvirtinto reikalavimo, tai vertybiniu požiūriu yra smerktinas elgesys. Pažymėtina, kad pareiga būti sąžiningam nustatyta tiek ikisutartiniuose, derybiniuose santykiuose, tiek sudarant, vykdant ir nutraukiant sutartį, tai yra vienas fundamentalių sutarčių teisės principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-89-915/2019 50 punktas).

115. Atsakydama į apeliacinio skundo motyvus dėl atsakovo teisės vienašališkai nutraukti sutartis pagal sutarčių 7.2 ir 7.2.3 punktus ir CK 6.217 str. 5 d., teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdamas, ar vienašalis sutarties nutraukimas, kaip vienašalis sandoris, yra teisėtas, teismas jį turi įvertinti ir pagal CK 1.5, 1.6 ir 6.158 straipsnių nuostatas, kuriose įtvirtintos šalių pareigos elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu yra imperatyvaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 38 punktas).

116. Tokį šių normų turinio aiškinimą lemia sutarties šalių pareiga laikytis sudarytų sutarčių sąlygų (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis), bendradarbiauti (CK 6.38 straipsnio 3 dalis).

117. Ieškovo veiksmai negali būti pripažįstami esminiu Sutarties pažeidimu, kadangi neatitinka nė vienos iš CK 6.217 straipsnyje įtvirtintos sąlygos. Būtent atsakovė turėtų būti laikoma iš esmės pažeidusia Sutartį. Nutraukus Sutartį, ieškovas laikomas nukentėjusia šalimi, kuri iš esmės negavo to, ko tikėjosi gauti pagal sutartį. Ieškovo pagrindinis tikslas – tinkamai įvykdyti sutartį bei sudaryti pagrindinę sutartį ir nuosavybės teise įgyti sutartyse nurodomą turtą. Tačiau byloje įrodyta, kad atsakovė vengė tinkamai įgyvendinti sutartis ir nepagrįstai reikalavo iš ieškovo mokėti didesnę turto kainą.

118. Pažymėtina, kad apeliantė atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, t. y. iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos esminės faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Konstatuotina, kad kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visumos vertinimu, todėl tenkinti atsakovės apeliacinio skundo nėra pagrindo.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo ir atsakovės apeliaciniame skunde nurodomų nuostolių priteisimo pagrindų

119. Ieškovas, apeliaciniame skunde remdamasis restitucinių nuostolių taisykle, kaip lūkesčio intereso pažeidimu sukeliamų nuostolių apskaičiavimo metodu, pareiškė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, kurie yra lygūs kainų skirtumui tarp pirkimo– pardavimo sutarčių, sudarytų su kitais fiziniais asmenimis, kainos ir nutrauktų preliminariųjų sutarčių kainos, atlyginimo. Ieškovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo pareikšto reikalavimo pagrįstumo klausimą, turėjo nuspręsti dėl nuostolių apskaičiavimo remdamasis restitucinių nuostolių taisykle ir tenkinti ieškovo reikalavimą dėl 25 168,59 Eur nuostolių atlyginimo, kurie yra lygūs kainų skirtumui tarp 2023-01-31 Pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos su kitais fiziniais asmenimis, kainos ir nutrauktos 2021-01-15 preliminariosios sutarties kainos bei dėl 11 786,95 Eur nuostolių atlyginimo, kurie yra lygūs kainų skirtumui tarp 2023-04-05 pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos su fiziniais asmenimis, kainos ir nutrauktos 2021-01-22 preliminariosios sutarties kainos.

120. Atsakovė šioje apeliacinio skundo dalyje nurodo, jos pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės ieškovui 16 293,38 Eur nuostolių sumą, be jokio pagrindo nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota naujausia praktika, t. y., 2023-10-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-421/2023.

121. Atsakovės nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 46 punkte civ. byloje Nr. e3K-3-260-421/2023 konstatuota, kad prarastos galimybės piniginė vertė dėl preliminariosios sutarties nevykdymo gali būti atlyginama remiantis kainų skirtumo principu tik tais atvejais, kai nustatomos visos šios aplinkybės: 1) kaltoji šalis nepagrįstai atsisakė (vengė) sudaryti pagrindinę sutartį; 2) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltosios šalies veiksmų (nepagrįsto atsisakymo ar vengimo sudaryti sutartį) ir nukentėjusios šalies nuostolių; 3) dėl pasitikėjimo nesąžininga šalimi nukentėjusi šalis atsisakė realios galimybės sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) dėl nesąžiningos šalies kaltės nutrūkus deryboms per protingą terminą buvo sudaryta pakeičiančioji pagrindinė sutartis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-421/2023 nukentėjusios šalies interesai buvo apginti preliminarioje sutartyje numatytomis netesybomis. Šioje byloje preliminariosiomis sutartimis nebuvo nustatytos netesybos, mokėtinos ieškovui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinio dalį.

122. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo motyvu, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje 37 punkte klaidingai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022 teismas konstatavo skirtingus pagrindinės sutarties nesudarymo pagrindus, ieškovui nebuvo siūlyta turtą įsigyti už didesnę kainą, priešingai nei šioje nagrinėjamoje byloje. Šioje byloje įrodyta, kad ieškovui atsakovė siūlė įsigyti apartamentus 2022-12-08 pranešimu ne vėliau kaip iki 2022-12-12 ir sudaryti rašytinį susitarimą dėl tolimesnio preliminariųjų sutarčių vykdymo, t. y. atsakovė pasiūlė nustatyti naują kainą, sudarant naują susitarimą ieškovui.

123. Šioje byloje atsakovė įrodė, jog 2022-12-08 pranešime siūlė ieškovui įsigyti apartamentus už mažesnes kainas, nei tos kainos, kurios yra nurodytos pirkimo– pardavimo sutartyse, sudarytose su kitais asmenimis po šios bylos sutarčių nutraukimo, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir sumažino prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022 būsimam pirkėjui pagal preliminariąją sutartį nebuvo pasiūlyta įsigyti nekilnojamojo turto už aukštesnę kainą.

124. Atsakydama į ieškovo apeliacinio skundo motyvą dėl netinkamo teisminio precedento taikymo, suformuoto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, šioje byloje teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017, 22 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

125. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė restitucinių nuostolių dydį ir juos teisingai susiejo teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su atsakovės veiksmais, nes jeigu ieškovas būtų sutikęs su atsakovės pateiktu pasiūlymu nupirkti turtinius vienetus už didesnę kainą, jo nurodomi nuostoliai tokiu atveju būtų mažesni, t. y. tik skirtumas tarp preliminariosiose sutartyse nurodytos Apartamentų kainos ir atsakovės 2022-12-08 pasiūlyme nurodytos didesnės apartamentų kainos, t. y. 16 293,38 Eur (7 908,26 Eur + 8 385,12 Eur), o ne 36 955,54 Eur, kaip nurodoma ieškovo apeliaciniame skunde.

126. Vadovaujantis CK 6.247 straipsniu, apibrėžiančiu priežastinio ryšio sampratą, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo procesas civilinėje byloje sąlygiškai išskiriamas į du etapus. Pirmajame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai nusprendžiama, ar teisiniai padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2023).

127. Šioje byloje pagal paminėtą taisyklę atsakovė turėjo įvertinti žalos atsiradimą ieškovui dėl jos neteisėtų veiksmų – pakeliant preliminariosiose sutartyse šalių nustatytą kainą, nes preliminariosiose sutartyse nebuvo nustatytos atsakovei baudinės sankcijos už netinką sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Įprastai preliminariosios sutarties šalims nustatomos baudinės sankcijos, ginant sutarties tinkamo įvykdymo interesą. Šios bylos atveju atsakovė, būdama nekilnojamojo turto profesionalė, negalėjo tikėtis išvengti žalos atlyginimo ieškovui mokėjimo.

128. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų, žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kad asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė. Taigi, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3k-3-108-381/2023 42 punktas).

129. Šioje byloje įrodyta, kad ne tik atsakovės elgesys buvo susijęs priežastiniu ryšiu su ieškovo prašoma priteisti 36 955,54 Eur suma, nes jei ieškovas būtų sutikęs su atsakovės 2022-12-08 pateiktu pasiūlymu, jis būtų sumokėjęs 16 293,38 Eur daugiau ir apartamentus ieškovas būtų turėjęs savo nuosavybėje. Tačiau byloje nenustatyta, kad yra įrodytas teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir visos ieškovo reikalaujamo priteisti žalos (nuostolių) atlyginimo 36 955,54 Eur sumos. Kitų sutarčių sudarymas po to, kai ieškovas atsisakė pakeisti kainą, t. y. priimti pasiūlymą, yra pernelyg nutolęs veiksmas nuo ieškovo saugomo lūkesčio, nes byloje nėra įrodymų, kad kitų sutarčių sudarymas turėjo įtakos ieškovo nurodomam žalos dydžiui.

130. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo nurodomojoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022 nutarties 51 p. konstatuota, kad nagrinėjamoje situacijoje restituciniai nuostoliai kaip nukentėjusios šalies nuostolių apskaičiavimo būdas yra galimi, jeigu jie neperžengia saugomo lūkesčio intereso ribos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje ieškovo saugomas lūkestis siejamas su atsakovės 2022-12-08 pateiktame pasiūlyme nurodyta 16 293,38 Eur didesne apartamentų kaina.

131. Lietuvos kasacinis teismas šalių nurodomose bylose yra išaiškinęs, kad daugumoje jurisdikcijų objektyvus (abstraktus) nuostolių apskaičiavimo metodas, kaip ginantis lūkesčio (sutarties tinkamo įvykdymo) interesą, yra taikomas sutartinės civilinės atsakomybės atveju ir nėra taikomas ikisutartinių pareigų nevykdymo (pažeidus pasitikėjimo interesą) situacijoje. Šiuo aspektu kasacinio teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, tiek pagal naujausioje kasacinio teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022 pateiktus išaiškinimus tam tikrais atvejais galimas tinkamo sutarties įvykdymo (lūkesčio) intereso gynimas ir ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose. Pastarojoje nutartyje kasacinis teismas, apibrėždamas, kokie tai atvejai, nurodė, kad šalies pagrįstas pasitikėjimas ir įsitikinimas, kad sutartis tikrai bus sudaryta, paprastai gali atsirasti, kai derybos yra pasiekusios aukščiausią derybų pažangos laipsnį. Kuo didesnis derybų pažangos laipsnis, tuo didesnis ir šalių tarpusavio pasitikėjimas. Aukštas šalių tarpusavio pasitikėjimo lygis yra artimas tam lūkesčio interesui, kurį šalys įgyja sudariusios pagrindinę sutartį. Taigi teisinės apsaugos apimtį ikisutartiniuose santykiuose lemia pati šių civilinių teisinių santykių prigimtis ir tai, kad tam tikrame derybų etape yra sukuriamas šalių tarpusavio pagrįstas pasitikėjimas, todėl, nesąžiningai šaliai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, nukentėjusiai sutarties šaliai turi būti atlyginami nuostoliai už šalių tarpusavio pagrįsto pasitikėjimo, kuris gali prilygti tinkamą sutarties įvykdymą saugančiam lūkesčio interesui, sužlugdymą. Gana toli pažengę šalių ikisutartiniai santykiai paprastai užfiksuojami rašytinę formą privalančioje turėti preliminariojoje sutartyje. Esant tokiai preliminariajai sutarčiai, kai derybų pažangos laipsnis yra aukščiausio lygmens, kai sukuriamas didžiausias pasitikėjimas tarp šalių ikisutartiniuose santykiuose ir kitai šaliai sukuriamas pagrįstas įsitikinimas, kad sutartis bus sudaryta, toks santykis yra artimas tam santykiui, kuris sukuriamas jau sudarius pagrindinę sutartį. Todėl tokioje situacijoje atsakomybės apimtis turėtų skirtis nuo tos, kuri galėtų būti taikoma šalims esant tik pradinėje derybų stadijoje. Jeigu ikisutartiniai santykiai buvo pasiekę aukščiausią derybų pažangos laipsnį ir dėl to tarp šalių yra atsiradęs pagrįstas šalių tarpusavio pasitikėjimas, kuris iš esmės yra artimas tam lūkesčio interesui, kurį šalys įgyja sudariusios pagrindinę sutartį, o nesąžininga šalis sužlugdė šį pagrįstą tarpusavio pasitikėjimą, taikant nesąžiningos šalies ikisutartinę civilinę atsakomybę galimas ir pagrindinės sutarties tinkamo įvykdymo lūkesčio intereso gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 40–42 punktai; 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, 68 punktas).

132. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog preliminariųjų sutarčių sąlygos dėl kainos nebuvo pakeistos, pritaria ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pagrindinės ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartys nesudarytos dėl atsakovės kaltės. Byloje nustatyta, kad šalių derybos buvo pasiekusios aukščiausią derybų pažangos laipsnį ir dėl to tarp šalių buvo atsiradęs pagrįstas šalių tarpusavio pasitikėjimas. Šias aplinkybes įrodo 2021 m. gegužės 6 d. pasirašytas Susitarimas I dėl 2021-01-15 dienos preliminariosios sutarties pakeitimo, atsakovės 2022-01-25 , 2022-02-28, 2022-05-05, 2022-07-27 siųsti pranešimai dėl sutarčių įvykdymo terminų pratęsimai. Tai, kad atsakovė, įsipareigojusi parduoti ieškovui ginčo turtą už 75 681,82 Eur ir 74 380,17 Eur be PVM kainą, vėliau inicijavo derybas dėl sulygtos kainos padidinimo, tačiau ieškovas nesutiko pirkti turtą už didesnę kainą, reiškia, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindines sutartis už preliminariosiose sutartyse sutartą kainą.

Apeliacinės instancijos teismo išvada

133. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti remiantis apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

134. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą nėra pagrindo pasisakyti dėl 2023 m. gruodžio 15 d. atsakovės apeliaciniame skunde nurodomo papildomo sprendimo, kuriuo iš atsakovės ieškovui buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos.

135. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

Dėl apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

136. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

137. Netenkinus šalių apeliacinių skundų, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos ruošiant apeliacinius skundus neatlygintinos, tačiau šalys teikė atsiliepimus į apeliacinius skundus.

138. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas turėjo 1450 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimas, o atsakovė turėjo 1 025,00 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą.

139. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), mano, kad šalių prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą neviršija nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos, todėl priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Apeliacinius skundus atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. S. 1 025,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elpekas“.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elpekas“ 1 450 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovui A. S.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos teisėjos Irma ČuchrajAušra MaškevičienėErika Misiūnienė