- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-25
- Bylos Nr.
- e3K-3-274-403/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14472-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Algirdas Taminskas (pran.), Virgilijus Grabinskas
- Ieškovas
- L. J.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei SEB bankui
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir sutarties sąlygų pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nekilnojamojo turto kredito sutarties kvalifikavimą kaip vartojimo sutarties, vienašališko sutarties nutraukimo prieš terminą teisėtumą, aiškinimo bei taikymo.Ieškovė prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu vienašalį 2007 m. birželio 26 d. kredito sutarties, sudarytos jos ir atsakovės AB SEB banko, nutraukimą; pakeisti kredito sutarties bendrosios dalies 5.2 punkte nurodytą 15 (penkiolikos) kalendorinių dienų įspėjimo terminą į 2 mėnesių įspėjimo terminą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad 2007 m. birželio 26 d. sudarė su atsakove kredito sutartį, pagal kurią atsakovė ieškovei suteikė 20 904,71 Eur kreditą žemės sklypui (duomenys neskelbtini) įsigyti. Ieškovė savo įsipareigojimus vykdė, tačiau kai 2014 m. susidūrė su finansiniais sunkumais, atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė kredito sutartį. Ieškovė negavo atsakovės siųsto 2014 m. gruodžio 11 d. pranešimo apie kredito sutarties nutraukimą, o apie šį faktą sužinojo tik antstoliui pradėjus atlikti priverstinio vykdymo veiksmus.2015 m. balandžio 21 d. ieškovė pateikė prašymą sustabdyti išieškojimo procesą. Ieškovė mano, kad nuo šio prašymo gavimo dienos atsakovė prarado teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį, nes per protingą laiką pakartotinai nepranešė jai apie kredito sutarties nutraukimą. Be to, ieškovė toliau vykdė mokėjimus, atsakovė juos priėmė, todėl tai turėtų būti laikoma tinkamu kredito sutarties vykdymu. Atsakovės inicijuotos procedūros dėl kredito sutarties nutraukimo yra neteisėtos ab initio (nuo pradžių) dėl nesąžiningų kredito sutarties nutraukimo sąlygų bei neteisėtų ir vienašališkų atsakovės veiksmų nutraukiant šią sutartį. Atsakovė, neieškodama geriausių abi puses tenkinančių problemos sprendimo būdų, iš karto nutraukdama sutartį ir siekdama priverstinio skolos išieškojimo, pažeidė bendradarbiavimo principą. Sutarties nuostatos, leidžiančios nutraukti ilgalaikę sutartį dėl ieškovę ištikusių laikinų finansinių sunkumų, kurių ji negalėjo numatyti, suteikė atsakovei perdėtą pranašumą. Po kredito sutarties atnaujinimo ieškovė negavo įspėjimų apie sutarties nutraukimą, toliau periodiškai vykdė mokėjimus, todėl pagrįstai tikėjosi sutarties tęstinumo.